CP v2

Blog

  • „Coinbase“ ir „Moov“ žada stablecoin mokėjimų infrastruktūrą: ką tai keičia 1 000 vietos bankų

    „Coinbase“ ir „Moov“ žada stablecoin mokėjimų infrastruktūrą: ką tai keičia 1 000 vietos bankų

    JAV kriptoturto birža „Coinbase“ ir mokėjimų infrastruktūros tiekėja „Moov“ paskelbė partnerystę, kuri turėtų atverti stablecoin mokėjimų priėmimą vietos bankams ir kredito unijoms. Skelbiama, kad sprendimas orientuotas į daugiau nei 1 000 mažesnių finansų institucijų, kurios aptarnauja regionines bendruomenes.

    Partnerystės esmė yra stablecoin atsiskaitymai, išmokėjimai ir operacijų finansavimas realiuoju laiku, integruojant šias galimybes į jau naudojamas bankines sistemas. Tai reikštų, kad mažesnėms įstaigoms nereikėtų pačioms kurti atskiros kriptoturto infrastruktūros ar ieškoti sudėtingų technologinių sprendimų.

    Kas konkrečiai bus integruojama?

    Integracija numato „Coinbase“ mokėjimų programavimo sąsajos ir saugojimo piniginių panaudojimą, kad stablecoin operacijos veiktų kaip papildomas atsiskaitymo kanalas. „Moov“ savo ruožtu šiuos sprendimus jungtų su esama mokėjimų platforma, kurią naudoja bankai ir kredito unijos.

    Praktikoje tai gali leisti pasiūlyti klientams ir verslui mokėjimus, prekybininkų atsiskaitymų priėmimą, lėšų pervedimų įskaitymą bei išmokėjimus, kai galutinis atsiskaitymas vyksta stablecoin pagrindu. Šalininkai teigia, kad tai suteiktų galimybę greičiau gauti lėšas ir sumažinti kai kurių operacijų kaštus.

    Kodėl taikomasi į mažus bankus?

    Vietos bankai ir kredito unijos dažnai konkuruoja su didžiaisiais rinkos žaidėjais technologijomis ir įkainiais, todėl bet koks sprendimas, kuris sumažina diegimo kaštus ir pagreitina atsiskaitymus, jiems yra patrauklus. Partnerystė pristatoma kaip būdas suteikti modernius mokėjimo „bėgius“ ten, kur iki šiol dominavo tradicinės kortelių ir bankinių pervedimų schemos.

    „Vietos bankai ir kredito unijos jau daugelį metų mato, kaip jų klientai naudoja skaitmeninį turtą“, – sakė „Coinbase“ korporatyvinių reikalų vadovas Ryanas VanGrackas.

    „Mūsų mažojo verslo klientai ieško būdų sumažinti tarpininkavimo kaštus ir gauti apmokėjimą greičiau“, – sakė „Citizens Bank of Edmond“ vadovė Jill Castilla.

    Platesnė „Coinbase“ strategija

    Šis žingsnis atspindi platesnę „Coinbase“ kryptį nuo vien tik prekybos kriptoturtu ir saugojimo paslaugų link infrastruktūros, kuri gali būti įdiegiama tradicinėse finansų paslaugose. Pastaraisiais metais rinka vis dažniau stablecoin vertina kaip vieną realiausių kriptoturto pritaikymo sričių kasdieniuose atsiskaitymuose.

    Tačiau galutinis poveikis priklausys nuo praktinių diegimo detalių, rizikų valdymo ir atitikties reikalavimų, nes bankams svarbiausia yra klientų lėšų saugumas ir aiškios taisyklės. Dėl to tokios integracijos paprastai diegiamos etapais, pradedant nuo ribotų funkcijų ir tik po to plečiant paslaugų spektrą.

  • „Bending Spoons“ perka „Miro“ už 1,7 mlrd. eurų: ką tai reiškia DI darbo erdvių rinkai

    Italijos technologijų grupė „Bending Spoons“ pasirašė galutinį susitarimą įsigyti bendradarbiavimo ir DI sprendimais paremtą darbo erdvę „Miro“. Sandoris vertinamas 1,7 mlrd. eurų ir, kaip skelbiama, bus vykdomas atsiskaitant grynaisiais.

    Pagal susitarimo sąlygas „Bending Spoons“ ketina įsigyti 100 proc. „Miro“ akcijų. Sandoriui dar reikės įprastų užbaigimo sąlygų įvykdymo ir reguliuotojų patvirtinimų, todėl iki sandorio uždarymo abi bendrovės veiks savarankiškai.

    Sandorio mastas ir terminai

    Įsigijimo užbaigimo laukiama 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį. Tokiuose sandoriuose pagrindiniai žingsniai paprastai apima konkurencijos ir kitus reguliacinius vertinimus, ypač kai kalbama apie plačiai versle naudojamas platformas ir dideles vartotojų bazes.

    „Miro“ pastaraisiais metais įtvirtino pozicijas kaip vizualaus bendradarbiavimo platforma, kurią organizacijos naudoja projektų planavimui, idėjų generavimui ir komandiniam darbui. Bendrovė taip pat pabrėžia DI kryptį, kuri tampa vienu svarbiausių konkurencinių veiksnių darbo įrankių rinkoje.

    Ką pabrėžia „Bending Spoons“

    „Bending Spoons“ vadovas Luca Ferrari teigia, kad po sandorio uždarymo planuojama reikšmingai investuoti į tai, ką klientai labiausiai vertina: našumą, patikimumą ir funkcijas, reikalingas kritiniam komandiniam darbui. Bendrovė akcentuoja ilgalaikį valdymą, o ne trumpalaikį aktyvo perpardavimą.

    „Mums didelė garbė ir atsakomybė priimti produktą, kurį daugiau nei 250 000 organizacijų yra integravusios į savo darbo procesus“, – sakė Luca Ferrari.

    „Bending Spoons“ yra žinoma kaip įsigijimų strategiją agresyviai vykdanti grupė, kuri perka gerai atpažįstamus skaitmeninius produktus, juos pertvarko ir optimizuoja veiklą, pasitelkdama automatizavimą ir DI. Toks modelis reiškia, kad po įsigijimo dažnai peržiūrimi kaštai, produktų planai ir monetizacijos strategija.

    „Miro“ pozicija ir augimo argumentai

    „Miro“ vadovas Andrey Khusid pabrėžia, kad įrankis pradėtas kurti prieš penkiolika metų kaip vieta komandoms mąstyti kartu, o dabar tapo DI pirmumo principu grįsta darbo erdve. Jo teigimu, platforma turi beveik 4 mln. mokančių naudotojų ir klientų įvairiuose sektoriuose.

    „Geriausia „Miro“ versija dar priešakyje. Partnerystė su „Bending Spoons“ leidžia šią viziją įgyvendinti ambicingiau klientams, kurie nuo mūsų priklauso“, – sakė Andrey Khusid.

    Rinkos kontekste tokie sandoriai rodo augantį spaudimą darbo produktyvumo įrankiams greitai diegti DI funkcijas, bet kartu užtikrinti saugumą, stabilumą ir sklandžią integraciją su organizacijų IT ekosistemomis. Dideliems verslo klientams svarbu ne tik naujos DI galimybės, bet ir prognozuojami kaštai, duomenų valdymas bei paslaugų tęstinumas.

    Jei sandoris bus užbaigtas, „Miro“ taps dar vienu reikšmingu „Bending Spoons“ portfelio aktyvu. Artimiausiais mėnesiais daugiausia klausimų kels tai, kaip keisis produkto vystymo tempas, kainodara ir prioritetai, kai platforma pereis į naujo savininko rankas.

  • Iš fosos dumblų ištraukė XIX a. šarvą: Dolny Śląsk slepia netikėtą istoriją

    Iš fosos dumblų ištraukė XIX a. šarvą: Dolny Śląsk slepia netikėtą istoriją

    Žemutinėje Silezijoje, Dolny Śląsk regione, iš dumblu užneštos fosos, juosiančios Pielaszkowice dvarą, iškeltas retas karinės istorijos radinys – XIX amžiaus kirasyrų šarvas. Jį aptiko vietos istorijos ieškotojas, dalyvavęs teritorijos žvalgyme kartu su keliomis tyrinėtojų grupėmis.

    Specialistai nustatė, kad tai gvardijos kirasyrų kirysas – metalinis krūtinės šarvas, kuris buvo vienas svarbiausių sunkiosios kavalerijos ekipuotės elementų. Tokie šarvai skirti apsaugoti nuo šaltųjų ginklų smūgių, ypač kardo kirčių ir ieties dūrių, ir Europos kariuomenėse naudoti dar ir XIX amžiuje, net augant šaunamųjų ginklų reikšmei.

    Radinio kelias į muziejų

    Radinys nebus paliktas privačiose rankose. Po pirminio įvertinimo numatyta konservacija, o vėliau šarvas turėtų papildyti Ziębice miestelyje veikiančio Silezijos namų muziejaus ekspoziciją, kad jį galėtų pamatyti visuomenė.

    Konservavimo darbai tokiems daiktams yra kritiškai svarbūs, nes dumble ilgai išbuvęs metalas dažnai būna pažeistas korozijos, o iškėlus į orą ir pradžiūvus procesai gali dar paspartėti. Dėl to įprastai taikomas laipsniškas džiovinimas, druskų šalinimas ir apsauginės dangos, kad artefaktas būtų stabilus ilgalaikiam saugojimui.

    Kodėl šarvas atsidūrė fosoje?

    Vieta, kurioje rastas kirysas, tyrėjus domina ne mažiau nei pats radinys. Pielaszkowice dvaras siejamas su Napoleono laikotarpiu: 1813 metais čia buvo sudarytos paliaubos tarp Napoleono pajėgų ir Rusijos bei Prūsijos kariuomenių, turėjusios reikšmės tolesnei kampanijos eigai.

    Dar viena svarbi aplinkybė – Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Vietos pasakojimuose minima, kad 1945 metais dvaras buvo nusiaubtas, o dalis turto galėjo būti sumesta pro langus į fosą; po karo gyventojai esą rasdavo porceliano šukių, monetų ir įvairių metalo dirbinių, kurie vėliau pradingo po dumblo sluoksniais.

    Fosa gali slėpti daugiau radinių

    Žvalgybos metu, be kirysų šarvo, aptikta ir daugiau su dvaro istorija siejamų objektų: metalinių detalių, buities ir interjero fragmentų, taip pat dekoratyvinių komplekso elementų. Tai sustiprina prielaidą, kad fosoje gali būti ir daugiau vertingų artefaktų, o tolesni tyrimai gali atskleisti platesnį daiktinį dvaro istorijos sluoksnį.

    Paieškose dalyvavo istorijos atradėjų organizacijų nariai, o projekte prisidėjo ir kino srities žmonės, besirengiantys naujai ekranizacijai pagal knygą Szatan z siódmej klasy. Tokios iniciatyvos vis dažniau derina edukaciją, paveldo pažinimą ir atsakingą bendruomenių įsitraukimą, tačiau galutinius sprendimus dėl radinių vertinimo ir saugojimo vis tiek priima muziejai ir paveldo specialistai.

    Šis atradimas primena, kad net ir gerai žinomi dvarų kompleksai Vidurio Europoje dar gali slėpti reikšmingų istorinių liudijimų. Kartais vienas iš dumblų ištrauktas daiktas tampa raktu į platesnį pasakojimą apie karus, plėšimus, vietos atmintį ir tai, kaip praeitis išlieka po vandeniu bei žeme.

  • Baltas kaip sniegas, bet be pigmento: mokslininkų medžiaga gali pakeisti pakuotes ir drabužius

    Baltas kaip sniegas, bet be pigmento: mokslininkų medžiaga gali pakeisti pakuotes ir drabužius

    Mokslininkai sukūrė medžiagą, kuri atrodo itin balta, nors joje nėra įprastų baltų pigmentų. Vietoje cheminių priedų pasitelkta mikroskopinė struktūra, kuri taip išsklaido šviesą, kad paviršius vizualiai tampa ryškiai baltas.

    Šis reiškinys vadinamas struktūrine balta spalva. Gamtoje ji pasitaiko dažnai: sniego, debesų ar jūros putų baltumas kyla ne iš dažiklių, o iš to, kaip smulkios struktūros sklaido ir atspindi šviesą.

    Nauja gamybos technologija

    Tyrėjai pritaikė metodą, pavadintą DFP, kai polimere suformuojama itin smulkių, atvirų porų sistema. Būtent ši porėta architektūra leidžia efektyviai sklaidyti šviesą ir pasiekti didelį baltumą be papildomo pigmento.

    Procesas apibūdinamas kaip palyginti paprastas: polimeras veikiamas šviesa, kad jo struktūra pakistų, o vėliau naudojamas švelnus tirpiklis. Tai sukelia polimero brinkimą ir suformuoja mikroporų tinklą.

    Ne tik balta, bet ir atstumianti vandenį

    Ta pati mikroskopinė struktūra suteikia dar vieną savybę: paviršius tampa šiurkštesnis ir pradeda stipriai atstumti vandenį. Efektas lyginamas su lotoso lapu, ant kurio vandens lašai nesusigeria, o išlieka beveik rutuliški ir lengvai nurieda.

    Tokio derinio praktinė reikšmė didelė, nes pramonėje baltumas ir nepermatomumas dažnai išgaunamas titano dioksidu, o hidrofobiškumas neretai siejamas su PFAS grupės medžiagomis. Pastarosios vis dažniau atsiduria reguliuotojų ir mokslininkų dėmesio centre dėl ilgaamžiškumo aplinkoje ir galimų rizikų.

    Ką tai gali pakeisti pramonėje

    Mokslininkai teigia, kad naujasis metodas gali sumažinti poreikį daliai tokių priedų, nes norimos savybės pasiekiamos suprojektuojant pačią medžiagos sandarą. Technologija demonstruota ne tik laboratoriniuose mėginiuose: ją pavyko pritaikyti polimerinėms plėvelėms ir audiniams.

    Tyrimuose naudoti keli komerciškai prieinami polimerai, todėl tai gali palengvinti kelią į platesnį pritaikymą. Potencialios kryptys apima pakuočių, dangų, plėvelių ir tekstilės gamybą, kur svarbu baltumas, atsparumas drėgmei ir mažesnis priklausymas nuo papildomų cheminių priedų.

    Vienas įspūdingiausių parametrų yra pasiekiama struktūrų formavimo raiška, kuri, kaip skelbiama, gali siekti apie 20 000 DPI. Tai reiškia itin tikslų mikroskopinės architektūros valdymą, atveriantį kelią medžiagoms, kurių savybes lemia ne priedai, o pati jų struktūra.

  • Mičigano ežero dugne aptiko apie 40 milžiniškų kraterių: mokslininkai dar nežino, kas juos sukūrė

    Mičigano ežero dugne aptiko apie 40 milžiniškų kraterių: mokslininkai dar nežino, kas juos sukūrė

    Mičigano ežero dugne, saugomoje Wisconsin Shipwreck Coast National Marine Sanctuary teritorijoje, tyrėjai patvirtino aptikę apie 40 beveik taisyklingos formos didelių įdubų. Jos nustatytos atliekant dugno kartografavimą sonaru, o vėliau struktūros apžiūrėtos ir iš arti pasitelkus nuotoliniu būdu valdomą povandeninį robotą.

    Neįprasti apskriti kontūrai fiksuoti maždaug 150 metrų gylyje, o atskirų darinių mastas stebina: kai kurios įdubos siekia apie 6–12 metrų gylį, o jų skersmuo dažniausiai vertinamas nuo maždaug 150 iki 300 metrų. Tyrėjai pabrėžia, kad tai gali būti tik dalis viso komplekso, nes tolesni matavimai gali atskleisti ir daugiau panašių struktūrų.

    Ypač išskirtina tai, kad krateriai išsidėstę ne pavieniui: jie sudaro sankaupą ir tarsi grandinę, besitęsiančią nuo Sheboygan apylinkių link Port Washington. Tokia geometrija mokslininkams leidžia svarstyti kelis susidarymo scenarijus, tačiau vieno atsakymo kol kas nėra.

    Populiariausia versija: karstiniai įgriuvimai

    Viena realiausių hipotezių sieja šiuos darinius su karstiniais procesais. Mičigano ežero regione dalis pagrindo sudaryta iš karbonatinių uolienų, kurios ilgainiui gali tirpti, formuodamos požemines ertmes, o virš jų esantys nuogulų sluoksniai vėliau įgriūva.

    Panašūs kraterius primenantys dariniai anksčiau buvo aptikti ir gretimo Hurono ežero dugne, kur jie siejami būtent su karstu. Dėl šios priežasties dalis specialistų mano, kad Mičigano ežere gali veikti analogiškas mechanizmas, nors tiksli schema dar tikslinama.

    Kitos hipotezės: skysčių judėjimas ir dujų išsiskyrimas

    Vis dėlto ne visi tyrėjai linkę šias įdubas iškart vadinti tipiniais karstiniais lejais. Aptariamos ir alternatyvos, pavyzdžiui, dugno nuogulų sluoksniuose vykstantis vandens judėjimas arba iš nuosėdų išsiskiriančios dujos, galinčios suformuoti įgriuvimus ar išplovimo struktūras.

    Kol kas apžiūrų metu nepastebėta akivaizdžių vandens veržimosi požymių iš pačių įdubų, todėl aktyvios požeminio vandens cirkuliacijos versija nėra patvirtinta. Mokslininkai pabrėžia, kad galutinei išvadai reikia detalesnių geologinių tyrimų, įskaitant dugno sandaros ir gilesnių sluoksnių analizę.

    Krateriai nėra „tušti“

    Povandeninio roboto įrašuose matyti, kad šios vietos nėra sterilios: fiksuotos mažos žuvys, gėlavandenės krevetės ir invaziniai moliuskai. Tai rodo, kad net ir neįprastos dugno struktūros gali tapti mikrobuveinėmis, kurios pritraukia įvairius organizmus.

    Tyrimai tęsiami, o iki galutinio atsakymo šie dariniai dažniau vadinami neutraliai – krateriais, neįtvirtinant vienos kilmės versijos. Mokslininkai tikisi, kad papildomi sonarų žemėlapiai, geologiniai mėginiai ir išsamesnės apžiūros padės suprasti, kas iš tiesų suformavo šias įspūdingas įdubas.

  • Tyrėjai aptiko: „LG“ Smart TV gali klausytis net budėjimo režimu – ką daryti namuose

    Tyrėjai aptiko: „LG“ Smart TV gali klausytis net budėjimo režimu – ką daryti namuose

    Kas nustatyta tyrime

    Smart TV vis dažniau veikia kaip prie interneto prijungti kompiuteriai, todėl kartu su patogumu atsiranda ir privatumo rizikų. Nepriklausomi tyrėjai, analizuodami kelių „LG“ televizorių modelių programinę įrangą ir tinklo srautą, pranešė aptikę funkcijas, leidžiančias rinkti duomenis apie aplinką ir namų tinklą.

    Pasak tyrėjų, dalis duomenų gali būti kaupiama ir tada, kai televizorius atrodo išjungtas, tačiau realiai veikia budėjimo režimu. Tai reiškia, kad įrenginys gali išlikti aktyvus tinkle, vykdyti fonines užduotis ir siųsti telemetriją, priklausomai nuo nustatymų.

    „Smart TV privatumo ir saugumo požiūriu turėtų būti vertinamas taip pat griežtai kaip bet kuris prie interneto prijungtas kompiuteris“, – sakė kibernetinio saugumo bendrovės Malwarebytes atstovai.

    Kokie duomenys gali būti renkami

    Tyrėjų teigimu, analizuoti televizoriai galėjo identifikuoti kitus įrenginius tame pačiame namų tinkle, pavyzdžiui, telefonus, kompiuterius, spausdintuvus ar išmaniųjų namų įrangą. Taip pat gali būti fiksuojami aplinkinių belaidžių tinklų pavadinimai ir signalo stiprumas, kas leidžia apytiksliai įvertinti aplinką.

    Tokie duomenys dažniausiai siejami su reklamos technologijomis ir auditorijų profilavimu, kai sudaromi namų ūkio interesų modeliai. Praktikoje tai gali reikšti labiau suasmenintas rekomendacijas ir reklamas, tačiau kartu didesnę riziką, jei duomenys būtų panaudoti netinkamai arba patektų trečiosioms šalims.

    ACR ir „būklė išjungta“ ne visada reiškia išjungta

    Viena plačiausiai aptarinėjamų smart TV funkcijų yra automatinis turinio atpažinimas, dažnai vadinamas ACR. Ji gali atpažinti, kas rodoma ekrane ar leidžiama per prijungtus šaltinius, ir šią informaciją panaudoti statistikai, rekomendacijoms ar reklamos taikymui, priklausomai nuo gamintojo politikos ir vartotojo sutikimų.

    Tyrėjai taip pat teigė pademonstravę scenarijų, kai televizoriaus mikrofonas gali fiksuoti aplinkos garsą net budėjimo režimu. Tokiais atvejais esminis klausimas yra ne tik pats įrašymas, bet ir tai, kaip duomenys saugomi, kada perduodami bei kokias pasirinkimo galimybes realiai turi vartotojas.

    „ACR nėra vien „LG“ problema, dauguma smart TV gamintojų vienaip ar kitaip tikrina, ką žiūrite“, – teigė technologijų leidinio The Verge apžvalgininkai, remdamiesi nepriklausomais bandymais.

    Kokia rizika saugumui

    Jei televizoriuje ar jo programinėje įrangoje aptinkamos saugumo spragos, teoriškai atsiranda rizika perimti įrenginio kontrolę nuotoliniu būdu. Tokiu atveju smart TV gali tapti patogia prieiga prie namų tinklo, o tai ypač pavojinga, jei tame pačiame tinkle yra kompiuteriai, duomenų laikmenos ar išmanieji namai.

    Praktinės pasekmės gali svyruoti nuo įkyrios reklamos ir profiliavimo iki rimtesnių incidentų, kai užkrėstas įrenginys naudojamas kaip tarpinė stotelė atakoms. Dėl to kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad namų tinklo higiena dabar aktuali ne tik kompiuteriams ar telefonams, bet ir televizoriams.

    Ką gali padaryti vartotojai

    Pirmiausia rekomenduojama reguliariai diegti televizoriaus programinės įrangos atnaujinimus, nes jie dažnai užtaiso aptiktas spragas. Taip pat verta peržiūrėti privatumo nustatymus ir išjungti ACR, suasmenintą reklamą bei balso atpažinimo funkcijas, jei jos nėra būtinos.

    Gera praktika yra laikyti televizorių atskiroje svečių belaidžio tinklo zonoje arba atskirame IoT tinkle, kad kompromituotas įrenginys turėtų kuo mažiau kelių pasiekti kitus namų įrenginius. Kibernetinio saugumo specialistai taip pat pataria maršrutizatoriuje išjungti UPnP, jei jo nereikia, ir vengti bet kokio tiesioginio televizoriaus paslaugų atvėrimo į internetą.

    Norint maksimalios ramybės, vienintelis aiškus būdas užtikrinti, kad įrenginys nieko nevykdo budėjimo režimu, yra fiziškai atjungti jį nuo elektros. Nors tai nepatogu, dalis modernių įrenginių net ir išjungti nuotolinio pultelio mygtuku išlieka aktyvūs, kad galėtų greitai įsijungti ar atlikti fonines užduotis.

  • Ukraina smogė Neptunu Novorosijske: pranešama apie rusų fregatos „Admirol Essen“ pataikymą

    Ukraina smogė Neptunu Novorosijske: pranešama apie rusų fregatos „Admirol Essen“ pataikymą

    Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos aktyviųjų veiksmų padaliniai kartu su kitomis ginkluotųjų pajėgų grandimis surengė gilaus smūgio operaciją prieš Rusijos karinės jūrų bazės infrastruktūrą Novorosijske. Šis uostas prie Juodosios jūros laikomas vienu strategiškai svarbiausių Rusijai, nes ten užtikrinamas Juodosios jūros laivyno aprūpinimas ir apsauga.

    Ukrainos pusė skelbė, kad smūgiai buvo suduoti ne tik karinei bazei, bet ir uosto teritorijoms bei degalų terminalui. Pranešimuose minimi gaisrai ir sprogimai laivų bazavimosi rajonuose, tačiau nepriklausomas žalos masto patvirtinimas tokiuose incidentuose dažnai užtrunka.

    Ukrainos žvalgyba taip pat pranešė apie galimą pataikymą į 11356 projekto fregatą „Admirol Essen“ ir kilusį gaisrą antstatuose. Šis laivas vertinamas kaip reikšmingas taikinys dėl galimybės naudoti sparnuotąsias raketas „Kalibr“, kuriomis Rusija ne kartą atakavo Ukrainos infrastruktūrą.

    Pasak Ukrainos pateikiamos informacijos, ši ataka buvo įvykdyta panaudojant sparnuotąją raketą „Neptun“. Ukraina per karą nuosekliai tobulino savo smūgių jūroje koncepciją, derindama raketas, bepiločius ir žvalgybą, siekdama spausti Rusijos laivyną ir logistikos mazgus.

    Smūgis Novorosijske įsilieja į platesnę tendenciją, kai Ukraina siekia kelti riziką Rusijos kariniams ir su karu susijusiems objektams ne vien Juodojoje jūroje. Rusijos prokariški šaltiniai socialiniuose tinkluose pastaruoju metu kalba apie pasikartojantį modelį, apimantį kelis jūrų regionus, tačiau tokius teiginius būtina vertinti atsargiai.

    Viešojoje erdvėje taip pat periodiškai pasirodo pranešimų apie incidentus tolimuose maršrutuose ir laivybos zonose, įskaitant Viduržemio jūrą, kur taikiniais įvardijami su sankcionuota Rusijos vadinamąja šešėline flotile siejami laivai. Dalis šių atvejų lieka nepatvirtinti, tačiau pats grėsmės išplėtimas verčia Rusiją perskirstyti pajėgas, stiprinti uostų apsaugą ir koreguoti laivybos maršrutus.

    Analitikai pabrėžia, kad Ukrainos strategija jūroje remiasi asimetriškais sprendimais: pigesnėmis, bet tiksliomis priemonėmis siekiama brangiai kainuojančių pasekmių priešininkui. Tokia dinamika didina spaudimą Rusijos kariniam jūrų laivynui ir uostų infrastruktūrai, o kartu kelia rizikas regioniniam saugumui ir energijos bei prekių logistikai.

  • Mokslininkai įspėja: per karšta arbata ir kava gali didinti vėžio riziką – štai įprotis, kurį keiskite

    Įprotis gerti labai karštą arbatą ar kavą gali būti susijęs su didesne stemplės vėžio rizika, rodo Oksfordo universiteto mokslininkų atlikta didelės apimties analizė. Tyrėjai vertino maždaug 980 000 Jungtinės Karalystės gyventojų duomenis ir ieškojo sąsajų tarp gėrimų temperatūros, vartojimo dažnio bei onkologinių susirgimų.

    Nustatyta, kad žmonėms, kurie savo gėrimus apibūdino kaip geriamus karštus, stemplės vėžio rizika buvo apie 1,7 karto didesnė nei tiems, kurie rinkosi šiltus gėrimus. Tie, kurie gėrė labai karštus gėrimus, riziką turėjo beveik tris kartus didesnę, palyginti su šiltus gėrimus geriančiais dalyviais.

    Tyrimas daugiausia siejamas su plokščialąsteliniu stemplės vėžiu, kuris kai kuriose pasaulio šalyse sudaro didelę dalį šio organo piktybinių navikų atvejų. Aiškios sąsajos tarp gėrimų temperatūros ir stemplės adenokarcinomos mokslininkai nenustatė, todėl pabrėžiama, kad skirtingos stemplės vėžio formos gali turėti nevienodus rizikos veiksnius.

    Rizika didėjo ne tik dėl temperatūros, bet ir dėl vartojimo intensyvumo. Didesni rodikliai buvo fiksuojami ir tarp tų, kurie per dieną išgerdavo šešis ar daugiau karštų gėrimų, palyginti su žmonėmis, kurie jų vartojo mažiau.

    Svarbi detalė ta, kad tyrimo metu tiksli gėrimų temperatūra nebuvo matuojama, todėl vertinimas rėmėsi pačių dalyvių įpročių aprašymu. Vis dėlto ankstesnė tarptautinių ekspertų vertinimo praktika rodo kryptį: gėrimai, kurių temperatūra viršija 65 laipsnius Celsijaus, yra priskiriami prie tokių, kurie tikėtina didina vėžio riziką.

    „Tai didžiausias tokio pobūdžio tyrimas Jungtinėje Karalystėje, kur daugelis žmonių kasdien geria arbatą ir kavą. Jis papildo turimus įrodymus, kad labai karšti gėrimai gali didinti plokščialąstelinio stemplės vėžio riziką“, – sakė tyrimo autorė daktarė Keren Papjė iš Oxford Population Health.

    Mokslininkai galimą mechanizmą sieja su terminiam poveikiui jautria stemplės gleivine. Labai karšti gėrimai gali sukelti pasikartojančius mikropažeidimus, o nuolatinis dirginimas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie piktybinių pakitimų atsiradimo.

    Specialistai nesiūlo atsisakyti arbatos ar kavos, tačiau rekomenduoja koreguoti įprotį, kuris dažnai atrodo nekaltas. Paprasčiausias žingsnis – negerti iš karto po užplikymo ir leisti gėrimui atvėsti iki maloniai šiltos temperatūros.

    Vėžio prevencijos kontekste ekspertai taip pat pabrėžia, kad stemplės vėžio riziką reikšmingai didina rūkymas ir dažnas alkoholio vartojimas. Todėl, net jei gėrimų temperatūra yra vienas iš galimų rizikos veiksnių, didžiausią poveikį bendrai rizikai dažnai daro būtent žalingų įpročių visuma.

    Tyrėjai akcentuoja, kad ateityje reikėtų daugiau darbų, kuriuose būtų tiksliai matuojama gėrimų temperatūra ir vertinamas realus vartojimo elgesys. Tai padėtų aiškiau nustatyti ribą, nuo kurios rizika pradeda pastebimai augti, ir suformuluoti dar tikslesnes rekomendacijas visuomenei.

  • „Apple“ nutylėjo svarbias „iPhone Duo“ detales: nuo Face ID iki baterijos ir kamerų kompromisų

    „Apple“ nutylėjo svarbias „iPhone Duo“ detales: nuo Face ID iki baterijos ir kamerų kompromisų

    Kas per naujiena ir kodėl ji svarbi

    „Apple“ pristatė sulankstomą „iPhone Duo“ kartu su „iPhone 18 Pro“ ir „iPhone 18 Pro Max“, tačiau dalis techninių detalių nebuvo akcentuota scenoje. Po renginio jos pasirodė oficialiuose gamintojo aprašymuose, todėl aiškiau matyti, kuo šis modelis išsiskiria ir kur taupo.

    Sulankstomi telefonai tampa viena ryškiausių išmaniųjų tendencijų, o gamintojai konkuruoja dėl korpuso storio, patvarumo, kamerų ir baterijos. Dėl to net nedideli „iPhone Duo“ kompromisai gali turėti didelę įtaką tam, kam jis tiks geriausiai.

    Ploniausias, bet ir sunkiausias „iPhone“

    „iPhone Duo“ išskleidus korpusas siekia apie 5,2 milimetro, o sulanksčius apie 11,3 milimetro. Tai leidžia „Apple“ kalbėti apie naują plonumo rekordą tarp „iPhone“, nors sulankstymo mechanizmas neišvengiamai didina storį užvertus.

    Kartu šis modelis tampa sunkiausiu „iPhone“ istorijoje: jo svoris siekia 254 gramus. Palyginimui, „iPhone 18 Pro Max“ nurodomas 249 gramų, tad skirtumas nedidelis, bet ilgiau naudojant viena ranka gali pasijausti.

    „Face ID“ nėra, vietoje jo grįžta „Touch ID“

    Viena labiausiai aptariamų detalių yra biometrinis atrakinimas. „iPhone Duo“ nepalaiko „Face ID“, o vietoje jo pasirenkamas piršto atspaudo sprendimas „Touch ID“, integruotas į šoninį mygtuką.

    Tokį sprendimą dažniausiai lemia konstrukciniai iššūkiai: sulankstomuose įrenginiuose sudėtingiau išlaikyti vietą jutikliams, kameroms ir patikimam veido atpažinimui, ypač kai dalis komponentų slepiami po ekranu.

    Kameros: du 48 MP sensoriai, bet be teleobjektyvo

    „iPhone Duo“ gauna dvi galines kameras: plataus kampo ir itin plataus kampo, abi su 48 megapikselių jutikliais. Tačiau čia nėra atskiro teleobjektyvo, todėl optinio priartinimo galimybės bus kuklesnės, o dalis kadravimo scenarijų remsis skaitmeniniu priartinimu.

    Taip pat nurodoma, kad pagrindinis modulis nėra toks pats kaip „Pro“ serijoje: „iPhone Duo“ neturi kintamos diafragmos sprendimo, kuris „iPhone 18 Pro“ ir „iPhone 18 Pro Max“ suteikia daugiau lankstumo skirtingame apšvietime.

    Priekinė kamera „Duo“ modelyje paprastesnė, 12 megapikselių, kai „Pro“ modeliuose minima 18 megapikselių „Center Stage“ sistema. Vis dėlto išlieka dalis funkcijų, orientuotų į vaizdo skambučius ir filmavimą, įskaitant kadravimo palaikymą.

    Baterija, įkrovimas ir „iOS“ versija

    Telefone įdiegta dviejų dalių baterija, išdėstyta abiejose korpuso pusėse, tačiau veikianti kaip vienas akumuliatorius. Nurodoma bendra talpa apie 4 883 mAh, sudėta iš 1 921 mAh ir 2 962 mAh dalių.

    Darbo laikas priklausys nuo to, kaip naudojamas įrenginys: žadama iki 31 valandos vaizdo atkūrimo su pagrindiniu išskleidžiamu ekranu ir iki 44 valandų, kai naudojamas mažesnis ekranas. Praktikoje tokius skaičius dažniausiai labiausiai lemia ryškumas, ryšys ir naudojami scenarijai.

    Įkrovimo srityje minimas greitas įkrovimas, pasiekiantis 50 proc. per maždaug 20 minučių su 60 W maitinimo šaltiniu. Taip pat palaikomas belaidis įkrovimas iki 25 W su „MagSafe“ arba „Qi2“ suderinamais įkrovikliais.

    „iPhone Duo“ į prekybą turėtų atkeliauti antroje spalio pusėje ir iš dėžutės veikti su „iOS 27.1“. Tuo metu „iOS 27“ naujinimas kitiems „iPhone“ vartotojams numatomas rugsėjo 14 dieną.

    „Apple Pencil“ palaikymas ir kam tai aktualu

    „iPhone Duo“ palaiko „Apple Pencil“, tačiau ne visus modelius: nurodoma suderinamybė su naujausia versija su USB C. Tai reiškia, kad daliai naudotojų, planuojančių piešti ar rašyti, prieš perkant svarbu pasitikrinti turimo pieštuko versiją.

    Svarbi detalė ta, kad „Apple Pencil“ palaikymas taikomas abiem ekranams. Sulankstomų telefonų kategorijoje tai gali tapti vienu argumentų tiems, kurie įrenginį mato kaip kišeninį darbo įrankį, o ne tik pramogų ekraną.

    Galutinis „iPhone Duo“ įspūdis aiškus: „Apple“ siekė rekordinių matmenų ir naujos formos, tačiau dalį „Pro“ klasės funkcijų paliko brangesniems modeliams. Pirkėjams tai reiškia paprastą pasirinkimą tarp sulankstomo formato patogumo ir maksimalios „Pro“ įrangos komplektacijos.

  • NATO sustabdė slaptą Rusijos operaciją prie Svalbardo: taikėsi į gyvybiškai svarbius kabelius

    NATO sustabdė slaptą Rusijos operaciją prie Svalbardo: taikėsi į gyvybiškai svarbius kabelius

    Prie Svalbardo salyno NATO šalių pajėgos, kaip skelbia „Reuters“, stebėjo su Rusijos GUGI siejamas specialiosios paskirties jūrų platformas, kurios, Vakarų pareigūnų teigimu, treniravosi dislokuoti pažangią įrangą. Ji, įtariama, galėjo būti pritaikyta trikdyti ar neutralizuoti strategiškai svarbius povandeninius kabelius.

    Pasak dviejų anonimiškų Vakarų pareigūnų, į kuriuos remiasi „Reuters“, Rusijos vienetams esą nepavyko užbaigti pratybų, o vėliau jie paliko rajoną. Pranešama, kad kabeliai nebuvo pažeisti, tačiau incidentas sustiprino nuogąstavimus dėl kritinės infrastruktūros saugumo Arkties regione.

    Kodėl Svalbardas toks svarbus

    Operacija vyko netoli vietos, kur du maždaug 1 400 kilometrų ilgio šviesolaidiniai kabeliai jungia Svalbardą su žemynine Norvegijos dalimi. Šie kabeliai nutiesti iki maždaug 2 700 metrų gylio ir yra itin svarbūs didelių duomenų srautų perdavimui.

    Kabeliais perduodami ir palydoviniai duomenys iš SvalSat – vienos reikšmingiausių pasaulyje antžeminių palydovų stočių. Tokios stotys aptarnauja civilines ir valdžios institucijų užduotis, o bet koks ryšio sutrikdymas gali turėti tiesioginių pasekmių navigacijai, stebėsenai ir komunikacijai atokiose teritorijose.

    Norvegija: pasiųstas aiškus signalas

    „Reuters“ kreipėsi komentaro į NATO, tačiau aljansas agentūrą nukreipė į Norvegijos ir Jungtinės Karalystės institucijas. Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija priminė balandžio 9 dieną skelbtus pareiškimus, kuriuose teigta, kad Rusijos GUGI pastarosiomis savaitėmis mėgino vykdyti slaptą veiklą Norvegijos ir Jungtinės Karalystės vandenyse bei šalia jų.

    „Bendra operacija pasiuntė Rusijai aiškų signalą, kad ji negali veikti slapta. Nedviprasmiškai leidome suprasti: bet koks bandymas smogti mūsų kritinei infrastruktūrai bus aptiktas ir turės pasekmių“, – sakė Norvegijos gynybos ministras Tore Sandvikas, cituojamas „Reuters“.

    Hibridinės grėsmės ir kabelių apsauga

    Povandeniniai ryšio kabeliai laikomi viena jautriausių šiuolaikinės ekonomikos ir saugumo grandžių, nes jais keliauja didelė dalis tarptautinių duomenų srautų. Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad kabelių pažeidimai gali sukelti plataus masto trikdžius finansų, ryšių, logistikos ir valstybinių institucijų veikloje.

    Pastaraisiais metais Europoje daugėjo įtarimų, kad dalis incidentų, kai pažeidžiami jūriniai kabeliai ar kiti infrastruktūros objektai, gali būti susiję su hibridine veikla. Tokiose situacijose dažnai sunku greitai ir viešai nustatyti atsakomybę, tačiau rizikos valdymas vis dažniau remiasi prevencija, sustiprinta stebėsena ir greito reagavimo scenarijais.

    Kaip pažymi „Reuters“, Rusija jau ne vienerius metus naudoja laivus, oficialiai pristatomus kaip mokslinių tyrimų ar techninės paskirties, povandeninių kabelių žemėlapiavimui. Minimas ir su GUGI siejamas laivas „Jantar“, kuris, teigiama, nuo 2021 metų reguliariai plaukioja netoli telekomunikacijų kabelių prie Airijos krantų, formaliai veikdamas tarptautiniuose vandenyse.

    „Reuters“ medžiagoje pabrėžiama, kad papildomų komentarų šiuo klausimu viešai nepateikė nei Vašingtonas, nei Maskva. Tuo metu NATO šalys toliau stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą, ypač Šiaurės Atlanto ir Arkties kryptyse, kur povandeniniai kabeliai tampa tiek strateginiu ištekliumi, tiek pažeidžiamu taikiniu.