CP v2

Blog

  • LOT pilotai mokosi „Croatia Airlines“: taip ruošiamasi naujiems „Airbus A220“ skrydžiams nuo 2027

    Lenkijos oro bendrovė LOT pradėjo bendradarbiauti su Croatia Airlines, kad dar prieš naujų „Airbus A220“ pristatymą parengtų pilotus ir instruktorius. Sprendimas priimtas siekiant, kad į Lietuvą ir regioną svarbiuose maršrutuose naujo tipo lėktuvai būtų pradėti eksploatuoti sklandžiai, be įgulos trūkumo.

    Kaip nurodė LOT vadovas Michalas Fijolas, svarbiausia partnerystės vertė yra reali galimybė pilotams dalyvauti skrydžiuose ir dirbti su A220 praktikoje. Tokia patirtis laikoma ypač reikšminga rengiant LOT vidinę instruktorių komandą, kuri vėliau galės mokyti didesnius pilotų srautus jau Lenkijoje.

    Pereinama prie naujo tipo

    A220 LOT bus visiškai naujas lėktuvo tipas, numatytas trumpesniems ir regioniniams maršrutams. Šis žingsnis reiškia, kad dalis pilotų ilgainiui pereis nuo šiuo metu regioninį segmentą aptarnaujančių „Embraer“ orlaivių prie A220.

    Naujo tipo įvedimas paprastai apima ne tik piloto licencijos ir praktinių įgūdžių klausimus, bet ir procedūrų, techninės priežiūros bei operacinio planavimo pakeitimus. Todėl LOT siekia dalį darbų atlikti iš anksto, kad pirmieji A220 skrydžiai būtų vykdomi be „įsivažiavimo“ trikdžių.

    Kodėl pasirinkta Croatia Airlines

    Croatia Airlines A220 pradėjo diegti 2024 metais, o reguliarius skrydžius šiais lėktuvais pradėjo 2024 metais rugpjūtį. LOT vertinimu, neseniai pereitas diegimo ir personalo mokymo procesas suteikia kroatams praktinės patirties, kurią galima perkelti į LOT pasirengimą.

    Abu vežėjai priklauso Star Alliance aljansui, o Croatia Airlines šiuo metu turi 11 A220 lėktuvų. LOT pabrėžia, kad buvo svarstytos ir kitos bendradarbiavimo alternatyvos, tačiau kroatų pasiūlytas modelis geriausiai atitiko tikslą greitai ir saugiai didinti A220 kvalifikaciją turinčių įgulų skaičių.

    LOT yra užsakęs 40 „Airbus A220“ lėktuvų A220-100 ir A220-300 versijose, taip pat numatytos teisės į dar 44 papildomus orlaivius. Pagrindinių 40 lėktuvų pristatymai planuojami 2027–2031 metais, o pirmieji A220 LOT flotilėje turėtų pasirodyti 2027 metais.

    Šiuo metu LOT flotilę sudaro 94 lėktuvai, iš jų 52 „Boeing“ ir 42 „Embraer“. Artėjantis perėjimas prie A220 laikomas vienu didžiausių flotilės pokyčių vežėjo istorijoje, todėl ankstyvas įgulų rengimas tampa kritiniu sėkmės veiksniu.

  • KDP linija Varšuva–Port Polska–Lodzė: priimti dar du sprendimai, artinantys leidimą statyboms

    Mazovijos vaivada pranešė priėmęs du sprendimus dėl didelio greičio geležinkelio (KDP) linijos atkarpų vietos nustatymo maršrute nuo Varšuvos Vakarų stoties per Port Polska iki Lodzės Niciarniana stotelės. Tokie sprendimai apibrėžia trasos koridorių ir leidžia projektui pereiti į kitą stadiją – ruoštis statybos leidimų procedūroms.

    Pasak vaivadijos, vienas sprendimų apima tunelio ir KDP linijos 85 atkarpos statybą, susijusią su jungtimi Varšuva Vakarai–Port Polska–Lodzė. Anksčiau buvo priimtas ir kitas analogiškas sprendimas dėl kitos tos pačios linijos 85 dalies, todėl formuojamas vis vientisesnis maršruto teisinis pagrindas.

    Kas keičiasi po sprendimų

    Vietos nustatymo sprendimas yra vienas svarbiausių žingsnių prieš statybas: jis nustato tikslią investicijos vietą ir leidžia rengti dokumentus statybos leidimui gauti. Kai kurioms atkarpoms sprendimai gali būti skelbiami su skubaus vykdymo tvarka, kuri pagreitina perėjimą prie leidimų ir darbų planavimo.

    Ši KDP ašis yra platesnio Port Polska ir greitųjų geležinkelių tinklo projekto dalis. Tikslas – sujungti Varšuvą, naują oro uostą ir Lodzę, o vėliau išplėsti vadinamąją Y magistralę į Poznanę ir Vroclavą.

    Planuojami laikai ir greičiai

    Projektu numatoma, kad traukiniai galės važiuoti iki 320 kilometrų per valandą greičiu. Skelbiama, kad kelionė tarp Varšuvos ir Lodzės turėtų sutrumpėti iki maždaug 40 minučių, o iki naujo oro uosto – iki mažiau nei 20 minučių.

    Linijos Varšuva–Lodzė atidarymas planuojamas 2032 metų pabaigoje, tuo pat metu numatant ir naujo oro uosto veiklos startą. Likusios Y linijos atkarpos nuo Lodzės link Vroclavo ir Poznanės turėtų būti užbaigtos iki 2035 metų pabaigos.

    Skelbiama, kad iki 2032 metų geležinkelių investicijoms programoje numatyta daugiau nei 17 000 000 000 eurų, o bendra projekto kaina iki 2032 metų vertinama apie 30 000 000 000 eurų. Projektavimo darbai atkarpoje Varšuva–Lodzė yra gavę finansavimą iš ES instrumento Connecting Europe Facility.

  • JSW restruktūrizacija: svarstoma, ką išlaikyti iš 4 600 išeinančių, kad nesmuktų gavyba

    Lenkijos anglies sektoriaus milžinė Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) rengiasi giliai restruktūrizacijai, o viena jautriausių jos dalių – darbo vietų mažinimas. Įmonė skaičiuoja, kad šiemet iš darbo gali pasitraukti apie 4 600 darbuotojų, o pagrindinis tikslas – sugrąžinti bendrovę į pelningumą.

    JSW vadovybė pabrėžia, kad mažėjant žmonių skaičiui teks išlaikyti pakankamas gavybos apimtis, todėl bus keičiami planavimo ir darbo organizavimo principai. Bendrovėje dirba apie 20 000 darbuotojų, o visoje kapitalo grupėje – apie 30 000.

    Ką reiškia 4 600 išeinančių?

    JSW atstovai akcentuoja, kad toks darbuotojų sumažėjimas yra ne tik personalo, bet ir gamybinių pajėgumų išbandymas. Anglies gavyboje daugelis sprendimų duoda rezultatą tik po kelerių metų, todėl greitai persitvarkyti sudėtinga net ir turint aiškų planą.

    Įmonėje keliama mintis, kad dėmesį reikia perkelti nuo kiekybės į kokybę, tačiau tai riboja realybė: anglies kainas bendrovė veikia menkai, o produkcijos parametrų keitimas reikalauja ilgalaikių investicijų ir technologinių sprendimų.

    Ar restruktūrizacija nepradėta per vėlai?

    JSW vadovybėje skamba savikritika, kad ryžtingesnių veiksmų imtasi pavėluotai. Teigiama, kad jei struktūriniai pokyčiai būtų pradėti maždaug prieš ketverius metus, kai įmonė turėjo daugiau finansinių išteklių, šiandienos padėtis galėjo būti stabilesnė.

    Taip pat pabrėžiama, kad pertvarka neturėtų apsiriboti vien kasyklomis, nes bendrovės rezultatus lemia visa kapitalo grupė – nuo aptarnaujančių padalinių iki logistikos ir kitų funkcijų.

    „Turime žiūrėti į ateitį ir planuoti, kad įmonė galėtų veikti toliau. Todėl analizuojame, kokią dalį darbuotojų galėtume išlaikyti“, – sakė JSW vadovybės atstovas.

    JSW tikina, kad darbuotojų sauga po žeme yra kontroliuojama, tačiau metų pabaigos gamybos planų įvykdymas, mažėjant personalui, išlieka didelis iššūkis. Praktikoje tai reiškia spaudimą didinti efektyvumą, peržiūrėti pamainų sudarymą ir atsisakyti įprastų procesų, kurie nebeatitinka naujos realybės.

    Be politinės valios pokyčiai gali strigti

    Restruktūrizacijos kryptį kritiškai vertina ir dalis ekspertų, teigdami, kad vien vidiniai įmonės veiksmai gali būti nepakankami. Jų vertinimu, dabartinis planas gali ne išvesti į pelningumą, o didinti įsiskolinimą, jei nuostoliai bus dengiami naujomis paskolomis.

    Akcentuojama, kad aukšti darbo kaštai, didelis užimtumas ir socialinės pasekmės paverčia reformą ne vien ekonominiu, bet ir politiniu sprendimu. Priminta, kad ankstesniais dešimtmečiais anglies sektoriaus pertvarkos Lenkijoje apėmė daugiau kaip 100 000 darbo vietų mažinimą, todėl ir dabar pokyčiams gali prireikti valstybės sprendimų bei teisinės bazės.

  • Zigmunto Solorzo šeimos taika: nutraukiami teismai ir aiškėja „Polsat Plus“ bei ZE PAK ateitis

    Zigmunto Solorzo-Žako šeimos konfliktas dėl verslo imperijos ir turto valdymo baigiasi taikos susitarimu. Šeima bendrame pareiškime pranešė sudariusi konfidencialią taiką, kuri užbaigia visus tarpusavio ginčus bei teisminius procesus.

    Skelbiama, kad susitarimas apibrėžia šeimos turto valdymo principus ir numato bendrą kryptį dėl Grupės „Polsat Plus“ bei ZE PAK ateities. Taip pat pabrėžiama, jog susitarimą patvirtino TiVi Foundation ir Solkomtel Foundation valdymo organai.

    Šalys įsipareigojo besąlygiškai ir nedelsiant nutraukti visus tarpusavio teismo bei administracinius ginčus Lenkijoje ir už jos ribų. Pareiškime akcentuojama, kad toks sprendimas turi uždaryti neapibrėžtumo laikotarpį, kuris kėlė įtampą tiek šeimos viduje, tiek aplinkoje, stebinčioje grupės valdymą.

    Susitarime atskirai paminėta Justyna Kulka, Zigmunto Solorzo sutuoktinė, kurios vaidmuo įvardytas kaip prisidėjęs prie abipusio sprendimo. Tai signalizuoja, kad taika apima ne tik verslo paveldėjimo klausimus, bet ir platesnį šeimos interesų suderinimą.

    Kas keičiasi grupės valdyme?

    Zigmuntas Solorzas pareiškė nusprendęs nebedalyvauti kasdienėje su TiVi ir Solkomtel susijusių bendrovių veikloje. Pasak jo, jis liks garbės patarėjo vaidmenyje ir dalysis patirtimi su šeimos nariais bei fondų valdybomis.

    „Esu visiškai ramus dėl Grupės ateities, žinodamas, kad jos prezidentas yra mano sūnus Piotras Žakas, o jo brolis Tobiasas Solorzas ir sesuo Aleksandra Žak aktyviai dirba priežiūros tarybose“, – sakė Zigmuntas Solorzas.

    Tobiasas Solorzas, Piotras Žakas ir Aleksandra Žak pareiškime teigė, kad susitarimas su tėvu ir jo sutuoktine jiems atnešė palengvėjimą. Jie pabrėžė, kad jų prioritetas išlieka apsaugoti per dešimtmečius sukurtą verslą ir užtikrinti stabilų jo vystymą.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Viešai skelbiamuose pareiškimo akcentuose aiški žinutė skirta rinkai: šeimos vienybė turi sumažinti rizikas, susijusias su valdymo tęstinumu. Tokie konfliktai paprastai didina neapibrėžtumą, o įmonių grupėms, veikiančioms reguliuojamuose sektoriuose, tai gali turėti tiesioginę įtaką strateginiams sprendimams.

    Grupės „Polsat Plus“ atveju svarbus ne tik žiniasklaidos ir telekomunikacijų verslo stabilumas, bet ir ilgalaikės investicijos į infrastruktūrą. Tuo metu ZE PAK, veikianti energetikos srityje, susiduria su struktūriniais pokyčiais rinkoje, kur didėjant reguliaciniams reikalavimams itin svarbus aiškus valdymas ir kapitalo paskirstymo disciplina.

  • Sirai prie Libano sienos moka iki 4 400 eurų: kaip veikia tarpininkų tinklas ir baudos

    Sirai prie Libano sienos moka iki 4 400 eurų: kaip veikia tarpininkų tinklas ir baudos

    Sirijos piliečiai, bandantys kirsti Libano sieną, vis dažniau susiduria su griežtesnėmis taisyklėmis ir ilgesnėmis procedūromis. Dėl to pasienyje suklestėjo tarpininkų, vadinamųjų tvarkytojų ir kelionių agentūrų rinka, kuri už įvažiavimo formalumus ima keliasdešimt kartų daugiau nei oficialūs mokesčiai.

    „Euronews“ kalbintas vairuotojas, dirbantis maršrute Damaskas–Beirutas, pasakojo apie sistemą, kurioje dalyvauja agentūros Sirijos sostinėje, dokumentų tvarkytojai pasienyje ir partneriai Beirute. Pasak jo, parduodami „paketai“ tiems, kurie patys nebesugeba susitvarkyti reikalų oficialiu keliu.

    Libano Generalinio saugumo direktorato oficialūs mokesčiai, remiantis publikacijoje nurodyta informacija, siekia iki maždaug 70 eurų. Tačiau realios sumos, kurias keliautojai esą sumoka neoficialiems tarpininkams, yra nepalyginamai didesnės.

    Už 48 valandų buvimą Libane per tarpininkus prašoma apie 170 eurų, už savaitę apie 240 eurų, o už mėnesį apie 370 eurų. Metinės rezidencijos sutvarkymas, kaip teigiama publikacijoje, kainuoja maždaug 4 400 eurų, o anksčiau siūlyta šešių mėnesių schema, kuri šiuo metu sustabdyta, buvo įkainota apie 1 400 eurų.

    Pinigų skirtumas, pasak šaltinių, dažniausiai nusėda kaip kyšiai ar atsilyginimai, kad būtų apeiti reikalavimai. Tarp jų minimas įrodymas apie turimas lėšas, viešbučio rezervacija ar tolesnės kelionės bilietas.

    Procedūros grindžiamos griežta tyla: keliautojai neturi atskleisti pareigūnams, kad dokumentus sutvarkė vairuotojas ar agentūra. Pasak vairuotojo, toks prisipažinimas gali baigtis jo sulaikymu ir draudimu įvažiuoti į Libaną.

    Publikacijoje aprašoma ir kita praktika, kai atvykstant pagal „turistų grupės“ schemą keliautojas buvimo laikui turi atiduoti pasą ar tapatybės kortelę garantui ar įmonės atstovui. Dokumentai grąžinami tik išvykstant, o pagal kitą, laisvesnę schemą, jie gali likti pas patį žmogų.

    Baudos ir draudimai kelia įtampą

    Net keliautojai, kurie teoriškai turėtų lengviau pereiti patikrą, esą susiduria su papildomais mokesčiais. Tarp jų minimi profesinių sąjungų narių pažymėjimų turėtojai, kai kurių verslo registrų atstovai ar tranzitu vykstantys žmonės.

    Už vadinamąjį aptarnavimą pasienyje gali būti reikalaujama apie 55 eurus, o kartu išlieka ilgas laukimas ir trumpi leistini terminai. Publikacijoje teigiama, kad kai kuriems keliautojams leidžiama pasilikti 15 dienų, o tranzitu vykstantiems kartais skiriamos vos 24 valandos.

    Didžiausią spaudimą, anot publikacijos, kelia baudos už termino viršijimą. Už vienos dienos vėlavimą po mėnesio leidimo gali būti skiriama apie 55 eurų bauda ir vienerių metų draudimas atvykti į Libaną.

    Ilgesnio termino pažeidimai kainuoja dar brangiau: už šešių mėnesių rezidencijos limito viršijimą minima maždaug 250 eurų bauda, kuri didėja, kuo ilgiau žmogus pasilieka nelegaliai. Tokia politika, pasak stebėtojų, sukuria papildomą motyvaciją rinktis tarpininkus dar prieš atvykstant prie sienos.

    Kas pasikeitė po 2024 metų?

    Libanas priėmė didžiulį skaičių nuo karo bėgusių sirų, o tai tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl įvažiavimo kontrolė buvo griežtinama. Valdžia viešai argumentuoja, kad spaudimą patiria viešosios paslaugos, darbo rinka ir visa pabėgėlių politika.

    „Euronews“ straipsnyje pabrėžiama, kad po Basharo al Assado režimo žlugimo 2024 metų gruodį judėjimas pasienyje suaktyvėjo, o Libano pusėje procedūros dar labiau sugriežtėjo. Tuo pat metu Sirijos pusėje, pasak pašnekovo, kelionė tapo paprastesnė, nes neliko kai kurių buvusių patikros punktų, siejamų su prievartavimu ir reketu.

    Papildomų sunkumų kelia ir infrastruktūra: keli perėjimo punktai, kaip teigiama publikacijoje, buvo apgadinti per Izraelio smūgius ir vis dar neveikia. Dėl to daliai transporto tenka važiuoti ilgesniais aplinkiniais keliais, o tai didina kelionės kainą ir mažina reguliarių reisų pelningumą.

    Pašnekovas teigė, kad dabar vairuotojai dažnai sieną kerta su vienu ar dviem keleiviais, kai anksčiau automobiliai būdavo pilni. Jis taip pat priminė, kad iki 2014 metų kai kuriems keliautojams pakakdavo pateikti tapatybės kortelę ir buvo galima gauti šešių mėnesių įvažiavimą.

    Publikacijoje pažymima, kad pateiktų sumų ne visada pavyko nepriklausomai patikrinti, o Libano institucijos į užklausą dėl komentaro tuo metu nebuvo atsakiusios. Vis dėlto aprašomas modelis atitinka platesnę tendenciją, kai sugriežtėjus migracijos kontrolės režimams atsiranda lygiagrečios paslaugų rinkos, iš kurių labiausiai nukenčia pažeidžiamiausi keliautojai.

  • PGZ laukia akcininkų pertvarka: ministerija siekia kapitalo ir sinergijų, bet sprendimų dar nėra

    Lenkijos valstybinės gynybos pramonės grupės PGZ artimiausiu metu gali laukti pokyčiai akcininkų struktūroje. Valstybės turto ministerija praneša svarstanti pertvarką, kuri, pasak ministro Wojciecho Balczuno, turėtų sustiprinti grupės finansavimo galimybes ir sukurti daugiau sinergijų su kitomis valstybės valdomomis įmonėmis.

    Ministerija pabrėžia, kad galutinių sprendimų dar nėra, o prieš juos bus atliekamos verslo ir teisinės analizės. Šiuo metu PGZ akcininkų gretose jau yra valstybės kontroliuojami subjektai, todėl svarstomi pokyčiai būtų labiau struktūros „sutvarkymas“ ir galimas papildomų partnerių įtraukimas.

    Kapitalas – pagrindinis motyvas

    Vienas svarbiausių pertvarkos argumentų – didesnis priėjimas prie kapitalo. Pastaraisiais metais Lenkija smarkiai didino gynybos išlaidas, o PGZ vykdo didelės apimties užsakymus šalies ginkluotosioms pajėgoms, tačiau ministerija vertina, kaip grupė išlaikys augimą pasikeitus vidaus užsakymų tempui.

    Ministro teigimu, PGZ tikslas – tapti tarptautiniu koncernu ir stabiliai plėstis už Lenkijos ribų. Tam reikėtų didesnio finansinio pajėgumo, aukštesnio kreditorių pasitikėjimo ir aiškesnės, investuotojams suprantamos nuosavybės struktūros.

    „Turime mąstyti ilguoju laikotarpiu. PGZ turi tapti tarptautiniu koncernu ir parduoti savo produktus visuose žemynuose“, – sakė Wojciech Balczun.

    „Orlen“ scenarijus – kol kas tik spėlionės

    Viešojoje erdvėje aptariamas scenarijus, kad į PGZ akcininkų gretas galėtų įžengti energetikos ir degalų grupė „Orlen“. Vis dėlto ministras konkrečių įmonių neįvardija ir pabrėžia, kad šiame etape per anksti kalbėti apie konkrečius dalyvius.

    Ministerija akcentuoja, kad sinergijų paieška tarp valstybės valdomų įmonių vyksta plačiau ir nėra apribota vienu galimu sandoriu. Tai reiškia, kad svarstoma ne tik, kas galėtų prisidėti prie PGZ, bet ir kokią pridėtinę vertę tokia partnerystė sukurtų tiek gynybos pramonei, tiek kitoms strateginėms grandims.

    PGZ atnaujina vertinimą

    Pertvarkos pasirengimas jau apima PGZ vertės atnaujinimą. Ministerija nurodo, kad prieš bet kokius sprendimus bus reikalingos išsamios finansinės, verslo ir teisinės procedūros, o į procesą ketinama įtraukti ir valstybės teisinius patarėjus.

    Ministras taip pat pripažįsta, kad galimas sprendimas galėtų turėti ir fiskalinį poveikį, tačiau esminis kriterijus būtų nauda pačiai įmonių grupei. Platesniame kontekste tai siejama su valstybės portfelio peržiūra, kai dalis aktyvų gali būti konsoliduojami, perduodami kitoms institucijoms arba, jei nebeturi ekonominio pagrindo, restruktūrizuojami.

  • Vivian Wilson naujoje „Desigual“ kampanijoje kritikuoja DI ir netiesiogiai smogia tėvui Elonui Muskui

    Vivian Wilson naujoje „Desigual“ kampanijoje kritikuoja DI ir netiesiogiai smogia tėvui Elonui Muskui

    Elono Musko vyriausioji dukra Vivian Wilson tapo naujos „Desigual“ mados kampanijos veidu, o jos žinutė aiški: kritika dirbtiniam intelektui ir kūrybinių industrijų automatizavimui. Kampanija pristatoma kaip sąmoningas protestas prieš DI plėtrą ten, kur, pasak Wilson, ji stumia kūrėjus iš darbo rinkos.

    „Desigual“ kampanija pavadinta Born to Disobey ir remiasi idėja, kad šiuolaikinė maišto forma nebėra kova su sistema, o atsisakymas būti jos dalimi. Vaizdo klipuose Wilson bendrauja su kampanijai sukurtu robotu, kuris nuolat stringa, o finalinė mintis nukreipiama į ribas, kurių technologijos ne visada peržengia prasmingai.

    DI ir mados industrija

    Interviu JAV žiniasklaidai Wilson teigė, kad jai svarbu kalbėti apie DI poveikį madai, nes ši technologija gali mažinti darbo vietų kūrybinėse profesijose skaičių. Ji taip pat akcentavo aplinkosauginį aspektą, primindama, kad skaitmeninių modelių mokymas ir turinio generavimas reikalauja didelių skaičiavimo išteklių.

    Mados industrijoje DI vis dažniau naudojamas vizualams, reklamoms, eskizams ir net audinių raštams generuoti, tačiau tai kelia ir autorystės klausimus. Vis daugiau kūrėjų viešai kritikuoja praktiką, kai generatyviniai modeliai apmokomi naudojant internete rastus darbus, o originalūs autoriai už tai negauna nei leidimo, nei atlygio.

    „Menas yra emocija, perduodama per raišką, o emocija iš prigimties yra žmogiška. DI atima ketinimą ir pakeičia jį nukopijuotomis spalvomis bei formomis“, – sakė Vivian Wilson.

    Ne tik apie technologijas

    Kampanija susilaukė dėmesio ir dėl platesnio konteksto: Wilson yra viešai kalbėjusi apie nutrūkusius santykius su tėvu Elonu Musku. Būdama 18-os ji teisme pakeitė pavardę į motinos mergautinę, taip formaliai atsiribodama nuo tėvo.

    Viešojoje erdvėje Muskas yra aštriai pasisakęs apie dukters lytinę tapatybę, o Wilson ne kartą atkirto tėvui socialiniuose tinkluose ir interviu. Dėl to daliai auditorijos „Desigual“ kampanijos eilutės apie atsisakymą paklusti skamba kaip platesnė deklaracija, kuri peržengia vien mados reklamos rėmus.

    Dar viena detalė, kuri maitina interpretacijas, yra kampanijoje rodomas robotas, vizualiai primenantis humanoidinius sprendimus, kuriuos viešai pristatinėja Musko valdoma „Tesla“. Nors „Desigual“ to tiesiogiai neakcentuoja, kampanijos simbolika leido daliai žiūrovų įžvelgti ir asmeninį sluoksnį.

  • Lenkijos kasykloms ima stigti specialistų: pramonei gresia patyrusių kadrų spraga

    Lenkijos anglies gavybos sektorius artimiausiais dešimtmečiais dar išliks svarbus energetiniam saugumui, tačiau vis dažniau įvardijama kita rizika – kvalifikuotų žmonių trūkumas. Apie tai diskutuota Katovicuose vykusioje Future Mining Forum & Expo sesijoje, skirtoje saugai ir operacinei kultūrai kasyklose.

    Debatų dalyviai pabrėžė, kad gavyba nebus sustabdyta per vieną dieną, tačiau sistemai vis sunkiau užtikrinti specialistų kaitą. Dalis patyrusių darbuotojų traukiasi pasinaudodami socialinėmis išmokomis, o naujų žmonių parengimas užtrunka ir reikalauja ilgalaikės praktikos.

    Kodėl mažėja studentų?

    Pramonės atstovai akcentavo, kad vis mažiau jaunimo renkasi su kasyba susijusias studijas, o kai kurios programos universitetuose vos surenka minimalias grupes. Pasak jų, prie to prisideda neapibrėžta vieša diskusija dėl anglies ateities ir bendras įspūdis, kad sektorius neturi perspektyvos.

    Kartu pabrėžiama, kad kvalifikacijos kėlimas jau dirbantiems žmonėms vyksta, tačiau tai neišsprendžia naujos kartos inžinierių ir technologų stokos. Kasybos profesijose ypač svarbi praktinė patirtis, todėl be nuoseklios „sukcesijos“ susidaro spraga, kurios greitai užpildyti nepavyksta.

    Rizika saugai ir žinioms

    Diskusijoje atkreiptas dėmesys, kad darbo rinkos trūkumai gali tiesiogiai paveikti saugą, nes kasybai reikalingi specifiniai įgūdžiai, kurių neįmanoma įgyti per kelis mėnesius. Patyrę darbuotojai dažnai yra tie, kurie užtikrina procesų kontrolę, incidentų prevenciją ir mokymą darbo vietoje.

    Taip pat priminta, kad Europos Sąjunga siekia didinti kritinių žaliavų tiekimo savarankiškumą, o tai reiškia papildomą spaudimą turėti kompetentingą gavybos sektorių. Be inžinerinių kompetencijų ir žmonių, gebančių dirbti sudėtingomis sąlygomis, tokie tikslai tampa sunkiau pasiekiami.

    Gelbėjimo tarnybos – atskira grandis

    Aptariant saugą, pabrėžta ir kalnakasybos gelbėjimo sistemos svarba: kadrų kaita verčia dažniau organizuoti bazinius mokymus ir planuoti papildomus kursus. Tačiau patys gelbėjimo standartai, pasak diskusijos dalyvių, neturi keistis net tada, kai kasyklų skaičius mažėja ar vyksta restruktūrizacija.

    Specialistai pabrėžė, kad kasybos darbuotojų parengimas yra ilgas procesas, o patirties sukaupimas trunka metų metus. Todėl, jei patyrę žmonės išeina greičiau nei paruošiami nauji, sektorius susiduria ne tik su darbo rinkos problema, bet ir su žinių praradimu, kuris tiesiogiai veikia saugą bei veiklos efektyvumą.

  • Ispanijoje suklestėjo suaugusiųjų užduočių knygos: „Murdoku“ pardavimai rodo naują „detokso“ bangą

    Ispanijoje suklestėjo suaugusiųjų užduočių knygos: „Murdoku“ pardavimai rodo naują „detokso“ bangą

    Ispanijos knygynuose įsibėgėja suaugusiųjų užduočių knygų bumas: jos jungia galvosūkius, popkultūros klausimus ir detektyvines istorijas. Leidėjai sako, kad tai nebėra vien vasaros pramoga, o ištisus metus auganti niša, kurią palaiko noras pailsėti nuo ekranų.

    Šio žanro simboliu tapo „Murdoku“: leidinio kūrėjų ir prekybos atstovų nurodomais duomenimis, Ispanijoje parduota daugiau kaip 140 000 egzempliorių. Knyga žaidybine forma perkuria sudoku logiką, tik vietoje skaičių čia rikiuojami įtariamieji, o tuščias langelis galiausiai padeda išsiaiškinti, kas yra žudikas.

    Kaip pasikeitė galvosūkiai

    Dar neseniai įprastas pasirinkimas buvo laikraščio kryžiažodis ar sudoku, skirtas trumpai kelionei metro ar laukimui pas gydytoją. Dabar vis dažniau perkamas patrauklaus dizaino sąsiuvinis ar kietu viršeliu įrišta knyga, kur galvosūkiai sujungti su konkrečia tema, nuo muzikos ir serialų iki literatūros ar mokslo.

    Leidyklos šį pokytį sieja su bendra platesne „analoginių“ pramogų grįžimo tendencija. Išmanieji telefonai neišstūmė popierinių galvosūkių, o veikiau privertė juos persikurti ir pasiūlyti tai, ko ekranai dažnai neduoda: ramų, be pranešimų ir skubos paremtą laiką.

    Leidėjai kuria naujas nišas

    Viena ryškiausių šio bumo dalyvių yra leidykla „Blackie Books“, kuri suaugusiųjų užduočių knygas leidžia tęstiniu formatu ir skelbia pardavusi daugiau kaip 250 000 egzempliorių. Naujausiuose leidimuose pateikiamos užduotys apie kiną, serialus, literatūrą, mokslą, sportą ir muziką, o pati idėja apibūdinama kaip būdas suaktyvinti protą.

    Matydami paklausą, leidėjai plečia auditorijas: atsiranda vaikams skirti sąsiuviniai, vyresniems skaitytojams pritaikytos atminties užduotys, taip pat regioninės ar kalbinės versijos. Rinkoje atsiranda ir teminių leidinių, kurie remiasi kelionių motyvais, žiniomis apie maistą ar grojaraščiais, taip stiprinant ryšį tarp galvosūkių ir kasdienės kultūros.

    Kodėl „Murdoku“ taip traukia?

    „Murdoku“ sėkmę leidėjai aiškina paprasta, bet įtraukiančia formule: skaitytojas ne tik sprendžia galvosūkį, bet kartu atlieka detektyvo vaidmenį. Užuot pasyviai sekęs istoriją, jis ją „išsprendžia“ pieštuku, trintuku ir logika, o tai kuria papildomą pasitenkinimo jausmą.

    Augant susidomėjimui, kai kuriuose knygynuose pradėtos rengti gyvi sprendimo konkursai, o internete plinta panašaus tipo užduotys. Šio tipo formatų daugėja ir dėl to, kad juos nesunku adaptuoti skirtingoms rinkoms, o pats principas suprantamas be sudėtingų taisyklių.

    Su „Murdoku“ dažnai lyginami ir kiti detektyviniai galvosūkių leidiniai, pavyzdžiui, „Murdle“, kuriame vietoje sudoku naudojami pasakojimo užuominomis paremtI loginiai raktai. Taip pat daugėja oficialių ar licencijuotų knygų, paremtų žinomais autoriais ir jų personažais, kad skaitytojai į detektyvą įsitrauktų per pažįstamą pasaulį.

    Leidėjai ir knygynai pabrėžia, kad užduočių knygų populiarumą didina ir praktinis motyvas: trumpi galvosūkiai lengvai „įsiterpia“ į dieną, nereikalauja ekranų ar specialių įrankių. Nors moksliniai tyrimai skirtingai vertina, kiek tokios veiklos ilgainiui keičia pažintines funkcijas, pati rutina daugeliui tampa paprastu būdu susikaupti ir pailsėti.

    Šiandien popieriniai galvosūkiai nebesilygina su vaizdo žaidimų technologijomis ir to nesiekia. Jų stiprybė yra kitur: tai lėtas, aiškiai apibrėžtas laikas be pranešimų, kai užduotys suteikia struktūrą, o sprendimo procesas tampa savotišku kasdieniu atsijungimu nuo skaitmeninės rutinos.

  • Europa vėl gręžiasi į atomą, bet Lenkija išsiskiria: apklausa rodo rekordinę paramą branduolinei energetikai

    Apklausa: Lenkija – ryškiausia išimtis

    Nauja apklausa rodo, kad europiečiai vis dažniau branduolinę energetiką vertina kaip vieną iš sprendimų po pastarųjų energijos kainų sukrėtimų. Tačiau ryškiausiai išsiskiria Lenkija – čia branduolinei energetikai pritariančiųjų dalis yra gerokai didesnė nei daugumoje ES šalių.

    Remiantis tyrimo duomenimis, Lenkijoje branduolinės energetikos plėtrą palaiko 73 proc. respondentų, o ES šalių vidurkis siekia 23 proc. Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad Lenkijoje 38 proc. gyventojų branduolinės energetikos plėtrą įvardija kaip vieną svarbiausių prioritetų.

    Kainos ir saugumas – svarbiausi argumentai

    Tyrimas atskleidžia, kad tiek Lenkijoje, tiek kitose apklaustose ES valstybėse svarbiausias energetikos politikos tikslas išlieka vartotojų apsauga nuo energijos kainų augimo. Šį prioritetą nurodė 51 proc. respondentų Lenkijoje, ir panašus rodiklis fiksuotas bendrame apklausos vidurkyje.

    Be kainų, vienas ryškiausių lūkesčių yra energetinė nepriklausomybė. Ją svarbia kryptimi laiko 45 proc. apklaustųjų, o bendras vidurkis apklaustose ES šalyse siekia 42 proc., todėl branduolinė energetika daugeliui tampa ne tik klimato, bet ir saugumo politikos tema.

    Kodėl atsinaujinantys ištekliai praranda dėmesį?

    Apklausa rodo, kad Lenkijoje mažiau žmonių nei vidutiniškai ES mano, jog prioritetu turėtų būti vėjo ir saulės energetikos plėtra. Tokį pasirinkimą Lenkijoje įvardijo 29 proc. respondentų, kai apklausos vidurkis siekia 36 proc.

    Tuo pat metu kai kuriose šalyse atsinaujinančių išteklių plėtra išlieka populiaresnė: Italijoje ir Ispanijoje ją prioritetu laiko po 45 proc. respondentų. Tyrimo rezultatai leidžia spręsti, kad visuomenės nuostatas labiausiai formuoja ne vien klimato tikslai, o energijos kainų stabilumo ir patikimo tiekimo lūkesčiai.

    Europa nuogąstauja dėl naujų krizių

    Didelė dalis apklaustųjų mano, kad naftos ir dujų rinkų sukrėtimai kartosis: taip teigė 92 proc. respondentų. Be to, 62 proc. apklaustųjų mano, jog Europa išlieka energetiškai priklausoma nuo išorės tiekėjų, o 74 proc. kritiškai vertina dabartinę energetikos situaciją.

    Lenkijoje įsitikinimas, kad ateityje kils naujų energetikos krizių, taip pat vyrauja, nors rodiklis mažesnis nei kitur: taip mano 86 proc. respondentų. Tai rodo, kad nerimas dėl kainų ir tiekimo patikimumo išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių visuomenės palaikymą skirtingoms technologijoms.

    Tyrimą atliko „Ipsos“ apklausdama po 1 000 gyventojų aštuoniose ES valstybėse, tarp jų Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Rumunijoje. Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad branduolinės energetikos klausimas Europoje vėl tampa politiniu prioritetu, tačiau Lenkija šioje diskusijoje išlieka ryškiausia proatominė lyderė.