CP v2

Blog

  • Telšių savivaldybė perka medienos granules šildymui: pasiūlymų laukiama iki birželio 11 dienos 14:00

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą kurui šildymui – medienos granulėms. Pirkimas registruotas Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, pirkimo numeris 8 217 109.

    Tiekėjai pasiūlymus ar prašymus dalyvauti pirkime gali teikti iki 2026 metų birželio 11 dienos 14:00 vietos laiku. Savivaldybė ragina suinteresuotas įmones nelaukti paskutinės dienos ir dokumentus parengti iš anksto.

    Viešieji pirkimai šildymo kurui paprastai planuojami iš anksto, nes savivaldybėms svarbu užsitikrinti stabilų tiekimą šaltuoju sezonu ir suvaldyti biudžeto rizikas. Medienos granulės dažnai pasirenkamos dėl palyginti automatizuoto katilinių darbo ir galimybės tiksliau prognozuoti sunaudojimą.

    Konkurencinga tiekėjų konkurencija tokio tipo pirkimuose paprastai priklauso nuo kelių veiksnių: granulėms keliamų kokybės reikalavimų, pristatymo grafiko ir sandėliavimo sąlygų. Tiekėjams taip pat aktualu įvertinti, ar sutartyje numatytas kiekis bus fiksuotas, ar galimas pagal faktinį poreikį kintantis užsakymas.

    Norintys nepraleisti Telšių rajono savivaldybės administracijos skelbiamų pirkimų tiekėjai kviečiami pateikti savo kontaktus savivaldybei, kad apie naujus pirkimus būtų informuojama elektroniniu laišku. Detalios pirkimo sąlygos, reikalavimai ir dokumentai skelbiami Viešųjų pirkimų portale.

  • „Germanto“ progimnazijos rekonstrukcija: kur ir kaip nuo rugsėjo mokysis vaikai, kas keisis tėvams

    Telšių rajono savivaldybė, artėjant „Germanto“ progimnazijos rekonstrukcijai, su mokyklos bendruomene aptarė svarbiausius praktinius klausimus, kurie aktualūs nuo naujų mokslo metų pradžios. Susitikime dalyvavo meras Tomas Katkus, Savivaldybės administracijos direktorė Lina Leinartienė ir atsakingų skyrių atstovai.

    Daugiausia dėmesio skirta laikino ugdymo organizavimui, mokinių pavėžėjimui ir maitinimui, nes rekonstrukcijos laikotarpiu mokiniai mokysis skirtingose vietose. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendiniai parengti iš anksto, tačiau realūs srautai ir kasdienė praktika paaiškės tik prasidėjus mokslo metams.

    Kur persikels mokiniai nuo rugsėjo?

    Nuo rugsėjo 1 dienos I–IV klasių mokiniai laikinai mokysis Atžalyno progimnazijoje, o V–VIII klasių mokiniai bus perkelti į Viešvėnų mokyklos patalpas. Kadangi ugdymas vyks dviejose skirtingose vietose, tėvams svarbiausi klausimai susiję su atvykimu, išvykimu ir dienos režimu.

    Pasak mero Tomo Katkaus, pradinukų ugdymas Atžalyno progimnazijoje turėtų vykti sklandžiau, nes numatytas atskiras įėjimas ir patogesnis privažiavimas tėvams, atvežantiems vaikus. Didesnis iššūkis numatomas vyresnių klasių mokinių pavėžėjime, kai vienu metu į Viešvėnus turės atvykti beveik 200 mokinių.

    Pavėžėjimas ir pamokų laikas

    Savivaldybė derina autobusų grafikus taip, kad kelionės būtų kuo patogesnės ir nekeltų perteklinės įtampos rytais. Planuojama, kad rytais autobusai iš Telšių į Viešvėnus važiuos kas 5 minutes, o pamokų pradžia bus nukelta pusvalandžiu vėliau nei įprasta – 8.30 valandą.

    Pažymima, kad pirmosiomis mokslo metų savaitėmis situacija bus stebima, o tvarkaraščiai gali būti koreguojami pagal realų mokinių srautą. Savivaldybė akcentuoja, jog operatyvesnius sprendimus turėtų padėti priimti tai, kad Telšių autobusų parkas priklauso Savivaldybei.

    Maitinimas ir rekonstrukcijos apimtis

    Atžalyno progimnazijoje mokiniai galės maitintis įstaigos valgykloje, kur maistas bus gaminamas vietoje. Dėl maitinimo Viešvėnuose Savivaldybė ruošiasi skelbti pirkimą ir tikisi užtikrinti paslaugą, kad mokiniams nereikėtų keisti įprastos dienotvarkės.

    Jei paslaugos teikėjo Viešvėnuose laiku rasti nepavyktų, nemokamą maitinimą gaunantiems vaikams maistas būtų atvežamas, o kiti mokiniai laikinai turėtų atsinešti maistą pietų dėžutėse. Savivaldybė pabrėžia, kad tai būtų laikinas sprendimas, kol bus užtikrinta įprasta maitinimo tvarka.

    „Neabejojame, kad nepatogumų tikrai bus. Atsiras ir nenumatytų situacijų, kurias turėsime spręsti nedelsdami“, – sakė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus.

    Meras ragino tėvus apie pastebėtas problemas informuoti nedelsiant, kad korekcijos būtų daromos kuo greičiau ir ugdymo procesas vyktų sklandžiau. Savivaldybė akcentuoja, kad laikinas persikėlimas būtinas, jog po 12–16 mėnesių mokiniai sugrįžtų į iš esmės atnaujintas erdves.

    Rekonstrukcijos metu numatomas kapitalinis remontas: pastato apšiltinimas, fasado sutvarkymas, langų ir lauko durų keitimas, stogo ir stogelių remontas, lietaus nuvedimo sistemos įrengimas. Taip pat planuojama atnaujinti vidaus patalpas, sutvarkyti lauko laiptus, įrengti pandusą ir keltuvą neįgaliesiems bei pritaikyti infrastruktūrą universalaus dizaino principams.

  • Kaip laikyti duoną, kad nepelytų: pamirškite plastikinį maišelį, tinka net šaldiklis

    Duoną daugelis perka beveik kasdien, tačiau laikymo įpročiai dažnai lemia, kad kepalas greitai sudrėksta ir pradeda pelyti. Dažniausia klaida yra palikti ją parduotuvės plastikiniame maišelyje, nes jame kaupiasi vandens garai ir susidaro palankios sąlygos pelėsiui.

    Pelėsis yra grybas, kuriam plisti labiausiai reikia drėgmės ir šilumos, todėl svarbiausia užduotis virtuvėje yra kontroliuoti kondensatą. Kai garai nusėda ant plutelės ir maišelio sienelių, žalsvos dėmės gali pasirodyti gerokai greičiau, nei tikimasi, net jei duona iš pažiūros dar šviežia.

    Geriausiai duona laikosi kambario temperatūroje, sausoje ir vėdinamoje vietoje, atokiau nuo radiatoriaus, orkaitės ar garuojančio virdulio. Svarbu, kad ji galėtų šiek tiek kvėpuoti, nes visiškai sandari aplinka beveik visada reiškia perteklinę drėgmę.

    Šaldytuvas daugeliu atvejų nėra išeitis, nors taip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Žemoje temperatūroje duona paprastai greičiau sužiedėja, gali tapti kietesnė, prarasti malonią tekstūrą, todėl kasdieniam laikymui dažniau rekomenduojama rinktis kitas priemones.

    Praktinis sprendimas yra lininiai ar medvilniniai maišeliai, kurie padeda pašalinti drėgmės perteklių ir mažina kondensato riziką. Duoną verta suvynioti laisvai ir nelaikyti pernelyg šiltai, o pats maišelis turi būti švarus ir sausas, kad nekauptų kvapų ar drėgmės likučių.

    Dar vienas patikimas variantas yra duoninė, kurios paskirtis išlaikyti stabilesnį mikroklimatą: kad nebūtų nei per sausa, nei per drėgna. Gerai, kai duoninė turi bent minimalią ventiliaciją, o ji pati laikoma pavėsyje, toliau nuo kaitros šaltinių.

    Medinės duoninės paprastai geriau sušvelnina drėgmės svyravimus, o metalinės dažnai patogesnės higienai ir valymui. Vis dėlto metaliniuose induose kondensatas gali kauptis lengviau, todėl verta rinktis modelius su ventiliacijos angomis ir reguliariai juos išvalyti bei išdžiovinti.

    Ilgiausiai šviežumą padeda išsaugoti šaldiklis, ypač jei duonos suvalgote ne kasdien arba norite sumažinti išmetamo maisto kiekį. Šaldymas sulėtina senėjimo procesus, todėl duona gali išlikti tinkama vartoti kelias savaites, neprarasdama skonio taip greitai, kaip laikoma kambaryje.

    Patogiausia kepalą iš anksto supjaustyti riekėmis ir sudėti į šaldymui tinkamą pakuotę, kad kaskart galėtumėte pasiimti tik tiek, kiek reikia. Riekes galima dėti tiesiai į skrudintuvą ar kelioms minutėms į orkaitę, o visą kepalą atgaivinsite trumpai pašildę ir lengvai sudrėkinę plutelę vandeniu.

  • Į linų sėmenis įdėkite šį priedą: žarnynas suaktyvėja greičiau, nei tikitės

    Kas iš tiesų daro linų sėmenis veiksmingus?

    Linų sėmenys vertinami dėl didelio skaidulų kiekio ir gleivingų medžiagų, kurios kontaktuodamos su vandeniu sudaro tirštą, gelio konsistencijos masę. Ji gali švelniai apgaubti virškinamojo trakto gleivinę ir padėti palaikyti reguliarų tuštinimąsi.

    Linų sėmenyse esanti tirpioji skaidulų dalis prisideda prie minkštesnės išmatų konsistencijos, o netirpiosios skaidulos padeda „judinti“ žarnyno turinį. Be to, linų sėmenys yra alfa linoleno rūgšties šaltinis, kuri priskiriama omega-3 riebalų rūgštims.

    Ką įdėti, kad poveikis būtų ryškesnis?

    Vienas dažniausiai minimų derinių yra linų sėmenys ir džiovintos slyvos, nes slyvose natūraliai yra skaidulų ir sorbitolio. Tokia kombinacija neretai pasirenkama siekiant švelniai palengvinti tuštinimąsi, ypač jei mityboje trūksta skaidulų.

    Praktikoje dažnai daroma taip: šaukštas linų sėmenų užpilamas vandeniu ir paliekamas brinkti, o kartu įdedama kelios smulkintos džiovintos slyvos. Mišinys tampa panašus į kisielių, todėl daliai žmonių jį lengviau vartoti ryte.

    Kitas populiarus priedas yra citrinos sultys, kurios pakeičia skonį ir padeda gėrimą padaryti gaivesnį, nors pačios skaidulų neprideda. Taip pat minimas imbieras, kuris dažniau pasirenkamas dėl skonio ir šildančio pojūčio, o ne dėl tiesioginio poveikio žarnyno darbui.

    Ko tikėtis ir kada tai gali netikti?

    Reguliariai vartojant linų sėmenis, dalis žmonių pirmuosius pokyčius pastebi per kelias dienas: sumažėja sunkumo jausmas, lengviau susireguliuoja tuštinimosi ritmas. Poveikis labai priklauso nuo bendro skaidulų kiekio mityboje, skysčių vartojimo ir fizinio aktyvumo.

    Vartojant daugiau skaidulų būtina gerti pakankamai vandens, nes priešingu atveju savijauta gali pablogėti. Jei vargina nuolatinis pilvo skausmas, kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas ar užsitęsęs vidurių užkietėjimas, vien tik mitybiniai sprendimai gali būti nepakankami, todėl verta pasitarti su gydytoju.

    Taip pat svarbu nepersistengti: dažniausiai pakanka nedidelės porcijos, o jautresniems žmonėms per didelis kiekis gali didinti pilvo pūtimą. Jei vartojate vaistus, skaidulas naudinga planuoti atskirai nuo jų, kad nekiltų rizika keisti vaistų pasisavinimą.

  • Konditeriai atskleidė vieną triuką: plakta grietinėlė tampa standi ir niekada neatsiskiria

    Plakta grietinėlė pavyksta ne vien dėl sėkmės: jos purumą ir tvirtumą lemia riebalų kiekis, temperatūra ir plakimo trukmė. Konditeriai dažniausiai renkasi grietinėlę, kurioje apie 35–36 proc. riebalų, nes būtent riebalų dalelės stabilizuoja oro burbuliukus ir sukuria standžią putą.

    Ne mažiau svarbi temperatūra. Maisto technologijos tyrimuose akcentuojama, kad plakant vėsią grietinėlę riebalai dalinai kristalizuojasi, todėl puta laikosi tvirčiau, o struktūra būna kremiškesnė.

    Praktinis triukas paprastas: grietinėlę prieš plakimą būtina gerai atšaldyti, geriausia kelioms valandoms, o dar patikimiau – per naktį. Profesionalai dažnai atvėsina ir dubenį bei plaktuvo šluoteles, kad plakant temperatūra nekiltų per greitai.

    Jei grietinėlė per šilta, ji gali visai nesusiplakti, nes riebalai lieka pernelyg skysti ir neišlaiko oro. Jei ji per šalta, ypač pradėjus plakti intensyviai, galima priartėti prie sviesto susidarymo ribos, kai masė ima grūdėtis.

    Kita dažna nesėkmės priežastis – per ilgas plakimas. Iš pradžių tūris auga ir masė tvirtėja, bet peržengus ribą emulsija ima irti, riebalai atsiskiria nuo vandeningos dalies ir vietoj kremo gaunama grūdėta, sviestą primenanti masė.

    Saldinant svarbu neskubėti. Cukrų ar cukraus pudrą patariama berti palaipsniui, kai grietinėlė jau pradeda tirštėti, kad kristalai netrukdytų putos formavimuisi ir neskatintų sluoksniavimosi.

    Kai desertui reikia, kad forma išliktų ilgai, vien grietinėlės gali nepakakti. Konditeriai ją dažnai sutvirtina įmaišydami „Mascarpone“, taip pasiekdami stabilesnę tekstūrą ir išvengdami cheminių stabilizatorių.

    Dar viena technika – trumpas grietinėlės ir įrankių papildomas atvėsinimas prieš pat plakimą, ypač jei virtuvėje karšta. Tam ypač tinka metalinis, gerai šaltį perduodantis dubuo, kuris padeda palaikyti pastovesnę masės temperatūrą plakimo metu.

    Jei reikia ypač tvirtos plaktos grietinėlės tortams ar desertams šiltoje aplinkoje, gali padėti natūralūs tirštikliai. Nedidelis kiekis želatinos arba agar-agaro sustiprina putos struktūrą ir leidžia kremui išlaikyti formą kelias valandas.

  • ES siūlo technologinį savarankiškumą, bet planas kritikuojamas: Briuselis nepatenkintas, JAV erzina

    ES siūlo technologinį savarankiškumą, bet planas kritikuojamas: Briuselis nepatenkintas, JAV erzina

    Europos Komisija pristatė vadinamąjį technologinio suverenumo paketą, kuriuo siekia mažinti Europos Sąjungos priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų ir kartu išvengti transatlantinės įtampos. Vis dėlto pirmosios reakcijos rodo, kad planas vienu metu erzina Vašingtoną ir nuvilia dalį Briuselio politikų.

    Europos Parlamento žaliųjų atstovė Kim van Sparrentak pabrėžė, kad dokumentas pagaliau pripažįsta Europos skaitmeninės priklausomybės mastą, tačiau, jos vertinimu, siūlomos priemonės pernelyg atsargios. Kritikai įspėja, kad be aiškesnių ribojimų „Google“, „Microsoft“ ar „Amazon“ įtaka daugelyje sektorių išliks beveik nepakitusi.

    Ką numato debesijos ir DI sertifikavimas?

    Pagrindinė paketo ašis yra Debesijos ir DI plėtros aktas, kuriuo siūloma keturių lygių sertifikavimo schema. Pagal ją viešojo sektoriaus institucijos turėtų vertinti skaitmenines paslaugas pagal riziką dėl galimos užsienio įtakos, įskaitant prieigą prie duomenų ar teisinius įpareigojimus trečiosiose šalyse.

    Kai kuriais atvejais viešajam sektoriui gali tekti atsisakyti didesnės rizikos paslaugų ir rinktis europines alternatyvas. Tačiau kritikai pastebi, kad nemaža rinkos dalis ir toliau liktų atvira JAV bendrovėms, o griežtesni sprendimai priklausytų nuo politinės valios Briuselyje ir valstybėse narėse.

    Europos Parlamento narė Aura Salla per klausymus akcentavo, kad Komisijai pritrūko aiškumo, kiek JAV laikomos patikimu partneriu jautriausioms viešojo sektoriaus sistemoms. Ši linija atspindi platesnį Briuselio debatą: kaip suderinti saugumą, tiekimo grandinių atsparumą ir atvirą konkurenciją.

    Kodėl Vašingtonas jau reaguoja?

    Nors Komisija komunikacijoje pabrėžia, kad technologinis suverenumas nėra protekcionizmas, JAV pusėje jau girdima kritika dėl geografiniais ir pilietybės kriterijais paremtų nuostatų. Pramonės atstovai argumentuoja, kad paslaugos turėtų būti vertinamos pagal saugumo kontrolę, našumą ir patikimumą, o ne pagal kilmę.

    „Europos organizacijos nusipelno prieigos prie geriausių technologijų iš patikimų tiekėjų, pasirinktų pagal saugumą, našumą, patikrinamas kontrolės priemones ir vertę“, – sakė „Amazon“ atstovas spaudai Harry Staight.

    Kritikai Briuselyje į tai atsako, kad priklausomybė nuo kelių dominuojančių tiekėjų gali tapti geopolitinio spaudimo priemone. Pastaraisiais metais šią diskusiją sustiprino ir tai, kad skaitmeninės paslaugos, duomenų centrai, puslaidininkiai bei DI laikomi strategine infrastruktūra, o jų kontrolė tiesiogiai veikia valstybės atsparumą.

    Kur didžiausios spragos ir kas bus toliau?

    Dalis europarlamentarų teigia, kad siūloma sistema pernelyg „permisyvi“ ir gali palikti galimybių užsienio tiekėjams aptarnauti jautrias ekonomikos sritis. Kiti perspėja, kad nepakankamai įtraukti tvarumo reikalavimai duomenų centrams, o tai gali tapti nauju konflikto tašku, kai technologijų infrastruktūros plėtra susiduria su energijos vartojimo ir aplinkosaugos klausimais.

    Teisės aktų paketui dar laukia ilgas derybų kelias tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos, o dalis valstybių narių gali prieštarauti nuostatoms, kurias matys kaip kišimąsi į nacionalinius sprendimus. Artimiausi mėnesiai parodys, ar planas taps realiu postūmiu Europos skaitmeniniams čempionams, ar liks kompromisas, kuris nei užtikrina ryškesnį savarankiškumą, nei sumažina įtampą su JAV.

  • Pirato laivo lobis 267 metus gulėjo dugne: rastas „Whydah Gally“ turtas pribloškė

    Pirato laivo lobis 267 metus gulėjo dugne: rastas „Whydah Gally“ turtas pribloškė

    „Whydah Gally“ nebuvo pastatytas kaip piratų laivas: 1715 metais Londone nuleista burlaivė buvo skirta transatlantinei prekybai, įskaitant pavergtų afrikiečių gabenimą. Laivo pavadinimas kilo nuo Ouidah uosto dabartiniame Benine, kuris tuo metu buvo vienas svarbiausių vergų prekybos centrų Vakarų Afrikoje.

    1717 metų pradžioje laivą užgrobė piratai, vadovaujami Samuelio Bellamy, dar žinomo Black Sam vardu. Istorikai jį apibūdina kaip neįprastai greitai iškilusį Aukso piratavimo amžiaus veikėją, o „Whydah“ tapo jo flagmanu dėl greičio, ginkluotės ir didelės talpos grobiui.

    Piratai per trumpą laiką užpuolė dešimtis prekybinių laivų Karibuose ir prie kolonijinės Amerikos krantų, į laivo triumus kraudami monetas, tauriuosius metalus, papuošalus ir kitas vertybes. Dalis tyrėjų spėja, kad skendimo metu laive galėjo būti grobis, surinktas iš daugiau nei 50 užgrobtų laivų.

    Skendimas prie Cape Cod

    Katastrofa įvyko 1717 metų balandžio 26 dienos ir balandžio 27 dienos naktį prie Cape Cod krantų Masačusetse. Galinga audra užmetė laivą ant seklumos, o korpusas nuo bangų smūgių subyrėjo, nusinešdamas beveik visos įgulos gyvybes.

    Skaičiuojama, kad laive buvo apie 150 žmonių, o išgyveno tik du. Kartu su nuolaužomis į dugną nugrimzdo ir didžiulė vertybių masė, ilgainiui virtusi viena garsiausių Šiaurės Amerikos pakrančių legendų.

    267 metus trukusi mįslė

    Po skendimo pakrantėje kartais būdavo randama pavienių daiktų, tačiau tiksli nuolaužos vieta ilgai liko neaiški. Situacija pasikeitė 1984 metais, kai amerikiečių tyrėjas Barry Clifford pranešė po daugybės metų paieškų aptikęs „Whydah“ nuolaužą, remdamasis istoriniais šaltiniais ir matavimo įranga.

    Nuo tada, kaip skelbiama, iš nuolaužos iškelta daugiau nei 200 000 artefaktų. Tarp jų buvo monetų, tauriųjų metalų luitų, papuošalų, ginklų, laivo įrangos detalių ir įgulos kasdienybės daiktų, o ypač dėmesį patraukė afrikietiški aukso dirbiniai, primenantys ankstesnę laivo paskirtį.

    Kodėl dalis lobio vis dar dingusi

    Nors tyrimai vyksta dešimtmečius, reikšminga vertybių dalis, tikėtina, vis dar lieka po smėliu ir nuosėdomis. Archeologai pabrėžia, kad stiprios srovės ir nuolat besikeičiantis dugno reljefas vienus radinius atidengia, o kitus vėl užkloja, todėl paieškos yra lėtos ir priklauso nuo gamtinių sąlygų.

    Ši nuolauža laikoma vienu svarbiausių patvirtintų piratavimo laikotarpio archeologinių objektų, leidžiančių tiksliau atkurti tiek piratų kasdienybę, tiek transatlantinės prekybos realijas. Dėl to „Whydah Gally“ istorija greičiausiai dar ilgai išliks tyrėjų dėmesio centre.

  • Mokslininkai atskleidė netikėtą tiesą: zapotekai mėnulio kalendorių sukūrė šimtmečiais anksčiau

    Mokslininkai atskleidė netikėtą tiesą: zapotekai mėnulio kalendorių sukūrė šimtmečiais anksčiau

    Monte Albane perskaityti paslaptingi ženklai

    Archeologai ir epigrafai paskelbė iššifravę Monte Albane aptiktus zapotekų įrašus, kurie, kaip teigiama, žymi seniausią žinomą Mesoamerikos mėnulio dienų skaičiavimo sistemą. Šis aiškinimas reikštų, kad dokumentuotos Mėnulio fazių stebėsenos regione prasideda maždaug 850 metų anksčiau, nei iki šiol dažniausiai buvo siejama su majais.

    Monte Albano miestas, įkurtas ant kalno virš Oachakos slėnio, šimtmečius buvo vienas svarbiausių politinių ir religinių centrų. Būtent ten ant monumentų ir stelų aptikti glifai ilgą laiką kėlė ginčus, nes jų prasmė nebuvo aiški ir buvo aiškinama labai skirtingai.

    Ką reiškia kartojamas glifas?

    Tyrėjų komanda, vadovaujama Johno Justesono ir Justino P. Lowry, pateikė argumentus, kad vienas dažnai pasikartojantis ženklas nėra politinis ar religinis įvykis, kaip manyta anksčiau. Pasak jų, glifas greičiausiai nurodo dienų skaičių nuo pirmojo jauno Mėnulio pjautuvo pasirodymo po jaunaties.

    Toks žymėjimo principas būtų praktiškas astronominiams stebėjimams, nes leistų sekti Mėnulio ciklą ir kaupti nuoseklius duomenis ilgą laiką. Tyrėjai pabrėžia, kad reguliarūs ciklai reikalauja ne vien atsitiktinių stebėjimų, o sistemingo fiksavimo ir suderinimo su kalendorinėmis tradicijomis.

    Kaip tai patikrinta ir kuo svarbu

    Siekdami pagrįsti interpretaciją, autoriai derino archeologinius, epigrafinius, lingvistinius ir astronominius metodus. Jie naudojo šiuolaikinius skaičiavimo modelius, atkūrė stebėjimo sąlygas Oachakos slėnyje ir lygino galimas pirmojo Mėnulio pjautuvo matomumo datas su įrašuose fiksuotais skaičiais.

    Publikuotame tyrime teigiama, kad seniausi su šia sistema siejami įrašai gali būti datuojami maždaug 496–221 metais prieš mūsų erą, vadinasi, tai daugiau nei 2 200 metų senumo tradicija. Jei aiškinimas pasitvirtins, dalis pažangios astronominės praktikos, dažnai priskiriamos majams, įgytų gerokai senesnį kontekstą ir rodytų platesnį žinių perdavimą Mesoamerikoje.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad mėnulio ciklo skaičiavimo pagrindai Monte Albane galėjo būti sukurti gerokai anksčiau, nei iki šiol buvo laikoma įprasta“, – sakė tyrimo autoriai, apibendrindami savo išvadas.

  • DI keičia 2026 metų pasaulio čempionatą: 3D žaidėjų modeliai, VAR ir teisėjų kameros

    DI keičia 2026 metų pasaulio čempionatą: 3D žaidėjų modeliai, VAR ir teisėjų kameros

    2026 metais pasaulio futbolo čempionatas vyks Kanadoje, JAV ir Meksikoje, o vienu ryškiausių turnyro akcentų taps technologijos. FIFA ir partneriai žada sprendimus, kurie turėtų pakeisti ne tik transliacijas, bet ir komandų analizę bei teisėjų darbą.

    Vienas pagrindinių naujovių variklių bus dirbtinis intelektas, kuris vis dažniau taikomas sporto analitikoje ir vaizdo apdorojime. Tokie sprendimai pastaraisiais metais sparčiai plinta elitiniame futbole, nes leidžia greičiau apdoroti didžiulius duomenų kiekius ir pateikti aiškias įžvalgas.

    „Lenovo“ vaidmuo ir Football AI Pro

    Oficialiu turnyro technologiniu partneriu įvardijama „Lenovo“, kuri kartu su FIFA pristatė „Football AI Pro“. Tai DI pagrįstas žinių asistentas, skirtas sporto organizacijoms, analitikams ir treneriams, kad šie galėtų greičiau palyginti žaidimo schemas ir sprendimus, remdamiesi skirtingų šaltinių duomenimis.

    Sistema orientuota ne vien į komandinę analizę. Skelbiama, kad futbolininkams ji turėtų padėti gauti individualizuotas įžvalgas apie savo rungtynių veiksmus, sprendimų pasirinkimą ir pasikartojančias situacijas, kurias treniruotėse galima koreguoti.

    „Tai personalizuotas, korporacinis žinių asistentas, kuris koordinuoja išmanių agentų darbą, ieško FIFA duomenyse ir greitai pateikia reikiamą informaciją“, – sakė „Lenovo“ atstovas Kenas Wongas.

    VAR kartojimai su tiksliais 3D modeliais

    Dar viena ryški naujovė susijusi su VAR pakartojimais ir situacijų atvaizdavimu. Planuojama naudoti itin detalius 3D žaidėjų modelius, kuriems sukurti futbolininkai bus skenuojami, o virtualūs atvaizdai atspindės realias kūno proporcijas.

    Toks metodas svarbus dėl vienos priežasties: greitose, chaotiškose ar nestandartinėse situacijose algoritmams lengviau tiksliai sekti žaidėjų judesius. Tai gali padidinti sprendimų aiškumą žiūrovams ir sumažinti ginčų, kai diskusijos kyla dėl centimetrų.

    Skelbiama, kad technologija jau buvo išbandyta realiomis sąlygomis FIFA tarpkontinentinėje taurėje. Tuomet detalius 3D modelius gavo CR „Flamengo“ ir „Pyramids“ futbolininkai, o sprendimas buvo testuotas transliacijose ir analizėje.

    Teisėjų kameros ir vaizdo stabilizavimas

    Turnyrui tobulinamas ir „Referee View“ sprendimas, kai žiūrovams rodoma pirmojo asmens perspektyva iš teisėjo kūno kameros. Tokia transliacija jau buvo demonstruota bandomuoju režimu, o 2026 metų čempionate turėtų tapti labiau ištobulinta.

    Esminis patobulinimas – realiu laiku stabilizuojamas vaizdas, kad jis būtų sklandesnis ir lengviau žiūrimas. Stabilizavimui numatoma naudoti DI pagrįstą programinę įrangą, kuri mažina kameros drebėjimo efektą ir pagerina bendrą vaizdo kokybę.

    „Stabilizuoti įrašai suteiks geresnės kokybės pirmojo asmens perspektyvą žiūrovams visame pasaulyje, didindami aiškumą, supratimą ir įsitraukimą rungtynių metu“, – teigiama FIFA pristatymuose apie šį sprendimą.

    Futbolo industrijoje tai atspindi platesnę tendenciją: transliacijos tampa vis labiau paremtos duomenimis, o technologijos naudojamos ne vien pramogai, bet ir sprendimų skaidrumui. 2026 metais tai gali tapti vienu labiausiai aptariamų čempionato aspektų, ypač vertinant VAR epizodus.

  • Pasaulio futbolo čempionatas 2026: šie 16 stadionų nulems, kur kris svarbiausi įvarčiai

    Pasaulio futbolo čempionatas 2026: šie 16 stadionų nulems, kur kris svarbiausi įvarčiai

    2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionatas žada būti didžiausias istorijoje: pirmą kartą jame dalyvaus 48 rinktinės, o rungtynės vyks net trijose šalyse – JAV, Meksike ir Kanadoje. Turnyras numatytas nuo 2026 metų birželio 11 dienos iki liepos 19 dienos, o iš viso bus naudojama 16 stadionų.

    FIFA sprendimas rinktis Šiaurės Ameriką kartu reiškia ir kitokį stadionų profilį, nei įprasta Europoje. Dalis arenų kasdien tarnauja NFL klubams, todėl futbolui pritaikomos laikinos dangos, keičiama infrastruktūra ir perplanuojamos žiūrovų zonos, kad atitiktų FIFA standartus.

    Finalas – prie Niujorko

    Didžiausias sezono akcentas vyks MetLife stadione Naujajame Džersyje, Niujorko metropolinėje zonoje. Būtent čia 2026 metų liepos 19 dieną planuojamas finalas, o arena dėl daugiau nei 80 000 vietų bus viena didžiausių visame turnyre.

    Tokio masto stadionai FIFA tampa ir logistiniu iššūkiu, ir privalumu: jie leidžia sutalpinti daugiau sirgalių, tačiau reikalauja ypač griežto saugumo, transporto srautų valdymo ir aiškios bilietų kontrolės sistemos.

    Technologijos, kurios keičia futbolą

    Čempionatas vyks stadionuose, kurie dažnai vadinami modernios sporto architektūros vitrina. Pavyzdžiui, Atlantos „Mercedes-Benz Stadium“ garsėja išskirtiniu stumdomu stogu, o Los Andželo regione esantis „SoFi Stadium“ laikomas vienu įspūdingiausių naujos kartos kompleksų.

    Šiuolaikinės arenos vis dažniau orientuojasi ne vien į tribūnas, bet ir į transliacijų kokybę bei žiūrovų patirtį vietoje. Stadionų infrastruktūroje svarbūs didžiuliai ekranai, ryšio sprendimai, bilietų skaitmeninimas ir efektyvus srautų valdymas, kuriame naudojami ir DI įrankiai.

    Ne mažiau aktuali ir tvarumo kryptis: kai kurie stadionai diegia vandens surinkimo sprendimus, energijos taupymo sistemas, saulės elektrines ar žaliuosius stogus. Tokie sprendimai ypač svarbūs turnyre, kuris vyks skirtinguose klimatuose – nuo karštų Teksaso miestų iki vėsesnių Kanados vakarų.

    Legendos ir nauji simboliai

    Turnyro maršrute yra ir futbolo istorijos ikonų. Meksikoje esantis Estadio Azteca pasaulio čempionatų kontekste išskirtinis tuo, kad 2026 metais gali tapti pirmuoju stadionu, priėmusiu rungtynes per tris skirtingus pasaulio čempionatus.

    Kartu FIFA remiasi ir stiprėjančia futbolo rinka Šiaurės Amerikoje. Tokiuose miestuose kaip Sietlas ar Torontas futbolo auditorija pastaraisiais metais augo, o stadionų plėtra ir modernizacija rodo ilgalaikį siekį įtvirtinti futbolą greta tradiciškai dominuojančių sporto šakų.

    Visos 16 arenų išsidėsčiusios JAV, Meksikoje ir Kanadoje, todėl turnyras taps ir kelionių geografijos išbandymu komandoms bei sirgaliams. Būtent stadionai, jų talpa, technologijos ir vieta miestuose nulems, kur 2026 metais gimsta didžiausios dramos ir svarbiausi įvarčiai.