CP v2

Blog

  • Pamirškite laistytuvą: senovinis triukas su moliniu vazonu padeda gėlynams iki žiemos

    Atvėsus orams daugelis nustoja laistyti gėlynus ir daržą, tačiau būtent rudenį augalams dažnai pritrūksta drėgmės. Vėsus, sausas vėjas ir vis dar šilta dirva spartina vandens netekimą, todėl šaknys silpsta prieš žiemą ir augalai prasčiau peržiemoja.

    Vienas paprastas būdas sumažinti laistymo rūpesčius ir nukreipti vandenį ten, kur jo labiausiai reikia, yra seniai žinoma olla metodo idėja. Tai į žemę įkasamas neglazūruotas molinis indas, iš kurio vanduo pamažu skverbiasi į aplinkinę dirvą.

    Kaip veikia olla metodas?

    Neglazūruota keramika turi mikroporų, todėl pripildytas indas ne išbėga, o lėtai leidžia drėgmę per sieneles. Vanduo juda pagal dirvos drėgnumą: kai žemė aplink sausesnė, ji „pasiima“ daugiau, o kai pakanka drėgmės, procesas natūraliai sulėtėja.

    Skirtingai nei laistant iš viršaus, vanduo patenka giliau, todėl šaknys skatinamos augti į gylį. Tai ypač svarbu rudenį, nes gilesnė šaknų sistema geriau ištveria šalčius ir sausringus periodus, kai dirva trumpam įšąla ar išdžiūsta nuo vėjo.

    Kaip pasigaminti patiems?

    Paprastam sprendimui pakanka neglazūruoto molinio vazono. Drenažo skylę apačioje reikia sandariai užkimšti, kad vanduo nesubėgtų vienu kartu, o kauptųsi vazone ir skverbtųsi per sieneles.

    Šalia labiausiai drėgmės reikalaujančių augalų iškaskite duobę ir įleiskite vazoną taip, kad jo kraštas liktų apie 1–2 centimetrai virš žemės. Taip į vidų nepateks tiek daug purvo per lietų, o pripildyti bus patogiau.

    Į vazoną įpilkite vandens ir uždenkite angą lėkštele, akmeniu ar kitu dangteliu. Uždengimas mažina garavimą, neleidžia prikristi lapams ir padeda vandeniui išlikti švaresniam, ypač jei indą pildote rečiau.

    Kur jis naudingiausias rudenį?

    Šis būdas labiausiai pasiteisina pakeltose lysvėse, šiltnamiuose, vazonuose terasose ir gėlynuose, kuriuos greitai išdžiovina vėjas. Rudens metu, kai garavimas mažesnis nei per vasaros karščius, vieno papildymo kai kuriais atvejais gali pakakti ilgesniam laikui.

    Vis dėlto rezultatas priklauso nuo dirvos tipo ir oro sąlygų: smėlinga žemė vandenį praleidžia greičiau, o molinga jį laiko ilgiau. Praktikoje verta pirmas savaites stebėti dirvos drėgmę ir pagal tai nusistatyti papildymo ritmą, kad augalai iki šalnų spėtų sustiprėti.

    Toks laistymas padeda taupyti vandenį, nes drėgmė tiekiama tiesiai šaknų zonai ir mažiau prarandama nuo paviršiaus. Rudenį tai paprastas būdas pasirūpinti gėlynais ir daržu, kai dienos trumpėja, o augalams vis dar reikia stabilios drėgmės iki pirmųjų rimtesnių šalčių.

  • Rudenį sužėri kraujo raudoniu: šis krūmas pakeičia sodą per kelias dienas – kaip jį auginti

    Krūmas, kuris „užsidega“ rudenį

    Sparnuotasis ožekšnis (Euonymus alatus) – iš Rytų Azijos kilęs lapuotis krūmas, vertinamas dėl įspūdingo rudeninio lapų nusidažymo. Pavasarį ir vasarą jis atrodo santūriai, formuoja tankų, tvarkingą kupstą ir tampa neutraliu fonu kitiems augalams.

    Didžiausias pokytis prasideda ankstyvą rudenį, kai trumpėjanti diena ir vėsesnės naktys suaktyvina pigmentų kaitą lapuose. Tuomet per trumpą laiką visas krūmas nusidažo ryškiais raudonais ir purpuriniais atspalviais, kurie ypač išryškėja žalios vejos ar spygliuočių fone.

    Kuo sparnuotasis ožekšnis išskirtinis?

    Šis augalas dekoratyvus ne tik dėl spalvos. Ant ūglių susiformuoja būdingos kamštinės juostos, primenančios mažus sparnelius, todėl krūmas įdomiai atrodo ir žiemą, kai lapai jau būna nukritę.

    Rudens pabaigoje dažnai pasirodo smulkūs vaisiai – rausvos dėžutės su oranžiniais sėklų apvalkalais. Jie prideda papildomo dekoratyvumo, o daliai sodo paukščių gali tapti maisto šaltiniu vėsesniu laikotarpiu.

    Kaip pasiekti ryškiausią spalvą?

    Svarbiausias veiksnys, lemiantis intensyvų rudens nusidažymą, yra šviesa. Saulėtoje vietoje pasodintas sparnuotasis ožekšnis paprastai nusidažo ryškiausiai, o pusiau pavėsyje spalva būna švelnesnė ir mažiau kontrastinga.

    Dirvai krūmas nėra itin reiklus: geriausiai tinka pralaidi, vidutiniškai drėgna žemė, tačiau jis prisitaiko prie daugumos sodo gruntų, jei neužmirksta šaknys. Dėl atsparumo šalčiui ir miesto sąlygoms ožekšnis dažnai pasirenkamas tiek privačiuose sklypuose, tiek želdynuose.

    Auga palyginti lėtai ir paprastai siekia apie 2–3 metrus, todėl tinka ir mažesniems sodams. Genėjimą geriausia planuoti ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjo aktyvus vegetacijos periodas, o formuoti galima ir kaip laisvesnę gyvatvorę.

  • ECB vėl kelia palūkanas iki 2,5 proc.: energijos šokas kelia infliaciją visoje euro zonoje

    ECB vėl kelia palūkanas iki 2,5 proc.: energijos šokas kelia infliaciją visoje euro zonoje

    Europos Centrinis Bankas rugsėjo 10 dieną dar kartą sugriežtino pinigų politiką ir padidino pagrindines palūkanų normas. Indėlių palūkanų norma pakelta nuo 2,25 proc. iki 2,5 proc., o tai tapo antru kėlimu per tris mėnesius.

    Kartu padidintos ir kitos dvi svarbiausios normos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanos pakilo iki 2,65 proc., o ribinio skolinimosi galimybės norma iki 2,9 proc. Indėlių norma laikoma pagrindiniu ECB orientyru, pagal kurį rinkos vertina pinigų politikos kryptį.

    ECB sprendimą sieja su išaugusiu infliacijos spaudimu, kurį daugiausia kursto energijos kainos. Bankas teigia, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose didina neapibrėžtumą ir palaiko kainų augimą, todėl infliacija gali ilgiau išlikti aukščiau tikslo.

    Energija vėl išjudino kainas

    Naujausi duomenys rodo, kad rugpjūtį metinė infliacija euro zonoje pasiekė 3,3 proc., kai liepą buvo 2,9 proc. Tai aukščiausias rodiklis nuo 2023 metų rugsėjo, o pagrindinis šuolio variklis buvo energija.

    Energijos kainų augimas per metus padidėjo iki 14,3 proc., kai mėnesiu anksčiau siekė 10,3 proc. Įtampą rinkose sustiprino rizikos dėl tiekimo ir logistikos, ypač po suaktyvėjusių susirėmimų aplink Hormūzo sąsiaurį, svarbų pasaulinei naftos prekybai.

    Tuo pat metu bazinė infliacija, kuri eliminuoja energijos ir maisto kainų svyravimus, rugpjūtį sumažėjo iki 2,4 proc. Paslaugų infliacija, kuri dažnai siejama su atlyginimų dinamika, smuko iki 3 proc., todėl ECB argumentuoja, kad kol kas tai labiau pasiūlos, o ne vidaus paklausos problema.

    Skirtingos šalys, viena norma

    ECB sprendimus komplikuoja nevienoda infliacijos situacija valstybėse narėse. Rugpjūtį metinė infliacija Ispanijoje siekė 4,5 proc., Vokietijoje 2,9 proc., Prancūzijoje 2,7 proc., nors visas šalis veikia panašus energijos kainų šokas.

    Ekonomikos augimas euro zonoje išlieka atsparesnis, nei tikėtasi, tačiau ECB vertinimu tai dar nereiškia perkaitimo. Bankas taip pat pabrėžia, kad 2,5 proc. indėlių norma vis dar gali būti laikoma artima neutraliai, todėl tolesni kėlimai reikštų aiškesnį siekį aktyviai slopinti ekonomiką.

    Ką signalizuoja Lagarde ir ko laukti toliau

    ECB vadovė Christine Lagarde dar vasarą leido suprasti, kad sprendimai bus griežtai paremti duomenimis, o energetikos scenarijai taps vienu svarbiausių veiksnių. Rinkos dabar stebi, ar aukštos energijos kainos nepradės persiduoti į platesnį kainų krepšelį, ypač per transporto ir gamybos kaštus.

    ECB taip pat paskelbė atnaujintas prognozes: banko vertinimu, bendroji infliacija šiais metais vidutiniškai sudarys 3 proc. Tuo pat metu pakoreguotos vėlesnių metų prognozės, rodant, kad infliacijos grįžimas prie tikslo gali būti lėtesnis, nei manyta anksčiau.

    Dėmesys krypsta ir į kitų centrinių bankų sprendimus. Rugsėjo viduryje dėl palūkanų spręs JAV Federalinis rezervų bankas ir Japonijos bankas, o Anglijos bankas, turintis 3,75 proc. bazinę normą, rinkos vertinimu, gali rinktis pauzę.

  • ES smogia „Airbnb“ nuomai: naujos taisyklės gali apversti turizmo miestų būsto rinką

    ES smogia „Airbnb“ nuomai: naujos taisyklės gali apversti turizmo miestų būsto rinką

    ES ruošia bendrą nuomos rėmą

    Europos Komisija pristatė įperkamo būsto planą, kuriuo siekiama paskatinti ilgalaikę nuomą ir padaryti būstą labiau prieinamą gyventojams. Pagrindinis tikslas – daugiau aiškumo, kaip vietos valdžia turi taikyti ribojimus turistų pamėgtuose rajonuose.

    Nors būsto politika formaliai išlieka valstybių narių kompetencija, Komisija siūlo bendrą metodiką, kuri padėtų savivaldybėms identifikuoti teritorijas, kuriose fiksuojamas būsto trūkumas ir kainų spaudimas. Tokiose zonose būtų lengviau pagrįsti tikslines priemones prieš trumpalaikę nuomą ar ilgai tuščius būstus.

    „Įperkamo būsto trūkumas kelia nerimą daugeliui Europos piliečių. Esminiams darbuotojams ir studentams darosi neįmanoma gyventi ten, kur jie dirba ar studijuoja. Svarbiausia – tai teisingumo klausimas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Kodėl tema tapo politine krize

    Europos institucijas veikti spaudžia blogėjantys rodikliai: gyventojai vis dažniau įvardija būstą kaip vieną opiausių problemų miestuose. Komisijos ir ES statistiniai duomenys rodo, kad kainos daugelyje sostinių augo greičiau nei pajamos, o nuomos brangimas didina finansinę naštą namų ūkiams.

    Komisijos vertinimu, vien pasiūlos didinimo neužtenka, nes ten, kur paklausa didžiausia, būstų statoma per mažai. Skaičiuojama, kad problemos mastui suvaldyti Europai kasmet reikėtų daugiau nei 2 000 000 naujų būstų, ypač didmiesčiuose ir turizmo centruose.

    Trumpalaikė nuoma – maža dalis, bet didelis efektas

    Nors trumpalaikės nuomos segmentas sudaro apie 1,2 proc. viso ES būsto fondo, atskiruose turizmo taškuose jo dalis gali siekti iki 20 proc. Tokiose vietovėse net ir santykinai nedidelis būstų išėmimas iš ilgalaikės nuomos rinkos gali kilstelėti kainas ir išstumti vietos gyventojus.

    Komisijos plane akcentuojama, kad bet kokie ribojimai turėtų būti pagrįsti vietos būsto spaudimu ir atitikti proporcingumo principą. Kitaip tariant, savivaldybės turėtų įrodyti, jog priemonės yra tikslingos, būtinos ir neperteklinės.

    „„Airbnb“ pritaria siekiui padaryti būstą įperkamesnį. Tačiau dabartinė formuluotė nepridės nė vieno būsto ilgalaikei nuomai, o šeimininkams įvairiuose Europos miestuose sukurs reguliacinį neapibrėžtumą“, – teigiama „Airbnb“ pareiškime.

    Toliau iniciatyvą turės svarstyti ir derinti ES teisėkūros institucijos, o galutinė jos forma gali keistis derybų metu. Praktinis poveikis labiausiai priklausys nuo to, kaip siūlomas metodikas ir rekomendacijas realiai pritaikys nacionalinės valdžios ir savivaldybės.

  • Europos Komisija keičia taisykles: viešuose pirkimuose pirmumas ES, Kinijai – durys užsidaro

    Europos Komisija keičia taisykles: viešuose pirkimuose pirmumas ES, Kinijai – durys užsidaro

    Kas siūloma keisti?

    Europos Komisija pateikė teisėkūros pasiūlymą, kuris leistų ES valstybių institucijoms viešuosiuose pirkimuose aiškiai teikti pirmenybę Europos bendrovėms. Pasiūlymas apima strategiškai svarbias sritis, tokias kaip energetika, vandentvarka, geležinkeliai, uostai, oro uostai ir pašto paslaugos.

    Idėja grindžiama siekiu mažinti priklausomybes ir stiprinti ekonominį saugumą, ypač ten, kur valstybės perka kritiškai svarbias paslaugas ar infrastruktūrą. Komisija pabrėžia, kad viešieji pinigai turėtų tarnauti bendriems ES interesams, o ne tik mažiausiai kainai.

    Kam tai smogia labiausiai?

    Pagal pasiūlymą perkančiosios organizacijos galėtų riboti dalyvavimą įmonėms iš šalių, kurios neužtikrina abipusės prieigos Europos tiekėjams savo viešųjų pirkimų rinkose. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausias dėmesys krypsta į Kiniją, su kuria ES prekybos santykiai pastaraisiais metais tapo ypač įtempti.

    Komisija taip pat siūlo, kad vertinant pasiūlymus ne mažiau kaip 30 proc. sprendimo sudarytų kokybės kriterijai, o ne vien kaina. Tai gali sumažinti žemos kainos modeliu paremtų pasiūlymų pranašumą, ypač tais atvejais, kai kyla klausimų dėl tiekimo grandinių patikimumo, darbo standartų ar aplinkosaugos reikalavimų.

    „Viešieji pinigai turi tarnauti mūsų kolektyviniams interesams“, – sakė Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Stéphane’as Séjourné.

    „Perkantysis subjektas galės suformuoti europinį prioritetą ir pašalinti tiekėjus iš šalių, su kuriomis nesutariame dėl viešųjų pirkimų taisyklių“, – sakė Stéphane’as Séjourné.

    Kinijos reakcija ir tolesni žingsniai

    Į pasiūlymą greitai sureagavo Kinijos prekybos rūmai ES, perspėję, kad europinio prioriteto principas gali iškreipti konkurencines sąlygas. Kinijos pusė teigia, jog viešieji pirkimai neturėtų diskriminuoti tiekėjų pagal jų pilietybę ar prekių kilmės šalį.

    Komisijos siūlymas dar nėra galutinis, nes jį turės svarstyti ir priimti Europos Parlamentas bei ES Taryba. Tik po derybų dėl konkrečių formuluočių paaiškės, kiek plačiai būtų leidžiama taikyti ribojimus ir kokios išimtys galėtų būti numatytos atskiriems sektoriams ar projektams.

    Viešieji pirkimai ES mastu yra milžiniška rinka, vertinama apie 2 000 000 000 000 eurų per metus, arba maždaug 15 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Dėl to bet kokie kriterijų pokyčiai greitai atsispindi konkurencijoje, kainodaroje ir tiekimo grandinėse, ypač infrastruktūros ir kritinių paslaugų sektoriuose.

  • „Volkswagen“ svarsto „Seat“ likimą po 2030-ųjų: Ispanijos vyriausybė žada kovoti iki galo

    „Volkswagen“ svarsto „Seat“ likimą po 2030-ųjų: Ispanijos vyriausybė žada kovoti iki galo

    „Seat“ ateitis vėl kelia įtampą

    „Seat“ prekės ženklo ateitis Ispanijoje vėl atsidūrė dėmesio centre, kai „Volkswagen“ grupė pripažino, kad svarsto įvairius scenarijus po 2030 metų. Nors sprendimas dar nepriimtas, pats faktas sustiprino diskusijas apie šalies automobilių pramonės kryptį.

    Ispanijos vyriausybė viešai stojo ginti istorinės markės, akcentuodama jos reikšmę pramonei ir identitetui. Tuo pat metu gamintojas pabrėžia, kad dabartinis modelių ciklas tęsis pagal planą.

    Vyriausybės žinutė: darys viską

    Pirmasis vicepremjeras ir ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo teigė, kad vyriausybė dės „visas būtinas pastangas“, kad „Seat“ išliktų. Pasak jo, tai tradiciškai ispaniškas prekės ženklas, todėl valstybė suinteresuota išlaikyti jo gyvybingumą.

    Ši pozicija svarbi ir dėl darbo vietų bei tiekimo grandinės, kuri koncentruota aplink gamybos pajėgumus Katalonijoje. Automobilių gamyba Ispanijoje yra viena reikšmingiausių pramonės šakų, todėl bet kokie pokyčiai turi platesnį ekonominį efektą.

    Ką planuoja „SEAT S.A.“ ir „Cupra“

    „SEAT S.A.“ atskiria „Seat“ prekės ženklo ateitį nuo pačios bendrovės perspektyvų, nes įmonė valdo ir „Cupra“. „Volkswagen“ grupė tikina, kad „SEAT S.A.“ viduje turi tvirtą ateitį, o „Cupra“ ir toliau bus pagrindinis augimo bei pelningumo variklis.

    Bendrovė patvirtino, kad suplanuoti modelių atnaujinimai nesikeičia, įskaitant lengvųjų hibridų „Ibiza“ ir „Arona“ versijas, kurios numatytos 2027 metais. Vis dėlto po dabartinio produktų ciklo „Seat“ kryptis lieka atvira.

    Gamintojas pažymi, kad griežtėjantys reikalavimai, elektrifikacijos kaštai ir būtinos investicijos naujai elektromobilių kartai daro sprendimus vis sudėtingesnius. Galutinė trajektorija, kaip nurodo įmonė, priklausys nuo reguliavimo raidos, pirkėjų paklausos ir rinkos sąlygų.

    Investicijos ir pramonės persitvarkymas

    „Volkswagen“ ir „SEAT S.A.“ kartu su partneriais anksčiau paskelbė apie 10 milijardų eurų investicijų paketą elektrifikacijai, siekiant stiprinti gamybą Ispanijoje. Tarp tikslų įvardyta ir gamyklos Martorelyje pertvarka, kad būtų galima gaminti miesto elektromobilius.

    Premjeras Pedro Sánchez vizito Martorelyje metu „Seat“ yra pavadinęs ikonišku prekės ženklu ir pabrėžęs jo svarbą šalies pramonės ekosistemai. Šiame kontekste „Seat“ likimas tampa ne tik verslo sprendimu, bet ir politiniu klausimu, susijusiu su perėjimu prie mažataršio transporto.

    Kol kas „Volkswagen“ palieka atviras kelias alternatyvas po 2030 metų ir pabrėžia, kad sprendimo dar nėra. Tai reiškia, kad artimiausiais metais lemiami bus tiek rinkos signalai, tiek tai, kaip greitai Europoje ir Ispanijoje vyks perėjimas prie elektrinio mobilumo.

  • Formulė 1 Madride kelia kainų audrą: prie trasos būstai ir iki 20 000 eurų

    Formulė 1 Madride kelia kainų audrą: prie trasos būstai ir iki 20 000 eurų

    Madride artėjant Formulės 1 etapui, apgyvendinimo rinka patiria išskirtinį šuolį: trumpalaikės nuomos kainos kai kuriose vietose, ypač šalia būsimos Madring trasos, išaugo kelis kartus. Vietos NT tarpininkai ir skelbimų analizė rodo, kad dalis savininkų būstus siūlo tik lenktynių savaitgaliui, siekdami pasinaudoti sutelkta paklausa.

    Didžiausia įtampa fiksuojama Valdebebaso rajone prie Ifema, kur numatytos lenktynės rugsėjo 11–13 dienomis. Ten kai kurie skelbimai trumpam laikotarpiui prašo iki 20 000 eurų, o kainos dažnai prilyginamos kelių mėnesių įprastai nuomai. Tuo pat metu įprasta mėnesio nuoma šiame rajone, vietos rinkos vertinimu, siekia apie 2 500 eurų.

    „Yra savininkų, kai kurie net patys gyvena savo būstuose, kurie juos išnuomoja“, – sakė Valdebebaso nekilnojamojo turto agentūros vadovas Mario Serrano.

    Skelbimuose pabrėžiamas pagrindinis privalumas – galimybė iki trasos nueiti pėsčiomis, taip pat vaizdai ar patogus privažiavimas. Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai teigia, kad didelę paklausos dalį sudaro komandos, rėmėjai, organizatorių personalas ir VIP klientai, kurių biudžetai gerokai didesni nei daugumos sirgalių.

    Kainų spaudimas persimetė ir į automobilių stovėjimą: Valdebebase fiksuoti pasiūlymai už vieną garažo vietą lenktynių savaitgaliui prašant iki 500 eurų. Tokie įkainiai įprastomis dienomis būtų sunkiai pateisinami, tačiau dideli renginiai trumpam laikui sukuria itin ribotos pasiūlos efektą.

    Paklausą kursto ir lankomumo prognozės. Skelbiama, kad jau parduota daugiau nei 120 000 bilietų, o organizatoriai tikisi, jog per 80 000 žiūrovų atvyks iš už Madrido regiono ribų, iš jų apie 45 000 – iš kitų šalių. Toks srautas iš anksto verčia brangti tiek nuomojamus butus, tiek viešbučius.

    Viešbučių kainos taip pat kyla: rinkos analitikų vertinimu, lenktynių savaitgalį vidutinė siūloma nakvynės kaina gali būti apie 1 071 eurą už naktį, tai yra maždaug 147 proc. daugiau nei savaitę prieš renginį. Šis šuolis atspindi tipinę didelių sporto renginių dinamiką, kai trumpu laikotarpiu staigiai išauga tiek užsakymų skaičius, tiek norinčiųjų mokėti daugiau dalis.

    Įdomu tai, kad brangimas neapsiriboja trasos prieigomis. Prabangesnių būstų nuomos segmentas miesto centre, tokiose vietose kaip Salamanca, Chamberí, Chamartín ar Los Jerónimos, taip pat fiksuoja ryškius kainų šuolius, kai kur lyginamus su iki 1 000 proc. augimu, palyginti su įprasta savaite.

    Ekspertai aiškina, kad aukštesnių pajamų svečiai nebūtinai renkasi nakvynę šalia trasos: jiems svarbiau prestižinė lokacija, restoranai, verslo susitikimams patogi infrastruktūra ir galimybė lengvai pasiekti miesto centrą. Dėl to Formulė 1 tampa ne tik sporto, bet ir viso miesto turizmo bei paslaugų kainodaros katalizatoriumi.

    Organizatorių cituojama PwC ataskaita prognozuoja, kad renginys regionui gali sugeneruoti apie 467 000 000 eurų ekonominį poveikį ir prisidėti prie maždaug 8 850 darbo vietų sukūrimo. Tokie skaičiai padeda paaiškinti, kodėl dėl savaitgalio Madride varžosi ne tik pilotai trasoje, bet ir apgyvendinimo bei paslaugų teikėjai, siekiantys maksimalios grąžos.

  • Skandalas TVF: ekonomistas Ricardo Reis išbrauktas po kritikos Donaldo Trumpo tarifams

    Skandalas TVF: ekonomistas Ricardo Reis išbrauktas po kritikos Donaldo Trumpo tarifams

    Portugalų ekonomistas Ricardo Reis, Londono ekonomikos mokyklos profesorius, buvo siejamas su vyriausiojo ekonomisto pareigomis Tarptautiniame valiutos fonde, tačiau, žiniasklaidos teigimu, jo kandidatūra buvo atidėta. Pranešama, kad sprendimas siejamas su viešai išsakytu vertinimu apie Donaldo Trumpo taikytus tarifus.

    „Financial Times“, remdamasis trimis anoniminiais šaltiniais, skelbė, kad TVF atsitraukė sužinojęs apie R. Reis požiūrį į JAV prekybos politiką. Pats ekonomistas komentarų šiai istorijai nepateikė, o TVF atrankos detalių nekomentavo, nurodydamas konfidencialumą.

    R. Reis yra įspėjęs, kad tarifai gali kelti kainas JAV ir tapti naujo infliacijos šuolio katalizatoriumi. Ekonomistų vertinimu, tarifai dažnai veikia kaip papildomas mokestis importui, kurio dalį kaštų verslai perduoda vartotojams per galutines prekių ir paslaugų kainas.

    Ši istorija išryškina platesnę įtampą tarp ekonominių vertinimų ir politinių sprendimų, ypač kai kalbama apie prekybos ribojimus. Pastaraisiais metais tarifai ir kitos prekybos kliūtys vis dažniau pristatomos kaip nacionalinio saugumo ar strateginių tiekimo grandinių stiprinimo priemonė, tačiau tuo pat metu didina riziką kainų stabilumui ir ekonomikos augimui.

    Galiausiai TVF vyriausiąja ekonomiste buvo paskirta Silvana Tenreyro, buvusi Anglijos banko politikos formuotoja ir taip pat Londono ekonomikos mokyklos profesorė. Pasak cituotų šaltinių, ji taip pat mano, kad tarifai slopina augimą, tačiau vertinama kaip mažiau kritiška Trumpo administracijos atžvilgiu.

    TVF pabrėžė, kad atranka buvo „griežta ir konkurencinga“, tačiau detalių apie kandidatų vertinimą nepateikė. Stebėtojai atkreipia dėmesį, kad tokie personalo sprendimai tarptautinėse institucijose visuomet vertinami jautriai, nes gali turėti įtakos organizacijos reputacijai ir pasitikėjimui jos analitine nepriklausomybe.

    Tarifų tema išlieka viena svarbiausių globalios ekonomikos darbotvarkėje, nes ji veikia infliacijos trajektoriją, įmonių investicijas ir tarptautinę prekybą. TVF tradiciškai akcentuoja, kad nuspėjama prekybos politika ir mažesnės kliūtys prekybai padeda palaikyti ilgalaikį produktyvumą, tačiau realybėje vis dažniau susiduriama su protekcionizmo banga ir geopolitiniais motyvais.

  • JAV obligacijų pajamingumas šoko į viršų: 5,2 mlrd. eurų supirkimas nuvylė rinkas

    JAV obligacijų pajamingumas šoko į viršų: 5,2 mlrd. eurų supirkimas nuvylė rinkas

    Rinkas nuvylė supirkimo mastas

    JAV iždo obligacijų pajamingumai rugsėjo 9 dieną pastebimai ūgtelėjo po to, kai Iždo departamentas paskelbė apie iki 5,2 mlrd. eurų vertės ilgalaikių obligacijų supirkimą. Investuotojai laukė didesnės intervencijos, todėl dalis rinkos reagavo obligacijų išpardavimu.

    Etaloninės 10 metų JAV obligacijos pajamingumas trumpam buvo pakilęs virš 4,85 proc., tai aukščiausias lygis per beveik trejus metus. 30 metų obligacijos pajamingumas siekė apie 5,29 proc., priartėdamas prie pastaraisiais mėnesiais matytų aukštumų.

    Kodėl pajamingumai svarbūs

    Obligacijų pajamingumas juda priešinga kryptimi nei jų kaina, tad kai investuotojai parduoda obligacijas, pajamingumai kyla. JAV iždo vertybiniai popieriai yra bazinis orientyras daugeliui palūkanų normų, todėl ilgalaikių pajamingumų šuolis dažnai pabrangina skolinimąsi visoje ekonomikoje.

    Didėjant pajamingumams, bankai ir kitos finansų institucijos brangiau finansuoja paskolas, todėl kyla būsto paskolų, verslo kreditų ir dalies vartojimo paskolų palūkanos. Aukštesnės palūkanos taip pat spaudžia akcijų vertinimus, nes didėja alternatyvi investicijų grąža ir įmonių finansavimo kaina.

    Kas paskelbta ir ko tikėjosi rinka

    Iždo departamentas nurodė ketinantis supirkti obligacijas, kurių išpirkimo terminas yra nuo 10 iki 20 metų. Tai yra dalis anksčiau pristatytos programos, kuria siekiama pagerinti likvidumą viename didžiausių pasaulio finansų segmentų.

    Rinkos dalyviai buvo įkainoję galimybę, kad supirkimas gali siekti apie 8,6 mlrd. eurų ar daugiau, todėl 5,2 mlrd. eurų suma daliai investuotojų pasirodė per maža. Dėl to išaugo abejonės, ar tokio dydžio supirkimai gali apčiuopiamai pakeisti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą.

    „Rinka laukė aiškaus signalo, kokio masto paramą obligacijoms pasirengusi suteikti institucija, tačiau skaičius neįtikino tų, kurie tikėjosi didesnės apimties“, – sakė rinkos apžvalgininkas Patrickas O’Hare.

    Papildomi veiksniai: nafta ir infliacijos rizika

    Pajamingumus aukštyn stūmė ir brangusi nafta, nes energijos kainos tiesiogiai veikia infliacijos lūkesčius. Kai investuotojai tikisi aukštesnės infliacijos, jie reikalauja didesnės grąžos už ilgalaikes obligacijas, kad kompensuotų perkamosios galios mažėjimo riziką.

    Rinkos dėmesys taip pat krypsta į artimiausius infliacijos rodiklius, kurie gali pakeisti lūkesčius dėl JAV centrinio banko palūkanų. Jei infliacijos duomenys pasirodytų atkaklūs, rinkoje gali stiprėti scenarijus, kad palūkanos bus laikomos aukštos ilgiau, o tai paprastai palaiko aukštesnius ilgalaikių obligacijų pajamingumus.

    Kritikai pabrėžia, kad supirkimo programa negali pakeisti fundamentalių veiksnių, tokių kaip didelis biudžeto deficitas ir didėjantys skolinimosi poreikiai. Tokiu atveju pajamingumų kryptį labiau lemia pasiūlos apimtis aukcionuose ir investuotojų apetitas rizikai, o ne vienkartiniai supirkimai.

  • Naftai perkopus 90 eurų už barelį: kurios Europos šalys labiausiai priklausomos nuo importo?

    Naftai perkopus 90 eurų už barelį: kurios Europos šalys labiausiai priklausomos nuo importo?

    Naftos kainos šuolis grįžta į darbotvarkę

    Tarptautinėse rinkose „Brent“ naftos kaina perkopė 90 eurų už barelį po atsinaujinusių išpuolių prieš laivybą Hormūzo sąsiaurio regione. Šis koridorius yra vienas svarbiausių pasaulyje, todėl bet koks sutrikimas greitai pakelia naftos ir degalų kainas visame pasaulyje.

    Brangstanti žaliava tiesiogiai didina dyzelino, benzino ir reaktyvinių degalų kainas. Tai vėliau persiduoda transportui, tiekimo grandinėms ir galiausiai vartotojų kainoms, todėl poveikį jaučia ne tik energetika, bet ir visa ekonomika.

    ES beveik visą naftą atsiveža

    Eurostat duomenimis, Europos Sąjunga 2024 metais importavo 471,3 mln. tonų žalios naftos, o pačioje ES buvo išgaunama tik 15,5 mln. tonų. Tai reiškia, kad importo priklausomybė pasiekė 96,6 proc., o kiekvienas papildomas kainos šuolis rinkoje smogia beveik visiems vartotojams.

    Didžiausi tiekėjai buvo JAV, Kazachstanas ir Norvegija, kiekvienas sudarė maždaug 12–15 proc. importo. Tarp reikšmingų šaltinių taip pat minimos Libija, Saudo Arabija, Nigerija ir Irakas, o bendra priklausomybė nuo Persijos įlankos tiekėjų yra mažesnė nei dalyje Azijos.

    Vis dėlto nafta prekiaujama globalioje rinkoje, todėl sutrikimai Hormūzo sąsiauryje kelia kainas ir norvegiškai ar amerikietiškai žaliavai. Dėl to Europą pasiekia ne tik fizinio tiekimo, bet ir kainos rizika.

    Kas importuoja daugiausia, o kas pažeidžiamiausia?

    Pagal importo apimtis pirmauja Nyderlandai: 2024 metais jie įsivežė 138,3 mln. tonų naftos ir naftos produktų. Antroje vietoje buvo Vokietija su 117,8 mln. tonų, toliau rikiuojasi Ispanija su 85,8 mln., Prancūzija su 82,4 mln., Italija su 73,3 mln. ir Belgija su 56,7 mln. tonų.

    Šie skaičiai ne visada atspindi realų vidaus vartojimą, nes Roterdamas yra vienas didžiausių pasaulio energetikos centrų. Dalis naftos Nyderlanduose ir Belgijoje yra perdirbama ar reeksportuojama į kitas Europos šalis, todėl vien importo tonų nepakanka vertinant, kam smūgis būtų skaudžiausias.

    Eurostat fiksuoja, kad 2024 metais Vokietija sudarė 20,1 proc. viso ES galutinio naftos ir naftos produktų vartojimo. Prancūzija sudarė 15,3 proc., o Italija ir Ispanija po 11,1 proc., tad keturios didžiosios ekonomikos kartu sunaudojo beveik 58 proc. ES viso kiekio.

    Ekonominį pažeidžiamumą geriau parodo energijos produktų prekybos balansas, vertinamas kaip dalis nuo BVP. 2025 metais didžiausią deficitą turėjo Malta, jis siekė 5,4 proc. BVP, o po jos sekė Bulgarija, Kroatija, Vengrija, Belgija, Liuksemburgas ir Kipras.

    Didžiosios ekonomikos buvo arčiau ES vidurkio: Italijos deficitas sudarė apie 1,9 proc. BVP, Ispanijos ir Lenkijos apie 1,7 proc., o Vokietijos ir Prancūzijos po 1,5 proc. Mažiausią deficitą rodė Danija, Švedija ir Nyderlandai, tačiau jų situaciją paaiškina vietinė gavyba arba reeksporto vaidmuo.

    Turizmas ir transportas kainų šoką sustiprina

    Kai kuriose šalyse priklausomybė nuo importo praktiškai siekia visą vartojimą: Ispanijoje ji 2024 metais sudarė 100,3 proc., Portugalijoje 99,9 proc., o Airijoje 101 proc. Panašiai aukšti rodikliai fiksuojami Maltoje ir Kipre, todėl kainų šuolis jose greitai virsta didesnėmis išlaidomis ekonomikai.

    ES struktūroje beveik du trečdaliai naftos sunaudojama transporte. Keliais 2024 metais teko 47,7 proc. vartojimo, aviacijai 9,2 proc., jūrų transportui 8,4 proc., todėl brangstanti nafta ypač skaudžiai veikia logistiką, keliones ir turizmo sektorių.

    Pietų Europai tai reiškia papildomą spaudimą: brangstant reaktyviniams degalams kyla skrydžių kaštai, o dyzelino kainos didina tiekimo ir paslaugų savikainą. Jei nafta ilgiau išsilaikytų ties dabartinėmis aukštumomis, dalis sąnaudų vis labiau persikeltų į bilietų ir apgyvendinimo kainas.

    Kita vertus, mažesnę priklausomybę rodo Danija, kurios 2024 metais rodiklis siekė 58,1 proc., taip pat Rumunija ir Vengrija. Vis dėlto net ir šalims, kurios dalį poreikio padengia vietine gavyba ar perdirbimu, globalios kainos yra svarbiausias veiksnys, lemiantis galutinę degalų kainą vartotojams.