CP v2

Blog

  • Romanovų žudynių išvengusi Marija Fiodorovna: kaip našlė imperatorienė pabėgo iš Rusijos

    Danijos princesė Dagmara, Rusijoje tapusi Marija Fiodorovna, į Romanovų dinastijos istoriją įėjo kaip viena ryškiausių imperijos figūrų ir moteris, kuriai pavyko išvengti šeimos tragedijos. Jos likimas susiklostė paradoksaliai: iš pradžių ji buvo sužadėta sosto įpėdiniui Nikolajui, tačiau šiam mirus ištekėjo už jo brolio Aleksandro, vėliau tapusio caru Aleksandru III.

    Prieš vestuves Dagmara atsisakė liuteronybės, priėmė stačiatikybę ir naują vardą, o Rusijos dvare greitai tapo matoma ir įtakinga. Šaltiniai, aprašantys ano meto rūmų gyvenimą, pabrėžia ir asmeninį poros kontrastą: ji mėgo ceremonialą ir visuomeninį gyvenimą, o Aleksandras III buvo santūrus, griežtas, labiau linkęs į tvarką nei į spindesį.

    Šeimoje augo šeši vaikai, tarp jų ir būsimasis caras Nikolajus II. Marijos Fiodorovnos padėtis iš esmės pasikeitė po vyro mirties: ji tapo našle imperatoriene, o pirmą vietą rūmų hierarchijoje užėmė sūnaus žmona Aleksandra Fiodorovna, su kuria santykiai ilgainiui tapo įtempti.

    Įtaka dvare ir konfliktai

    Pirmaisiais Nikolajaus II valdymo metais Marija Fiodorovna išliko autoritetu, į kurį jaunas valdovas dažnai rėmėsi. Tačiau artėjant Pirmajam pasauliniam karui ir didėjant politinei įtampai, motinos ir sūnaus požiūriai vis dažniau išsiskyrė, o atstumas tarp jų didėjo.

    Vienas aštriausių nesutarimų taškų tapo Grigorijaus Rasputino vaidmuo. Marija Fiodorovna buvo tarp ryžtingų jo įtakos priešininkių, laikė tai grėsme monarchijos reputacijai ir bandė įtikinti aplinką riboti jo priėjimą prie šeimos, tačiau Aleksandra Fiodorovna Rasputinu pasitikėjo, todėl konfliktas gilėjo.

    1917 metų sukrėtimai imperiją stūmė į lūžį, o žinia apie Nikolajaus II atsisakymą sosto Mariją Fiodorovną pasiekė jai esant toliau nuo sostinės. Šis etapas tapo pradžia laikotarpio, kai Romanovų šeima buvo išblaškyta, o jų likimą ėmė lemti nebe rūmų protokolas, bet revoliucijos logika.

    Romanovų žudynės ir pabėgimas

    Po revoliucijos Marija Fiodorovna pasitraukė į Krymą, kuris tam tikrą laiką liko ne bolševikų kontrolėje. Būtent ši aplinkybė tapo esmine, kodėl ji išvengė Romanovų šeimos žudynių, kai buvo nužudytas Nikolajus II, jo artimieji ir dalis tarnybos.

    Pasakojimuose apie šį laiką kartojasi viena detalė: ji ilgai atsisakė patikėti pranešimais apie nužudymą ir laukė patvirtinimų, nors pavojus artėjo. Vis dėlto galiausiai buvo priimtas sprendimas trauktis, o išvykimas iš Rusijos reiškė galutinį atsisveikinimą su šalimi, kurioje ji buvo imperatorienė.

    Emigracijoje ji kurį laiką glaudėsi pas artimuosius Didžiojoje Britanijoje, vėliau persikėlė į Daniją ir įsikūrė Hvidøre rezidencijoje. Ten ji tapo svarbiu rusų monarchistinės emigracijos simboliu ir atramos tašku žmonėms, kurie po revoliucijos prarado ne tik valstybę, bet ir socialinį pasaulį.

    Gyvenimo pabaiga ir sugrįžimas po mirties

    Marija Fiodorovna mirė 1928 metais tremtyje, toli nuo Rusijos, kurioje kadaise formavo rūmų toną. Jos istorija turėjo ir vėlyvą epilogą: 2006 metais palaikai buvo perkelti į Sankt Peterburgą ir perlaidoti šalia Aleksandro III, taip simboliškai sujungiant sutuoktinius, kuriuos išskyrė revoliucija ir emigracija.

    Šiandien Marijos Fiodorovnos biografija dažnai minima kaip priminimas, kad Romanovų dinastijos pabaiga nebuvo vien momentinė tragedija. Tai buvo ilgas skilimo procesas, kuriame susipynė asmeniniai konfliktai, politinės klaidos, karas ir visuomenės radikalizacija, o vienos šeimos likimas tapo visos imperijos žlugimo ženklu.

  • Ukrainos URM siūlo Lenkijai bendrą didvyrį: Marko Bezručkos idėja ir jos ribos istorijos ginče

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasiūlė Lenkijai simbolinį gestą: į Ukrainos nacionalinį panteoną įtraukti Marką Bezručką, Ukrainos Liaudies Respublikos kariuomenės generolą, siejamą ir su Lenkijos istorija. Lenkijos pusėje tai vertinama kaip bandymas mažinti įtampą, kuri pastaraisiais metais vis dažniau kyla dėl skirtingo istorinių įvykių ir asmenybių vertinimo.

    Bezručka istoriniuose šaltiniuose minimas kaip vienas 1920 metų Lenkijos ir Ukrainos sąjungos prieš bolševikus karo veikėjų. Jis dalyvavo 1920 metų Kijevo kampanijoje ir prisidėjo prie Zamoščiaus gynybos nuo sovietinių pajėgų, todėl daliai lenkų jis yra priimtinas bendros kovos prieš sovietus simbolis.

    Panteono įstatymas ir politinis kontekstas

    Pasiūlymas pasirodė tuo metu, kai Ukrainoje priimamas teisinis pagrindas nacionaliniam panteonui, o sprendimus dėl konkrečių asmenų perlaidojimo ar pagerbimo turėtų tvirtinti parlamentas. Numatyta, kad rekomendacijas teiks speciali taryba, į kurią būtų įtraukti Ukrainos nacionalinės atminties instituto atstovai, nepriklausomi istorikai ir visuomeninių organizacijų nariai.

    Lenkijoje dalis diplomatų ir politikų šį žingsnį vertina kaip pragmatišką signalą, jog Kyjivas ieško bendrų vardiklių santykiuose su Varšuva. Vis dėlto pabrėžiama, kad vienas simbolinis vardas savaime neišsprendžia gilesnių nesutarimų dėl atminties politikos ir istorinių interpretacijų.

    Kur slypi rizikos ir kodėl Lenkija išlieka atsargi

    Didžiausia Lenkijos pusės abejonė susijusi su tuo, kad panteono įstatymas nenumato uždaros ir aiškiai apibrėžtos kandidatų sąrašo logikos. Kritikai baiminasi, jog ateityje į oficialų pagerbimo lauką gali patekti ir asmenys, kuriuos Lenkija sieja su nusikaltimais prieš lenkų civilius, o tai vėl įpliesktų konfliktą.

    Tokias nuotaikas sustiprina ankstesni bandymai švelninti toną, kurie ne visada virsdavo ilgalaikiu proveržiu. Lenkijoje atkreipiamas dėmesys, kad net ir po bendrų deklaracijų ar simbolinių gestų Ukrainos viešojoje erdvėje periodiškai grįžta herojizavimo ginčai, ypač susiję su UPA vertinimu.

    „Tai pageidautinas ženklas, bet jis savaime negarantuoja kokybinio santykių pokyčio“, – sako su situacija susipažinę diplomatiniai šaltiniai.

    Ką galėtų reikšti kompromisas abiem pusėms

    Bezručkos figūra Kyjivui patogi tuo, kad ji leidžia kalbėti apie bendrą XX amžiaus pradžios kovą su bolševizmu, nesukeliant tiesioginių asociacijų su skaudžiausiais Lenkijos ir Ukrainos istoriniais lūžiais. Varšuvai tai gali būti proga išplėsti pozityvių atminties taškų žemėlapį, bet kartu išlaikyti principingą poziciją dėl temų, kurios Lenkijoje laikomos neperžengiamomis.

    Praktinis šio pasiūlymo testas bus ne pati idėja, o tolesni Kyjivo sprendimai: ar panteono politika iš tiesų taps labiau prognozuojama, ar ji liks priklausoma nuo vidaus politinių bangavimų ir karo meto simbolinės mobilizacijos.

  • Pruszcz Gdański: policija skubiai eskortavo sužalotą 20-metį į Gdansko ligoninę

    Pirmadienį, birželio 30 dieną, apie 11.00 valandą Pruszcz Gdański apylinkėse kelių policijos patrulis sulaukė neįprasto prašymo. Prie pareigūnų sustojo krovininis „Ford“, o vairuotojas paprašė kuo skubiau padėti pasiekti ligoninę Gdanske.

    29 metų vyras aiškino, kad automobilyje veža 20 metų kolegą, kuris netrukus prieš tai per nelaimingą atsitikimą neteko kairės rankos pirštų. Matydami būklės rimtumą pareigūnai nedelsdami įvertino situaciją ir susisiekė su budėtoju, kad suderintų veiksmus.

    Po suderinimo buvo nuspręsta organizuoti automobilio eskortą. Pareigūnai įjungė šviesos ir garso signalus ir važiavo priekyje, sudarydami sąlygas transportui su sužeistuoju greičiau ir saugiau judėti intensyvesnėmis atkarpomis Gdansko kryptimi.

    „Policininkai iš karto įvertino situaciją ir, suderinę veiksmus su budėtoju, nusprendė eskortuoti automobilį. Įjungę šviesos ir garso signalus jie pajudėjo Gdansko link, atlaisvindami kelią sužeistąjį vežusiam automobiliui“, – sakė asp. Karol Kościuk iš Pruszcz Gdański apskrities policijos komisariato.

    Policijos teigimu, sklandus pareigūnų darbas ir kitų eismo dalyvių reakcija leido sutrumpinti kelionės laiką. Po keliolikos minučių sužeistas 20-metis pasiekė ligoninę ir buvo perduotas medikams.

    Tokie eskortai taikomi išskirtinėse situacijose, kai laikas gali lemti gydymo sėkmę, o savarankiškas skubėjimas didina avarijos riziką. Pareigūnai primena, kad pamačius specialiųjų tarnybų signalus būtina laikytis Kelių eismo taisyklių ir sudaryti galimybę transportui pravažiuoti, nes kiekviena minutė gali būti kritinė.

  • Tragedija Kikuve: per lauko darbus 14-metė įtraukta po traktoriumi, aiškinamos nelaimės aplinkybės

    Trečiadienį po 13 valandos Kikuvo vietovėje, Buško apskrityje, per žemės ūkio darbus įvyko mirtina nelaimė. Gelbėjimo tarnybos pranešė, kad vaikas buvo įtrauktas po žemės ūkio traktoriumi.

    Pasak Šventokšysko vaivadijos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovo, nukentėjusioji iš po transporto priemonės buvo ištraukta kitų žmonių. Į įvykio vietą atvykę medikai ir gelbėtojai ilgai vykdė gaivinimą, tačiau gyvybės požymių atkurti nepavyko.

    Policija patvirtino, kad žuvo 14 metų mergaitė. Pareigūnai įvykio vietoje atliko pirminius veiksmus ir pradėjo aiškintis tikslias aplinkybes, įskaitant tai, kaip nepilnametė atsidūrė šalia dirbančios technikos.

    Kas aiškinama po įvykio?

    Tiriant tokius atvejus paprastai vertinama, ar buvo laikomasi saugaus atstumo nuo veikiančios technikos, ar darbo vieta buvo tinkamai organizuota ir prižiūrima. Taip pat tikrinama, ar traktorius buvo naudojamas pagal saugos reikalavimus ir ar nebuvo techninių gedimų požymių.

    Specialistai ne kartą yra pabrėžę, kad ūkyje didžiausią riziką kelia judanti technika ir ribotas matomumas, ypač kai šalia yra vaikai ar paaugliai. Dėl to institucijos reguliariai ragina žemės ūkio darbų metu neleisti nepilnamečiams būti arti dirbančių agregatų ir užtikrinti aiškias saugos zonas.

    Policija nurodo, kad tyrimo eiga priklausys nuo surinktų liudijimų ir įvykio vietoje fiksuotų duomenų. Daugiau informacijos apie konkrečias tragedijos priežastis bus pateikta paaiškėjus tyrimo rezultatams.

  • Naujas ES mokestis pigioms siuntoms iš Kinijos: nuo 2026 metų papildoma rinkliava už prekių kategorijas

    Nuo 2026 metų liepos 1 dienos Europos Sąjungoje startuos pereinamasis laikotarpis, kuris keis pigių siuntų iš trečiųjų šalių apmokestinimą. Pagal naują tvarką planuojama taikyti fiksuotą muitinę rinkliavą mažos vertės siuntoms, dažniausiai atkeliaujančioms iš Kinijos ir kitų Azijos rinkų.

    Svarbiausia detalė vartotojams yra tai, kad mokestis būtų siejamas ne su pačia siunta kaip pakuote, o su joje esančių prekių rūšių skaičiumi. Kitaip tariant, mokėtumėte už skirtingas prekių kategorijas, todėl vienoje siuntoje sudėjus daugiau skirtingų daiktų galutinė suma gali išaugti.

    Pagal aptariamą modelį pereinamuoju laikotarpiu nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki 2028 metų liepos 1 dienos būtų taikoma 3 eurų rinkliava už kiekvieną prekių poziciją pagal muitinės klasifikaciją. Jei siuntoje būtų vienos rūšies prekės, rinkliava būtų viena, tačiau skirtingų kategorijų atveju ji daugėtų.

    Europos Komisija šį pokytį sieja su sparčiai augančiais mažos vertės siuntų srautais ir administracine našta muitinėms. Pastaraisiais metais į ES kasmet patenka milijardai tokių siuntų, o didelę jų dalį sudaro drabužiai, telefonų priedai, smulki elektronika ir įvairios buities prekės.

    Formaliai muitinės skolininku dažniausiai būtų laikomas pardavėjas arba prekybos platforma, tačiau praktikoje kaštai paprastai persikelia į galutinę kainą. Tai reiškia, kad dalis iki šiol „impulsinių“ pirkinių, kai prekė kainuoja kelis eurus, o pristatymas būna minimalus, gali tapti mažiau patrauklūs.

    Taip pat svarbu, kad ši rinkliava nepakeistų pridėtinės vertės mokesčio taisyklių: PVM ir toliau būtų taikomas pagal galiojančią tvarką. Vartotojams tai reikštų, kad galutinę kainą gali sudaryti keli komponentai, o skaidrumas priklausys nuo to, kaip platformos pateiks mokesčius pirkimo metu.

    Pokyčiai labiausiai paliestų platformas, kurios dažnai siunčia prekes tiesiai iš sandėlių už ES ribų, tarp jų „AliExpress“, „Temu“, „Shein“, „Banggood“ ir „Alibaba“. Norint sumažinti galimas papildomas išlaidas, pirkėjams vis svarbesnis taps siuntimo pasirinkimas iš ES sandėlių, jei tokia alternatyva siūloma.

  • Lenkijos okręgų lyga prieš naują sezoną: naujokai ir iškritę klubai žada įtemptą kovą dėl pakilimo

    Praėjusiame sezone Lenkijos okręgų lygoje dominavo ŁKS II Łomża, užtikrintai iškovojęs pirmą vietą ir pelnęs kelialapį į IV lygą. Tuo metu kova dėl antrosios pozicijos vyko iki pat pabaigos, o sėkmingiausiai finišavo Pomorzanka Sejny, taip pat iškovojusi paaukštinimą.

    Dar vienas kelialapis į aukštesnį divizioną sprendėsi per atranką. Po dramatiškos akistatos GKS Gródek pralaimėjo LZS Krynki 2:5 po pratęsimo, todėl LZS Krynki išsaugojo vietą IV lygoje, o Gródeko ekipai teko likti okręgų lygoje.

    Apatinėje lentelės dalyje sezonas baigėsi skausmingai kelioms komandoms: į žemesnę klasę iškrito Bocian Boćki, MKS Mielnik, Żubr Drohiczyn ir Dąb Dąbrowa Białostocka. Šie pokyčiai iš esmės permaišė konkurencinį balansą prieš naują kampaniją.

    Artėjantis sezonas žada būti ne mažiau intriguojantis, nes pastaraisiais metais stiprų žodį dažnai taria naujokai. Praėjusiame sezone ŁKS II Łomża rezervai buvo praktiškai nepasiekiami varžovams, o kitas naujokų kolektyvas KS II Wasilków užėmė aukštą ketvirtą vietą.

    Dar ryškesni signalai atėjo iš A klasės, kur kai kurios komandos fiksavo įspūdingus rezultatus. Pietinėje regiono dalyje Unia 1976 Ciechanowiec surinko 21 pergalę ir 1 lygiąsias, o jos įvarčių santykis siekė 127:26.

    Vis dėlto labiausiai išsiskyrė Jagiellonia III Białystok, kuri laimėjo 23 rungtynes ir 1 kartą sužaidė lygiosiomis, pasiekdama retai matomą įvarčių santykį 207:13. Tokie skaičiai leidžia manyti, kad pakilę naujokai gali iškart pretenduoti į aukščiausias vietas.

    Papildomos intrigos suteikia ir iš IV lygos iškritusios komandos, kurios dažnai kelia tikslą kuo greičiau sugrįžti atgal. Tarp jų minimos MOSP Białystok, Sparta Augustów ir Orzeł Kolno, o tokia kompanija reiškia, kad kova viršuje gali būti itin tanki.

    Skelbiama, kad 2026–2027 metų sezono okręgų lygoje turėtų rungtyniauti MOSP Białystok, Sparta Augustów, Orzeł Kolno, Unia 1976 Ciechanowiec, Wigry II Suwałki, Jagiellonia III Białystok, taip pat GKS Gródek, KS II Wasilków, Narew Choroszcz, Cresovia Siemiatycze ir kitos regiono ekipos. Jei favoritai iškritusieji susidurs su ambicingais naujokais, sezono eiga gali spręstis iki paskutinių turų.

  • GP Enigma Open 2026 Baltuosiuose Blotuose: sekmadieniais visą vasarą vyks stalo teniso turnyrai

    Baltuosiuose Blotuose 2026 metais startuoja GP Enigma Open stalo teniso ciklas, kuris vyks kiekvieną sekmadienį visą liepą ir rugpjūtį. Varžybos rengiamos Mariano Rejewskio vardo pradinės mokyklos sporto salėje, o į kiekvieną turnyrą jau registruoti 64 dalyviai.

    Organizatoriai tikisi pritraukti ne tik Kujavijos ir Pamario regiono sportininkus, bet ir žaidėjus iš kitų Lenkijos vietovių bei užsienio. Pagrindinis tikslas – populiarinti aktyvų gyvenimo būdą ir skatinti stalo teniso bendruomenės susitelkimą.

    Kas gali dalyvauti?

    Į turnyrus kviečiami visi norintys be amžiaus ar meistriškumo kategorijų skirstymo – tiek mėgėjai, tiek žaidėjai, registruoti Lenkijos stalo teniso federacijoje. Toks formatas leidžia vienoje erdvėje susitikti skirtingo pajėgumo dalyviams, tačiau kartu išlaikomas sportinis balansas.

    Norint suvienodinti šansus, dvikovose su aukštesnių lygų žaidėjais mėgėjams taikomos seto pradžios foros. Jei varžovas yra žaidęs III lygoje per pastaruosius du sezonus, setas pradedamas rezultatu 2:0, prieš II lygos žaidėjus – 3:0, o prieš I lygos ir Superlygos atstovus – 4:0.

    Foros senjorams ir taškų sistema

    Papildomos lengvatos numatytos vyresniems žaidėjams: 65 metų ir vyresni kiekvieną setą pradės turėdami 2:0 pranašumą, o 70 metų ir vyresni – 3:0. Tais atvejais, kai mėgėjas ar 65+ žaidėjas rungtyniauja su nuo III lygos atstovu, foros taškai gali sumuotis, tačiau viename sete bendrai negali viršyti penkių.

    Varžybos planuojamos ant 14–16 stalų, o kiekviename etape dalyviai rinks taškus bendrai sezono įskaitai. Į galutinę sumą nebus įtraukti trys prasčiausi rezultatai, o esant lygiam taškų skaičiui lems didesnis laimėtų turnyrų, antrų vietų ir kitų aukštų pozicijų skaičius.

    Prizinis fondas ir starto laikas

    Sezono pabaigoje organizatoriai numato piniginius prizus, kurių bendra suma gali siekti apie 1 300 eurų, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus. Prizinis fondas įvardijamas kaip progresyvus, todėl augtų didėjant turnyrų aktyvumui.

    Pirmasis turnyras numatytas liepos 5 dieną, o kiekvieną sekmadienį varžybos prasidės 9.30 valandą. Organizatoriai kviečia atvykti ir sirgalius, nes turnyrai suplanuoti kaip atviri bendruomenės sporto renginiai.

  • Balstogės kultūros centras kviečia į Akciją LATO: koncertai, kinas po atviru dangumi ir edukacijos

    Balstogėje šią vasarą netrūks kultūrinių veiklų: Balstogės kultūros centras pristatė Akciją LATO – bendrą liepos ir rugpjūčio renginių programą, skirtą skirtingoms amžiaus grupėms. Organizatoriai žada koncertus, parodas, dirbtuves, veiklas vaikams ir kino seansus po atviru dangumi.

    Renginiai vyks keliose miesto erdvėse, tarp jų – Klube Fama, Liudviko Zamenhofo centre, taip pat lauke prie kultūros centro ir Branickių rūmų Italų paviljone. Programa sudėliota taip, kad lankytojai galėtų pasirinkti tiek ramesnius, tiek aktyvesnius vakarus.

    „Kviečiame į Wschód Kultury/Inny Wymiar, Katedrinius vargonų koncertus ir renginius, skirtus Balstogės geto sukilimo metinėms, bet tai tik dalis vasaros plano“, – sakė Balstogės vicemeras Rafał Rudnicki.

    Muzikos gerbėjams numatyti Katedriniai vargonų koncertai, o ieškantiems šiuolaikiškesnės atmosferos – „Silent Disco“, kuri planuojama liepos 18 dieną vakare erdvėje prie kultūros centro. Kino programoje – lauko seansai, tarp jų filmo „Amelija“ peržiūra liepos 4 dieną vėlai vakare, o tą pačią dieną dienos metu – vaikams pritaikytas sensorinis „Bolek ir Lolek“ seansas Klube Fama.

    „Sujungėme skirtingose vietose vykusius ir skirtingais pavadinimais žinomus renginius po vienu Akcijos LATO ženklu, kad gyventojams ir miesto svečiams būtų paprasčiau susiorientuoti“, – sakė Balstogės kultūros centro direktorė Martyna Faustyna Zaniewska.

    Vasaros programoje daug dėmesio skiriama ir vietos istorijos atminčiai. Rugpjūtį planuojami renginiai, susiję su 83-iomis Balstogės geto sukilimo metinėmis: numatomi susitikimai, edukacijos, atminimo iniciatyvos mieste ir muzikiniai pasirodymai.

    „Rugpjūtis yra ypatingas metas prisiminti žydų bendruomenės istoriją: numatome paskaitą ir dirbtuves su specialistu Krzysztofu Bielawskiu“, – sakė paveldą kuruojanti Balstogės kultūros centro atstovė Agnieszka Kajdanowska.

    Edukacinė dalis ryškiausiai atsiskleis liepą: suplanuotos kūrybinės dirbtuvės, paremtos miesto aplinkos ir meno temomis, taip pat veiklos organizuotoms vaikų grupėms. Programoje numatyti užsiėmimai apie žydinčių pievų idėją mieste, kūrybiniai darbai su įvairiomis priemonėmis ir atviros dirbtuvės, į kurias galima užsukti be ilgo pasiruošimo.

    Akcija LATO organizatoriai pabrėžia, kad programoje svarbus kartų susitikimas – dalis renginių kurti taip, kad juose patogiai jaustųsi ir šeimos su vaikais, ir vyresni lankytojai. Dėl to greta koncertų ir kino numatytos parodos bei ramesnės, į patirtį ir pažinimą orientuotos veiklos.

  • Dūmai iš Černobylio zonos pasiekė Kijevą: sinoptikai įvardijo, kada oras turėtų pradėti gerėti

    Į Kijevą ir dalį Kijevo srities pastarosiomis dienomis slenka dūmų šleifas, kylantis dėl didelių miškų gaisrų Černobylio zonoje. Sinoptikai aiškina, kad oro kokybė blogėja ne dėl vietinių taršos šaltinių, o dėl vėjo atnešamų degimo produktų.

    Ukrainos hidrometeorologijos tarnybos atstovai nurodo, kad dūmai dažniausiai stumiami į pietus nuo gaisrų židinių, todėl smogas gali būti juntamas Kijeve ir aplinkiniuose rajonuose. Dėl to prastėja matomumas, o ore padaugėja smulkiųjų kietųjų dalelių, kurios dirgina kvėpavimo takus.

    Institucijos pabrėžia, kad radiacinis fonas Kijeve ir Kijevo srityje išlieka įprastas, o viršijimų nefiksuojama. Taip pat skelbiama, kad pastarosiomis dienomis paimtuose atmosferos aerozolių mėginiuose nenustatyta leistinų radionuklidų koncentracijų viršijimų.

    Toks vertinimas svarbus, nes Černobylio zona visuomenei vis dar siejasi su 1986 metais įvykusia branduoline avarija. Vis dėlto dabartinėje situacijoje didžiausia rizika siejama su dūmų dalelėmis ir degimo metu susidarančiomis medžiagomis, o ne su radiacine tarša.

    Sinoptikų teigimu, smogo intensyvumas priklauso nuo vėjo krypties ir greičio bei nuo to, kaip sparčiai pavyks suvaldyti gaisrus. Jei vėjas išlieka šiaurinis ir vidutinio stiprumo, dūmai ir toliau gali būti nešami Kijevo kryptimi.

    Prognozuojama, kad artimiausiu metu sinoptinė situacija turėtų keistis: vėjas silpnės, o jo kryptis taps mažiau palanki dūmams slinkti į sostinę. Tai didina tikimybę, kad oro kokybė Kijeve turėtų palaipsniui gerėti, nors trumpalaikiai pablogėjimai dar galimi.

    Esant prastesnei oro kokybei gyventojams patariama situaciškai riboti buvimą lauke, ypač intensyvesnio smogo valandomis. Taip pat rekomenduojama uždaryti langus, kad į patalpas patektų mažiau dūmų ir kietųjų dalelių.

    Didžiausio dėmesio raginami imtis žmonės, turintys kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat vaikai ir vyresnio amžiaus asmenys. Specialistai pabrėžia, kad kritinės situacijos požymių kol kas nefiksuojama, tačiau savijautą verta stebėti atidžiau.

  • Kinija per 40 metų pasodino 66 mlrd. medžių: tyrimas rodo, kuo dirbtiniai miškai pranoksta natūralius

    Kas nustatyta apie Kinijos želdinimą

    Nuo 1978 metais Kinija, vykdydama vadinamosios Didžiosios žaliosios sienos programą, pasodino apie 66 milijardus medžių. Projektas skirtas pristabdyti dykumėjimą ir dulkių audras, ypač teritorijose prie Gobio ir Takla Makano dykumų.

    Naujas palydoviniais duomenimis paremtas tyrimas rodo, kad žmogaus suformuoti miškai daugelyje vietovių auga greičiau nei natūralūs. Mokslininkai vertino lapų ploto indeksą, kuris atspindi lajos tankį ir yra susijęs su anglies dioksido sugėrimu.

    Kodėl dirbtiniai miškai auga sparčiau

    Tyrėjai nustatė, kad pasodinti miškai lapijos plotą didino maždaug 66 proc. greičiau nei natūralūs miškai. Pagrindinis paaiškinimas paprastas: daug pasodintų medynų yra jaunesni, o jauni medžiai paprastai auga greičiau.

    Vis dėlto, net lyginant panašaus amžiaus miškus ir panašias augimo sąlygas, pasodinti miškai vis tiek augo apie 4,6 proc. sparčiau. Ryškesnis skirtumas fiksuotas mišriuose ir visžaliuose medynuose.

    Rezultatus, anot mokslininkų, lemia ir tai, kaip tokie miškai kuriami bei prižiūrimi. Dažnai sodinamos greitai augančios rūšys, o priežiūra apima konkurencinės augalijos šalinimą ir kartais tręšimą, todėl medžiams lengviau konkuruoti dėl šviesos, vandens ir maisto medžiagų.

    Ką tai reiškia klimato politikai

    Tyrime pabrėžiama, kad spartesnis augimas nereiškia automatiškai geresnio ilgalaikio rezultato. Skirtumas dažniausiai pasiekia piką, kai medynams apie 30–40 metų, o vėliau, ypač po 40 metų, mažėja.

    Natūralūs miškai, nors dažnai auga lėčiau, ilgainiui gali stabiliau kaupti anglį ir išlaikyti ekosistemų atsparumą. Todėl miškininkystės ir klimato sprendimuose svarbus balansas: pasodinti miškai gali padėti greitesniam trumpalaikiam anglies sugėrimui, tačiau biologinės įvairovės ir ilgalaikio anglies kaupimo požiūriu natūralūs miškai išlieka kritiškai svarbūs.

    „Pasodinti miškai gali būti galingas trumpalaikis anglies sugėrimo įrankis, tačiau šis pranašumas yra laikinas. Ilgalaikiam anglies saugojimui ir atsparumui natūralūs miškai lieka nepakeičiami“, – sakė vienas tyrimo autorių Juhanas Luo.