CP v2

Blog

  • Miuncheno „FRYTE Mobility“ pritraukė 3,5 mln. eurų: sieks sujungti e.sunkvežimius ir įkrovimą

    Miuncheno „FRYTE Mobility“ pritraukė 3,5 mln. eurų: sieks sujungti e.sunkvežimius ir įkrovimą

    Miunchene įsikūręs startuolis „FRYTE Mobility“ užbaigė 3,5 mln. eurų pradinį investicijų etapą ir iš viso jau yra pritraukęs 5 mln. eurų. Bendrovė kuria programinės įrangos platformą, kuri turėtų sujungti logistikos planavimą, e.sunkvežimių įkrovimą ir energetikos valdymą visoje Europoje.

    Investicijų etapui bendrai vadovavo fondai „4impact capital“ ir „Rethink Ventures“, taip pat prisidėjo ankstesni investuotojai bei verslo angelai. Pritrauktas kapitalas bus skirtas plėtrai Europos rinkose, komandos stiprinimui ir gilesnėms integracijoms su įkrovimo operatoriais.

    Kur šiandien stringa e.sunkvežimių įkrovimas

    Elektrinių sunkvežimių eksploatavimui neužtenka vien įkroviklių skaičiaus didinimo: kritinis tampa patikimas planavimas, kai įkrovimas turi įvykti konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje. Praktikoje vežėjų maršrutų planavimo sistemos dažnai neturi realios informacijos apie įkrovimo vietų užimtumą, o įkrovimo operatoriai ne visuomet iš anksto mato atvykstančių transporto priemonių poreikius.

    „FRYTE Mobility“ teigia, kad sprendžia būtent šią koordinavimo problemą ir siūlo vadinamąjį horizontalų sluoksnį, sujungiantį skirtingas sistemas. Platforma veikia kaip suderinamumo ir rezervacijų mechanizmas: vežėjams ji padeda užsitikrinti įkrovimo laiką, o operatoriams suteikia prognozuojamą stotelių panaudojimą.

    Kaip veikia „FRYTE Mobility“ platforma

    Bendrovė įkurta 2025 metais, o jos sprendimas veikia kaip tarpininkavimo ir planavimo platforma, kuri gali pasiūlyti tiek privačius, tiek viešus įkrovimo taškus. Pasak įmonės, dispečeriai ir vairuotojai gauna optimizuotas maršrutų rekomendacijas, o prireikus ir rezervacijas su tinkamiausiais įkrovimo partneriais.

    Techniniu lygmeniu „FRYTE Mobility“ akcentuoja atvirų standartų svarbą, kad įkrovimo infrastruktūra veiktų tarp skirtingų operatorių ir valstybių. Įmonė nurodo, kad jungia logistikos platformas su įkrovimo taškų valdymo sistemomis ir siekia užtikrinti išankstinį tarpvalstybinį rezervavimą realiu laiku.

    „Įkrovimo infrastruktūra veiks mastu tik tuomet, jei ji bus sujungta tarp operatorių, o tai įmanoma tik per atvirus standartus“, – sakė „FRYTE Mobility“ technologijų vadovas ir vienas iš įkūrėjų Sebastianas Wolffas.

    Plėtra Europoje ir pirmieji rezultatai

    „FRYTE Mobility“ skelbia jau apdorojusi daugiau nei 200 pilnų rezervacijų ciklų – nuo dispečerio planavimo iki vairuotojo įvykdymo ir įkrovimo operatoriaus patvirtinimo. Įmonė teigia, kad sprendimas jau veikia kelių tiekėjų aikštelėse, o artimiausias tikslas – išplėsti funkcionalumą maršrutų valdymo srityje.

    Artimiausiu metu startuolis ketina stiprinti komercinę komandą ir spartinti integracijas su įkrovimo operatoriais bei jų valdymo sistemomis. Tarp bandomųjų projektų partnerių bendrovė mini TRATON grupės įkrovimo sprendimus, „FIEGE“, „Fraport AG“, „Energie Südbayern“ ir „Dettendorfer Energy“.

    „Mūsų produktas paruoštas plėtrai, o partnerystės įrodė, kad pasirinkta kryptis veikia. Šis etapas leidžia susitelkti į komercinį mastelio didinimą visoje Europoje“, – sakė „FRYTE Mobility“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Maximilianas Zähringeris.

  • Hyperliquid Policy Center stoja CFTC pusėn: prašo teismo atmesti CME ieškinį dėl nuolatinių ateities sandorių

    Hyperliquid Policy Center stoja CFTC pusėn: prašo teismo atmesti CME ieškinį dėl nuolatinių ateities sandorių

    „Hyperliquid Policy Center“ kreipėsi į JAV federalinį teismą, palaikydamas Prekių ateities sandorių komisiją (CFTC) ginče su „CME Group“. Organizacija prašo atmesti „CME Group“ ieškinį, kuriuo biržos operatorius siekia užginčyti CFTC sprendimus dėl nuolatinių ateities sandorių.

    Vadinamajame amicus curiae rašte, pateiktame Kolumbijos apygardos JAV apygardos teismui, „Hyperliquid Policy Center“ teigia, kad „CME Group“ bandymas stabdyti naują produktų klasę gali turėti platesnių pasekmių visai JAV išvestinių finansinių priemonių rinkai. Dokumente argumentuojama, kad toks ginčų kelias paskatintų dažnesnį reguliuotojo sprendimų skundimą vien todėl, kad rinkoje atsiranda naujovės.

    Kas yra nuolatiniai ateities sandoriai?

    Nuolatiniai ateities sandoriai yra ateities sandorių rūšis, neturinti galutinės galiojimo pabaigos datos. Tokios sutartys leidžia spekuliuoti turto kainos pokyčiais jo tiesiogiai neįsigyjant, o pozicijos paprastai palaikomos taikant periodinius atsiskaitymus, kad kaina išliktų arti bazinio turto.

    Šis produktas ypač išpopuliarėjo kriptovaliutų išvestinių priemonių rinkoje, tačiau JAV ilgą laiką buvo ribotai prieinamas dėl reguliavimo neapibrėžtumo. Pastaraisiais mėnesiais CFTC atvėrė kelią pirmiesiems tokiems produktams, kuriuos pasiūlė reguliuojamos platformos, įskaitant „Coinbase“ ir „Kalshi“.

    Ką sako „CME Group“ ir kuo remiasi HPC?

    „CME Group“ ieškinyje tvirtina, kad nuolatiniai ateities sandoriai tiesiogiai konkuruotų su jos siūlomais produktais ir sukeltų žalą verslui. Bendrovės vadovas Terrence Duffy yra viešai kritikavęs šį instrumentą, teigdamas, kad jis gali kelti sisteminių rizikų ir turėtų būti vertinamas pagal kitą teisinę kategoriją.

    „Hyperliquid Policy Center“ savo ruožtu pabrėžia, kad vien konkurencijos baimė savaime nereiškia teisinio pagrindo ginčyti reguliuotojo sprendimus. Organizacijos teigimu, CFTC sprendimas veikiau plečia rinką, pritraukdamas dalyvius, kurie nebūtinai prekiautų tradiciniais, su galiojimo terminu susietais ateities sandoriais.

    „Jei „CME Group“ laimėtų, kiekvienas CFTC patvirtintas produktas kviestų bylinėjimąsi iš rinkos senbuvių, kurie renkasi status quo, o pažangos tempas JAV ateities sandorių rinkose sulėtėtų iki minimumo“, – sakė buvusi JAV generalinė solistė Elizabeth Prelogar, atstovaujanti „Hyperliquid Policy Center“.

    Kodėl šis ginčas svarbus rinkai?

    Byla vertinama kaip precedentinė, nes ji gali apibrėžti, kiek plačiai biržų operatoriai gali ginčyti reguliuotojo sprendimus, remdamiesi būsimos konkurencijos argumentu. Jei teismas pritartų „CME Group“ logikai, tai galėtų sustiprinti teisinę riziką inovatyviems produktams, net jei jie įvedami per jau reguliuojamas platformas.

    „Hyperliquid Policy Center“ taip pat akcentuoja, kad „Kalshi“ CFTC reguliuojama birža yra nuo 2020 metų, todėl, organizacijos vertinimu, kalbama ne apie naujo, nereglamentuoto žaidėjo įleidimą, o apie produkto formatą. Tolimesnis teismo sprendimas gali nulemti, kaip greitai JAV rinka priims nuolatinius ateities sandorius ir kokiomis sąlygomis jie bus plėtojami.

  • Paryžiaus „Implicity“ pritraukė 35 mln. eurų: DI širdies stebėsena siejama su 26 proc. mažesniu mirtingumu

    Paryžiuje įsikūręs širdies pacientų nuotolinio stebėjimo startuolis „Implicity“ pranešė pritraukęs 35 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta tarptautinei plėtrai ir DI sprendimų tobulinimui. Bendrovė teigia, kad jos platformos naudojimas klinikinėje praktikoje siejamas su 26 proc. mažesniu mirtingumu ir 4 proc. mažesniu hospitalizacijų skaičiumi.

    Investicijų etapui vadovavo Europos technologijų augimo kapitalo fondas IRIS, prisijungė „Five Arrows“, alternatyvaus turto valdytojas, priklausantis „Rothschild & Co“ grupei. Pasak „Implicity“, naujas finansavimas leis sparčiau didinti komandos pajėgumus, stiprinti produktą ir plėsti veiklą už Europos ribų, pirmiausia Jungtinėse Valstijose.

    Kas yra „Implicity“?

    „Implicity“ įkurta 2016 metais ir kuria skaitmeninę medicinos technologijų platformą, kuri centralizuoja bei analizuoja kardiologinių pacientų duomenis. Pagrindinis tikslas – padėti gydymo įstaigoms efektyviau valdyti nuotolinį pacientų stebėjimą, kai informacija ateina iš širdies implantų ir kitų stebėsenos šaltinių.

    Bendrovė pabrėžia, kad šiuolaikinėje kardiologijoje nuotolinis stebėjimas daugelyje situacijų tampa priežiūros standartu, tačiau kartu smarkiai didina duomenų srautus. Dėl to medicinos personalui vis daugiau laiko tenka skirti perspėjimų rūšiavimui, darbui skirtingose sistemose ir administracinėms užduotims, o ne tiesioginei paciento priežiūrai.

    Ką keičia DI nuotolinėje stebėsenoje?

    „Implicity“ sprendimas pristatomas kaip universali platforma, kuri sujungia, suvienodina ir analizuoja duomenis nepriklausomai nuo įrenginio gamintojo. Tai ypač svarbu didelėms ligoninių sistemoms, kuriose naudojami skirtingų tiekėjų medicinos prietaisai ir informacinės sistemos.

    Bendrovės teigimu, DI padeda atskirti svarbiausius signalus nuo triukšmo, o tai gali sumažinti vėluojančių reakcijų riziką ir kartu sumažinti komandų apkrovą. Nors tokie rezultatai priklauso nuo klinikinio pritaikymo ir organizacinių procesų, sveikatos sistemos vis dažniau investuoja į programinę įrangą, kuri mažina administracinį krūvį ir pagreitina sprendimų priėmimą.

    „Netapau gydytoju tam, kad valdyčiau duomenis, tapau juo tam, kad gydyčiau pacientus“, – sakė gydytojas aritmologas, „Implicity“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Arnaud Rosier.

    Plėtra JAV ir nauji algoritmai

    „Implicity“ nurodo, kad didžiausias dėmesys artimiausiu metu bus skiriamas veiklos mastelio didinimui JAV, kur bendrovė veikia nuo 2022 metų. Investicijos taip pat bus nukreiptos į naujos kartos širdies nepakankamumo prognozavimo algoritmus, kurie turėtų geriau padėti komandoms prižiūrėti nuotoliniu būdu stebimus pacientus.

    Pasak bendrovės, jos platforma kasdien naudojama daugiau nei 250 medicinos centruose, o stebimų pacientų skaičius viršija 120 000. Prancūzijoje sprendimas diegiamas dideliuose viešųjų ligoninių tinkluose, o vienoje iš klinikų minimas atvejis, kai nuotoliniu būdu stebimų pacientų apimtis išaugo nuo 250 iki 5 000, reikšmingai padidinant stebėsenos komandos našumą.

    „Implicity įrodė, kad gali tapti patikimu partneriu sudėtingoms sveikatos sistemoms, nes tiesiogiai sprendžia administracinę ir operacinę krizę, su kuria susiduria ligoninių komandos“, – sakė IRIS atstovas Nicolas Herschtel.

    Skaitmeninės sveikatos ir medicinos technologijų rinkoje toks finansavimas atspindi platesnę tendenciją: investuotojai ieško sprendimų, kurie turi ne tik technologinį pagrindą, bet ir aiškų klinikinį pritaikomumą bei atitiktį reguliavimui. „Implicity“ atveju pagrindinė vertė įvardijama kaip galimybė sujungti fragmentuotą nuotolinės stebėsenos ekosistemą į vieną darbo aplinką, kurioje duomenys greičiau virsta konkrečiais veiksmais.

  • Bitcoin kasyba atsilieka nuo kriptovaliutų ralio: pelną šluoja biržos ir stabiliosios monetos

    Bitcoin kasyba atsilieka nuo kriptovaliutų ralio: pelną šluoja biržos ir stabiliosios monetos

    Kriptovaliutų rinkai kylant, didžiausi laimėtojai šįkart nėra bitcoin kasėjai. Naujausi rinkos duomenys rodo, kad didesnę pajamų dalį susirenka kriptovaliutų biržos ir stabiliosios monetos, kurių apyvartos auga kartu su investuotojų aktyvumu.

    Biržoms palanki aplinka susiformuoja tada, kai šokteli prekybos apimtys ir nepastovumas: daugiau sandorių reiškia daugiau komisinių, o aktyvesnė prekyba skatina ir išvestinių priemonių paklausą. Stabiliosios monetos tuo metu tampa patogia infrastruktūra pinigams perkelti tarp platformų ir greitai reaguoti į kainų pokyčius.

    Bitcoin kasybos sektoriui ralis ne visada reiškia tiesioginį pajamų šuolį. Kasėjų uždarbį lemia ne tik bitcoin kaina, bet ir tinklo sudėtingumas, energijos sąnaudos bei atlygio už bloką dinamika, kuri periodiškai mažėja po vadinamojo halvingo.

    Prie spaudimo prisideda ir konkurencija: kai į rinką ateina daugiau pajėgumų, auga bendras skaičiavimo galingumas, o už tą pačią tinklo išmoką tenka varžytis intensyviau. Dėl to dalis bendrovių yra priverstos efektyvinti veiklą, peržiūrėti įrangos parką arba ieškoti pigesnės elektros bei palankesnių sutarčių.

    Analitikų vertinimu, šiuo rinkos ciklu investuotojų dėmesys dažnai krypsta į paslaugų teikėjus, kurie uždirba iš aktyvumo, o ne vien iš bloko atlygio. Stabiliosios monetos papildomai išnaudoja palūkanų aplinką, nes jų leidėjų pajamos gali priklausyti ir nuo rezervų investavimo, kai tai leidžia reguliavimo bei rizikos valdymo rėmai.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad kasėjų finansiniai rezultatai gali pagerėti, jei bitcoin kaina išsilaiko aukštesniame lygyje pakankamai ilgai, o energijos kainos nešoka į viršų. Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu ralis labiau matomas ten, kur pajamos tiesiogiai susietos su prekybos apimtimis ir kapitalo judėjimu kriptovaliutų ekosistemoje.

  • Viduramžių pergamentuose aptiko viruso DNR: atradimas gali keisti požiūrį į epidemijas

    Viduramžių pergamentuose aptiko viruso DNR: atradimas gali keisti požiūrį į epidemijas

    Mokslininkai nustatė, kad viduramžių rankraščiuose išliko avių raupų viruso DNR. Tyrimas rodo, jog pergamentas, gamintas iš gyvūnų odos, gali saugoti ne tik tekstus, bet ir biologinius pėdsakus, leidžiančius atsekti senas ligas.

    Tyrimą koordinavo University College Dublin komanda, subūrusi genetikos, virusologijos, istorijos, baltymų chemijos ir paveldo konservavimo specialistus. Iš viso ištirta daugiau kaip 750 mėginių iš įvairių Eurazijos vietovių, apimančių apie 14 000 metų laikotarpį.

    Analizės metu aptikti 39 istoriniai avių raupų atvejai ir rekonstruoti 22 senoviniai viruso genomai. Dalis viruso genetinės medžiagos rasta pergamentuose iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vidurio Europos, įskaitant dokumentus, siekiančius VIII amžių.

    Ypatingo dėmesio sulaukė maždaug 1 000 metų senumo York Gospels, laikomas vienu svarbiausių išlikusių ankstyvųjų viduramžių iliustruotų rankraščių. Virusų pėdsakų aptikta ir kituose kodeksuose, tarp jų su Cambridge Corpus Christi College siejamuose rankraščiuose.

    Šis atradimas išryškina pergamento, kaip netikėto epidemiologinės istorijos šaltinio, potencialą. Kadangi pergamentas gamintas iš gyvūnų odos, jis gali išsaugoti informacijos apie gyvūnų sveikatą, aplinkos mikroorganizmų pėdsakus ir net tuometines ūkines praktikas.

    Avies raupai yra labai užkrečiama virusinė liga, galinti greitai išplisti bandoje ir sukelti didelius nuostolius. Sergančioms avims dažnai pasireiškia karščiavimas, apetito stoka, išskyros iš akių ir būdingi odos pažeidimai, o mirtingumas gali būti ypač didelis jaunikliams.

    Senovinės DNR analizė leido atkurti ilgesnę ligos istoriją, nei buvo manyta anksčiau. Tyrėjai padarė išvadą, kad virusas su avių populiacijomis siejosi jau prieš daugiau kaip 3 500 metų, o jo kilmė gali būti dar maždaug 1 500 metų senesnė.

    Genomų palyginimas su šiuolaikinėmis atmainomis padėjo įvertinti, kaip keitėsi visa šiai ligai priskiriama virusų grupė. Skaičiuojama, kad pagrindinės linijos galėjo pradėti skirtis maždaug prieš 11 500–3 700 metų, o tai siejama su avių prijaukinimu ir bandų judėjimu iš stepių regionų Europos kryptimi.

    Dar vienas svarbus rezultatas, kad aptikta jau išnykusi viduramžių viruso linija, besiskyrusi nuo šiandien cirkuliuojančių variantų. Tai leidžia manyti, kad tam tikru laikotarpiu ji buvo plačiai paplitusi Europoje, tačiau vėliau ją išstūmė kitos atmainos.

    Mokslininkų teigimu, tokie radiniai padeda tiksliau suprasti, kaip žmonių visuomenių raida veikė patogenų evoliuciją. Gyvulininkystės plėtra, migracija ir prekyba gyvūnais ilgainiui sudarė sąlygas ligoms plisti plačiau, o archyvai ir bibliotekos gali pasirodyti esantys dar neįvertintas duomenų šaltinis šiai istorijai atkurti.

    „Pergamentas gali būti ne tik istorinių tekstų laikmena, bet ir biologinis archyvas, atveriantis naujų galimybių suprasti senąsias epidemijas“, – teigė tyrimo autoriai.

    Ateityje tokio pobūdžio tyrimai gali plėstis, nes modernūs senovinės DNR metodai vis tiksliau atskiria senus genetinius pėdsakus nuo vėlesnės taršos. Tai svarbu ne tik istorinei rekonstrukcijai, bet ir geresniam supratimui, kaip gyvūnų ligos ilgainiui keitė žemdirbystę, prekybą ir regionų ekonomiką.

  • Mokslininkas suabejojo, kaip smegenys priima sprendimus: ar laisva valia tik iliuzija?

    Mokslininkas suabejojo, kaip smegenys priima sprendimus: ar laisva valia tik iliuzija?

    Indianos universiteto mokslininkas Tomas Jamesas siūlo iš naujo permąstyti, kaip apibūdiname sprendimų priėmimą. Jo teigimu, įprastas modelis, kuriame smegenys pirmiausia priima dirgiklius, tada priima sprendimą ir tik galiausiai inicijuoja veiksmą, gali būti per daug supaprastintas.

    Ši schema remiasi prielaida, kad tarp jutiminės informacijos apdorojimo ir judesio valdymo yra atskiras, aiškiai išskiriamas sprendimo etapas. Tačiau, kaip pabrėžia autorius, neuromokslui palyginti lengva susieti konkrečius mechanizmus su jutimais ir judesiais, o „sprendimo momento“ fizinį procesą vienareikšmiškai identifikuoti daug sudėtingiau.

    Vietoj linijinio „pirma supratau, tada nusprendžiau, tada padariau“ aiškinimo Jamesas akcentuoja nuolatinę grįžtamojo ryšio kilpą. Sprendimai, jo požiūriu, gali rastis iš nenutrūkstančios sąveikos tarp jutiminių ir motorinių procesų, kūno būsenos bei aplinkos, o ne vienoje vietoje ir vienu konkrečiu laiko tašku.

    Toks požiūris nereiškia, kad sprendimai yra fikcija ar kad laisva valia išnyksta. Greičiau tai skirtis tarp patogaus elgesio aprašymo ir teiginio, jog smegenyse egzistuoja vienas konkretus mechanizmas, kurį galima vadinti sprendimų priėmimo centru.

    Autorius tam pateikia analogiją su institucijomis: sakome, kad universitetas priėmė sprendimą, nors realybėje už jo slypi daugybė posėdžių, pokalbių ir skirtingų žmonių veiksmų. Panašiai frazė, kad smegenys nusprendė, gali būti naudingas trumpinys, bet nebūtinai tiksliai paaiškinantis, kas fiziškai įvyko nervų sistemoje.

    Argumentui iliustruoti pasitelkiama robotika: robotas su jutikliais ir judėjimo sistema gali elgtis taip, lyg strategiškai rinktųsi, pavyzdžiui, apeitų kliūtis ar sektų sieną. Tačiau tokį elgesį galima sukurti ir be centrinio „sprendimo modulio“, kai veiksmas yra tiesioginė jutiklių, valdymo taisyklių ir aplinkos sąveikos pasekmė.

    Jameso hipotezė kelia platesnį klausimą apie žmogaus elgesį: gal jis atrodo kaip sąmoningų sprendimų rezultatas, nors iš tiesų kyla iš daugelio vienu metu vykstančių procesų. Pats mokslininkas pabrėžia, kad tai nėra galutinis įrodymas prieš laisvą valią, veikiau raginimas tyrimuose dažniau vertinti sprendimus natūraliomis, dinamiškomis sąlygomis, o ne laboratorinėse situacijose, kuriose sprendimas iš anksto laikomas atskiru etapu.

  • Suomijoje aptiko rekordinį vikingų sidabro lobį: kelios tūkstančiai monetų ir mįslė

    Suomijoje aptiko rekordinį vikingų sidabro lobį: kelios tūkstančiai monetų ir mįslė

    Suomijoje, Sysmä apylinkėse, aptiktas iki šiol didžiausias šalyje vikingų laikotarpio sidabro monetų lobis. Pirminiais vertinimais, tai kelios tūkstančiai monetų ir kitų sidabrinių dirbinių, kurių bendra masė siekia apie 4,5 kilogramo. Radinį rugsėjo 3 dieną užfiksavo metalo ieškikliu besinaudojęs entuziastas Kalle Lappinen, o netrukus į vietą atvyko archeologai.

    Specialistai nustatė, kad monetos nebuvo sukrautos vienoje duobėje. Sidabras sudaro mažiausiai du atskirus depozitus, nutolusius vienas nuo kito maždaug 12 metrų, o abu buvo maždaug 45 centimetrų gylyje, tarp akmenų. Toks išdėstymas kelia klausimų, ar lobis buvo sąmoningai padalytas, ar skirtingu metu slėptas skirtingų žmonių.

    Ypatingo dėmesio sulaukė ir tai, kad sidabras, kaip manoma, buvo paslėptas dviejuose beržo tošies induose. Organinės medžiagos tokio amžiaus radiniuose išlieka itin retai, todėl šis radinys gali suteikti papildomos informacijos apie tai, kaip vikingų laikotarpiu regione buvo pakuojamos ir maskuojamos vertybės.

    Be monetų, rasta ir kitų sidabrinių daiktų: vadinamojo sveriamo sidabro fragmentų, apyrankės, apkausto bei karoliuko. Archeologai pabrėžia, kad vikingų laikotarpiu sidabras dažnai buvo vertinamas ne vien kaip moneta, bet ir kaip metalo kiekis, tinkamas mainams pagal svorį. Dėl to viename lobyje neretai pasitaiko ir papuošalų, ir monetų, ir tiesiog susmulkintų dirbinių detalių.

    Didžiausia intriga kol kas išlieka monetų kilmė. Dėl nešvarumų sluoksnio jos dar nėra galutinai nuvalytos, suskaičiuotos ir identifikuotos, todėl aiškesnį vaizdą turėtų pateikti konservavimas ir numizmatinė analizė. Būtent ji gali atskleisti, kur monetos kaldintos ir kaip jos pateko į dabartinės Suomijos teritoriją.

    Istorikai primena, kad vikingų laikotarpiu sidabras keliavo milžiniškais atstumais, o Baltijos regiono lobiuose neretai aptinkamos monetos iš skirtingų Europos vietų, taip pat ir iš islamo pasaulio. Todėl naujasis radinys gali papildyti žinias apie prekybos kelius, ryšius ir ekonominę aplinką šiaurės Europoje, ypač tais laikais, kai sidabras buvo vienas svarbiausių mainų instrumentų.

    Sysmä lobis taip pat pagerino daugiau nei šimtmetį gyvavusį Suomijos rekordą. Iki šiol didžiausiu vikingų laikotarpio monetų radiniu buvo laikomas Nousiainen apylinkėse 1895 metais aptiktas lobis, kuriame buvo apie 1 700 monetų ir kitų sidabrinių daiktų, o bendra masė siekė maždaug 2,2 kilogramo. Naujojo radinio sidabro masė yra daugiau nei dvigubai didesnė.

    Kol kas neaišku, kodėl toks turtas buvo užkastas, kas galėjo būti jo savininkas ir ar abu depozitai slėpti tuo pačiu metu. Archeologai tikisi, kad po konservavimo darbų pavyks ne tik tiksliai suskaičiuoti monetas, bet ir nustatyti jų chronologiją bei geografiją, o tai padėtų atsakyti į klausimą, ar čia matome vieną istoriją, ar kelias skirtingas.

  • Sulankstomas „Apple“ iPhone Duo šokiruoja kaina: kiek jis gali kainuoti Lietuvoje?

    Sulankstomas „Apple“ iPhone Duo šokiruoja kaina: kiek jis gali kainuoti Lietuvoje?

    Internete daugėjant patikimų nutekėjimų, vis dažniau minima, kad „Apple“ ruošia pirmąjį sulankstomą „iPhone“. Naujausiose prognozėse jis vadinamas „iPhone Duo“, nors anksčiau buvo siejamas su „Ultra“ vardu.

    „Bloomberg“ žurnalistas Markas Gurmanas teigia, kad įrenginys turėtų gauti naujos kartos „Apple“ lustą A20 Pro, modernizuotą 5G modemą ir dvigubą galinę kamerą su dviem 48 megapikselių jutikliais. Priekinė kamera, kaip spėjama, būtų 12 megapikselių.

    Pasak nutekėjimų, vienas svarbiausių akcentų būtų naujas magnetinis lankstas, o ekranas galėtų palaikyti darbą su „Apple Pencil“. Tai reikštų aiškų bandymą sulankstomą telefoną priartinti prie produktyvumo įrankio, o ne vien brangaus eksperimento.

    Didžiausias klausimas lieka kaina. Gurmano minimoje pradinėje komplektacijoje su 256 GB atminties įrenginys gali kainuoti apie 1 800 eurų, o maksimalios komplektacijos versija priartėti prie maždaug 2 700 eurų ribos.

    Europos rinkoje galutinę sumą dažnai kelia mokesčiai ir regioninė kainodara, todėl reali kaina parduotuvėse gali būti didesnė nei JAV skelbiami skaičiai. Lietuvos pirkėjams tai gali reikšti, kad startinė „iPhone Duo“ kaina priartėtų prie 2 000 eurų, o brangiausios versijos peržengtų 3 000 eurų ribą.

    Sulankstomų telefonų segmente „Apple“ tektų varžytis su jau įsitvirtinusiais konkurentais, o pirkėjai tikėtis ne tik dizaino naujovės, bet ir ilgaamžiškumo, patikimo ekrano bei tvirto lanksto. Dėl to analitikai prognozuoja, kad pirmasis modelis greičiau bus orientuotas į premium auditoriją, o masiškesnis paplitimas priklausys nuo antros ar trečios kartos kainų ir patobulinimų.

  • „OpenAI“ skelbia proveržį Navjė–Stokso lygtyse, bet mokslininkai įtaria plagiatą

    „OpenAI“ skelbia proveržį Navjė–Stokso lygtyse, bet mokslininkai įtaria plagiatą

    „OpenAI“ pranešė pasiekusi proveržį vienoje sudėtingiausių šiuolaikinės matematikos temų – Navjė–Stokso lygčių elgsenoje. Šios beveik du šimtmečius žinomos lygtis aprašo skysčių ir dujų judėjimą, todėl yra svarbios nuo lėktuvų projektavimo iki klimato prognozių.

    Esminis klausimas, dėl kurio dešimtmečius ginčijasi matematikai, yra vadinamasis reguliarumo ir egzistavimo uždavinys: ar trimačiu atveju visada egzistuoja „tvarkingi“, fiziškai prasmingi sprendiniai, ar įmanomi „lūžiai“, kai modelis ima generuoti beprasmius rezultatus. Ši problema yra vienas iš Clay matematikos instituto tūkstantmečio uždavinių, už kurių sprendimą siūlomas apdovanojimas siekia apie 900 000 eurų.

    Pasak „OpenAI“, jų sukurta autonominių agentų sistema rado konkretų scenarijų, kuriame sprendinys per baigtinį laiką tampa singuliarus, tai yra tam tikri dydžiai modelyje ima „sprogti“ ir nebeturi baigtinės prasmės. Bendrovė teigia, kad skaičiavimams prireikė apie 88 valandų intensyvaus darbo, pasitelkiant maždaug 10 000 agentų ir labai didelę skaičiavimo galią.

    „Dalijamės Navjė–Stokso tūkstantmečio uždavinio sprendimu – tai vienas giliausių matematikos iššūkių“, – teigiama „OpenAI“ viešame pranešime.

    Vis dėlto euforiją greitai pakeitė ginčas dėl autorystės ir galimos idėjų perėmimo ribos. Matematikas Tristanas Buckmasteris ir su „Anthropic“ siejamas tyrėjas Leventas Alpöge viešai užsiminė, kad panašia kryptimi dirbo anksčiau ir kad „OpenAI“ proveržis galėjo būti pasiektas pasinaudojant jų tyrimų eiga ar pėdsakais, atsiradusiais naudojantis programavimo ir pagalbiniais įrankiais.

    „OpenAI“ atmeta kaltinimus sąmoningu plagiatu, tačiau tuo pačiu pripažįsta bendrą riziką, būdingą didelių modelių kūrimui: net anonimizuoti produktų naudojimo duomenys teoriškai gali prisidėti prie sistemų tobulinimo. Būtent ši vieta ir tapo viena jautriausių, nes mokslo bendruomenėje daugėja klausimų, kaip užtikrinama tyrėjų darbo apsauga, kai skaičiavimo infrastruktūra ir įrankiai priklauso privačioms korporacijoms.

    Techninė ginčo pusė taip pat svarbi: net jei pavyksta rasti singuliarumo pavyzdį, matematinis įrodymas turi būti patikrintas nepriklausomai ir atitikti griežtus formalizavimo standartus. „OpenAI“ teigia įrodymą formalizavusi įrodymų tikrinimo sistemomis, tačiau galutinę reikšmę turės recenzavimas ir ekspertų patvirtinimas, nes tokio lygio rezultatai neretai išryškina klaidas tik po ilgo bendruomenės tikrinimo.

    Ši istorija iškelia ir platesnį kontekstą: skaičiavimo galios nelygybę moksle. Jei vienai hipotezei patikrinti reikalingi milijonų eurų vertės resursai, akademiniai tyrėjai, net turėdami idėjų, dažnai nebegali konkuruoti su laboratorijomis, kurios valdo didžiulius duomenų centrus ir uždarus modelius.

    Kartu daugėja diskusijų, ar tokių proveržių komunikacija nesukuria klaidingo įspūdžio, kad matematiko darbas tampa nereikalingas. Praktikoje net ir pažangiausios dirbtinis intelektas sistemos remiasi žmonių suformuotomis teorijomis, o tikrasis mokslinis pripažinimas atsiranda tik tada, kai rezultatai tampa patikrinami, pakartojami ir viešai įvertinami.

    Jei „OpenAI“ teiginiai pasitvirtins, tai būtų reikšmingas precedentas, rodantis, kad dirbtinis intelektas gali padėti spręsti itin abstrakčius klausimus, kurie ilgai laikyti beveik nepasiekiamais. Tačiau autorystės, duomenų kilmės ir prieigos prie skaičiavimo galios klausimai greičiausiai taps ne mažiau svarbūs nei pats matematinis rezultatas.

  • JAV nuskandino Irano tanklaivį, Teheranas atsakė raketomis į Jordaniją: kas toliau?

    JAV nuskandino Irano tanklaivį, Teheranas atsakė raketomis į Jordaniją: kas toliau?

    Smūgiai tanklaiviams ir įtampa jūroje

    JAV pajėgos pranešė surengusios smūgius prieš penkis su Iranu siejamus tanklaivius: keturi taikiniai buvo Omano įlankoje, dar vienas – netoli Charko salos, laikomos vienu svarbiausių Irano naftos eksporto mazgų. Pasak JAV kariškių, operacija buvo atsakas į pakartotinius bandymus atakuoti JAV karo laivą.

    Vienas iš tanklaivių, įvardijamas kaip M/T Riesco, po atakos užsidegė ir vėliau nuskendo. Teigiama, kad prieš smūgius įgulos buvo perspėtos ir joms nurodyta palikti laivus, o Iranas tvirtino, jog dviejų laivų įgulos spėjo pasitraukti gelbėjimosi valtimis.

    Iranas smogė raketomis į Jordaniją

    Teheranas netrukus atsakė, paleisdamas balistinių raketų seriją Jordanijos kryptimi. Iranas teigė taikęsis į Muwaffaq Salti oro bazę, kuri, pasak Irano pareiškimų, naudojama JAV pajėgų.

    Jordanijos kariuomenė pranešė perėmusi 18 iš 20 raketų, o likusios dvi nukrito negyvenamose teritorijose. Apie žuvusiuosius nepranešta, tačiau incidentas sustiprino baimes, kad įtampa gali peržengti tiesioginės JAV ir Irano konfrontacijos ribas.

    Grasinimai dėl tanklaivių ir platesnė eskalacija

    Iranas taip pat pagrasino atakomis prieš tanklaivius, esančius netoli Bahreino ir Kuveito uostų, kur dislokuotos JAV pajėgos. Tai reikštų naują konflikto etapą, kuriame papildomu spaudimo tašku taptų ne tik strateginis Hormūzo sąsiauris, bet ir laivyba prie regiono uostų.

    Vašingtonas signalizuoja, kad atsakas gali būti griežtinamas. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, jog kiekvienas naujas bandymas atakuoti amerikiečių laivus gali reikšti tolesnius smūgius Irano tanklaiviams.

    Kartu JAV didina ekonominį spaudimą, plėsdamos sankcijas aviacijos ir paslaugų sektoriui, argumentuodamos ryšiais su sankcionuotais vežėjais ir struktūromis. Analitikai perspėja, kad tokia dinamika kelia riziką naftos tiekimo grandinėms ir didina platesnio regioninio konflikto tikimybę.