CP v2

Blog

  • Tauragės miesto šventės startas: džiazo vakaras banko rūmuose ir nemokamas koncertas

    Tauragės miesto šventės startas: džiazo vakaras banko rūmuose ir nemokamas koncertas

    Birželio 4 dieną Tauragėje startuos miesto šventės renginiai, o pirmuosius akordus paskelbs džiazo koncertas banko rūmuose. Ketvirtadienį 18 valandą čia pasirodys Eglės Vakarinaitės ir Andrejaus Polevikovo trio „Jazz It Was“.

    Koncerte klausytojų lauks šiuolaikiškai aranžuoti džiazo ir popmuzikos kūriniai, kuriuose išliks svingo, bebopo ir tradicinio džiazo nuorodos. Organizatoriai pabrėžia, kad tai bus ramesnis, kamerinis šventės atidarymas, kviečiantis ne į šurmulį, o į kokybišką gyvos muzikos susitikimą.

    Kas gros ir ko tikėtis?

    Trio sudaro vokalistė Eglė Vakarinaitė, pianistas Andrejus Polevikovas ir kontrabosininkas Diego Robledo. Pastarasis yra meksikiečių kilmės muzikantas, šiuo metu gyvenantis Vilniuje ir aktyviai dalyvaujantis improvizacinės muzikos projektuose.

    Pasak atlikėjų, programa leis atpažinti skirtingų stilių šaknis ir kartu išgirsti, kaip gerai žinomi kūriniai atsiskleidžia naujai. „Dainos, kurios skambės ketvirtadienio vakarą, interpretuojamos šiuolaikiškai, tačiau išlaiko ryšį su savo stilistinėmis šaknimis“, – sako atlikėja Eglė Vakarinaitė.

    Džiazas ir gyvoji tapyba

    Prieš koncertą ir po jo žiūrovai galės pamatyti gyvosios tapybos performanso „Improvizacijos ant drobės“ darbus. Juos sukūrė menininkės Areta Didžionienė, Jolita Ogintaitė, Sigita Flaksienė, Vida Karbauskienė, Jurgita Navickienė, Jūratė Bytautė ir Rita Kaniušaitė-Grikšienė.

    Šie kūriniai gimė realiu laiku, įkvėpti festivalio atidarymo koncerte skambėjusio džiazo, todėl parodoje atsispindi improvizacijos principas, bendras ir muzikai, ir tapybai. Organizatoriai kviečia užsukti ne tik į koncertą, bet ir skirti laiko apžiūrai banko rūmuose.

    Koncertas vyks Tauragės banko rūmuose, Dariaus ir Girėno gatvėje 7. Įėjimas į renginį laisvas.

  • Šie produktai tyliai kenkia smegenims: tyrimai sieja su didesne demencijos rizika

    Šie produktai tyliai kenkia smegenims: tyrimai sieja su didesne demencijos rizika

    Demencija ir kitos neurodegeneracinės ligos vis dažniau tampa iššūkiu senstančiose visuomenėse. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad demencija serga dešimtys milijonų žmonių, o ateityje šis skaičius tik augs dėl ilgesnės gyvenimo trukmės.

    Nors amžius išlieka svarbiausiu rizikos veiksniu, vis daugiau dėmesio skiriama gyvenimo būdui. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad mityba daro įtaką medžiagų apykaitai, kraujagyslių būklei, uždegimui ir taip gali prisidėti prie pažintinių funkcijų silpnėjimo.

    Saldinti gėrimai ir cukraus perteklius

    Vienas dažniausiai minimų rizikos veiksnių – didelis pridėtinio cukraus kiekis, ypač kai jis gaunamas iš saldintų gėrimų. Tokie gėrimai paprastai suteikia daug kalorijų, bet mažai maistinių medžiagų, o reguliarus vartojimas siejamas su antsvoriu ir 2 tipo diabetu.

    Tyrimai, publikuoti neurologijos ir demencijos srityje, rodo ryšius tarp didesnio saldintų gėrimų vartojimo ir prastesnių atminties, dėmesio rodiklių bei nepalankių smegenų struktūros pokyčių. Specialistai pabrėžia, kad svarbi ne viena stiklinė, o įprotis, susiformuojantis kasdien.

    Itin perdirbtas maistas ir transriebalai

    Kita sritis – itin perdirbti produktai, kuriuose dažnai gausu rafinuotų angliavandenių, druskos ir prastesnės kokybės riebalų. Tokia mityba siejama su lėtiniu uždegimu ir blogesniais širdies bei kraujagyslių rodikliais, kurie svarbūs ir smegenų sveikatai.

    Ypač išskiriami pramoniniai transriebalai, ilgą laiką naudoti dalyje užkandžių, kepinių ir greito maisto. Nors Europos Sąjungoje transriebalų kiekiai maiste yra griežtai ribojami, ekspertai ragina vis tiek vertinti produktų sudėtį, nes itin perdirbtas maistas dažnai reiškia ir kitų rizikos veiksnių derinį.

    Alkoholis ir pažintinės funkcijos

    Alkoholis veikia centrinę nervų sistemą, gali bloginti miego kokybę, dėmesį ir atmintį, ypač jei vartojamas reguliariai. Didelės apimties epidemiologiniai tyrimai rodo, kad gausus vartojimas didina demencijos riziką ir siejamas su ankstesniu pažintinių simptomų pasireiškimu.

    Sveikatos institucijos pabrėžia, kad saugiausia strategija smegenų sveikatai yra riboti alkoholį arba jo atsisakyti, ypač jei žmogus turi kitų rizikos veiksnių. Kuo daugiau rizikų sutampa vienu metu, tuo svarbesnės tampa kasdienės, nuoseklios korekcijos.

    Gydytojai primena, kad demencijos prevencija dažniausiai nėra vieno produkto vengimas, o bendras modelis: daugiau daržovių, ankštinių, žuvies, pilno grūdo produktų, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir kraujospūdžio bei cukraus kontrolė. Jei kyla klausimų dėl mitybos ar atminties pokyčių, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

  • Perkūnija už lango? Šis įprotis vonioje gali baigtis nelaime – įspėja specialistai

    Perkūnija už lango? Šis įprotis vonioje gali baigtis nelaime – įspėja specialistai

    Prasidėjus intensyvesniam vasaros audrų sezonui, specialistai primena, kad saugotis reikia ne tik lauke. Dalis žaibo sukeliamų traumų nutinka patalpose, kai elektros iškrova per pastato sistemas netikėtai pasiekia žmogų.

    Didžiausia rizika kyla tada, kai žaibas trenkia į namą ar netoliese esančią infrastruktūrą, o srovė ieško kelio į žemę. Tokiu atveju ji gali plisti ne tik per elektros instaliaciją, bet ir per metalines konstrukcijas bei vandentiekio ar kanalizacijos sistemas.

    Dušas per perkūniją laikomas vienu rizikingesnių pasirinkimų, nes vanduo ir ypač metaliniai vamzdžiai gali tapti laidininku. Jei srovė patenka į pastato komunikacijas, kontaktas su tekančiu vandeniu teoriškai padidina tikimybę, kad iškrova persiduos žmogui.

    Perkūnijos metu taip pat rekomenduojama vengti indų plovimo, rankų mirkymo po čiaupu ar kitų situacijų, kai ilgiau liečiamas vanduo. Taip pat patariama nesinaudoti laidiniais elektros prietaisais, nestovėti šalia rozečių ar elektros skydelio ir, jei įmanoma, atjungti jautresnę elektroniką nuo tinklo.

    Ne visiems akivaizdu, kad pavojų gali kelti ir pastato konstrukcijos. Gelžbetoninėse sienose dažnai būna metalinis armatūros karkasas, todėl per audrą geriau nesiremti į tokias sienas ir nesėdėti šalia jų, ypač jei girdimi artimi griaustiniai.

    Saugiausia perkūniją išlaukti pastato viduje, toliau nuo langų ir išorinių durų, pasirinkus patalpą, kur mažiau inžinerinių komunikacijų. Jei griaustinis girdimas netrukus po žaibo blyksnio, tai ženklas, kad audra yra netoli, todėl atsargumo priemonių verta imtis nedelsiant.

  • Ši maža detalė išduoda saldžiausias braškes: pardavėjai tai žino, pirkėjai pamiršta

    Ši maža detalė išduoda saldžiausias braškes: pardavėjai tai žino, pirkėjai pamiršta

    Braškes dažnas pirmiausia renkasi akimis, todėl prekyboje pačios gražiausios ir didžiausios uogos neretai atsiduria dėžutės viršuje. Visgi ryškiai raudona spalva ir blizgesys dar negarantuoja skonio, o nusivylimas dažnai ateina jau po pirmo kąsnio. Saldumą išduoda keli požymiai, kurių dalis pirkėjams vis dar praslysta pro akis.

    Daug ką lemia veislė: vienos braškės selekcionuotos dėl aromato ir skonio, kitos – dėl tvirtumo, atsparumo transportavimui ir ilgesnės išvaizdos lentynoje. Net ir idealiai atrodančios uogos gali būti blankesnio skonio, jei veislė labiau pritaikyta logistikai nei aromatui. Skonį dar stipriai koreguoja saulės kiekis ir tai, kada uoga nuskinta.

    Žiedkotis ir šviesus žiedas

    Vienas patikimiausių šviežumo ženklų – žalias, elastingas ir gyvai atrodantis žiedkotis. Jei jis papilkėjęs, sausas ar prigludęs prie uogos, tikėtina, kad braškės skintos ne šiandien ir jau pradėjo prarasti aromatą. Tai svarbu, nes po skynimo braškės toliau genda, o ne „prinoksta“ kaip kai kurie kiti vaisiai.

    Dar viena svarbi detalė – šviesesnė, kietesnė juostelė ar žiedas ties koteliu. Dažnai tai rodo, kad uoga nuskinta per anksti ir nespėjo pilnai sunokti ant krūmo, todėl aromatas ir saldumas bus silpnesni. Jei prie kotelio matyti drėgnos dėmės, įdubimai ar tamsėjimas, tai gali būti senėjimo ir minkštėjimo pradžia.

    Kvapas dažnai pasako daugiau

    Saldumo pojūtį formuoja ne tik cukrų ir rūgščių balansas, bet ir kvapas. Mokslininkai pabrėžia, kad smegenys saldumą vertina ir per uoslę: braškėse yra šimtai lakiųjų aromatinių junginių, o kai kurie jų sustiprina saldumo įspūdį net tada, kai cukrų kiekis nesikeičia. Todėl mažesnė, bet stipriai kvepianti uoga neretai būna skanesnė už didelę, tačiau beveik bekvapę.

    Jei uogos vizualiai puikios, bet prikišus prie nosies kvapo beveik nėra, verta suabejoti – jos galėjo ilgiau būti šaldytuve arba būti veislės, kuriai prioritetas teiktas laikymui ir transportui. Tuo metu gaivus, aiškus braškių kvapas dažniausiai signalizuoja, kad uoga skinta visai neseniai ir dar nėra praradusi aromato.

    Ką išduoda spalva ir paviršius

    Spalva svarbi, bet reikia žiūrėti ne į ryškumą, o į tolygumą: geriausia, kai uoga vienodai nusidažiusi nuo galiuko iki vietos prie kotelio. Šviesesni, žalsvi plotai dažnai reiškia nevisišką sunokimą, o labai tamsios, lengvai susispaudžiančios uogos gali būti pernokimo riboje. Per tokias uogas greičiau prarandamas geriausias skonis ir tekstūra.

    Apgaulingas gali būti ir „gražus blizgesys“: šviežios braškės atrodo standžios, jų paviršius lygus, be įdubimų, o sėklytės aiškiai matomos. Kai oda darosi matinė, atsiranda drėgnų plotų ar sulčių dugne, uogos dažnai jau praranda dalį saldumo ir aromato. Kambario temperatūroje pirmi kokybės kritimo ženklai gali pasirodyti greitai, todėl pirkimo momentas ir laikymas namuose tampa itin svarbūs.

    Renkantis verta neapsiriboti dėžutės viršumi: jei viršuje sudėtos gražiausios, o apačioje – minkštesnės, kitokio atspalvio ar su sudžiūvusiais koteliais, tai gali reikšti, kad partija maišyta. Geriausias pasirinkimas dažniausiai yra sausa, kvepianti dėžutė su panašiai atrodančiomis uogomis, žaliais koteliais ir be sulčių ar sutraiškymo žymių.

  • Vienas sprendimas gali padidinti pensiją: ekspertai pataria, kada teikti prašymą

    Vienas sprendimas gali padidinti pensiją: ekspertai pataria, kada teikti prašymą

    Pensijos dydį lemia ne vien darbo stažas. Svarbiausia, kiek sukaupta pensijų apskaitos sistemoje, kada pateikiamas prašymas skirti pensiją ir ar institucijos turi visus duomenis apie ankstesnes pajamas.

    Ekspertai pabrėžia, kad net ir žmonės su panašia darbo istorija gali gauti skirtingas išmokas. Skirtumą dažnai sukuria pasirinktas pensijos pradžios momentas ir tai, ar buvo pateikti dokumentai, patikslinantys senesnius uždarbius.

    Kodėl data gali būti lemiama?

    Šiuolaikinėje sistemoje sukauptas kapitalas dalijamas iš statistiškai apskaičiuoto likusio gyvenimo trukmės mėnesių skaičiaus. Kuo vėliau kreipiamasi dėl pensijos, tuo mažesnis daliklis taikomas, todėl mėnesinė išmoka gali padidėti net ir be naujų įmokų.

    Vienerių metų atidėjimas kai kuriais atvejais gali reikšti apčiuopiamą kelių procentų augimą, nes keičiasi taikoma likusios gyvenimo trukmės prielaida. Vis dėlto sprendimą verta vertinti ne tik per skaičiuoklę, bet ir pagal sveikatą, santaupas bei galimybes dirbti.

    Didžiausią efektą duoda darbas ir atidėjimas

    Akivaizdžiausias kelias didinti būsimą pensiją yra toliau dirbti ir mokėti įmokas. Tuomet didėja sukaupta suma, kuri vėliau bus naudojama pensijai apskaičiuoti.

    Stipriausiai veikia derinys, kai žmogus ir toliau dirba, ir kartu atideda prašymo pateikimą. Tokiu atveju didėja kapitalas, o daliklis, iš kurio skaičiuojama išmoka, mažėja, todėl rezultatas paprastai būna palankesnis.

    Dažna klaida – nepateikti senų dokumentų

    Dar iki kreipiantis dėl pensijos verta patikrinti, ar sistemoje yra visi darbo laikotarpių ir pajamų įrašai, ypač susiję su ankstesniais metais. Praktikoje pasitaiko, kad dėl trūkstamų pažymų ar netikslumų žmogaus sukauptas kapitalas būna mažesnis, nei turėtų.

    Jei pavyksta pagrįsti didesnes istorines pajamas ar papildomus darbo laikotarpius, tai gali padidinti apskaitinį kapitalą ir atitinkamai mėnesinę pensiją. Todėl naudinga iš anksto susirinkti turimus dokumentus ir, jei reikia, kreiptis dėl duomenų patikslinimo.

    Taip pat svarbu žinoti, kad pensija ne visada automatiškai perskaičiuojama, jei žmogus jau gauna išmoką, bet toliau dirba ir moka įmokas. Tokiais atvejais paprastai būtinas atskiras prašymas dėl perskaičiavimo, todėl delsimas gali kainuoti prarastas pajamas.

    Specialistai pataria pradėti ne nuo klausimo, ar jau galima išeiti į pensiją, o nuo skaičiavimo, kiek būtų gaunama skirtingais scenarijais. Realų skirtumą dažniausiai sukuria ne vienas stebuklingas triukas, o keli nuoseklūs žingsniai: patikrinti duomenis, įvertinti atidėjimą ir apsvarstyti papildomą darbo laiką.

  • Pamirškite dešrą: ši lengva ant grotelių kepta žuvis maloniai nustebins ir skoniu, ir nauda

    Pamirškite dešrą: ši lengva ant grotelių kepta žuvis maloniai nustebins ir skoniu, ir nauda

    Grilio sezonas daugeliui vis dar neatsiejamas nuo riebių dešrų ar sprandinės, tačiau po tokio maisto neretai ateina ir sunkumo jausmas. Vis dažniau ieškoma lengvesnių alternatyvų, kurios išlaiko grilio malonumą, bet neapsunkina virškinimo.

    Viena praktiškiausių išeičių – rinktis liesesnę žuvį, ypač tokią, kurios mėsa tvirta ir kepant nesubyra. Tam puikiai tinka sterkas – gėlavandenė žuvis, vertinama dėl švelnaus skonio ir santykinai mažo riebalų kiekio.

    Sterko maistinė vertė patraukli tiems, kurie skaičiuoja kalorijas ar nori daugiau baltymų racione. Skirtinguose mitybos šaltiniuose nurodoma, kad 100 gramų sterko gali turėti apie 80–90 kilokalorijų, o žuvis laikoma geru visaverčių baltymų šaltiniu.

    Be baltymų, žuvis paprastai suteikia B grupės vitaminų, taip pat mineralų, tokių kaip fosforas, kalis ir selenas, reikalingų normaliai organizmo veiklai. Specialistai taip pat primena, kad žuvį verta įtraukti reguliariai, o ne tik progomis, ypač kai norisi lengvesnės vakarienės.

    Kepant ant grotelių svarbiausia neišsausinti mėsos, todėl sterką patogu ruošti ant specialių grotelių krepšelių ar vienkartinių kepimo padėklų. Tinka ir folija, kuri padeda išlaikyti sultingumą ir apsaugo nuo prilipimo.

    Paruošimas paprastas: filė ar gabalus pakanka lengvai aptepti alyvuogių aliejumi, pagardinti druska, pipirais ir šviežiomis žolelėmis, pavyzdžiui, čiobreliais. Dažniausiai užtenka kelių minučių iš abiejų pusių, o patiekiant verta užlašinti citrinos sulčių, kurios paryškina skonį ir suteikia gaivumo.

    Kad grilio stalas būtų dar lengvesnis, verta atkreipti dėmesį ir į priedus: vietoj riebių padažų dažniau rinktis daržoves, salotas ar jogurtinius pagardus. Taip galima išlaikyti sotumą, bet sumažinti bendrą patiekalo kaloringumą ir druskos perteklių.

  • Sportuoji kasdien, bet svoris nejuda? Ekspertai paaiškina, kur slypi tikroji priežastis

    Sportuoji kasdien, bet svoris nejuda? Ekspertai paaiškina, kur slypi tikroji priežastis

    Kodėl sportas ne visada lieknina?

    Jei treniruojatės kasdien, o svarstyklės vis tiek rodo tą patį, problema dažniausiai slypi ne valioje, o fiziologijoje ir kasdieniuose įpročiuose. Svorio pokytį pirmiausia lemia energijos balansas: kai organizmas ilgą laiką gauna mažiau energijos nei sunaudoja, svoris mažėja.

    Treniruotės padeda didinti energijos sąnaudas, tačiau vien jų gali nepakakti, jei mityba kompensuoja sudegintas kalorijas. Praktikoje dažnas scenarijus paprastas: po intensyvaus sporto apetitas išauga, porcijos padidėja, atsiranda užkandžiavimas, ir deficitas dingsta.

    Per didelis krūvis gali stabdyti progresą

    Kasdienės intensyvios treniruotės ne visiems yra geriausias kelias į lieknesnį kūną, nes organizmui būtina regeneracija. Atsistatymo metu raumenys prisitaiko prie krūvio, o nervų sistema grįžta į įprastą režimą, todėl nuolatinis nuovargis ilgainiui mažina darbo kokybę.

    Specialistai sieja lėtesnį progresą su lėtiniu pervargimu: prastėja miegas, krenta sportinis pajėgumas, didėja traumų rizika. Be to, ilgalaikis stresas gali būti siejamas su didesniu noru užkandžiauti ir prastesne savijauta, o tai netiesiogiai apsunkina svorio mažinimą.

    Didžiausia klaida – per mažai judėjimo tarp treniruočių

    Dar vienas dažnai nuvertinamas veiksnys yra kasdienis spontaniškas judėjimas, vadinamas ne sporto aktyvumu. Net jei sportuojate valandą, bet likusią dienos dalį praleidžiate sėdėdami, bendros energijos sąnaudos gali būti mažesnės nei žmogaus, kuris per dieną nuolat juda.

    Kasdienę energijos išeigą reikšmingai didina paprasti sprendimai: lipimas laiptais, ėjimas pėsčiomis, namų ruoša ar trumpesni atstumai be automobilio. Tokie įpročiai padeda stabiliau deginti kalorijas ir dažnai lemia didesnį ilgalaikį rezultatą nei bandymas viską išspręsti vien treniruotėmis.

    Norint, kad svoris realiai mažėtų, dažniausiai veiksmingiausia derinti 3–4 kryptingas treniruotes per savaitę su aiškiai suvaldytu maisto kiekiu, kokybišku miegu ir daugiau judėjimo kasdien. Jei kelias savaites nėra jokio pokyčio, verta peržiūrėti porcijų dydžius, baltymų kiekį, miego trukmę ir treniruočių intensyvumą.

  • Ekologiškas kačių kraikas vis dar klaidina: į šį konteinerį jo mesti negalima

    Ekologiškas kačių kraikas vis dar klaidina: į šį konteinerį jo mesti negalima

    Kodėl tai vis dar painioja?

    Nors atliekų rūšiavimo sistema daugelyje savivaldybių veikia jau ne vienus metus, kasdienė praktika vis dar kelia klausimų. Vienas dažniausių pavyzdžių – vadinamasis ekologiškas arba biologiškai suyrantis kačių kraikas, kurio pakuotės kartais žada paprastą utilizavimą.

    Pagrindinė klaida atsiranda tuomet, kai žodis „eko“ automatiškai siejamas su maisto atliekomis ar kompostu. Tačiau kraikas po naudojimo tampa ne tik pakuotės turiniu, bet ir higienine atlieka, kuri turi būti tvarkoma kitaip.

    Į tualetą nuleisti – bloga idėja

    Dalies kraikų etiketėse pasitaiko teiginių, kad juos galima nuleisti į klozetą. Vis dėlto kanalizacijos specialistai nuolat primena, kad tokie sprendimai dažnai baigiasi užsikimšimais, nes kraikas vandenyje nesuyra taip, kaip tikimasi.

    Net augalinės kilmės kraikas dažniausiai tik subyra į smulkesnes daleles ir sudaro tirštą masę, kuri gali mažinti vamzdžių pralaidumą. Dėl to didėja avarijų rizika, o jų šalinimas gali kainuoti ir gyventojams, ir komunalinėms tarnyboms.

    Kur išmesti ekologišką kačių kraiką?

    Naudotas kačių kraikas, nepriklausomai nuo jo rūšies – silikoninis, bentonitinis, medžio, kukurūzų ar kitas – paprastai turi keliauti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Taip yra todėl, kad jis užterštas ekskrementais ir šlapimu, todėl nebetinka perdirbti ar kompostuoti.

    Į maisto atliekų ar žaliųjų atliekų srautą tokio kraiko mesti nerekomenduojama ir dėl higienos, ir dėl galimų ligų sukėlėjų. Kompostuojant namuose tai ypač svarbu, nes tokio komposto paprastai nepasiekiamos sąlygos, kurios patikimai neutralizuotų biologinę taršą.

    Jei kyla abejonių, verta pasitikrinti savo savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, nes jos gali numatyti papildomas išimtis ar rekomendacijas. Vis dėlto bendra taisyklė išlieka aiški: pakuotės užrašas „eko“ nebūtinai reiškia, kad atlieką galima mesti į bio konteinerį.

  • Mokslininkai aptiko gyvybės ženklų Öcio kūne: kas iš tiesų vyksta 5 300 metų mumijoje?

    Mokslininkai aptiko gyvybės ženklų Öcio kūne: kas iš tiesų vyksta 5 300 metų mumijoje?

    Öcis, dar vadinamas Ledynų žmogumi, mirė prieš maždaug 5 300 metų, tačiau naujas mikrobiologų tyrimas rodo, kad jo kūnas gali būti ne visiškai „negyvas“. Analizuodami nuo mumijos paviršiaus paimtus mėginius, mokslininkai aptiko mikroorganizmų, kurių dalis, panašu, gali būti išlikę aktyvūs iki šių dienų.

    Öcis buvo rastas 1991 metais aukštai Alpėse, ledyno tirpsmo zonoje, netoli dabartinės Italijos ir Austrijos sienos. Iš pradžių manyta, kad tai neseniai žuvęs alpinistas, tačiau laboratoriniai tyrimai atskleidė, kad tai vario amžiaus laikų žmogaus palaikai, išsilaikę išskirtinai gerai dėl šalčio ir ledo.

    Kas tiksliai buvo tiriama?

    Naujausio darbo autoriai tyrė nuo įvairių Öcio kūno vietų paimtus tamponinius mėginius ir viduje aptiktą tirpsmo vandenį. Jie taip pat rėmėsi ankstesnių tyrimų duomenimis apie žarnyno ir skrandžio audinius bei palygino rezultatus su dirvožemio mėginiu iš radimvietės.

    Siekiant atskirti, kurie mikroorganizmai galėjo būti „senieji“, o kurie pateko vėliau, pasitelktas DNR ir RNR sekoskaitos metodų derinys. RNR signalai ypač svarbūs, nes gali rodyti ne vien „pėdsakus“, bet ir galimą dabartinį biologinį aktyvumą.

    Senoviniai mikrobai ir „šalčio mėgėjai“

    Tyrėjai aprašė dvi pagrindines mikroorganizmų grupes: dalis jų, tikėtina, priklausė Öcio gyvajai mikrobiotai, o kiti buvo su šalčiu susiję mikroorganizmai, prisitaikę prie ledyno aplinkos. Kai kurios aptiktos mielių rūšys genetiškai panašios į mikrobus, randamus itin šaltuose regionuose.

    Įdomu tai, kad kai kuriuose mėginiuose mikrobinė medžiaga atrodė stipriai suirusi, kaip būtų tikėtina senoviniuose pėdsakuose, tačiau kiti mėginiai rodė santykinai „šviežesnius“ požymius. Tai sustiprino hipotezę, kad bent dalis mikrobų galėjo išlikti gyvybingi ar net lėtai daugintis šaltyje.

    Ar tai gali būti susiję su konservavimu?

    Po radinio Öcio kūnas buvo konservuojamas, kad neirtų, o tokiose procedūrose istoriškai naudotos ir medžiagos, slopinančios grybų augimą. Tyrime pažymima, kad dalis identifikuotų mielių galėjo turėti gebėjimų skaidyti tam tikrus konservavimo chemikalus, todėl jų išlikimas muziejinėmis sąlygomis teoriškai galėjo būti palengvintas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, ar mikroorganizmai nepertraukiamai išliko aktyvūs visus tūkstantmečius, ar dalis jų ilgai buvo neaktyvūs ir „atgijo“ vėliau, kai sąlygos pasikeitė. Vis dėlto kelių laikotarpių mėginių palyginimas leido pastebėti, kad viena šalčiui prisitaikiusi rūšis per maždaug dešimtmetį aptikta gausiau, o tai gali reikšti tęstinį išlikimą.

    Šie rezultatai keičia požiūrį į mumijas kaip į visiškai statiškus objektus: net ir itin šaltose, kontroliuojamose saugyklose jos gali būti savotiškos mikroekosistemos. Praktiniu požiūriu tai svarbu muziejams ir konservatoriams, nes mikrobiniai procesai gali turėti įtakos ilgalaikei išsaugojimo strategijai.

  • Mirė artimasis, gaudavęs pensiją? Štai kada šeima gali atgauti pinigus ir gauti išmokas

    Mirė artimasis, gaudavęs pensiją? Štai kada šeima gali atgauti pinigus ir gauti išmokas

    Mirštant senatvės pensijos ar netekto darbingumo pensijos gavėjui, jo teisė į būsimas mėnesines išmokas paprastai pasibaigia. Tai nėra paveldimas turtas, todėl artimieji negali tiesiog perimti ir toliau gauti mirusiojo pensijos.

    Vis dėlto šeimai dažnai priklauso dalis neišmokėtų sumų, taip pat gali atsirasti teisė į naujas išmokas. Daug kas priklauso nuo to, už kurį mėnesį pervesta suma, ar pensija buvo pristatoma grynaisiais, ir ar laiku pateikiami prašymai atsakingai institucijai.

    Kada pensija dar priklauso?

    Pensija už mėnesį, kuriuo žmogus mirė, dažniausiai laikoma priklausančia už visą tą mėnesį. Tai reiškia, kad jei mirtis įvyko mėnesio pradžioje, teisė į išmoką už tą patį mėnesį paprastai išlieka.

    Svarbu atskirti datą, kada pinigai pasiekė sąskaitą, nuo to, už kurį laikotarpį jie skirti. Jei dėl savaitgalio ar švenčių išmoka pervesta anksčiau, ji vis tiek gali būti skirta kitam mėnesiui ir tuomet gali tekti ją grąžinti.

    Neišmokėta suma ir terminai

    Jei mirusiajam priklausiusi pensija ar kita išmoka nebuvo išmokėta iki mirties, artimieji gali kreiptis dėl neišmokėtos sumos. Tokios situacijos pasitaiko ir tada, kai žmogus buvo pateikęs prašymą skirti išmoką, atitiko sąlygas, tačiau nespėjo sulaukti sprendimo ar pervedimo.

    Paprastai pirmumo teisę kreiptis turi sutuoktinis ir vaikai, ypač jei su mirusiuoju gyveno ir vedė bendrą ūkį. Praktikoje dažniausiai prašoma pateikti mirties liudijimą ir dokumentus, patvirtinančius giminystę ar kitą teisę gauti išmoką, o delsimas gali reikšti prarastą galimybę atgauti pinigus.

    Našlių ir našlaičių išmokos: kas priklauso?

    Po artimojo mirties gali atsirasti teisė į našlių ar našlaičių pensiją, kuri yra atskira, naujai skiriama išmoka. Ji apskaičiuojama pagal tai, kokia pensija priklausė ar galėjo priklausyti mirusiajam, o teisę gauti gali turėti vaikai, sutuoktinis, tam tikrais atvejais ir kiti šeimos nariai.

    Dažniausiai sutuoktinio teisė priklauso nuo amžiaus, darbingumo ir to, ar augina išmokai teisę turintį vaiką. Taip pat vertinama, ar santuoka iki mirties buvo galiojanti ir ar vėliau nesudaryta nauja santuoka, todėl prieš teikiant prašymą verta įsivertinti konkrečias sąlygas.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukia ir vadinamoji našlių išmoka, kai tam tikromis sąlygomis galima derinti savo gaunamą pensiją su dalimi našlių pensijos. Tokie pokyčiai siejami su platesnėmis Europos tendencijomis mažinti vyresnio amžiaus žmonių skurdo riziką, tačiau reali nauda priklauso nuo individualių aplinkybių ir nustatytų ribojimų.

    Artimiesiems taip pat verta pasitikrinti, ar mirusysis turėjo sukauptų lėšų pensijų kaupime. Tokios lėšos gali būti išmokamos nurodytiems asmenims ar paveldėtojams, tačiau tvarka ir reikalingi veiksmai skiriasi, todėl svarbu laiku kreiptis ir pateikti prašymus.

    Po mirties dažniausiai tenka atlikti kelis žingsnius: įvertinti paskutinio pervedimo laikotarpį, kreiptis dėl neišmokėtos sumos, pasitikrinti teisę į našlių ar našlaičių išmokas ir išsiaiškinti, ar yra sukauptų lėšų pensijų kaupime. Tik sudėjus visas dalis paaiškėja, kokia reali finansinė parama gali pasiekti šeimą.