CP v2

Blog

  • Lenkijos kariuomenė kuria ilgos rankos smūgį: bandomi dronai ir raketos iki 1 000 km

    Lenkijos kariuomenė kuria ilgos rankos smūgį: bandomi dronai ir raketos iki 1 000 km

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos vis aiškiau akcentuoja, kad šalies gynyba turi apimti ne tik atsaką į ataką, bet ir gebėjimą suduoti smūgį agresoriaus užnugaryje. Tokia logika remiasi atgrasymu: potencialus priešininkas turi suprasti, kad agresija sukels didelę kainą ir jam pačiam.

    Šis požiūris įtvirtintas Lenkijos kariuomenės pajėgumų planuose, kur prioritetais įvardijami oro erdvės pranašumas ir giluminis tikslus smūgis. Iki šiol Lenkija daugiausia rėmėsi trumpesnio nuotolio sistemomis, nors turi ir ilgesnio nuotolio sprendimų, pavyzdžiui, JAV gamybos JASSM-ER sparnuotąsias raketas, galinčias pasiekti apie 926 kilometrus.

    Kas keičiasi po karo Ukrainoje

    Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad smūgiai į logistiką, kuro perdirbimą, sandėlius ir infrastruktūrą gali reikšmingai sumažinti priešininko pajėgumus net ir toli nuo fronto linijos. Ukrainos tolimojo nuotolio dronų ir raketų atakos Rusijoje ne kartą sukėlė sutrikimus energetikos ir kuro tiekimo grandinėse.

    Lenkijos gynybos planuotojai šias pamokas perkelia į savo strategiją, siekdami didinti tolimojo ir tikslaus ugnies poveikio galimybes. Esminis dėmesys skiriamas nuo žemės paleidžiamiems dronams ir raketoms, o ne vien oro platformoms, tokioms kaip naikintuvai.

    Programa Rytų kardas ir bandymai

    Lenkijos gynybos ministerijos pristatyta programa Rytų kardas orientuota į gilesnio smūgio priemonių plėtrą ir pramonės įtraukimą. Šiuo metu vykdomose pratybose Lenkijoje bandomi vietos pramonės sprendimai, įskaitant sistemas, kurių deklaruojamas nuotolis siekia iki 1 000 kilometrų.

    Per bandymus tokios sistemos, kaip nurodoma, naudojamos be kovinių užtaisų. Praktika atitinka įprastą karinių bandymų logiką, kai pirmiausia tikrinamos skrydžio charakteristikos, navigacija, ryšys ir patikimumas, o tik vėliau pereinama prie kovinių konfigūracijų.

    „Svarbu, kad priešininkas dar planavimo etape suprastų: agresijos kaina gali būti labai didelė. Tai stiprina atgrasymą“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas.

    Ką gali Lenkijos pramonė

    Tarp įvardijamų sprendimų minimi Varšuvoje kuriami „FlyFocus“ ilgesnio nuotolio dronai „Striker“, skirti tiksliems smūgiams ir galintys gabenti apie 40 kilogramų naudingąją apkrovą. Pabrėžiama, kad tai jau serijinės gamybos platforma, todėl ji laikoma realiu kandidatu kariuomenės poreikiams.

    Kitas projektas yra „PLargonia“, kurį vysto Karinių oro pajėgų technikos institutas. Ši platforma apibūdinama kaip klajojančioji amunicija arba taikinio imitatorius, o kovinėje versijoje jai priskiriamas 16–20 kilogramų sprogstamasis užtaisas ir iki 900 kilometrų nuotolis, priklausomai nuo apkrovos.

    Dar vienas sprendimas, apie kurį kalbama, yra modulinis turbo reaktyvinis dronas MTJD-15, kurį kuria TKH ir „TOP GUN“. Naudojant turbo reaktyvinį variklį, deklaruojamas apie 600 kilometrų per valandą greitis ir iki 1 000 kilometrų nuotolis, o naudingoji apkrova siekia apie 15 kilogramų.

    Ekspertai pabrėžia, kad vietinių technologijų kūrimas leidžia mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekimo ir politinių apribojimų. Karo Ukrainoje kontekste ne kartą buvo matyti, jog tolimojo nuotolio ginklų panaudojimui gali būti taikomi sąlygų ar apribojimų paketai, todėl nacionaliniai sprendimai vertinami kaip strategiškai reikšmingi.

    Be dronų, Lenkijai svarbi ir raketinių sistemų plėtra, nes jos paprastai gabena didesnį užtaisą ir pasiekia tikslą gerokai didesniu greičiu. Dronai gali pigiau prisotinti oro gynybą, o raketos gali suteikti stipresnį smūgį į svarbiausius taikinius.

    Tarp potencialių technologinių pagrindų minimos ir raketinės iniciatyvos, pavyzdžiui, „SpaceForest“ kuriama suborbitinė raketa PERUN. Nors projektas viešai siejamas su kosmoso technologijomis, tokio tipo variklių ir valdymo sprendimai gali būti svarbūs kuriant tolimojo nuotolio raketines sistemas.

    Lenkijos pasirinktas kursas rodo, kad Varšuva siekia turėti platesnį atgrasymo priemonių spektrą, įskaitant galimybę smogti taikiniams už šimtų kilometrų. Jeigu deklaruojami planai virs serijine gamyba, tai gali reikšmingai pakeisti regiono karinės pusiausvyros skaičiavimus.

  • Didžiulis sveikatos sistemos nutekėjimas: kaip greitai patikrinti el. paštą ir PESEL?

    Didžiulis sveikatos sistemos nutekėjimas: kaip greitai patikrinti el. paštą ir PESEL?

    Kibernetinio saugumo tema vėl atsidūrė dėmesio centre po atakos prieš sistemą „MyDr“, kuria naudojosi daugiau nei 12 000 medicinos įstaigų. Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija nurodė, kad incidentas galėjo paveikti apie 18,8 mln. žmonių duomenis, įskaitant PESEL numerius ir dalį gydymo įstaigų saugomos informacijos.

    Po tokio masto nutekėjimų gyventojai dažniausiai klausia, ar į nusikaltėlių rankas galėjo patekti ir jų el. pašto adresas arba telefono numeris. Vienareikšmiškai tai nustatyti pavyksta ne visada, tačiau yra keli patikimi būdai, padedantys įvertinti riziką ir laiku imtis veiksmų.

    Kaip patikrinti el. pašto saugumą?

    El. pašto adresą patikrinti paprasčiausia, nes egzistuoja viešai prieinami įrankiai, kaupiantys duomenis apie žinomus nutekėjimus. Vienas plačiausiai naudojamų sprendimų yra „Have I Been Pwned“, parodantis, ar konkretus adresas buvo aptiktas nutekintose duomenų bazėse ir su kokiais incidentais tai siejama.

    Vis dėlto neigiamas rezultatas negarantuoja, kad adresas tikrai nebuvo pavogtas. Ne visi nutekinti rinkiniai tampa vieši, dalis jų cirkuliuoja uždarose nusikalstamose bendruomenėse, todėl papildomai verta stebėti įspėjimus apie bandymus atkurti slaptažodį, prisijungimus iš naujų įrenginių ar kitus neįprastus paskyros veiksmus.

    Telefono numeris ir PESEL: ką rodo praktika?

    Telefono numerio atveju situacija sudėtingesnė, nes nėra vienos išsamios viešos bazės, kurioje būtų galima patikrinti visus tokio tipo nutekėjimus. Įspėjamaisiais signalais dažnai tampa staigus suasmenintų SMS žinučių ar skambučių pagausėjimas, ypač kai siuntėjas žino vardą, banką ar gydymo įstaigą ir derina tai su raginimu skubiai atlikti veiksmą.

    Vien šlamštas dar nereiškia, kad numeris būtinai buvo pavogtas, nes jis galėjo patekti į rinkodaros sąrašus arba būti parinktas automatiškai. Didesnė rizika kyla tuomet, kai žinutėse ar skambučiuose pateikiami teisingi asmens duomenys ir prašoma atskleisti prisijungimus, SMS kodą, banko duomenis ar paspausti nuorodą.

    Valstybiniai patikrinimo įrankiai ir apsauga

    Lenkijoje svarbiausias valstybės įrankis, skirtas tokiems incidentams tikrinti, yra portalas bezpiecznedane.gov.pl. Jame kaupiama informacija apie aptiktus nutekėjimus, kuriuose galėjo būti PESEL numeriai, el. pašto adresai, telefono numeriai ar prisijungimo duomenys, taip pat sudaryta galimybė patikrinti, ar konkretus PESEL galėjo patekti į su „MyDr“ siejamą rinkinį.

    Net ir toks patikrinimas nėra absoliutus atsakymas, nes jis rodo tik tai, kas identifikuota institucijų ir reagavimo komandų turimuose rinkiniuose. Jei nutekėjimas patvirtintas, o reikia sužinoti tikslų pažeistų duomenų spektrą, paprastai tenka kreiptis į duomenų valdytoją, pavyzdžiui, į gydymo įstaigą ar paslaugų teikėją.

    Praktikoje vienas efektyviausių žingsnių, mažinančių pasekmes, yra PESEL numerio zastrzeżenie, kuris gali apsunkinti bandymus jūsų vardu paimti kreditą ar sudaryti sutartis, kur reikalinga tapatybės patikra. Tuo pat metu būtina pasirūpinti paskyromis: pakeisti slaptažodžius ten, kur kyla įtarimų, o el. paštui taikyti unikalų slaptažodį ir dviejų veiksnių autentifikavimą.

    Kibernetiniai nusikaltėliai po didelių nutekėjimų dažnai suaktyvina sukčiavimo kampanijas, apsimesdami bankais, valstybės institucijomis ar net paslaugų teikėjais. Saugiausia taisyklė išlieka ta pati: jokio kodo, slaptažodžio ar prisijungimų niekam neperduoti, o informaciją tikrinti savarankiškai, prisijungiant prie oficialių paslaugų kanalų, o ne spaudžiant gautas nuorodas.

    „Po didelių nutekėjimų svarbiausia tampa ne panika, o greiti, praktiški veiksmai: apsauga el. pašte ir budrumas dėl sukčiavimo“, – pabrėžia kibernetinio saugumo specialistai.

  • Didžiulis smūgis Kremliui: Ukrainos žvalgyba skelbia įsilaužusi į „MIT“ raketų paslaptis

    Didžiulis smūgis Kremliui: Ukrainos žvalgyba skelbia įsilaužusi į „MIT“ raketų paslaptis

    Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė įsilaužusi į Maskvos šiluminės technikos institutą (MIT) ir gavusi vidinius duomenis apie Rusijos strateginių raketų kūrimą. Pasak Kijevo, operacija nukreipta į vieną svarbiausių Rusijos raketinės pramonės centrų, siejamą su moderniausiais Kremliaus ginkluotės projektais.

    Žvalgyba teigia perėmusi informaciją apie organizacijos struktūrą, vadovybę, taip pat vykdomas ir planuojamas programas. Nurodoma, kad institute ir su juo susijusiose gamyklose rengiama konstrukcinė dokumentacija, kuriama programinė įranga, gaminami varikliai bei valdymo blokai sistemoms, laikomoms Rusijos branduolinio atgrasymo ir konvencinių smūgių arsenalo ašimi.

    Įvardijo raketų programas

    GUR pranešime minimos kelios Rusijos raketų sistemos, tarp jų tarpžemyninė RS-24 Jars, mobilioji Topol-M, povandeninių laivų balistinė raketa Bulava ir operacinė-taktinė Iskander-M. Taip pat išskiriamas naujausias projektas Kedr, kurį Kremlius viešojoje erdvėje esą pristato kaip Oresznik.

    Ukrainos žvalgyba Oresznik apibūdina kaip vidutinio nuotolio balistinę raketą su hipergarsinėmis charakteristikomis, kildinamą iš RS-26 Rubież programos. Kijevas taip pat teigia, kad ši sistema buvo panaudota koviniuose veiksmuose 2024 metų lapkričio 21 dieną prieš Dnipro, o vėliau atakose 2026 metų sausį ir gegužę.

    Nutekėjimas ir sankcijų kontekstas

    Anot GUR, vienas konkrečiausių operacijos rezultatų yra 2 648 instituto darbuotojų asmens duomenys, kuriuos Ukraina sieja su ginklų gamyba ir atakomis prieš Ukrainą. Pranešime įvardytas generalinis direktorius Siergiejus Ponomariovas ir keli jo pavaduotojai, tačiau Rusijos pusė viešai nepatvirtino nei įsilaužimo masto, nei duomenų nutekėjimo apimties.

    MIT jau ne vieną dešimtmetį projektuoja Rusijos strategines raketas ir yra įtrauktas į JAV, Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės sankcijų sąrašus. Ankstesni vieši tyrimai yra kėlę klausimų, kaip nepaisant eksporto ribojimų į Rusijos gynybos pramonę galėjo patekti pažangios staklės bei jų komponentai, didinantys gamybos tikslumą.

    Ką tai gali reikšti toliau

    Nepriklausomai patikrinti, kokio masto failai iš tiesų buvo gauti, kol kas sudėtinga, todėl pagrindinis informacijos šaltinis lieka pats GUR pranešimas. Vis dėlto, jei nutekėjimas būtų toks platus, kaip teigia Kijevas, Ukraina galėtų gauti ne tik pavardes ir kontaktus, bet ir techninių sprendimų bei tiekimo grandinių užuominų, kurios vėliau virsta sankcijomis ar kitais spaudimo instrumentais.

    Pastaraisiais metais kibernetinės operacijos tapo svarbia karo dalimi: jos naudojamos tiek žvalgybai, tiek logistikos, gamybos ar komunikacijos trikdymui. Tokie incidentai taip pat didina riziką, kad gynybos pramonės darbuotojai ir rangovai taps taikiniais, o valstybės dar labiau griežtins vidines saugumo procedūras ir prieigų kontrolę.

  • Ukrainos dronai smogė „Gazprom“ strategijai: 3 200 km reidas pasiekė Rusijos Arktį

    Ukrainos dronai smogė „Gazprom“ strategijai: 3 200 km reidas pasiekė Rusijos Arktį

    Ukrainos tolimojo nuotolio dronai, kaip skelbia regiono pareigūnai ir atvirųjų šaltinių analitikai, pasiekė vieną svarbiausių Rusijos dujų regionų – Jamalo Nencų autonominę apygardą. Taikiniu įvardijamas Novyj Urengojaus kondensato paruošimo transportui objektas, siejamas su „Gazprom“ infrastruktūra.

    Atstumas iki Novyjo Urengojaus nuo Ukrainos sienos, priklausomai nuo skaičiavimo taško, siekia apie 2 800–3 200 kilometrų. Jei šie duomenys pasitvirtins, tai būtų vienas tolimiausių viešai dokumentuotų Ukrainos smūgių Rusijos teritorijoje, perkeliantis rizikos zoną į Arkties kryptį.

    Kas žinoma apie incidentą

    Jamalo Nencų apygardos gubernatorius Dmitrijus Artiuchovas pranešė, kad virš miesto fiksuotas dronų išpuolis, o gaisras kilo nukritus nuolaužoms. Pasak jo, žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra, o tarnybos vertina padarytą žalą.

    Vietos vaizdo įrašuose, kuriuos analizavo OSINT bendruomenės, matyti ugnis ir tamsūs dūmai pramoninėje zonoje. Pranešimuose taip pat minėtas slėgio sumažinimas technologinėse linijose, kas gali reikšti apsauginius veiksmus arba laikiną procesų stabdymą.

    Kuo svarbus Novyj Urengojus

    Novyj Urengojus dažnai vadinamas Rusijos dujų sostine: mieste ir jo apylinkėse sutelkta didelė dalis gavybos ir paruošimo infrastruktūros. Minimas objektas, remiantis viešai skelbiamais aprašymais, apdoroja kondensatą iš kelių stambių telkinių, o projektiniai pajėgumai siekia apie 19,5 mln. tonų per metus.

    Tokie pramoniniai mazgai svarbūs ne tik vidaus tiekimui, bet ir eksporto grandinei, nes užtikrina žaliavos paruošimą transportavimui. Dėl to bet koks sutrikimas, net ir trumpalaikis, gali turėti domino efektą logistikai, remonto grafikams ir atsarginiams pajėgumams.

    Signalas apie didėjantį nuotolį

    Su Ukrainos dronų gamyba siejama bendrovė „Fire Point“ socialiniuose tinkluose netiesiogiai sureagavo į pranešimus, užsimindama apie smūgį už daugiau nei 3 200 kilometrų. Oficialaus Ukrainos karinės vadovybės patvirtinimo atskiru pranešimu tuo metu nebuvo.

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais nuosekliai plečia smūgių geografiją, taikydamasi į energetikos infrastruktūrą, kuri, Kyjivo vertinimu, finansuoja karo tęsimą. Tolimojo nuotolio dronų kampanija taip pat verčia Rusiją perskirstyti oro gynybos resursus, nes apsaugos poreikis plečiasi nuo pietinių regionų iki tolimos šiaurės.

  • „Apple“ pristatė „iPhone 18 Pro“ ir „Pro Max“: brangsta, bet žada rekordus baterijoje ir DI

    „Apple“ pristatė „iPhone 18 Pro“ ir „Pro Max“: brangsta, bet žada rekordus baterijoje ir DI

    Za nami wrześniowa konferencja Apple, gdzie zaprezentowane liczne nowe produkty. Gwoździem programu wydarzenia były nowe smartfony z iOS. Wśród nich są modele iPhone 18 Pro oraz 18 Pro Max. Zobaczmy sobie ceny telefonów oraz ich specyfikacje techniczne.

    Nowe smartfony Apple są droższe względem poprzedniej generacji. W zasadzie podwyżki były nieuniknione i producent zapowiadał je już kilka miesięcy temu. Teraz się zrealizowały. Tegoroczne modele z iOS są droższe o co najmniej 100 dolarów. Spowodowane jest to rosnącymi kosztami produkcji, w tym przede wszystkim przez drożejące moduły pamięci oraz inne komponenty. Cennik w Stanach Zjednoczonych wygląda następująco.

    Ceny w Polsce poznamy za chwilę. Spodziewajmy się jednak podwyżek na poziomie co najmniej kilkuset złotych. Warto więc rzucić okiem na produkty konkurencji. Samsung Galaxy S26 Ultra jest dostępny dziś już od około 5,5 tys. złotych. W podobnej cenie można zakupić fotoflagowca Xiaomi 17 Ultra.

    Apple zazwyczaj uruchamiało przedsprzedaż nowych telefonów z iOS w piątki przypadające po konferencji. W tym roku będzie nieco inaczej. Zamówienia na telefony iPhone 18 Pro i Max będzie można składać od soboty 12 września o północy czasu pacyficznego. W Polsce będą to godziny poranne.

    Rynkowa premiera nowych telefonów odbędzie się w piątek 18 września. Wtedy tegoroczne smartfony z iOS trafią do sklepów, choć z ich dostępnością początkowo może być różnie.

    Do wyboru są cztery kolory obudowy. Są to burgundowy, jasnoniebieski, srebrny oraz czarny. Motywem przewodnim w tym roku jest ten pierwszy i to on będzie pojawiać się najczęściej w materiałach marketingowych.

    iPhone 18 Pro i Max na pierwszy rzut oka mają bardzo podobny aparat fotograficzny do poprzedników. Obudowa nadal bazuje na aluminiowym projekcie unibody, który Apple wprowadziło z modelami 17 Pro z 2025 r. Czy jednak nic się nie zmieniło?

    Jedną z najważniejszych nowości tegorocznych smartfona z iOS jest główny obiektyw szerokokątny połączony ze zmienną przysłoną. To oznacza, że można regulować jej otwarcie i w ten sposób wpuszczać więcej lub mniej światła na matrycę. Pozwoli to na uzyskanie lepszych efektów w trakcie fotografowania podczas różnych warunków oświetleniowych.

    Główny obiektyw Fusion nadal współpracuje z 48-megapikselowym sensorem. Podobnie jest w przypadku kamery ultraszerokokątnej oraz teleobiektywu. Z przodu bez większych zmian i nadal jest to 18-megapikselowy aparat Center Stage.

    iPhone 18 Pro i Max mają nowy procesor i jest nim chip Apple A20 Pro. To potężny układ wykonany w 2-nm litografii przez TSMC (Taiwan Semiconductor Manufacturing Company). Nowo SoC wprowadza licze zmiany oraz oferuje bardzo dużą wydajność.

    Apple w trakcie konferencji pochwaliło się wzrostem wydajności CPU oraz GPU. Ten drugi został wzbogacony w dodatkowy rdzeń i teraz jest ich siedem. Następnie mamy lepszy Neural Engine, który odpowiada za przetwarzanie zadań opartych na sztucznej inteligencji.

    Apple A20 Pro z modeli iPhone 18 Pro i Max wspomagany jest przez 12 GB pamięci operacyjnej RAM. Takie połączenie zapewnia pełne wsparcie dla pakietu funkcji Apple Intelligence, w tym złożonych zadań przetwarzanych bezpośrednio na urządzeniu.

    W przypadku pamięci na dane dostępne będą cztery konfiguracje sprzętowe. Są to telefony mające 256, 512 GB i 1 lub 2 TB miejsca.

    Apple w tegorocznych smartfonach zdecydowało się na wprowadzenie większych baterii. Pod tym względem iPhone 18 Pro Max ustanowił w historii telefonów z iOS nowy rekord. W przypadku wersji z eSIM umieszczono akumulator o pojemności ponad 5500 mAh. Oczywiście w porównaniu do telefonów z Androidem może się wydawać, że to niewiele. Jednak w przypadku sprzętów z logo nadgryzionego jabłka w połączeniu z autorskim oprogramowaniem daje to duże efekty.

    Apple po raz pierwszy w historii deklaruje, że czas pracy modelu iPhonie 18 Pro Max to nawet 45 godzin. W przypadku strumieniowania wideo będzie to nieco mniej. Oczywiście nie zabrakło także wsparcia dla szybkiego ładowania oraz technologii MagSafe z obsługą ładowarek bezprzewodowych o mocy do 25 W.

    W obu nowych telefonach ponownie umieszczono ekrany Super Retina XDR. Są to wyświetlacze OLED-owe o przekątnych 6,3 oraz 6,9 cala. W pierwszym przypadku rozdzielczość wynosi 2622 x 1206 pikseli. W drugim jest to 2868 x 1320 pikseli. Zagęszczenie obrazu to 460 pikseli na cal.

    Nie zabrakło oczywiście wsparcia dla technologii ProMotion, która zapewnia zmienne odświeżanie obrazu w zakresie do 120 Hz czy funkcji Always-on display. Szczytowa jasność sięga 3000 nitów. Całość pokryto specjalną powłoką ochroną, która zabezpiecza wyświetlacze przed ewentualnym porysowaniem.

    W trakcie wrześniowej konferencji czegoś zabrakło. To najtańszy z serii iPhone 18 bez dopisku Pro w nazwie. Na to urządzenie poczekamy dłużej. Wynika to ze zmiany strategii producenta.

    Apple wie, że tańsze iPhone’y kanibalizowały sprzedaż modeli Pro. Stąd też zdecydowano się na rozłam. Podstawowy iPhone 18 ma pojawić się w ofercie dopiero za kilka miesięcy. Powinno to nastąpić w pierwszym kwartale 2027 r., kiedy to do sprzedaży trafi także najtańszy model 18e.


  • ADAC perspėja: dingus skaičiui 4 ant žieminės padangos, rizika išauga drastiškai

    ADAC perspėja: dingus skaičiui 4 ant žieminės padangos, rizika išauga drastiškai

    Vokietijos automobilių klubo ADAC specialistai išbandė neįprastą scenarijų: palygino naujas žiemines padangas su tomis, kurių protektorius nusidėvėjęs iki 4 mm ir iki 2 mm. Bandymuose vertintas stabdymas ir trauka ant sniego, stabdymas šlapioje dangoje bei atsparumas akvaplanavimui.

    Testui parinkti penki skirtingų segmentų modeliai, nuo biudžetinių iki premium klasės: „Bridgestone“, „Kumho“, „Linglong“, „Michelin“ ir „Vredestein“ žieminės padangos. ADAC pabrėžė, kad realiomis sąlygomis vairuotojams pavojingiausia tampa ne sniego danga, o šlapias asfaltas.

    Akvaplanavimas įvyksta tada, kai didėjant greičiui padangos protektorius nebespėja pašalinti vandens nuo kelio. Tarp gumos ir asfalto susidaro vandens plėvelė, automobilis praranda sukibimą ir gali elgtis tarsi važiuotų ledu.

    ADAC duomenys rodo aiškią ribą: kai protektorius nusidėvi iki 4 mm, akvaplanavimo rizika ryškiai padidėja. Važiuojant tiesiai akvaplanavimas su 4 mm protektoriumi pasireiškė esant maždaug 12 proc. mažesniam greičiui nei su nauja padanga, o su 2 mm protektoriumi skirtumas siekė apie 22 proc.

    Dar prastesni rezultatai fiksuoti posūkyje, kur sukibimas yra kritiškai svarbus. ADAC nurodo, kad posūkyje akvaplanavimo riba su 4 mm protektoriumi mažėjo apie 25 proc., o su 2 mm protektoriumi kritimas siekė net apie 55 proc.

    Skaičiai iliustruoja, kokia tai reikšminga rizika kasdienėje eismo situacijoje. ADAC pateikė pavyzdį, kad naujos padangos tiesiai akvaplanavo apie 93 km/h greičiu, o nusidėvėjusios iki 2 mm jau apie 77 km/h.

    Ant sniego skirtumai taip pat išryškėjo, nors ne visada buvo tokie drastiški kaip ant šlapios dangos. Stabdant sniege 4 mm protektoriaus padangoms prireikė apie 12 proc. ilgesnio kelio nei naujoms, o 2 mm protektoriaus padangoms skirtumas siekė apie 21 proc.

    Traukos testuose, kur matuotas laikas įveikti apsnigtą atkarpą, 4 mm padangos prarado apie 9 proc. efektyvumo, o 2 mm padangos apie 16 proc. Tai reiškia, kad net jei žiemos švelnesnės, nusidėvėjusios padangos prasčiau susitvarko su staigiais manevrais ir netikėtomis situacijomis.

    Ant sauso asfalto iki 4 mm riba dar gali neatrodyti kritinė, nes stabdymo kelias išliko panašus į naujų padangų. Tačiau esant 2 mm protektoriui, ADAC fiksavo apie 17 proc. ilgesnį stabdymo kelią, o tai ypač svarbu mieste ir greitkeliuose.

    ADAC pabrėžia, kad padangų gamintojai šią 4 mm ribą žino ir dažnai taiko papildomus nusidėvėjimo indikatorius. Kai kuriuose modeliuose protektoriuje būna skaičiai, dažniausiai 8, 6 ir 4, kurie atitinka protektoriaus gylį milimetrais.

    Jei skaičius 4 nebesimato, tai signalas, kad padangos apsauga nuo vandens ir sukibimas gali greitai blogėti. Kiti gamintojai naudoja papildomus TWI indikatorius, kurie padeda atskirti teisės aktų minimumą nuo saugumo rekomendacijų.

    Praktinė išvada paprasta: nors minimalus leistinas protektoriaus gylis daugelyje šalių yra mažesnis, žieminėms padangoms saugumo prasme dažnai rekomenduojama nebelaukti, kol protektorius priartės prie minimalių ribų. Ypač jei automobilis dažnai važiuoja greitkeliais, lyjant ar keičiantis orams, kur didžiausią grėsmę kelia vanduo ir staigūs sukibimo praradimai.

  • „Apple“ pristatė „AirPods 5“: kainos nesumažėjo, bet žada iki 50 proc. geresnį ANC

    „Apple“ pristatė „AirPods 5“: kainos nesumažėjo, bet žada iki 50 proc. geresnį ANC

    „Apple“ rudens renginyje, kuriame daugiausia dėmesio sulaukė naujieji „iPhone“, pristatė ir naują belaidžių ausinių kartą „AirPods 5“. Iš pirmo žvilgsnio jos primena ankstesnį modelį, tačiau gamintojas akcentuoja kelis esminius patobulinimus.

    Kaip ir anksčiau, siūlomi du variantai, o brangesnė versija komplektuojama su dėklu, palaikančiu belaidį įkrovimą. Gamintojas teigia, kad kainodara, lyginant su ankstesnės kartos panašios komplektacijos ausinėmis, iš esmės nepasikeitė.

    Tarp svarbiausių naujovių „Apple“ išskiria ilgesnį veikimo laiką. Bazinis modelis su įjungtu aktyviu triukšmo slopinimu (ANC) esą gali veikti iki 5 valandų vienu įkrovimu, o tai yra vienas dažniausiai vartotojų minimų kriterijų renkantis ausines kasdieniam naudojimui.

    Brangesnėje komplektacijoje numatytas belaidžio įkrovimo dėklas, o taip pat įdiegtas patobulintas valdymas gestais, artimesnis „Pro“ serijos sprendimams. Tokie pakeitimai atliepia rinkos tendenciją, kai vartotojai vis dažniau tikisi patogaus valdymo neliečiant telefono.

    Garso kokybės srityje „Apple“ taip pat žada pažangą, nors realų šuolį parodys tik nepriklausomi testai. Ryškiausias skaičius pristatyme skirtas triukšmo slopinimui: bendrovė teigia, kad ANC efektyvumas, palyginti su 4 kartos modeliu, padidintas 50 proc.

    Konkurencingoje belaidžių ausinių rinkoje tokie patobulinimai tampa vis svarbesni, nes pirkėjai vertina ne tik ekosistemos patogumą, bet ir triukšmo slopinimą, baterijos laiką bei įkrovimo galimybes. Nors „AirPods 5“ dizaino revoliucijos nežada, „Apple“ akivaizdžiai siekia sustiprinti praktinius parametrus, kurie kasdienėje naudojimo patirtyje jaučiami labiausiai.

  • Neapmokėta bauda Lenkijoje gali baigtis areštu: štai kada skola keliauja į teismą

    Neapmokėta bauda Lenkijoje gali baigtis areštu: štai kada skola keliauja į teismą

    Lenkijoje kelių eismo baudos apmokėjimo terminas priklauso nuo to, kaip ji paskirta. Įprastai, kai vairuotojas baudą priima sustabdytas patikrinimo metu, ją reikia sumokėti per 7 dienas. Jei bauda skiriama nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, po fotoradaro užfiksuoto pažeidimo ar paliekama pranešimu prie automobilio, terminas dažniausiai siekia 14 dienų.

    Praktinis aspektas svarbus ir dėl baudos taškų. Jie Lenkijoje paprastai panaikinami po 12 mėnesių, tačiau šis laikotarpis skaičiuojamas nuo baudos apmokėjimo dienos. Vadinasi, delsiant sumokėti, taškai vairuotojo istorijoje gali išlikti ilgiau, nei tikimasi.

    Jeigu bauda neapmokama laiku, ji paprastai perduodama priverstiniam išieškojimui. Toks išieškojimas gali vykti per mokesčių administratorių, o skola gali būti išskaičiuojama iš gyventojo pajamų, pensijos ar permokėtų mokesčių grąžinimo sumos. Tam tikrais atvejais gali būti taikomas ir banko sąskaitos areštas, o prie pradinės sumos prisideda delspinigiai ir administravimo kaštai.

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai asmuo nuosekliai vengia sumokėti baudą, o priverstinis išieškojimas būna neveiksmingas. Tokiais atvejais byla gali pasiekti teismą, kuris pradeda vykdymo procesą ir gali spręsti dėl piniginės baudos pakeitimo kita sankcija. Kraštutiniais atvejais tai gali reikšti ir areštą.

    Lenkijos teisėje numatyta, kad pirmiausia teismas gali svarstyti piniginės baudos pakeitimą visuomenei naudingais darbais. Jei asmuo su tuo nesutinka arba vengia paskirtus darbus atlikti, teismas gali nuspręsti sankciją pakeisti areštu. Tokiais atvejais arešto trukmė paprastai siejama su nesumokėta suma ir įstatyme nustatytomis ribomis.

    Vairuotojams, ypač vykstantiems į Lenkiją ar dažnai ten keliaujantiems tranzitu, verta įsivertinti, kad neapmokėta bauda nėra tik formalumas. Laiku nesureagavus, finansinė prievolė gali virsti ilgalaike skola, o jos ignoravimas, priklausomai nuo situacijos, gali baigtis teisminiu procesu ir griežtesnėmis priemonėmis.

  • „Apple“ pristatė „Watch“ Series 12 ir „Ultra 4“: kainos kyla, bet žada didelį šuolį

    „Apple“ pristatė „Watch“ Series 12 ir „Ultra 4“: kainos kyla, bet žada didelį šuolį

    „Apple“ trečiadienį vykusio pristatymo metu oficialiai parodė naujus išmaniuosius laikrodžius „Apple Watch“ Series 12 ir „Apple Watch Ultra 4“, kurie į rinką atkeliauja su „watchOS 27“. Nors dizaino pokyčiai minimalūs, gamintojas akcentuoja našumo ir baterijos atnaujinimus.

    Pagrindinis techninis patobulinimas abiejuose modeliuose yra naujas S11 lustas, kuris, pasak gamintojo, leidžia laikrodžiams veikti sparčiau ir efektyviau. Taip pat atsirado nauja korpuso spalva, o didžiausias dėmesys šįkart krypsta į praktinius patogumus, o ne į radikalų išvaizdos perbraižymą.

    Naujieji modeliai, lyginant su ankstesnėmis kartomis, brangsta, o išankstiniai užsakymai pradedami jau dabar. Pirmosios siuntos pirkėjus turėtų pasiekti rugsėjo 18 dieną, todėl realus prieinamumas parduotuvėse priklausys ir nuo konkrečių rinkų tiekimo.

    „Apple Watch“ Series 12 kryptingai plečia sveikatos ir fizinio aktyvumo stebėjimo galimybes. Gamintojas kalba apie atnaujintą duomenų rinkimo ir apdorojimo sistemą, kuri glaudžiau veikia su „iPhone“ funkcijomis, paremtomis dirbtiniu intelektu, o tarp naujovių minimas ir sveikatos amžiaus rodiklis bei atnaujinama Sveikatos programėlės patirtis.

    „Apple Watch Ultra 4“ išlieka pasirinkimu tiems, kam svarbiausia ištvermė ir ryšio galimybės sudėtingesnėmis sąlygomis. „Apple“ pabrėžia patobulintą palydovinį ryšį ir ilgesnį baterijos veikimo laiką, o S11 lustas kartu su „watchOS 27“ turėtų prisidėti prie efektyvesnio energijos naudojimo.

    Gamintojo teigimu, „Apple Watch Ultra 4“ gali pasiekti iki 50 valandų veikimo vienu įkrovimu, tačiau realus rezultatas priklausys nuo naudojimo scenarijų, ryšio režimų ir aktyvių sveikatos bei treniruočių funkcijų. Rinkoje laikrodžiai turės konkuruoti su „Google“ ir „Samsung“ flagmanais, o kainų kilimą pirkėjai dažniausiai vertina per aiškiai juntamų naujovių prizmę.

  • Teisės laikyti egzaminą kainos skiriasi kardinaliai: kiek 2026 metais kainuos teisės?

    Teisės laikyti egzaminą kainos skiriasi kardinaliai: kiek 2026 metais kainuos teisės?

    Vairuotojo pažymėjimo įgijimas 2026 metais gali kainuoti labai nevienodai, nes galutinę sumą lemia ne tik pasirinkta kategorija, bet ir mokyklos įkainiai, miesto dydis bei papildomos paslaugos. Pigiausiai paprastai atsieina mopedų kategorija AM, o brangiausiai kainuoja autobusų kategorija D, kuriai reikia daugiau mokymų ir aukštesnių reikalavimų.

    Didmiesčiuose kursai dažniausiai brangesni, nes vairavimo mokyklos patiria didesnes sąnaudas: nuo aikštelių nuomos iki instruktorių atlyginimų ir automobilių išlaikymo. Kainos taip pat skiriasi regionuose, todėl ta pati kategorija skirtingose vietovėse gali kainuoti pastebimai kitaip.

    Egzaminų kainos nevienodos

    Prie kursų kainos būtina pridėti valstybinių egzaminų mokesčius, kurie gali skirtis priklausomai nuo regiono. Praktikoje tai reiškia, kad net ir baigus analogišką kursą galutinė suma už teorijos ir praktikos egzaminus nebūtinai bus vienoda visoje šalyje.

    Tokią situaciją sustiprino pokyčiai, įsigalioję 2023 metais, kai sprendimai dėl valstybinių egzaminų įkainių buvo labiau susieti su regioniniais sprendimais. Dėl to vairuotojai, planuodami biudžetą, turi tikrinti ne tik mokyklų pasiūlymus, bet ir egzaminų kainodarą konkrečioje vietoje.

    Papildomos išlaidos dažnai pamirštamos

    Vairavimo kursai ir egzaminai paprastai nėra vienintelės išlaidos. Dažnai prisideda papildomos vairavimo pamokos, kurių prireikia norint sustiprinti įgūdžius prieš praktiką, taip pat privaloma medicininė pažyma.

    Dar viena neišvengiama eilutė yra paties dokumento pagaminimo mokestis ir nuotraukos, jei jų neturite. Šios smulkesnės išlaidos atskirai gali atrodyti nedidelės, tačiau bendrai dažnai reikšmingai padidina galutinę sumą.

    Kiek gali kainuoti B kategorija?

    Dažniausiai pasirenkamos B kategorijos atveju bendra galutinė suma, priklausomai nuo miesto ir papildomų pamokų skaičiaus, gali svyruoti nuo maždaug 980 eurų iki maždaug 1 400 eurų. Skirtumą dažniausiai sukuria kursų kaina, praktikos pamokų poreikis ir vietiniai egzaminų įkainiai.

    Ekspertai pataria prieš renkantis mokyklą vertinti ne tik pradinę kurso kainą, bet ir tai, kas į ją įskaičiuota: praktinių valandų skaičių, galimybę mokėti dalimis, vidinę tvarką dėl perlaikymų ir papildomų pamokų įkainių. Tai padeda realistiškiau suplanuoti biudžetą ir išvengti netikėtų išlaidų proceso viduryje.