Per kasmetinę kūrėjų konferenciją Build 2026 „Microsoft“ pristatė kryptį, kuri, pasak bendrovės, iš esmės pakeis tai, kaip naudojamės programine įranga: vietoj tradicinių programėlių vis svarbesni taps autonominiai DI agentai. Ši vizija apima naują operacinę aplinką „Project Solara“, naujus kūrėjams skirtus įrenginius ir atnaujinimus „Windows 11“.
„Microsoft“ teigia, kad „Project Solara“ kuriama kaip specializuota operacinė sistema naujos kartos įrenginiams, suprojektuotiems pirmiausia DI užduotims. Idėja paprasta: vartotojas nebe ieško atskiros programos konkrečiam veiksmui, o užduotį atlieka agentas, veikiantis per visą sistemą ir pasiekiantis reikiamus duomenis bei paslaugas.
Konferencijoje pademonstruoti du etaloniniai įrenginiai, sukurti kartu su „Qualcomm“ ir „MediaTek“. Vienas jų apibūdinamas kaip stacionarus išmanus ekranas, galintis rodyti „Microsoft 365“ ekosistemos turinį, pavyzdžiui, kalendorių ar skaičiuokles, reaguoti į balso komandas ir vykdyti užduotis vartotojo vardu.
Antrasis prototipas pristatytas kaip mobilus identifikatorius su 5G ryšiu, jutikliniu ekranu ir kamera, skirta informacijai užfiksuoti bei panaudoti agentų darbui. „Microsoft“ pabrėžia, kad tai nėra galutiniai vartotojams skirti produktai, o technologiniai pavyzdžiai, rodantys, kaip galėtų atrodyti įrenginiai, mažiau priklausomi nuo klasikinių programėlių.
„Project Solara“ pagrįsta „Android“ atvirojo kodo pagrindu ir „Microsoft“ modifikacija, vadinama Microsoft Device Ecosystem Platform. Toks pasirinkimas, anot bendrovės, turėtų palengvinti diegimą skirtingos formos įrenginiuose ir pas įvairius gamintojus, o pačiai platformai suteikti daugiau lankstumo.
Vienas esminių „Solara“ akcentų yra tai, kad sistema neturėtų primesti vieno pagrindinio agento. Vietoje to žadamas užduočių valdymas ir agentų „dispečeris“, o vartotojo sąsaja galėtų būti generuojama realiu laiku pagal konkrečią situaciją ir ekrano dydį, kad atsirastų tik tie valdikliai, kurių tuo momentu reikia.
Prie šios krypties „Microsoft“ sieja ir ankstesnę patirtį: įmonė jau yra naudojusi „Android“ modifikacijas kai kuriuose įrenginiuose, o konferencijų įrangos segmente tai tapo įprasta dėl suderinamumo ir greitesnio kūrimo ciklo. Dabar šis požiūris keliamas į platesnį agentais paremtos kompiuterijos scenarijų.
Kūrėjams „Microsoft“ parodė kompaktišką kompiuterį Surface RTX Spark Dev Box, skirtą lokaliems DI modeliams paleisti pačiame įrenginyje. Įvardijama, kad jis turi 128 GB suvienodintos atminties ir veikia su specialiai sukonfigūruota „Windows 11 Pro“ versija, kurioje iš anksto įdiegti kūrėjų įrankiai, tokie kaip „Visual Studio Code“ ir „GitHub Copilot“.
„Windows 11“ taip pat sulaukia atnaujinimų, orientuotų į programuotojus ir DI sprendimus. Tarp jų minimi nativūs komandų eilutės įrankiai, artimi „Linux“ aplinkai, ir platesnės galimybės dirbti su „Linux“ konteineriais per Windows posistemę „Linux“.
Dar viena naujovė pristatyta kaip išmanesnis terminalas, galintis suteikti kontekstą pasirinktai agentų sistemai. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją: įmonės vis dažniau siekia, kad DI įrankiai būtų ne atskiri produktai, o į darbo eigą integruota infrastruktūra, veikianti per dokumentus, failus, komunikacijos kanalus ir vidinius duomenų šaltinius.
Greta to „Microsoft“ pristatė nuolat fone veikiantį asistentą Scout, integruojamą su „Microsoft 365“ paslaugomis, pavyzdžiui, „Outlook“, „OneDrive“ ir „Teams“. Jis orientuotas į rutininių užduočių automatizavimą, pradedant kalendoriaus planavimu, baigiant išlaidų ataskaitų tvarkymu ar elektroninių laiškų juodraščiais.
Įmonė taip pat akcentuoja norą mažinti priklausomybę nuo išorinių sprendimų ir toliau plėtoti nuosavus MAI šeimos modelius. Build 2026 renginyje svarbiausiu pristatymu įvardytas MAI-Thinking-1, skirtas loginio samprotavimo užduotims, ilgesnių tekstų analizei ir sudėtingesnių, kelių žingsnių instrukcijų vykdymui.
Augant agentų vaidmeniui, daug dėmesio skiriama saugumui ir prieigų kontrolei. „Microsoft“ pristatė Microsoft Execution Containers, kurie turėtų leisti tiksliau apibrėžti, kokius duomenis ir veiksmus agentai gali pasiekti, taip mažinant riziką, kad automatizuotos užduotys peržengs nustatytas ribas.
Galiausiai „Microsoft“ aptarė ir kvantinių technologijų kryptį, pristatydama Majorana 2 procesorių bei ambiciją praktišką kvantinį kompiuterį pasiekti iki 2029 metų. Vis dėlto mokslinėje bendruomenėje išlieka skepticizmo: dalis ekspertų viešai kelia klausimus dėl pateikiamų įrodymų pakankamumo ir to, ar demonstruojami efektai tikrai atspindi funkcionalius kubitus, o ne pašalinius reiškinius.
Konferencijos žinutė aiški: „Microsoft“ nori, kad kompiuteris taptų ne programėlių rinkiniu, o agentų valdoma darbo erdve, kurioje užduotys vykdomos pagal kontekstą. Ar ši vizija taps nauju standartu, lems ne tik technologinis brandumas, bet ir tai, kaip greitai įmonės bei vartotojai priims agentams reikalingą duomenų, saugumo ir atsakomybės modelį.
