Kibernetinio saugumo tema vėl atsidūrė dėmesio centre po atakos prieš sistemą „MyDr“, kuria naudojosi daugiau nei 12 000 medicinos įstaigų. Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija nurodė, kad incidentas galėjo paveikti apie 18,8 mln. žmonių duomenis, įskaitant PESEL numerius ir dalį gydymo įstaigų saugomos informacijos.
Po tokio masto nutekėjimų gyventojai dažniausiai klausia, ar į nusikaltėlių rankas galėjo patekti ir jų el. pašto adresas arba telefono numeris. Vienareikšmiškai tai nustatyti pavyksta ne visada, tačiau yra keli patikimi būdai, padedantys įvertinti riziką ir laiku imtis veiksmų.
Kaip patikrinti el. pašto saugumą?
El. pašto adresą patikrinti paprasčiausia, nes egzistuoja viešai prieinami įrankiai, kaupiantys duomenis apie žinomus nutekėjimus. Vienas plačiausiai naudojamų sprendimų yra „Have I Been Pwned“, parodantis, ar konkretus adresas buvo aptiktas nutekintose duomenų bazėse ir su kokiais incidentais tai siejama.
Vis dėlto neigiamas rezultatas negarantuoja, kad adresas tikrai nebuvo pavogtas. Ne visi nutekinti rinkiniai tampa vieši, dalis jų cirkuliuoja uždarose nusikalstamose bendruomenėse, todėl papildomai verta stebėti įspėjimus apie bandymus atkurti slaptažodį, prisijungimus iš naujų įrenginių ar kitus neįprastus paskyros veiksmus.
Telefono numeris ir PESEL: ką rodo praktika?
Telefono numerio atveju situacija sudėtingesnė, nes nėra vienos išsamios viešos bazės, kurioje būtų galima patikrinti visus tokio tipo nutekėjimus. Įspėjamaisiais signalais dažnai tampa staigus suasmenintų SMS žinučių ar skambučių pagausėjimas, ypač kai siuntėjas žino vardą, banką ar gydymo įstaigą ir derina tai su raginimu skubiai atlikti veiksmą.
Vien šlamštas dar nereiškia, kad numeris būtinai buvo pavogtas, nes jis galėjo patekti į rinkodaros sąrašus arba būti parinktas automatiškai. Didesnė rizika kyla tuomet, kai žinutėse ar skambučiuose pateikiami teisingi asmens duomenys ir prašoma atskleisti prisijungimus, SMS kodą, banko duomenis ar paspausti nuorodą.
Valstybiniai patikrinimo įrankiai ir apsauga
Lenkijoje svarbiausias valstybės įrankis, skirtas tokiems incidentams tikrinti, yra portalas bezpiecznedane.gov.pl. Jame kaupiama informacija apie aptiktus nutekėjimus, kuriuose galėjo būti PESEL numeriai, el. pašto adresai, telefono numeriai ar prisijungimo duomenys, taip pat sudaryta galimybė patikrinti, ar konkretus PESEL galėjo patekti į su „MyDr“ siejamą rinkinį.
Net ir toks patikrinimas nėra absoliutus atsakymas, nes jis rodo tik tai, kas identifikuota institucijų ir reagavimo komandų turimuose rinkiniuose. Jei nutekėjimas patvirtintas, o reikia sužinoti tikslų pažeistų duomenų spektrą, paprastai tenka kreiptis į duomenų valdytoją, pavyzdžiui, į gydymo įstaigą ar paslaugų teikėją.
Praktikoje vienas efektyviausių žingsnių, mažinančių pasekmes, yra PESEL numerio zastrzeżenie, kuris gali apsunkinti bandymus jūsų vardu paimti kreditą ar sudaryti sutartis, kur reikalinga tapatybės patikra. Tuo pat metu būtina pasirūpinti paskyromis: pakeisti slaptažodžius ten, kur kyla įtarimų, o el. paštui taikyti unikalų slaptažodį ir dviejų veiksnių autentifikavimą.
Kibernetiniai nusikaltėliai po didelių nutekėjimų dažnai suaktyvina sukčiavimo kampanijas, apsimesdami bankais, valstybės institucijomis ar net paslaugų teikėjais. Saugiausia taisyklė išlieka ta pati: jokio kodo, slaptažodžio ar prisijungimų niekam neperduoti, o informaciją tikrinti savarankiškai, prisijungiant prie oficialių paslaugų kanalų, o ne spaudžiant gautas nuorodas.
„Po didelių nutekėjimų svarbiausia tampa ne panika, o greiti, praktiški veiksmai: apsauga el. pašte ir budrumas dėl sukčiavimo“, – pabrėžia kibernetinio saugumo specialistai.
Leave a Reply