CP v2

Blog

  • Palangoje birželio 6–7 dienomis chorų šventė „Su jūra dainuok“: jungtinis koncertas ir eisena

    Birželio 6–7 dienomis Palanga taps Lietuvos chorinės muzikos traukos centru: čia vyks XXI lygių balsų chorų šventė „Su jūra dainuok“. Renginyje laukiami kolektyvai iš skirtingų Lietuvos miestų, o programoje suplanuoti pasirodymai ir kurhauze, ir atvirose kurorto erdvėse.

    Organizatorių teigimu, šventės idėja išlieka ta pati: sujungti chorinę tradiciją su pajūrio atmosfera, kai dainą papildo jūros ošimas. Programą papildo ir instrumentinės muzikos svečiai, todėl dalis kūrinių skambės platesniu, ne vien a cappella formatu.

    Šeštadienio programa Palangoje

    Muzikinis savaitgalis prasidės birželio 6 dieną Palangos kurhauzo koncertų salėje, kur numatyti chorų prisistatymai ir individualios programos. Tai proga išgirsti skirtingų kolektyvų repertuarą ir jų pasirinktą interpretaciją.

    Vėliau šventė persikels į miesto erdves: Grafų Tiškevičių alėja nusidrieks dalyvių eisena, lydima dainų. Dienos kulminacija planuojama kurhauzo terasoje, kur vyks jungtinis koncertas, subursiantis daugiau kaip 250 choristų.

    Sekmadienį dainos skambės ant tilto

    Birželio 7 dieną programa numatyta ir sakralinėje erdvėje, ir vienoje atpažįstamiausių Palangos vietų. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje bus aukojamos Mišios, kuriose giedos moterų choras „Indraja“.

    Po jų šventė tradiciškai persikels ant Palangos tilto, kur vyks chorų pasirodymas. Šis koncertas dažnai vadinamas vienu laukiamiausių renginio momentų, nes dainavimą natūraliai papildo Baltijos jūros garsai.

    Dalyviai ir instrumentinės muzikos svečiai

    Šventėje numatyti chorai iš įvairių Lietuvos kampelių, tarp jų „Žaisa“ (Kauno rajonas), „Aidas“ (Vilnius), „Lelija“ (Jurbarkas), Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos merginų choras „Pavasaris“, „Mūša“ (Linkuva), „Kanklės“ (Kaunas) ir „Guoba“ (Jonava).

    Renginio šeimininkais įvardijami iniciatoriai: Palangos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Guboja“ ir Jūros šaulių vyrų choras, kuriam vadovauja Rimgaudas Juozapavičius. Organizatoriai akcentuoja, kad šventės koncertai atviri visiems lankytojams ir nemokami.

    Šių metų programoje numatyti ir kviestiniai instrumentalistai: skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas, taip pat muzikantai Saulius Šiaučiulis (klavišiniai), Laimonas Urbikas (saksofonas), Juozas Staniulis (smuikas) ir Edmundas Federavičius (būgnai). Toks derinys, anot organizatorių, leidžia chorinei muzikai skambėti spalvingiau ir patraukliau platesnei auditorijai.

  • Palangos delegacija Prancūzijoje: su Sen Žil Krua de Vi aptarė 2027 metų projektus ir mainus

    Gegužės 23–27 dienomis Palangos miesto savivaldybės delegacija viešėjo mieste partneryje Sen Žil Krua de Vi Prancūzijoje. Vizito darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta partnerystės stiprinimui, gerosios patirties mainams ir naujų bendrų iniciatyvų planavimui.

    Delegacijoje dalyvavo Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Tarybos nariai Justas Žulkus ir Dainius Želvys, Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Agnė Abramovičienė bei S. Vainiūno meno mokyklos direktorė Rasa Daukšienė. Rotušėje įvyko darbiniai susitikimai su miesto meru Francois Blanchet, tarybos nariais, asociacijų atstovais ir įstaigų vadovais.

    Susitikimų metu aptartos konkrečios bendradarbiavimo kryptys kultūros, meno, sporto ir infrastruktūros srityse. Tarp planuojamų idėjų išskirta Lietuvos savaitė Sen Žil Krua de Vi 2027 metais, mokinių mainų programos plėtra ir galimos partnerystės buriavimo mokyklų lygmeniu.

    „Tarptautinė miestų partnerystė atveria praktiškas galimybes bendruomenėms, o geriausi rezultatai gimsta tada, kai susitariama dėl aiškių bendrų projektų“, – sakė susitikime dalyvavęs Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Arnoldas Pranckevičius.

    Rotušėje vykusiame susitikime taip pat dalyvavo Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, akcentavęs ryšių su diaspora svarbą kultūriniams ir švietimo projektams. Pasak dalyvių, tokio pobūdžio partnerystės tampa ne tik protokoliniu ryšiu, bet ir praktine platforma įstaigoms, mokykloms, kultūros centrams bei sporto organizacijoms.

    Viešnagės metu Palangos atstovai aplankė miesto uostą ir susipažino su jo infrastruktūra, žvejybos tradicijomis bei turizmui pritaikyta pakrantės erdvių plėtra. Taip pat lankytasi vietos bibliotekoje ir koncertų salėje, domėtasi veiklos modeliais, paslaugų spektru ir bendruomenės įtraukimo priemonėmis.

    Delegacijai pristatyta ir saugoma istorinė miesto dalis bei jos pritaikymas vietos gyventojų ir turistų poreikiams. Vizito metu apžiūrėta lietuvių kilmės skulptoriaus Antano Mončio skulptūra „Gaidys“, laikoma vienu ryškesnių miesto kultūrinių akcentų.

    Palangos savivaldybė pabrėžia, kad partnerystė su Sen Žil Krua de Vi padeda kurti ilgalaikius institucinius ryšius ir sudaro sąlygas projektams, kurie duoda apčiuopiamos naudos abiejų miestų gyventojams. Artimiausiu metu ketinama konkretinti 2027 metais planuojamų renginių ir mainų formatą, įtraukiant daugiau vietos įstaigų bei bendruomeninių organizacijų.

  • Festivalis „Myliu Palangą“ grįžta birželio 5–7 dienomis: koncertai, šou virš tilto ir pramogos šeimoms

    Birželio 5–7 dienomis Palangoje vyks festivalis „Myliu Palangą“, žadantis tris dienas koncertų, pasirodymų ir veiklų nuo ryto iki vėlaus vakaro. Organizatoriai programą sudėliojo taip, kad pramogų rastų ir ieškantys didžiųjų koncertų, ir norintys ramesnių patirčių kurorto erdvėse.

    Šventinę nuotaiką visą savaitgalį palaikys tradicinis kermošius „Palangos Juzė“, taip pat muziejų, kultūros erdvių ir partnerių renginiai. Festivalio savaitgalis Palangoje sutampa su intensyviausiu vasaros startu pajūryje, kai kurorte sparčiai daugėja lankytojų ir renginių.

    Penktadienio startas Palangoje

    Penktadienį, birželio 5 dieną, festivalio pradžia numatyta Jūratės ir Kastyčio skvere, kur pasirodys Olandijos gatvės teatro trupė „Teatro Pavana“. Vėliau vakaro programoje numatyti keli koncertai, o naktį planuojamas šokių renginys po atviru dangumi.

    Koncertų seka sudėliota taip, kad į kurortą atvykę savaitgaliui galėtų įsitraukti iškart po darbo dienos. Organizatoriai akcentuoja, jog veiksmai vyks ne vienoje vietoje, todėl verta planuotis laiką ir judėjimą tarp erdvių.

    Šeštadienio akcentas – šou virš jūros tilto

    Šeštadienis tradiciškai turėtų sutraukti daugiausia žmonių: nuo ryto numatomi miesto žadinimo pasirodymai, dieną vyks meninės improvizacijos ir koncertai skirtingose erdvėse. Vakare dalis programos persikels arčiau jūros ir centrinių kurorto aikščių.

    Vienas ryškiausių akcentų – „Baltic Bees“ reaktyvinių lėktuvų pasirodymas virš Palangos jūros tilto, numatytas 20 valandą. Tokie aviacijos šou pajūryje paprastai pritraukia tūkstančius žiūrovų, todėl realu, kad didžiausi žmonių srautai formuosis prie tilto ir pagrindinių įėjimų į paplūdimį.

    Po pasirodymo Jūratės ir Kastyčio skvere suplanuoti didieji vakaro koncertai, tarp jų – Monikos Liu, „Free Finga“ ir „Beissoul & Einius“ pasirodymai. Vakaro programa orientuota į platų klausytojų ratą, todėl tikėtina, kad ji taps pagrindiniu šeštadienio traukos centru.

    Šeštadienio popietę Birutės parke, netoli Gintaro muziejaus, numatyti koncertai gamtos apsuptyje. Programoje skelbiami GOYA su Palangos orkestru, taip pat Kotryna Juodzevičiūtė ir „Vilnius JJAZZ Ensemble“.

    Veiklos šeimoms ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams

    Šeimoms skirtos veiklos koncentruojamos J. Basanavičiaus gatvėje įsikūrusiame Šeimų slėnyje. Čia numatytos kūrybinės dirbtuvės, edukacijos, žaidimų erdvės, pasirodymai vaikams ir pirmosios pagalbos mokymai tėvams bei seneliams.

    Aktyvaus laisvalaikio gerbėjams festivalio programa siūlo sporto renginius ir užsiėmimus įvairiose miesto vietose, įskaitant paplūdimį ir erdves prie Palangos kurorto muziejaus. Skelbiama, kad vyks padelio turnyrai, 3×3 krepšinio varžybos, jogos bei zumbos užsiėmimai.

    Sekmadienį numatomas ramesnis finalas: Jūratės ir Kastyčio skvere turėtų skambėti vaikų koncertas, o dieną planuojami specialiųjų tarnybų pasirodymai. Šeimų slėnyje numatytas putų šou, taip pat šokių ir geros nuotaikos renginiai paplūdimyje.

    Festivalio „Myliu Palangą“ organizatoriai kviečia savaitgalį planuoti iš anksto, nes dalis veiklų vyks skirtingose kurorto vietose, o didžiausi srautai prognozuojami šeštadienio vakarą. Palanga šį savaitgalį žada ne tik koncertus, bet ir galimybę vasaros pradžią pasitikti su kultūra, sportu ir pajūrio ritmu.

  • Kaišiadorių rajone pasirašyta švietimo kolektyvinė sutartis: kas keisis darbuotojams ir įstaigoms

    Kaišiadorių rajone pasirašyta švietimo kolektyvinė sutartis: kas keisis darbuotojams ir įstaigoms

    Kaišiadorių rajono savivaldybė ir Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pasirašė teritorinę švietimo šakos kolektyvinę sutartį. Dokumentą Savivaldybės vardu pasirašė meras Šarūnas Čėsna, o profesinės sąjungos vardu – Vytautas Silvanavičius.

    Ši sutartis pristatoma kaip nuoseklaus socialinio dialogo rezultatas, kuriuo siekta suderinti abiejų pusių lūkesčius. Savivaldybė pabrėžia, kad susitarimas turėtų sustiprinti socialinę partnerystę švietimo įstaigose ir suteikti aiškesnį pagrindą darbo santykių praktikai.

    Kaip vyko derybos

    Pasirengimas sutarčiai buvo pradėtas, kai 2025 metais gruodžio 11 dieną mero potvarkiu Savivaldybės atstovais kolektyvinėse derybose buvo deleguoti vicemeras Tomas Vaicekauskas, Finansų skyriaus vedėja Audronė Litvinskaitė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Lina Lukoševičienė.

    Nuo 2025 metais gruodžio iki 2026 metais balandžio vyko dešimt derybų grupės posėdžių. Savivaldybės teigimu, posėdžiuose buvo derinamos sutarties nuostatos, ieškant sprendimų, kurie būtų įgyvendinami praktiškai ir atitiktų tiek darbuotojų, tiek darbdavio interesus.

    Koks sutarties tikslas

    Pasirašyto susitarimo tikslas įvardijamas aiškiai: gerinti Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų darbo sąlygas, stiprinti socialinę partnerystę ir skatinti socialinį dialogą Savivaldybės švietimo įstaigose. Tokios teritorinės kolektyvinės sutartys savivaldybių lygiu dažniausiai padeda suvienodinti papildomas garantijas ir procedūras, kai vienoje sistemoje veikia skirtingos įstaigos.

    Praktikoje tai reiškia, kad šalia nacionalinių teisės aktų ir atskirų įstaigų susitarimų atsiranda bendras savivaldybės lygmens rėmas. Jis paprastai padeda aiškiau susitarti dėl socialinių garantijų taikymo, komunikacijos tarp šalių ir derybų tęstinumo, kad klausimai būtų sprendžiami ne epizodiškai, o iš anksto sutarta tvarka.

    Kada sutartis buvo patvirtinta

    2026 metais balandžio mėnesį derybų grupė pasiekė susitarimą dėl visų sutarties nuostatų. Po to 2026 metais gegužės mėnesį Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba pritarė teritorinei švietimo šakos kolektyvinei sutarčiai ir įgaliojo merą ją pasirašyti.

    Savivaldybė tikisi, kad sutarties įgyvendinimas prisidės prie geresnių darbo sąlygų, didesnio darbuotojų socialinio saugumo ir tvaresnio bendradarbiavimo tarp Savivaldybės ir švietimo darbuotojų atstovų. Tolimesni konkretūs pokyčiai priklausys nuo to, kaip sutartyje numatytos nuostatos bus taikomos kasdienėje įstaigų praktikoje.

    „Šis susitarimas yra svarbus žingsnis stiprinant socialinę partnerystę Kaišiadorių rajono švietimo bendruomenėje“, – sakė Savivaldybės atstovai.

  • Atviros bažnyčios Kaišiadorių vyskupijoje: birželio 13 dieną duris atvers 68 šventovės

    Atviros bažnyčios Kaišiadorių vyskupijoje: birželio 13 dieną duris atvers 68 šventovės

    Birželio 13 dieną, minint Kaišiadorių vyskupijos šimtmetį, visoje vyskupijoje vyks renginys Atviros bažnyčios. Jo metu lankytojams bus sudaryta galimybė užeiti į šventoves, kurios įprastai ne visada būna atviros turistams ar keliautojams.

    Skelbiama, kad tądien duris atvers 68 bažnyčios Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Kaišiadorių, Merkinės, Molėtų ir Širvintų dekanatuose. Organizatoriai pabrėžia, jog tai proga pažinti vyskupijos sakralinį paveldą ir pamatyti, kaip jis susijęs su vietos bendruomenių istorija bei kultūra.

    Lankymo metu numatoma ne tik apžiūra, bet ir pasakojimai apie bažnyčių praeitį, architektūrą, sakralinį meną, parapijų tradicijas. Tokie renginiai pastaraisiais metais vis dažniau tampa kultūrinio turizmo dalimi, kai religiniai objektai pristatomi ir kaip paveldo, ir kaip gyvos bendruomenės erdvės.

    Bažnyčių atvirumo laikas skirsis pagal vietą. Dalis šventovių bus atviros nuo 9.00 iki 13.00 valandos, o dalis lankytojų lauks visą dieną, nuo 9.00 iki 22.00 valandos.

    Planuojantiems kelionę rekomenduojama iš anksto susidėlioti maršrutą, nes atviri objektai išsidėstę plačioje teritorijoje, apimančioje kelis dekanatus. Renginio informacijoje taip pat pateikiamas žemėlapis, kuris padeda patogiau pasirinkti kryptį ir įvertinti kelionės laiką.

    Atviros bažnyčios diena kviečia ne tik pažvelgti į šventoves kaip į maldos namus, bet ir atrasti mažiau žinomas vietoves, jų istorijas bei žmones. Organizatoriai tikisi, kad šimtmečio proga iniciatyva paskatins daugiau gyventojų ir svečių keliauti po regioną ir atkreipti dėmesį į sakralinio paveldo išsaugojimą.

  • Kaišiadorių rajone patvirtintas algoritmas: kaip bus skubiai organizuojama pagalba pažeidžiamiems žmonėms

    Kaišiadorių rajone patvirtintas algoritmas: kaip bus skubiai organizuojama pagalba pažeidžiamiems žmonėms

    Kaišiadorių rajono savivaldybėje mero potvarkiu patvirtintas pagalbos organizavimo algoritmas, skirtas pažeidžiamiems asmenims krizinėse situacijose. Juo siekiama aiškiai apibrėžti, kaip ir per kiek laiko turi būti suteikiamos skubios socialinės paslaugos, kai žmogus dėl negalios ar sunkios sveikatos būklės negali saugiai likti namuose.

    Algoritmas taikomas išskirtiniais atvejais, kai asmens artimieji ar kiti nuolatinę priežiūrą teikiantys žmonės dėl krizės laikinai negali pasirūpinti pagalbos reikalingu žmogumi. Tokiose situacijose svarbiausias tikslas yra užtikrinti, kad pagalba būtų suteikta nedelsiant, o atsakomybės nebūtų „mėtomos“ tarp skirtingų tarnybų.

    Dokumentas taip pat apima atvejus, kai asmuo patiria smurto artimoje aplinkoje pavojų ir dėl sveikatos būklės negali likti be pagalbos. Algoritme numatyta pagalbos organizavimo tvarka, kai prižiūrintis asmuo kelia grėsmę ir jam paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

    Ką tiksliai nustato algoritmas?

    Patvirtintas algoritmas apibrėžia veiksmų seką ir atsakingų institucijų bendradarbiavimą, kad pagalba būtų suteikta sklandžiai. Praktikoje tai reiškia aiškesnį sprendimų priėmimo procesą, greitesnį informacijos perdavimą ir mažesnę riziką, kad žmogus krizės metu liks be priežiūros.

    Tokia tvarka aktuali ir socialinių paslaugų darbuotojams, ir sveikatos priežiūros bei viešojo saugumo grandims, nes krizinėse situacijose dažnai prireikia kelių institucijų veiksmų vienu metu. Savivaldybė pabrėžia, kad algoritmas orientuotas į skubią pagalbą ir būtinos pagalbos suteikimą, kai delsimas gali sukelti realią riziką žmogaus sveikatai ar saugumui.

    Gyventojams tai turėtų reikšti aiškesnį kelią, kur kreiptis ir kaip bus organizuojama pagalba, jei prižiūrimas artimasis staiga nebegali likti namuose vienas. Algoritmas taip pat sustiprina reagavimą situacijose, kai krizė susijusi su smurto artimoje aplinkoje grėsme ir būtina greitai užtikrinti žmogaus saugumą.

  • 6 geriausi prancūziški kavinukai: „Fellow“ lyderiauja, bet pigesnis varžovas stebina

    Kas yra prancūziškas kavinukas?

    Prancūziškas kavinukas (angl. french press) yra panardinamojo plikymo būdas: kava ir vanduo kurį laiką laikomi kartu, o tada tirščiai atskiriami stūmokliu su metaliniu filtru. Dėl to puodelyje išlieka daugiau natūralių kavos aliejų, o skonis dažnai būna sodresnis nei ruošiant per popierinį filtrą.

    Tačiau netinkamas kavinukas arba prastas filtras gali lemti smulkias nuosėdas ir greitai atvėstantį gėrimą. Būtent todėl renkantis verta vertinti ne tik dizainą, bet ir izoliaciją, filtro sandarumą bei pylimo patogumą.

    Ką parodė bandymai ir kuo skiriasi modeliai

    Testuojant kelis populiarius modelius daugiausia dėmesio skirta trims dalykams: gėrimo švarumui (nuosėdų kiekiui), šilumos išlaikymui ir naudojimo patirčiai. Praktika rodo, kad dvigubų sienelių nerūdijančio plieno korpusas dažniausiai ilgiau išlaiko temperatūrą nei stiklas ar keramika.

    Dar vienas svarbus skirtumas yra filtravimo sistema. Vienas metalinis tinklelis paprastai praleidžia daugiau smulkių dalelių, o dvigubi filtrai ar sandarinimo tarpinės padeda sumažinti tirščių patekimą į puodelį.

    „Fellow“, „Coffee Gator“, „YETI“ ir kiti: kas išsiskyrė

    Tarp geriausiai įvertintų variantų dažnai minima „Fellow“ prancūziško kavinuko konstrukcija, kuri orientuota į šilumos išlaikymą ir tvarkingą pylimą. Tokio tipo sprendimai ypač aktualūs, jei kava geriama ne iškart arba ruošiama keliems žmonėms paeiliui.

    Ieškantiems pigesnės alternatyvos dėmesio sulaukia „Coffee Gator“, siūlantis dvigubą filtrą ir dvigubų sienelių korpusą už mažesnę kainą. Nors visiškai be nuosėdų apsieiti sudėtinga, toks kavinukas gali būti racionalus pasirinkimas kasdienai.

    Kelionėms ir stovyklavimui dažnai pasirenkami tvirtesni modeliai, pavyzdžiui, „YETI“, kurie vertinami dėl atsparumo ir izoliacijos. Vis dėlto praktikoje nemažai lemia smulkmenos, tokios kaip pylimo snapelio konstrukcija: nepatogus dangtelis gali reikšti varvėjimą ir daugiau netvarkos.

    Kaip namuose išspausti geriausią rezultatą

    Norint sodraus, bet kuo švaresnio puodelio, itin svarbus rupumas: prancūziškam kavinukui paprastai tinka vidutiniškai rupus arba rupus malimas. Per smulkiai sumalta kava lengviau prasiskverbia pro metalinį filtrą ir didina kartumo riziką dėl per didelės ekstrakcijos.

    Dažnai rekomenduojamas santykis yra apie 1 dalis kavos ir 16 dalių vandens, o plikymo trukmė svyruoja maždaug nuo 4 iki 8 minučių, priklausomai nuo malimo ir norimo stiprumo. Dar viena taisyklė, kuri padeda išvengti perspaustos kavos, yra iškart supilti gėrimą iš kavinuko į puodelius ar termosą, nepaliekant jo ant tirščių.

    Valymui verta skirti dėmesio, nes kavos aliejai laikui bėgant gali kauptis ant filtro ir paveikti skonį. Reguliarus išardymas ir kruopštus perplovimas paprastai prailgina ir paties kavinuko tarnavimo laiką, ir gerina skonio stabilumą.

  • Pagėgių savivaldybėje – derybos su „Via Lietuva“: kada pajudės tiltų remontai ir eismo ribojimai

    Pagėgių savivaldybėje – derybos su „Via Lietuva“: kada pajudės tiltų remontai ir eismo ribojimai

    Pagėgių savivaldybėje įvyko darbinis susitikimas su „Via Lietuva“ ir rangovų atstovais, kuriame aptarti susisiekimo infrastruktūros klausimai bei planuojami tiltų remonto darbai. Savivaldybei atstovavo meras Vaidas Bendaravičius, administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė, Natkiškių seniūnijos seniūnė Vilyta Sirtautienė, taip pat savivaldybės specialistai ir ūkininkų atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas tiltui per Juodupę ir kanalą kelyje Nr. 4201 Pagėgiai–Sartininkai. Susitikime aptarta, kokie darbai numatomi, kokia jų eiga planuojama ir kaip būtų organizuojamas eismas, kad vietos gyventojų bei žemės ūkio technikos judėjimas patirtų kuo mažiau trikdžių.

    Taip pat kalbėta apie eismo apribojimus ant tilto per Vilkos upę, kurie įvesti penktadienį. Susitikimo dalyviai vertino, kaip ribojimai veikia kasdienį susisiekimą, ir aptarė sprendimus, kurie leistų užtikrinti saugumą, kartu išlaikant kuo didesnį eismo pralaidumą.

    Dar vienas klausimų blokas buvo susijęs su dviem tiltais per Jūros upę krašto kelyje Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, Vilkyškių–Jurbarko ruože. Aptarta esama tiltų būklė, galimi remonto scenarijai ir tai, kaip darbai galėtų būti derinami su regiono tranzitu bei vietiniu transportu.

    Susitikime diskutuota ir dėl pėsčiųjų bei dviračių takų dangų bei infrastruktūros sutvarkymo Stoniškiuose ir Vilkyškiuose. Savivaldybė pabrėžė, kad šie darbai svarbūs ne tik patogumui, bet ir saugumui, ypač šiltuoju sezonu didėjant pėsčiųjų ir dviratininkų srautams.

    Pagėgių savivaldybė tikisi, kad suderintos pozicijos su „Via Lietuva“ ir rangovais padės greičiau priimti sprendimus dėl darbų organizavimo, terminų ir eismo valdymo. Akcentuota, kad aiški komunikacija ir nuoseklus darbų planavimas yra būtini, kad projektai būtų įgyvendinti sklandžiai, o gyventojai kuo greičiau pajustų realius pokyčius.

  • Pagėgių centrinis parkas ir varniniai paukščiai: kodėl savivaldybė prašo gyventojų keisti įpročius

    Pagėgių centrinis parkas ir varniniai paukščiai: kodėl savivaldybė prašo gyventojų keisti įpročius

    Pagėgių savivaldybė praneša, kad pastaraisiais metais miesto centriniame parke pastebimai išaugo varninių paukščių gausa. Dėl to gyventojai ir netoliese veikiančios įstaigos vis dažniau skundžiasi triukšmu, užteršta aplinka ir kitais kasdieniais nepatogumais.

    Savivaldybės teigimu, didesnės kolonijos miestuose dažniausiai susiformuoja ten, kur paukščiai randa daug lengvai pasiekiamo maisto ir saugių perėjimo vietų. Parkuose tam ypač palankūs tankūs medžiai, o papildomą stimulą suteikia atviros šiukšliadėžės ar net paliekamos maisto atliekos.

    Kokių priemonių jau imtasi

    Reaguodama į gyventojų kreipimusis, savivaldybė dar praėjusių metų rudenį ir šių metų žiemos pabaigoje organizavo varninių paukščių lizdų ardymo darbus. Taip pat buvo apgenėtos medžių šakos, kad paukščiams būtų sudėtingiau formuoti lizdavietes tose pačiose vietose.

    Kartu dalis atvirų šiukšliadėžių parke pakeistos uždaromis, siekiant sumažinti lengvai pasiekiamų maisto šaltinių kiekį. Tokia prevencija laikoma viena veiksmingiausių ilgalaikių priemonių miestuose, nes mažina paukščių pritraukimą į konkrečią teritoriją.

    Kodėl pavasarį galimybės ribotos?

    Savivaldybė pabrėžia, kad Lietuvoje nuo kovo 1 dienos iki rugpjūčio 1 dienos galioja paukščių veisimosi laikotarpio apsauga. Šiuo metu lizdų ardymas ir kitos tiesioginės priemonės, galinčios trikdyti perėjimą, yra ribojamos teisės aktais.

    Dėl to Pagėgių savivaldybė ne kartą kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, prašydama leisti varninių paukščių gausos reguliavimą ir pavasarį, kai problema, pasak gyventojų, pasiekia piką. Vis dėlto, savivaldybės teigimu, leidimas taikyti papildomas priemones perėjimo laikotarpiu nebuvo suteiktas.

    Ką gali padaryti gyventojai

    Kol tiesioginės priemonės veisimosi laikotarpiu yra ribotos, savivaldybė ragina gyventojus prisidėti prie situacijos gerinimo kasdieniais įpročiais. Pirmiausia prašoma nepalikti maisto atliekų atvirose vietose ir nemaitinti laukinių paukščių parke, nes tai ilgainiui skatina kolonijų plėtrą.

    Taip pat raginama visada uždaryti atliekų konteinerius ir, jei įmanoma, rinktis uždaras šiukšliadėžes arba tvarkingai supakuoti atliekas. Savivaldybė teigia ir toliau ieškosianti teisėtų bei efektyvių sprendimų, kad varninių paukščių keliami nepatogumai miesto centriniame parke mažėtų.

    Gyventojams dėkojama už supratingumą ir bendradarbiavimą, pabrėžiant, kad ilgalaikis efektas dažnai pasiekiamas ne viena priemone, o nuosekliu prevencijos deriniu.

  • Molėtų rajone prireikė pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą? Kur ją gausite greičiausiai

    Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą dažnai reikalinga tvarkant reikalus banke, mokykloje, darželyje ar kitose įstaigose. Molėtų rajono gyventojai ją gali gauti tiek internetu, tiek atvykę į savivaldybę ar seniūniją.

    Dažniausiai pažyma išduodama iš karto kreipimosi metu. Jei tą pačią darbo dieną jos parengti nepavyksta dėl techninių priežasčių, dokumentas išduodamas per 3 darbo dienas.

    Kaip pateikti prašymą internetu?

    Patogiausias būdas yra kreiptis nuotoliniu būdu per Elektroninius valdžios vartus arba Registrų centro savitarną. Prisijungti galima per elektroninę bankininkystę arba naudojant elektroninį parašą.

    Prisijungus savitarnoje paprastai pakanka pasirinkti paslaugą, susijusią su gyvenamosios vietos deklaravimu, arba pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą išdavimu. Elektroniniu būdu gautą pažymą galima pateikti įstaigoms pagal jų nurodytą tvarką.

    Kur kreiptis gyvai Molėtų rajone?

    Jei patogiau tvarkyti dokumentus vietoje, Molėtų mieste dėl pažymos galima kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administraciją, Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių. Nurodomas adresas: Vilniaus g. 44, Molėtai, 127 ir 126 kabinetai.

    Gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą rajono teritorijoje, gali kreiptis ir į savo seniūniją, pavyzdžiui, Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Dubingių, Giedraičių, Inturkės, Joniškio, Luokesų, Mindūnų, Suginčių ar Videniškių. Dėl informacijos telefonu galima skambinti +370 383 54750 arba +370 383 40050.

    Kokius dokumentus turėti?

    Kreipiantis dėl pažymos paprastai reikalingas asmens tapatybės dokumentas, tai yra pasas arba asmens tapatybės kortelė. Taip pat pildomas prašymas, kurį galima užpildyti vietoje arba pateikti internetu.

    Jei pažymą užsako atstovas, reikės įgaliojimo, patvirtinto teisės aktų nustatyta tvarka. Svarbu tai, kad pažyma išduodama asmeniui apie jo paties deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat galima gauti informaciją apie nepilnamečius vaikus.

    Už pažymos išdavimą valstybės rinkliava netaikoma, todėl ši paslauga yra nemokama. Prieš vykstant gyvai verta pasitikslinti pasirinktos įstaigos darbo laiką ir priėmimo tvarką.