CP v2

Blog

  • Telšių VVG skelbia kvietimą vietos projektams: 170 000 eurų parama NVO kaimiškose vietovėse

    Telšių rajono vietos veiklos grupė (VVG) paskelbė kvietimą teikti vietos projektus pagal priemonę, skirtą bendruomeninių ir kitų pelno nesiekiančių organizacijų verslo kūrimui bei plėtrai. Kvietimu siekiama skatinti paslaugų kaimo gyventojams atsiradimą, o kartu ir naujų darbo vietų kūrimą.

    Bendra kvietimui numatyta suma siekia 170 000 eurų. Didžiausia galima parama vienam vietos projektui yra iki 85 000 eurų, finansuojant iki 95 proc. tinkamų išlaidų.

    Kam skiriama parama?

    Parama orientuota į paslaugų kūrimą ir plėtrą kaimo gyventojams, kai projektas realiai sukuria ar išplečia paslaugą, o ne tik įsigyja įrangą be aiškios veiklos tęstinumo. Prioritetas teikiamas iniciatyvoms, kurios didina vietos patrauklumą ir gyventojų užimtumą.

    Numatoma remti veiklas, susijusias su turiningu laisvalaikiu, turizmu ir aktyviu poilsiu, taip pat edukacinių programų vykdymu. Tarp galimų krypčių minimas ir kulinarinio paveldo bei tradicijų puoselėjimas, tačiau pabrėžiama, kad remiami tik paslaugas kuriantys vietos projektai.

    Kokioms teritorijoms taikomas kvietimas?

    Vietos projektai turi būti įgyvendinami Telšių VVG teritorijoje, apimančioje Telšių rajono ir Rietavo savivaldybių kaimiškąsias vietoves. Kvietimas netaikomas Telšių ir Rietavo miestams, todėl paraiškų rengėjams svarbu iš anksto įsivertinti planuojamos veiklos vietą.

    Tokie kvietimai paprastai skirti spręsti praktines kaimo vietovių problemas, kai paslaugų pasiūla yra mažesnė, o atstumai iki jų didesni. Dėl to finansuojamos iniciatyvos dažnai tampa ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu impulsu vietos bendruomenėms.

    Kas gali teikti paraiškas ir iki kada?

    Tinkami pareiškėjai yra Telšių VVG teritorijoje registruotos kaimo bendruomenės ir kitos nevyriausybinės organizacijos, taip pat viešosios įstaigos, jeigu jos registruotos ir veiklą vykdo šioje teritorijoje. Prieš teikiant paraišką rekomenduojama įsivertinti, ar organizacijos veikla ir planuojamas projektas atitinka priemonės logiką bei reikalavimą kurti paslaugą.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metais liepos 1 dienos 8.00 valandos iki 2026 metais rugpjūčio 20 dienos 17.00 valandos per ŽŪMIS informacinę sistemą. Pirmą kartą ŽŪMIS besinaudojantys pareiškėjai raginami registruotis iš anksto, nes registracijos procesas gali užtrukti kelias darbo dienas.

    „Kviečiame bendruomenes aktyviai dalyvauti ir teikti projektus, kuriančius realias paslaugas kaimo gyventojams“, – skelbia kvietimą pristatanti informacija.

  • Trumpo spaudimas keičia ES kursą: Briuselis skuba mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų

    Trumpo spaudimas keičia ES kursą: Briuselis skuba mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų

    JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimai ir grasinimai Europai tapo katalizatoriumi seniai vykstančiai diskusijai apie ES technologinę nepriklausomybę. Briuselyje vis garsiau pripažįstama, kad priklausomybė nuo JAV technologijų bendrovių gali virsti ne tik ekonomine, bet ir saugumo bei politinio spaudimo problema.

    Europos Komisija rengia vadinamąjį technologinio suvereniteto paketą, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų debesijos, programinės įrangos, puslaidininkių ir DI sprendimų srityse. Ankstyvieji dokumentų variantai rodo, kad Komisija kol kas nesiekia staigaus atsiribojimo, tačiau nori sustiprinti europinių alternatyvų kūrimą ir diegimą.

    Technologijų priklausomybės rizika ryškiau iškilo po atvejų, kai JAV sankcijos ir politiniai sprendimai paveikė tarptautinių institucijų bei pareigūnų prieigą prie plačiai naudojamų paslaugų. Tai sustiprino argumentą, kad kritinė skaitmeninė infrastruktūra, mokėjimų grandinės ir duomenų saugojimas neturėtų būti pernelyg sutelkti vienoje jurisdikcijoje.

    Kas keičiasi Briuselyje?

    Šalys, kurios anksčiau skeptiškai vertino Prancūzijos pastangas labiau remti europinius tiekėjus, dabar dažniau kalba apie geopolitinę riziką ir derybinę galią. Ypač pasikeitė tonas valstybėse, kurios tradiciškai gynė atvirą debesijos rinką, tačiau pripažįsta, kad tarptautinėje politikoje technologijos tampa spaudimo priemone.

    Vienas svarbiausių poslinkių yra tai, kad technologinė politika vis dažniau siejama su nacionaliniu ir bendru ES saugumu. Diskusijose pabrėžiama, jog elektroninis paštas, duomenų saugyklos, tapatybės valdymo priemonės ar valstybės paslaugas palaikantys sprendimai nėra tik patogumo klausimas.

    Koks galimas planas?

    Komisijos kryptis apima privačių investicijų pritraukimą, atvirojo kodo sprendimų skatinimą ir europinių puslaidininkių pajėgumų stiprinimą. Taip pat numatoma, kad valstybės narės turės sistemiškiau vertinti kritinių technologijų priklausomybes ir pažeidžiamumus.

    Kartu ES viduje išlieka nesutarimų dėl priemonių griežtumo. Viena stovyklą labiau remia rinkos atvirumą ir atsargų balansą, o kita siekia aiškesnių prioritetų europiniams tiekėjams, ypač ten, kur kalbama apie jautrius duomenis ir strateginius sektorius.

    Kodėl ES elgiasi atsargiai?

    Briuselis stengiasi neduoti preteksto interpretacijoms, kad priemonės nukreiptos prieš konkrečias JAV bendroves, ypač esant įtemptai transatlantinei prekybos darbotvarkei. Todėl akcentuojama, kad technologinis suverenitetas, Komisijos požiūriu, neturėtų reikšti izoliacijos ar protekcionizmo.

    Vis dėlto bendras politinis impulsas akivaizdus: po Trumpo laikysenos Europos sostinėse mažiau iliuzijų, kad technologinė priklausomybė visuomet bus neutrali. Dėl to ES vis aktyviau ieško būdų, kaip užsitikrinti didesnę kontrolę savo skaitmeninėje ekonomikoje, kartu neatsisakant partnerystės su JAV ten, kur ji abipusiai naudinga.

  • „Anthropic“ plečia prieigą prie kibernetinių spragų išnaudojančio modelio Mythos: durys atsiveria ir Europai

    „Anthropic“ plečia prieigą prie kibernetinių spragų išnaudojančio modelio Mythos: durys atsiveria ir Europai

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ plečia prieigą prie savo galingo modelio Mythos, kuris gali padėti aptikti ir išnaudoti programinės įrangos pažeidžiamumus. Bendrovė skelbia, kad nauja prieiga bus suteikta maždaug 150 organizacijų daugiau nei 15 šalių, tarp jų ir kelioms Europos valstybėms.

    Šis plėtros žingsnis siejamas su „Anthropic“ iniciatyva Glasswing, sukurta kaip patikimų technologijų ir kibernetinio saugumo partnerių koalicija. Pagrindinis tikslas – modelio galimybes nukreipti gynybiniams tikslams, stiprinant pažeidžiamumų paiešką, analizę ir apsaugos priemonių kūrimą.

    „Plečiame partnerystę iki maždaug 150 naujų organizacijų“, – teigė „Anthropic“.

    Pasak bendrovės, kiekviena organizacija prieš gaudama prieigą privalės atitikti nustatytus saugumo reikalavimus. Tokia atranka yra esminė, nes modeliai, galintys efektyviai dirbti su pažeidžiamumais, kelia dvigubos paskirties riziką: jie gali pagreitinti tiek apsaugos priemonių kūrimą, tiek ir kenkėjiškų atakų planavimą, jei patektų į netinkamas rankas.

    Prieigos plėtra Europoje sutampa su didėjančiu reguliuotojų dėmesiu kritinių technologijų kontrolei ir tiekimo grandinių priklausomybei. Europos institucijos pastaraisiais metais vis aktyviau ieško būdų stiprinti strateginę autonomiją, ypač srityse, susijusiose su debesija, pažangiais lustais ir kibernetiniu saugumu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo DI sprendimai gali reikšmingai padėti gynybai, jei naudojami atsakingai: automatizuoti pažeidžiamumų paiešką, greitinti pataisų parengimą ir tiksliau modeliuoti atakų scenarijus. Tačiau kartu tai reikalauja griežtų prieigos kontrolės, audito ir atskaitomybės mechanizmų, kad technologija nepaskatintų incidentų skaičiaus augimo.

    „Anthropic“ nurodo, kad Glasswing plėtra bus tęsiama ir toliau, apimant tiek JAV, tiek užsienio partnerius. Tai reiškia, kad kibernetinių pajėgumų turinčių DI modelių valdymas ir tarptautinės saugos taisyklės taps vis aktualesniu klausimu tiek bendrovėms, tiek viešajam sektoriui.

  • Europos Parlamentas atsisako „Google“: numatytuoju paieškos įrankiu tampa prancūziškas „Qwant“

    Europos Parlamentas atsisako „Google“: numatytuoju paieškos įrankiu tampa prancūziškas „Qwant“

    Europos Parlamentas nusprendė pakeisti numatytąją paieškos sistemą savo vidiniuose kompiuteriuose: vietoje „Google“ bus naudojamas prancūziškas „Qwant“. Apie pokytį darbuotojai ir europarlamentarai informuoti vidiniu pranešimu.

    Institucija sprendimą sieja su skaitmeniniu suverenitetu ir asmens duomenų apsauga. Kitaip tariant, siekiama mažinti priklausomybę nuo ne Europos technologijų tiekėjų ir rinktis sprendimus, kurie renka mažiau duomenų apie vartotojų veiklą.

    Pagal pranešime aprašytą tvarką, paieškos užklausos, vedamos per naršyklių adresų juostą, bus nukreipiamos į „Qwant“. Tuo pat metu vartotojams paliekama galimybė paieškos sistemą pasirinkti patiems ir, jei reikia, nustatymus pasikeisti.

    Kodėl pasirinktas „Qwant“?

    „Qwant“ pristatomas kaip privatumu paremtas europietiškas paieškos variklis, akcentuojantis mažesnį vartotojų sekimą. Bendrovė įkurta 2013 metais ir ilgą laiką pozicionuojama kaip alternatyva didiesiems JAV technologijų žaidėjams.

    Europos institucijoms privatumo klausimas ypač jautrus, nes jos tvarko didelius asmens duomenų kiekius ir privalo laikytis griežtų taisyklių. Be to, pastaraisiais metais ES vis dažniau kalba apie rizikas, kylančias kritinėms funkcijoms remiantis kelių tiekėjų ekosistemomis.

    Platesnis ES skaitmeninio suvereniteto kursas

    Paieškos sistemos pakeitimas vyksta tuo metu, kai Briuselis stiprina politinę liniją dėl technologinės nepriklausomybės ir Europos alternatyvų skatinimo. Šis kursas apima tiek viešojo sektoriaus IT sprendimus, tiek platesnį reguliavimą ir investicinius prioritetus.

    Anksčiau dalis europarlamentarų viešai ragino mažinti priklausomybę nuo už ES ribų veikiančių tiekėjų, argumentuodami, kad tai tampa strategine silpnybe. Todėl „Qwant“ pasirinkimas vertinamas ne tik kaip IT nustatymų pakeitimas, bet ir kaip politinis signalas apie kryptį.

    „Google“ ir „Qwant“ komentaro dėl sprendimo iš karto nepateikė, tačiau tikėtina, kad šis žingsnis bus atidžiai stebimas ir kitose ES institucijose. Praktinis pokyčio poveikis paaiškės artimiausiu metu, kai vartotojai įvertins paieškos kokybę ir patogumą kasdienėje veikloje.

  • Visą gyvenimą pomidorus pjaustėte neteisingai: vertingiausią dalį patys išmetate

    Pomidorų sėklalizdžių išėmimas turi senas kulinarines tradicijas: taip siekiama sumažinti sulčių perteklių ir išlaikyti vaisiaus formą pjaustant. Klasikinėje prancūziškoje technikoje tomate concassée pomidorai dažnai nuplikomi, nulupami, pašalinamos sėklos su želė pavidalo minkštimu, o likusi dalis supjaustoma kubeliais.

    Toks paruošimas patogus, kai svarbi tvarkinga tekstūra ir patiekalas neturi sušlapti. Pavyzdžiui, brusketose ar šviežiose salsose perteklinis pomidorų skystis greitai įsigeria į duoną ar praskiedžia ingredientus, todėl skonis tampa blankesnis, o konsistencija vandeninga.

    Tačiau verdant sriubas ir padažus situacija keičiasi: būtent želė pavidalo dalis aplink sėklas gali suteikti daugiau skonio gylio. Joje gausu vandenyje tirpių junginių, kurie kaitinant lengvai pereina į skystį, o vienas svarbiausių yra natūraliai pomidoruose esanti glutamo rūgštis, siejama su umami skoniu.

    Maisto mokslo tyrimuose ne kartą pabrėžta, kad skirtingose pomidoro dalyse skonį formuojančių medžiagų koncentracija nevienoda. Pavyzdžiui, analizė, publikuota Journal of Agricultural and Food Chemistry, parodė, kad želė pavidalo pulpoje aplink sėklas glutamo rūgšties vidutiniškai būna kelis kartus daugiau nei tvirtesniame išoriniame minkštime, todėl išmetant sėklalizdžius prarandama dalis skonio.

    Naujesni tyrimai taip pat rodo, kad pomidorų skonis stipriai priklauso nuo veislės ir cheminės sudėties. Didesniais skirtumais pasižymi ir mažesni pomidorai, pavyzdžiui, vyšniniai, kurie dažnai vertinami dėl intensyvesnio, labiau koncentruoto skonio bei aromato.

    Praktiškai tai reiškia paprastą taisyklę: jei pomidorus valgysite šviežius ir norite mažiau skysčio, sėklalizdžius galima nupjauti ar nusemti. Tačiau jei verdate padažą, sriubą ar troškinį, pomidorus verta dėti į puodą su visu sultingu vidumi, o pertrinti ar perkošti tik pabaigoje, jei norisi visiškai glotnios tekstūros.

    Jei visgi išimate sėklalizdžius, jų nebūtina išmesti. Juos galima trumpai nusunkti per sietelį, surinktą kvapnų skystį panaudoti sriubai, troškiniui ar padažui, o norint dar ryškesnės pomidorų natos, skystį galima lengvai pavirti ir sutirštinti.

  • Taip verdate bulves? Specialistai įspėja: taip galite prarasti iki 80 proc. vitaminų

    Bulvės mūsų virtuvėje įsitvirtinusios jau kelis šimtmečius, todėl jų virimas dažnai atliekamas automatiškai: vanduo, druska ir 15–20 minučių puode. Tačiau mitybos specialistai primena, kad būtent įprasti įpročiai lemia didžiausius maistinių medžiagų nuostolius.

    Vandenyje tirpūs vitaminai, ypač vitaminas C ir dalis B grupės vitaminų, verdant lengvai pereina į nuovirą. Kuo daugiau bulvė supjaustoma ir kuo ilgiau verdama, tuo didesnis kontaktas su vandeniu ir šiluma, todėl nuostoliai gali būti labai reikšmingi.

    Didžiausia klaida – per smulkiai pjaustyti

    Norint išsaugoti daugiau vertingų medžiagų, bulves verta virti kuo didesniais gabalais arba visai nepjaustyti. Didžiausia vitaminų ir mineralų koncentracija yra visai po odele, todėl bulvių skutimas ir smulkinimas dar labiau sumažina jų maistinę vertę.

    Kitas svarbus veiksnys yra virimo trukmė: pervirtos bulvės praranda tekstūrą, tampa vandeningos, o nuovire lieka daugiau ištirpusių medžiagų. Praktinis patarimas paprastas: minkštumą verta tikrinti anksčiau, o išvirus vandenį nupilti iš karto.

    Į šaltą vandenį ar į verdantį?

    Klausimas, į kokį vandenį dėti bulves, priklauso nuo rezultato lėkštėje. Jei bulvės bus skirtos tyrelei ar salotoms, dažnai pasirenkamas virimas nuo šalto vandens, kad gumbai sušiltų tolygiai ir vienodai suminkštėtų.

    Jei norisi labiau išlaikyti struktūrą, o ypač verdant jaunas bulves ar bulves su odele, pravartu dėti jas į jau verdantį vandenį. Taip greičiau „uždaromas“ paviršius, trumpėja bendras virimo laikas ir mažiau medžiagų spėja pereiti į nuovirą.

    Skonis be druskos ir dar viena gudrybė

    Druska puode yra įprotis, bet ji nėra būtina skoniui: aromatą gali sustiprinti krapai, lauro lapas, kmynai ar česnako skiltelė. Prieskonius galima dėti virimo pradžioje, o po nupylimo bulves gardinti sviestu, pipirais ar švelniai rūkyta paprika.

    Dar vienas niuansas, apie kurį kalba mitybos specialistai, yra patiekimo temperatūra. Atvėsusiose bulvėse dalis krakmolo pakinta į atsparesnį, todėl toks garnyras dažnai siejamas su lėtesniu gliukozės šuoliu ir didesne nauda žarnyno mikrobiotai.

  • Trumpas pasirašė DI kibernetinio saugumo įsaką: tik 30 dienų savanoriškai peržiūrai prieš modelių paleidimą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo siekiama mažinti kibernetinio saugumo rizikas, susijusias su pažangiais dirbtinio intelekto modeliais. Dokumentas numato, kad dalis DI bendrovių būtų raginamos savanoriškai pateikti galingus naujus modelius valdžios institucijų peržiūrai likus 30 dienų iki jų viešo paleidimo.

    Šis terminas trumpesnis nei ankstesnėse diskusijose svarstytas ilgesnis laikotarpis, todėl įsaką galima vertinti kaip kompromisą tarp saugumo ir inovacijų greičio. Toks sprendimas taip pat rodo, kad Baltuosiuose rūmuose dominuoja atsargesnis požiūris į griežtą išankstinį reguliavimą, bet kartu paliekama vietos didesnei koordinacijai su privačiu sektoriumi.

    Kas konkrečiai numatyta įsake

    Vykdomajame įsake akcentuojama, kad DI gali stiprinti šalies konkurencingumą, tačiau kartu kuria naujų nacionalinio saugumo rizikų. Numatyta, kad per 30 dienų iždo institucijos, bendradarbiaudamos su pramone, turėtų pradėti kurti kibernetinio saugumo informacijos mainų mechanizmą, skirtą greičiau identifikuoti ir šalinti pažeidžiamumus.

    Taip pat numatomas įslaptintas pažangių DI modelių vertinimo ir lyginamosios analizės procesas, orientuotas į nacionalinio saugumo poveikį. Prie šio proceso koordinavimo įtraukiamos saugumo ir kibernetinės gynybos institucijos, kad būtų aiškiau nustatyta, kurie modeliai patenka į didesnės rizikos kategoriją.

    Kodėl pasirinktas 30 dienų langas

    30 dienų savanoriškos peržiūros langas pristatomas kaip laikas, per kurį federalinės agentūros galėtų įvertinti galimą grėsmę jautrioms sistemoms, įskaitant finansų sektorių ir kritinę infrastruktūrą. Tai reikšminga DI taikymui kibernetinėse atakose, kur automatizuotas pažeidžiamumų paieškos ir išnaudojimo pagreitis gali lenkti tradicinių gynybos priemonių diegimo tempą.

    Vis dėlto įsake aiškiai pabrėžiama, kad dokumentas neturėtų būti interpretuojamas kaip leidimas kurti privalomą licencijavimo, privalomos išankstinės patikros ar leidimų režimą DI modelių kūrimui ir platinimui. Tai signalas rinkai, kad administracija siekia riboti reguliacinę naštą, bet kartu nori gauti bent minimalų ankstyvą įspėjimą apie didžiausios rizikos technologijas.

    Ką tai gali reikšti pramonei ir valstybės institucijoms

    DI kūrėjams toks režimas praktiškai gali tapti nauju reputaciniu standartu: savanoriškas dalyvavimas peržiūroje gali būti vertinamas kaip atsakingo vystymo ženklas, o atsisakymas bendradarbiauti gali kelti papildomų klausimų investuotojams ir partneriams. Kita vertus, savanoriškas modelis reiškia, kad valdžios įtaka priklausys nuo bendrovių noro dalintis informacija ir nuo to, kokias realias rekomendacijas agentūros pajėgs pateikti per ribotą laiką.

    Valstybės institucijoms įsakas didina spaudimą greitai stiprinti savo pačių tinklų apsaugą ir gerinti koordinaciją su kritinės infrastruktūros operatoriais. Dokumente numatyti trumpi terminai atspindi politinį siekį reaguoti į spartėjančias grėsmes, kai pažangūs DI modeliai gali būti panaudoti tiek gynybai, tiek ir įsilaužimams automatizuoti.

    „Pažangūs dirbtinio intelekto pajėgumai stiprina mūsų šalį, tačiau sukuria naujų nacionalinio saugumo aspektų“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ekspertų bendruomenėje tokie sprendimai dažnai vertinami per pusiausvyros prizmę: kaip užtikrinti, kad inovacijos nevirstų sistemine rizika, kai pažeidžiamumų paieška, socialinė inžinerija ir kenkėjiško kodo adaptavimas gali būti atliekami greičiau ir didesniu mastu. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar „savanoriška peržiūra“ taps realiai veikiančiu mechanizmu, ar liks tik rekomendacinė nuostata be apčiuopiamo poveikio.

  • Šokas archeologams: Uzbekistane rasta 4 000 metų senumo vaiko kaukolė po operacijos

    Šokas archeologams: Uzbekistane rasta 4 000 metų senumo vaiko kaukolė po operacijos

    Archeologai pietų Uzbekistane, Džarkutano vietovėje, aptiko maždaug 4 000 metų senumo penkerių metų vaiko kaukolę su aiškiais trepanacijos pėdsakais. Trepanacija yra chirurginė procedūra, kai kaukolės kaule tyčia padaroma anga, o šis radinys laikomas vienu seniausių tokio pobūdžio įrodymų šiame regione.

    Kaulai rasti kape, kuriame palaidoti du mažamečiai vaikai: vienam mirties metu buvo apie trejus, kitam apie penkerius metus. Tyrėjų teigimu, būtent vyresniojo vaiko kaukolėje matoma intervencija išsiskiria aiškiai apibrėžtais kraštais ir žymėmis, rodančiomis kryptingą darbą, o ne atsitiktinę traumą ar vėlesnius pakitimus po palaidojimo.

    Kas yra trepanacija ir kodėl ji stebina

    Trepanacija laikoma viena seniausių žmonijos chirurginių praktikų, žinoma iš įvairių pasaulio regionų ir laikotarpių. Istoriškai ji buvo siejama su bandymais gydyti galvos traumas, mažinti spaudimą kaukolėje, malšinti stiprius skausmus, o kai kuriose kultūrose galėjo turėti ir ritualinę prasmę.

    Džarkutano radinys ypač stebina dėl paciento amžiaus. Tokia procedūra penkerių metų vaikui būtų pareikalavusi ne tik drąsos, bet ir praktinių įgūdžių: tikslaus įrankių valdymo, supratimo, kaip nepažeisti gyvybiškai svarbių audinių, bei bent minimalių infekcijų kontrolės priemonių, kurios senovėje dažnai buvo paremtos patirtimi ir tradicine medicina.

    Kaip tai galėjo būti atlikta

    Analizė rodo, kad anga greičiausiai padaryta naudojant tuo metu prieinamus įrankius, tikėtina, iš akmens ar kaulo. Tyrėjai pabrėžia, kad žymės labiau atitinka kryptingą pjovimą ar grandymą, o ne smūgio sukeltą lūžį, todėl stiprėja hipotezė apie sąmoningai atliktą procedūrą.

    Vienas svarbiausių klausimų dabar yra tai, ar vaikas po operacijos išgyveno bent kiek ilgiau. Tokiais atvejais mokslininkai paprastai ieško kaulo gijimo požymių aplink angą: jei jų yra, tai reikštų, kad organizmas spėjo reaguoti ir prasidėjo regeneracija. Galutinės išvados priklausys nuo detalesnių bioarcheologinių tyrimų.

    Ką tai sako apie Oksuso civilizaciją

    Džarkutanas siejamas su Oksuso civilizacijos arealu, kuris klestėjo tarp trečiojo ir antrojo tūkstantmečių prieš mūsų erą dabartinio Uzbekistano, Turkmėnistano ir šiaurinio Afganistano teritorijose. Ši kultūra siejama su išplėtota žemdirbyste, irigacijos sistemomis, prekybos ryšiais ir sudėtingesne socialine organizacija.

    Jei trepanacija buvo atlikta planuotai ir pagal nusistovėjusią praktiką, tai galėtų reikšti, kad bendruomenėje egzistavo specializuoti gydytojai ar ankstyvieji chirurgijos amatininkai. Tokie radiniai papildo iki šiol dominavusį vaizdą apie šio regiono bronzos amžiaus visuomenes ir leidžia kalbėti ne tik apie architektūrą ar ekonomiką, bet ir apie medicinos žinių perdavimą.

    „Šis radinys yra vienas įspūdingiausių pastarųjų metų atradimų regione, tačiau jis kartu kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų“, – sakė Salento universiteto tyrėjas Enrico Ascalone.

    Mokslininkai tikisi, kad papildomi tyrimai padės atsakyti, ar operacija buvo bandymas gelbėti gyvybę po traumos, gydyti ligą, ar atlikta dėl ritualinių priežasčių. Ne mažiau svarbu ir tai, kokį statusą tokias žinias turėję žmonės galėjo užimti to meto bendruomenėje.

  • Atvėrė galingos XIV a. karalienės kapą: DNR ir kaulai atskleidė netikėtą jos gyvenimo tiesą

    Atvėrė galingos XIV a. karalienės kapą: DNR ir kaulai atskleidė netikėtą jos gyvenimo tiesą

    XIV amžiaus Katalonijos politikoje ryškią vietą užėmusi karalienė Elizenda de Montcada po mirties vėl atsidūrė dėmesio centre. Barselonoje esančiame Santa Maria de Pedralbes vienuolyno karališkajame laidojimo komplekse atlikti tyrimai atskleidė iki šiol menkai žinotų detalių apie jos sveikatą, amžių ir kasdienybę.

    Tyrimai vyko kaip platesnio projekto dalis, kai archeologai, antropologai ir genetikai išanalizavo 25 XIV amžiuje palaidotų žmonių palaikus. Didžiausio susidomėjimo sulaukė pačios karalienės kapas, nes palaikų išlikimas pasirodė esantis neįprastai geras, leidžiantis daryti tikslesnes išvadas.

    Elizenda de Montcada istorijoje minima kaip ketvirtoji Aragono karaliaus Jokūbo II žmona. 1326 metais ji inicijavo vienuolyno Santa Maria de Pedralbes įkūrimą Barselonoje, o šis greitai tapo reikšmingu religiniu ir visuomeniniu centru regione.

    Po vyro mirties 1327 metais karalienė, kaip rodo istoriniai šaltiniai, nebegrįžo į rūmus. Ji apsigyveno specialiai įrengtuose apartamentuose greta vienuolyno ir iš ten daugelį metų tvarkė savo valdas, išlaikydama politinę įtaką, o tai našlių karalienių praktikoje Europoje buvo svarbi galios forma.

    Ką parodė kaulų analizė?

    Antropologinė analizė rodo, kad Elizenda galėjo sulaukti apie 70 metų, o tai viduramžiais buvo itin retas amžius net ir elitui. Mokslininkai fiksavo ryškius su senėjimu siejamus pakitimus, įskaitant pažengusius sąnarių degeneracijos požymius, galėjusius sukelti nuolatinį skausmą ir riboti judrumą.

    Taip pat aptikti osteoporozės bei kitų vyresniame amžiuje dažnėjančių sutrikimų pėdsakai. Tokios išvados svarbios ne tik biografijai, bet ir platesniam viduramžių elitų sveikatos vaizdui, nes leidžia lyginti gyvenimo kokybę, mitybą ir fizinius krūvius su žemesnių sluoksnių patirtimis.

    Didelį vaidmenį atliko kaukolės ir dantų būklės tyrimai, padedantys tiksliau vertinti gyvenimo sąlygas. Tyrėjai nurodo, kad, nepaisant ligų ir amžiaus, karalienė ilgą laiką tikėtina išlaikė palyginti gerą mitybos būklę, kas dera su jos aukštu statusu ir galimybėmis gauti geresnį maistą bei priežiūrą.

    Neįprastas kapas ir dviguba žinutė

    Išskirtinis dėmesys tenka ir pačiam antkapiui, suprojektuotam kaip simbolinis, dvipusis monumentas. Bažnyčios pusėje Elizenda vaizduojama kaip valdovė su karališkuoju orumu, o iš vienuolyno galerijų pusės ji pristatoma kaip kukli našlė, susijusi su religiniu gyvenimu.

    Toks sprendimas laikomas retu ir atspindinčiu dvigubą jos vaidmenį po vyro mirties: iš vienos pusės ji išlaikė autoritetą ir įtaką, iš kitos pusės sąmoningai kūrė pamaldžios, su vienuolynu susietos globėjos įvaizdį. Tyrėjų vertinimu, tai padeda geriau suprasti, kaip viduramžių moterys iš aukščiausių sluoksnių galėjo derinti politinę galią ir religines praktikas.

    Kodėl šie tyrimai svarbūs dabar?

    Šiuolaikinė bioarcheologija vis dažniau jungia klasikinius kasinėjimus su genetiniais ir izotopiniais metodais, todėl atsiveria galimybė tiksliau rekonstruoti praeities žmonių kilmę, giminystės ryšius, ligas ir net judėjimą. Šiuo atveju 25 palaidotųjų analizė leidžia geriau suprasti ne tik karalienę, bet ir su vienuolynu susijusią bendruomenę bei viduramžių Katalonijos elito socialinę struktūrą.

    Elizenda de Montcada šimtmečius dažnai buvo minima per savo vyro figūrą, tačiau nauji duomenys grąžina ją į savą vietą istorijoje. Tyrimų rezultatai primena, kad ji buvo ne tik karalienė, bet ir viena įtakingiausių savo epochos moterų, kurios gyvenimo pėdsakus dabar papildo ir mokslas.

  • Naktinis pragaras virš Kyjivo: rusai smogė „Iskander“ raketomis, veikė „Patriot“

    Naktinis pragaras virš Kyjivo: rusai smogė „Iskander“ raketomis, veikė „Patriot“

    Naktį iš birželio 1 į birželio 2 dieną Rusija surengė masinę raketų ataką prieš Ukrainą. Pranešta, kad smūgiai kliudė Kyjivą, Charkivą, Zaporižią, Dnipro ir Kamianskę, o pirmieji duomenys rodė dešimt žuvusiųjų ir per 100 sužeistųjų.

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai iš Kyjivo, kuriuose matyti oro gynybos darbas ir naktinį dangų nušviečiantys sprogimai. Analitikai viešojoje erdvėje teigė, kad viename įraše gali būti užfiksuotas balistinės raketos perėmimas, kai Ukrainos oro gynyba bandė numušti į miestą skridusius taikinius.

    „Po perėmimo danguje matomas ryškus blyksnis ir išsisklaidantys fragmentai, primenantys meteorų lietų“, – sakė atvirojo šaltinio analitikai, vertinę naktinius vaizdus.

    Kas yra „Iskander“

    „Iskander“ yra mobilus trumpojo nuotolio balistinių raketų kompleksas, Rusijos kariuomenėje naudojamas smūgiams į svarbius taikinius. Šio tipo raketos gali skristi dideliu greičiu, manevruoti ir naudoti trukdymo priemones, todėl jų perėmimas laikomas vienu sudėtingiausių oro gynybos uždavinių.

    Įvairiuose pranešimuose apie ataką minėta, kad galėjo būti panaudotos ir kitos smogiamosios priemonės, tačiau daugiausia dėmesio sulaukė būtent balistinių raketų grėsmė. Tokiais atvejais ypač svarbūs tampa aukštesnio lygio oro gynybos sprendimai, galintys veikti prieš balistinius taikinius.

    Kodėl minimas „Patriot“

    Viešai aptarinėjant Kyjivo gynybą dažnai minimas „Patriot“ kaip sistema, galinti perimti balistines raketas. Būtent todėl dalis analitikų susiejo naktinius vaizdus su tikėtinu „Iskander“ perėmimu, nors operatyvinės detalės ne visada patvirtinamos iš karto.

    Karo sąlygomis informacija apie numuštus taikinius, panaudotus ginklus ir pataikymų mastą dažnai tikslinama vėliau, kai baigiamas nuolaužų tyrimas ir suvedami duomenys iš skirtingų regionų. Dėl to pirminiai skaičiai apie aukas ir žalą gali keistis.

    Gamybos tempai ir platesnis kontekstas

    Ukrainos karinė žvalgyba anksčiau yra skelbusi vertinimus, kad Rusija gali palaikyti reikšmingą „Iskander“ raketų gamybos tempą, siejamą su galimybe reguliariai rengti atakas. Tokie skaičiavimai dažniausiai remiasi stebima pramonės veikla, tiekimo grandinių požymiais ir panaudojimo intensyvumu fronte.

    „Iskander“ tema svarbi ne tik Ukrainai: šios sistemos dislokavimas Karaliaučiaus srityje ne kartą kėlė įtampą regione, nes teoriškai didina spaudimą kaimyninėms valstybėms. Vis dėlto dabartinės atakos kontekste pagrindinis akcentas tenka Ukrainos miestams ir oro gynybos pajėgumui atremti balistinių raketų smūgius.