CP v2

Blog

  • „Žalgiris“ prieš sezoną kreipėsi į Kauną: 3 mln. eurų parama ir nauji miesto projektai

    Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Edgaras Ulanovas ir Jonas Valančiūnas, komandai rengiantis naujajam sezonui, susitiko su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu. Vizito metu žaidėjai padėkojo miestui už kasmet skiriamą finansinę paramą, kuri šiemet, įvertinus rezultatus, padidinta iki 3 mln. eurų.

    E. Ulanovas teigė, kad Kaunas pamažu vėl įgauna krepšinio sezono ritmą, o komanda intensyviai dirba, kad būtų pasirengusi ne tik sezono startui, bet ir ilgesnei distancijai. Pasak kapitono, vasaros pasiruošime svarbu ne vien geras įspūdis, bet ir stabilumas, kurį komanda privalės išlaikyti įsibėgėjus varžyboms.

    „Rugsėjį komanda visada atrodo gera, bet reikia, kad gera būtų ir gruodį. Dėl to visi stengsimės“, – sakė Edgaras Ulanovas.

    J. Valančiūnas, po ilgo laikotarpio NBA vėl žaisdamas Lietuvoje, patvirtino jau įsikūręs Kaune. Krepšininkas akcentavo, kad sprendimą lėmė ne vienas veiksnys, o svarbiausia jam yra aplinka ir palaikymas, kurį jaučia tiek iš organizacijos, tiek iš miesto ir sirgalių.

    „Kol kas viskas gerai. Palaikymas čia puikus – ir organizacija, ir miestas, ir fanai“, – sakė Jonas Valančiūnas.

    Susitikime kalbėta ir apie pastaraisiais metais besikeičiantį Kauną, ypač sporto infrastruktūros plėtrą. E. Ulanovas išskyrė miesto planus Aleksote, o meras priminė, kad rudenį Europos prospekte pilnu pajėgumu turėtų prasidėti futbolo ir regbio arenos statybos.

    Taip pat pristatyti ir kiti planuojami projektai: nuo atviro lauko aikštyno iki sporto komplekso su dirbtine banga. Skelbiama, kad per artimiausius kelerius metus naujos erdvės būtų pritaikytos daugiau nei dešimčiai sporto šakų, o tai, pasak miesto vadovų, turėtų sustiprinti Kauno, kaip sporto centro, vaidmenį.

    Susitikimo pabaigoje Kauno merui įteikti simboliniai naujojo sezono komandos marškinėliai. Miesto vadovas komandos atstovams palinkėjo sveikatos ir sėkmės siekiant tikslų, pabrėždamas, kad „Žalgirio“ pasiekimai svarbūs ne tik Kaunui, bet ir visai šaliai.

  • Spauda traukiasi, o kompensacijos auga: „Lietuvos paštui“ už pristatymą jau 10,6 mln. eurų

    Lietuvoje mažėjant popierinių laikraščių ir žurnalų prenumeratai, valstybės išlaidos jų pristatymui toliau auga. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, už nuostolingą periodinių leidinių pristatymą „Lietuvos paštui“ už 2025 metus prašoma kompensuoti 10,61 mln. eurų.

    RRT pabrėžia, kad problema tampa sisteminė: leidinių apimtys traukiasi, tačiau mokesčių mokėtojų dengiami nuostoliai didėja. „Skaičiai liudija apie gilėjančią sisteminę problemą. Pristatomų periodinių leidinių apimtys kasmet mažėja, tačiau mokesčių mokėtojų padengiami periodinių leidinių pristatymo nuostoliai tik didėja“, – sakė RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

    Per dešimtmetį pristatomų periodinių leidinių apimtys sumažėjo beveik perpus: nuo 15,38 mln. vienetų 2015 metais iki 7,84 mln. vienetų 2025 metais. Tuo pat metu kompensuojami pristatymo nuostoliai išaugo 2,2 karto – nuo 4,79 mln. iki 10,62 mln. eurų.

    RRT aiškina, kad augimą lemia masto ekonomijos efektas: logistikos tinklo išlaikymas, ypač retai apgyvendintose teritorijose, kainuoja panašiai, tačiau išlaidos pasiskirsto vis mažesniam leidinių kiekiui. Dėl to vieno leidinio pristatymo savikaina pakilo nuo 0,61 euro 2015 metais iki 1,55 euro pernai.

    Nustatyti pristatymo tarifai generuoja apie 0,20 euro pajamų už vieną leidinį, todėl likusi dalis tenka biudžetui. RRT skaičiuoja, kad valstybė iš esmės padengia apie 1,35 euro už kiekvieną pristatytą laikraštį ar žurnalą.

    Pasak RRT, prenumerata vis labiau koncentruojasi kaimiškose vietovėse: kaimo gyventojams pristatoma daugiau nei 76 proc. visų leidinių. 2025 metais „Lietuvos pašto“ periodinių leidinių pristatymo bendros sąnaudos sudarė 12,16 mln. eurų, o pajamos siekė 1,55 mln. eurų, tad pajamos padengė tik kiek daugiau nei 12 proc. išlaidų.

    Daugiausia biudžetui kainavo savaitraščio „Savaitė“ pristatymas – 1,7 mln. eurų, arba beveik 14 proc. visų pristatymo išlaidų. „Vakaro žinių“ pristatymas kainavo 430 300 eurų, „Draugo“ – 377 800 eurų, o „Panevėžio krašto“ – 373 000 eurų.

    Tarp dešimties daugiausia kainavusių leidinių dominavo regioninė spauda, taip pat pateko „Šilalės artojas“, „Santaka“, „Darbas“, „Auksinė varpa“, „Mūsų žodis“ ir „Rinkos aikštė“. Šių dešimties leidinių pristatymas kartu kainavo daugiau kaip 4,5 mln. eurų ir sudarė 37,2 proc. visų periodinės spaudos pristatymo išlaidų.

    RRT siūlo svarstyti, ar dabartinis finansavimo modelis yra tvarus, ir atkreipia dėmesį į kitų Europos šalių praktiką. „Mažėjant spaudos apimtims, verta peržiūrėti būdą, kaip finansuojamas valstybės siekis užtikrinti popierinės spaudos pristatymą gyventojams“, – sakė J. Šovienė.

    Vienas galimų kelių – remti ne vieną konkretų operatorių, o pačią paslaugą: aiškiai apibrėžti teritorijas, kuriose pristatymas komercinėmis sąlygomis neįmanomas, ir konkurso būdu parinkti efektyviausiai paslaugą galinčius teikti operatorius. RRT vertinimu, tai galėtų didinti konkurenciją dėl valstybės lėšų ir skatinti ieškoti ekonomiškesnių pristatymo sprendimų.

  • Panevėžys atveria gamyklų duris: pramonės savaitgalis žada netikėtas patirtis

    Kas šiandien paverčia miestą pramonės centru, vis dažniau lemia ne vien gamyklų skaičius ar produkcijos apimtys. Šiuolaikinėje ekonomikoje svarbi visa ekosistema: specialistų rengimas, mokslo ir verslo partnerystės, investicijų pritraukimas ir gyvenimo kokybė, kuri padeda išlaikyti talentus.

    Rugsėjo 25–27 dienomis į Panevėžį sugrįžta „Atviros pramonės savaitgalis“ – ketvirtus metus iš eilės vyksiantis pramonės festivalis. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys stiprina Panevėžio miesto ir rajono siekį būti atpažįstamam kaip modernus industrinis centras ir kviečia pamatyti, kuo regionas gyvena kasdien.

    Panevėžyje gamyba išlieka vienu didžiausią pridėtinę vertę kuriančių sektorių, o mieste veikia daugiau kaip 200 gamybos įmonių. Per dešimtmečius čia susiformavo mechanikos ir elektros inžinerijos, metalo apdirbimo, elektronikos, automobilių komponentų, baldų bei maisto pramonės kompetencijos, kurios kuria darbo vietas ir eksporto potencialą.

    Europos mastu gamybos reikšmė išlieka esminė: sektorius turi didelį svorį užimtumui ir ekonomikos atsparumui, ypač geopolitinio neapibrėžtumo ir tiekimo grandinių persitvarkymo laikotarpiu. Pastaraisiais metais vis garsiau kalbama ir apie gamybos sugrąžinimą ar priartinimą prie Europos rinkų, o tai didina konkurenciją dėl investicijų tarp regionų.

    Vien stiprių įmonių nepakanka, kad pramonė augtų tvariai: reikalingi mokymo centrai, inovacijų infrastruktūra, patraukli miesto aplinka ir bendruomenė, kuri jaučia ryšį su čia kuriama verte. Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys NOW“ komanda akcentuoja, kad festivalis ir parodo būtent šią pramonės pusę – ją, kuri jungia verslą, švietimą, kultūrą ir kasdienį miesto gyvenimą.

    Renginio idėja remiasi paprastu principu: dažnai matome galutinį produktą, bet retai pamatome žmones, technologijas ir profesijas, kurios jį sukuria. „Atviros pramonės savaitgalis“ siekia atverti tai, kas įprastai lieka už gamyklų vartų, ir kartu priminti, kad pramonė daro įtaką ne tik ekonomikai, bet ir tam, kokių kompetencijų reikia mokykloms, kaip planuojamos teritorijos ir kaip pritaikomas industrinis paveldas.

    Panevėžyje industrinė ir kultūrinė tapatybės vis dažniau susitinka: buvę pramoniniai pastatai įgauna naujas verslo, logistikos ar kultūros funkcijas, o industrinės erdvės tampa renginių vietomis. Tokia transformacija leidžia pramonės istoriją paversti gyvu miesto audiniu, o ne tik praeities liudijimu.

    Rugsėjo 25–27 dienomis festivalis kvies panevėžiečius ir miesto svečius iš arčiau pamatyti, kaip kuriama pridėtinė vertė, kokių specialistų reikia moderniai gamybai ir kodėl pramonė šiandien vis dažniau išeina už gamyklų sienų. Organizatoriai tikisi, kad renginys padės geriau suprasti, kaip pramonė formuoja regiono ateitį ir kokią vietą joje gali rasti skirtingų sričių žmonės.

    Informacija: Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“

  • 78 proc. vairuotojų pastebi vaikus su telefonu prie perėjų: ekspertai įspėja apie riziką

    Mokslo metų pradžioje į gatves sugrįžus tūkstančiams savarankiškai į mokyklas keliaujančių vaikų, vis dažniau fiksuojama pavojinga tendencija – dėmesys kelyje nukrypsta į telefoną. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 78 proc. vairuotojų dažnai pastebi vaikus, einančius gatve ar per pėsčiųjų perėją žiūrint į ekraną.

    Gyventojų apklausa taip pat atskleidė, kad daugiau nei 60 proc. žmonių mano, jog telefono naudojimas kelia realią grėsmę vaikų saugumui eisme. Pasak „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorės Aurelijos Kazlauskienės, šią riziką didina kasdieniai įpročiai, kai ekranas tampa nuolatiniu dėmesio traukos objektu net situacijose, kuriose būtinas maksimalus budrumas.

    Iki nelaimės – akimirka

    Didžiausia rizika, anot ekspertų, kyla prie pėsčiųjų perėjų ir sankryžose, taip pat prie išvažiavimų iš kiemų ar mokyklų teritorijų, kur matomumą dažnai riboja sustatyti automobiliai. Tokiose vietose eismo situacija gali pasikeisti per sekundes, o trumpas žvilgsnis į ekraną gali tapti lemtingu.

    „Pažvelgti į žinutę ar trumpam nukreipti akis į ekraną gali atrodyti kaip nereikšmingas įprotis, tačiau eismo situacija per tą laiką gali staigiai pasikeisti“, – sakė A. Kazlauskienė.

    Specialistai pabrėžia, kad vaikui, kuris eina žiūrėdamas į telefoną, sunkiau įvertinti automobilio greitį ir atstumą, o taip pat – įsitikinti, ar vairuotojas jį mato. Vairuotojams toks vaiko elgesys turėtų būti papildomas signalas sumažinti greitį ir būti pasirengus netikėtam žingsniui į važiuojamąją dalį.

    Suaugusiųjų pavyzdys veikia labiausiai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vaikų sauga eisme priklauso ne tik nuo taisyklių mokėjimo, bet ir nuo realių įpročių, kuriuos jie perima stebėdami suaugusiuosius. Jei tėvai ar globėjai patys prie perėjos tikrina telefoną, vaikai tokį elgesį linkę laikyti norma.

    „Jei norime, kad vaikai prie perėjos padėtų telefoną į šalį, verta parodyti tą patį elgesį patiems – juk pirmoji saugaus eismo pamoka vyksta ne mokykloje, o realiame gyvenime“, – sakė A. Kazlauskienė.

    Praktikoje tai reiškia paprastus veiksmus: telefoną prieš kertant gatvę padėti į kišenę ar kuprinę, sustoti prie perėjos, apsižvalgyti į abi puses ir užmegzti akių kontaktą su vairuotoju. Tokie įpročiai mažina riziką, kai dėl išsiblaškymo neįvertinama artėjančio automobilio trajektorija.

    Rugsėjį galioja nemokama apsauga

    „Lietuvos draudimas“ praneša visą rugsėjį nemokamai apdraudžiantis visus šalies moksleivius, kurių Lietuvoje yra iki 350 tūkst. Draudimo apsauga automatiškai galioja nuo rugsėjo 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos pabaigos, o draudimo suma siekia iki 5 tūkst. eurų.

    Pasak bendrovės, patekus į eismo įvykį tėvams ar globėjams reikia pranešti policijai ir registruoti žalą „Lietuvos draudimo“ kanaluose arba susisiekti su specialistais trumpuoju telefonu 1828. Nurodoma, kad išmoka mokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis yra įvykio kaltininkas.

    Reprezentatyvų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu 2026 metais liepą atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 017 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų iš skirtingų šalies vietovių.

  • Valstybinė žemė persikėlė į ekraną: 24 paslaugos internetu ir jau 43 000 prašymų per metus

    Aplinkos projektų valdymo agentūra kartu su Nacionaline žemės tarnyba ir partneriais užbaigė valstybinės žemės administravimo skaitmenizavimo projektą. Dalis svarbiausių su valstybine žeme susijusių procesų perkelta į Žemės informacinę sistemą, paslaugas teikiant per Elektroninius valdžios vartus.

    Projekto metu suskaitmenintos 24 valstybinės žemės administravimo paslaugos, kurias gyventojai ir verslas gali inicijuoti nuotoliniu būdu. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, per pirmuosius sistemos veiklos metus per šią sistemą pateikta daugiau kaip 43 000 prašymų.

    „Valstybinė žemė yra visos šalies turtas, todėl jos valdymo procesų skaitmeninimas buvo būtinas ir labai svarbus pokytis. Sukurta vientisa skaitmeninė infrastruktūra leidžia efektyviau valdyti viešąjį turtą, užtikrina procesų skaidrumą ir leidžia klausimus išspręsti greičiau“, – sakė Aplinkos projektų valdymo agentūros Aplinkosaugos departamento vadovas Artūras Pužas.

    Greitesnės paslaugos gyventojams ir verslui

    Atnaujinta sistema sukurta taip, kad prašymai būtų pildomi vienoje skaitmeninėje aplinkoje, o dalis duomenų automatiškai užsipildytų iš kitų valstybės registrų. Tai mažina rankinio pildymo apimtį, tikimybę suklysti ir trumpina laiką, reikalingą paslaugai inicijuoti.

    Didžiausi srautai, kaip nurodo Nacionalinė žemės tarnyba, fiksuojami dėl sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje, taip pat dėl valstybinės žemės nuomos ar įsigijimo procedūrų. Praktikoje tai reiškia, kad dalis anksčiau įprastų vizitų ir dokumentų derinimo etapų gali būti pradėti ir valdomi nuotoliniu būdu.

    „Per metus per sistemą gavome daugiau kaip 43 tūkstančius prašymų. Dažniausiai pateikiami prašymai dėl sutikimų statyti, taip pat dėl valstybinės žemės nuomos ir pirkimo. Sieksime, kad žmonės ir verslas dar daugiau klausimų galėtų išspręsti greitai ir patogiai“, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gabrielė Valentaitė.

    Vienas svarbiausių pokyčių – vienkartinio duomenų pateikimo principas, kai pareiškėjams nereikia tų pačių dokumentų teikti kelioms institucijoms. Taip pat numatyta galimybė stebėti prašymo nagrinėjimo eigą realiu laiku, kas padeda aiškiau suprasti terminus ir procedūrų būklę.

    Vienodi įrankiai savivaldybėms

    Iki modernizavimo vieningo sprendimo valstybinės žemės patikėtinių paslaugoms teikti nebuvo, todėl praktika galėjo skirtis priklausomai nuo institucijos. Po atnaujinimo vieningu procesu naudojasi visos 60 šalies savivaldybių ir daugiau kaip 68 valstybinės žemės patikėtiniai.

    Taip pat įdiegta erdvinių duomenų valdymo posistemė, leidžianti vienoje aplinkoje kaupti, analizuoti ir valdyti informaciją apie valstybinę žemę nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu. Tikimasi, kad tai didins sprendimų nuoseklumą, skaidrumą ir leis efektyviau valdyti valstybei priklausantį turtą.

    Projektą įgyvendino Nacionalinė žemės tarnyba, partneriais buvo Aplinkos projektų valdymo agentūra, Statybos sektoriaus vystymo agentūra, Registrų centras ir Aplinkos ministerija. Skaitmenizavimo kryptis siejama su platesne viešojo sektoriaus skaitmeninių paslaugų plėtra, kai daugiau procedūrų perkeliama į savitarną, mažinant administracinę naštą.

  • Kaunas ryžtasi netikėtam eksperimentui: Karaliaus Mindaugo prospektą atiduos riedėtojams

    Rugsėjo 16–22 dienomis Kaune vyks Darnaus judumo savaitė, kviečianti gyventojus bent trumpam atsisakyti automobilio ir rinktis dviratį, viešąjį transportą ar ėjimą pėsčiomis. Pagrindinis savaitės akcentas numatytas rugsėjo 19 dieną, kai miesto centre planuojamos masinės riedynės.

    Ši iniciatyva yra Europos mastu rengiamos Europos judumo savaitės dalis, kasmet skatinanti miestus mažinti taršą ir triukšmą bei gerinti eismo saugą. Tokie renginiai dažnai tampa proga gyventojams praktiškai išbandyti alternatyvas automobiliui ir įvertinti, kas mieste veikia, o kur dar trūksta patogumo.

    Kaune savaitės metu suplanuotos ir pažintinės veiklos: rugsėjo 16–18 dienomis vyks ekskursijos pėsčiomis, o rugsėjo 19 ir 20 dienomis numatyti pasivažinėjimai dviračiais po skirtingus miesto rajonus. Taip pat rugsėjo 19 dieną organizuojamas orientacinis žaidimas Viešojo transporto detektyvai Kaune, kuriame komandos užduotis vykdys keliaudamos autobusais ir troleibusais.

    Didžiausias pokytis lauks rugsėjo 19 dienos vakarą, kai į bendrą koloną kviečiami dviratininkai, riedutininkai, paspirtukininkai ir kiti mikrojudumo priemonių naudotojai. Organizatoriai skelbia, kad vienam vakarui Karaliaus Mindaugo prospektas bus skirtas darniai judantiems dalyviams, o maršrutas drieksis per miesto centrą iki Senamiesčio prieplaukos.

    „Kaunas – žalias miestas, kuriame vis daugiau žmonių dviratį ar kitas mikrojudumo priemones renkasi ne tik laisvalaikiui, bet ir kasdienėms kelionėms. Nuosekliai investuojame į tam reikalingą infrastruktūrą ir siekiame, kad darniai judėti būtų patogu bei saugu. Riedynėmis norime dar kartą parodyti, kad toks pasirinkimas Kaunui svarbus ir vienam vakarui vieną judriausių miesto gatvių atiduodame riedantiems“, – sakė Kauno vicemeras Andrius Palionis.

    Finiše, Senamiesčio prieplaukoje, planuojama vakaro programa ir geriausio kostiumo rinkimai. Organizatoriai taip pat primena apie saugumą: dalyviams įprasta rekomenduoti šalmus, šviesą atspindinčius elementus ir atsakingą greitį, ypač judant didesnėje kolonoje.

    Darnaus judumo savaitė Kaune baigsis rugsėjo 22 dieną, per Dieną be automobilio. Savivaldybė skelbia, kad tą dieną miesto autobusais ir troleibusais bus galima važiuoti nemokamai.

  • 7 ženklai, kad šuo jus myli: vieną elgesį daugelis klaidingai laiko prisirišimu

    7 ženklai, kad šuo jus myli: vieną elgesį daugelis klaidingai laiko prisirišimu

    Šunys negali ištarti „myliu“, tačiau jų emocijas išduoda kūno kalba ir kasdieniai įpročiai. Mokslininkai ir gyvūnų elgsenos specialistai pabrėžia, kad šuns prisirišimas prie žmogaus turi biologinį pagrindą, o ryšį sustiprina ramus, saugus bendravimas.

    Tyrimai rodo, kad šuns ir šeimininko kontaktas gali didinti oksitocino, dažnai vadinamo prisirišimo hormonu, išsiskyrimą. Tai siejama su pasitikėjimu, saugumo jausmu ir noru būti šalia, tačiau svarbu atskirti šiuos signalus nuo nerimo ar streso požymių.

    Ką išduoda šuns kūno kalba

    Vienas aiškiausių ženklų – švelnus, atsipalaidavęs akių kontaktas. Šunų pasaulyje įsmeigtas žvilgsnis gali reikšti įtampą, bet ramioje aplinkoje su artimu žmogumi toks žiūrėjimas dažnai rodo pasitikėjimą ir emocinį artumą.

    Ne mažiau iškalbingi ir džiaugsmingi pasitikimai: grįžus namo šuo gali vizginti ne tik uodegą, bet ir visą kūną, suktis ratu, nešti žaislą. Toks elgesys paprastai reiškia, kad jūsų pasirodymas jam yra svarbus įvykis, o ne vien tik viltis gauti skanėstą.

    Dar vienas signalas – pasirinkimas miegoti šalia, tame pačiame kambaryje ar net lovoje. Miegas gyvūnui yra pažeidžiamiausias metas, todėl būvimas greta dažniausiai reiškia, kad šuo šalia jūsų jaučiasi saugiai.

    Kodėl šuo seka iš paskos

    Daugelis pastebi, kad šuo seka iš kambario į kambarį ir nuolat tikrina, kur esate. Šunys yra socialūs gyvūnai, todėl toks elgesys dažnai rodo norą palaikyti ryšį ir orientuotis į žmogų kaip į savo grupės narį.

    Vis dėlto nuolatinis sekimas ne visada yra meilės įrodymas. Jei šuo paniškai reaguoja į trumpą išsiskyrimą, negali nusiraminti likęs vienas, loja, niokoja daiktus ar šlapinasi namuose, tai gali būti atsiskyrimo nerimo ženklai, o ne didesnė meilė.

    Kada reikėtų sunerimti

    Meilę ir pasitikėjimą taip pat gali rodyti žaislo atnešimas ir padėjimas prie kojų ar ant kelių. Dažnai tai yra kvietimas bendrauti, o kai kuriais atvejais – pasidalijimas vertingu „resursu“, kai šuo parodo, kad šalia jūsų jaučiasi užtikrintas.

    Tačiau jeigu bandant paimti žaislą šuo sustingsta, urzgia ar saugo daiktą, tai labiau panašu į išteklių saugojimą. Specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia ne bausti, o mokyti saugaus keitimo, stiprinti pasitikėjimą ir, jei reikia, kreiptis į kinologą ar gyvūnų elgsenos konsultantą.

    „Tikras prisirišimas dažniausiai matuojamas ne šuns įkyrumu, o jo ramybe šalia žmogaus“, – sako gyvūnų elgsenos specialistai. Kai šuo šalia jūsų gali atsipalaiduoti, pailsėti ir drąsiai tyrinėti aplinką, tai vienas patikimiausių ženklų, kad ryšys yra tvirtas.

  • Slovakija perka dar 4 F-16 už 390 mln. eurų: kuo tai svarbu NATO oro policijai Baltijos šalyse

    Sprendimas: dar keturi F-16

    Slovakijos vyriausybė pritarė papildomų keturių JAV gamybos naikintuvų F-16 Block 70 įsigijimui su susijusia įranga. Bendra sandorio vertė siekia apie 390 mln. eurų, o pristatymą planuojama užbaigti iki 2030 metų.

    Papildomas pirkimas papildo ankstesnį Slovakijos užsakymą: 2018 metais šalis buvo užsakiusi 14 tokių orlaivių. Gynybos ministerija sprendimą sieja su pasikeitusia saugumo situacija Europoje ir poreikiu stiprinti oro erdvės kontrolės pajėgumus.

    Kiek F-16 Slovakija jau turi

    Iš 14 užsakytų F-16 Block 70 dešimt jau yra pristatyti Slovakijai. Dar keturi naikintuvai kol kas naudojami Jungtinėse Valstijose slovakų pilotų mokymams, tačiau planuojama, kad jie į Slovakiją bus pargabenti iki 2028 metų pabaigos.

    Slovakija šiais lėktuvais siekia atkurti pilnavertę oro gynybą po to, kai atsisakė sovietinių laikų MiG-29. Po 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą šie orlaiviai buvo išimti iš rikiuotės, o vėliau perduoti Kyjivui.

    Kada Slovakija gali prisidėti prie NATO misijų

    Laikotarpiu, kai Slovakija neturėjo pakankamų nacionalinių pajėgumų oro erdvei saugoti, jai padėjo sąjungininkai, tarp jų Lenkija, Čekija ir Vengrija. Slovakijos gynybos institucijos teigia, kad atsakomybę už savo oro erdvę šalies karinės oro pajėgos turėtų perimti iki kitų metų pabaigos.

    Slovakijos gynybos ministras Robertas Kaliňákas anksčiau yra nurodęs, kad iki 2027 metų pabaigos Slovakijos naikintuvai galėtų įsitraukti į NATO Air Policing misiją Baltijos šalyse. Tokie planai reikštų, kad Slovakija iš gavėjos, kuriai reikia sąjungininkų pagalbos, palaipsniui virsta valstybe, galinčia prisidėti prie kolektyvinės oro gynybos regione.

  • „PGZ“ pristatė „Piorun 2“: ką žada nauja Lenkijos nešiojama oro gynybos raketa

    Lenkijos gynybos pramonė tarptautinėje parodoje MSPO Kielcuose pirmą kartą viešai parodė nešiojamos priešlėktuvinės sistemos „Piorun 2“ kryptį. Projektą pristatė „Polska Grupa Zbrojeniowa“ kartu su gamintoju „Mesko“, pabrėždami, kad tai yra ankstesnio „Piorun“ evoliucija, o ne visiškai naujas kompleksas.

    „Piorun“ šeima pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių Lenkijos eksportinių ginkluotės produktų, o kovos Ukrainoje patirtis išryškino trumpųjų nuotolių oro gynybos svarbą. Būtent todėl „Piorun 2“ akcentuojamas kaip atsakas į sparčiai besikeičiančias grėsmes, pirmiausia dronų ir sparnuotųjų raketų plitimą.

    Kuo skirsis „Piorun 2“?

    Pristatymo metu nurodyta, kad naujoji versija turėtų išlaikyti panašius matmenis kaip pirmtakas, tačiau gauti kitus skrydžio ir taikymo parametrus. Svarbiausias pažadas – didesnis efektyvus nuotolis, nors kol kas tikslūs skaičiai neatskleidžiami.

    Kaip kontekstas, anksčiau skelbta, kad pirmosios kartos „Piorun“ efektyvus nuotolis siekia apie 6,5 kilometro, o maksimalus taikinių perėmimo aukštis – apie 4 kilometrus. „Piorun 2“ turėtų pagerinti šiuos rodiklius, tačiau, kaip akcentuota, proveržis bus labiau nuoseklus nei revoliucinis.

    Gamintojai taip pat kalba apie proporciškai valdomus vairus, kurie leistų sklandesnę skrydžio trajektoriją ir mažesnius energijos nuostolius. Tai tiesiogiai susiję su geresniu manevringumu, kuris ypač svarbus gaudant mažus, staigiai manevruojančius oro taikinius.

    Dar vienas paketas – patobulinta nukreipimo galvutė ir optimizuoti sekimo algoritmai. Tokie patobulinimai paprastai siejami su geresniu atsparumu trikdžiams ir stabilesniu taikinio išlaikymu sudėtingomis sąlygomis, kai ore vienu metu veikia daug objektų.

    Pranešta ir apie pakeitimus skeveldrinėje kovinėje dalyje. Nors masė, tikėtina, išliks panaši, akcentuojama kitokia įdėklo konstrukcija, turinti suformuoti tolygesnes skeveldras ir geriau padengti taikinio zoną.

    Kodėl šis pristatymas svarbus?

    Apie „Piorun 2“ kūrimą viešojoje erdvėje buvo kalbama jau ne vienus metus, tačiau dabar pramonė demonstruoja apčiuopiamą etapą – darbinius modelius ir įvardija konkrečias modernizavimo kryptis. Tai signalas, kad programa pereina iš koncepcinės stadijos į brandesnį bandymų ir parengties etapą.

    Šiandien trumpųjų nuotolių oro gynyba Europoje yra viena jautriausių spragų, todėl nešiojami kompleksai vėl atsidūrė prioritetų sąrašuose. NATO šalys siekia papildyti sluoksniuotą oro gynybą priemonėmis, kurios greitai dislokuojamos, pigesnės nei dideli kompleksai ir tinka kovai su dronais bei sraigtasparniais.

    „Piorun“ sėkmė tarptautinėje rinkoje sustiprino ir „Piorun 2“ potencialą, nes pirkėjams svarbi tęstinumo logika, atsarginių dalių grandinė ir apmokymo paprastumas. Jei naujoji versija išlaikys panašų ergonomikos ir eksploatacijos principą, modernizavimas kariuomenėms gali kainuoti mažiau nei visiškas sistemos keitimas.

    „Nauja versija buvo tobulinama remiantis patirtimis, sukauptomis Ukrainos fronte“, – pabrėžė projekto pristatyme dalyvavę pramonės atstovai.

    Kol kas „Piorun 2“ grafikas, bandymų etapai ir serijinės gamybos apimtys nėra detalizuojami. Vis dėlto pats viešas pristatymas rodo, kad Lenkija siekia išlaikyti lyderystę nešiojamų oro gynybos sistemų segmente ir pasiūlyti rinkai patobulintą sprendimą, pritaikytą dabartinėms grėsmėms.

  • Mazovijoje nuo smūgio į vilkiką nuvažiavo nuo bėgių „PKP Intercity“ traukinys: sužeista 20 žmonių

    Mazovijos vaivadijoje Lublino–Ščecino maršrutu važiavęs „PKP Intercity“ traukinys susidūrė su per geležinkelio pervažą važiavusiu vilkiku, o po smūgio dalis sąstato nuvažiavo nuo bėgių. Vežėjas pranešė, kad traukinyje buvo apie 120 keleivių.

    Gelbėjimo tarnybų duomenimis, per incidentą nukentėjo 20 žmonių, iš jų keturi – sunkiai. Į įvykio vietą buvo pasiųsti du Lenkijos oro greitosios pagalbos sraigtasparniai, nukentėjusieji taip pat gabenami greitosios medicinos pagalbos automobiliais.

    Avarija per pervažą

    Incidentas įvyko apie vidurdienį prie Sokolnikų vietovės geležinkelio linijoje Nr. 22. „PKP Intercity“ nurodė, kad traukinys trenkėsi į ant pervažos buvusį vilkiką, po to įvyko nuvažiavimas nuo bėgių.

    „Prieš dvyliktą valandą geležinkelio linijoje Nr. 22 traukinys trenkėsi į pervažoje buvusį sunkvežimį, o dalis sąstato nuvažiavo nuo bėgių“, – nurodė „PKP Intercity“.

    Sunkiai sužeisti ir mašinistas

    Policija pranešė, kad tarp sunkiai sužeistų yra vilkiko vairuotojas ir traukinio mašinistas. Ugniagesiai patikslino, kad vagonai liko torų ribose – jie neapvirto, tačiau lokomotyva nuvirto ant šono.

    Įvykio vietoje toliau dirba gelbėjimo pajėgos, policija ir geležinkelių atstovai, vertinama keleivių būklė ir tikslinamos avarijos aplinkybės. Tokiais atvejais tyrime paprastai vertinama pervažos saugumo įranga, matomumas, eismo organizavimas ir vairuotojo veiksmų seka.

    Eismas sustabdytas, vežėjai keičia maršrutus

    Eismas geležinkelio linijoje Nr. 22 tarp Tomaszów Mazowiecki ir Radom Główny buvo sustabdytas. „PKP Intercity“ informavo, kad keleiviams organizuojamas pakaitinis susisiekimas autobusais, taip pat taikomas tarpusavio bilietų pripažinimas su regioniniais vežėjais.

    Geležinkelių infrastruktūros atstatymas po nuvažiavimo nuo bėgių paprastai apima sąstato patraukimą, bėgių ir kontaktinio tinklo patikrą bei pervažos įrangos apžiūrą. Tik po šių darbų sprendžiama, kada galima saugiai atnaujinti eismą.