CP v2

Blog

  • Trumpas smogia Kanados alkoholiui: draudimai, 50 proc. muitai ir grasinimai nutraukti sutartis

    Trumpas smogia Kanados alkoholiui: draudimai, 50 proc. muitai ir grasinimai nutraukti sutartis

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar labiau paaštrino prekybos ginčą su Kanada, šįkart nukreipdamas priemones į alkoholio importą ir dalį kitų prekių. Nauji ribojimai paskelbti tuo metu, kai abi šalys jau taiko viena kitai atsakomąsias priemones, o derybos įstrigusios.

    Pagal Baltųjų rūmų paskelbtus sprendimus, daliai kanadietiškų prekių nuo rugsėjo 15 dienos numatytas 50 proc. muitas. Tarp įvardytų kategorijų minimi įvairūs gaminiai nuo čiužinių iki motorinių valčių ir golfo vežimėlių, todėl smūgis gali kliudyti ne vieną gamybos grandinę.

    Atskiri vykdomieji įsakymai taip pat numato importo draudimą įvairiems alkoholiniams gėrimams ir kai kuriems pieno produktams, įskaitant išrūgas, kuris turėtų įsigalioti nuo rugsėjo 29 dienos. Tokie ribojimai išskirtinai jautrūs, nes alkoholio rinka yra greitai reaguojanti: užsakymų ciklai trumpi, o vartotojai greitai keičia pasirinkimus.

    Kanada atsako muitais

    Kanados Vyriausybė anksčiau tą pačią dieną įvedė atsakomąsias priemones JAV importui, kurių bendra apimtis siekia apie 17 100 000 000 eurų. Priemonės palietė, be kita ko, plieno ir aliuminio produktus bei dalį pieno gaminių, įskaitant sūrį.

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney viešai pabrėžė, kad ekonominių ryšių atsiejimas nuo JAV turės kainą, tačiau, jo teigimu, ilgalaikė nauda gali būti didesnė už trumpalaikį skausmą. Jis taip pat akcentavo, jog Kanada turi pakankamai išteklių persiorientuoti ir išlaikyti augimą, nors pereinamasis laikotarpis būtų sudėtingas.

    „Tas persiorientavimas kainuos. Veiksmai visada turi kainą. Tačiau ji neprilygsta kainai, kurią mokėtume nieko nedarydami“, – sakė Markas Carney.

    Sutartys ir „Bombardier“ korta

    Reaguodamas į Kanados muitus, Donaldas Trumpas taip pat pareiškė sieksiantis apriboti kanadiečių įmonių galimybes dalyvauti JAV valstybiniuose pirkimuose. Pasak jo, svarstoma kanadietiškos kilmės produktus išbraukti iš General Services Administration ilgalaikių tiekimo sutarčių programos, kuri, jo teigimu, per metus apima apie 43 000 000 000 eurų vertės kontraktų.

    Įtampą dar labiau padidino ir signalai dėl aviacijos pramonės: Trumpas viešai grasino bandyti blokuoti „Bombardier Aviation“ pardavimus JAV, jei gamyba nebūtų perkelta į Ameriką. Bendrovė atsakė primindama apie sukurtas darbo vietas ir veiklą daugelyje JAV valstijų, todėl klausimas tapo politiškai jautrus ir pačioje Amerikoje.

    Kontekstas išlieka platus: Kanada yra stipriai integruota į JAV rinką, didelė eksporto dalis keliauja būtent į pietinę kaimynę, o tiekimo grandinės, ypač gamybos sektoriuje, glaudžiai susietos. Dėl to muitai ir draudimai gali sukelti ne tik kainų šuolius, bet ir tiekimo trikdžius, kurie atsiliepia vartotojams abiejose sienos pusėse.

    Kanados valdžia tuo pat metu paskelbė pagalbos paketą verslui ir darbuotojams, kurio vertė siekia apie 4 650 000 000 eurų. Tikimasi, kad jis padės amortizuoti smūgį sektoriams, kurie pirmieji pajus papildomų muitų ir prekybos ribojimų pasekmes.

  • „Google“ žada 13 mlrd. eurų Suomijai: DI duomenų centrų bumas keičia Europą

    „Google“ žada 13 mlrd. eurų Suomijai: DI duomenų centrų bumas keičia Europą

    Didžiausia „Google“ investicija Europoje

    „Google“ paskelbė per artimiausius dvejus metus Suomijoje investuosianti mažiausiai 13 mlrd. eurų į duomenų centrus ir su jais susijusią skaitmeninę infrastruktūrą. Tai didžiausia vienkartinė bendrovės investicija Europoje, orientuota į DI paslaugų augimą.

    Planuojama plėtra apimtų kelias savivaldybes, įskaitant Hamina, Kajaani, Muhos ir Vaala. Šie objektai turėtų aptarnauti įvairias „Google“ paslaugas, tarp jų ir „Gemini“.

    „„Google“ sprendimas aiškiai parodo mūsų stiprybes. Duomenų ekonomikos vertė gerokai viršija tiesiogines investicijas, nes skatina inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą“, – sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo.

    Bendrovė nurodo, kad statybos darbai būtų vykdomi 2027 ir 2028 metais. „Google“ vertinimu, investicijos galėtų kasmet pridėti apie 3,6 mlrd. eurų Suomijos BVP ir paremti daugiau kaip 37 000 darbo vietų, iš jų apie 16 000 statybų sektoriuje.

    Pasibaigus intensyviausiems statybų etapams, prognozuojama, kad duomenų centrų veikla ir su ja susijusios grandys kasmet palaikytų apie 7 000 darbo vietų. Tai apimtų inžinerines, eksploatavimo, tiekimo, taip pat vietos paslaugų sektoriaus roles.

    Kodėl pasirinkta Suomija

    Suomija tampa vis patrauklesnė duomenų centrams dėl vėsaus klimato, kuris mažina aušinimo sąnaudas. Duomenų centrai generuoja daug šilumos ir reikalauja didžiulių elektros kiekių, todėl natūralios aušinimo sąlygos tampa konkurenciniu pranašumu.

    Kitas veiksnys yra elektros tiekimo stabilumas ir palyginti palanki kaina, kurią užtikrina branduolinė energetika, vėjo ir hidroelektrinės. Šis derinys pastaraisiais metais paskatino visos šalies duomenų centrų plėtros bangą.

    Kas keičiasi Europoje

    Investicijų mastas rodo, kad DI infrastruktūra Europoje tampa strateginiu prioritetu, o konkurencija persikelia į energijos, tinklų pajėgumų ir reguliavimo lauką. Dideliems skaičiavimams reikalinga ne tik elektra, bet ir patikimas perdavimo tinklas, žemės sklypai, vandens ištekliai bei aiškios leidimų procedūros.

    Tokie projektai vis dažniau vertinami ir per tvarumo prizmę: svarbu, iš kokių šaltinių gaunama energija, kaip panaudojama perteklinė šiluma ir kokį poveikį infrastruktūra daro vietos aplinkai. „Google“ teigia, kad dalis lėšų būtų skiriama švarios energijos projektams, biologinei įvairovei, švietimui, tyrimams ir darbuotojų kompetencijų ugdymui.

    „Google“ Suomijoje veikia nuo 2009 metų, kai įsigijo nenaudojamą popieriaus fabriką Hamina mieste ir jį pritaikė duomenų centro veiklai. Nuo tada objektas buvo nuosekliai plečiamas, o dabartinis planas reikštų dar spartesnį plėtros tempą, susietą su DI paslaugų paklausos augimu.

    Tuo pat metu Suomijos vyriausybei tokios investicijos tampa ir ekonominės politikos instrumentu, ypač esant silpnesniam augimui ir aukštesniam nedarbui. Duomenų ekonomika šiuo metu laikoma viena iš sričių, galinčių atnešti didelį kapitalą ir sukurti apčiuopiamą darbo vietų efektą.

  • Dujos Europoje brangsta iki rekordų: IEA ragina kaupti strategines atsargas ir keisti taisykles

    Dujos Europoje brangsta iki rekordų: IEA ragina kaupti strategines atsargas ir keisti taisykles

    TTF kaina šoktelėjo į aukštumas

    Europos etaloninė didmeninė dujų kaina, artimiausio mėnesio Nyderlandų TTF kontraktas, rugsėjo 9 dieną buvo pakilusi virš 79 eurų už megavatvalandę. Tai aukščiausias lygis nuo 2023 metų pradžios, o rinkoje vis labiau įkainojama geopolitinė rizika.

    Kainas kelia įtampos Artimuosiuose Rytuose ir padidėjęs nerimas dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo maršrutų. Rinka jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad gali sutrikti krovinių srautai, ypač kai konkurencija dėl SGD krovinių žiemą tradiciškai aštrėja.

    Laikinas brangimas keičia saugyklų ekonomiką

    Šių metų pradžioje TTF kainos svyravo maždaug nuo 26,5 iki 79 eurų už megavatvalandę, o skirtumą didino augantis rizikos priedas. Kai trumpalaikės kainos pakyla, o vėlesnių pristatymų kainos atrodo santykinai žemesnės, silpnėja motyvacija pildyti saugyklas vasarą.

    Įprastai vasaros dujos būna pigesnės už žiemos, todėl bendrovės jas perka, saugo ir vėliau parduoda brangiau. Šįkart trumpalaikis kainų šuolis ir lūkesčiai, kad vėliau tiekimo sąlygos gali pagerėti, mažina finansinį paskatinimą kai kuriose Europos šalyse sparčiai pildyti atsargas.

    Saugyklų lygis Europoje išlieka neįprastai žemas, tačiau tai nereiškia, kad žemynas tuoj pritrūks dujų. Vis dėlto mažesnės atsargos didina priklausomybę nuo SGD importo šaltuoju sezonu, kai paklausa ir kainų nepastovumas paprastai būna didžiausi.

    Ilgesnės rizikos: SGD pasiūlos suvaržymai

    Papildomą spaudimą kainoms kuria ir ilgesnio laikotarpio pasiūlos ribojimai. Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad Kataro Ras Laffan komplekse po kovo mėnesį įvykusių streikų buvo smarkiai apgadinti du SGD gamybos įrenginiai, o apie 17 mlrd. kubinių metrų metinės galios gali būti prarasta 3–5 metams.

    Toks trūkumas reiškia, kad Europos pirkėjams gali tekti agresyviau konkuruoti dėl SGD krovinių pasaulinėje rinkoje. Analitikų vertinimu, žiemą kainos gali kilti tiek, kad Europa pritrauktų pakankamai krovinių, jei pasiūlos atkūrimas bus lėtas ir rizikos veiksniai išliks.

    Infliacija ir ECB: brangi energija persiduoda ekonomikai

    Augančios energijos kainos vėl stiprina infliacijos rizikas euro zonoje. Rugpjūtį metinė infliacija pasiekė 3,3 proc., o energijos komponentas buvo vienas svarbiausių veiksnių, net ir silpnėjant baziniam kainų spaudimui.

    Rinkos taip pat vertina, kad Europos Centrinis Bankas gali tęsti griežtesnę politiką, nes brangi energija gali ilgiau palaikyti aukštesnę infliaciją. Kartu tai daro įtaką obligacijų rinkoms: kylant pajamingumams, didėja valstybių skolinimosi kaštai refinansuojant skolą.

    IEA siūlo strategines dujų atsargas

    Tarptautinė energetikos agentūra savo naujausioje ataskaitoje apie dujų rezervų mechanizmus ir lankstumo priemones ragina vyriausybes persvarstyti pasirengimą galimiems trūkumams. Agentūra siūlo daugiau dėmesio skirti strateginėms atsargoms, lankstesnėms pirkimo taisyklėms ir glaudesniam tarptautiniam koordinavimui.

    IEA pabrėžia, kad po 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje Europa smarkiai sumažino priklausomybę nuo rusiškų vamzdynais tiekiamų dujų ir labiau remiasi globaliai prekiaujamomis SGD. Nors nuo 2022–2023 metų krizės įrengta daugiau nei 50 mlrd. kubinių metrų per metus SGD importo pajėgumų, patys terminalai negarantuoja dujų, jei Europa nepritraukia krovinių.

    Pagal ES taisykles šalys narės turi užpildyti dujų saugyklas iki 90 proc. iki lapkričio 1 dienos, nors numatytos išimtys, kai rinkos sąlygos yra nepalankios. IEA siūlo strategines atsargas laikyti už komercinės rinkos ribų ir jas naudoti tik ekstremalios situacijos atveju.

    „Turėti nenumatytoms situacijoms skirtą dujų rezervą kainuoja, tačiau nepasirengimas krizei gali atsieiti gerokai brangiau“, – teigiama IEA ataskaitos išvadų santraukoje.

    Kai kurios ES šalys, įskaitant Italiją, Lenkiją ir Ispaniją, jau turi nacionalines strategines dujų atsargas. IEA skaičiavimu, 2025 metais visoje Europos Sąjungoje strateginėse atsargose galėjo būti laikoma apie 12 mlrd. kubinių metrų dujų, tai sudaro apie 3,5 proc. metinio vartojimo ir apie 12 proc. darbo dujų saugyklų pajėgumo.

    Agentūra siūlo svarstyti, ar šiuos mechanizmus galima plėsti ir koordinuoti ES ar tarptautiniu lygmeniu. Tarp aptariamų priemonių minimi lankstesni kontraktai, apsikeitimai krovinių srautais, laikinas SGD laivų panaudojimas kaip saugojimo priemonė ir aiškesnės taisyklės, kas valdo atsargas, kada jos išleidžiamos ir kas už tai sumoka.

  • Nafta vėl perkopė 100 JAV dolerių: aštrėja JAV ir Irano konfliktas Hormūzo sąsiauryje

    Nafta vėl perkopė 100 JAV dolerių: aštrėja JAV ir Irano konfliktas Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos tarptautinėse rinkose vėl šoktelėjo virš 100 JAV dolerių už barelį, o pagrindine šio brangimo priežastimi įvardijama nauja įtampos banga tarp JAV ir Irano. Rinkos dalyviai reaguoja į pranešimus apie karinius veiksmus ir grasinimus, didinančius riziką viename svarbiausių pasaulio energetikos taškų – Hormūzo sąsiauryje.

    Trečiadienio rytą „Brent“ rūšies naftos artimiausio mėnesio sandorio kaina peržengė 100 JAV dolerių ribą, o JAV etalonas WTI laikėsi apie 95 JAV dolerius. Nuo praėjusios savaitės vidurio kainos, remiantis biržų dinamika, kilo beveik 20 proc., nes investuotojai pradėjo įkainoti galimą tiekimo sutrikimų scenarijų.

    Hormūzas – pasaulinis butelio kakliukas

    Hormūzo sąsiauris laikomas kritiniu jūrų keliu, kuriuo į pasaulio rinkas keliauja reikšminga Persijos įlankos naftos ir naftos produktų dalis. Dėl to net ir riboto masto incidentai ar griežtesnė laivybos kontrolė akimirksniu persiduoda į kainas, nes prekybininkai vertina ne tik realų srautą, bet ir rizikos premiją.

    Publikuotuose pranešimuose teigiama, kad šiuo metu per sąsiaurį vis dar gabenama apie 7 milijonai barelių per dieną, kai iki konflikto eskalacijos tekėjo maždaug 20 milijonų. Skirtumas reiškia didesnį spaudimą alternatyviems maršrutams, atsargų politikai ir draudimo kaštams, kurie paprastai atsispindi galutinėje kainoje.

    Smūgiai ir atsakomieji veiksmai

    JAV Centrinė vadovybė pranešė, kad rugsėjo 8 dieną JAV pajėgos sunaikino penkis Irano tanklaivius, gabenusius žalią naftą. Teigiama, kad prieš tai Irano Revoliucinė gvardija per dvi dienas du kartus paleido balistines raketas į JAV karinio jūrų laivyno laivą, tačiau šis nebuvo apgadintas ir tęsė patruliavimą regione.

    Skelbiama, kad dar rugsėjo 5 dieną Irano pajėgos paleido balistines raketas į JAV lėktuvnešį ir eskadrinį minininką, o šie išvengė smūgio. Reaguodama JAV esą sutrikdė arba sunaikino dar tris Irano tanklaivius.

    Teheranas atsakė raketų smūgiais į JAV karinę bazę Jordanijoje, o dalį raketų perėmė oro gynyba. Taip pat atnaujinti grasinimai taikytis į tanklaivius Kuveito ir Bahreino vandenyse bei įspėjimai laivams nenaudoti neleistinų maršrutų Hormūzo sąsiauryje.

    „Netrukus paskelbsime atskirties zoną už sąsiaurio ribų, o be koordinavimo įplaukę laivai bus įtraukti į sankcijų sąrašus“, – sakė Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Mohsenas Rezaei.

    Įtampa, kaip skelbiama, palietė ir Saudo Arabiją: pranešta apie dar vieną išpuolį prieš „Aramco“ objektus Džazane, tačiau žala įvardyta kaip ribota. Tokie incidentai rinkoms svarbūs dėl to, kad Saudo Arabija yra vienas pagrindinių tiekėjų, o bet kokia rizika infrastruktūrai didina kainų nepastovumą.

    Sankcijos ir rinkų prognozės

    Karinę eskalaciją lydi ir finansinis spaudimas. Vašingtonas, remiantis pranešimais, rugpjūčio pabaigoje pradėjo kampaniją, kurios tikslas – riboti Irano prieigą prie pasaulinės finansų sistemos, taikant priemones skaitmeniniam turtui, technologijoms, auksui, aviacijai ir laivybai.

    JAV Iždas paskelbė sankcijas beveik 60 bendrovių, fizinių asmenų ir laivų, o Europos Sąjunga, kaip teigiama, šį mėnesį pritarė iniciatyvai. Rinkoms tokie sprendimai reikšmingi, nes gali paveikti atsiskaitymus, krovinių draudimą, laivų registravimo schemas ir realų eksporto pajėgumą.

    Įtampa viešojoje erdvėje taip pat didėja. JAV pareigūnai kartoja griežtus įspėjimus dėl atakų prieš JAV laivus, o Irano politikai atitinkamai grasina atsakomaisiais smūgiais, taip dar labiau keldami neapibrėžtumą.

    Analitikai tokiomis sąlygomis linkę kelti kainų prognozes, nes net ir dalinis tiekimo sumažėjimas Persijos įlankoje greitai atsispindi pasauliniame balanse. Pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ pakėlė „Brent“ ir WTI prognozes gruodžiui po 5 JAV dolerius, iki atitinkamai 85 ir 80 JAV dolerių, ir perspėjo, kad kitais metais kaina galėtų viršyti 120 JAV dolerių, jei Persijos įlankos gavyba išliktų maždaug 4 milijonais barelių per dieną mažesnė nei iki konflikto.

    Jei įtampa Hormūzo sąsiauryje užsitęs, labiausiai tikėtinas scenarijus rinkoms yra didesnis kainų svyravimas. Tai reiškia, kad vairuotojai ir verslai Europoje gali susidurti su brangesniais degalais ir didesniais logistikos kaštais, net jei realūs tiekimo srautai išliktų tik iš dalies sutrikę.

  • Kur po plūs turistai 2027-aisiais: išryškėjo netikėti favoritai nuo Albanijos iki Honkongo

    Kur po plūs turistai 2027-aisiais: išryškėjo netikėti favoritai nuo Albanijos iki Honkongo

    Kelionių planuotojai jau žvalgosi į 2027 metus, o nauji pardavimų duomenys rodo, kad dalis kryptų gali šoktelėti netikėtai. Pagal Jungtinėje Karalystėje veikiančio nepriklausomų kelionių verslų tinklo Advantage Travel Partnership statistiką, viena ryškiausių kylančių krypčių yra Albanija.

    Kelionių organizatoriai Albaniją sieja su geru kainos ir kokybės santykiu, kurį stiprina pakrantės kurortai ir palyginti žemesnės apgyvendinimo bei maitinimo kainos nei daugelyje populiarių Viduržemio jūros krypčių. Pastaraisiais metais šalį aktyviai atranda europiečiai, o tai didina ir skrydžių, ir viešbučių pasiūlą.

    Kas dar kils į viršų?

    Tame pačiame sąraše minimi Honkongas, Egiptas ir Vietnamas, kurių paklausa, prognozuojama, 2027 metais taip pat turėtų augti. Šios kryptys dažnai pasirenkamos dėl kultūrinių patirčių, maisto, istorijos ir galimybės kelionę derinti su keliomis vietovėmis vienu maršrutu.

    Kelionių rinkoje ryškėja tendencija, kad vis daugiau žmonių renkasi ne vieną kurortą, o keliones su maršrutu, kai per vienas atostogas aplankoma keli miestai ar regionai. Tokį pasirinkimą skatina noras patirti daugiau, o ne tik ilsėtis vienoje vietoje.

    Sportas ir užtemimas keis planus

    Prognozėse pabrėžiama, kad 2027 metų kelionių srautus gali stipriai paveikti dideli sporto renginiai. Minimi Ryder Cup turnyras Airijoje, FIFA moterų pasaulio futbolo čempionatas Brazilijoje ir vyrų regbio pasaulio čempionatas Australijoje, kurie paprastai sukuria papildomą skrydžių ir apgyvendinimo paklausą.

    Dar vienas dėmesį traukiantis veiksnys – 2027 metų visiškas Saulės užtemimas, kurį bus galima stebėti Šiaurės Afrikoje ir dalyje Ispanijos. Tokie reiškiniai įprastai sukelia staigius kainų šuolius, todėl keliautojai raginami planuoti iš anksto.

    Ko išmokė 2026 metų vasara?

    Analizuojant 2026 metų vasaros užsakymus, tarp britų keliautojų trumpiems skrydžiams dominavo Ispanija, o tarp populiariausių krypčių minimos Tenerifė, Maljorka ir Kosta Blankos regionas. Taip pat išliko paklausa Lansarotei, Kosta del Soliui ir Antalijai Turkijoje.

    Ilgųjų skrydžių segmente dažniausiai rinktasi Niujorką, Orlandą, Jamaiką ir Tailandą. Kelionių bendrovės pastebi, kad geopolitiniai konfliktai ir saugumo rizikos vertinimas neretai perorientuoja srautus į JAV, Karibų regioną ir Tolimuosius Rytus.

    Didėjo ir vadinamųjų pažintinių kelionių populiarumas, kai per vieną išvyką aplankoma daugiau vietų. Tarp tolimųjų krypčių išsiskyrė Pietų Afrikos Respublika, Kenija ir Japonija, o Europoje tokio tipo maršrutus dažniausiai rinkosi keliaujantys po Italiją, Prancūziją ir Ispaniją.

    „Pažintinės kelionės 2026 metais tapo vienu ryškiausių augimo segmentų. Žmonės vis dažniau nori ne tik pailsėti, bet ir iš tikrųjų pažinti šalį“, – sakė Advantage Travel Partnership komercijos direktorius Johnas Sullivanas.

    Pasak jo, artimiausiais metais verta stebėti ir Kiniją, Indoneziją bei Pietų Ameriką, kur patrauklumą didina patirčių įvairovė ir palengvėję atvykimo formalumai daliai keliautojų. Kelionių rinkoje tai paprastai reiškia didesnę konkurenciją ir platesnį pasiūlos spektrą, tačiau populiariausiais laikotarpiais kainos gali kilti sparčiausiai.

  • Nazym Kyzaibay istorija: nuo pirmų kovų Almatoje iki olimpinės bronzos ir trijų pasaulio titulų

    Nazym Kyzaibay istorija: nuo pirmų kovų Almatoje iki olimpinės bronzos ir trijų pasaulio titulų

    Kazachstano boksininkė Nazym Kyzaibay per kelerius metus tapo viena ryškiausių Centrinės Azijos sporto figūrų. Ji laikoma moterų bokso pradininke savo šalyje ir sportininke, kuri įkvėpė naują kartą rinktis ringą.

    Kyzaibay yra triskart pasaulio čempionė ir 2024 metais Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovoto bronzos medalio savininkė. 2026 metais ji tęsia tarptautines varžybas ir jau yra laimėjusi vieną pasaulio taurės etapo turnyrą Kinijoje.

    Jos kelias į aukščiausią lygį prasidėjo tuo metu, kai moterų boksas Kazachstane dar tik kūrėsi. Prieš apsivilkdama bokso pirštines ji sportavo ritminę gimnastiką, tačiau 2008 metais pasirinko boksą ir netrukus pateko į šalies rinktinę.

    „Mano pirmosios varžybos buvo Kazachstano čempionatas Almatoje. Ten turėjau keturias kovas ir pirmą kartą tapau šalies čempione“, – sakė Nazym Kyzaibay.

    Pirmasis nacionalinis titulas atvėrė duris į tarptautinę areną, tačiau pradžia buvo nelengva. Sportininkė pasakojo, kad debiutavo jaunimo pasaulio čempionate, nors jau buvo įtraukta į moterų rinktinę ir tuo metu dar buvo labai jauna.

    „2011 metais čempionatas vyko Turkijoje, kur iškovojau bronzą. Po metų, 2012 metais, jau suaugusiųjų varžybose Kinijoje pelniau dar vieną bronzos medalį“, – teigė ji.

    Didysis lūžis įvyko 2014 metais, kai pasaulio čempionate Pietų Korėjos Jeju saloje ji tapo čempione. Šis auksas ją pavertė pirmąja kazache, laimėjusia pasaulio bokso titulą, o po dvejų metų ji titulą apgynė čempionate Astanoje.

    2024 metais Kyzaibay pirmą kartą startavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje ir pasiekė pusfinalį. Lemiamoje kovoje dėl finalo ji nusileido Kinijos boksininkei Wu Yu, tačiau bronzos medalis tapo istoriniu pasiekimu ne tik Kazachstanui, bet ir viso regiono moterų boksui.

    Olimpinis apdovanojimas sportininkei netapo karjeros pabaiga. 2025 metais ji sugrįžo į pasaulio viršūnę ir Serbijoje vykusiame pasaulio čempionate iškovojo trečią pasaulio titulą, galutinai įtvirtindama savo vardą tarp ryškiausių šios sporto šakos atlečių.

    Žvilgsnis toliau už ringo

    Kyzaibay pabrėžia, kad kol kas neketina trauktis iš profesionalaus sporto. Jos pagrindinis tikslas išlieka olimpinis auksas, kurio Kazachstanas moterų bokse dar nėra laimėjęs.

    „Kazachstanas dar neturi olimpinio aukso moterų bokse, taip pat neturime aukso ir Azijos žaidynėse. Auksas yra visų mūsų rinktinės svajonė“, – sakė Nazym Kyzaibay.

    Kartu ji jau svarsto ir apie gyvenimą po aktyvios karjeros. Sportininkė sako norinti tapti trenere ir perduoti sukauptą patirtį jaunoms boksininkėms, kad šalyje atsirastų naujų čempionių.

  • Ispanijos futbolo federacija imasi pokyčių: žaidėjoms ir teisėjoms – vaisingumo gydymas

    Ispanijos futbolo federacija imasi pokyčių: žaidėjoms ir teisėjoms – vaisingumo gydymas

    Nauja programa moterims futbole

    Ispanijos karališkoji futbolo federacija (RFEF) paskelbė, kad aukščiausio lygio moterų futbolo ir salės futbolo rinktinių žaidėjos, taip pat elitinės teisėjos, asistentės bei federacijos darbuotojos gaus prieigą prie vaisingumo gydymo paslaugų.

    Tarp numatytų priemonių įvardijamas kiaušialąsčių šaldymas, apvaisinimas mėgintuvėlyje, kiaušialąsčių donorystė ir genetiniai tyrimai. Federacija teigia, kad tikslas yra suteikti daugiau laisvės planuojant, ar ir kada tapti mama.

    Akcentuojama mažesnė įtampa

    RFEF sprendimą pristato kaip platesnės gerovės politikos dalį, apimančią ne tik reprodukcinę, bet ir fizinę bei psichologinę sveikatą. Programa turėtų galioti iki 2029 metų pavasario.

    „Jeigu Ispanija ir jos rinktinės yra geriausios pasaulyje aikštėje, jos turi būti geriausios ir tokiose srityse kaip darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas“, – sakė RFEF prezidentas Rafaelis Louzanas.

    Viena iš iniciatyvos logikų yra siekis sumažinti laiko spaudimą sportininkėms, kurių karjeros pikas dažnai sutampa su natūraliai svarbiu šeimos planavimo laikotarpiu. Tokie sprendimai vis dažniau aptariami ir kituose profesionalaus sporto sektoriuose, ypač moterų komandiniuose sportuose.

    Kontekstas Europoje – gimstamumo mažėjimas

    Iniciatyva pristatoma tuo metu, kai Europa susiduria su ilgalaike gimstamumo mažėjimo tendencija. Demografai pabrėžia, kad daugelyje valstybių gimstamumo rodikliai jau ne vieną dešimtmetį išlieka žemiau kartų kaitai reikalingo lygio.

    RFEF nurodo, kad programa turėtų padėti priimti labiau informuotus sprendimus ir sumažinti spaudimą, su kuriuo susiduria aukšto meistriškumo sportininkės. Federacija taip pat akcentuoja, kad tai tęsia anksčiau pradėtas priemones gerinant sąlygas žaidėjoms, auginančioms vaikus.

    Partneriu pasirinkta vaisingumo klinikų grupė „Tambre“, kuri, pasak federacijos, teiks medicininę informaciją ir specializuotą pagalbą. RFEF pabrėžia, kad sprendimas neturi nulemti vienos krypties, o suteikti galimybes pasirinkti – tapti mama dabar, vėliau arba apskritai nesieti karjeros su motinyste.

  • Bragoje – du vakarai Afrikos kultūrai: Césarios Évoros orkestro koncertas ir karštos diskusijos

    Bragoje – du vakarai Afrikos kultūrai: Césarios Évoros orkestro koncertas ir karštos diskusijos

    Festivalis, sujungiantis praeitį ir dabartį

    Portugalijos mieste Braga rugsėjo 11 ir 12 dienomis vyks „Paraíso“ festivalis, skirtas afrodescendentų kultūrai ir jos įtakai šiuolaikinei Europai. Organizatoriai programą apibūdina kaip bandymą sujungti paveldą, kurį paveldime, ir realybę, kurią kuriame kartu.

    Renginiai numatyti keliose miesto erdvėse, o programoje dera muzika, kinas, gastronomija ir viešos diskusijos. Festivalio tema – afrodescendentiškumo praeitis ir ateitis, todėl akcentuojami ir istoriniai, ir šiandienos socialiniai klausimai.

    Pagrindinis akcentas – Césarios Évoros orkestro koncertas

    Ryškiausias festivalio įvykis – Césarios Évoros orkestro pasirodymas rugsėjo 12 dieną. Orkestrą sudaro muzikantai, dirbę su Žaliojo Kyšulio dainininke jos karjeros pike tiek koncertuose, tiek studijos įrašuose.

    Koncerte skambės kūriniai, siejami su dainininkės repertuaru, o programą atliks ir keli Žaliojo Kyšulio balsai – Elida Almeida, Lucibela bei Ceuzany. Pasirodymas vyks Theatro Circo, pradžia numatyta 21.30 valandą.

    Koncertas pristatomas kaip pagarba atlikėjai, mirusiai 2011 metais ir laikomai vienu ryškiausių Žaliojo Kyšulio simbolių pasaulyje. Jos muzika, ypač morna žanras, ilgainiui tapo svarbia portugališkai kalbančių šalių kultūrinės tapatybės dalimi.

    Kinas ir diskusijos apie antirasizmą

    Festivalio programa apima ir kiną: gnration erdvėje rugsėjo 11 dieną bus rodomas Vanessa Fernandes filmas „Si Destino“. Po seanso suplanuotas pokalbis su režisiere ir akademike Ana Cristina Pereira, dar žinoma kaip Kitty Furtado, viena iš festivalio kuratorių.

    Rugsėjo 12 dieną toje pačioje erdvėje vyks diskusija apie projektą „Antirasistinis vadovas menui ir švietimui“. Jame dalyvaus Dori Nigro, Melissa Rodrigues ir Raquel Lima iš União Negra das Artes, o pati iniciatyva, kaip skelbiama, artimiausiu metu turėtų virsti knyga.

    Šis programos segmentas siejamas ir su Amílcaro Cabralo gimimo šimtmečio minėjimu. Cabralas laikomas viena centrinių figūrų kovoje už Bisau Gvinėjos ir Žaliojo Kyšulio nepriklausomybę, o jo idėjos iki šiol dažnai cituojamos diskusijose apie dekolonizaciją ir kultūrinį savarankiškumą.

    „Kai svarbu žiūrėti į tai, kas buvo prieš mus, kad galėtume projektuoti tai, kas laukia, kviečiame diskutuoti, kaip egzistuoti tarp paveldėto palikimo ir kartu kuriamų realybių“, – teigia renginio organizatoriai.

    „Paraíso“ taip pat įtrauktas į veiklų ciklą, skirtą Portugalų kalbos šalių bendrijos 30 metų sukakčiai. Organizatoriai pabrėžia, kad festivalis siekia ne tik pramogos, bet ir platesnio dialogo apie afrodescendentų vietą kultūroje, švietime ir viešojoje erdvėje.

  • Šiauliuose įteiks „Auksinio šaulio“ ženklą: kodėl kalbininko Župerkos vardas skamba dabar?

    Per Šiaulių miesto gimtadienio renginius tradiciškai pagerbiami žmonės, kurių darbai svarbūs miestui ir visai Lietuvai. Šiemet „Auksinio šaulio“ padėkos ženklas bus įteiktas kalbininkui, profesoriui habilituotam daktarui Kazimierui Romualdui Župerkai.

    Šis padėkos ženklas skiriamas įvairių sričių atstovams už ilgalaikį atsidavimą profesijai, iniciatyvas ir bendruomenės pasitikėjimą. Šiaulių savivaldybė pabrėžia, kad apdovanojimu siekiama atkreipti dėmesį į darbus, kurie stiprina miesto tapatybę ir garsina jį už regiono ribų.

    Iškilmingas vakaras, per kurį bus teikiamos garbės piliečio regalijos ir „Auksinio šaulio“ ženklas, numatytas rugsėjo 10 dieną. Apdovanojimą profesoriui įteiks Šiaulių meras Artūras Visockas, akcentuodamas Župerkos nuopelnus lietuvių kalbos kultūrai ir akademinei bendruomenei.

    Vienu reikšmingiausių K. R. Župerkos darbų įvardijamas jo indėlis Atgimimo metais, kai viešai ir instituciniu lygmeniu buvo siekta sustiprinti lietuvių kalbos statusą. Savivaldybė primena, kad 1988 metais Šiauliuose vykusios Kalbos šventės organizatorių kreipimosi dėl lietuvių kalbos įteisinimo tekstą parengė būtent Župerka.

    Kreipimasis buvo pateiktas tuometinei Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai, o 1988 metų lapkričio 18 dieną, svarstant valstybinės kalbos statuso klausimą, posėdyje nuskambėjo ir šio dokumento ištrauka. Tą pačią dieną lietuvių kalbai buvo suteiktas valstybinės kalbos statusas, todėl Župerkos vaidmuo laikomas tiesiogiai prisidėjusiu prie istorinio sprendimo.

    „Lietuvių kalbos kelias siekiant valstybinės kalbos statuso buvo nuoseklus ir sunkus, tačiau pastaraisiais metais matome naujų iššūkių, kurie kelia diskusijų dėl kalbos vietos viešajame gyvenime“, – sakė Artūras Visockas.

    Pasak savivaldybės, profesoriaus darbai svarbūs ne tik istorinės atminties prasme. Župerka laikomas vienu lietuvių kalbos stilistikos tyrimų ir dėstymo krypčių kūrėjų, vadovėlių autoriumi, ilgamečiu akademinės bendruomenės lyderiu Šiauliuose, prisidėjusiu prie jaunųjų pedagogų ir mokslininkų ugdymo.

    Už nuopelnus miestui 2003 metais Kazimierui Župerkai suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas. 2018 metais, minint valstybės atkūrimo šimtmetį, jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

    K. R. Župerka gimė 1937 metų kovo 4 dieną Gėlainiuose, Kėdainių rajone. 1958 metais baigęs Šiaulių pedagoginį institutą, jis liko dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros katedroje, vėliau ėjo docento, prorektoriaus, katedros vedėjo pareigas, o 2000 metais jam suteiktas profesoriaus vardas.

    Savivaldybė primena, kad lietuvių kalbos puoselėjimas buvo ir šeimos kelias: pedagoginį darbą dirbo ir profesoriaus sutuoktinė Joana Župerkienė. Šią vasarą pora paminėjo 65 metų santuokos sukaktį.

  • Premjeras žada proveržį Klaipėdai: uostas, keliai ir darbuotojai taps Vyriausybės prioritetu

    Po Vyriausybės susitikimo su Vakarų Lietuvos verslo lyderiais Klaipėdoje sutarta imtis konkrečių veiksmų, kurie turėtų stiprinti regiono ekonomiką ir gerinti sąlygas investicijoms. Pagrindiniai akcentai – susisiekimo infrastruktūra, kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas ir geresnis vietos potencialo išnaudojimas.

    Premjeras pabrėžė, kad Klaipėdos regionas Lietuvai svarbus ne tik kaip uostamiestis, bet ir kaip logistikos, pramonės, energetikos bei eksporto mazgas. Jo teigimu, Klaipėdos konkurencingumas tiesiogiai susijęs su visos šalies ekonomikos augimu ir atsparumu išorės sukrėtimams.

    „Klaipėdos sėkmė yra visos Lietuvos ekonomikos augimo ir atsparumo klausimas. Klaipėda turi būti saugi, patogi ir konkurencinga vieta verslui, investicijoms bei ekonominei vertei kurti“, – sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

    Verslo atstovai susitikime akcentavo atotrūkį tarp didžiųjų miestų ir nuo jų nutolusių savivaldybių, todėl ragino kryptingai didinti regionų patrauklumą. Vyriausybė nurodė planuojanti stiprinti investicijų skatinimo priemones, įskaitant laisvųjų ekonominių zonų plėtrą, kad įmonėms būtų lengviau plėsti gamybą ir kurti gerai apmokamas darbo vietas.

    Atskira diskusijų kryptis – energetinis saugumas ir pasirengimas veiklos tęstinumui galimų sutrikimų atvejais, kas ypač aktualu energijai imliai pramonei. Susitikime pabrėžta, kad stabilus energijos tiekimas ir aiškios ilgalaikės taisyklės yra vienas esminių veiksnių, lemiančių investuotojų sprendimus.

    Taip pat aptartas demografinis iššūkis: Vakarų Lietuvos įmonės siekia išlaikyti regione jaunas šeimas ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus. Premjeras nurodė, kad šeimoms skirtų priemonių tikslas – didinti paramą vaikų auginimui ir skatinti kurtis regionuose, įskaitant didesnę pagalbą įsigyjant būstą.

    Dar vienas verslui svarbus klausimas – patogus oro susisiekimas, nes Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje veikia daug tarptautinių įmonių. Pažymėta, kad Palangos oro uosto kryptys ir plėtra vertinamos kaip reikšminga regiono konkurencingumo dalis, o galimybės pritraukti papildomą finansavimą infrastruktūrai laikomos svarbiu postūmiu.