CP v2

Blog

  • Vilniaus rajono maudyklas patikrino 8 kartą: ką parodė paskutiniai vandens tyrimai?

    Vilniaus rajono maudyklas patikrino 8 kartą: ką parodė paskutiniai vandens tyrimai?

    Vilniaus rajone užbaigtas 2026 metų maudymosi sezono vandens kokybės tyrimų ciklas. Vanduo viso sezono metu buvo reguliariai stebimas 13-oje rajono vandens telkinių, o paskutiniai mėginiai paimti rugsėjo 4 dieną.

    Laboratoriniai mikrobiologiniai tyrimai parodė gerus rezultatus: visi tirtieji vandens telkiniai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 reikalavimus. Ši norma nustato, kokie rodikliai leidžia maudyklą laikyti saugia poilsiui ir maudynėms.

    Per paskutinį patikrinimą buvo įvertinta 13 maudyklų vandens kokybė, o septyniose vietose papildomai tirta ir paplūdimių smėlio švara. Toks derinys svarbus, nes dalis taršos gali būti susijusi ne tik su vandeniu, bet ir su pakrantės aplinka.

    Savivaldybė nurodo, kad sezono metu buvo fiksuota ir trumpalaikių rodiklių pablogėjimų. Laikinas taršos padidėjimas nustatytas Gineitiškių ir Aliejūnų ežeruose bei Didžiųjų Kabiškių tvenkinyje, tačiau pakartotiniai mėginiai ilgalaikės taršos nepatvirtino.

    Vandens telkinių stebėsena per sezoną buvo atlikta 8 kartus, o smėlio tyrimai kai kuriose maudyklose kartoti 4 kartus. Tokia praktika leidžia greičiau pastebėti staigius pokyčius, kurie dažniausiai siejami su liūtimis, paviršinėmis nuotekomis ar intensyvesniu poilsiautojų srautu.

    Sezono metu tikrintos Gėlos I ir II, Gineitiškių, Raudonojo dvaro, Ilgučių, Vilnojos, Pikeliškių (Žaleso) maudyklos, taip pat Aliejūnų ir Asvejos ežerai bei Rudaminos, Nemėžio, Minkelių ir Didžiųjų Kabiškių tvenkiniai. Stebėsenos projektą finansavo Vilniaus rajono savivaldybė.

    Gyventojams primenama prie vandens telkinių elgtis atsakingai ir įvertinti realias sąlygas vietoje: po gausių kritulių ar pastebėjus pakitusį vandens skaidrumą, spalvą ar kvapą, geriau rinktis atsargesnį poilsį. Tvarkinga pakrantė ir šiukšlių nepalikimas taip pat mažina taršos riziką kitoms dienoms.

  • Vilniaus rajone – statybų bumas: naujausi duomenys rodo, kiek leidimų išduota per mėnesį

    Vilniaus rajone – statybų bumas: naujausi duomenys rodo, kiek leidimų išduota per mėnesį

    Vilniaus rajonas išlieka vienu aktyviausiai augančių šalies regionų pagal statybų apimtis. Statybos sektoriaus vystymo agentūros duomenimis, 2026 metų rugpjūtį savivaldybė pagal išduotų statybą leidžiančių dokumentų skaičių buvo antra Lietuvoje – per mėnesį patvirtinti 152 leidimai.

    Per tą patį laikotarpį visoje Lietuvoje patvirtinti 1 074 statybą leidžiantys dokumentai, o Vilniaus rajonui teko 14,2 proc. visų leidimų. Daugiau jų fiksuota tik Vilniaus miesto savivaldybėje, kur per mėnesį išduoti 164 leidimai.

    Augantys skaičiai rodo, kad savivaldybė tampa vis patrauklesnė tiek gyventojams, ieškantiems būsto netoli sostinės, tiek vystytojams. Didžiausias aktyvumas paprastai siejamas su teritorijomis, kuriose kyla nauji individualių namų kvartalai, plečiasi inžineriniai tinklai ir formuojasi naujos gyvenvietės.

    „Tai, kad vis daugiau žmonių renkasi Vilniaus rajoną savo namams, nėra atsitiktinumas. Tai – nuoseklaus ir kryptingo darbo rezultatas“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Jo teigimu, savivaldybė prioritetą teikia gyvenimo kokybei: plečia ugdymo įstaigų tinklą, investuoja į kelių ir susisiekimo infrastruktūrą, tvarko viešąsias erdves, stiprina kultūros, sporto ir socialinių paslaugų infrastruktūrą. Savivaldybė akcentuoja, kad augant gyventojų skaičiui šios investicijos tampa būtina sąlyga tvariai plėtrai.

    Rugpjūčio rezultatai tęsia visų metų tendenciją: 2026 metų balandį Vilniaus rajonas buvo šalies lyderis pagal per mėnesį išduotus statybos leidimus, tuomet jų patvirtinta 182. Savivaldybės pateikiami palyginimai rodo, kad tai buvo gerokai daugiau nei 2025 metų balandį, kai išduotas 81 leidimas, ir 2024 metų balandį, kai fiksuotas 71 leidimas.

    Ilgesnio laikotarpio duomenys taip pat išskiria Vilniaus rajoną vienbučių namų segmente. 2025 metais savivaldybė nurodo tapusi šalies lydere pagal išduotų leidimų vienbučių gyvenamųjų namų statybai skaičių – per metus patvirtinti 1 063 leidimai.

    Statybų intensyvumas siejamas ir su demografiniais pokyčiais. Savivaldybės duomenimis, gyventojų skaičius Vilniaus rajone pastaraisiais metais auga vidutiniškai apie 2 000 per metus, o 2026 metų pradžioje buvo deklaruota apie 120 800 gyventojų.

    Sparčiausias augimas fiksuojamas arčiausiai Vilniaus miesto esančiose seniūnijose, kur paprastai lemia trumpesnis susisiekimo laikas ir didesnė naujos statybos pasiūla. Tokiose teritorijose didėja poreikis darželiams, mokykloms, viešajam transportui, vietinėms gatvėms ir kitai kasdieniam gyvenimui svarbiai infrastruktūrai.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad statybą leidžiančių dokumentų skaičius ne visuomet tiesiogiai atitinka naujų pastatų skaičių. Vienas leidimas gali apimti kelių statinių statybą ar viso kvartalo projektą, todėl realus statomų objektų mastas kai kuriais atvejais gali būti didesnis, nei rodo vien leidimų statistika.

    Didėjanti plėtra kartu reiškia ir griežtesnį savivaldybių testą planuojant teritorijas: nuo darnaus užstatymo iki inžinerinių tinklų pajėgumo bei socialinės infrastruktūros prieinamumo. Vilniaus rajonas teigia kryptingai reaguojantis į šiuos iššūkius, planuodamas naujas ir modernizuodamas esamas viešąsias paslaugas sparčiausiai augančiose vietovėse.

  • Vilniuje keičiamas Konduktorių g. 18 sklypas: vietoje mažaaukščių gali kilti daugiabučiai

    Vilniaus miesto savivaldybė gavo prašymą pakeisti žemės sklypo Konduktorių g. 18 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Sklypo kadastro numeris – 0101/0070:0239.

    Šiuo metu sklypas priskirtas kitai paskirčiai, o naudojimo būdas įvardijamas kaip gyvenamosios teritorijos, numatant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Prašyme siekiama pakeitimo į kitą paskirtį, tačiau su naudojimo būdu, leidžiančiu daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijas.

    Toks pakeitimas praktikoje reiškia galimybę teritoriją vystyti intensyviau, nei leidžia mažaaukštės statybos režimas. Gyventojams tai dažniausiai susiję su didesniu užstatymo tankiu, papildomais srautais ir parkavimo poreikiu, o vystytojams – su didesne projektų apimtimi ir lankstesnėmis alternatyvomis.

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų rugsėjo 9 dienos iki 2026 metų rugsėjo 22 dienos. Viešinimo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu.

    Pastabas taip pat galima teikti per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė nurodo, kad papildoma informacija teikiama ir telefonu.

  • Vilniuje išaiškėjo pirmasis „Minuso“ čempionas: superfinale prie Baltojo tilto – drama

    Vilniuje išaiškėjo pirmasis „Minuso“ čempionas: superfinale prie Baltojo tilto – drama

    Po visą vasarą Vilniuje vykusių „Minuso“ kovų paaiškėjo pirmasis šio formato miesto čempionas. Rugsėjo 6 dieną Baltojo tilto sporto aikštyne surengtame didžiajame superfinale titulą iškovojo Mindaugas Luškevičius, atstovavęs Naujamiesčio seniūnijai.

    Lemiamame etape susitiko 21 stipriausias žaidėjas – po vieną iš kiekvienos Vilniaus seniūnijos. Finale Mindaugas Luškevičius įveikė Kasparą Kavoliūną iš Verkių seniūnijos ir tapo pirmuoju Vilniaus „Minuso“ čempionu.

    „Į turnyrą atėjau be didelių lūkesčių, tiesiog norėjosi po pertraukos vėl pažaisti krepšinį. Tačiau su kiekviena laimėta kova augo noras eiti toliau, kol galiausiai pagalvojau, kad čia galima ir patriukšmauti“, – sakė Mindaugas Luškevičius.

    „Tapti pirmuoju Vilniaus „Minuso“ čempionu – stiprus ir netikėtas jausmas. Smagiausia, kad per turnyrą sutikau labai skirtingų žmonių, susiradau naujų krepšinio bičiulių ir iš naujo supratau, kaip buvau pasiilgęs šio žaidimo“, – pridūrė jis.

    Prizas ir projekto idėja

    Kartu su čempiono titulu nugalėtojui atiteko projekto partnerio „Novaturas“ įsteigtas prizas – kelionė dviem į Egiptą. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas buvo ne vien išaiškinti stipriausią žaidėją, bet ir grąžinti žmones į rajonų aikšteles.

    „Kai pradėjome šį projektą, norėjome sugrąžinti žmones į savo rajonų aikšteles ir per paprastą, visiems pažįstamą žaidimą paskatinti daugiau judėti bei susitikti su kaimynais. Smagu matyti, kad ši idėja išaugo į visą miestą apėmusią iniciatyvą“, – sakė „Active Vilnius“ vadovas Gintas Teslia.

    Dalyvių mastas ir tendencijos

    Projektas „Minusas grįžta į kiemą“ vyko visą vasarą, o varžybos persikėlė nuo kiemų dvikovų iki seniūnijų atrankų ir superfinalo. Organizatorių duomenimis, turnyre užsiregistravo daugiau nei 600 dalyvių, o rungtynės vyko 122 Vilniaus krepšinio aikštelėse.

    Aktyviausiai į iniciatyvą įsitraukė Verkių, Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijos, o dalyvių amžiaus rėžis buvo platus: jauniausiam žaidėjui buvo 8 metai, vyriausiam – 60. Tokie skaičiai atspindi augančią miestų kryptį stiprinti bendruomeniškumą per prieinamas, mažos infrastruktūros sąnaudos reikalaujančias sporto veiklas.

    Didįjį superfinalą vedė Paulius Ambrazevičius, o kovas teisėjavo Gytis Blaževičius, Dalia Belickaitė, Edvinas Šeškus, Simonas Litvinavičius, Rapolas Klišauskas ir Arnas Adomavičius. Turnyro kulminacija prie Baltojo tilto sutraukė ne tik dalyvius, bet ir žiūrovus, o pats formatas, organizatorių teigimu, ateityje gali tapti tradicija.

  • Gyventojams svarbi žinia: keičiami namų administratoriai Šaltinių, L. Asanavičiūtės, Markučių ir Aukų gatvėse

    Sostinėje pradėtos procedūros dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo arba pasirinkimo keliuose daugiabučiuose: Šaltinių g. 11, L. Asanavičiūtės g. 13B, Markučių g. 13 ir Aukų g. 5. Tokiais atvejais gyventojai gali patys nuspręsti, kas administruos namo bendrąsias konstrukcijas ir inžinerines sistemas.

    Pagal galiojančią tvarką bendrojo naudojimo objektų administratorius atsako už namo priežiūrą, planinius ir avarinius darbus, rangovų parinkimą, kaupiamųjų lėšų administravimą, ataskaitas ir informacijos pateikimą gyventojams. Praktikoje administratoriaus pasirinkimas tiesiogiai veikia darbų kainą, jų kokybę, reagavimo laiką ir skaidrumą.

    Savivaldybė paprastai inicijuoja administratoriaus parinkimą ar keitimą, kai baigiasi ankstesnis paskyrimas, administratorius atsisako vykdyti pareigas, neįvykdomi teisės aktų reikalavimai arba gyventojai išreiškia poreikį keisti administravimą. Sprendimuose svarbus ir gyventojų aktyvumas, nes be jų balsų dažnai lieka galioti savivaldybės paskirtas modelis.

    Gyventojams rekomenduojama įvertinti, ar dabartinis administravimas užtikrina aiškias sąmatas ir darbų planavimą, ar laiku šalinamos avarijos, ar pateikiamos suprantamos ataskaitos apie surinktas ir panaudotas lėšas. Taip pat verta pasitikrinti, kokios yra administravimo ir priežiūros kainodaros sąlygos, kaip organizuojami pirkimai ir ar sudaromos galimybės gyventojams susipažinti su sutartimis.

    Pastaraisiais metais daugiabučių administravime vis dažniau keliami skaidrumo, energinio efektyvumo ir ilgalaikio remonto planavimo klausimai, ypač senesniuose namuose. Dėl augančių statybos ir remonto paslaugų kaštų gyventojams tampa svarbu ne tik mažesnė administravimo įmoka, bet ir gebėjimas planuoti renovaciją, stogo, vamzdynų ar šildymo punktų atnaujinimą bei sukaupti tam reikalingas lėšas.

    Jei name renkamasi naujas administratorius, gyventojams naudinga palyginti kelių kandidatų pasiūlymus ir aiškiai susitarti dėl aptarnavimo standartų, komunikacijos kanalų ir atskaitomybės. Kilus klausimams dėl procedūrų, balsavimo ar dokumentų, įprastai galima kreiptis į savivaldybę arba su būsto valdymu susijusias konsultacijas teikiančias institucijas.

  • Naujoji JUDU programėlė keičia „m.Ticket“ ir „m.Parking“: ką būtina žinoti iki lapkričio

    Naujoji JUDU programėlė keičia „m.Ticket“ ir „m.Parking“: ką būtina žinoti iki lapkričio

    JUDU programėlė tampa pagrindiniu kasdienio judėjimo įrankiu Vilniuje: joje vienoje vietoje sujungtas viešojo transporto bilietų pirkimas, kelionių planavimas ir realaus laiko transporto informacija, taip pat automobilio stovėjimo apmokėjimas. Skelbiama, kad ji palaipsniui pakeis iki šiol naudotas programėles „m.Ticket“ ir „m.Parking“.

    Programėlėje galima planuoti kelionę pagal maršrutus ir laikus, matyti artimiausių stotelių atvykimus realiuoju laiku, taip pat susisaugoti dažniausiai lankomas vietas. Be viešojo transporto, joje numatytas ir dviračių maršrutų planavimas, todėl tai tampa vienu sprendimu skirtingiems judumo poreikiams.

    Viešojo transporto bilietas įsigyjamas prisijungus prie paskyros ir pasirinkus skiltį Bilietai, tuomet suformuojamas krepšelis ir apmokama. Akcentuojama, kad bilietus galima pirkti be minimalaus krepšelio, todėl keleiviai gali įsigyti tiek, kiek reikia konkrečiu momentu.

    Įsigytas bilietas aktyvuojamas programėlėje pasirinkus konkretų bilietą ir paspaudus Aktyvuoti, o jis pradeda galioti po 15 sekundžių. Rekomenduojama bilietą aktyvuoti vos įlipus į transporto priemonę, nes galiojimo laikas skaičiuojamas nuo aktyvavimo momento.

    „Bilietą aktyvuokite tik įlipę, nes jis pradeda galioti nuo aktyvavimo momento“, – teigiama JUDU paaiškinimuose.

    Vienoje paskyroje galima aktyvuoti kelis bilietus, todėl tuo pačiu įrankiu gali naudotis keli kartu keliaujantys žmonės. Taip pat numatyta bilietų persiuntimo funkcija: per meniu pasirenkamas bilietų persiuntimas, įvedamas gavėjo el. pašto adresas ir patvirtinamas perkėlimas.

    Pereinamuoju laikotarpiu siūloma perkelti bilietus, turimus kitose programėlėse, į JUDU aplinką. Tam, kaip nurodoma, gali reikėti telefono numerio identifikavimo, kai patvirtinimo kodas gaunamas SMS žinute.

    Vairuotojams JUDU programėlė leidžia apmokėti stovėjimą vietinės rinkliavos zonose ir JUDU administruojamose aikštelėse, taip pat vienu metu valdyti kelių transporto priemonių parkavimą. Numatyti priminimai apie besibaigiantį parkavimo laiką ir informacija apie užfiksuotus pažeidimus.

    Mokėjimai programėlėje atliekami banko kortele, elektronine bankininkyste, taip pat per „Google Pay“ ir „Apple Pay“. Toks atsiskaitymo būdų pasirinkimas atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai miestų mobilumo paslaugos keliamos į vieną skaitmeninę platformą ir siekiama mažinti atskirų programėlių skaičių.

    JUDU nurodo, kad programėlė bus toliau vystoma ir pildoma naujomis funkcijomis, o naudotojų atsiliepimai laikomi svarbia tobulinimo dalimi. Taip pat patvirtinama, kad „m.Ticket“ ir „m.Parking“ programėlės veiks iki lapkričio mėnesio, todėl iki to laiko gyventojai raginami pasiruošti pokyčiams.

  • Vilniuje keičiasi servitutas Geležinkelio g. 3: ką privalo žinoti sklypo naudotojai

    Vilniaus Geležinkelio gatvėje, prie 3 numeriu pažymėto sklypo (kadastro Nr. 0101/0057:222), planuojami pakeitimai, susiję su gretimos teritorijos Geležinkelio g. 1 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu. Pagal projekto sprendinius numatoma nustatyti kelio servitutą, kuris leistų sklypo Geležinkelio g. 3 savininkui patogiai privažiuoti ir prieiti prie savo valdos.

    Dokumentuose nurodoma, kad servitutas būtų suformuotas projektuojamame sklype kaip 0,0254 hektaro ploto kelio juosta. Ši teritorija būtų skirta užtikrinti teisėtą privažiavimą prie sklypo Geležinkelio g. 3, todėl praktikoje tai gali turėti įtakos tiek judėjimo maršrutams, tiek naudojimosi gretimu sklypu sąlygoms.

    Apie planuojamą servitutą informuojama vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis, kuriose numatyta pareiga informuoti suinteresuotus asmenis ir sudaryti galimybę susipažinti su sprendiniais. Tokiose situacijose ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip servituto ribos pažymėtos brėžiniuose ir kokios konkrečios naudojimosi teisės jame įrašomos.

    Su projektu susipažinti galima UAB „Geodezijos centras“ patalpose Pašilaičių g. 17-38, Vilniuje, taip pat žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje ŽPDRIS. Nurodytas viešinimo laikotarpis yra nuo 2026 metų rugsėjo 14 dienos iki 2026 metų rugsėjo 25 dienos, o projekto paslaugos bylos numeris ŽPDRIS sistemoje yra ZSFP – 101933.

    Gyventojams ir sklypų savininkams tokiais atvejais rekomenduojama įvertinti, ar servitutas nekeičia įprastų naudojimosi sąlygų, ir laiku patikrinti dokumentus bei brėžinius. Jei kyla neaiškumų dėl pravažiavimo tvarkos ar servituto apimties, verta kreiptis į projekto rengėją ir pasitikslinti, kaip sprendiniai bus įtvirtinti galutiniuose dokumentuose.

  • Gyventojams svarbu žinoti: kaip bus keičiamas namo administratorius Rudens g. 35B ir Naugarduko g. 70

    Rudens g. 35B ir Naugarduko g. 70 namų gyventojams aktualus bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ar keitimo klausimas. Nuo administratoriaus darbo dažnai priklauso ne tik kasdienė priežiūra, bet ir sprendimai dėl remonto, rangovų parinkimo bei sukauptų lėšų panaudojimo.

    Daugiabučių administravimo tvarką Lietuvoje apibrėžia Civilinis kodeksas ir Vyriausybės patvirtintos bendrojo naudojimo objektų administravimo taisyklės. Praktikoje administratoriaus keitimas paprastai prasideda nuo gyventojų inicijuojamo svarstymo ir sprendimo priėmimo nustatyta balsavimo tvarka.

    Gyventojams svarbu įsivertinti, ar esamas administratorius tinkamai vykdo pareigas: organizuoja privalomąją namo techninę priežiūrą, teikia aiškias ataskaitas, skaidriai planuoja darbus ir pirkimus. Taip pat reikšminga, kaip administruojamos kaupiamosios lėšos ir ar laiku reaguojama į avarijas bei gedimus.

    Keičiant administratorių, esminis klausimas yra sprendimo teisėtumas ir aiškus procedūrų laikymasis. Paprastai reikia užtikrinti, kad gyventojai būtų informuoti apie balsavimą, pateikti galimi kandidatai, jų įkainiai ir siūlomos paslaugų sąlygos, o rezultatai būtų tinkamai užfiksuoti.

    Jei pasirenkamas naujas administratorius, aktualu iš anksto sutarti dėl paslaugų apimties, atsiskaitymo periodiškumo ir gyventojams prieinamų komunikacijos kanalų. Pastaraisiais metais vis dažniau keliami ir skaidrumo lūkesčiai, kai ataskaitos, sąmatos ir darbų planai pateikiami elektroniniu būdu, o gyventojai gali greičiau gauti informaciją ir priimti sprendimus.

    Gyventojams rekomenduojama prieš balsavimą palyginti bent kelis pasiūlymus ir atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir į administratoriaus patirtį, reagavimo laiką, darbų kontrolės praktiką bei ataskaitų detalumą. Kilus ginčams dėl procedūrų ar sprendimų vykdymo, paprastai kreipiamasi į savivaldybę, kuri prižiūri administratorių skyrimo ir veiklos procesus.

    Šiuo atveju pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad Rudens g. 35B ir Naugarduko g. 70 namų bendrojo naudojimo objektai būtų prižiūrimi kokybiškai, o sprendimai dėl lėšų ir darbų būtų priimami skaidriai bei pagal galiojančius reikalavimus.

  • Vilniuje dėl projektų kerta 17 medžių: dalis jų saugotini – ką žada savivaldybė?

    Vilniuje, J. Rutkausko ir Viršilų gatvių teritorijoje, planuojama pašalinti 17 medžių, kurie patenka į dviejų vykdomų infrastruktūros projektų darbų zonas. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai priimti įvertinus želdinių būklę ir galimybes juos išsaugoti.

    Didžioji dalis numatytų šalinti medžių auga ant esamų ar projektuojamų inžinerinių tinklų, taip pat per arti darbų zonų. Dėl to, anot projektų rengėjų, techninių galimybių palikti želdinius nebelieka, nes tai trukdytų įrengti tinklus ir gatvės infrastruktūrą.

    Du projektai, viena darbų zona

    10 medžių bus šalinama įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės J. Rutkausko gatvės dalies nuo Viršilų gatvės iki sklypo Spaudos gatvėje 7 projektą. Šie darbai siejami su gatvės infrastruktūros tvarkymu ir inžinerinių sprendinių įgyvendinimu numatytoje atkarpoje.

    Dar 7 medžiai patenka į bendrovės „Vilniaus vandenys“ vykdomo nuotekų infrastruktūros projekto teritoriją. Bendrovė šioje vietoje stato dalį apie 7 kilometrų ilgio slėginės nuotekų linijos nuo G. Baravyko iki J. Rutkausko gatvės.

    Kas bus šalinama ir kodėl

    Nurodoma, kad dauguma numatytų šalinti medžių yra karpotieji beržai. Taip pat planuojama pašalinti dvi paprastąsias pušis, iš kurių viena priskiriama saugotiniems medžiams.

    Pasak savivaldybės, prieš priimant sprendimą buvo vertinta želdinių būklė ir alternatyvos, tačiau esminė kliūtis yra jų vieta tinklų atžvilgiu. Praktikoje tokiose situacijose rizika kyla ne tik medžių šaknynui, bet ir pačių tinklų patikimumui, nes darbai reikalauja kasinėjimų ir apsaugos zonų.

    Kompensacijos ir želdynų atkūrimas

    Darbai, kaip teigiama, bus vykdomi pagal suderintus projektinius sprendinius ir galiojančius želdinių apsaugos reikalavimus. Už pašalintus saugotinus želdinius mokama jų atkuriamosios vertės kompensacija, kuri skiriama miesto želdynams atkurti ir prižiūrėti.

    „Už pašalintus saugotinus želdinius mokama jų atkuriamosios vertės kompensacija, skiriama miesto želdynams atkurti ir prižiūrėti“, – nurodoma savivaldybės informacijoje.

    „Vilniaus vandenys“ akcentuoja, kad projektas skirtas didinti miesto nuotekų sistemos pajėgumą ir patikimumą bei mažinti avarijų ir taršos į Nerį riziką. Savivaldybė pabrėžia, jog tokie infrastruktūros atnaujinimai paprastai planuojami derinant viešojo intereso tikslus su želdinių apsauga, tačiau dalyje teritorijų konfliktų išvengti nepavyksta.

  • Vilniaus šiaurėje pradedama ilgai laukta gimnazija: aišku, kiek kainuos ir kada atvers duris

    Vilniuje, Verkių seniūnijoje Mykolo Marcinkevičiaus gatvėje, oficialiai pradėtos naujos gimnazijos statybos: statybvietėje įkasta kapsulė ateities kartoms. Mokykla projektuojama ties Jeruzalės, Santariškių ir Visorių ribomis, kur vyresniųjų klasių vietų trūkumas pastaraisiais metais tapo ypač juntamas.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tai viena retų naujų savivaldybės gimnazijų sostinėje per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Pastarąjį dešimtmetį miestas sparčiai augo, o šiaurinėse teritorijose daugėjo šeimų, todėl didėja spaudimas esamoms mokykloms ir ilgėja mokinių kelias iki ugdymo įstaigų.

    „Šiemet Vilniuje mokysis tūkstančiu daugiau moksleivių nei pernai, o labiausiai daugėja vyresnių vaikų, todėl nauja gimnazija mieste būtina“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

    Planuojama, kad gimnazijoje mokysis 480 9–12 klasių mokinių, iš viso bus suformuota 16 klasių. Numatyta įrengti stadioną, krepšinio ir žaidimų aikšteles, skaityklos terasą, automobilių stovėjimo vietas, pėsčiųjų ir dviračių takus, o dalis lauko erdvių bus pritaikyta ir vietos bendruomenės poreikiams po pamokų.

    Projektą įgyvendina sostinės viešojo intereso objektų plėtros bendrovė Vilniaus vystymo kompanija, kuri po statybų taip pat planuoja rūpintis mokyklos ūkio administravimu. Savivaldybė akcentuoja, kad toks modelis leidžia nuosekliau planuoti naujų ugdymo įstaigų infrastruktūrą ir priežiūrą, kai mieste vienu metu vyksta keli dideli švietimo statybų projektai.

    Gimnazija kuriama pagal architektūrinį konkursą laimėjusios Lietuvos ir Suomijos architektų studijos „Architektūros linija“ idėją. Projekto autoriai akcentuoja gamtinės aplinkos integravimą į ugdymą: numatomos lauko klasės, o greta esantis Jeruzalės parkas ir želdynai vertinami kaip kasdienio mokymosi ir poilsio dalis.

    Rangovas UAB „Naresta“ įsipareigojo objektą pastatyti iki 2027 metų pabaigos, sutarties vertė siekia 23,5 mln. eurų su PVM. Savivaldybė nurodo, kad ši gimnazija yra dalis platesnės ugdymo infrastruktūros plėtros programos, kai vienu metu sostinėje projektuojamos ir statomos naujos progimnazijos bei darželiai, siekiant mažinti vietų trūkumą sparčiai augančiuose rajonuose.