CP v2

Blog

  • Popieriniai rankšluosčiai komposte: kada gelbsti trąšą, o kada ją sugadina?

    Popieriniai rankšluosčiai komposte: kada gelbsti trąšą, o kada ją sugadina?

    Popieriniai rankšluosčiai dažnai atrodo kaip savaime kompostuojama atliekа, tačiau viskas priklauso nuo sudėties ir to, kuo jie buvo sutepti. Švarus, iš celiuliozės pagamintas popierius paprastai suyra gana greitai, bet kai kurie priedai gali pakenkti kompostui.

    Dauguma paprastų popierinių rankšluosčių yra biologiškai skaidūs, nes gaminami iš celiuliozės pluošto ar perdirbto popieriaus. Komposte, kuriame netrūksta drėgmės, oro ir mikroorganizmų, jie dažniausiai suyra per kelias savaites, ypač jei būna suplėšyti smulkiau.

    Problemos prasideda tada, kai rankšluosčiai yra kvapnūs, impregnuoti, su antibakterinėmis medžiagomis, padengti danga ar ryškiai spausdinti. Toks popierius gali turėti priedų, kurie lėtina irimą arba įneša nepageidaujamų cheminių medžiagų, todėl geriau jo į kompostą nemesti.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kuo rankšluostis buvo panaudotas. Į kompostą tinka popierius, kuriuo nusausintos švariai nuplautos rankos, surinktas vanduo ar nuvalyti vaisiai bei daržovės, nes tokios liekanos yra biologiškai skaidžios.

    Jei popierius prisigėręs valiklių, dezinfekantų, tirpiklių ar baliklių, jis turėtų keliauti į mišrias atliekas. Taip pat nerekomenduojama kompostuoti rankšluosčių su mėsos, pieno produktų likučiais ar gyvūnų išmatomis, nes didėja kvapų, kenkėjų ir patogenų rizika.

    Komposte popieriniai rankšluosčiai veikia kaip vadinamoji rudoji medžiaga, kuri daugiausia įneša anglies. Ji padeda subalansuoti žaliąsias, azoto turtingas atliekas, pavyzdžiui, žolę ar daržovių lupenas, ir palaikyti puresnę krūvos struktūrą, kad nepereitų į puvimą be oro.

    Praktinis patikrinimas paprastas: sudrėkinkite švarų lapelį vandeniu ir pabandykite jį sutrinti. Jei popierius lengvai skyla ir byra, jis greičiausiai tinkamas kompostui, o jei lieka elastingas ir tarsi guminis, gali būti padengtas priedais, kurių geriau vengti.

  • Žydi įspūdingai ir gali atbaidyti erkes: ar verta sode sodinti paprastąją ieva?

    Žydi įspūdingai ir gali atbaidyti erkes: ar verta sode sodinti paprastąją ieva?

    Paprastoji ieva – Lietuvoje ir visame regione savaime augantis medis, pavasarį išsiskiriantis svyrančiais baltais žiedynais ir stipriu kvapu. Dažniausiai ji pražysta balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje, o vasaros pabaigoje sunokina tamsius, sutraukiančio skonio vaisius.

    Pastaraisiais metais ieva vis dažniau minima kaip augalas, kurio kvapas gali būti nemalonus daliai vabzdžių ir erkių. Specialistai pabrėžia, kad toks poveikis nėra absoliutus, todėl ieva neturėtų būti laikoma vienintele apsaugos priemone, ypač teritorijose, kur erkių aktyvumas didelis.

    Erkių plitimui palankios šiltėjančios žiemos ir ilgesnis šiltasis sezonas, todėl jų aktyvumas gali tęstis nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Dėl šios priežasties vis daugiau žmonių ieško kompleksinių sprendimų: tvarko vejas, mažina krūmynus, prižiūri takus ir poilsio zonas, kad erkėms būtų mažiau tinkamų slėptuvių.

    Kuo ieva naudinga sode

    Ieva dažnai sodinama dėl dekoratyvumo ir biologinės įvairovės: žiedai pritraukia apdulkintojus, o uogomis minta paukščiai. Natūralistiniuose želdynuose tai gali būti vertingas augalas, ypač jei siekiama sukurti gyvybingą, vietinėms rūšims palankią aplinką.

    Vaisiai kai kur naudojami perdirbti, tačiau svarbu laikytis saugumo principų ir neeksperimentuoti su kauliukais. Kauliukuose esantys junginiai gali būti kenksmingi, todėl jų negalima traiškyti ar kramtyti, o gaminant uogienių ar sirupų tipo produktus kauliukus reikėtų pašalinti.

    Kur ieva auga geriausiai

    Ievių augimui palanki drėgnesnė ir derlingesnė dirva, jos gerai jaučiasi saulėtoje vietoje, tačiau pakelia ir pusiau pavėsį. Sodinti patogu rudenį arba anksti pavasarį, kad augalas spėtų įsišaknyti ir lengviau startuotų naujame sezone.

    Jei sodinukas auginamas vazone, jį dažnai galima sodinti didžiąją sezono dalį, tačiau per didelius karščius prigijimas gali būti sudėtingesnis. Praktikoje svarbiausia užtikrinti tolygų laistymą pirmaisiais metais ir parinkti vietą, kur dirva neperdžiūsta.

    Didžiausi trūkumai, apie kuriuos nutylima

    Vienas svarbiausių ievos minusų – jos dydis: medis gali užaugti iki maždaug 15 metrų, todėl mažame sklype greitai tampa problema. Be to, jai reikalinga pastovi drėgmė, o sausringose vietose augimas sulėtėja, augalas prasčiau atrodo ir gali dažniau sirgti.

    Ievas gali pažeisti ligos ir kenkėjai, todėl kartais tenka imtis papildomos priežiūros. Taip pat verta įvertinti, kad stiprus žydinčios ievos kvapas patinka ne visiems, o krentantys vaisiai gali tepti dangą po medžiu, jei jis pasodintas arti takų ar terasų.

    Norint realiai sumažinti erkių riziką, vien ieva situacijos nepakeis: svarbiausia reguliariai šienauti veją, šalinti aukštą žolę pakraščiuose ir dažniau apžiūrėti augintinius bei save po buvimo lauke. Ievas galima vertinti kaip papildomą želdyno elementą, o ne kaip patikimą apsaugą.

  • Daugelis morkas sėja tik pavasarį, bet vėlyva sėja suteikia saldžiausias ir sultingiausias

    Daugelis morkas sėja tik pavasarį, bet vėlyva sėja suteikia saldžiausias ir sultingiausias

    Daugelis daržininkų morkas įpratę sėti pavasarį, tačiau vėlyva sėja gali duoti ne tik vėlesnį, bet ir skanesnį derlių. Morkos, augančios vėsesnėmis vasaros pabaigos ir rudens sąlygomis, dažnai sukaupia daugiau cukrų, todėl šakniavaisiai būna saldesni ir sultingesni.

    Norint morkas kasti rudenį ar palikti žiemai, svarbiausia nepavėluoti su sėja. Daugeliu atvejų tinkamiausias laikas yra nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio pirmos pusės, nes morkoms subręsti dažniausiai reikia apie 2,5–4 mėnesių, priklausomai nuo veislės ir oro.

    Vėsesnė temperatūra turi aiškų privalumą: augalas dalį krakmolo paverčia cukrumi, todėl skonis išryškėja. Be to, vėsūs vakarai padeda išlaikyti traškumą, o šakniavaisiai mažiau linkę išdžiūti, jei dirva prižiūrima tolygiai drėgna.

    Rudenėjant morkoms labiausiai reikia reguliaraus, bet ne paviršinio laistymo ir ravėjimo. Jei pasėlis labai tankus, verta atsargiai praretinti, kad šaknys turėtų vietos augti ir nesusiformuotų smulkios ar išsikraipiusios morkos.

    Vėlyvas auginimas kai kuriais metais gali sumažinti dalies kenkėjų aktyvumą sezono pabaigoje, tačiau pasėlį vis tiek būtina apžiūrėti. Ypač svarbu stebėti požymius, rodančius šaknų pažeidimus ar lapų ligas, nes rudenį augimo tempas lėtėja ir atsigavimas užtrunka.

    Jei planuojate morkas palikti žiemai dirvoje, dar prieš stipresnius šalčius lysvę verta uždengti storu mulčio sluoksniu, pavyzdžiui, sausais lapais ar šiaudais. Toks sluoksnis sumažina gilaus įšalo riziką ir leidžia morkas kasti palaipsniui, kai tik dirva nėra visiškai sukaustyta šalčio.

    Alternatyva tiems, kurie nenori rizikuoti žiemojimu lysvėje, yra vėlyvą rudenį iškastas derlius ir laikymas vėsioje, drėgnesnėje aplinkoje, kad šaknys nevystų. Vis dėlto būtent vėsumoje subrendusios morkos daugeliui atrodo pačios skaniausios, todėl vėlyva sėja gali tapti paprastu būdu pagerinti ne tik derliaus laiką, bet ir jo kokybę.

  • Krizė po sukrėtusio įvykio? Primena nemokamą numerį 1815 ir kada atvyksta mobili komanda

    Krizė po sukrėtusio įvykio? Primena nemokamą numerį 1815 ir kada atvyksta mobili komanda

    Psichologinė krizė gali ištikti netikėtai, ypač po sukrėtusio įvykio darbe, mokykloje ar šeimoje. Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau gauti profesionalią pagalbą ir žinoti aiškų veiksmų planą.

    Higienos institutas informuoja, kad gyventojams teikiamos nemokamos Psichologinių krizių pagalbos centro ir Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų paslaugos. Dėl konsultacijų galima skambinti trumpuoju numeriu 1815.

    Psichologinė krizė apibūdinama kaip reakcija į krizinį įvykį, kai įprastų streso įveikos ir prisitaikymo gebėjimų nebeužtenka susidariusiai situacijai suvaldyti. Tokia būklė gali pasireikšti stipriu nerimu, nemiga, įkyriomis mintimis, bejėgiškumo jausmu ar sunkumais atlikti kasdienes užduotis.

    Pagalbą teikia patyrę psichologai ir psichoterapeutai, dirbantys krizių įveikimo ir suicidologijos srityse. Konsultacijos metu specialistai įvertina įvykio aplinkybes, mastą, galimai paveiktų žmonių skaičių ir, jei reikia, suderina tolesnius krizės valdymo žingsnius.

    Pagalba aktuali po tokių įvykių kaip netikėta artimojo ar kolegos mirtis, savižudybė ar bandymas nusižudyti, nelaimingas atsitikimas, smurtinis nusikaltimas ar incidentas, sulaukęs didelio visuomenės dėmesio. Specialistai ragina informuoti paveiktus asmenis, kad pagalbos galima kreiptis nedelsiant.

    Įvertinus poreikį, sutartu laiku į įvykio vietą gali atvykti Mobili krizių komanda. Paslaugos gali būti teikiamos kontaktiniu būdu vietoje arba nuotoliniu būdu, siekiant stabilizuoti situaciją ir sumažinti riziką, kad krizė išplistų bendruomenėje ar organizacijoje.

    Atskira pagalbos kryptis skirta savižudybės grėsmei. Pagalbos centro specialistai konsultuoja žmones, kurie turi minčių apie savižudybę, taip pat jų artimuosius, kolegas ar kitus aplinkos asmenis, ieškančius patarimo, kaip atpažinti rizikos ženklus, kaip kalbėtis ir kaip suteikti saugią emocinę paramą.

    „Kreiptis pagalbos kuo anksčiau yra vienas svarbiausių žingsnių, padedančių suvaldyti krizę ir sumažinti jos pasekmes“, – pabrėžiama Higienos instituto pateikiamoje informacijoje.

  • Psichologinė krizė ištiko netikėtai? Nemokama pagalba telefonu 1815 – kada skambinti

    Psichologinė krizė ištiko netikėtai? Nemokama pagalba telefonu 1815 – kada skambinti

    Psichologinė krizė gali užklupti staiga, kai po sukrečiančio įvykio įprastų vidinių resursų ir streso įveikos būdų nebeužtenka. Tokiais momentais svarbiausia nelikti vieniems ir kuo greičiau pasitelkti profesionalią pagalbą, kad būtų sumažintos ilgalaikės pasekmės emocinei sveikatai.

    Nepakeliama įtampa, nerimas, nemiga, nuolatinis minčių sukimasis, beviltiškumo jausmas ar stiprūs kūno simptomai po sukrėtimo gali būti ženklai, kad organizmui reikia skubios emocinės atramos. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas kreipimasis dažnai padeda užkirsti kelią būklei užsitęsti ir komplikuotis.

    Kada verta kreiptis?

    Higienos institutas užtikrina nemokamas Psichologinių krizių pagalbos centro paslaugas ir mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų pagalbą. Pagalba teikiama paskambinus trumpuoju telefono numeriu 1815, kai ištinka stiprų emocinį poveikį sukėlę įvykiai.

    Dažniausiai kreipiamasi po netikėtos artimojo ar kolegos mirties, savižudybės ar bandymo nusižudyti, smurtinio nusikaltimo, nelaimingo atsitikimo, taip pat po situacijų, kurios sulaukia didelio visuomenės dėmesio. Kreiptis gali ne tik pats žmogus, bet ir šeima, bendruomenė ar organizacija, jei paveikta daugiau žmonių.

    Kaip teikiama pagalba?

    Konsultacijos metu specialistai įvertina įvykio aplinkybes, mastą ir tai, kiek žmonių galėjo patirti psichologinį sukrėtimą. Remiantis šia informacija, suderinami tolesni krizės valdymo žingsniai ir parenkamas tinkamiausias pagalbos būdas.

    Pagalbą teikia patyrę psichologai ir psichoterapeutai, dirbantys krizių įveikimo ir savižudybių prevencijos srityse. Esant poreikiui, sutartu laiku į įvykio vietą gali atvykti mobilioji komanda, o pagalba gali būti organizuojama ir nuotoliniu būdu.

    Jei kyla savižudybės grėsmė

    Telefono numeriu 1815 konsultuojami žmonės, turintys minčių apie savižudybę, taip pat jų artimieji, kolegos ar kiti šalia esantys asmenys. Specialistai padeda suprasti situaciją, aptarti saugumo žingsnius ir pataria, kaip kalbėtis su žmogumi, kuriam šiuo metu sunkiausia.

    „Jeigu žmogaus sveikatai ar gyvybei gresia tiesioginis pavojus, reikia nedelsiant skambinti numeriu 112“, – primena specialistai.

    Psichologinių krizių pagalbos centras veikia kaip greitos reakcijos grandis, skirta stabilizuoti būklę po sukrėtimų ir padėti pereiti į tolimesnę pagalbą, jei jos reikia. Prireikus, po pirminių konsultacijų rekomenduojama tęstinė psichikos sveikatos priežiūra, ypač jei simptomai nemažėja ar stiprėja.

  • Jaunoms šeimoms – svarbus terminas: kada ir kaip teikti prašymus dėl būsto paskatos

    Jaunoms šeimoms – svarbus terminas: kada ir kaip teikti prašymus dėl būsto paskatos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad 2026 metais rugsėjo 14 dieną bus skelbiamas kvietimas teikti prašymus dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.

    Prašymus bus galima teikti nuo 2026 metais rugsėjo 14 dienos 9.00 valandos iki 2026 metais rugsėjo 18 dienos 12.00 valandos. Šis laikotarpis yra trumpas, todėl šeimoms rekomenduojama iš anksto pasiruošti reikalingus dokumentus ir prisijungimus.

    Kur ir kaip pateikti prašymą

    Prašymai priimami ir nagrinėjami pagal finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo tvarką. Dažniausiai patogiausias būdas pateikti prašymą yra elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

    Zarasų rajono savivaldybėje prašymą taip pat galima pateikti atvykus į savivaldybės administraciją, atsiųsti registruotu laišku arba pateikti elektroniniu paštu, jei nėra techninių galimybių pasinaudoti sistema. Teikiant prašymą elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, priešingu atveju bus laikomas negaliojančiu.

    Kas vyksta pasibaigus kvietimui

    Pasibaigus kvietimo laikotarpiui, prašymai reitinguojami informacinėje sistemoje ir vertinami savivaldybėse. Jei šeima atitinka nustatytus kriterijus, savivaldybė suformuoja pažymą, patvirtinančią teisę į finansinę paskatą.

    Ministerija primena, kad šia priemone siekiama padėti jaunoms šeimoms greičiau įsigyti pirmąjį būstą, todėl svarbu laikytis terminų ir pateikti prašymą tinkamu būdu. Dėl konkrečių savivaldybės priėmimo tvarkų ir praktinių detalių gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti vietos administracijoje.

  • „Valstybinių miškų urėdija“ kviečia į nemokamus renginius: elnių baubimas ir šventė Neringoje

    „Valstybinių miškų urėdija“ kviečia į nemokamus renginius: elnių baubimas ir šventė Neringoje

    Rugsėjį „Valstybinių miškų urėdija“ kviečia gyventojus ir svečius į daugiau nei 30 nemokamų renginių įvairiuose šalies regionuose, skirtų Miškininko dienai. Organizatoriai žada ne tik pažintines veiklas miške, bet ir progas iš arti pamatyti, kaip prižiūrimi bei atkuriami valstybės miškai.

    Šių metų renginių žinutė – „Nepraeik pro šalį“. Ji skatina į mišką pažvelgti atidžiau ir pastebėti tai, kas dažnai lieka už kasdienio pasivaikščiojimo ribų: gyvūnų pėdsakus, buveines, senuosius medžius, miško atkūrimo etapus ir miškininkų darbus, kurių rezultatai ne visada matomi iš karto.

    Nuo elnių baubimo iki žygių

    Programoje numatyti renginiai šeimoms, žygių mėgėjams, gamtos fotografams ir visiems, norintiems geriau pažinti Lietuvos miškus. Viena labiausiai laukiamų patirčių – rudeniniai vakarai miške, kai galima išgirsti tauriųjų elnių baubimą ir kitus rudenėjančios gamtos garsus.

    Tokie klausymų ir pažintiniai susitikimai planuojami skirtinguose regionuose, kad juose galėtų dalyvauti kuo daugiau žmonių. „Valstybinių miškų urėdija“ pabrėžia, kad tai proga ne tik patirti įspūdingą gamtos reiškinį, bet ir sužinoti apie gyvūnų elgseną bei tai, kaip žmogaus veikla miške derinama su gamtos apsauga.

    Aktyvesnio laisvalaikio mėgėjų lauks pažintiniai ir orientavimosi žygiai miško takais. Kai kur numatyti maršrutai ves per rečiau lankomas vietas, kuriose atsiveria ir gamtos, ir istorinio paveldo sluoksniai, todėl dalyviai galės pažinti ne tik kraštovaizdį, bet ir vietovių istoriją.

    Pagrindinė šventė Neringoje

    Miškininko diena tradiciškai minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį. 2026 metais pagrindinė profesinės šventės programa numatyta rugsėjo 19 dieną Neringoje, festivalio „Sveika, Neringa!“ metu.

    Renginyje žadamos edukacijos, diskusijos ir pažintinės veiklos, supažindinančios su miško priežiūra bei miškininko profesija. Programos pabaigoje planuojamas koncertas, kuriame pasirodys Giedrė, o vėliau Andrius Mamontovas su grupe.

    Kaip užauga miškas?

    Dalis renginių skirta miškininkystės užkulisiams: lankytojai galės sužinoti, kaip nuo sėklos užauginamas sodmuo ir kaip planuojamas miško atkūrimas. Numatomos ekskursijos medelynuose, kur aiškinama, kaip paruošiami medeliai būsimiems miškams, o kai kur bus galima pamatyti ir specializuotą infrastruktūrą, naudojamą sėkloms paruošti.

    Taip pat planuojamos veiklos, susijusios su miškų apsauga nuo gaisrų: pristatoma stebėjimo, prevencijos ir gesinimo technika bei miškininkų darbo specifika. Organizatoriai primena, kad vis dažniau pasitaikant sausringiems laikotarpiams miškų gaisrų rizika auga, todėl prevencija ir gyventojų sąmoningumas tampa vis svarbesni.

    Šeimoms su vaikais numatytos kūrybinės ir pažintinės dirbtuvės, o kai kur suplanuotos ir edukacijos apie laukinių gyvūnų gyvenimą. „Valstybinių miškų urėdija“ tikisi, kad tokios veiklos padės jauniesiems lankytojams mišką suvokti ne tik kaip pasivaikščiojimų vietą, bet ir kaip sudėtingą ekosistemą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas visuose renginiuose nemokamas, tačiau daugelyje jų reikalinga išankstinė registracija dėl riboto dalyvių skaičiaus. Prieš vykstant rekomenduojama įvertinti renginio trukmę, sudėtingumą, vietą, oro sąlygas ir pasirūpinti tinkama apranga bei avalyne.

    Miškininko dienai skirti renginiai skirtinguose Lietuvos regionuose vyks nuo rugsėjo 9 dienos iki rugsėjo 25 dienos. „Valstybinių miškų urėdija“ ragina išsirinkti artimiausią veiklą ir šį rudenį mišką pamatyti iš arčiau.

  • Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija MEPA projekte 10 metų: kas padėjo pakilti į aktyviausiųjų topą?

    Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija MEPA projekte 10 metų: kas padėjo pakilti į aktyviausiųjų topą?

    Programa „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ (MEPA) Lietuvoje mini 10 metų sukaktį. Per šį laikotarpį ji subūrė apie 120 mokyklų, o dalyviai ES temą nagrinėja ne tik per pamokas, bet ir per diskusijas, simuliacijas bei pilietines iniciatyvas.

    Tarp ilgiausiai programoje dirbančių mokyklų yra ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija. Ji patenka į 18 Lietuvos mokyklų, kurios MEPA veiklas vykdo nuo pat programos pradžios ir nuosekliai stiprina mokinių pilietiškumo bei europietiškumo kompetencijas.

    Per dešimtmetį gimnazistai dalyvavo protmūšiuose, susitikimuose su įvairių sričių pašnekovais, klausėsi paskaitų ir įsitraukė į Europos Parlamento veiklos simuliacijas. Europos diena mokykloje tapo tradicija, o MEPA veiklos įsitvirtino kaip praktinė pilietiškumo pamoka.

    Programos esmė, pasak organizatorių ir mokytojų, yra mokinių gebėjimas kelti klausimus, argumentuoti ir priimti sprendimus, o ne vien kaupti faktus. Tai ypač aktualu, kai ES darbotvarkėje daugėja temų apie saugumą, demokratijos atsparumą, dezinformaciją ir skaitmeninę erdvę.

    Rugpjūčio 26–27 dienomis Vilniuje, Europos namuose, vyko Jaunimo Europos komandos susitikimai, kuriuose atsisveikinta su buvusiais nariais, priimti nauji ir planuoti ateities darbai. Rugpjūčio 28 dieną MEPA mokytojai susitiko baigiamajame seminare apibendrinti sezono rezultatų ir pasirengti naujam etapui.

    Vėliau dalis veiklų persikėlė į diskusijų festivalyje „Būtent!“ veikusią Europos erdvę, kur aptartos ES aktualijos. Renginiuose kalbėta apie Ukrainos integraciją į ES, o taip pat apie nepilnamečių saugumą internete ir Europos atsaką į socialinių tinklų keliamas rizikas.

    „Būti Europos Parlamento ambasadoriais reiškia ne titulą, o veikimą“, – sakė projekto ambasadorė Daiva Matijošienė.

    Gimnazija pažymi ir konkrečius rezultatus: iš 86 praėjusiais mokslo metais programą užbaigusių mokyklų Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija įvertinta 16 vietoje. Mokykla tikisi tęsti aktyvias veiklas ir planuoja naujas patirtis, tarp jų ir išvyką į Strasbūrą.

  • Visaginas vilioja futbolo trenerį: alga iki 2 800 eurų ir karjera Baltijos akademijoje

    Visaginas vilioja futbolo trenerį: alga iki 2 800 eurų ir karjera Baltijos akademijoje

    VšĮ Visagino futbolo centras paskelbė atranką futbolo trenerio ar trenerės pareigoms. Ieškomas specialistas, kuris padėtų ugdyti miesto jaunuosius futbolininkus ir prisidėtų prie treniruočių proceso organizavimo.

    Kandidatams keliami aiškūs reikalavimai: būtinas sporto studijų krypties kvalifikacinis laipsnis arba fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijų programa su įgyta reikiama kvalifikacija. UEFA B licencija nurodoma kaip privalumas, taip pat vertinama vaikų treniravimo patirtis ir gebėjimas planuoti darbą.

    Darbo pobūdis apima futbolininkų ugdymą pagal parengtą programą, darbą su vaikais ir jaunimu, motyvavimo priemones bei treniruočių proceso planavimą ir valdymą. Centre pabrėžiama, kad treneris turės įgyvendinti ir vadovybės keliamus tikslus, susijusius su sportininkų pažanga.

    Skelbiama, kad siūlomas atlyginimas siekia nuo 1 600 iki 2 800 eurų. Taip pat akcentuojamos karjeros galimybės, tobulėjimas ir sąlygos mokytis bei kaupti patirtį didelėje futbolo akademijos sistemoje.

    Kandidatai kviečiami atsiųsti gyvenimo aprašymą iki 2026 metų rugsėjo 23 dienos. Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis telefono numeris, o atranką organizuoja Visagino futbolo centro administracija.

  • Zarasuose vasaros darbas pakeitė jaunuolius: štai kokios kompetencijos šovė į viršų

    Zarasuose vasaros darbas pakeitė jaunuolius: štai kokios kompetencijos šovė į viršų

    2026 metų rugsėjo 4 dieną Zarasų rajone surengtas projekto „Jaunimas nori dirbti“ baigiamasis renginys, kuriame apibendrintos vasaros įdarbinimo patirtys. Šią vasarą į projektą įsitraukė 18 jaunuolių, o darbo vietas jiems suteikė devynios rajono įmonės.

    Susitikime dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Paula Džachija, projekto mentorė Jovita Vainikevičiūtė, Užimtumo tarnybos karjeros konsultantė Kristina Kuzmickienė ir Zarasų rajono savivaldybės merės patarėja Simona Matusevičiūtė. Renginio tikslas buvo ne tik pristatyti rezultatus, bet ir įvardyti, kas realioje darbo aplinkoje veikia, o kur jaunimui vis dar reikia daugiau pagalbos.

    Labiausiai sustiprėjo bendravimas

    Projekto mentorė pristatė dalyvių apklausų duomenis: jaunuoliai kompetencijas įsivertino projekto pradžioje ir pabaigoje, todėl buvo galima matyti pokytį. Pasak organizatorių, bendras rezultatas buvo teigiamas, o ryškiausiai pagerėjo bendravimo gebėjimai.

    Jaunuoliai nurodė, kad būtent bendravimas projekto pradžioje dažnai atrodė kaip viena silpnesnių jų pusių, tačiau po kelių mėnesių darbo situacija pasikeitė. Tai siejama su kasdiene praktika: bendravimu su klientais, kolegomis ir darbdaviais, mokymusi aiškiai išsakyti mintis bei spręsti įtampą keliančias situacijas.

    Kartu augo ir kitos darbdaviams svarbios kompetencijos, kurios dažnai lemia pirmojo darbo sėkmę: atsakomybė, savarankiškumas, komandinis darbas, problemų sprendimas ir prisitaikymas. Organizatoriai pabrėžė, kad vasaros darbas daugeliui tampa greičiausiu būdu pamatyti, ko iš tiesų reikalauja darbo disciplina ir kasdieniai įsipareigojimai.

    Pirmas darbas: realūs iššūkiai ir pamokos

    Didelę renginio dalį užėmė pačių dalyvių pasakojimai apie pirmąją darbo patirtį. Jaunuoliai kalbėjo apie situacijas, kurios įsiminė labiausiai, ir atvirai aptarė, kas sekėsi lengvai, o kur prireikė daugiau pastangų.

    Pasak dalyvių, daliai jaunuolių iššūkiu tapo bendravimas su sudėtingais klientais ar pirmieji konfliktai, kitiems reikėjo priprasti prie intensyvaus fizinio darbo ir ilgos darbo dienos. Tačiau beveik visi vasaros darbą įvertino kaip naudingą patirtį, nes ji leido išbandyti save realioje aplinkoje, įgyti praktinių įgūdžių ir užsidirbti pirmąjį atlyginimą.

    Ko tikisi darbdaviai ir ką sako finansai

    Renginyje akcentuota, kad darbdaviams pirmoje darbo vietoje dažnai svarbiausia ne vien teorinės žinios, o jaunuolio motyvacija ir požiūris. Diskusijoje pabrėžta, jog atsakingumas, iniciatyvumas, noras mokytis ir gebėjimas laikytis susitarimų neretai lemia daugiau nei ankstesnė patirtis, kurios jauni žmonės paprastai dar neturi.

    Projektui įgyvendinti skirta 27 000 eurų: 14 000 eurų sudarė valstybės lėšos, 13 000 eurų – Zarasų rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Organizatoriai nurodė, kad toks finansavimas leido įdarbinti daugiau jaunuolių ir suteikti papildomą paskatą rajono verslams, kurie prisideda prie jaunimo įtraukimo į darbo rinką.

    Baigiamajame renginyje padėkota jaunuoliams už atsakingą darbą, darbdaviams už suteiktas vietas ir laiką apmokymams, taip pat projekto mentorei už nuoseklią pagalbą vasaros metu. Tikimasi, kad įgytos patirtys pravers jaunuoliams renkantis studijas ar profesinį kelią ir vėliau siekiant tvirčiau įsitvirtinti darbo rinkoje.

    „Pirmoji darbo patirtis dažnai tampa momentu, kai jaunuolis aiškiai pamato, kokių gebėjimų jam trūksta, o ką gali sustiprinti per labai trumpą laiką“, – sakė projekto organizatoriai.