CP v2

Blog

  • „Oppo“ ruošia „Find X10 Pro Max“: trys 200 MP kameros ir milžiniška baterija kelia aistras

    „Oppo“ ruošia „Find X10 Pro Max“: trys 200 MP kameros ir milžiniška baterija kelia aistras

    „Oppo“ Kinijoje dar šį mėnesį ketina pristatyti naujus aukščiausios klasės telefonus, o ryškiausiu serijos modeliu įvardijamas „Find X10 Pro Max“. Neoficiali informacija rodo, kad gamintojas šįkart daugiausia dėmesio skiria fotografijai ir autonomijai.

    Skelbiama, kad „Find X10 Pro Max“ gali gauti trigubą galinę kamerą, kur kiekvienas modulis būtų siejamas su 200 megapikselių jutikliu. Toks sprendimas telefonų rinkoje būtų itin neįprastas, nes gamintojai dažniausiai derina skirtingus jutiklius ir židinio nuotolius, o ne vienodą itin didelę raišką.

    Praktikoje didelis megapikselių skaičius dar negarantuoja geresnių nuotraukų: rezultatą lemia jutiklio fizinis dydis, optika, stabilizavimas, apdorojimo algoritmai ir spalvų derinimas. Vis dėlto 200 MP klasė paprastai siejama su pikselių sujungimu, didesniu detalumu dienos šviesoje ir lankstesniu kadrų apkirpimu.

    Taip pat minima, kad telefonas gali būti komplektuojamas su „MediaTek Dimensity 9600“ serijos lustu ir aukštos klasės OLED ekranu, kurį tiekia „Tianma“. Kol kas nėra patvirtinta, kokio ryškumo, atnaujinimo dažnio ar raiškos parametrus pasirinkęs gamintojas, tačiau flagmanų segmente įprasta orientuotis į itin didelį ryškumą ir sklandų vaizdą.

    Didžiausią dėmesį traukia kalbos apie 8 000 mAh bateriją. Tai būtų gerokai virš įprastų flagmanų talpų, todėl reali nauda priklausytų ne tik nuo baterijos dydžio, bet ir nuo lusto efektyvumo bei programinės įrangos optimizacijos.

    Įkrovimui siejamas „SuperVOOC“ greitasis krovimas, tačiau tikslūs galingumo skaičiai neminimi. Gamintojai pastaraisiais metais siekia pusiausvyros tarp įkrovimo greičio, šilumos valdymo ir baterijos ilgaamžiškumo, todėl galutinės specifikacijos bus esminės.

    Programinės įrangos pusėje minimas „Android 17“ su „ColorOS 17“, bet tai kol kas tėra nepatvirtinti gandai. Dėl to šią informaciją verta vertinti atsargiai, kol „Oppo“ nepaskelbs oficialių detalių ir išleidimo grafiko.

    Kol kas teigiama, kad pirmiausia telefonai debiutuos Kinijoje, o vėliau galėtų pasirodyti Europoje. Neoficialiai minima, kad tai galėtų įvykti spalį, tačiau gamintojas tokio termino nėra patvirtinęs.

  • Zebra ant dviračių tako klaidina: kada pirmumas pėsčiajam, o kada turi praleisti jis pats?

    Zebra ant dviračių tako klaidina: kada pirmumas pėsčiajam, o kada turi praleisti jis pats?

    Dviračių takai Lietuvoje dažnai įrengiami greta šaligatvių, todėl pėsčiųjų ir dviratininkų srautai nuolat kertasi. Dalis žmonių įsitikinę, kad bet kokia ant tako nupiešta zebra automatiškai reiškia pėsčiojo pirmumą, tačiau taip yra ne visada.

    Pirmiausia svarbu suprasti, kas laikoma oficialia pėsčiųjų perėja. Perėja yra tada, kai ji pažymėta atitinkamais kelio ženklais, o horizontalus ženklinimas ant dangos tik papildo informaciją, bet jos savaime nesukuria.

    Kada pėsčiasis turi pirmumą?

    Jei per dviračių taką įrengta pėsčiųjų perėja ir ji pažymėta kelio ženklu, dviratininkas privalo sulėtinti, prireikus sustoti ir praleisti pėsčiąjį. Tokiu atveju pėsčiajam leidžiama kirsti taką per perėją, tačiau jis vis tiek turi elgtis atsargiai ir įsitikinti, kad yra pastebėtas.

    Praktikoje pėsčiųjų perėjos per dviračių takus ne visur įrengiamos vienodai, todėl painiava kyla ten, kur žmonės vadovaujasi vien dažais ant asfalto. Saugiausia taisyklė pėsčiajam paprasta: jei nėra aiškių ženklų, nereikėtų aklai tikėtis, kad dviratininkas privalės sustoti.

    Kada zebra nereiškia perėjos?

    Miesto infrastruktūroje pasitaiko vietų, kur ant dviračių tako pažymėtos juostos ar išskirtas kirtimas, bet nėra perėją patvirtinančių kelio ženklų. Tokie sprendimai paprastai skirti atkreipti dėmesį ir padėti organizuoti srautus, tačiau teisiškai pėsčiajam jie ne visada suteikia pirmumo.

    Tokiose vietose pėsčiasis turėtų praleisti važiuojančius dviračius ir tik tada kirsti taką, kai tai saugu. Dviratininkas, savo ruožtu, privalo pasirinkti saugų greitį ir būti pasiruošęs netikėtam pėsčiojo žingsniui, nes konfliktinės situacijos čia dažniausios.

    Bendri pėsčiųjų ir dviračių takai

    Ten, kur pėstieji ir dviratininkai dalijasi tuo pačiu taku, eismo organizavimas remiasi abipuse pagarba ir atsarga. Tokiose atkarpose pėstieji paprastai turi pirmumą, o dviratininkai privalo judėti atsargiai, laikytis dešinės ir prireikus sumažinti greitį iki tokio, kad galėtų saugiai prasilenkti.

    Didžiausia rizika kyla, kai pėsčiasis į taką žengia neapsidairęs, o dviratininkas važiuoja per greitai. Po incidento atsakomybė vertinama pagal tai, kas pažeidė pareigas kelyje, todėl svarbu ne spėlioti, o vadovautis ženklais ir situacija.

    Policija nuolat primena, kad kertant važiuojamąją dalį ar dviračių taką negalima blaškyti dėmesio telefonu ar ausinėmis. Net ir turint pirmumą, saugumas priklauso nuo to, ar žmogus laiku įvertina greitį, atstumą ir tai, ar kitas eismo dalyvis jį mato.

  • Ukraina perka 1 000 „Patriot“ raketų: ES rado 3,2 mlrd. eurų išimtį, bet laikas spaudžia

    Ukraina perka 1 000 „Patriot“ raketų: ES rado 3,2 mlrd. eurų išimtį, bet laikas spaudžia

    Ukraina skubiai ieško papildomų raketų oro gynybos sistemoms „Patriot“, nes pastarųjų mėnesių Rusijos raketų atakos parodė, kad modernių perėmėjų atsargos senka greičiau, nei spėja atkeliauti naujos siuntos. Kijevas įspėja, kad artėjant žiemai smūgių intensyvumas gali augti, o prioritetu tampa sostinės ir energetikos infrastruktūros apsauga.

    Per Ukrainos gynėjų rėmėjų susitikimą Ramšteino formatu Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pranešė, kad su partneriais rengiami kontraktai maždaug 1 000 raketų „Patriot“ sistemoms. Šie pirkimai, pasak jo, turi sustiprinti priešraketinę gynybą nuo balistinių ir sparnuotųjų raketų, kurios šiuo metu kelia didžiausią grėsmę didmiesčiams.

    Didžioji dalis užsakytų raketų Ukrainą pasieks tik vėlesniais metais, todėl Kijevas prašo sąjungininkų nedelsiant perduoti apie 300 raketų iš esamų sandėlių. Ukraina siūlo keitimą ateityje grąžinant naujesnes raketas, kai tik bus įgyvendintos dabar pasirašomos sutartys.

    ES leido išimtį finansavimui

    Europos Sąjunga sutiko su išimtimi, leidžiančia dalį bendro paramos mechanizmo lėšų skirti „Patriot“ raketoms, kurios perkamos Jungtinėse Valstijose. Numatyta, kad šiam tikslui gali būti panaudota apie 3,2 milijardo eurų, nors įprastai akcentuojami pirkimai iš Europos ar Ukrainos gamintojų.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad sprendimas stiprina Ukrainos gebėjimą ginti dangų nuo Rusijos smūgių, o NATO generalinis sekretorius Markas Rutte akcentavo, kad oro gynyba išlieka kritiškiausia Ukrainos poreikių dalis. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama būtent balistinių raketų perėmimui, nes joms neutralizuoti reikia aukščiausios klasės sistemų.

    Vokietija žada papildomas PAC-2

    Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pranešė, kad Berlynas skubiai perduos Ukrainai papildomų senesnės kartos PAC-2 raketų iš Bundesvero atsargų. Jis taip pat paragino kitas valstybes peržiūrėti savo sandėlius ir įvertinti, ką galima perduoti nedelsiant, kol nauja gamyba dar nepasiekia reikiamo tempo.

    Ši situacija atskleidžia platesnę problemą: „Patriot“ raketų gamyba pasaulyje yra ribota, o paklausą didina ne tik parama Ukrainai, bet ir sąjungininkų poreikis atkurti savo atsargas. Dėl to net ir patvirtintas finansavimas negarantuoja greitų pristatymų, jei gamintojų eilė išlieka ilga.

    Dronai ir kiti poreikiai

    Ukraina kartu nurodo ir kitus kritinius oro gynybos bei mūšio lauko poreikius: oro–oro raketas sparnuotosioms raketoms naikinti, trumpojo nuotolio priešlėktuvines sistemas ir didesnį finansavimą dronams. Ukrainos vertinimu, šiuolaikiniame kare bepilotės sistemos tampa lemiamu veiksniu, o sprendimus dėl finansavimo prašoma priimti iki lapkričio, kad poveikis būtų juntamas dar šią žiemą.

    Anksčiau skelbta, kad Ukraina pasirašė sutartį su „Raytheon“ dėl kelių šimtų PAC-2 GEM-T raketų, kurios vertė siekia apie 3,2 milijardo eurų, o finansavimą užtikrina Vokietija. Vis dėlto ir šiuo atveju pabrėžiama, kad artimiausi mėnesiai labiausiai priklausys nuo to, kiek raketų sąjungininkai galės atiduoti iš savo atsargų.

  • Ar fotoradaras fiksuoja neprisisegtą diržą? Štai kada galite sulaukti baudos

    Ar fotoradaras fiksuoja neprisisegtą diržą? Štai kada galite sulaukti baudos

    Stacionarūs greičio matuokliai pirmiausia skirti fiksuoti greičio viršijimą ir važiavimą per raudoną šviesoforo signalą. Vien neprisisegtas saugos diržas paprastai nėra priežastis, dėl kurios įrenginys „suveiktų“ ir automatiškai užfiksuotų pažeidimą.

    Tokią sistemų paskirtį apibrėžia ir kelių eismo kontrolę reglamentuojančios taisyklės: automatinė kontrolė orientuota į pažeidimus, kuriuos galima patikimai identifikuoti pagal eismo situaciją ir matavimo duomenis. Todėl vairuotojas, važiuojantis leistinu greičiu, vien dėl neprisisegto diržo paprastai negaus pranešimo iš automatinių kontrolės sistemų.

    Vis dėlto modernūs greičio matuokliai technologiškai yra gerokai pažangesni nei senesnės kartos įrenginiai. Dalis jų gali vienu metu stebėti kelias eismo juostas, identifikuoti kelis automobilius, nuskaityti valstybinius numerius ir priskirti matavimo rezultatą konkrečiai transporto priemonei.

    Kai kuriuose modeliuose numatytos ir vaizdo analizės galimybės, kurios teoriškai leistų atpažinti vairuotojo rankoje laikomą telefoną ar neprisisegtą saugos diržą. Tačiau vien to, kad tokia funkcija egzistuoja techninėje specifikacijoje, nepakanka, kad ji būtų realiai taikoma automatinei baudų sistemai.

    Kad neprisisegtų diržų kontrolė veiktų automatiškai, reikėtų aiškių teisinių nuostatų, tinkamai sukalibruotos įrangos, standartizuotų reikalavimų nuotraukų kokybei ir procedūrų, kaip tokie vaizdai tikrinami. Praktikoje vertinimą apsunkina stiklo atspindžiai, drabužiai, diržo padėtis ar šešėliai, todėl klaidų rizika būtų didelė.

    Dėl to neprisisegtų diržų pažeidimas dažniausiai nustatomas tiesioginės kelių policijos patikros metu arba remiantis aiškiu vaizdo įrašu. Vairuotojui už važiavimą neprisisegus saugos diržo gresia 100 eurų bauda ir 5 baudos taškai.

    Atskirai atsako ir keleiviai: suaugęs keleivis, važiuojantis neprisisegęs, gali gauti 100 eurų baudą. Be to, vairuotojas atsako už tai, kad automobilyje vežami asmenys laikytųsi diržų naudojimo pareigos, todėl sankcijos gali būti taikomos ir jam, ypač jei automobilyje neprisisegę keli keleiviai.

    Jei greičio matuoklis užfiksuoja greičio viršijimą, nuotraukoje kartais gali matytis ir kiti galimi pažeidimai, pavyzdžiui, telefonas rankoje ar diržo nebuvimas. Tačiau automatinė byla paprastai pradedama dėl konkretaus užfiksuoto pažeidimo, o kitos aplinkybės savaime nereiškia, kad baudos bus automatiškai „sudėtos“.

    Automatinėse bylose pirmiausia nustatoma, kas vairavo transporto priemonę, todėl pranešimai paprastai siunčiami savininkui ar valdytojui. Toliau, patvirtinus vairuotojo tapatybę, priimamas sprendimas dėl baudos arba, jei kyla ginčas, byla gali būti nagrinėjama teisme.

    Naudojimasis telefonu vairuojant, kai įrenginį reikia laikyti rankoje, užtraukia 500 eurų baudą ir 12 baudos taškų. Jei pareigūnas sustabdęs nustato ir telefono naudojimą, ir neprisisegtą diržą, baudos skiriamos už abu pažeidimus, todėl bendra suma gali siekti 600 eurų, o baudos taškų skaičius išauga iki 17.

  • Lenkai ruošia netikėtą atsaką „Shahed“: M28 gaudys dronus pigiau nei „Patriot“ raketomis

    Lenkai ruošia netikėtą atsaką „Shahed“: M28 gaudys dronus pigiau nei „Patriot“ raketomis

    Rusijos „Shahed“ tipo smogiamieji dronai jau kelerius metus masiškai atakuoja Ukrainą ir tapo vienu pagrindinių oro gynybos iššūkių. Kiekvienas toks aparatas kainuoja palyginti nedaug, tačiau jo numušimas brangiomis raketomis gali kainuoti nepalyginamai daugiau. Dėl to vis daugiau šalių ieško sprendimų, kaip masines dronų atakas atremti pigiau, bet patikimai.

    Lenkija svarsto netikėtą kryptį: dronų perėmimą patikėti ne tik žemės oro gynybos sistemoms, bet ir modifikuotam lengvajam transporto lėktuvui M28 „Bryza“, civilinėje rinkoje žinomam kaip „Skytruck“. Pasak Lenkijos gynybos viceministro Pawelo Bejdos, procedūros dėl pirmojo tokio orlaivio modifikacijos jau užbaigtos, o darbus atliks pats gamintojas „PZL Mielec“.

    Numatoma, kad pirmasis M28, pritaikytas kovai su dronais, turėtų būti parengtas iki 2026 metų pabaigos. Kol kas kalbama apie vieną prototipą, o sprendimai dėl didesnio masto diegimo, tikėtina, bus priimami po bandymų. Gynybos ministerija neatskleidžia nei tikslios ginkluotės konfigūracijos, nei planuojamo tokių orlaivių skaičiaus.

    Kodėl pasirinktas M28?

    M28 pasirinkimas nėra atsitiktinis: tai trumpo pakilimo ir tūpimo orlaivis, galintis veikti iš neparuoštų ar trumpų takų ir skristi pakankamai lėtai, kad galėtų sekti taikinius. „Shahed“ dronai dažnai skrenda santykinai nedideliu greičiu, todėl tokio tipo lėktuvas teoriškai gali juos lydėti ir perimti patogioje zonoje.

    Lenkijos kariuomenė turi apie 37 M28 vienetus, tad sėkmės atveju atsivertų galimybė sprendimą plėsti. Kartu tai dera su platesne Europos tendencija stiprinti daugiasluoksnę oro gynybą, kur pigesnės priemonės skirtos kovai su masiniais, žemai skrendančiais taikiniais, o brangios raketos paliekamos sudėtingesnėms grėsmėms.

    Ukrainos patirtis parodė, kad improvizuotos, bet praktiškos platformos kartais leidžia greitai sumažinti žalą nuo dronų atakų. Ukrainiečiai buvo panaudoję senesnį dvimotorį lėktuvą su šaudymu per krovinių skyriaus angą, o vėliau bandė ir lengvų perėmimo dronų paleidimą nuo orlaivio. Frontinėse ataskaitose minimi reikšmingi numušimų skaičiai, nors tokių teiginių mastą nepriklausomai patikrinti sudėtinga.

    Ginkluotė ir elektronika: ką svarsto Lenkija

    Ukrainos analitikų dėmesį patraukė tai, kad lenkai, panašu, galvoja ne vien apie ginklą, bet ir apie veikimą sudėtingoje elektroninėje aplinkoje. Skelbiama, kad prototipas turėtų gauti inercinę navigaciją, elektrooptines stebėjimo priemones su lazeriniu aukštimačiu ir CRPA tipo antenas, didinančias atsparumą trikdymui.

    Anksčiau „PZL Mielec“ svarstytuose variantuose minėtos kelios ginkluotės pakopos. Paprasčiausias modelis numatė M134 „Minigun“ tipo kulkosvaidžių montavimą šoninėse angose, sudėtingesnis galėjo apimti elektrooptiką nosyje, nuotoliniu būdu valdomą 12,7 milimetro bokštelį, taip pat po sparnais kabinamą ginkluotę. Ambicingiausioje vizijoje buvo minimi ir radaras, „Link 16“ ryšys bei atpažinimo savas-svetimas sprendimai, tačiau oficialiai nepatvirtinta, kas bus pasirinkta prototipui.

    Ukrainos portalo „Defense Express“ vertinimu, klausimų kelia tempas: jei vieno eksperimentinio orlaivio pritaikymas užtrunka bent pusmetį ar ilgiau, sprendimo išplėtimas visam parkui gali užtrukti metus ar dar daugiau. Tai ypač aktualu turint omenyje, kad dronų atakų mastas Europoje laikomas augančia grėsme, o sprendimų reikia ne tik ateityje, bet ir kuo greičiau.

    Kaina ir logika: pigesnė oro gynybos grandis

    Pagrindinė idėja paprasta: masinių dronų atakų atveju brangiausios priemonės turi būti naudojamos taupiai. „Shahed“ tipo dronai dažnai vertinami kaip palyginti pigūs, todėl jų numušimas labai brangiomis raketomis tampa ekonomiškai nepalankus, ypač kai atakos vyksta bangomis.

    Tokio tipo „medžiotojas“ ore galėtų tapti pigesne oro gynybos grandimi, papildančia radarus, elektroninės kovos priemones ir klasikines raketines sistemas. Jei prototipo bandymai pasiteisins, Lenkija galėtų turėti šalies viduje sukurtą sprendimą, skirtą būtent masinėms dronų atakoms, kurios pastaraisiais metais tapo viena dažniausių šiuolaikinio karo formų.

  • Neprisisegęs keleivis automobilyje: kas moka baudą ir kada vairuotojas gali išsisukti

    Neprisisegęs keleivis automobilyje: kas moka baudą ir kada vairuotojas gali išsisukti

    Prisegti saugos diržus automobilyje privalo visi – tiek vairuotojas, tiek keleiviai. Tačiau realiose situacijose klausimas, kas konkrečiai atsako ir kam skiriama bauda, nėra toks vienareikšmis, ypač kai keleiviai diržų nesisega sąmoningai.

    Pagal kelių eismo taisyklių logiką vairuotojas turi užtikrinti, kad vežami asmenys būtų vežami saugiai, todėl policija pirmiausia vertina vairuotojo pareigą nevažiuoti, jei keleiviai nesilaiko reikalavimų. Kartu atsakomybė gali tekti ir pačiam keleiviui, nes jis savo veiksmais pažeidžia pareigą segėti diržą.

    Praktikoje baudos gali būti skiriamos ir vairuotojui, ir keleiviui, priklausomai nuo aplinkybių. Jei pareigūnams akivaizdu, kad vairuotojas toleravo neprisegtus keleivius arba pats matė pažeidimą ir vis tiek važiavo, sankcija gali būti taikoma vairuotojui, o kai kuriais atvejais papildomai nubaudžiami ir keleiviai.

    Kita vertus, būna situacijų, kai vairuotojas gali išvengti atsakomybės už keleivių neprisegtus diržus. Jei vairuotojas aiškiai nurodė prisisegti, o keleiviai nurodymo nepaisė ir tai galima pagrįsti, pareigūnai gali spręsti bausti pačius pažeidėjus, t. y. keleivius, o ne vairuotoją.

    Vaikai automobilyje – griežčiausia atsakomybė

    Jei automobilyje vežami vaikai, atsakomybė vertinama griežčiau, nes nepilnamečiai patys negali prisiimti pareigos užtikrinti saugų vežimą. Tokiais atvejais atsakomybė paprastai tenka vairuotojui arba suaugusiajam, kuris faktiškai atsakingas už vaiko priežiūrą kelionės metu.

    Rizika kyla ne tik dėl neprisisegtų diržų, bet ir dėl netinkamai parinktos ar pritvirtintos vaikiškos kėdutės. Net ir trumpa kelionė mieste laikoma pilnaverčiu eismo dalyvavimu, todėl pareigūnai vertina, ar vaikas buvo vežamas pagal amžių ir ūgį atitinkančius saugos reikalavimus.

    Kada saugos diržai gali būti neprivalomi?

    Yra numatytos išimtys, kada saugos diržų segėjimas gali būti neprivalomas, tačiau jos taikomos tik aiškiai apibrėžtais atvejais. Dažniausiai minima situacija – medicininės kontraindikacijos, kai asmuo turi atitinkamą gydytojo patvirtinimą.

    Be to, kai kurioms profesijoms ar tarnyboms gali būti taikomos specialios išlygos, kai diržų segėjimas trukdytų atlikti pareigas. Vis dėlto tokios išimtys nėra bendro pobūdžio ir nereiškia, kad jų galima laikytis savo nuožiūra.

    Kodėl tai svarbu ne tik dėl baudos

    Nors piniginė bauda dažnai atrodo pagrindinis motyvas laikytis taisyklių, saugos diržai yra viena efektyviausių priemonių sumažinti sunkių sužalojimų riziką. Susidūrimo metu net ir nedidelis greitis gali sukelti smarkias perkrovas, o neprisisegęs keleivis tampa pavojumi ir sau, ir kitiems salone.

    Ekspertai nuolat pabrėžia, kad saugos diržai turi būti segimi taisyklingai, o peties juosta negali būti nuleista po pažastimi ar už nugaros. Tokie veiksmai iš esmės panaikina diržo naudą ir gali padidinti traumų tikimybę avarijos atveju.

  • Neįtikėtina, ką 25 centai pirko 7-ajame dešimtmetyje: „McDonald’s“ kainos šiandien šokiruoja

    Šiandien 25 JAV centai dažniausiai nebeleidžia nusipirkti beveik nieko, o 7-ajame dešimtmetyje tai buvo suma, už kurią greitojo maisto restoranuose dažnai išeidavo bent dalis pietų. Vintažiniai meniu rodo, kad tuo metu pirkėjams buvo įprasta rinktis mėsainius, bulvytes, pieno kokteilius ar gaiviuosius gėrimus už centus, o ne eurais skaičiuojamas sumas.

    Ryškiausias pavyzdys – „McDonald’s“. To meto kainodara buvo paprasta: mėsainis galėjo kainuoti 15 centų, o bulvytės – 10 centų, todėl už vieną ketvirtį dolerio pavykdavo susikomplektuoti kuklų, bet pilną užkandį.

    Panašios tendencijos matėsi ir kituose tinkluose. „Taco Bell“ ankstyvaisiais metais kai kuriuos produktus siūlė už 19 centų, o didesnis gaivusis gėrimas galėjo kainuoti apie 20 centų. 1964 metais duris atvėręs „Arby’s“ taip pat viliojo kainomis, o pieno kokteiliai buvo vienas pigiausių pasirinkimų.

    Kiek tai būtų šiandien?

    Vertinant infliaciją, 25 centų perkamoji galia nuo 1965 metų iki 2026 metų išaugo daug kartų. Skaičiuoklės, vertinančios vartotojų kainų pokyčius JAV, rodo, kad 25 centai šiandien atitiktų maždaug 2,4 euro.

    Ši suma 7-ajame dešimtmetyje irgi nebuvo „didelė“, tačiau už ją realiai buvo įmanoma gauti daugiau nei šiais laikais. Palyginimui, daugelis ne greitojo maisto restoranų patiekalų tuo metu dažnai kainuodavo apie 1 dolerį, o brangesnė vakarienė tinkliniame restorane galėjo siekti ir 5 dolerius.

    Kodėl kainos taip išaugo?

    Greitojo maisto kainų augimą pastaraisiais metais skatino keli veiksniai: darbo užmokesčio didėjimas, žaliavų ir logistikos brangimas, nuomos kaštai bei bendra infliacija. Prie kainodaros prisidėjo ir tai, kad tinklai vis dažniau remiasi komplektais, programėlėmis ir lojalumo nuolaidomis, o „lentynos“ kaina tampa aukštesnė.

    Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį „McDonald’s“ vidutinės meniu kainos kilo maždaug dvigubai, o „Taco Bell“ kainos augo dešimtimis procentų – kai kurių patiekalų kaina vietomis taip pat padvigubėjo. Dėl to net ir kelis eurus siekianti suma šiandien greitojo maisto kontekste dažnai tėra užkandis, o ne sotus pasirinkimas.

    Todėl nostalgija laikams, kai už „smulkius“ buvo galima pavalgyti, tik stiprėja. Klausimas tik vienas: ar po kelių dešimtmečių taip pat su nuostaba prisiminsime šiandieninius 10 eurų vertės komplektus, kaip dabar prisimenami 25 centų pietūs.

  • „Atlus“ ruošia dar vieną staigmeną: po „Persona 3“ ir „4“ remakų eilė ateina „1“ ir „2“

    „Atlus“ ruošia dar vieną staigmeną: po „Persona 3“ ir „4“ remakų eilė ateina „1“ ir „2“

    „Atlus“ pastaraisiais metais vis aiškiau rodo kryptį: studija nuosekliai grįžta prie savo klasikinių žaidimų ir juos prikelia šiuolaikinėms platformoms. 2024 metais pasirodęs „Persona 3 Reload“ tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip senesnį žaidimą galima atnaujinti neprarandant jo tapatybės.

    Tuo pat metu jau vyksta darbai su „Persona 4“ perdirbiniu, kurio pristatymas planuojamas artimiausiu laikotarpiu. Studijos atstovai užsiminė, kad abi idėjos, atnaujinti trečią ir ketvirtą dalis, gimė panašiu metu, tačiau prioritetai buvo sudėlioti pagal serijos populiarumą ir auditorijos lūkesčius.

    Kas laukia seniausių „Persona“ dalių?

    Interviu metu vienas iš „Atlus“ kūrėjų pabrėžė, kad senesni žaidimai turi būti išsaugoti ir prieinami, o perdirbiniai jiems yra būdas išvengti pranykimo. Anot jo, studijos pareiga yra užtikrinti, kad žaidėjai ir po daugelio metų turėtų galimybę legaliai sugrįžti prie ankstesnių kūrinių.

    „Mūsų tikslas yra pasirūpinti, kad senesni žaidimai neišnyktų ir išliktų žaidžiami ateities kartoms“, – sakė „Atlus“ atstovas.

    Būtent dėl to „Persona 1“ ir „Persona 2“ vis dažniau minimos kaip kitas logiškas žingsnis. Šios serijos dalys šiandien yra vienos prasčiausiai prieinamų šiuolaikiniuose įrenginiuose, todėl jų sugrąžinimas būtų ne tik nostalgijos projektas, bet ir praktiškas sprendimas žaidimų išsaugojimui.

    Kodėl pradėta nuo trečios dalies?

    „Persona 3“ dažnai laikoma lūžio tašku, kuris suformavo modernų serijos veidą ir išplėtė auditoriją. Joje įsitvirtino vėliau serijos standartu tapę elementai, tokie kaip socialiniai ryšiai, kasdienės veiklos planavimas ir labiau išgrynintas pasakojimo bei vaidmenų žaidimo derinys.

    Todėl nenuostabu, kad pirmiausia pasirinktas būtent šis perdirbinys: jis lengviau pristatomas naujiems žaidėjams ir kartu yra komerciškai saugesnė investicija. Vis dėlto pati studijos komunikacija leidžia suprasti, kad „Persona 1“ ir „Persona 2“ nėra pamirštos, o veikiau laukia tinkamo momento.

    Gandai ir ženklai iš industrijos

    Žaidimų industrijoje jau kurį laiką sklando teiginiai, kad ankstyvųjų „Persona“ dalių atnaujinimo darbai galėjo būti pradėti dar anksčiau ir vykti lygiagrečiai su kitais projektais. Tokias kalbas sustiprino tai, kad anksčiau nutekėjusi informacija apie „Persona 4“ perdirbinį vėliau pasitvirtino.

    Kol kas „Atlus“ nėra oficialiai paskelbusi „Persona 1“ ir „Persona 2“ remakų, tačiau studijos akcentuojamas žaidimų išsaugojimas ir prasta šių dalių prieiga šiuolaikinėse platformose daro tokią kryptį tikėtina. Jei planai bus įgyvendinti, tai gali tapti vienu svarbiausių serijos istorijos sugrįžimų.

  • Štai kokią jautienos dalį „Boar’s Head“ naudoja rostbifui – pirkėjai nustemba

    JAV delikatesų mėsos gamintojas „Boar’s Head“ atskleidžia, iš kokios jautienos dalies gaminamas jo rostbifas. Bendrovės teigimu, šiam produktui pasirenkama vadinamoji viršutinė šlaunies dalis be riebalų dangos, dažnai siejama ir su pavadinimu London broil.

    Ši dalis yra liesa ir raumeninga, todėl jai įprastai reikia ilgesnio, lėto kepimo, kad mėsa suminkštėtų ir išliktų sultinga. „Boar’s Head“ nurodo, kad rostbifas ruošiamas lėtai kepant ir gardinant svogūniniais priedais, kurie suteikia aromato.

    Kodėl ši dalis tinka rostbifui?

    Viršutinė šlaunies dalis yra iš gyvulio užpakalinės dalies, kuri juda daugiau, todėl skonis ryškesnis, bet tekstūra gali būti kietesnė. Dėl to tokia mėsa dažniau ruošiama žemoje temperatūroje ir ilgiau, kad kolagenas spėtų suminkštėti.

    Mažesnis riebalų kiekis reiškia ir tai, kad neteisingai paruošta mėsa greičiau išsausėja. Dėl šios priežasties rostbifui svarbus ne tik marinavimas ar prieskoniai, bet ir tikslus kepimo laikas bei pjaustymas plonomis riekelėmis.

    Kas svarbu renkantis delikatesų mėsą?

    Rostbifas dažnai laikomas aiškesnės sudėties pasirinkimu nei smulkinta ir iš naujo suformuota delikatesų mėsa. Vieno gabalo mėsoje lengviau atpažinti žaliavą, o tai vartotojams tampa vis svarbiau vertinant sudėtį ir perdirbimo lygį.

    „Boar’s Head“ pabrėžia, kad jų rostbife nėra pridėtų nitritų ar nitratų. Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad perdirbtos mėsos vartojimą verta riboti, o kasdienėje mityboje dažniau rinktis mažiau apdorotus baltymų šaltinius.

    Vartotojų įpročiai pastaraisiais metais krypsta į didesnį skaidrumą: svarbu ne tik skonis, bet ir tai, iš kokios dalies produktas pagamintas, kaip jis apdorotas ir kokie priedai naudoti. Dėl to tokie konkretūs gamintojų paaiškinimai tampa reikšminga informacija renkantis, ką dėti į sumuštinį.

  • Tomb Raider gerbėjai nustebo: kaip perkurta Graikija Legacy of Atlantis ir kas pasikeitė

    Tomb Raider gerbėjai nustebo: kaip perkurta Graikija Legacy of Atlantis ir kas pasikeitė

    Gamescom parodoje žurnalistams už uždarų durų pristatyta nauja Tomb Raider: Legacy of Atlantis ištrauka atskleidė, kaip kūrėjai perdirbo vieną įsimintiniausių serijos vietų – Graikijos lygį. Demonstruota ir kultinė užduotis su Damoklo kardu, kurią daugelis žaidėjų prisimena kaip vieną sudėtingiausių klasikiniame Tomb Raider.

    Pasak kūrėjų, Graikijos lokacija ne tik vizualiai atnaujinta, bet ir iš esmės perprojektuota: žadama daugiau pasakojimo detalių, paslėptų kelių bei papildomų paslapčių. Tai reiškia, kad net gerai seną žemėlapį žinantys žaidėjai gali susidurti su kitokia navigacija, naujais sprendimo būdais ir kitaip sustyguotu tempu.

    Naujausi perdirbimai atitinka pastarųjų metų žaidimų rinkos kryptį, kai klasikinės serijos grįžta su modernia struktūra ir platesniais lygiais. Tokie projektai dažnai siekia suderinti nostalgiją su šiuolaikiniais lūkesčiais: aiškesniu pasakojimu, sklandesniu valdymu, didesniu tyrinėjimo laisvės pojūčiu ir daugiau aplinkoje paslėptos istorijos.

    Tomb Raider: Legacy of Atlantis planuojama išleisti 2027 metų vasario 12 dieną. Žaidimas turėtų pasirodyti PlayStation 5, Xbox Series X|S, „Steam“ ir Nintendo Switch 2 platformose, tad kūrėjai akivaizdžiai taikosi į plačią auditoriją ir ilgesnį produkto gyvavimo ciklą.

    Nors viešai atskleista nedaug, užuominos apie labiau istorijomis ir paslaptimis užpildytą Graikijos lygį leidžia manyti, kad kūrėjai akcentuoja ne vien techninį atnaujinimą, o ir turinio plėtrą. Tai gali būti svarbiausia naujiena gerbėjams, ieškantiems ne tik gražesnių tekstūrų, bet ir naujai patirtos klasikinės nuotykių formulės.