Blog

  • Štai kokią jautienos dalį „Boar’s Head“ naudoja rostbifui – pirkėjai nustemba

    JAV delikatesų mėsos gamintojas „Boar’s Head“ atskleidžia, iš kokios jautienos dalies gaminamas jo rostbifas. Bendrovės teigimu, šiam produktui pasirenkama vadinamoji viršutinė šlaunies dalis be riebalų dangos, dažnai siejama ir su pavadinimu London broil.

    Ši dalis yra liesa ir raumeninga, todėl jai įprastai reikia ilgesnio, lėto kepimo, kad mėsa suminkštėtų ir išliktų sultinga. „Boar’s Head“ nurodo, kad rostbifas ruošiamas lėtai kepant ir gardinant svogūniniais priedais, kurie suteikia aromato.

    Kodėl ši dalis tinka rostbifui?

    Viršutinė šlaunies dalis yra iš gyvulio užpakalinės dalies, kuri juda daugiau, todėl skonis ryškesnis, bet tekstūra gali būti kietesnė. Dėl to tokia mėsa dažniau ruošiama žemoje temperatūroje ir ilgiau, kad kolagenas spėtų suminkštėti.

    Mažesnis riebalų kiekis reiškia ir tai, kad neteisingai paruošta mėsa greičiau išsausėja. Dėl šios priežasties rostbifui svarbus ne tik marinavimas ar prieskoniai, bet ir tikslus kepimo laikas bei pjaustymas plonomis riekelėmis.

    Kas svarbu renkantis delikatesų mėsą?

    Rostbifas dažnai laikomas aiškesnės sudėties pasirinkimu nei smulkinta ir iš naujo suformuota delikatesų mėsa. Vieno gabalo mėsoje lengviau atpažinti žaliavą, o tai vartotojams tampa vis svarbiau vertinant sudėtį ir perdirbimo lygį.

    „Boar’s Head“ pabrėžia, kad jų rostbife nėra pridėtų nitritų ar nitratų. Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad perdirbtos mėsos vartojimą verta riboti, o kasdienėje mityboje dažniau rinktis mažiau apdorotus baltymų šaltinius.

    Vartotojų įpročiai pastaraisiais metais krypsta į didesnį skaidrumą: svarbu ne tik skonis, bet ir tai, iš kokios dalies produktas pagamintas, kaip jis apdorotas ir kokie priedai naudoti. Dėl to tokie konkretūs gamintojų paaiškinimai tampa reikšminga informacija renkantis, ką dėti į sumuštinį.

  • Tomb Raider gerbėjai nustebo: kaip perkurta Graikija Legacy of Atlantis ir kas pasikeitė

    Tomb Raider gerbėjai nustebo: kaip perkurta Graikija Legacy of Atlantis ir kas pasikeitė

    Gamescom parodoje žurnalistams už uždarų durų pristatyta nauja Tomb Raider: Legacy of Atlantis ištrauka atskleidė, kaip kūrėjai perdirbo vieną įsimintiniausių serijos vietų – Graikijos lygį. Demonstruota ir kultinė užduotis su Damoklo kardu, kurią daugelis žaidėjų prisimena kaip vieną sudėtingiausių klasikiniame Tomb Raider.

    Pasak kūrėjų, Graikijos lokacija ne tik vizualiai atnaujinta, bet ir iš esmės perprojektuota: žadama daugiau pasakojimo detalių, paslėptų kelių bei papildomų paslapčių. Tai reiškia, kad net gerai seną žemėlapį žinantys žaidėjai gali susidurti su kitokia navigacija, naujais sprendimo būdais ir kitaip sustyguotu tempu.

    Naujausi perdirbimai atitinka pastarųjų metų žaidimų rinkos kryptį, kai klasikinės serijos grįžta su modernia struktūra ir platesniais lygiais. Tokie projektai dažnai siekia suderinti nostalgiją su šiuolaikiniais lūkesčiais: aiškesniu pasakojimu, sklandesniu valdymu, didesniu tyrinėjimo laisvės pojūčiu ir daugiau aplinkoje paslėptos istorijos.

    Tomb Raider: Legacy of Atlantis planuojama išleisti 2027 metų vasario 12 dieną. Žaidimas turėtų pasirodyti PlayStation 5, Xbox Series X|S, „Steam“ ir Nintendo Switch 2 platformose, tad kūrėjai akivaizdžiai taikosi į plačią auditoriją ir ilgesnį produkto gyvavimo ciklą.

    Nors viešai atskleista nedaug, užuominos apie labiau istorijomis ir paslaptimis užpildytą Graikijos lygį leidžia manyti, kad kūrėjai akcentuoja ne vien techninį atnaujinimą, o ir turinio plėtrą. Tai gali būti svarbiausia naujiena gerbėjams, ieškantiems ne tik gražesnių tekstūrų, bet ir naujai patirtos klasikinės nuotykių formulės.

  • „Lay’s Baked“ ar „SunChips“: kurios traškučių rūšys iš tiesų maistingesnės – skirtumas stebina

    Ieškant šiek tiek lengvesnių užkandžių, parduotuvių lentynose dažnai akys krypsta į „Lay’s Baked“ ir „SunChips“ – abu gamintojai šiuos produktus pateikia kaip alternatyvą įprastiems bulvių traškučiams. Vis dėlto vien pavadinimas ar rinkodara neatsako į svarbiausią klausimą: kuris pasirinkimas iš tiesų turi daugiau maistinės vertės.

    Palyginimui verta rinktis panašiausius variantus, nes skirtingi skoniai gali keisti sudėtį, druskos ar cukraus kiekį. Vertinant klasikinius skonius, „Lay’s Baked“ įprastai turi mažiau kalorijų – apie 110 vienai porcijai, kai „SunChips“ – apie 140. Cholesterolio kiekis abiejų produktų porcijoje paprastai būna nulinis, o natrio skirtumas nedidelis: „SunChips“ dažniau turi kiek mažiau druskos.

    Kalis – ryškiausias skirtumas

    Didžiausias atotrūkis atsiranda vertinant kalį – mineralą, kurio daugelis žmonių su maistu gauna per mažai, ypač jei mityboje trūksta daržovių ir vaisių. Tipinėje „Lay’s Baked“ porcijoje kalio kiekis gali siekti apie 220 miligramų, o „SunChips“ – apie 60 miligramų, todėl šiuo aspektu kepti „Lay’s“ aiškiai pirmauja.

    Kalis svarbus skysčių pusiausvyrai organizme, nervinių impulsų perdavimui ir normaliai raumenų veiklai. Jis taip pat prisideda prie kraujospūdžio reguliavimo, nes padeda atsverti natrio poveikį, o per didelis druskos vartojimas siejamas su aukštesne hipertenzijos rizika.

    Ką tai reiškia kasdieniame pasirinkime

    Nors papildomas kalio kiekis yra pliusas, traškučiai vis tiek išlieka užkandis, kuris paprastai nėra pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis. Jei svarbiausia mažesnis kaloringumas ir didesnis kalio kiekis, „Lay’s Baked“ dažniau bus šiek tiek palankesnis pasirinkimas, tačiau porcijos dydis išlieka kritiškai svarbus.

    Praktiškas sprendimas – traškučius valgyti kaip mažą priedą, o ne kaip pagrindinį užkandį, ir kalį rinktis iš natūralių šaltinių, pavyzdžiui, vaisių, ankštinių ar daržovių. Taip užkandis mažiau išbalansuos dienos racioną, o maistinė vertė bus pasiekiama ne vien iš perdirbtų produktų.

  • Tobulas obuolių pyrago įdaras be vargo: praleiskite virimą ir išbandykite šį triuką

    Obuolių pyragas daugeliui yra rudens klasika, tačiau dažnas namuose kepantis susiduria su ta pačia problema: įdaras būna arba per skystas, arba obuoliai virsta tyre. Vienas paprastas sprendimas leidžia išvengti išankstinio obuolių kaitinimo ir kartu pasiekti tirštą, sodraus skonio įdarą.

    Vietoj virimo ar troškinimo rekomenduojama obuolius maceruoti, tai yra apibarstyti cukrumi, prieskoniais ir palikti pastovėti, kad išsiskirtų sultys. Taip sumažėja obuolių tūris, o skystis, kuris kitu atveju permirkytų tešlą, virsta koncentruotu sirupu.

    Kodėl maceravimas veikia?

    Maceruojant cukrus per osmosę ištraukia dalį vandens iš vaisiaus, todėl obuoliai kepant mažiau leidžia sulčių. Kartu suminkštėja jų struktūra, tad kepimo metu lengviau pasiekti, kad gabalėliai būtų švelnūs, bet neištižę.

    Dar vienas pliusas yra patogumas: nereikia stovėti prie puodo ir stebėti, kad obuoliai nepervirtų. Be to, sumažėja indų, o visa esminė įdaro koncentracija susiformuoja savaime, kol ruošiate tešlą.

    Kaip teisingai paruošti obuolius?

    Obuolius nulupkite, išimkite sėklalizdžius ir supjaustykite vienodo storio riekelėmis, kad jos vienodai išleistų sultis. Patogiausia juos dėti į sandarų maišelį, nes taip ribojamas kontaktas su oru ir lėčiau vyksta parudavimas.

    Į obuolius įmaišykite rudąjį cukrų, pasirinktus šiltus prieskonius, pavyzdžiui, cinamoną, ir žiupsnį druskos. Tuomet palikite kambario temperatūroje bent 3 valandoms arba laikykite šaldytuve iki 8 valandų, kad apačioje susikauptų sirupas.

    Kaip sutirštinti įdarą?

    Kad įdaras būtų tirštas, bet ne tąsus, prieš kepimą galima įmaišyti šiek tiek tapijokos krakmolo. Esmė ta, kad krakmolas dedamas tik tada, kai sultys jau išsiskyrusios, tuomet jis tolygiau sugeria skystį ir nekepa gumulais.

    Sumaišius obuolius su krakmolu, įdarą su visu susidariusiu sirupu sukrėskite į pyrago formą ir kepkite kaip įprasta. Sirupas suteiks ryškesnį skonį, o tešla turėtų išlikti traški, nes perteklinis skystis bus suvaldytas.

    Obuolių pasirinkimas taip pat svarbus: tvirtesnės, rūgštesnės veislės dažniau išlaiko formą kepant ir padeda išvengti košės efekto. Jei norite ryškesnio skonio, naudokite vieną veislę viename pyrage, kad tekstūra būtų vienoda, o saldumą reguliuokite cukrumi ir prieskoniais.

  • „Riot Games“: žlugęs 2XKO nebuvo klaida – štai kodėl net grąžina pinigus žaidėjams

    „Riot Games“: žlugęs 2XKO nebuvo klaida – štai kodėl net grąžina pinigus žaidėjams

    „Riot Games“ pranešė, kad po šių metų nutrauks kovos žaidimo 2XKO palaikymą ir grąžins pinigus visiems, kurie žaidime spėjo išleisti lėšų. Bendrovė pripažįsta, kad projektas nepasiekė tokio komercinio lygio, kuris leistų jo pajamomis padengti tolesnės plėtros ir komandos kaštus.

    Šią žinutę vėliau PAX West renginyje pakartojo vienas „Riot Games“ įkūrėjų Marcas Merrillas, pabrėžęs, kad 2XKO jis nevadintų klaida. Pasak jo, kompanija matė realų potencialą ir bandė jį įgyvendinti, net jei galutinis rezultatas finansiškai nepasiteisino.

    „Aplink varžybinę sceną yra daug galimybių, o nemokamo žaidimo modelis ir League pasaulis atrodė patrauklūs tiek esamiems žaidėjams, tiek kovos žaidimų bendruomenei“, – sakė Marcas Merrillas.

    „Riot Games“ argumentuoja, kad kūrėjai sąmoningai ėmėsi rizikos: žaidimas buvo kuriamas kaip nemokamas, orientuotas į ilgesnį gyvavimo ciklą, o pats kovos modelis išsiskyrė komandinių dvikovų sistema. Tokie sprendimai teoriškai gali padėti auginti bendruomenę, tačiau praktikoje reikalauja didelės žaidėjų masės ir nuolatinių investicijų į turinį.

    Marcas Merrillas išskyrė esminę šiuolaikinių žaidimų paslaugų problemą: net ir geras produktas gali nepasiekti kritinės masės, nes konkurencija vyksta ne tik tarp žaidimų. Pasak jo, dėmesį tenka dalintis su milžinišku naujų leidinių srautu, socialinių tinklų turiniu ir vaizdo platformomis.

    „Mes kovojame dėl žmonių dėmesio ir laiko, o kartelė yra labai aukštai: reikia daug dalykų padaryti nepriekaištingai, kad susiformuotų bendruomenė ir projektas ilgainiui taptų savarankiškas. Deja, 2XKO to pasiekti nepavyko“, – sakė Marcas Merrillas.

    Nors 2XKO uždarymas yra smūgis daliai kovos žaidimų bendruomenės, „Riot Games“ tikina neketinanti stabdyti kitų ambicingų iniciatyvų. Pastaraisiais metais rinkoje ryškėja tendencija, kad vis daugiau studijų peržiūri žaidimų paslaugų strategijas, nes augančios kūrimo ir rinkodaros sąnaudos bei vartotojų dėmesio fragmentacija daro ilgalaikį išlaikymą vis brangesnį.

  • Po 50-ies kopti laiptai ir ne vien nuovargis: ekspertai įvardijo, kiek baltymų iš tikrųjų reikia

    Po 50-ies kopti laiptai ir ne vien nuovargis: ekspertai įvardijo, kiek baltymų iš tikrųjų reikia

    Daugelis žmonių perkopę 50 metų ribą pastebi, kad kasdieniai judesiai ima reikalauti daugiau pastangų: laiptai atrodo statesni, pirkinių krepšiai sunkesni, o atsistoti nuo sofos kartais norisi pasirėmus. Tai dažnai siejama ne vien su nuovargiu ar „formos praradimu“, bet ir su natūraliais amžiaus nulemtais organizmo pokyčiais.

    Viena svarbiausių priežasčių yra raumenų masės mažėjimas, vadinamas sarkopenija. Su amžiumi raumenys nyksta greičiau, nei organizmas spėja juos atkurti, o menopauzės laikotarpiu moterims šis procesas gali spartėti dėl mažėjančio estrogenų lygio.

    Kodėl po 50 keičiasi poreikiai

    Senstant organizmas tampa mažiau jautrus aminorūgštims, iš kurių sudaryti baltymai. Tai reiškia, kad baltymų kiekis, kuris anksčiau padėdavo palaikyti raumenis, vėliau gali nebesuteikti tokio paties efekto raumenų atsinaujinimui.

    Ekspertai pabrėžia, kad raumenų audiniui svarbus ne tik maistas, bet ir judesio stimulas. Vien didesnis baltymų kiekis be reguliarių jėgos pratimų dažnai neduoda norimo rezultato, nes raumenims reikia aiškaus signalo augti ir stiprėti.

    Kiek baltymų reikėtų per dieną

    Žmonėms po 50 metų neretai rekomenduojama per dieną gauti apie 1,2–1,6 gramo baltymų vienam kūno masės kilogramui. Pavyzdžiui, 75 kilogramus sveriančiam žmogui tai būtų maždaug 90–120 gramų baltymų per parą.

    Europos klinikinės mitybos ir medžiagų apykaitos draugijos rekomendacijose dažnai akcentuojama, kad didesnės rizikos grupėms, kai raumenų masė mažėja sparčiau ar yra sveikatos apribojimų, baltymų poreikis gali būti arčiau 1,2–1,5 gramo kilogramui kūno masės per dieną. Fiziškai aktyviems žmonėms, ypač atliekantiems jėgos pratimus, poreikis gali artėti prie aukštesnės intervalo ribos.

    Svarbu ir tai, kaip baltymai paskirstomi per dieną. Praktikoje dažnai siūloma siekti, kad vieno valgymo metu būtų gaunama apie 25–30 gramų baltymų, nes organizmas raumenų atstatymui efektyviau panaudoja tolygesnes porcijas, o ne vieną labai didelę vakarienę.

    Dažniausios klaidos ir atsargumo priemonės

    Viena dažniausių klaidų yra situacija, kai baltymų beveik nevalgoma pusryčiams ir pietums, o didžioji dalis „sutaupoma“ vakarui. Tokiu atveju dalis baltymų gali būti panaudota ne raumenų sintezei, o energijai, todėl poveikis raumenims būna mažesnis.

    Ne mažiau svarbus ir bendras energijos kiekis. Jei žmogus smarkiai riboja kalorijas, organizmui gali pritrūkti „kuro“ raumenų audiniui palaikyti, todėl net padidinus baltymų kiekį efektas gali būti silpnesnis, ypač jei kartu stokojama jėgos pratimų.

    Jei žmogus turi diagnozuotų inkstų ligų, cukrinį diabetą ar kitų lėtinių sveikatos sutrikimų, baltymų kiekio didinti savarankiškai nereikėtų. Tokiais atvejais mitybos pokyčius svarbu aptarti su gydytoju, o prireikus ir su mitybos specialistu.

    Baltyminiai kokteiliai gali būti patogi priemonė, kai sunku surinkti baltymus iš įprasto maisto, tačiau jie neturėtų ilgainiui pakeisti pilnaverčių patiekalų. Visavertėje mityboje svarbios ir skaidulos, vitaminai, mineralai bei sveikie riebalai, kurie dažnai lieka „už borto“, kai remiamasi vien papildais.

    Apibendrinant, po 50 metų raumenų masės mažėjimas nėra neišvengiamas scenarijus. Tikslingai didinant baltymų kiekį, tolygiai jį paskirstant per dieną ir derinant su reguliariais jėgos pratimais, galima realiai pristabdyti sarkopenijos procesus ir išlaikyti kasdienį pajėgumą.

  • Pirmieji Blood of the Dawnwalker modai: žaidėjai jau keičia esminę laiko mechaniką

    Pirmieji Blood of the Dawnwalker modai: žaidėjai jau keičia esminę laiko mechaniką

    Studijos „Rebel Wolves“ kuriamas „Blood of the Dawnwalker“ dar nė nespėjus įsitvirtinti žaidėjų rankose sulaukė pirmųjų modifikacijų, kurios taikosi į vieną svarbiausių žaidimo sprendimų – laiką. Kūrėjai pasirinko mechaniką, kuri dalį turinio sąmoningai palieka kitam perėjimui, o tai iškart padalijo auditoriją.

    „Blood of the Dawnwalker“ laikas slenka nestandartiškai ir verčia rinktis, kam skirti ribotas dienas: pagrindinei siužeto linijai, pasiruošimui kovoms ar šalutinėms užduotims. Tokia struktūra skirta sukurti spaudimą ir paskatinti kelis perėjimus, kai neįmanoma vienu kartu pamatyti visko.

    Į šį ribojimą moderių bendruomenė sureagavo greitai: atsirado modas, kuris vietoj 30 dienų termino leidžia turėti net 365 dienas. Tai iš esmės pakeičia dizaino logiką, nes žaidėjas gali neskubėdamas atlikti daugiau šalutinių veiklų, maksimaliai išvystyti personažą ir išnaršyti pasaulį.

    Tokie pakeitimai patrauklūs tiems, kurie atviro pasaulio žaidimuose įpratę užbaigti viską iki smulkmenų. Tačiau kartu kyla klausimas, ar ilgesnis terminas nepanaikina to, ką kūrėjai laikė esmine patirties dalimi: įtampos, kompromisų ir sprendimų kainos.

    Praktikoje laiko ribos praplėtimas keičia ir žaidimo ritmą: mažėja spaudimas planuoti, daugiau veiklų tampa „saugiomis“, o kai kurios dilemos gali netekti svorio. Būtent todėl kūrėjai dažnai tokius sprendimus įdeda sąmoningai, kad kiekvienas pasirinkimas turėtų pasekmes, o pakartotinis perėjimas atvertų alternatyvius kelius.

    Modai šiuolaikiniuose RPG vis dažniau tampa būdu prisitaikyti žaidimą prie skirtingų įpročių, o ne vien „apgauti“ sistemą. Vis dėlto laiko mechanikos keitimas yra viena radikaliausių intervencijų, nes ji veikia progresiją, balansą ir net emocinį pasakojimo toną.

  • GTA 6 premjera įplieskė ginčus: vieni žais beveik parą anksčiau, gerbėjai ieško spragų

    GTA 6 premjera įplieskė ginčus: vieni žais beveik parą anksčiau, gerbėjai ieško spragų

    Internete plinta gandai, kad „Rockstar Games“ gali pasirinkti ne vienu metu vykstančią, o pagal laiko juostas skirtingai startuojančią „GTA 6“ premjerą. Tokiu atveju žaidimo prieiga būtų siejama ne su viena bendra valanda visame pasaulyje, o su regiono laiku.

    Tokia praktika reiškia, kad dalis žaidėjų kai kuriose šalyse žaidimą galėtų pradėti keliolika valandų anksčiau nei kiti. Gerbėjų bendruomenėse tai kelia diskusijas dėl sąžiningumo, spoilerių rizikos ir nelygių starto sąlygų.

    Kas kursto kalbas apie laiką?

    Kalbas apie galimą regioninį startą pakurstė viešai pastebėti įrašai „PlayStation Store“, kuriuose skirtingoms šalims nurodomi nevienodi paleidimo laikai. Pagal šiuos įrašus, premjera esą būtų suskirstyta į atskirus „langus“, o skirtumas tarp ankstyviausio ir vėliausio starto galėtų siekti beveik 19 valandų.

    Pavyzdžiui, ankstyviausiai dažniausiai minimos Okeanijos kryptys, tokios kaip Naujoji Zelandija, o Europa, įskaitant Lietuvą, galėtų startuoti vėliau. Vis dėlto kol kas tai nėra galutinis patvirtinimas: parduotuvių puslapiuose informacija kartais būna techninė, laikina arba keičiama iki oficialaus paskelbimo.

    Ar veiks Naujosios Zelandijos triukas?

    Žaidėjai jau svarsto vadinamąjį regiono pakeitimo triuką, kai paskyros nustatymuose pasirenkama kita šalis, kad žaidimas atrakintųsi anksčiau. Tokia taktika anksčiau buvo taikoma kai kuriems dideliems leidimams, tačiau jos sėkmė priklauso nuo platformos taisyklių ir leidėjo pasirinkto platinimo modelio.

    „Sony“ ekosistemoje regiono pakeitimas paprastai nėra paprastas, nes dažnai prireikia atskiros paskyros kitam regionui, o tai gali reikšti papildomus apribojimus atsiskaitymui, prenumeratoms ar turinio suderinamumui. Dėl to net ir norintiems žaisti anksčiau kyla klausimas, ar toks žingsnis apskritai atsiperka.

    Kodėl tai kelia tiek emocijų?

    Didžiausia baimė bendruomenėse susijusi su tuo, kad ankstyvą prieigą gavę žaidėjai greitai užtvindys socialinius tinklus siužeto detalėmis ir vaizdais. Tai ypač aktualu tokio masto žaidimui, kurio pasakojimas ir netikėtumai daugeliui yra svarbi patirties dalis.

    Kol „Rockstar Games“ nepateikė galutinio paaiškinimo, diskusijos greičiausiai tik aštrės. Aiškumo įneštų oficialiai patvirtinta tiksli išleidimo data ir tai, ar bus pasirinktas vienu metu visame pasaulyje startuojantis modelis, ar regioninis atrakinimas pagal laiko juostas.

  • „World of Warships“ 11-metis: nemokamos dovanos, nauji laivai ir staigmenos rugsėjo atnaujinime

    „World of Warships“ 11-metis: nemokamos dovanos, nauji laivai ir staigmenos rugsėjo atnaujinime

    Kompiuterinis jūrų mūšių žaidimas „World of Warships“ rugsėjo atnaujinimu pažymi 11 metų sukaktį ir įjungia šventinį režimą su naujai papuoštu uostu bei papildomomis užduotimis. Žaidėjai, atlikdami kasdienes veiklas ir kovas, gali rinkti jubiliejinius žetonus, kuriuos vėliau keičia į riboto laikotarpio apdovanojimus.

    Šventės centras – atnaujintas atlygių modelis: už aktyvumą dalijami žetonai, o jų panaudojimas leidžia greičiau pasiekti retesnį turinį. Tarp akcentų – ankstyva prieiga prie naujų laivų, specialūs konteineriai ir papildomos užduotys, kurios skatina prisijungti kasdien ir nuosekliai kaupti progresą.

    Kas laukia jubiliejaus metu?

    Prisijungus žaidėjai gali rasti specialią dovaną žaidimo ginkluotėje, o taip pat riboto laiko įvykių bilietą, skirtą 11 metų sukakčiai. Progreso kelias paprastai apima kosmetinius apdovanojimus, žaidimo resursus ir unikalius personalizavimo elementus, o papildomas atlygių takelis suteikia daugiau vertės aktyviausiems dalyviams.

    Į atnaujinimą įtraukiamas ir naujas PvE turinys: pristatomos kelios operacijos, orientuotos į žemesnių lygių laivus. Tokios misijos paprastai leidžia saugiau mokytis žaidimo mechanikų, nes pergalės sąlygos gali būti sudėtingesnės, o papildomos užduotys priklauso nuo pasirinkto laivo lygio.

    Tęsiami sezoniniai režimai

    Atnaujinimas tęsia anksčiau pradėtą šventinį konvojų, kuriame kasdien renkami apdovanojimai ir atveriami nauji pasiūlymai ginkluotėje. Kartu išlieka ankstyvos prieigos turinys, atsiranda nauja statykla, o konkurenciniuose režimuose startuoja nauji reitinginių ir klanų kovų sezonai.

    Lygiagrečiai atnaujinamas ir „World of Warships: Legends“: prasideda rudens sezonas su nauja kampanija ir riboto laiko renginiais. Papildomą dėmesį gauna „Modern Era“ etapas, su naujais scenarijais, bei sugrįžtantis retrofuturistinis renginys, kuris į žaidimą atneša naujų laivų, išvaizdų ir komandirų personalizacijų.

  • Macronas meta naują iššūkį Kanams: Prancūzija skelbia tarptautinį vaizdo žaidimų festivalį

    Macronas meta naują iššūkį Kanams: Prancūzija skelbia tarptautinį vaizdo žaidimų festivalį

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pristatė planus rengti Tarptautinį vaizdo žaidimų festivalį, kuris, jo teigimu, turėtų tapti aukšto prestižo pasauliniu kultūros ir kūrybinių industrijų įvykiu. Apie iniciatyvą jis kalbėjo kultūros sektorių vienijančiame susitikime, pabrėždamas, kad žaidimai seniai peržengė pramogos ribas.

    „Esu tvirtai įsitikinęs, kad vaizdo žaidimai yra mūsų kultūros dalis, todėl festivalis nuo pat pradžių turi būti matomas kaip globalus įvykis kūrybai, inovacijoms, žaidėjams ir industrijai“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Prezidentas savo argumentus grindė ir šalies žaidimų kūrimo ekosistema. Pasak jo, Prancūzijoje veikia 575 studijos, kuriose dirba apie 10 000 žmonių, o sektoriaus apyvarta siekia apie 4 mlrd. eurų.

    Macronas taip pat priminė pastarųjų metų ryškius prancūzų kūrėjų laimėjimus, kurie sustiprino šalies ambicijas tapti vienu Europos žaidimų centrų. Viešosios politikos požiūriu tai dera su platesne tendencija, kai valstybės vis dažniau remia kūrybines industrijas kaip aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.

    Kol kas neatskleidžiama nei tiksli festivalio data, nei finansavimo modelis, tačiau iš prezidento pasisakymų matyti tikslas sukurti mastu prilygstantį renginį, kuris galėtų konkuruoti su didžiausiais Europos industrijos susibūrimais. Prancūzijos žiniasklaidoje ir industrijos bendruomenėje aptariama, kad pirmasis renginys teoriškai galėtų įvykti 2027 metų vasarą Monpeljė.

    Monpeljė minimas kaip vienas favoritų dėl jau susiformavusio kūrybinio klasterio ir to, kad mieste bei regione veikia tarptautiniu mastu žinomos studijos. Vis dėlto galutinis sprendimas priklausys nuo organizacinės struktūros, partnerių ir to, ar festivalis bus orientuotas labiau į profesionalų rinką, ar į plačiąją auditoriją.

    Jei projektas bus įgyvendintas, Prancūzija sieks festivalį pozicionuoti ne tik kaip žaidimų pristatymų vitriną, bet ir kaip kultūros renginį, kuriame svarbus dėmesys būtų skiriamas meninei vertei, technologinėms inovacijoms, talentų ugdymui ir tarptautinėms koprodukcijoms. Industrijai tai galėtų reikšti naują platformą Europoje, kur susitinka kūrėjai, leidėjai, investuotojai ir žaidėjų bendruomenės.