CP v2

Blog

  • Čekija svarsto SMR reaktorių prie Lenkijos sienos: kodėl pasirinkta Dětmarovicų elektrinė ir ko siekia Praha

    SMR planai prie sienos

    Čekija svarsto mažojo modulio branduolinio reaktoriaus statybą Dětmarovicų elektrinės teritorijoje, vos keli šimtai metrų nuo Lenkijos sienos palei Olzės upę. Apie tai viešai kalbėta ekonomikos renginyje, pabrėžiant, kad projektai turėtų atsirasti ten, kur yra pramonė ir kvalifikuota darbo jėga.

    Čekijos pramonės ir prekybos viceministras Janas Sechteris teigė, kad tokiose vietose lengviau pasitelkti techninę patirtį, infrastruktūrą ir specialistus. Dětmarovicai iki šiol siejami su tradicine energetika, todėl teritorija vertinama kaip tinkama didesniems energijos projektams.

    Kodėl svarbus dialogas?

    Kalbėdamas apie galimą Lenkijos nepritarimą, viceministras akcentavo pasitikėjimą ir dialogą, nes tokio tipo investicijoms reikalingos tarpvalstybinės poveikio aplinkai procedūros. Pasak jo, būtent skaidrus bendradarbiavimas gali sumažinti įtampas pasienio regione.

    „Tokiose investicijose dar labiau reikia pasitikėjimo ir dialogo“, – sakė Janas Sechteris.

    Lenkijoje tema jau aptarta

    Lenkijoje klausimas dėl SMR prie sienos jau buvo iškeltas parlamente, akcentuojant vietos bendruomenių ir savivaldos susirūpinimą. Tuo pačiu pabrėžta, kad tiesioginės, oficialios informacijos iš nacionalinių institucijų apie konkretų projektą ir jo eigą ilgą laiką trūko.

    Lenkijos klimato ir aplinkos apsaugos institucijos yra nurodžiusios, kad galimas Čekijos SMR lokacijas stebi, o tema keliama dvišaliuose susitikimuose dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo. Praktikoje tai reiškia, kad projektui judant į priekį lemiami bus procedūriniai etapai, duomenų apsikeitimas ir visuomenės informavimas abiejose sienos pusėse.

    SMR Europoje dažnai pristatomi kaip lankstesnė alternatyva didiesiems reaktoriams, tačiau jų diegimas išlieka priklausomas nuo licencijavimo, saugos reikalavimų ir socialinio priimtinumo. Dėl to Čekijos planai prie Lenkijos sienos, net ir ankstyvoje stadijoje, tampa jautriu regioniniu klausimu, kuriame svarbi ne tik technologija, bet ir kaimyninių šalių pasitikėjimas.

  • Kinijos plienas veržiasi į ES: popytas stringa, o energijos ir logistikos sąnaudos vėl kelia kainas

    Europos ilgųjų plieno gaminių rinkoje matyti pavieniai pagerėjimo signalai, tačiau ryškesnio lūžio kol kas nėra. Tai savo naujausioje apžvalgoje pabrėžia ilgųjų plieno gaminių gamintojus vienijanti asociacija IREPAS, išskirdama silpną paklausą ir itin nepastovią aplinką.

    Pasak IREPAS, situaciją sunkina tiekimo grandinių sutrikimai ir išaugusios gamybos sąnaudos, dėl kurių kainos kyla ne dėl didėjančio vartojimo, o dėl kaštų spaudimo. Papildomą neapibrėžtumą didina geopolitinė įtampa, ypač Juodosios jūros regione ir prie Hormūzo sąsiaurio.

    Kas stabdo ES plieno paklausą?

    Europos Sąjungoje plieno vartojimą labiausiai lemia statybų ir pramonės ciklas, o šie sektoriai pastaruoju metu atsigauti neskuba. IREPAS pažymi, kad po sezoninio vasaros sulėtėjimo rinkoje nematyti ženklų, jog artėjant ketvirtajam metų ketvirčiui vartojimas staiga šoktels.

    Rinkos dalyviai taip pat susiduria su logistikos trikdžiais ir brangesniu transportu, o tai mažina prognozuojamumą ir didina kainų svyravimus. Tokiose sąlygose pirkėjai dažniau laukia aiškesnių signalų, o sandoriai vyksta mažesniais kiekiais.

    Energijos kaštai ir Kinijos eksportas

    Vienas pagrindinių kainas stumiančių veiksnių – aukšti energijos ištekliai ir bendra gamybos sąnaudų infliacija. IREPAS atkreipia dėmesį, kad brangi energija bei dalies žaliavų pabrangimas didina spaudimą gamintojams net ir esant ribotai paklausai.

    „Rinkos situaciją artimiausiu laikotarpiu itin sunku numatyti, ypač atsižvelgiant į geopolitinių įvykių raidą Juodosios jūros regione ir Hormūzo sąsiauryje“, – teigiama IREPAS vertinime.

    Ne mažiau svarbus veiksnys – Kinijos eksporto apimtys. IREPAS nurodo, kad Kinijos plieno eksportas išlieka labai didelis ir siekia daugiau nei 10 mln. tonų per mėnesį, o tai didina pasiūlą tarptautinėje rinkoje ir spaudžia konkurentus, įskaitant Europos gamintojus.

    ES taikomos apsaugos priemonės, asociacijos vertinimu, gali perskirstyti srautus, bet nepašalina globalios disbalanso problemos. Dėl prekybos ribojimų, geopolitinių trikdžių, didesnių transporto ir energijos kaštų bei ribotos prieigos prie kai kurių rinkų realių alternatyvių tiekimo šaltinių mažėja, todėl kainos tampa ypač jautrios bet kokiems sukrėtimams.

    Tuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose nuotaikos kiek geresnės: IREPAS apžvalgoje minimas prognozuojamas 1,7 proc. paklausos augimas, infrastruktūros projektai ir mažesnis importas. Vis dėlto asociacija pažymi, kad net ir ten dalis gamintojų skelbia laikinas gamybos pauzes, o bendras pasaulinės paklausos atsigavimas išlieka trapus.

    IREPAS vertinimu, ryškesnis pagerėjimas globaliu mastu galėtų labiau matytis tik kitais metais ir tik atskiruose segmentuose. Tarp palankesnių krypčių minimos Indija, Pietryčių Azija, Afrika ir kai kurios JAV statybų segmentų nišos, tačiau Europa išlieka itin jautri energijos kainoms ir prekybos srautų pokyčiams.

  • DI menas ir fotografijos ateitis: Nóra Bereczki atskleidžia, kas lemia vertingą kadrą

    DI menas ir fotografijos ateitis: Nóra Bereczki atskleidžia, kas lemia vertingą kadrą

    Dirbtinis intelektas per kelerius metus iš laboratorijų ir technologijų įmonių persikėlė į kasdienybę: jis naudojamas reklamoje, medicinoje, švietime ir kūryboje. Kartu auga ir diskusija, ar DI sugeneruotas vaizdas gali būti laikomas menu, o kur baigiasi įrankis ir prasideda autorystė.

    Vengrų kūrėja Nóra Bereczki, internete žinoma kaip Digital Umami, šią diskusiją stebi iš pirmosios linijos. Ji dirba rinkodaros konsultante, o daugiau nei du dešimtmečius užsiima analogine ir skaitmenine fotografija, todėl DI vaizdų generavimą vertina kaip dar vieną kūrybos priemonę, bet ne fotografijos pakaitalą.

    Kas išskiria meną nuo atsitiktinio vaizdo?

    Kūrėja pabrėžia, kad skirtumas tarp įspūdingo, bet atsitiktinio sugeneruoto vaizdo ir kryptingai kuriamo meno dažniausiai slypi žmogaus intencijoje. Pasak jos, darbas prasideda nuo aiškios vizijos: kompozicijos, šviesos, faktūros, rakurso ir nuotaikos, o tada seka iteracijos, kol rezultatas atitinka sumanymą.

    Bereczki dėmesio sulaukė ir dėl serijos, kurioje socialiniuose tinkluose atgaivino vengrų poetus bei rašytojus, o vėliau laimėjo „Reve“ vaizdų generavimo konkursą. Pagrindinis prizas siekė 100 000 JAV dolerių, tai yra apie 90 000 eurų, o į konkursą buvo pateikta dešimtys tūkstančių darbų.

    Laimėjusi serija Dolce Impossible vaizduoja atpažįstamas atostogų scenas su siurrealistiniu posūkiu. Viename iš kadrų paplūdimyje priešais mažą mergaitę stovi žmogaus dydžio omaras, idėja, kuri tradicinės fotosesijos atveju, anot autorės, pareikalautų sudėtingos gamybos, postprodukcijos ir didelio biudžeto.

    DI mokyklose: galimybės ir ribos

    Švietime DI jau naudojamas kuriant interaktyvias užduotis, mokomąją medžiagą ar vizualizacijas, kurios padeda paaiškinti sudėtingus reiškinius. Tačiau, pasak kūrėjos, norint DI integruoti sistemiškai, pirmiausia reikia paruošti mokytojus: kaip tikrinti atsakymų patikimumą, kaip suprasti modelių ribas ir kaip spręsti privatumo bei autorinių teisių klausimus.

    Kitas scenarijus, kurį ji išskiria, yra vaikų savarankiškas DI naudojimas namuose. Bereczki teigia mananti, kad vaikas pirmiausia turi išmokti mokytis be DI, kad susiformuotų kritinis mąstymas, gebėjimas klysti ir taisyti klaidas, o tik tada DI gali tapti papildomu įrankiu, ypač individualizuotam mokymuisi.

    Ji pabrėžia, kad DI ypač naudingas, kai reikia tą pačią temą paaiškinti skirtingais būdais ar prisitaikyti prie mokinio tempo. Tokiais atvejais DI gali padėti suskaidyti informaciją į trumpesnes dalis, pateikti daugiau pavyzdžių ir išlaikyti mokymosi ritmą.

    Darbo rinka ir pavojus supainioti įrankį su partneriu

    Diskusijose apie DI nuolat grįžtama prie baimės, kad technologijos atims darbo vietas. Šią riziką sustiprina ir tyrimai, rodantys, kad kai kuriose srityse, kurios yra labiau veikiamos automatizavimo, jaunų specialistų įsidarbinimo perspektyvos prastėja, nors tuo pat metu atsiranda ir naujų pareigybių, susijusių su DI diegimu bei priežiūra.

    Bereczki ragina neslėpti galvos smėlyje: profesijos keisis, todėl verta iš anksto vertinti, kokių įgūdžių prireiks, ir nuosekliai mokytis. Jos požiūriu, DI priemonės taps kasdieniu darbo įrankiu daugelyje sričių, net jei daliai žmonių jų plėtra kelia diskomfortą.

    Ypatingą riziką ji sieja su tuo, kai dirbtinis intelektas pradedamas traktuoti kaip kūrybos partneris ar net asmenybė. Kūrėja pabrėžia atsakomybės klausimą: sprendimai, kontrolė ir etinės ribos turi likti žmogaus pusėje, nes technologija gali įtikinamai imituoti bendravimą, nors iš tiesų nejaučia ir nesupranta kaip žmogus.

    „Klausimas ne tas, ar įrankis dirbtinis, o ar mintis už jo yra žmogiška“, – sakė Nóra Bereczki.

    Jos patirtis rodo, kad DI kūryboje geriausiai atsiskleidžia tada, kai tampa sąmoningai valdomu instrumentu, o ne atsitiktinių rezultatų generatoriumi. Tuo pat metu visuomenei tenka užduotis išmokti atpažinti, kur baigiasi technologijos galimybės ir prasideda žmogaus atsakomybė, ypač švietime ir informacijos patikimumo vertinime.

  • Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energijos paramos aukcionus: ką siūlo vėjui ir saugykloms

    Ukrainoje pradedami nauji atsinaujinančios energijos paramos aukcionai, kuriuose bendra kvota siekia 850 megavatų. Juos paskelbė valstybės įmonė „Guaranteed Buyer“, o dalyviai varžysis dėl teisės gauti valstybės paramą naujiems projektams.

    Aukcionai vyks per elektroninę prekybos sistemą „Prozorro.Sale“ ir numatyti rugsėjį. Sprendimas skelbti šiuos konkursus siejamas su Vyriausybės žingsniu didinti 2026 metų metinę paramos kvotą iki 1 000 megavatų, taip siunčiant signalą investuotojams dėl didesnio projektų portfelio.

    Atskiri konkursai vėjui ir saulės elektrinėms

    Didžiausia dalis numatyta vėjo energetikai: 700 megavatų kvota bus aukcionuojama rugsėjo 30 dieną. Šiam konkursui nustatyta maksimali kaina siekia 0,08 euro už kilovatvalandę.

    Rugsėjo 25 dieną planuojamas atskiras 100 megavatų konkursas saulės elektrinėms, kurios būtų įgyvendinamos kartu su energijos kaupimo sprendimais. Šio aukciono kainos lubos siekia 0,12 euro už kilovatvalandę.

    Tą pačią dieną taip pat numatytas 50 megavatų saulės elektrinių konkursas be kaupimo, kuriam taikoma 0,08 euro už kilovatvalandę maksimali kaina. Toks skaidymas leidžia atskirai įvertinti skirtingų technologijų kaštus ir sistemos naudą.

    Kur galima vystyti projektus?

    Tinkamos teritorijos apima Kyjivą ir dar 13 Ukrainos regionų. Kartu nurodoma, kad aktyvių kovos veiksmų zonos ir okupuotos teritorijos į atranką neįtraukiamos, siekiant mažinti projektų įgyvendinimo riziką.

    Rinkos dalyviai šį paketą vertina kaip bandymą spartinti generacijos plėtrą ir kartu stiprinti sistemos lankstumą. Energijos kaupimas šiuo atveju tampa svarbiu elementu, nes padeda išlyginti gamybos svyravus ir efektyviau integruoti saulės bei vėjo elektrines į tinklą.

    Rinkos reakcija ir platesnis kontekstas

    Iniciatyvą palankiai įvertino Ukrainos vėjo energetikos asociacija. Organizacija pabrėžia, kad didesnės metinės kvotos ir atskiros paskatos kaupimo sprendimams yra tiesiogiai susijusios su elektros sistemos patikimumu.

    „Esame dėkingi Ukrainos energetikos ministerijai už metinių kvotų didinimą ir realių galimybių atvėrimą naujiems atsinaujinančių išteklių projektams“, – sakė Ukrainos vėjo energetikos asociacijos valdybos pirmininkas Andrijus Konečenkovas.

    Jo teigimu, 700 megavatų kvota vėjo energetikai ir paskatos energijos kaupimo sistemoms yra būtent tokie sprendimai, kurių šiuo metu reikia Ukrainos elektros sistemai saugiam ir patikimam darbui. Aukcionų rezultatai taps svarbiu indikatoriumi, kiek sparčiai šalis gali pritraukti kapitalą į naują generaciją esant padidintai rizikai ir tinklo iššūkiams.

  • Rumunijoje startavo GEN-I Sonce baterijų kaupiklio statybos: 55 MW galia ir 220 MWh talpa

    Slovėnijos įmonė „GEN-I Sonce“ Rumunijoje pradėjo Gheorgheni baterijų energijos kaupimo sistemos statybas. Projektas numatytas 55 MW galios ir 220 MWh talpos, o bendrovė skelbia jau turinti žemės bei prisijungimo prie tinklo teises.

    Tokio masto kaupikliai laikomi vienu svarbiausių sprendimų, padedančių elektros sistemai suvaldyti atsinaujinančių išteklių gamybos svyravimus. Kai saulės ar vėjo gamyba staiga krenta, baterijos gali greitai atiduoti energiją, o perteklių sukaupti tada, kai jos daug.

    Partnerystė statyboms Rumunijoje

    „GEN-I Sonce“ projektą įgyvendina kartu su regiono EPC rangovu WALDEVAR Energy. Įmonės teigimu, partneris yra įgyvendinęs daugiau nei 3,5 GW įvairių energetikos projektų, todėl tikimasi greitesnės statybų eigos ir sklandesnio darbų koordinavimo.

    EPC rangovai paprastai atsako už visą grandinę nuo inžinerinių sprendinių iki pirkimų ir statybos darbų, o tokia schema mažina rizikas, kai projektai dideli ir turi griežtus prijungimo prie tinklo terminus. Baterijų parkų atveju tai apima ir valdymo sistemas, transformatorines bei saugos sprendimus.

    Kodėl kaupikliai tampa būtini?

    Baterijų energijos kaupimas Europoje sparčiai plečiasi, nes elektros rinkos vis dažniau susiduria su kainų šuoliais ir trumpalaikiais disbalansais. Didelės talpos kaupikliai leidžia teikti sistemines paslaugas, stabilizuoti dažnį ir mažinti poreikį brangiai įjungti rezervines elektrines.

    Rumunija pastaraisiais metais įvardijama kaip vienas perspektyviausių kaupimo projektų rinkų regione dėl augančios atsinaujinančios generacijos ir poreikio stiprinti tinklo lankstumą. „GEN-I Sonce“ pabrėžia, kad būtent šie veiksniai lemia spartinamą plėtrą šalyje.

  • PGE su BGK tariasi dėl iki 70 mln. eurų paskolos tinklų apsaugai: ką tai keičia energetikos saugumui

    Lenkijos energetikos grupė PGE ir valstybinis plėtros bankas BGK pasirašė ketinimų protokolą dėl paskolos, kuri galėtų siekti iki 70 mln. eurų. Lėšos būtų skiriamos elektros infrastruktūros atsparumui ir saugumui stiprinti, daugiausia – fizinei objektų apsaugai.

    Finansavimas planuojamas iš Lenkijoje veikiančio Saugumo ir gynybos fondo, o prioritetas – PGE Dystrybucja tinklams. Bendrovė akcentuoja siekį didinti tiekimo patikimumą ir mažinti rizikas, susijusias su kritinės infrastruktūros pažeidžiamumu.

    Akcentas – kritinės infrastruktūros apsauga

    Energetikos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik modernizacijai, bet ir apsaugai nuo diversijų, kibernetinių incidentų bei ekstremalių situacijų. Elektros skirstymo ir perdavimo objektai vertinami kaip kritinė infrastruktūra, todėl investicijos į apsaugos priemones tampa strategine būtinybe.

    Tokio tipo paskolos paprastai apima sprendimus, kurie leidžia greičiau diegti fizinės saugos sistemas, gerinti objektų prieigos kontrolę ir stiprinti atsparumą sutrikimams. Praktikoje tai gali reikšti ir greitesnę reakciją į avarijas bei stabilesnį vartotojų aprūpinimą elektra.

    Tinklų investicijos auga dėl pertvarkos

    Lygiagrečiai su saugumo priemonėmis Lenkijoje didėja ir investicijos į elektros tinklų plėtrą. Skelbiama, kad 2025 metais elektros skirstymo įmonių investicijos viršijo 3 400 000 000 eurų, o dar apie 580 000 000 eurų sudarė perdavimo sistemos operatoriaus investicijos.

    Ateinančiais metais didžiausia investicijų dalis numatoma prijungimams – tiek naujiems vartotojams, tiek elektros gamybos šaltiniams. Ši kryptis glaudžiai siejama su atsinaujinančia energetika, energijos kaupimu ir ekonomikos elektrifikacija, kuri didina apkrovas tinklams.

    Rinka reaguoja: investuotojai vertina signalą

    Po žinių apie planuojamą finansavimą PGE akcijos Varšuvos biržoje brango, o dienos pokytis siekė kiek daugiau nei 4 proc. Tai rodo, kad investuotojai jautriai reaguoja į žinutes apie papildomus finansavimo šaltinius, ypač kai jie susiję su kritinės infrastruktūros saugumu ir tinklų patikimumu.

    Vis dėlto ketinimų protokolas dar nėra galutinė paskolos sutartis, todėl svarbiausi klausimai išlieka dėl konkrečių priemonių apimties, terminų ir sąlygų. Jei susitarimas bus užbaigtas, tai gali tapti vienu iš ryškesnių pavyzdžių, kaip gynybos ir saugumo finansavimo instrumentai pritaikomi energetikos atsparumui.

  • DI vaizdai ir superherojai politikoje: Trumpo „Žaliojo žibinto“ klipas sukėlė pasipiktinimą internete

    DI vaizdai ir superherojai politikoje: Trumpo „Žaliojo žibinto“ klipas sukėlė pasipiktinimą internete

    JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo aplinkos socialinių tinklų komunikacijoje vis dažniau dominuoja dirbtinis intelektas: platinami generuoti vaizdai ir vaizdo klipai, kurie akimirksniu išplinta, bet kartu kelia klausimų dėl atsakomybės ir dezinformacijos rizikos.

    Naujausias pavyzdys internete sukėlė audringą reakciją: Baltųjų rūmų paskyrose pasirodė DI sukurtas klipas, kuriame Trumpas vaizduojamas kaip komiksų visatos herojus Žaliasis žibintas.

    Kas papiktino žiūrovus?

    Įraše naudojami atpažįstami popkultūros motyvai ir perkurta Žaliojo žibinto korpuso priesaika, o pats Trumpas rodomas neva kuriantis žalią sieną ir „statantis“ amerikietiškos gamybos miestą.

    Komiksų gerbėjai ir dalis komentatorių kritikavo tai kaip prasilenkiantį su originalios istorijos idėja, nes Žaliojo žibinto korpusas tradiciškai vaizduojamas kaip tarpgalaktinė taikos palaikymo jėga, o ne sienų ar izoliacinės politikos simbolis.

    „Jei jau remiatės popkultūra, bent supraskite, ką ji reiškia“, – sakė vienas socialinių tinklų vartotojas.

    Kita kritikos kryptis buvo pati komunikacijos forma: žmonės klausė, ar tokio pobūdžio DI turinys iš oficialių valdžios kanalų nesumenkina institucijų rimties, o kartu nedidina visuomenės nuovargio nuo sensacingų, greitai vartojamų vaizdų.

    DI klipai tampa politine taktika

    Pastaraisiais metais vis daugiau politikų ir jų rėmėjų naudoja DI generuotą turinį tam, kad greitai pagamintų įsimintinas žinutes ir užpildytų informacinę erdvę. Šis reiškinys dažnai siejamas su vadinamąja memų kultūra, kai politinės idėjos pakuojamos į lengvai dalijamą formą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad riba tarp satyros, propagandos ir klaidinančios informacijos čia labai plona. Kai įrašai skelbiami iš oficialių paskyrų, auditorijai gali būti sunkiau atskirti, kas yra meninė interpretacija, o kas laikytina politiniu pareiškimu.

    Teisinis ir reputacinis fonas

    Panašūs atvejai paprastai sukelia dvi diskusijas: dėl autorinių teisių ir dėl etikos. Populiarių personažų bei stilistikos naudojimas politinėje reklamoje ar komunikacijoje gali tapti ginčų objektu, net jei turinys formaliai pateikiamas kaip parodija.

    Ne mažiau svarbus ir reputacinis aspektas: kritikai teigia, kad popkultūros nuorodos, panaudotos be konteksto, dažnai atsisuka prieš jų autorius, nes išryškina ne žinutės stiprumą, o paviršutinišką bandymą „pasiskolinti“ simbolius.

    Ši istorija dar kartą parodė, kad DI sukurti klipai gali akimirksniu pritraukti dėmesį, tačiau taip pat greitai sukelia klausimų, ar politinė komunikacija netampa labiau panaši į turinio fabriką nei į aiškų politikos pristatymą.

  • Lenkijos statybininkų darbdaviai žengė į Briuselį: PZPB tapo FIEC nare ir kelia savo balsą Europoje

    Lenkijos žingsnis į Europos derybų lauką

    Lenkijos statybos darbdavių asociacija Polski Związek Pracodawców Budownictwa (PZPB) tapo Europos statybos pramonės federacijos FIEC nare. Organizacija pabrėžia, kad sprendimas priimtas siekiant aktyviau dalyvauti formuojant europines taisykles, kurios tiesiogiai lemia statybos verslo sąlygas.

    Kartu PZPB atstovas Jan Styliński FIEC struktūroje užėmė viceprezidento pareigas viename iš federacijos valdymo komitetų. Tai suteikia Lenkijos sektoriui daugiau galimybių dalyvauti diskusijose dėl prioritetinių sprendimų visos Europos mastu.

    „Norime, kad Lenkijos statybos balsas Europoje būtų ne tik girdimas, bet ir prisidėtų kuriant sprendimus visam sektoriui“, – sakė PZPB prezidentas Jan Styliński.

    Kodėl Briuselis svarbus statybų verslui?

    PZPB akcentuoja, kad didelė dalis taisyklių, kurios veikia statybų rinką, nustatomos Europos Sąjungos lygmeniu. Tai apima viešuosius pirkimus, konkurencijos principus, klimato politiką, techninius standartus, darbo rinkos reguliavimą, darbuotojų judumą, skaitmeninimą ir reikalavimus strateginėms investicijoms.

    FIEC vienija dešimtis nacionalinių statybos organizacijų ir veikia kaip sektoriaus partnerė dialoge su Europos institucijomis. Federacijos darbotvarkėje paprastai dominuoja infrastruktūros projektų įgyvendinimo sąlygos, tiekimo grandinių atsparumas, darbo jėgos trūkumo klausimai, tvarumo reikalavimai ir produktyvumo didinimas diegiant naujas technologijas.

    „Lenkija yra penkta pagal gyventojų skaičių Europos Sąjungos valstybė narė, todėl PZPB prisijungimas padeda FIEC dar pilniau atstovauti Europos statybų sektoriui ir pabrėžia Lenkijos rinkos strateginę reikšmę“, – sakė FIEC prezidentas Jean-Pierre Paseri.

    Investicijų banga ir sektoriaus pajėgumai

    PZPB į FIEC įstoja tuo metu, kai Europa planuoja ir vykdo didelės apimties investicijas, susijusias su energetikos transformacija, transporto modernizavimu, gynybos infrastruktūra, pramonės atnaujinimu, būsto plėtra ir galimu Ukrainos atstatymu. Organizacijos vertinimu, būtent statybų sektoriaus pajėgumai taps kritiniu veiksniu, ar šie planai bus įgyvendinti laiku.

    PZPB taip pat pabrėžia, kad statybos turėtų būti vertinamos ne tik kaip ekonomikos šaka, bet ir kaip strateginis vykdomasis pajėgumas, būtinas įgyvendinti svarbiausias Europos politikos kryptis. Anot organizacijos, be finansiškai stabilių rangovų ir prognozuojamos investicijų aplinkos rizika vėluoti projektams didės, o kaštai bus sunkiau kontroliuojami.

    „Europa turi atkurti savo gebėjimą įgyvendinti investicijas. Dabartinis poreikių mastas reikalauja daugiau dėmesio praktinėms sąlygoms, kurios leidžia projektus įgyvendinti sklandžiai“, – sakė FIEC prezidentas Jean-Pierre Paseri.

    Kaip prioritetus PZPB įvardija stabilesnes ir labiau prognozuojamas investicijų programas, viešųjų pirkimų reformą bei subalansuotesnį rizikų pasidalijimą. Tarp tikslų taip pat minimas sąžiningos konkurencijos stiprinimas, atsparesnės tiekimo grandinės ir našumo didinimas per industrializaciją, skaitmeninimą bei naujų technologijų diegimą.

  • Prancūzijoje apvogtas Renoir muziejus: pavogti 4 kūriniai už 9 mln. eurų, du rasti sode

    Prancūzijoje apvogtas Renoir muziejus: pavogti 4 kūriniai už 9 mln. eurų, du rasti sode

    Pietų Prancūzijoje, Viduržemio jūros pakrantėje esančiame Cagnes-sur-Mer, įvykdyta įžūli vagystė iš Renoir muziejaus. Ankstų antradienio rytą įsibrovę nusikaltėliai išnešė keturis meno kūrinius, kurių vertė, pirminiais vertinimais, siekia apie 9 mln. eurų.

    Vietos pareigūnai praneša, kad paieška tęsiama, o tyrėjai aiškinasi, ar vagystė buvo suplanuota iš anksto, pasitelkiant informaciją apie muziejaus apsaugą. Du kūriniai netrukus buvo rasti muziejaus sode, tačiau dar du iki šiol dingę.

    Kaip įvyko įsilaužimas?

    Cagnes-sur-Mer meras Bryanas Massonas žurnalistams teigė, kad į muziejų pateko gerai pasirengę ir apie objektą informuoti asmenys. Pasak jo, nusikaltėliai įėjo per sodą, perpjovė tvorą elektriniu įrankiu, o į pastatą pateko pro pirmą aukštą.

    Vėliau, kaip nurodoma, jie nukirpo tvirtinimo detales, laikančias rėmus, ir taip greitai nuėmė kūrinius nuo sienų. Miesto vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo įtariamuosius, o tai tyrėjams suteikė pirmuosius pėdsakus jų judėjimo maršrutui atsekti.

    Pranešama, kad signalizacija suveikė 5.48 valandos ryto, o policija į įvykio vietą atvyko maždaug po penkių minučių. Nepaisant greitos reakcijos, įtariamiesiems pavyko pasprukti, paliekant dalį grobio teritorijoje.

    Kokie kūriniai dingo?

    Rašytiniuose pranešimuose nurodoma, kad iš viso buvo pavogti keturi kūriniai, tačiau du jų rasti muziejaus sode. Vis dar ieškomi du darbai, įvardijami kaip Madame Colonna Romano portretas ir Jauna moteris prie šulinio.

    Tokie kūriniai, būdami lengvai atpažįstami ir turintys aiškią kilmę, paprastai nepatenka į legalią meno rinką. Dėl to pareigūnai tikrina versiją, kad vagystė galėjo būti įvykdyta pagal užsakymą arba kūriniai gali būti naudojami kaip priemonė kitoms nusikalstamoms operacijoms.

    Muziejų saugumo klausimai vėl aštrėja

    Renoir muziejus, įkurtas 1960 metais, yra viena ryškiausių Cagnes-sur-Mer lankytinų vietų. Tai buvo paskutiniai dailininko Pierre-Auguste Renoir namai, kuriuose jis gyveno iki mirties 1919 metais, todėl muziejus saugo ne tik paveikslus, bet ir menininkui priklausiusius daiktus bei baldus.

    Pastaruoju metu Europoje fiksuojama daugiau greitų, tikslinių vagysčių iš kultūros objektų, o muziejų saugumas vėl atsiduria padidinto dėmesio centre. Meno nusikaltimų ekspertai pabrėžia, kad be papildomų investicijų į apsaugos priemones ir personalą tokie objektai išlieka patrauklūs taikiniai.

    Tyrimas Prancūzijoje tęsiamas, o pareigūnai ragina gyventojus ir turistus pranešti apie bet kokią su įtariamaisiais ar galimais kūrinių pardavimo bandymais susijusią informaciją. Kol kas oficialiai neskelbiama, ar nustatyti konkretūs įtariamieji ir ar tikimasi greito dingusių darbų sugrąžinimo.

  • Bruce’as Campbellas prakalbo apie vėžio prognozę: kodėl jis sąmoningai vengia interneto patarimų

    Bruce’as Campbellas prakalbo apie vėžio prognozę: kodėl jis sąmoningai vengia interneto patarimų

    Kultinės siaubo franšizės Evil Dead žvaigždė Bruce’as Campbellas atvirame interviu prabilo apie savo sveikatą ir vėžio diagnozę. Aktorius teigia, kad dabartinė prognozė jam reiškia maždaug penkerių metų laikotarpį, tačiau jis nenori, kad ši tema užgožtų jo kasdienybę ir darbą.

    Bruce’as Campbellas apie diagnozę pirmąkart viešai pranešė 2026 metais kovo mėnesį. Tuomet jis pabrėžė, kad tai yra gydoma, bet nepagydoma vėžio forma, todėl prioritetu tampa gydymas, būklės kontrolė ir gyvenimo kokybė.

    „Aš neprašau nei užuojautos, nei patarimų. Noriu tik iš anksto pasakyti, kol nepradėjo sklisti neteisinga informacija“, – sakė Bruce’as Campbellas.

    Interviu laidoje The Adam Carolla Show aktorius dabartinę situaciją pavadino „penkerių metų sandoriu“ ir teigė sąmoningai apsisprendęs gyventi su liga, o ne ją paversti nuolatine gyvenimo ašimi. Pasak jo, vėžys veikia ne tik kūną, bet ir psichiką, todėl informacijos perteklius gali tapti papildoma našta.

    Campbellas sakė, kad nesivelia į internetines diskusijas ar pacientų bendruomenių forumus, nes tai gali įtraukti į nuolatinį nerimo ratą. Tokia laikysena atspindi ir platesnę tendenciją: gydytojai vis dažniau ragina pacientus atsirinkti informacijos šaltinius ir svarbiausius sprendimus aptarti su specialistais, o ne pasikliauti atsitiktiniais patarimais socialiniuose tinkluose.

    Aktorius pabrėžė, kad svarbiausia jam išlaikyti kryptį ir tęsti darbus, ypač kai laukia naujų projektų pristatymai. Pastaruoju metu jis ėmėsi ir kitokio žanro kūrybos: rašė, režisavo ir vaidino komiškoje dramoje Ernie & Emma, kuri pasakoja apie našlį, keliaujantį išpildyti mirusios žmonos valios.

    Nors Campbellas labiausiai siejamas su Asho Williamso vaidmeniu, jo karjera pastaraisiais metais apėmė ir televizijos, ir kino projektus. Jis vaidino seriale Ash vs Evil Dead, prisidėjo balsu prie 2023 metais pasirodžiusio Evil Dead Rise, taip pat dalyvavo kituose Samo Raimi darbuose ir prodiusavo naujausius franšizės tęsinius.

    Kalbėdamas apie ligą, aktorius akcentavo skirtumą tarp pačios diagnozės ir jos pasekmių: jo teigimu, žmonės dažniausiai miršta ne nuo „etiketės“, o nuo to, ką liga padaro organizmui. Tokį požiūrį jis apibūdino kaip bandymą susitelkti į tai, ką gali kontroliuoti: gydymą, darbą, artimųjų paramą ir kasdienius sprendimus.