CP v2

Blog

  • ESA vadovas ragina spręsti šiemet: ar Europa turi pati skraidinti astronautus be NASA pagalbos

    ESA vadovas ragina spręsti šiemet: ar Europa turi pati skraidinti astronautus be NASA pagalbos

    Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovas Josefas Aschbacheris ragina Europos valstybes iki metų pabaigos apsispręsti, ar žengti link savarankiškos galimybės skraidinti astronautus į orbitą be JAV pagalbos. Jo teigimu, tai būtų svarbus žingsnis stiprinant Europos strateginę autonomiją sparčiai besikeičiančioje geopolitinėje ir technologinėje aplinkoje.

    Kalbėdamas prieš tarptautinį kosmoso susitikimą Paryžiuje, ESA vadovas pabrėžė, kad kalba eitų ne tik apie raketą, bet ir apie visą infrastruktūrą. Tai apimtų įgulos transporto aparatą, paleidimo ir operacines sistemas, skrydžių valdymą, mokslinę programą, nusileidimo ir įgulos paieškos bei gelbėjimo procedūras.

    „Norime sustiprinti savo autonomiją. Matomiausia dalis, kurią dabar svarstome, yra klausimas, ar turėtume sukurti europinę galimybę nugabenti astronautus į kosmosą savo priemonėmis“, – sakė Josefas Aschbacheris.

    Europa ilgą laiką prisideda prie JAV vadovaujamų misijų technika ir komponentais, tačiau žmonių skrydžiams į orbitą vis dar remiasi NASA. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Artemis“ Mėnulio programa, kuriai Europa tiekia svarbų modulį, užtikrinantį energiją, varą ir gyvybės palaikymui reikalingus resursus.

    Tokio priklausomumo pasekmė – ribotos galimybės daryti įtaką sprendimams net ir tuomet, kai Europa prisideda prie projektų inžinerine ar finansine prasme. ESA taip pat primena, kad didelių programų kryptys gali keistis vienašališkai, o tai reiškia riziką ilgalaikiams Europos įsipareigojimams ir planavimui.

    Aschbacheris nurodė, kad dėl mandato pradėti savarankiškų žmogaus skrydžių architektūros studijas būtų prašoma sprendimo tarpiniame ministrų susitikime Romoje gruodžio viduryje. Tai nebūtų signalas atsiriboti nuo JAV – ESA ir toliau nori dirbti kartu su NASA, tačiau siektų tvirtesnės derybinės pozicijos ir daugiau pasirinkimų.

    „Mes visada dirbsime su JAV kosmose. Tačiau tai, ką dabar tikrai norime pasiekti, yra stipresnė Europa“, – sakė ESA vadovas.

    Technologiniu požiūriu Europa nėra starto pozicijoje nuo nulio. Europos raketų programa vysto Ariane 6, o pramonės atstovai viešai akcentuoja, kad teoriškai ji galėtų būti pritaikyta įgulos skrydžiams, nors tai reikštų griežtesnius saugos reikalavimus, papildomą sertifikavimą ir nemažas investicijas.

    Tuo pačiu Europoje ryškėja komercinių startuolių proveržis: didesnė konkurencija ir bandymai vykdyti orbitinius paleidimus iš žemyninės Europos rodo, kad pramoninė bazė plečiasi. Vis dėlto žmogaus skrydžiai išlieka viena sudėtingiausių sričių, kurioje dominuoja kelios valstybės ir keli privatūs operatoriai.

    ESA vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europa turi tvirtas pozicijas navigacijoje ir Žemės stebėjime, tačiau atsilieka palydovinių ryšių srityje, kur rinkoje dominuoja „SpaceX“ masto sprendimai. Ši atotrūkio dinamika, pasak jo, didina spaudimą Europai stiprinti savus pajėgumus, jei ji nori išlikti konkurencinga ir mažiau pažeidžiama.

    Finansavimo klausimas, ESA vadovo teigimu, trumpuoju laikotarpiu nebūtinai reikalautų papildomų lėšų: agentūra galėtų pradėti studijas perskirstydama dalį turimo biudžeto. ESA valstybės narės jau yra patvirtinusios rekordinį 22,1 milijardo eurų trejų metų biudžetą, kuris yra didesnis nei ankstesnis 17 milijardų eurų planas.

    Jei politinis sprendimas būtų palankus, realus kelias iki europinės astronautų skraidinimo sistemos galėtų užtrukti ne vienerius metus, nes reikėtų sukurti sertifikuotą įgulos kapsulę ar kitą transporto sprendimą, parengti saugos standartus ir užtikrinti nuolatinį skrydžių dažnį. Tačiau pati diskusija, ESA teigimu, signalizuoja siekį pereiti nuo priklausomybės prie partnerystės, kurioje Europa turi daugiau savarankiškų instrumentų.

  • „Draghi“ planas po dvejų metų: Europos konkurencingumo ambicijas stabdo senoji valstybių politika

    „Draghi“ planas po dvejų metų: Europos konkurencingumo ambicijas stabdo senoji valstybių politika

    Praėjus dvejiems metams po Mario Draghi perspėjimo, kad Europa rizikuoja ekonomiškai „pralaimėti dešimtmetį“, Europos Komisija jo idėjas pavertė politine darbotvarke. Tačiau nuo deklaracijų iki realių sprendimų kelias ilgas: daug pasiūlymų stringa derybose, o valstybės narės gina savo prioritetus.

    Pastaraisiais mėnesiais Komisija pateikė eilę iniciatyvų, kurios atliepia „Draghi“ plane akcentuotą kryptį: daugiau investicijų į inovacijas, pramonę, gynybą ir energetinį atsparumą. Vis dėlto bendras vardiklis išlieka tas pats: kiekvienas didesnis žingsnis atsiremia į nacionalines biudžetų ribas ir skirtingą valstybių požiūrį į tai, ką reikėtų apkarpyti.

    Biudžetas: kur dėti pinigus?

    Vienas kertinių „Draghi“ siūlymų buvo perorientuoti Europos Sąjungos lėšas nuo tradicinių sričių į konkurencingumą ir inovacijas. Komisija tai atspindėjo siūlydama naują Europos konkurencingumo fondą, kurio dydis siektų apie 410 milijardų eurų, tačiau prasidėjus deryboms šalys ėmė spausti dėl išimčių ir didesnio finansavimo žemės ūkiui bei regioninei paramai.

    Toks konfliktas yra struktūrinis: investicijos į technologijas ir pramonę dažnai reiškia lėšų perskirstymą iš sričių, turinčių stiprias interesų grupes ir aiškų politinį svorį. Dėl to Komisijos siūloma „lankstesnė“ biudžeto architektūra vieniems atrodo kaip proveržis, o kitiems kelia nerimą dėl kontrolės ir nacionalinių prioritetų.

    Kapitalo rinkos ir skola: ambicijos mažesnės nei poreikis

    „Draghi“ vizijoje Europa turėjo efektyviau panaudoti didžiules gyventojų santaupas ir kurti gilesnes kapitalo rinkas, kurios galėtų konkuruoti su JAV finansų centru. Komisija inicijavo teisėkūros paketus, tačiau dalis reformų, ypač susijusių su pensijų produktais ir investavimo paskatomis, buvo reikšmingai susilpnintos valstybių narių derybose.

    Kita jautri tema yra bendra ES skola. Nors pandemijos laikotarpis parodė, kad bendras skolinimasis gali veikti kaip greitas finansavimo įrankis, politinė parama naujiems didelio masto skolos instrumentams išlieka ribota, ypač šalyse, kurios baiminasi ilgalaikių įsipareigojimų ir vidaus politinių pasekmių.

    Pramonė, energija ir skaitmeninis saugumas

    Komisija aktyviau juda pramonės politikos kryptimi, o automobilių sektorius tapo lakmuso popierėliu: Europoje skelbiami dideli kaštų mažinimo planai ir planuojamas darbo vietų mažinimas rodo, kad vien reguliavimo korekcijų nepakanka. Tuo pat metu diskusijos dėl taršos tikslų švelninimo atskleidžia nuolatinę įtampą tarp konkurencingumo ir klimato politikos.

    Energetikoje viena ryškiausių „Draghi“ įžvalgų buvo elektros kainos ir priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro. Komisija siūlo tinklų modernizavimo ir plėtros priemones, tačiau dalis valstybių nenori labiau centralizuoto planavimo Briuselyje, todėl svarbios nuostatos rizikuoja būti „praskiestos“ dar prieš joms įsigaliojant.

    Skaitmeninio saugumo ir infrastruktūros klausimai taip pat lieka neišspręsti iki galo. ES siekia mažinti priklausomybę nuo didelės rizikos tiekėjų 5G infrastruktūroje ir svarsto griežtesnį teisinį reguliavimą, tačiau bendra praktika valstybėse narėse išlieka nevienoda, o technologinės priklausomybės nuo ne ES debesijos paslaugų sprendžiamos lėčiau nei skelbiama viešojoje retorikoje.

    „Sutinkame dėl simptomų, dabar turime susitarti dėl gydymo“, – sakė vienas ES diplomatas.

    Bendra išvada, kuri ryškėja vertinant „Draghi“ plano įgyvendinimą, yra paprasta: Komisija stumia darbotvarkę į priekį, tačiau tikrasis tempas priklauso nuo valstybių narių noro perrašyti nusistovėjusias biudžeto ir galios taisykles. Kol kas Europa dažniau susitaria dėl krypties, nei dėl kainos, kurią reikia sumokėti, kad konkurencingumo šūkiai virstų apčiuopiamais rezultatais.

  • JAV Atstovų Rūmų demokratai svarsto specialų DI komitetą: ar prasidės griežtesnė priežiūra?

    Naujas komitetas DI priežiūrai?

    JAV Atstovų Rūmų demokratai ruošia planą: jei po lapkritį vyksiančių rinkimų atgautų daugumą, galėtų steigti specialų komitetą dirbtinio intelekto klausimams. Apie tokius svarstymus, remdamasis su planavimu susipažinusiais asmenimis, praneša „POLITICO“.

    Pasak publikacijoje cituojamų šaltinių, iniciatyva jau pristatyta mažumos lyderiui Hakeemui Jeffriesui, kuris esą kol kas idėjai neprieštarauja. Vis dėlto galutinis sprendimas dar nepriimtas, o diskusijos vyksta už uždarų durų.

    Kas stumtų idėją į priekį

    Pirmines derybas, kaip teigiama, veda kongresmenai Tedas Lieu ir Billas Fosteris. Pastarasis yra fizikas ir anksčiau dalyvavo su DI susijusiuose darbiniuose formatuose, todėl demokratai tikisi didesnės kompetencijos ir nuoseklesnės kontrolės.

    Komitetas būtų kuriamas kaip laikina, specialiųjų užduočių struktūra, kuri paprastai veikia vieną Kongreso kadenciją. Tokios komisijos dažnai turi platesnes tyrimo galias, o praktikoje gali tapti ir politinės darbotvarkės formavimo centru.

    Didžiausia kliūtis – jurisdikcija

    Vienas jautriausių klausimų būtų atsakomybės pasidalijimas su jau veikiančiais komitetais, kurie prižiūri atskiras DI politikos sritis. Atstovų Rūmuose DI temas jau „dengia“ energetikos ir prekybos, teismų bei mokslo ir technologijų komitetai.

    Šių komitetų nariai gali nenorėti atiduoti dalies įtakos naujam formatui, ypač kai JAV intensyviai ieško, kaip reguliuoti pažangius modelius, duomenų centrus, skaitmeninę reklamą ir technologijų bendrovių atsakomybę. Dėl to kova gali vykti ne tik tarp partijų, bet ir tarp pačių demokratų struktūrų.

    Požiūrių skirtumai demokratų gretose

    Demokratų viduje DI tema taip pat skaldanti. Dalis pažangesnį reguliavimą remiančių politikų siekia griežtesnių ribojimų ir net pauzių kai kurioms itin pažangioms kryptims, argumentuodami galimomis katastrofinėmis rizikomis.

    Kiti demokratai labiau akcentuoja valstybei reikalingus „saugiklius“: teisines priemones laikinai riboti naujų modelių diegimą arba stabdyti sistemas, jei jos keltų aiškiai apibrėžtą, neatidėliotiną grėsmę. Toks požiūris dažniau siejamas su bandymu suderinti inovacijas, nacionalinį saugumą ir vartotojų apsaugą.

    „Demokratai svarsto, ar specialus komitetas galėtų suteikti daugiau galių prižiūrėti technologijų sektorių ir DI plėtrą“, – sakė su planavimu susipažinę šaltiniai.

    Kodėl tema dabar įkaito

    Diskusijos sustiprėjo po pastaruoju metu garsiai nuskambėjusių istorijų apie DI saugumą ir galimus piktnaudžiavimo scenarijus. Politikams vis dažniau tenka reaguoti į grėsmes nuo kibernetinių atakų iki dezinformacijos, taip pat į klausimus, kaip DI įrankiai gali būti panaudojami rinkimų kampanijose.

    Galimas specialus komitetas demokratus taip pat leistų greičiau kaupti politinį kapitalą prieš 2028 metų prezidento rinkimų ciklą, suformuojant aiškesnę žinutę rinkėjams apie DI rizikas ir ekonomines galimybes. Tuo pačiu tai būtų instrumentas intensyviau tikrinti Silicio slėnio įtaką valdžios sprendimams.

    Kol kas neaišku, ar idėja turės pakankamai palaikymo ir kaip būtų apibrėžtas būsimo komiteto mandatas. Tačiau pati kryptis rodo, kad DI reguliavimas JAV persikelia iš pavienių iniciatyvų į platesnę politinę kontrolės ir atsakomybės diskusiją.

  • „Bitget“ ir UNICEF startuoja finansinio raštingumo kursą: jame – ir blokčeino pagrindai

    „Bitget“ ir UNICEF startuoja finansinio raštingumo kursą: jame – ir blokčeino pagrindai

    Kriptovaliutų birža „Bitget“ kartu su UNICEF pristatė naują internetinį finansinio raštingumo modulį, skirtą jaunimui. Programa integruota į „Game Changers Coalition“ ugdymo turinį ir papildyta blokčeino pagrindais, kad mokiniai geriau suprastų, kaip keičiasi skaitmeninė finansų sistema.

    Modulis apima klasikines temas, tokias kaip biudžeto planavimas, kreditas, paskolos, palūkanos, paklausa ir pasiūla. Kartu pristatomi ir baziniai blokčeino principai, aiškinant, kuo ši technologija skiriasi nuo įprastų duomenų bazių bei kodėl ji tapo svarbi daliai skaitmeninių finansinių sprendimų.

    Kaip veiks mokymai?

    Kursas sukurtas kaip savarankiško tempo interaktyvi mokymosi programa: trumpi vaizdo įrašai, vizualinės užduotys ir testai leidžia mokytis be papildomų priemonių ar mokamo turinio. Baigus programą dalyviams numatytas kurso baigimo sertifikatas.

    Mokymai pasiekiami per UNICEF mokymosi platformą „Agora“ ir yra nemokami. Tokia prieiga svarbi šalims ir bendruomenėms, kuriose finansinio raštingumo spragos dažnai sutampa su ribotomis galimybėmis gauti kokybišką skaitmeninį švietimą.

    Į mokymosi procesą įtrauktas ir trumpas internetinis žaidimas „Neon Paycheck“. Jame dalyvis sprendžia kasdienes situacijas, susijusias su uždarbiu, išlaidomis, planavimu ir sukčiavimo rizikomis, o pasirinkimų pasekmės leidžia praktiškai pajusti finansinių sprendimų logiką.

    Ką reiškia blokčeino dalis?

    „Bitget“ teigia prisidėjusi prie blokčeino temų parengimo, kad skaitmeninio turto ir susijusių sąvokų aiškinimas būtų praktiškas ir subalansuotas. Pabrėžiama, kad finansinis raštingumas šiandien vis dažniau apima ne tik asmeninį biudžetą, bet ir technologijas, kurios keičia atsiskaitymų, taupymo bei investavimo aplinką.

    „Švietimas man visada buvo svarbus, todėl norime, kad jauni žmonės šias sąvokas suprastų kuo anksčiau ir galėtų priimti pagrįstus finansinius sprendimus, kai sistema keičiasi“, – sakė „Bitget“ vadovė Gracy Chen.

    Partnerystė tęsia anksčiau pradėtą bendradarbiavimą su UNICEF Liuksemburge. Skelbiama, kad „Game Changers Coalition“ iniciatyva jau pasiekė daugiau nei 642 000 jaunuolių, tėvų ir mokytojų aštuoniose šalyse, o 2026 metais numatyta plėtra į dar tris valstybes.

    UNICEF akcentuoja, kad jauni žmonės auga sparčiai besikeičiančioje skaitmeninėje aplinkoje, kur finansiniai sprendimai vis dažniau persikelia į internetą. Tuo pat metu organizacija pabrėžia, kad partnerystė orientuota į švietimo rezultatus ir nereiškia įmonių, produktų ar paslaugų rekomendavimo.

    „Jauni žmonės auga greitai kintančioje finansinėje ir skaitmeninėje aplinkoje, todėl žinios ir įgūdžiai padeda jiems priimti informuotus sprendimus ir geriau pasirengti ateičiai“, – sakė UNICEF Liuksemburgo vykdomoji direktorė Sandra Visscher.

    Švietimo ekspertai pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad finansinis raštingumas turi apimti ir skaitmeninį saugumą: gebėjimą atpažinti sukčiavimą, suprasti duomenų apsaugą, atsakingai vertinti riziką. Ši kryptis ypač aktuali kalbant apie skaitmeninius aktyvus, kurių vertė gali smarkiai svyruoti, o sprendimai dažnai priimami emocijų ir informacijos pertekliaus sąlygomis.

    Nors modulyje pristatomas blokčeinas, pats kursas pozicionuojamas kaip įvadas, skirtas supratimui, o ne prekybai ar investavimo rekomendacijoms. Tokia riba svarbi, nes nepilnamečių auditorijai aktualiausia ne spekuliacija, o bazinis finansų veikimo principų ir skaitmeninės ekonomikos raštingumas.

  • „Tether“ ir „Fasanara“ startuoja 400 mln. eurų fondą: stabiliosios monetos kelias į privatų kreditą

    „Tether“ ir „Fasanara“ startuoja 400 mln. eurų fondą: stabiliosios monetos kelias į privatų kreditą

    Stabiliosios monetos vis dažniau ieško vietos už kriptovaliutų rinkos ribų, o vienas ryškesnių pastarojo meto žingsnių – naujas privataus kredito fondas, kurį kuria „Tether“ ir investicijų valdytoja „Fasanara Capital“. Į jį partneriai įsipareigojo investuoti apie 400 mln. eurų.

    Fondas pavadintas „StableFund“ ir, kaip skelbiama, kapitalą planuoja nukreipti per „Fasanara“ pasaulinį finansinių technologijų skolintojo tinklą. Fondo strategija orientuota į trumpesnės trukmės, turtu užtikrintas kredito pozicijas, kurios paprastai siejamos su mažesniu palūkanų normų svyravimų poveikiu.

    Kaip veiks „StableFund“?

    Pagal paskelbtą modelį „Fasanara“ bus investicijų valdytoja ir spręs, kur bei kaip skirstyti lėšas, o „Tether“ atliks iniciatoriaus ir patarėjo vaidmenį, padėdama rasti finansavimo galimybes, susietas su USDT. Taip pat numatoma, kad „Tether“ suteiks atsiskaitymo infrastruktūrą, reikalingą pervedimams ir likvidumui valdyti.

    Praktikoje tai reiškia, kad stablecoin atsiskaitymai gali būti integruojami į skolinimo srautus, kuriuose dalyvauja smulkus ir vidutinis verslas bei vartotojai. Partneriai teigia, kad toks modelis gali pagreitinti tarpvalstybinius atsiskaitymus, sumažinti trintį ir supaprastinti lėšų judėjimą lyginant su tradiciniais kanalais.

    Ambicijos didesnės nei 400 mln. eurų

    Pradinis 400 mln. eurų įsipareigojimas, anot bendrovių, nėra galutinė riba. „Tether“ ir „Fasanara“ planuoja papildomai pritraukti iki maždaug 3 mlrd. eurų iš trečiųjų šalių institucinių investuotojų, jei tam bus pakankama paklausa ir atitiks fondo rizikos bei grąžos tikslus.

    Toks siekis signalizuoja, kad stabiliosios monetos vis aktyviau pristatomos kaip operacinė infrastruktūra realios ekonomikos finansavimui, o ne tik prekybai kriptoturto biržose. Vis dėlto augant sumoms didėja ir investuotojų lūkestis dėl skaidrumo, rizikos valdymo bei atitikties reguliavimui.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    Privatus kreditas pastaraisiais metais išaugo kaip alternatyva tradiciniam bankų skolinimui, ypač ten, kur finansavimas reikalingas greitai arba bankai taiko griežtesnius reikalavimus. Integruojant stablecoin atsiskaitymus į tokias struktūras siekiama padaryti kapitalo paskirstymą greitesnį ir labiau automatizuojamą, o tai patrauklu fintech platformoms.

    „Tether“ vadovas Paolo Ardoino teigia, kad bendrovė nori paversti savo inicijavimo tinklą tiesioginiu kanalu kapitalui pasiekti verslus ir bendruomenes, kurioms jo labiausiai reikia. „Fasanara Capital“ vadovas Francesco Filia pabrėžia efektyvesnius tarpvalstybinius kredito srautus ir geresnį kapitalo panaudojimą realios ekonomikos skolinimo rinkose.

    „Mes paverčiame „Tether“ inicijavimo tinklą tiesioginiu kanalu, kad kapitalas pasiektų verslus ir bendruomenes, kurioms jo labiausiai reikia“, – sakė Paolo Ardoino.

    „Mes geriname, kaip kapitalas nukreipiamas į realios ekonomikos skolinimo rinkas, ir sudarome sąlygas efektyvesniems tarpvalstybiniams kredito srautams“, – sakė Francesco Filia.

    „Fasanara Capital“ yra Londone įsikūrusi turto valdymo bendrovė, valdanti daugiau nei 6 mlrd. eurų vertės turtą. Jos investicijos apima smulkaus ir vidutinio verslo paskolas, vartojimo kreditą, prekybos gautinas sumas ir tiekimo grandinių finansavimą.

  • „Ink Foundation“ ir GSR kuria Charter Foundation: kaip tai turėtų mažinti žetonų paleidimo kaštus

    „Ink Foundation“ ir GSR kuria Charter Foundation: kaip tai turėtų mažinti žetonų paleidimo kaštus

    Kriptovaliutų rinkoje veikiantys „Ink Foundation“, GSR ir dar keli partneriai paskelbė įkuriantys Charter Foundation – iniciatyvą, kurios tikslas yra mažinti naujų žetonų paleidimo kaštus ir supaprastinti techninius bei organizacinius procesus.

    Tokie pažadai pasirodo tuo metu, kai žetonų leidėjai susiduria ne tik su kūrimo ir likvidumo užtikrinimo išlaidomis, bet ir su didėjančiu spaudimu laikytis atitikties reikalavimų bei aiškiau komunikuoti rizikas investuotojams.

    Kas yra Charter Foundation?

    Charter Foundation pristatoma kaip bendradarbiavimo platforma, orientuota į praktines problemas, kurios dažniausiai brangina žetonų startą: infrastruktūros pasirinkimą, paleidimo procedūras, saugumo auditus ir ankstyvos rinkos formavimą.

    Kripto industrijoje žetono paleidimas dažnai apima kelias lygiagrečias kryptis: technologinį parengimą, rinkodaros kampaniją, biržų integracijas ir likvidumo planą. Kiekvienas žingsnis gali tapti brangus, jei trūksta standartizacijos arba sprendimai perkami fragmentuotai.

    Kodėl žetonų paleidimas brangsta?

    Pastaraisiais metais brango saugumo audito paslaugos, o po kelių didelių įsilaužimų rinka tapo jautresnė rizikai. Dalis projektų papildomai investuoja į kelių auditorių patikrą, klaidų paieškos programas ir nuolatinį kodo stebėjimą.

    Kita svarbi dedamoji yra likvidumas: norint, kad žetonas turėtų pakankamą prekybos gylį nuo pirmos dienos, dažnai įtraukiami profesionalūs rinkos formuotojai. Tai gali padėti sumažinti kainos šuolius, tačiau kartu didina paleidimo biudžetą.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Jei Charter Foundation pavyktų sukurti aiškesnį paleidimo standartą ir sumažinti pasikartojančius kaštus, tai galėtų palengvinti startą mažesnėms komandoms. Praktikoje tai reikštų greitesnį kelią nuo produkto kūrimo iki žetono integravimo į rinką.

    Vis dėlto investuotojams tai nereiškia mažesnės rizikos savaime. Net ir pigesnis paleidimas nepašalina fundamentalių klausimų: žetono naudingumo, paskirstymo skaidrumo, valdymo modelio ir projekto gebėjimo generuoti ilgalaikę paklausą.

  • „Consensys“ atskiria „MetaMask“: piniginė taps atskira įmone, o infrastruktūra liks nauju vardu

    „Consensys“ atskiria „MetaMask“: piniginė taps atskira įmone, o infrastruktūra liks nauju vardu

    Ethereum ekosistemoje veikianti bendrovė „Consensys“ skelbia restruktūrizaciją: vartotojams skirta „MetaMask“ veikla atskiriama į savarankišką įmonę, o instituciniai ir infrastruktūros projektai bus tęsiami atskirai, išlaikant „Consensys“ vardą. Bendrovė teigia, kad toks žingsnis atspindi augantį skirtumą tarp masinės vartotojų finansų krypties ir įmonėms skirtos blokų grandinės infrastruktūros.

    Pagal planą dabartinė „Consensys Software Inc.“ bus pervadinta į „MetaMask“, o jos valdybos pirmininku ir vadovu liks Joe Lubin. Naujoji „MetaMask“ kryptis bus orientuota į savarankišką turto saugojimą ir vartotojų finansus, plečiant veiklą už įprastos kriptovaliutų piniginės ribų į mokėjimus, taupymą ir investavimą.

    Kas keičiasi „MetaMask“ naudotojams?

    Bendrovė nurodo, kad „MetaMask“ jau turi daugiau nei 100 mln. atsisiuntimų maždaug 190 šalių, o per ją per laiką įvykdyta sandorių apimtis siekia trilijonus eurų. Atskyrimas, tikėtina, leis „MetaMask“ greičiau plėtoti vartotojams skirtus produktus, kai komanda ir biudžetas nebus dalijami su infrastruktūros kryptimi.

    Pastaraisiais metais „MetaMask“ kryptingai plečia paslaugas, kad taptų platesniu finansiniu įrankiu, o ne vien pinigine. Įmonė akcentuoja „self-custody“ modelį, kai naudotojas pats valdo savo raktus, ir tai pristatoma kaip alternatyva centralizuotoms platformoms.

    Naujasis „Consensys“ dėmesys institucijoms

    Tuo metu dabartinis įmonės Protocols Group bus suformuotas į naują bendrovę, veikiančią „Consensys“ vardu ir orientuotą į Ethereum protokolą bei institucinę blokų grandinės infrastruktūrą. Šiai daliai vadovaus Mike Kriak, prezidentu taps David Cunningham, o Joe Lubin prisidės kaip vykdomasis valdybos pirmininkas.

    Į infrastruktūros portfelį įtraukiami tokie projektai kaip „Linea“ tinklas bei Ethereum klientai „Besu“ ir „Teku“. Bendrovė pabrėžia, kad institucinis poreikis didėja dėl turto tokenizacijos, stabiliųjų monetų ir produkcinio lygio sprendimų, kai finansų rinkos pereina nuo bandymų prie realių diegimų.

    Terminai ir signalai rinkai

    Įmonė nurodo, kad atskyrimas turėtų formaliai įsigalioti iki šių metų pabaigos. Rinkai tai signalizuoja aiškesnę dviejų skirtingų verslo modelių specializaciją: „MetaMask“ kaip vartotojų finansų platforma ir „Consensys“ kaip infrastruktūros tiekėjas institucijoms.

    „MetaMask išaugo į plačiausiai naudojamą savarankiško turto saugojimo piniginę, o šiandien ji tampa didesne platforma, kur žmonės ne tik laiko turtą, bet ir valdo savo pinigus įvairiomis formomis“, – sakė Joe Lubin.

    Bendrovė kol kas viešai nedetalizuoja planų dėl galimo „MetaMask“ žetono ar biržos sąrašo, tačiau pati restruktūrizacija dažnai vertinama kaip būdas aiškiau atskirti rizikas, atsakomybes ir augimo strategijas. Tuo pat metu institucinei krypčiai svarbiausiais iššūkiais išlieka mastelio, privatumo, atitikties reikalavimų ir sąveikumo su tradicine finansų infrastruktūra klausimai.

  • Paryžiaus „Actionable“ pritraukė 8,6 mln. eurų: DI padės prognozuoti klientų pasitraukimą

    Paryžiaus „Actionable“ pritraukė 8,6 mln. eurų: DI padės prognozuoti klientų pasitraukimą

    Paryžiuje įsikūręs startuolis „Actionable“ pritraukė 8,6 mln. eurų investiciją, kurią ketina panaudoti plėtrai ir savo prognozuojamos klientų patirties platformos mastelio didinimui. Bendrovė kuria sprendimą, kuris, pasitelkdamas DI, įmonėms padeda numatyti, kurie klientai gali netrukus nutraukti santykius, pateikti rimtą skundą arba, priešingai, sugrįžti pirkti dar kartą.

    Investicijų etapui vadovavo fondas Hi inov, prie jo prisidėjo ir ankstyvosios stadijos investuotojas Axeleo Capital, didinantis savo turimą dalį. „Actionable“ ankstesnį, išankstinį finansavimo etapą buvo paskelbusi 2024 metais, tuomet pritraukusi 2 mln. eurų.

    Problema, kurią bando išspręsti

    Didelės organizacijos jau seniai renka klientų duomenis ir matuoja tokius rodiklius kaip NPS ar klientų nubyrėjimas, tačiau realiu laiku pritaikyti šiuos skaičius konkretiems veiksmams dažnai nepavyksta. Pasak „Actionable“ komandos, įmonėms trūksta ne dar vienos ataskaitų lentelės, o sluoksnio, kuris paaiškintų priežastis ir pasiūlytų aiškų planą, ką daryti su konkrečiais klientais.

    „Vertė keliasi nuo duomenų rinkimo prie intelekto: įmonės vis dar daug moka už saugojimą ir matavimą, bet trūksta sluoksnio, kuris paaiškina ir pasiūlo veiksmų planą“, – sakė Hi inov bendraįkūrėja ir vadovė Valérie Gombart.

    Kaip veikia platforma

    „Actionable“ įkurta 2024 metais, ją įkūrė Nans Thomas ir Nicolas Rieul. Platforma orientuota į tai, kad verslas galėtų kasdien prognozuoti visos klientų bazės pasitenkinimą, o ne tik apibendrintus mėnesio ar ketvirčio rodiklius.

    Bendrovės teigimu, klientui pateikus neapdorotus lentelinius duomenis, sistema automatiškai atkuria kliento kelionę ir suformuoja konkrečiai industrijai pritaikytą bendrą klientų duomenų modelį. Jis apjungia sandorių, operacijų, CRM ir interneto analitikos informaciją, o pritaikymas numatytas mažmenai, finansinėms paslaugoms, draudimui, transportui, energetikai, telekomunikacijoms ir automobilių sektoriui.

    „Vien uždėti didelį kalbos modelį ant duomenų saugyklos nepakanka: be verslo konteksto DI prastai skaito žalias lenteles. Sunkiausia dalis yra šimtus lentelių paversti kliento modeliu, kurį mašina suprastų teisingai“, – sakė vienas iš vadovų Nans Thomas.

    Klientai ir plėtros planai

    „Actionable“ teigia, kad jos klientai platformą naudoja su agentu „Actionable Intelligence“, kuris veikia kaip duomenų analitikas ir parengia analizes per kelias valandas. Bendrovės vertinimu, tokios užduotys žmogui analitikui galėtų užtrukti kelias savaites.

    Startuolis sako jau žemėlapiuojantis 117 mln. vartotojų keliones didelėms įmonėms, tarp klientų mini „Carrefour“, SNCF, „Engie“ ir „Edenred“. Kaip vieną pavyzdžių „Actionable“ nurodo OUIGO atvejį, kai prognozuojamas kiekvieno keleivio pasitenkinimas leidžia iš anksto pasiūlyti kompensacinį gestą dar prieš pateikiant skundą.

    Pasak bendrovės, pritrauktas kapitalas bus skirtas komandos augimui produktų, inžinerijos ir pardavimų srityse, taip pat tarptautinei plėtrai. „Actionable“ planuoja judėti per perpardavėjų partnerių tinklą ir stiprinti pozicijas Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje.

  • Kriptovaliutų asociacijos teisme siekia blokuoti Ilinojaus 0,2 proc. mokestį sandoriams

    Kriptovaliutų asociacijos teisme siekia blokuoti Ilinojaus 0,2 proc. mokestį sandoriams

    Dvi JAV kriptovaliutų industrijos organizacijos Ilinojuje aštrina teisinę kovą dėl naujo mokesčio skaitmeninio turto sandoriams. „Blockchain Association“ ir „Crypto Council for Innovation“ teisme paprašė laikinai sustabdyti įstatymo taikymą, kol byla bus išnagrinėta iš esmės.

    Prašymas pateiktas Sangamono apygardos teisme, o jo tikslas – užkirsti kelią valstijai pradėti vykdyti vadinamąjį Digital Asset Tax Act. Šis teisės aktas numato 0,2 proc. mokestį skaitmeninio turto sandoriams ir turėtų įsigalioti 2027 metų sausį.

    Įstatymas buvo priimtas kaip Ilinojaus 2027 fiskalinių metų biudžeto planavimo dalis, o jį pasirašė gubernatorius JB Pritzkeris. Kriptoindustrijos atstovai nuo pat pradžių teigė, kad toks modelis būtų vienas griežčiausių JAV, nes taikomas sandorių apimčiai, o ne pelnui ar kapitalo prieaugiui.

    Asociacijos tvirtina, kad reikalavimai ruoštis įsigaliojantiems pokyčiams jau dabar kelia didelių kaštų jų nariams. Jų teigimu, įmonėms tektų skubiai keisti technologinius sprendimus, atitikties procedūras ir ataskaitų teikimo sistemas, neturint pakankamai aiškių gairių.

    „Ieškovai ir jų nariai paliekami situacijoje, kai turi išleisti milijonus eurų, kad skubiai bandytų laikytis įstatymo, be prasmingų paaiškinimų ir gresiant baudžiamajai atsakomybei“, – teigiama organizacijų pateiktame kreipimesi.

    Teisiniuose argumentuose pabrėžiama, kad mokestis esą diskriminuoja skaitmeninį turtą, palyginti su kitų rūšių turto sandoriais, todėl gali prieštarauti Ilinojaus konstitucijai. Taip pat keliama prielaida, kad nuostatos gali konfliktuoti su federaliniu Internet Tax Freedom Act, kuris riboja diskriminacinius mokesčius elektroninei komercijai.

    Ši byla laikoma reikšminga ne tik Ilinojui: jei sandorių mokestis įsigaliotų, jis galėtų tapti precedentu kitoms valstijoms ieškant naujų biudžeto pajamų šaltinių. Kriptoįmonės ir biržos savo ruožtu įspėja, kad tokie mokesčiai gali paskatinti paslaugų teikėjus riboti veiklą konkrečiose jurisdikcijose arba perkelti dalį operacijų į kitus regionus.

    Gubernatoriaus JB Pritzkerio biuras viešai išsamiau šio prašymo nekomentavo. Tolimesnė proceso eiga priklausys nuo to, ar teismas pripažins, kad įstatymo įsigaliojimas iki galutinio sprendimo galėtų sukelti neatitaisomą žalą, ir ar yra pakankamas teisinis pagrindas laikinajam sustabdymui.

  • „Limetax“ pritraukė 36 mln. eurų: su DI telks Vokietijos mokesčių ir apskaitos įmones

    „Limetax“ pritraukė 36 mln. eurų: su DI telks Vokietijos mokesčių ir apskaitos įmones

    Berlyne įsikūrusi „Limetax“ pritraukė 36 mln. eurų finansavimą, kurį sudaro 6 mln. eurų nuosavo kapitalo investicija ir 30 mln. eurų kredito linija. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus naudojamos plečiant DI paremtą mokesčių ir apskaitos įmonių grupę Vokietijoje.

    Nuosavo kapitalo etapui vadovavo Niujorke veikianti „Motive Partners“, taip pat prisidėjo „Activant“ ir „Heliad“. Kredito liniją suteikė Vokietijos bankų konsorciumas, o tarp investuotojų minimi ir gerai žinomi finansų bei technologijų sektoriaus vardai.

    Ką siekia pakeisti „Limetax“?

    Bendrovę įkūrė Christophas Gamonas, Maximilianas Meyeris ir Christophas Dansardas, teigdami, kad Vokietijos mokesčių konsultavimo rinka susiduria su struktūrine problema: didelė paklausa ir ribotas pajėgumas. Pasak įmonės, šalyje veikia apie 54 000 mokesčių ir apskaitos įmonių, o kvalifikuotų darbuotojų trūkumas tampa viena didžiausių kliūčių augimui.

    „Ateities apskaita ir mokesčių konsultavimas nebus sukurti tiesiog pridedant dar vieną DI įrankį. Tai bus padaryta iš naujo apmąstant konsultavimą ir technologijas nuo pat pagrindų“, – sakė „Limetax“ bendraįkūrėjas ir vadovas Christophas Gamonas.

    „Limetax“ modelis remiasi dviejų krypčių strategija: ji telkia jau veikiančias mokesčių ir apskaitos įmones į vieną grupę ir jų kasdienius procesus sustiprina savo sukurta DI agentų platforma. Bendrovė pabrėžia, kad taip siekia sumažinti rutininių darbų apimtį ir daugiau laiko skirti konsultacijoms, kurios klientams kuria didžiausią vertę.

    DI agentai virš DATEV

    „Limetax“ teigia, kad jos DI agentų platforma veikia ant DATEV, kuris Vokietijoje laikomas plačiai paplitusiu mokesčių ir apskaitos programinės įrangos pagrindu. Platforma koordinuoja skirtingus DI agentus, taikomus buhalterijai, darbo užmokesčiui ir finansinėms ataskaitoms.

    Nors sistemoje aktyviai naudojamas DI, bendrovė akcentuoja žmogaus kontrolės grandį: galutiniai rezultatai pereina per peržiūrą, o profesinė atsakomybė ir klientų konsultavimas išlieka pačių įmonių konsultantams. Toks principas atitinka rinkos lūkesčius, kai automatizacija turi didėti, tačiau sprendimų patikimumas ir atsekamumas išlieka kritiškai svarbūs.

    Spartus augimas ir planai konsoliduoti rinką

    Praėjus maždaug aštuoniems mėnesiams nuo veiklos pradžios, „Limetax“ skelbia išsiplėtusi iki keturių įmonių septyniose lokacijose ir subūrusi apie 150 darbuotojų komandą. Bendrovės teigimu, jos metinės pajamos, perskaičiuotos pagal dabartinį tempą, jau siekia dviženklę milijonų eurų sumą.

    Vienas ryškiausių įvardijamų efektyvumo rodiklių susijęs su buhalterijos procesais: „Limetax“ teigia, kad ankstyvuose diegimuose mėnesinis apdorojimo laikas sumažėjo nuo maždaug 20 valandų iki 6 valandų. Tai atspindi platesnę tendenciją apskaitos rinkoje, kur automatizacija vis dažniau nukreipiama į duomenų surinkimą, dokumentų apdorojimą ir terminų valdymą.

    „Apskaitoje ir mokesčiuose ribojantis veiksnys nėra paklausa, o pajėgumas. „Limetax“ kuria technologiją ten, kur realiai vyksta darbas: kartu su partnerių įmonėmis ir giliai integruotą į jų veiklą“, – sakė „Motive Partners“ partneris Michaelas Hockas.

    Bendrovė nurodo, kad pritrauktas finansavimas padės spartinti Vokietijos mokesčių konsultavimo rinkos konsolidacijos planą ir diegti DI agentų platformą vis platesniame partnerių tinkle. Kartu bus tęsiama pačios platformos plėtra, siekiant dar labiau sumažinti rutiną ir padidinti konsultantų laiko dalį, skirtą klientų sprendimams.