CP v2

Blog

  • Portugalijoje degalai mušė rekordus: pypsėjimo protestai Lisabonoje ir žygis prie „Galp“ perdirbimo

    Portugalijoje degalai mušė rekordus: pypsėjimo protestai Lisabonoje ir žygis prie „Galp“ perdirbimo

    Portugalijoje rugsėjo 7 dieną įsigaliojo dar vienas degalų kainų šuolis, o dyzelinas pasiekė istorines aukštumas. Ryte šalies keliuose ir prieigose prie Lisabonos prasidėjo vairuotojų protestai, kuriuos organizatoriai platino per socialinius tinklus.

    Masinis pypsėjimo protestas vyko ant 25 de Abril tilto, jungiančio Lisaboną su Almada. Tuo pat metu pietuose startavo lėto važiavimo kolona Sinese, link „Galp“ naftos perdirbimo infrastruktūros.

    Portugalijos naujienų agentūros duomenimis, protestuotojai vežė plakatus su žinutėmis apie nepakeliamą kainų augimą ir spaudimą šeimų biudžetams. Nacionalinė respublikonų gvardija skelbė, kad akcijoje dalyvavo apie 60–100 transporto priemonių.

    Kiek pabrango benzinas ir dyzelinas

    Automobilių klubo ACP prognozės rodė, kad dyzelino kaina pirmadienį šoktelėjo 15 euro centų ir siekė 2,169 euro už litrą, o benzinas brango 12 euro centų iki 2,142 euro už litrą. Vyriausybės taikoma išimtinė naftos produktų mokesčio (ISP) korekcija šį augimą dalinai amortizavo, todėl galutinis padidėjimas vertintas mažesnis.

    Portugalijos verslo žiniasklaidos skaičiavimais, tai didžiausias kainų šuolis per maždaug ketverius metus, o dyzelino kaina tapo rekordine. Benzinas, kaip teigiama, pasiekė aukščiausią lygį nuo energetikos krizės, paaštrėjusios po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.

    Kainų spaudimą šiemet patiria ir kitos Europos šalys, o Portugalija minima tarp brangiausių rinkų. Pagal viešai skelbtus palyginimus, benzino kainomis Portugalija tą dieną atsidūrė tarp lyderių Europoje, o dyzelino kainų reitinge ją lenkė kelios valstybės.

    Ką aiškina ministrė ir reguliuotojas

    Portugalijos aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho teigė, kad kainų kilimas iš esmės atitinka bendras Europos tendencijas, išskiriant Ispaniją kaip pigesnį atvejį. Ji priminė priemones, kuriomis, valdžios vertinimu, bandoma švelninti poveikį: ISP mažinimą, paramą dujų balionams bei tikslines priemones žemės ūkio ir socialiniams sektoriams.

    „Vyriausybė iš šios degalų krizės nesipelno“, – sakė Maria da Graça Carvalho.

    Energetikos sektorių prižiūrinti institucija ERSE anksčiau atliko analizę, ar rinkoje nėra piktnaudžiavimo ir vadinamojo raketos ir plunksnos efekto, kai kainos greitai kyla, bet lėtai krenta. Reguliuotojas skelbė neradęs požymių, kad operatoriai sistemingai pasinaudotų situacija, o skirtumus su Ispanija labiau siejo su mokestine struktūra.

    Kas kelia kainas Europoje

    Degalų brangimą Europoje analitikai sieja su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikomis svarbiuose jūrų maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, kuris reikšmingas pasaulinei naftos ir produktų prekybai. Tokie trikdžiai gali didinti logistikos ir draudimo kaštus, o tai atsispindi galutinėse kainose degalinėse.

    Kita priežastis, minima ekspertų komentaruose, yra riboti naftos perdirbimo pajėgumai Europoje, ypač dyzelino segmente. Net ir stabilizuojantis žaliavinės naftos kainoms, perdirbimo grandinės „siauroji vieta“ gali palaikyti aukštas galutinių produktų kainas.

    Diskusijose Europos Sąjungoje vis dažniau grįžtama prie idėjos taikyti papildomus mokesčius išskirtiniam naftos bendrovių pelnui. Skelbta, kad kelių šalių ministrai siekia, jog tema būtų įtraukta į artimiausią finansų ministrų darbotvarkę.

  • Vokietijos eksportas smuko pirmąkart per 5 mėnesius: ženklai, kad atsigavimas stringa

    Vokietijos eksportas smuko pirmąkart per 5 mėnesius: ženklai, kad atsigavimas stringa

    Vokietijos ekonomikos atsigavimo tvarumas vėl kelia klausimų: naujausi oficialūs duomenys rodo, kad prekių eksportas liepą sumažėjo pirmą kartą per penkis mėnesius. Tai sustiprino rinkų nerimą, jog didžiausios Europos ekonomikos augimas gali prarasti pagreitį.

    Federalinė statistikos tarnyba Destatis skelbia, kad eksportas, palyginti su birželiu, krito 0,8 proc. ir siekė 138,2 mlrd. eurų. Analitikai tikėjosi kiek mažesnio smukimo, todėl rodiklis buvo įvertintas kaip prastesnis, nei rinkos buvo įkainojusios.

    Smūgis iš Kinijos ir euro zonos

    Didžiausią neigiamą įtaką turėjo silpnesnė paklausa svarbiose Vokietijos rinkose. Siuntos į Kiniją susitraukė 9,5 proc., o eksportas į kitas euro zonos valstybes sumažėjo 2,8 proc.

    Toks vaizdas ypač jautrus Vokietijai, kurios pramonė ir aukštos pridėtinės vertės gamyba tradiciškai remiasi užsienio paklausa. Kai pagrindiniai partneriai stabdo užsakymus, spaudimas persimeta ir į gamybos apimtis, investicijas bei užimtumą.

    JAV rinka siunčia kitokį signalą

    Vis dėlto ne visos kryptys buvo vienodai silpnos. Eksportas į JAV, didžiausią Vokietijos prekių realizavimo rinką, per mėnesį šoktelėjo daugiau nei 19 proc., tęsiantis atsigavimui po anksčiau prekybą paveikusių tarifų sugriežtinimų.

    Skirtumas tarp JAV ir kitų regionų dinamikos rodo, kad Vokietijos eksportuotojams vis svarbiau diversifikuoti rinkas, tačiau trumpuoju laikotarpiu euro zonos ir Kinijos lėtėjimas gali užgožti atskirų krypčių pagerėjimą.

    Importas smuko, perteklius išaugo

    Destatis duomenimis, importas liepą sumažėjo 5,7 proc. ir sudarė 116,9 mlrd. eurų. Dėl to prekybos perteklius išaugo iki 21,3 mlrd. eurų.

    Didėjantis prekybos perteklius nebūtinai reiškia stiprėjančią ekonomiką, nes jis gali augti ir tada, kai vidaus paklausa silpsta, o įmonės bei gyventojai mažina importuojamų prekių pirkimą. Šią riziką sustiprina ir tai, kad pastarosiomis dienomis pramonės gamybos rodikliai taip pat nuvylė.

    Metų pradžioje dalis indikatorių atrodė geresni, o kai kurie analitikos centrai buvo pakėlę 2026 metų augimo prognozes iki 1,2–1,4 proc. Vis dėlto naujausi prekybos duomenys rodo, kad optimizmui gali tekti atlaikyti rimtesnį testą, ypač jei išorės paklausa ir geopolitinė įtampa toliau spaustų Europos pramonę.

  • „Jaguar Land Rover“ ruošiasi atleisti 4 000 darbuotojų: ką tai reiškia Europai?

    „Jaguar Land Rover“ ruošiasi atleisti 4 000 darbuotojų: ką tai reiškia Europai?

    Britanijos automobilių gamintoja „Jaguar Land Rover“ (JLR) paskelbė per artimiausius dvejus metus planuojanti atsisveikinti maždaug su 4 000 darbuotojų visame pasaulyje. Bendrovė šį žingsnį sieja su kaštų mažinimu ir siekiu sustiprinti finansinį stabilumą.

    JLR nurodo, kad tai sudaro beveik dešimtadalį jos pasaulinės darbo jėgos, kuri siekia apie 43 000 žmonių. Pabrėžiama, kad daugiausia bus siūloma savanoriško pasitraukimo programa, orientuota į administracines, biuro ir vadovų pareigas, o ne į tiesiogiai gamyboje dirbančius žmones.

    „Automobilių pramonė patiria didelių iššūkių: technologiniai pokyčiai, intensyvi konkurencija ir geopolitinis neapibrėžtumas“, – sakė JLR vadovas PB Balaji.

    Bendrovė teigia, kad pertvarkos tikslas yra supaprastinti organizaciją ir per dvejus metus sutaupyti apie 2 milijardus eurų. Šie taupymai, pasak JLR, turėtų sumažinti ribą, nuo kurios veikla tampa pelninga, iki maždaug 300 000 per metus parduodamų automobilių.

    Kartu JLR planuoja reikšmingas investicijas į ateitį: per penkerius metus ketinama skirti nuo 17,3 iki 20,8 milijardo eurų elektrifikacijai, skaitmeninėms technologijoms, pažangiai gamybai ir klientų patirčiai. Įmonė taip pat žada per artimiausius 12 mėnesių pristatyti penkis naujus produktus ir sustiprinti pozicijas Šiaurės Amerikoje.

    Kas spaudžia gamintojus?

    JLR sprendimas atspindi platesnę Europos automobilių sektoriaus realybę, kai gamintojai vienu metu turi spręsti kelias problemas. Viena jų yra lėtesnė paklausa kai kuriose rinkose, kita – augančios sąnaudos, įskaitant energijos, logistikos ir finansavimo brangimą.

    Papildomą spaudimą didina prekybos barjerai ir muitai, ypač eksportuojant į JAV, taip pat tiekimo grandinių pažeidžiamumas. JLR pastaraisiais metais minėjo ir veiklos sutrikimus po kibernetinio incidento, dėl kurio buvo stabdoma gamyba Jungtinės Karalystės gamyklose.

    Rezultatai smuko, planai – ambicingi

    Naujausiais bendrovės finansiniais duomenimis, pajamos per metus sumažėjo 9,6 proc. ir siekė apie 6,9 milijardo eurų per ketvirtį iki birželio pabaigos. Didmeninės apimtys krito 9,2 proc., o ikimokestinis pelnas, neskaičiuojant išskirtinių veiksnių, smuko 68,9 proc. iki maždaug 126 milijonų eurų.

    JLR aiškina, kad rezultatams įtakos turėjo tiekimo ribojimai, geopolitiniai sutrikimai ir planuotas senesnių „Jaguar“ modelių išėmimas iš rinkos. Tai dera su platesne tendencija, kai gamintojai pertvarko modelių portfelius ir investuoja į naujas platformas, kad atitiktų griežtėjančius reikalavimus ir vartotojų lūkesčius.

    Didžiausias smūgis gali tekti Jungtinei Karalystei

    JLR daugiausia automobilių gamina Jungtinėje Karalystėje, o šalyje, bendrovės duomenimis, dirba apie 34 000 darbuotojų. Nors įmonė neatskleidė, kaip tiksliai atleidimai pasiskirstys tarp šalių, tikėtina, kad didžioji dalis pokyčių palies būtent Jungtinės Karalystės padalinius.

    JK valdžia viešai signalizavo, kad, nepaisant sudėtingų rinkos sąlygų, gelbėjimo paketas automobilių gamintojui nebūtų svarstomas. Tuo pat metu visoje Europoje matomi panašūs taupymo ir pertvarkos planai, kai gamintojai bando prisitaikyti prie elektrifikacijos tempo, konkurencijos ir prekybos rizikų.

  • „Mistral AI“ pritraukė rekordinį 3 mlrd. eurų raundą: „Samsung“ statymas keičia žaidimą

    „Mistral AI“ pritraukė rekordinį 3 mlrd. eurų raundą: „Samsung“ statymas keičia žaidimą

    Paryžiuje įsikūrusi dirbtinio intelekto bendrovė „Mistral AI“ paskelbė užbaigusi D serijos investicijų etapą, per kurį pritraukė 3 mlrd. eurų. Raundui vadovavo „Samsung Electronics“, kartu dalyvavo ES remiamas Scaleup Europe Fund, valdomas EQT, ir esamas investuotojas PSG Equity.

    Bendrovė teigia, kad tai didžiausias iki šiol Europoje įvykdytas technologijų įmonės nuosavo kapitalo pritraukimas. Po šio etapo „Mistral AI“ vertė perkopė 21 mlrd. eurų ir per metus beveik padvigubėjo.

    Daugiausia lėšų planuojama skirti ne vien programinei įrangai, o infrastruktūrai – duomenų centrams ir skaičiavimo pajėgumams. Tokia kryptis atspindi viso sektoriaus tendenciją: pažangūs DI modeliai vis labiau priklauso nuo brangios, energijai imlios ir ribotos skaičiavimo įrangos.

    „Ilgalaikis planas – vis labiau remtis pajėgumais, kuriuos susikuriame patys, todėl per artimiausius penkerius metus mūsų turima skaičiavimo galia augs maždaug 100 proc.“, – sakė „Mistral AI“ vadovas Arthuras Mensch.

    „Mistral AI“ jau investuoja apie 4 mlrd. eurų į duomenų centrus Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse: vienas objektas veikia netoli Paryžiaus, kitas statomas Švedijoje. Bendrovė taip pat yra pritraukusi skolinto finansavimo ir planuoja dalį pajėgumų nuomoti klientams, kartu didindama technologinę autonomiją.

    Prie „Mistral AI“ investuotojų anksčiau prisijungė „Microsoft“ ir „Nvidia“, o pastaroji, pasak bendrovės, dalyvavo ir šiame etape. „Mistral AI“ tvirtina, kad jos sprendimus naudoja daugiau kaip 125 įmonės 20 šalių, o iki 2026 metų pabaigos tikimasi peržengti 1 mlrd. eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą.

    Nors sandoris stiprina Europos pozicijas, žemynas vis dar atsilieka nuo JAV DI rinkos masto. Europos įmonėms iššūkiu išlieka rizikos kapitalo gylis, prieiga prie moderniausių lustų ir duomenų centrų plėtra, o tai daro tiesioginę įtaką gebėjimui kurti vadinamuosius fronto linijos modelius.

    Europos Komisija siekia mažinti šį atotrūkį, tarp priemonių išskirdama InvestAI iniciatyvą su 200 mlrd. eurų įsipareigojimų antrašte ir planus plėtoti DI gamyklas bei gigafabrikus. Kartu įsigaliojantys ir etapais įgyvendinami DI reguliavimo reikalavimai turi balansuoti tarp inovacijų skatinimo ir rizikų valdymo.

    Ekspertai pabrėžia, kad „Mistral AI“ pasirinkta infrastruktūros strategija tampa kritiškai svarbi konkurencinėje kovoje. Skaičiavimo galios kontrolė leidžia greičiau treniruoti didesnius modelius, užtikrinti stabilesnę paslaugų kokybę ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, o tai ypač aktualu kalbant apie Europos skaitmeninį suverenitetą.

  • Italija stumia naują skaitmeninio euro taisyklę: už pirkinius iki 10 eurų – jokio mokesčio?

    Italija stumia naują skaitmeninio euro taisyklę: už pirkinius iki 10 eurų – jokio mokesčio?

    Italija derybose Briuselyje siūlo įtvirtinti išimtį: už skaitmeninio euro mokėjimus iki 10 eurų prekybininkams būtų taikomi nuliniai arba beveik nuliniai mokesčiai. Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, ši idėja pirmiausia skirta apsaugoti smulkųjį verslą nuo papildomų kaštų.

    Skaitmeninis euras kuriamas kaip papildoma atsiskaitymo priemonė greta grynųjų, o sprendimas dėl jo įvedimo priklausys nuo to, ar bus priimtas reikalingas ES reguliavimas. Europos Centrinis Bankas yra nurodęs, kad technologiškai siektų būti pasirengęs galimam pirmajam išleidimui apie 2029 metus.

    Kas slepiasi už mokesčių klausimo

    Didžiausias ginčas derybose susijęs su vadinamuoju kompensavimo modeliu, tai yra kaip mokesčiai ir sąnaudos būtų paskirstytos tarp bankų, mokėjimų paslaugų teikėjų ir prekybininkų. Kadangi skaitmeninis euras turėtų teisėtos mokėjimo priemonės statusą, daugeliu atvejų prekybininkai privalėtų jį priimti, todėl mokesčių dydis tampa ypač jautrus.

    Vienas ES diplomatinių šaltinių teigė, kad svarstomas labai žemas aptarnavimo mokesčio „lubų“ variantas, o reali baigtis gali būti ir nulinis tarifas mažos vertės pirkiniams. Tokia schema, anot jo, supaprastintų visą modelį ir sumažintų riziką mažiausioms įmonėms.

    „Siūloma nustatyti prekybininko aptarnavimo mokesčio ribą mažos vertės mokėjimams, ypač smulkiesiems prekybininkams, bet esame atviri ir nulinio tarifo sprendimui, nes praktikoje tai galėtų būti galutinis rezultatas“, – sakė ES diplomatinis šaltinis.

    Kodėl akcentuojamas smulkusis verslas

    Diskusijų fonas paprastas: maži prekybininkai paprastai turi silpnesnes derybines pozicijas, todėl už kortelių atsiskaitymus neretai moka daugiau nei stambieji. Europos Centrinio Banko analizė yra nurodžiusi, kad smulkiesiems mokesčiai gali būti kelis kartus didesni, nes jie neturi masto efekto ir derasi individualiai.

    Mokesčių klausimas siejamas ir su platesne ES kryptimi mažinti priklausomybę nuo JAV mokėjimų schemų, tokių kaip „Visa“ ir „Mastercard“. Skaitmeninis euras šioje strategijoje įvardijamas kaip viena priemonių didinti Europos mokėjimų sistemos savarankiškumą ir atsparumą.

    Kada laukti sprendimų

    Pagal derybų dokumentus, pradinis mokesčių modelis galėtų būti laikinas, kad būtų surinkta pakankamai duomenų apie realias sąnaudas ir rinkos poveikį. Europos Audito Rūmai anksčiau yra pabrėžę, kad ES institucijoms trūko patikimų duomenų apie prekybininkų mokesčius ir kaštus, todėl laikina schema gali būti pasirinkta kaip tarpinis sprendimas.

    Artimiausiu metu pasiūlymą vertins ES valstybių narių atstovai, Europos Parlamentas ir Europos Komisija. Kita derybų sesija Briuselyje numatyta rugsėjo 10 dieną, kur tikimasi detaliau susitarti dėl mokesčių ribų ir kitų techninių parametrų, įskaitant skaitmeninio euro laikymo limitus.

  • Europos Parlamentas griežtina vartus Kinijos kapitalui: naujos taisyklės smogs ir elektromobiliams

    Europos Parlamentas griežtina vartus Kinijos kapitalui: naujos taisyklės smogs ir elektromobiliams

    Europos Parlamento pranešėjai rengia siūlymus, kurie reikšmingai sugriežtintų užsienio tiesioginių investicijų sąlygas Europos Sąjungoje, ypač sektoriuose, kur pasaulinėje rinkoje dominuoja Kinija. Dokumentą planuojama paskelbti rugsėjo 9 dieną, o jo turinys jau kelia įtampą platesnėse ES ir Kinijos prekybos derybose.

    Siūlymai susiję su vadinamuoju Pramonės spartinimo aktu, kuriuo siekiama sustiprinti europinę gamybą ir prioritetą viešosiose politikose teikti ES pagamintiems produktams. Ši kryptis atspindi pastaraisiais metais Briuselyje stiprėjantį požiūrį, kad strateginėse grandinėse būtina mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių.

    Kas keistųsi investuotojams?

    Pagal projekte numatytą logiką, investicijoms į sektorius, kuriuose investuotojo kilmės šalis turi bent 40 proc. pasaulinės rinkos dalį, būtų taikomas griežtesnis filtras. Tarp jautriausių sričių minimi elektromobiliai, saulės moduliai, baterijos ir kritinės žaliavos, kurios svarbios tiek pramonei, tiek gynybai.

    Siūloma nuleisti ribą, nuo kurios taikomi papildomi reikalavimai, iki 50 000 000 eurų, kai Europos Komisija anksčiau buvo numačiusi 100 000 000 eurų kartelę. Tai reikštų, kad daugiau sandorių patektų į sustiprintos kontrolės zoną, o investuotojams tektų ruoštis ilgesnėms deryboms ir sudėtingesnėms sąlygoms.

    Numatoma, kad investuotojas turėtų tenkinti šešias sąlygas: neįgyti daugiau nei 49 proc. įmonės kapitalo, investuoti per bendrą įmonę su ES partneriu, perduoti technologijas Europai, užtikrinti, kad mažiausiai 60 proc. darbuotojų būtų iš ES, bent 1 proc. metinių pajamų skirti ES vykdomiems moksliniams tyrimams ir plėtrai, o mažiausiai 30 proc. gamybos įvesčių pirkti ES viduje.

    Signalas Pekinui ir platesnė apimtis

    Europos Parlamento pranešėjai siūlo prie jautrių sričių pridėti ir kitas technologijas, kurios pastaruoju metu laikomos kertinėmis žaliajai pertvarkai. Tarp jų minimos vėjo energetikos grandinės, elektrolizatoriai ir šilumos siurbliai, o šiuose sektoriuose investuotojui pakaktų atitikti bent tris iš šešių sąlygų.

    Dokumente taip pat akcentuojama viešųjų pirkimų ir paramos schemų kryptis, siejant prieigą su gamyba ES valstybėse narėse. Europos Komisijai būtų palikta galimybė taikyti išimtis trečiųjų šalių produkcijai, tačiau tik su griežtomis sąlygomis, pavyzdžiui, užtikrinant abipusiškumą, kad Europos įmonės turėtų panašias galimybes už ES ribų.

    Ši linija sustiprina žinutę, kad ES vis aktyviau derina pramonės politiką su saugumo ir konkurencingumo tikslais. Kinija šiuos planus jau ne kartą yra kritikavusi ir perspėjusi apie galimus atsakomuosius žingsnius, o Briuseliui tai reiškia sudėtingą balansą tarp atviros rinkos principų ir strateginės autonomijos.

    Tolesnis procesas priklausys nuo to, ar Europos Parlamento komitetai ir vėliau plenarinė sesija patvirtins pranešėjų poziciją, o tada prasidės derybos su ES Taryba. Jei siūlymai išliks, nauja tvarka gali tapti vienu ryškiausių barjerų dideliems investiciniams sandoriams jautriuose sektoriuose ir pakeisti taisykles ne tik Kinijos, bet ir kitų didelių rinkos žaidėjų kapitalui.

  • Valgote bet kada savaitgaliais? Tyrimas įspėja: vyrų širdžiai tai gali kainuoti brangiai

    Valgote bet kada savaitgaliais? Tyrimas įspėja: vyrų širdžiai tai gali kainuoti brangiai

    Savaitgaliais pusryčiai per pietus, o vakarienė vėlai vakare daugeliui atrodo nekaltas įprotis. Tačiau naujas Prancūzijos mokslininkų darbas rodo, kad dideli valgymo laiko svyravimai tarp darbo dienų ir poilsio dienų gali būti susiję su didesne širdies ligų rizika.

    Tyrėjai šį reiškinį vadina valgymo jet lag, kai organizmo ritmas tarsi persijungia į kitą laiko juostą vien dėl pasikeitusio valgymo grafiko. Tokie svyravimai, pasak mokslininkų, gali trikdyti biologinį laikrodį ir paveikti širdies bei kraujagyslių sistemą.

    Ką parodė 14 metų stebėjimas?

    Tyrimas, publikuotas mokslo žurnale Communications Medicine, analizavo daugiau nei 100 000 žmonių duomenis. Vertintas jų pirmo ir paskutinio valgymo laikas darbo dienomis ir savaitgaliais, o sveikatos baigtys stebėtos 14 metų laikotarpiu nuo 2009 iki 2023 metų.

    Skaičiuota, kiek valandų skiriasi valgymo pradžia ir pabaiga savaitgaliais, palyginti su įprastu režimu darbo dienomis. Kuo didesnis skirtumas, tuo didesnis valgymo jet lag.

    Rezultatai rodo, kad kiekviena papildoma valgymo jet lag valanda vyrams buvo siejama su 14 proc. didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir 21 proc. didesne koronarinės širdies ligos rizika. Svarbu tai, kad didesnė rizika buvo fiksuojama nepriklausomai nuo bendros mitybos kokybės.

    Kodėl poveikis išryškėjo vyrams?

    Tyrime netikėtai pastebėta, kad toks ryšys statistiškai aiškiai matėsi vyrų grupėje, o moterų duomenyse jis nebuvo toks akivaizdus. Autoriai pažymi, kad viena iš priežasčių gali būti didesnė vyrų absoliuti širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl neigiamas poveikis tampa lengviau pastebimas.

    Kita galima kryptis siejama su biologiniais skirtumais ir hormonais, taip pat skirtingais kasdieniais įpročiais. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad moterys vidutiniškai dažniau laikosi ryto rutinos, o tai gali reikšti mažesnius režimo svyravimus net savaitgaliais.

    Kas vyksta organizme, kai valgome „ne laiku“?

    Pagrindinė tyrėjų hipotezė remiasi cirkadiniais ritmais, tai yra organizmo vidiniu 24 valandų laikrodžiu. Jį stipriausiai reguliuoja šviesa ir miegas, tačiau vis daugiau įrodymų rodo, kad valgymo laikas taip pat veikia periferinius laikrodžius, pavyzdžiui, kepenyse, kasoje ir net širdies audiniuose.

    Kai valgymas staiga nusikelia keliomis valandomis į vėlesnį ar ankstesnį laiką, organizmui tenka persiderinti. Tai gali turėti įtakos gliukozės kontrolei, lipidų apykaitai, kraujospūdžio paros svyravimams ir uždegiminiams procesams, kurie ilgainiui prisideda prie aterosklerozės ir kitų širdies sutrikimų.

    Patys autoriai pabrėžia, kad šis tyrimas neįrodo tiesioginės priežasties ir pasekmės, tačiau didelė imtis ir ilgas stebėjimo laikotarpis sustiprina prielaidą, jog valgymo režimo stabilumas gali būti svarbus rizikos veiksnys. Jei rezultatai bus patvirtinti kitose didelėse populiacijose, reguliarus valgymo grafikas gali tapti papildomu prevencijos taikiniu greta mitybos sudėties, fizinio aktyvumo ir miego.

  • Nuo karščiui atsparių koralų iki saigų: mokslininkai atskleidė, kas iš tiesų gelbsti rūšis

    Nuo karščiui atsparių koralų iki saigų: mokslininkai atskleidė, kas iš tiesų gelbsti rūšis

    Ateities vandenynas jau čia

    Jungtinių Arabų Emyratų rytinėje pakrantėje Šardžos jūrų mokslo tyrimų centras modeliuoja sąlygas, kurios, mokslininkų vertinimu, vis dažniau taps įprastos pasaulio vandenynuose. Tyrimų talpyklose atkuriamas šiltesnis, rūgštesnis vanduo ir mažesnis deguonies kiekis, kad būtų galima stebėti, kaip į stresą reaguoja jūrų gyvūnai.

    Centro vadovas profesorius Stephenas Widdicombe pabrėžia, kad vandenynai yra kertinė Žemės gyvybės sistema: juose telkiasi didžioji dalis planetos gyvenamosios erdvės. Tačiau klimato kaita, tarša ir intensyvi žmogaus veikla didina spaudimą ekosistemoms, kurios nuo lėto pokyčio gali pereiti prie staigių lūžių.

    Tyrėjai daug dėmesio skiria jūrų vėžliams, kurių veido žvynelių raštas yra unikalus, tarsi piršto atspaudas. Jūrų biologas Jonas Lapeyra kas savaitę fotografuoja vėžlius maždaug vieno kilometro ruože, o individams atpažinti pasitelkia dirbtinis intelektas.

    „Dirbtinis intelektas mums, o ypač šiam projektui, tapo tikru lūžio tašku“, – sakė J. Lapeyra.

    Kai tas pats vėžlys vėl pasirodo, mokslininkai gali sudaryti jo judėjimo ir buveinių naudojimo istoriją, įvertinti rizikas bei tinkamai planuoti apsaugą. Per šešis mėnesius 95 proc. J. Lapeyros asmeniškai užfiksuotų vėžlių buvo jaunikliai, o tai laikoma teigiamu signalu populiacijos atsinaujinimui.

    Koralai, kurie išgyvena karštį

    Ne mažiau svarbi kryptis yra koralų rifai. Omano įlankos koralai jau dabar patiria tokias temperatūras, kurios daugelyje kitų regionų sukeltų masinį rifų baltėjimą, todėl ši teritorija tampa natūralia laboratorija ateities scenarijams suprasti.

    Centro tyrimų ir inovacijų vadovas profesorius Henrikas Stahlas pažymi, kad vietos stebėjimai leidžia prognozuoti, kas gali laukti rifų kitose pasaulio dalyse. Praktinėje dalyje atliekama ir atkūrimo veikla: smulkūs koralų fragmentai pritvirtinami prie vadinamųjų darželių konstrukcijų jūros dugne, kad palankiomis sąlygomis užaugtų iki didesnių kolonijų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vien rūšies apsauga be buveinės apsaugos dažnai nepasiteisina. Todėl atkūrimo projektai derinami su vandens kokybės stebėsena, taršos mažinimo priemonėmis ir platesniais jūrų teritorijų valdymo sprendimais.

    Saigos, šuliniai ir nykstantis vanduo

    Vidurinėje Azijoje grėsmės gyvūnijai persikelia į milžiniškas sausumos erdves. Uzbekistano Ustiurto plynaukštėje daugiau kaip 600 000 hektarų apimantis Saygachiy kompleksinis kraštovaizdžio draustinis saugo dalį migruojančių saigų arealo, o inspektoriai teigia, kad per kelerius metus pavyko suformuoti nuolatinę vietinę populiaciją.

    Draustinio vyriausiasis inspektorius Ortiqbekas Saydullayev pasakoja, kad darbas čia tęsiasi visus metus: žiemą, kai sniegas užkloja augmeniją, gyvūnams tiekiami pašarai, o vasarą į girdyklas pumpuojamas vanduo. Pasak jo, draustinio teritorijoje įrengti 83 šuliniai, tačiau saigos migruoja ir per valstybių sienas, todėl vien vietinių priemonių nepakanka.

    Kita to paties regiono problema išryškėja Karakalpakstane, kur Sudočjės ežerų sistema, kadaise susijusi su Aralo jūra, patiria nuolatinį vandens mažėjimą. Draustinio specialistai sako, kad mažėjant prietakai didėja druskingumas, o tai keičia buveines ir gali priversti gyvūnus bei paukščius trauktis.

    „Vandens lygis ežeruose kasmet krenta, o mažėjant prietakai didėja druskingumas. Tai veikia gyvūniją ir gali priversti ją palikti teritoriją“, – sakė Tokhtamuradas Aymuradovas.

    Vietos pareigūnai taip pat pabrėžia, kad Sudočjė laikoma vienintele vieta Uzbekistane, kur peri flamingai. Jei vandens lygio kritimas nesustos, ežerai gali prarasti veisimosi funkciją ir likti tik trumpu sustojimu migracijos metu.

    Kalnuose populiacijos auga, bet rizikos lieka

    Pietų Uzbekistano Kugitango kalnuose Surkhano valstybinis gamtos rezervatas saugo markhorą, laukinę ožką su spiralės formos ragais, ir Bucharos urialą, laukinę avį. Rezervatas įkurtas 1986 metais, kai abiejų rūšių populiacijos buvo smarkiai sumažėjusios, o dabar du kartus per metus vykdomos gyvūnų apskaitos.

    Rezervato atstovai nurodo, kad 2025 metų lapkritį suskaičiuota 981 markhoras ir 137 Bucharos urialai. Šiuos duomenis papildo 32 fotospąstai, kurie fiksuoja gyvūnus visą parą ir padeda tyrėjams geriau suprasti elgseną, populiacijų dinamiką bei migracijos kelius.

    Vis dėlto technologijos nepakeičia tiesioginės apsaugos: reindžeriai ir mokslininkai vis dar praleidžia ilgas valandas kalnuose, ypač vakarais, kai gyvūnai suaktyvėja. Nors markhorų skaičius auga, išlieka brakonieriavimo, buveinių fragmentacijos ir konkurencijos su naminiais gyvuliais grėsmės.

    Skirtingose vietose taikomos priemonės rodo bendrą tendenciją: rūšių atkūrimas vis dažniau remiasi ilgalaikiu lauko darbu, duomenų rinkimu ir technologijomis, įskaitant DI. Tačiau galutinis išbandymas yra buveinės, nes net griežčiausia apsauga nekompensuos vandens praradimo ar spartėjančių klimato pokyčių.

  • Uzbekiškas proveržis: vietiniai prekių ženklai taikosi į užsienio rinkas ir meta iššūkį importui

    Uzbekiškas proveržis: vietiniai prekių ženklai taikosi į užsienio rinkas ir meta iššūkį importui

    Žyma „Made in Uzbekistan“ vis dažniau matoma ant vis įvairesnių prekių – nuo tekstilės ir tradicinių amatų iki elektronikos, buitinės technikos bei maisto produktų. Uzbekistano įmonės plečia gamybą ir vis aktyviau pereina nuo paprasto gamintojo vaidmens prie atpažįstamų prekių ženklų kūrimo.

    Šį posūkį sustiprina bendra pramonės ir eksporto plėtra. Nacionalinio statistikos komiteto duomenimis, 2025 metais pramonės gamyba augo 6,8 proc., o eksportas šoktelėjo 24 proc. ir siekė apie 29 mlrd. eurų.

    Vietinių prekių reputacija keičiasi

    Ryškiausiai pokytis matomas kūrybinių industrijų sektoriuje, kuriame vietiniai dizaineriai formuoja naują kokybės ir identiteto standartą. Platforma ir parduotuvė „Teplo Store“ pradėjo nuo vietinių kūrėjų mugių 2018 metais, o vėliau išaugo į nuolatinę erdvę, festivalius ir internetinę prekybą.

    Šiandien parduotuvė pristato apie 100 dizainerių, o festivaliai suburia iki 150 dalyvių, iš viso per platformą yra praėję daugiau nei 200 kūrėjų. Viena iš įkūrėjų Charos Kamalova sako, kad per kelerius metus pasikeitė ir pirkėjų požiūris į vietoje pagamintas prekes.

    „Dabar tapo savotiškai madinga palaikyti vietinius prekių ženklus“, – sakė Charos Kamalova.

    Anot jos, anksčiau Uzbekistane pagaminti produktai dažnai buvo siejami arba su tradiciniais amatais, arba su pigiais masinės gamybos gaminiais. Nepriklausomi dizaineriai padėjo sukurti trečią kategoriją, paremtą idėja, pateikimu ir kokybe.

    Tradicinis meistriškumas išlieka svarbia tapatybės dalimi, tačiau jis vis dažniau pritaikomas šiuolaikiniams produktams. Dizainerė Gulnoza Jo‘rayeva daugiau nei 12 metų dirba su adras audiniu ir natūraliu šilku, o jos veikla nuo namų gamybos išaugo iki atstovavimo septyniose vietose Uzbekistane.

    Gamyboje dalyvauja jauni dizaineriai, siuvėjos ir menininkai, o didelė proceso dalis išlieka rankų darbo ir paremta tradicinėmis technikomis. Paklausa plečiasi ir už šalies ribų – produkcija siunčiama į įvairias valstybes, o klientai teiraujasi dėl plėtros į kitas vietoves.

    Kelias į užsienį: galimybės ir barjerai

    Kai kurie prekių ženklai jau bando paklausą užsienyje. „Teplo Store“ pusmečiui buvo atidariusi laikino formato parduotuvę Londono Soho rajone ir dalyvavo Londono dizaino bienalėje, taip tiesiogiai pristatydama Uzbekistano kūrėjų darbus tarptautiniams pirkėjams.

    „Matėme žmones iš viso pasaulio, ne tik Londono gyventojus, ir jų susidomėjimas buvo labai didelis“, – sakė Charos Kamalova.

    Prie eksporto prisideda ir skaitmeniniai kanalai: internetinės platformos leidžia pirkėjams už Uzbekistano ribų įsigyti vietinių kūrėjų produkciją, o tarptautinės elektroninės prekybos aikštelės atveria papildomus kelius skirtingų sektorių gamintojams. Vis dėlto perėjimas nuo vietinės gamybos prie tarptautinės prekybos reikalauja logistikos, muitinės procedūrų, dokumentacijos ir sertifikavimo žinių.

    Įmonės atstovai pabrėžia, kad šie procesai ypač sudėtingi nepriklausomiems kūrėjams, kurių stiprybė – dizainas ir gamyba, bet ne tarptautinė prekyba. Panašūs iššūkiai būdingi ir kitiems sektoriams: prezidento Shavkato Mirziyoyevo pristatytoje eksportuotojų apklausoje 40 proc. respondentų nurodė sunkumus ieškant užsienio pirkėjų.

    Toje pačioje apžvalgoje 36 proc. įmonių teigė susiduriančios su prisitaikymu prie tarptautinių standartų ir sertifikavimo reikalavimų, 37 proc. – su eksporto finansavimo instrumentų trūkumu, o 33 proc. – su informacijos, rinkodaros ir prekių ženklo kūrimo kompetencijų spragomis.

    Valstybės planas: daugiau eksporto, daugiau prekių ženklų

    Rugpjūtį per prezidento atvirą dialogą su verslu paskelbtos priemonės turėtų sumažinti dalį kliūčių ir paskatinti nacionalinių prekių ženklų eksportą. Tarp planų – „Export Navigator“ sistema, skirta padėti įmonėms žengti į užsienio rinkas ir greičiau susigaudyti konkurencijos, muitų, sertifikavimo bei logistikos reikalavimuose.

    Taip pat ketinama atrinkti 100 didesnį eksporto potencialą turinčių produktų ir suteikti jiems tikslinę pagalbą. Numatomos iki 43 000 eurų subsidijos nacionalinių prekių ženklų reklamai užsienyje ir produktų pritaikymui tarptautiniams reikalavimams.

    Skelbiama, kad būtų kompensuojama pusė išlaidų, susijusių su užsienio prekių ženklodaros specialistų pasitelkimu, taip pat dalis sandėliavimo ir pardavimų kaštų prekyvietėse. Be to, konsultacijoms dalyvaujant tarptautiniuose konkursuose planuojama skirti paramą, padengiant 80 proc. paslaugų kainos, kaip dalį maždaug 860 mln. eurų eksporto skatinimo paketo.

    Uzbekistano verslui tai yra bandymas įtvirtinti naują etapą, kai vietinė kilmė neapsiriboja vien tradiciniais amatais, o apima ir modernią gamybą, dizainą bei sparčiai augančias vartojimo prekių kategorijas. Artimiausias išbandymas – ar daugiau gamintojų pavyks paversti vietoje pagamintas prekes prekių ženklais, atpažįstamais ir už Uzbekistano ribų.

  • Kaunas vėl ruošiasi Pride: organizatoriai kelia 3 reikalavimus dėl mokyklų, šeimų ir medicinos

    Rugsėjo 12 dieną Kaune planuojamos antrosios Kaunas Pride eitynės. Organizatoriai kviečia 12 valandą žygiuoti nuo Soboro Laisvės alėja, pabrėždami saviraiškos laisvę ir pasipriešinimą neapykantai bei diskriminacijai.

    Šių metų renginio ašis – trys konkretūs reikalavimai: mokslu grįsta LGBTQIA+ reprezentacija švietimo sistemoje, teisinis pripažinimas ir apsauga LGBTQIA+ šeimoms, taip pat įtrauki ir prieinama sveikatos priežiūra.

    Akcentas – švietimas ir matomumas

    Organizatorių teigimu, mokyklose dažnai vengiama nuosekliai kalbėti apie lytinį švietimą ir žmogaus teises, o LGBTQIA+ temos neretai atsiduria paraštėse. Dėl to, jų vertinimu, stokojama patikimos informacijos ir mokytojams trūksta metodinės pagalbos, kaip jautrias temas aptarti profesionaliai.

    Eitynių rengėjai sieja šį klausimą su platesne visuomenės sveikatos ir smurto prevencijos darbotvarke. Pabrėžiama, kad aiškus, amžiui pritaikytas ir mokslo duomenimis paremtas ugdymas padeda mažinti patyčias bei stigmatizaciją.

    Šeimų teisinė apsauga ir pripažinimas

    Kitas organizatorių akcentuojamas blokas – teisinis saugumas šeimoms. Jie teigia, kad tos pačios lyties poroms ir jų vaikams praktikoje tenka susidurti su situacijomis, kai kasdieniai šeimos gyvenimo klausimai sprendžiami sudėtingiau nei heteroseksualioms šeimoms.

    „Dvi mamos neturėtų eiti į teismą vien tam, kad būtų pripažintos vaiko šeima“, – sakė Kaunas Pride organizacinės komandos atstovas.

    Rengėjai nurodo, kad 2025 metais Konstitucinio Teismo nutarimas sustiprino pareigą valstybei užtikrinti šeiminio gyvenimo apsaugą, o politiniai sprendimai turi suteikti aiškias, nedviprasmiškas ir praktiškai veikiančias procedūras.

    Sveikatos priežiūra ir orumas

    Trečioji reikalavimų kryptis susijusi su sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač translyčiams žmonėms. Organizatoriai siekia, kad paslaugos būtų prieinamos, nediskriminuojančios ir paremtos orumo bei kūno autonomijos principais.

    Taip pat akcentuojamas poreikis stiprinti apsaugą nuo diskriminacijos ir efektyvinti reagavimą į neapykantos kalbą bei neapykantos nusikaltimus. Organizatorių vertinimu, vien deklaracijų nepakanka, kai žmonės realiame gyvenime susiduria su grasinimais ar pažeminimu.

    Prieš eitynes, rugsėjo 11 dieną, Kaune numatyta spaudos konferencija. Joje ketinama aptarti Kaunas Pride reikšmę artėjančių savivaldos rinkimų kontekste ir atsakyti į žiniasklaidos klausimus.

    „Žygiuojame vėl ir tvirtai teigiame, kad visada buvome, esame ir visada būsime Lietuvos istorijos ir ateities dalis“, – sakė Kaunas Pride organizatoriai.

    Konferencijoje planuoja dalyvauti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Mažvydas Karalius, asociacijos „Trans Autonomija“ bendraįkūrėjas Saša Kochan ir Kaunas Pride organizacinės komandos atstovas.

    Organizatoriai primena, kad Kaunas Pride vyksta antrą kartą ir išlieka vienu ryškiausių bandymų perkelti diskusiją apie LGBTQIA+ teises už sostinės ribų. Jų teigimu, savivaldos sprendimai regionuose gali lemti tiek paslaugų prieinamumą, tiek realią diskriminacijos prevenciją bendruomenėse.