CP v2

Blog

  • VII simpoziumas „Versmės“ Pievėnuose: iki rugsėjo pabaigos laukia paskaitos, koncertai ir dirbtuvės

    Nuo birželio 4 dienos iki rugsėjo 26 dienos Pievėnuose vyks VII sakralinio meno ir paveldo simpoziumas „Versmės“. Renginys šiemet įgauna papildomą prasmę, nes Pievėnai mini 600 metų jubiliejų.

    Organizatoriai kviečia visus, kuriems įdomi krašto istorija, sakralinis menas ir paveldas, prisijungti prie programos, kuri tęsis visą vasarą. Numatyti renginiai orientuoti ir į vietos bendruomenę, ir į platesnę auditoriją iš regiono.

    Ką siūlo „Versmės“ programa

    Simpoziumo metu planuojamos paskaitos, praktinės dirbtuvės, mokymai ir koncertai, taip pat religinės bendruomenės renginiai. Tokia programa atspindi įprastą sakralinio paveldo iniciatyvų kryptį, kai siekiama sujungti tradiciją, edukaciją ir gyvą kultūrinį vyksmą.

    Pastaraisiais metais panašūs renginiai vis dažniau akcentuoja ne tik paveldo saugojimą, bet ir jo pažinimą per patirtį. Dirbtuvės ir mokymai leidžia lankytojams geriau suprasti, kaip gimsta sakralinio meno kūriniai ir kuo išskirtiniai vietos istorijos ženklai.

    Transliacijos ir prieinamumas

    Norintys dalyvauti nuotoliu paskaitas ir šv. Mišias galės stebėti tiesiogiai socialiniuose tinkluose. Transliacijos numatytos Mažeikių krašto kultūros paveldo, Pievėnų bendruomenės ir Tirkšlių kultūros centro feisbuko paskyrose.

    Toks sprendimas padeda renginiui pasiekti platesnę auditoriją, ypač žmones, kurie negali atvykti į Pievėnus. Tai taip pat prisideda prie regioninių kultūros iniciatyvų matomumo ir skatina įsitraukimą ne tik renginių dienomis, bet ir ilgiau.

    Kodėl tai svarbu Pievėnams

    Simpoziumas „Versmės“ vyksta Pievėnams minint 600 metų sukaktį, todėl renginių ciklas tampa ir bendruomenės jubiliejaus dalimi. Tokios datos dažnai paskatina atidžiau pažvelgti į vietos paveldą, jo būklę ir galimybes jį aktualinti šiandien.

    Organizatoriai primena, kad programa apima skirtingo formato susitikimus, todėl kiekvienas gali rasti tinkamą būdą įsitraukti. Nuo paskaitų iki koncertų ar dirbtuvių, „Versmės“ siekia sujungti pažinimą ir bendrystę per kultūrą.

  • Mažeikių visuomenės sveikatos biuras kviečia gyventojus į nemokamas sveikatos stiprinimo veiklas

    Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia rajono gyventojus aktyviau rūpintis savijauta ir įsitraukti į bendruomenines sveikatos stiprinimo veiklas. Pasak biuro, šiuo metu vykdomos programos orientuotos į onkologinių ligų prevenciją ir 65 metų bei vyresnių asmenų sveikatos stiprinimą.

    Užsiėmimuose numatoma kalbėti apie sveikos gyvensenos pagrindus, kasdienį fizinį aktyvumą, psichikos sveikatą ir streso valdymą. Taip pat bus aptariama miego svarba, dažniausios lėtinių ligų rizikos veiksnių mažinimo priemonės ir praktiniai įgūdžiai, padedantys lengviau keisti įpročius.

    Viena iš veiklų krypčių siejama su ankstyva prevencija, nes būtent ji padeda laiku pastebėti sveikatos pokyčius ir sumažinti rimtų komplikacijų tikimybę. Sveikatos specialistai primena, kad riziką dažnai didina keli veiksniai iš karto, todėl svarbiausia yra nuoseklus, ilgalaikis gyvenimo būdo keitimas.

    Užsiėmimai bus organizuojami grupėse, o dalyvavimo forma gali būti kontaktinė, nuotolinė arba hibridinė, kad gyventojams būtų paprasčiau prisijungti pagal galimybes. Tokia praktika plačiai taikoma visuomenės sveikatos stiprinimo programose, kai norima pasiekti daugiau žmonių ir sumažinti dalyvavimo barjerus.

    Biuras ragina nepraleisti progos prisijungti ir stiprinti sveikatą kartu su bendruomene. Detalią informaciją apie registraciją, užsiėmimų grafiką ir dalyvių grupes gyventojai kviečiami sužinoti tiesiogiai Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure.

  • Mažeikiuose ruošiamasi „ORLEN 2026“: pratybose imituos avariją ir dalinę gyventojų evakuaciją

    Birželio 1 dieną Mažeikių rajono savivaldybėje įvyko baigiamasis planavimo pasitarimas, skirtas pasirengti savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinėms jungtinėms pratyboms „ORLEN 2026“. Susitikime sutarta dėl galutinių veiksmų, kad pratybų scenarijai būtų įgyvendinti aiškiai ir koordinuotai.

    Pasitarime dalyvavo savivaldybės vadovai, administracijos specialistai, pratybų rengimo grupė bei partneriai iš AB „ORLEN Lietuva“, policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento, Lietuvos šaulių sąjungos, Karo komendantūros, seniūnijų ir nevyriausybinių organizacijų. Toks institucijų ratas, anot organizatorių, yra būtinas, nes realios krizės metu sprendimai priimami tarpinstituciškai.

    Kas numatyta pratybose?

    Pratybos „ORLEN 2026“ planuojamos 2026 metais birželio 8–9 dienomis. Jų metu bus imituojama pramoninė avarija AB „ORLEN Lietuva“ teritorijoje, sukelianti gaisro ir užteršto oro grėsmę.

    Pagal scenarijų būtų aktyvuojamas Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, o gyventojams siunčiami perspėjimo pranešimai. Taip pat numatoma dalinė evakuacija ir gyventojų surinkimo bei priėmimo punktų veikla, kad būtų įvertintas realus pasirengimas ir sprendimų priėmimo greitis.

    Mobilizacinė dalis antrą dieną

    Antrąją pratybų dieną suplanuota mobilizacinė dalis, apimanti mobilizacijos valdymo grupės veiklą ir persikėlimą į atsarginę darbo vietą. Taip pat bus imituojamos rekvizicijos procedūros, kurios krizės atveju leistų greitai sutelkti reikalingus išteklius.

    Pasitarime aptarti ryšio, logistikos ir informacijos sklaidos sprendimai, nes didesnėse situacijose kritiškai svarbu užtikrinti nenutrūkstamą komunikaciją tarp tarnybų ir su gyventojais. Tokios pratybos paprastai padeda identifikuoti ir „tyliąsias“ spragas, pavyzdžiui, informacijos perdavimo grandinėje ar gyventojų nukreipimo į saugias vietas praktikoje.

    Kaip bus informuojami gyventojai?

    Organizatoriai pabrėžia, kad visuomenė apie pratybas bus informuojama iš anksto, siekiant išvengti nepagrįsto nerimo. Visa su pratybomis susijusi informacija turės aiškų žymėjimą PRATYBOS, kad pranešimai nebūtų supainioti su realiu įvykiu.

    Informacija apie pasirengimą ir pratybų eigą bus skelbiama savivaldybės informavimo kanalais. Gyventojams primenama, kad civilinės saugos pratybų tikslas yra patikrinti veiksmų planus ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad realios grėsmės atveju sprendimai būtų priimami greitai ir užtikrintai.

  • Brandos egzaminų startas Mažeikių rajone: lietuvių kalbos dalį laikė 510 abiturientų

    Pirmąją pagrindinės brandos egzaminų sesijos dieną, birželio 1 dieną, Mažeikių rajono dvyliktokai kartu su visos šalies abiturientais laikė privalomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino antrąją dalį. Pirmoji šio egzamino dalis buvo vykdyta dar praėjusiais mokslo metais, vienuoliktoje klasėje.

    Egzaminų maratonas daliai mokinių prasidėjo anksčiau, nes kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje vyko lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbų kalbėjimo dalys. Nuo birželio pradžios startavo rašto egzaminai, kurie daugumai abiturientų ir yra intensyviausia sesijos dalis.

    Kiek abiturientų laiko egzaminus?

    Mažeikių rajone brandos egzaminų antrąją dalį laikys 510 abiturientų: 364 gimnazistai ir 146 Mažeikių politechnikos mokyklos mokiniai. Prie jų taip pat gali prisijungti eksternai bei buvę mokiniai, jau baigę vidurinio ugdymo programą, tačiau dar negavę brandos atestato.

    Brandos atestatui gauti privaloma išlaikyti bent 2 brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno pasirinkto dalyko egzaminą. Toks reikalavimas iš esmės reiškia, kad pasirinkimai dėl antrojo egzamino daugeliui tampa strategiškai svarbūs stojant į aukštąsias mokyklas ar planuojant profesinį kelią.

    Populiariausi pasirinkimai

    Populiariausias Mažeikių rajone yra valstybinis užsienio (anglų) kalbos egzaminas, kurį rinkosi 416 kandidatų. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą laikys 296 abiturientai, besimokę pagal išplėstinį (A) kursą, o 243 – pagal bendrąjį (B) kursą.

    Matematikos egzaminų pasirinkimai pasiskirstė beveik tolygiai: matematikos (A) pasirinko 236 kandidatai, o matematikos (B) – 234. Tarp dažniausiai pasirenkamų dalykų išlieka ir istorija, kurios egzaminą rinkosi 196 kandidatai.

    Iš kitų dalykų daugiau mokinių rinkosi biologiją (181) ir geografiją (90), o fizikos egzaminą pasirinko 73, chemijos – 55, informatikos – 54 kandidatai. Rečiausiai pasirenkami išvardyti egzaminai buvo inžinerinių technologijų (15), ekonomikos ir verslumo (14), filosofijos (4) ir užsienio (vokiečių) kalbos (1).

    Svarbios sesijos datos ir naujovė

    Šiais mokslo metais numatytos dvi egzaminų sesijos: pagrindinė ir pakartotinė. Pagrindinė 2026 metais vyks nuo kovo 30 dienos iki birželio 19 dienos, o pakartotinė – nuo birželio 22 dienos iki liepos 13 dienos.

    Viena ryškesnių naujovių – galimybė perlaikyti ne tik lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir matematikos valstybinio brandos egzamino antrąją dalį, jei ji nebuvo išlaikyta per pagrindinę sesiją. Tai reikšminga daliai abiturientų, nes matematikos rezultatai dažnai daro tiesioginę įtaką stojimo galimybėms ir konkursiniam balui.

    Valstybiniai brandos egzaminai sudaryti iš dviejų atskirai organizuojamų dalių: viena vykdoma III gimnazijos klasėje, kita – IV gimnazijos klasėje. Galutinis įvertinimas yra abiejų dalių suminis rezultatas, kuris ir fiksuojamas kaip brandos egzamino įvertinimas.

  • Mažeikių rajonas kompensuos prevencijos priemones nuo žvėrių žalos: paraiškos priimamos iki liepos 1 dienos

    Mažeikių rajono savivaldybė iki liepos 1 dienos kviečia teikti paraiškas medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonių įgyvendinimo išlaidoms kompensuoti. Parama skirta tiems atvejams, kai gyventojai ar ūkiai iš anksto imasi priemonių apsaugoti pasėlius, želdinius, mišką ar ūkinius gyvūnus.

    Paraiškas gali teikti žemės sklypo savininkas, valdytojas arba naudotojas, jei sklype medžioklė nėra uždrausta. Savivaldybė pabrėžia, kad ši finansinė priemonė skirta prevencijai, o ne jau padarytos žalos atlyginimui.

    Kokios priemonės kompensuojamos?

    Kompensavimas taikomas įvairioms priemonėms, kurios mažina riziką, kad elniniai žvėrys, šernai ar bebrai padarys nuostolių. Pavyzdžiui, gali būti dengiamos repelentų įsigijimo ir želdinių apdorojimo išlaidos, taip pat tvorų, apsauginių juostų ar individualių medelių apsaugų įsigijimas ir įrengimas.

    Į kompensuojamų veiksmų sąrašą įtraukti ir sprendimai, gerinantys laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, kai įveisiami tam tikri medžiai ir krūmai, pavyzdžiui, miškinė obelis, paprastasis ąžuolas ar šermukšnis. Taip pat numatyti specialieji miško kirtimai ir darbai, skirti papildomam elninių žvėrių maitinimui šaltuoju laikotarpiu.

    Jei problema susijusi su bebrais, gali būti kompensuojami bebraviečių ardymo darbai. Ūkinių gyvūnų apsaugai numatytos priemonės, tokios kaip specialiosios tvoros ar elektriniai piemenys, jei jos įsigyjamos ir įrengiamos siekiant užkirsti kelią medžiojamųjų gyvūnų daromai žalai.

    Ką svarbu žinoti prieš teikiant paraišką?

    Savivaldybė nurodo, kad finansinė parama skiriama įgyvendinus prevencijos priemones, todėl pareiškėjams aktualu pasirūpinti dokumentais, kurie patvirtina patirtas išlaidas ir atliktus darbus. Išimtis dėl jau padarytos žalos atlyginimo netaikoma, todėl ši priemonė nėra skirta nuostoliams kompensuoti po įvykio.

    Taip pat pažymima, kad medžiotojų būreliai ir klubai nėra laikomi žemės sklypų savininkais, valdytojais ar naudotojais, todėl parama jiems negali būti skiriama. Dėl to paraiškas turėtų teikti tie asmenys ar organizacijos, kurie turi teisėtą ryšį su konkrečiu sklypu.

    Kur ir kaip pateikti dokumentus?

    Paraiškos su visais papildomais dokumentais priimamos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos priimamajame adresu Laižuvos g. 3, Mažeikiai, pirmame aukšte. Dokumentai registruojami pagal savivaldybėje taikomą gaunamų dokumentų registravimo tvarką.

    Dėl detalesnės informacijos gyventojai gali kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrių. Savivaldybė ragina neatidėti kreipimosi paskutinei dienai, kad prireikus būtų laiko patikslinti dokumentus.

  • Po 50-ies? Šie pavasario produktai padeda valgyti lengviau be dietų ir griežtų ribojimų

    Po 50-ies? Šie pavasario produktai padeda valgyti lengviau be dietų ir griežtų ribojimų

    Pavasarį daugelis žmonių, ypač po 50-ies, nori „palengvinti“ mitybą po sotesnio žiemos laikotarpio. Specialistai pabrėžia, kad tam nebūtinos stebuklingos dietos ar griežti draudimai – dažnai pakanka dažniau rinktis sezonines daržoves, daugiau skaidulų ir mažiau itin perdirbtų produktų.

    Vienas paprasčiausių pasirinkimų – ridikėliai. Jie nekaloringi, traškūs, suteikia patiekalams gaivumo ir padeda lengviau „padidinti daržovių dalį“ lėkštėje, o tai svarbu virškinimui ir sotumui. Ridikėlius patogu dėti į varškę, salotas, sumuštinius ar šaltas sriubas, taip natūraliai mažinant poreikį sunkesniems priedams.

    Botviniai ir žalumynai

    Dar vienas pavasario klasikos ingredientas – botviniai, tai yra jauni burokėlių lapai ir šaknys. Jie tinka lengvesnėms sriuboms, troškiniams ar kaip šiltas garnyras, kurį paprasta derinti su jogurtu, kiaušiniais, kruopomis ir liesesniais baltymais. Toks derinys padeda sukurti sotų, bet skrandžio neapsunkinantį patiekalą.

    Petražolių lapai dažnai lieka tik kaip „papuošimas“, nors tai vienas lengviausių būdų pagerinti kasdienės mitybos kokybę. Žalumynai stiprina skonį, leidžia mažinti druskos poreikį ir skatina dažniau rinktis paprastesnius, namuose ruošiamus patiekalus. Sauja petražolių sriuboje ar varškėje per kelias savaites gali tapti įpročiu, kuris duoda apčiuopiamą efektą.

    Kodėl verta prisiminti raugintus produktus

    Pavasarį į racioną dažnai grįžta ir rauginti produktai, tokie kaip rauginti agurkai, rauginti kopūstai ar rauginti burokėliai. Jie suteikia ryškų skonį ir padeda „atgaivinti“ paprastus patiekalus, todėl lengviau atsisakyti atsitiktinių užkandžių ar greito maisto. Be to, fermentuoti produktai siejami su žarnyno mikrobiotos įvairove, kuri svarbi bendrai savijautai.

    Vis dėlto svarbus saikas: jei jautriai reaguojate į rūgštesnius ar intensyviai fermentuotus produktus, juos verta įtraukti pamažu ir stebėti, kaip jaučiatės. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į druskos kiekį, ypač jei gydytojas yra rekomendavęs riboti natrį.

    Ne stebuklas, o įprotis

    Didžiausia klaida – sveikesnį maistą laikyti trumpalaike sezonine akcija. Ridikėliai, botviniai, petražolės ir rauginti produktai geriausiai veikia tada, kai tampa kasdienės rutinos dalimi, o ne kelių savaičių eksperimentu. Tai paprasti pasirinkimai, padedantys valgyti daugiau daržovių, gauti daugiau skaidulų ir lengviau suvaldyti alkį.

    Praktiškai tai gali atrodyti visai paprastai: ryte į varškę įmaišyti ridikėlių ir žalumynų, pietums rinktis botvinių sriubą ar šiltas daržoves su kiaušiniu, o vakarienei pasigaminti sumuštinį su namine užtepėle ir keliais raugintais agurkais. Tokie sprendimai nereikalauja nei didelių išlaidų, nei sudėtingų receptų, bet padeda jaustis lengviau.

  • Žygis Labanoro girioje birželio 13 dieną: maršrutas palei Baltuosius Lakajus ir Mindūnų bokštas

    Birželio 13 dieną kviečiama į žygį Labanoro girioje, kur maršrutas drieksis Baltųjų Lakajų ežero pakrante ir Rudesos miškais. Organizatoriai žada ne tik vaizdingas atkarpas, bet ir pažintį su vietovės gamtos bei kultūros objektais.

    Žygio metu planuojama pasiekti Rudesos kaimą ir aplankyti Šv. Jono Krikštytojo vardu vadinamą XVIII amžiaus rąstų koplyčią bei varpinę. Tai vienas iš maršruto akcentų, suteikiantis progą sustoti ne vien poilsiui, bet ir trumpai istorinei pažinčiai.

    Keliaujant miško takais taip pat numatytas sustojimas prie Rudesos priešgaisrinio bokšto su apžvalgos aikštele, tačiau į jį lipti neplanuojama. Organizatorių teigimu, bokštas šiuo metu yra užrakintas, o didesnė dalis apžvalgų perkelta į naujesnius regiono objektus.

    Vienas svarbiausių žygio taškų bus Mindūnų apžvalgos bokštas, į kurį dalyviai kils beveik 300 laiptelių. Bokštas siekia 36 metrų aukštį ir yra tarp aukščiausių Lietuvoje, todėl giedrą dieną nuo viršaus atsiveria plati Labanoro girios ir ežeringo krašto panorama.

    Po aktyvios maršruto dalies žygeiviai bus vaišinami Utenos maltiečių paruošta koše, o vėliau ramiu miško keliu grįš į starto vietą. Skelbiama, kad žygį ves varinio žygveivio vardą pelnęs Mindaugas Uzdra, o kartu keliaus profesionali gidė Audronė Grosienė.

    Organizatorių pateikiama informacija taip pat nurodo, kad iniciatyva bendrai finansuojama Europos Sąjungos, o prie veiklų prisideda Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir Molėtų rajono savivaldybė.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi išmokos vaikams: kam priklausys ir kokio dydžio sumos bus mokamos

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi išmokos vaikams: kam priklausys ir kokio dydžio sumos bus mokamos

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos įsigalioja Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai, kurie išplečia paramos gavėjų ratą ir patikslina kai kurių išmokų skyrimo tvarką. Pokyčiai aktualūs šeimoms, auginančioms mažus vaikus, taip pat įtėviams ir globėjams.

    Vienas svarbiausių pakeitimų susijęs su išmoka vaiko priežiūrai tiems tėvams, įtėviams ar globėjams, kurie neturi pakankamo socialinio draudimo stažo. Nuo birželio 1 dienos ši išmoka numatoma visiems iki dvejų metų vaiką auginantiems asmenims, jei jie neturi teisės į vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

    Taip pat atnaujinamas vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis. Nuo birželio 1 dienos ji sieks 1 036 eurus, o išmoka bus skiriama ne tik gimus vaikui, bet ir įvaikinus vaiką arba tapus jo globėju.

    Keičiasi ir vaiko priežiūros kompensacinės išmokos taikymas, kai šeima samdo auklę. Nuo šiol kompensacija gali būti mokama ne tik dirbantiems vaiko tėvams ar globėjams, bet ir tais atvejais, kai vienas iš tėvų ar globėjas mokosi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas, taip pat studijuoja nuolatine forma, doktorantūroje ar rezidentūroje.

    Ši kompensacinė išmoka skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko darželio ir yra prižiūrimas už atlygį. Svarbu, kad auklė vaikų dienos priežiūrą vykdytų teisėtai, pavyzdžiui, pagal individualios veiklos pažymą arba dirbtų pagal darbo sutartį.

    Prašymus dėl išmokų galima teikti savivaldybėje, dažnai iš anksto registruojantis, o kaimo vietovėse gyvenantys gyventojai paprastai gali kreiptis į savo seniūniją. Patogiausias būdas daugeliui gyventojų yra elektroninis prašymų teikimas per Socialinės paramos informacinę sistemą SPIS.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi piniginė socialinė parama: kam ji taps lengviau pasiekiama

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi piniginė socialinė parama: kam ji taps lengviau pasiekiama

    Nuo š.m. birželio 1 d. įsigalioja LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais piniginė socialinė parama bus taiklesnė, labiau prieinama pažeidžiamoms gyventojų grupėms, paramos gavėjai bus skatinami integruotis į darbo rinką.

    Pagrindiniai pasikeitimai:

    • Palankesni turto vertinimo kriterijai skiriant piniginę socialinę paramą. 2 kartus padidintas piniginių lėšų normatyvas, taikomas bendram turto normatyvui apskaičiuoti:  vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP)* dydžių, šeimai – vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui – iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų – iki 10 (vietoj 5) VRP.
    • Būsto ploto normatyvų pasikeitimai:

    1,5 karto padidintas būsto ploto normatyvas individualiems namams – nuo 60 iki 90 kv. m.

    – nustatyti atskiri būsto ploto normatyvai priklausomai nuo būsto tipo:

    1) jeigu būstas yra daugiabučiuose namuose – 60 kv. m. (+15 kv. m. kt. šeimos nariams);

    2) jeigu būstas yra vieno ir (arba) dviejų butų namuose – 90 kv. m. (+15 kv. m. kt. šeimos nariams);

    3) neturintiems būsto – 60 kv. m. normatyvas.

    • Didinamos paskatos įsidarbinti ir likti darbo rinkoje – palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus.Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, patobulintas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimas:

    – 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių);

    – sutrumpintas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis (iki įsidarbinimo) – nuo 6 iki 3 mėnesių;

    – išplėstas gavėjų ratas  – teisę gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus įgyja ir tie asmenys, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.

    – pasibaigus papildomai skiriamos socialinės pašalpos mokėjimui, pakartotinai papildoma socialinė pašalpa įsidarbinus gali būti skiriama ir mokama ne anksčiau kaip po 12 mėnesių.

    Įsidarbinusiems taikomas reikalavimas – asmenys turi dirbti pilnu etatu, arba ne visą darbo laiką nustatytais atvejais – dėl sveikatos būklės darbuotojas turi dirbti ne visą darbo dieną, nėščiosios ar neseniai pagimdžiusios moterys, darbuotojai, auginantys vaikus iki 8 metų, ar vieni auginantys vaiką iki 14 metų, ar vaiką su negalia.

    • Daugiau galimybių gauti piniginę socialinę paramą – sąlygų supaprastinimas dirbantiesiems. Siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę (nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti piniginę socialinę paramą), atsisakyta reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko). Parama skiriama dirbantiems asmenims, nepriklausomai nuo darbo laiko trukmės, ir gaunantiems darbo užmokestį proporcingai faktiškai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Savarankiškai dirbantiems asmenims išlika reikalavimas per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauti ne mažiau kaip minimalus mėnesinis atlyginimas.
    • Palankesnės piniginės socialinės paramos gavimo sąlygos šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Kai tėvai vieni augina vaikus, siekiant didinti jų pajamas, nustatyta, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ar priteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos). Per šį laikotarpį minėti asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.

    Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, į gaunamas pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos, kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    • Neįskaitytina pajamų dalis (nuo 20 iki 40 proc. – priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus) taip pat taikoma:

    – išeitinei išmokai, išmokamai nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams;

    – dalinio darbo išmokai, mokamai pagal LR nedarbo socialinio draudimo įstatymą;

    – ilgalaikio darbo išmokai, išmokoms iš Garantinio fondo, mokamoms pagal LR garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir LR ilgalaikio darbo išmokų įstatymą.

    • Keičiasi pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarka.Siekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose, nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose, o visuomenei naudingai veiklai atlikti galės būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip  3 mėnesius iš eilės.
    • Asmenys, atliekantys privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, turi teisę gauti piniginę socialinę pašalpą (gali būti papildomų sąlygų).
    • Piniginė socialinė parama visai šeimai gali būti teikiama ir vykstant mediacijos procesui dėl tėvystės nustatymo ar vaiko išlaikymo (gali būti papildomų sąlygų).

    *Valstybės remiamų pajamų dydis – 233 Eur.

    PRAŠYMŲ TEIKIMAS:

    1. Prašymus-paraiškas galima teikti atvykus (pagal išankstinę registraciją) į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių.

    SVARBU → Išankstinė klientų registracija vykdoma telefonais +370 389 61 629, +370 389 50 460 arba atvykus į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus (Utenio a. 4, Utena) 112 kab.

    1. Asmenys, gyvenantys kaimo teritorijoje, prašymus-paraiškas gali pateikti savo gyvenamosios vietos seniūnijoje.
    1. Siūlome pasinaudoti galimybe prašymus-paraiškas teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.

    Informaciją kaip prisijungti prie SPIS ir kaip pateikti prašymus-paraiškas rasite čia:

    https://www.spis.lt/titulinis/videoinstrukcijos

    SVARBU → Kilus klausimams, papildoma informacija teikiama tel. +370 389 61 628, +370 389 63 996 arba el. paštu [email protected].

     

  • Patikrino maudyklas prieš sezoną: Utenos rajono ežerų ir tvenkinio vanduo atitinka normas

    Patikrino maudyklas prieš sezoną: Utenos rajono ežerų ir tvenkinio vanduo atitinka normas

    Kur buvo paimti mėginiai?

    Utenos rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius pranešė, kad prieš maudymosi sezono pradžią buvo paimti vandens mėginiai iš pagrindinių rajono maudyklų. Tyrimai atlikti 2026 metų gegužės 26 dieną.

    Vanduo tikrintas Alaušo ežere Sudeikiuose ir Tauragno ežere Tauragnuose. Mėginiai taip pat paimti Dauniškio ežere iš Aušros gatvės ir Sudeikių gatvės pusių.

    Į sąrašą pateko ir Vyžuonaičio ežeras, kur mėginiai imti iš Ežero gatvės ir Molėtų gatvės pusių. Taip pat ištirtas Utenos tvenkinys ties Vestuvių gatve.

    Ką parodė tyrimai?

    Atlikus laboratorinius maudyklų vandens tyrimus nustatyta, kad vandens kokybė atitinka higienos reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal taikomus rodiklius šiose vietose maudytis yra saugu.

    Prieš sezono pradžią atliekami patikrinimai svarbūs tam, kad būtų įvertinta galimų teršalų ir mikrobiologinės taršos rizika, kuri dažniausiai siejama su intensyvesniu žmonių srautu, lietaus nuotėkiu ar pakitusiu vandens lygiu.

    Ką verta prisiminti po liūčių?

    Net ir gerus rezultatus gavus sezono pradžioje, vandens kokybė per vasarą gali kisti, ypač po smarkių liūčių ar karščio bangų. Tokiais laikotarpiais didesnę įtaką gali turėti paviršinės nuotekos ir sujudintos nuosėdos.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės atnaujinimus apie pakartotinius tyrimus ir laikytis įspėjamųjų ženklų maudyklose, jei jie būtų pastatyti. Pastebėjus neįprastą vandens spalvą, kvapą ar gausias dumblių sankaupas, vertėtų rinktis kitą maudymosi vietą.