CP v2

Blog

  • Lenkijos Rypine įjungtas 2 MW elektrinis katilas: kaip jis mažins anglies naudojimą ir emisijas

    Lenkijos Rypino mieste veikianti šilumos tiekimo įmonė MPEC į esamą centralizuoto šilumos tiekimo sistemą integravo 2 MW galios varžinį elektrinį katilą. Projektą kaip generalinis rangovas įgyvendino „Dalkia Polska Solutions“ – nuo dokumentacijos parengimo iki paleidimo darbų.

    Naujasis įrenginys prijungtas prie sistemos, kurioje jau veikia ir dujinės kogeneracijos šaltinis, todėl elektrinis katilas tampa papildoma, greitai įjungiamąja šilumos gamybos grandimi. Operatorius gali lanksčiau valdyti šilumos gamybą, derindamas skirtingus šaltinius pagal kainas ir poreikį.

    Kas keičiasi šilumos gamyboje

    Elektrinis katilas leidžia šilumą gaminti tais laikotarpiais, kai elektros rinkoje susidaro perteklius, ypač didelės atsinaujinančių išteklių gamybos valandomis. Tokiais momentais didmeninės kainos paprastai krenta, o kai kuriais atvejais gali tapti ir neigiamos, todėl šilumos gamyba elektra tampa ekonomiškai patrauklesnė.

    Tokio tipo sprendimai vis dažniau vertinami kaip praktiškas žingsnis mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro centralizuotuose šilumos tinkluose. Svarbu ir tai, kad elektriniai katilai gali būti diegiami jau veikiančiose sistemose, neperstatant visos infrastruktūros nuo nulio.

    „Šis projektas rodo, kad šilumos ūkio elektrifikaciją galima sėkmingai diegti ir esamuose tinkluose. Esminis uždavinys buvo taip integruoti naują šaltinį, kad jis bendradarbiautų su esama infrastruktūra ir suteiktų operatoriui papildomų valdymo galimybių“, – sakė Marek Zdanowicz, „Dalkia Polska Solutions“ vadovas.

    Efektyvumas, emisijos ir modernizacija

    Skelbiama, kad 2 MW katilo garantuotas šiluminis naudingumo koeficientas siekia 99 proc. Įgyvendinant projektą buvo sumontuotas katilas, įrengta elektros ir technologinė infrastruktūra, pastatyta transformatorinė bei modernizuota vidutinės įtampos skirstykla, o automatikos sistema suintegruota į bendrą elektrinės valdymą.

    Įmonės vertinimu, jei katilas dirbtų apie 1 800 valandų per metus, anglies sunaudojimas galėtų sumažėti daugiau kaip 740 tonų, o anglies dioksido emisijos – daugiau kaip 1 500 tonų. Taip pat nurodoma, kad sumažėtų apie 7 tonas sieros oksidų ir apie 4 tonas kietųjų dalelių per metus.

    Be tiesioginio poveikio emisijoms, elektrinis katilas padeda sistemai priartėti prie efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo kriterijų. Tokia statuso kryptis svarbi planuojant tolimesnes investicijas, nes dažnai lemia galimybes pretenduoti į nacionalinį ir Europos Sąjungos finansavimą tinklų modernizacijai.

  • Lenkija kelia PVM kai kuriems gėrimams: nealkoholinis alus su sultimis brangs iki 23 proc.

    Lenkijos finansų ministerija planuoja suvienodinti pridėtinės vertės mokesčio tarifus kai kuriems gėrimams ir panaikinti, jos teigimu, nepagrįstas lengvatas. Vyriausybės tikslas – uždaryti spragas, kai panašūs produktai apmokestinami skirtingai vien dėl sudėties ar pavadinimo.

    Apie būsimus pakeitimus viešai kalbėjo finansų viceministras Jarosławas Nenemanas. Jis atkreipė dėmesį į situaciją, kai nealkoholinis alus be priedų apmokestinamas 23 proc. PVM, o analogiškas gėrimas, papildytas sultimis, gali patekti į 5 proc. tarifą.

    „Norime kiek sutvarkyti kai kurių gėrimų PVM tarifus ir pašalinti dabartinius absurdus. Pavyzdžiui, nealkoholinis alus apmokestinamas 23 proc., o toks pats alus su sultimis – 5 proc. Sulyginsime tarifą iki 23 proc. ir tęsim šiuos veiksmus“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Pagal ministerijos kryptį, mažesnis 5 proc. tarifas tokiems gėrimams būtų panaikintas, o taikomas standartinis 23 proc. PVM. Tai reikštų, kad dalis šiandien „maisto kategorijai“ priskiriamų mišrių gėrimų parduotuvėse gali pabrangti, jei verslas mokesčio padidėjimą perkelia į galutinę kainą.

    Viceministras taip pat nurodė, kad valstybė ketina atsisakyti lengvatų nealkoholiniams gėrimams, kurie parduodami pavadinimais ar pakuotėmis, primenančiomis alkoholinius produktus. Panašūs sprendimai numatomi ir energetiniams gėrimams su sultimis, jei jie dėl sudėties patenka į palankesnį tarifą.

    Be PVM korekcijų, Finansų ministerija rengia ir pokyčius alkoholio akcizų srityje. Viešai minėta, kad ankstesni planai didinti kai kurių gėrimų apmokestinimą buvo sustabdyti prezidento veto, tačiau naujame variante numatomas aiškesnis papildomų akcizo pajamų nukreipimas sveikatos apsaugos finansavimui.

    „Nors prezidentas vetavo akcizo didinimą šiems gėrimams, naujame pasiūlyme numatėme, kad papildomos akcizo pajamos tiesiogiai didintų sveikatos sistemos finansavimą. Tai atliepia prezidento argumentus dėl didesnių lėšų sveikatai“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Pasak ministerijos atstovo, artimiausiu metu vyriausybė turėtų priimti įstatymo projekto paketą, kuriame šie sprendimai būtų įtvirtinti. Praktikoje tai reikštų, kad dalis rinkos dalyvių turės peržiūrėti produktų klasifikavimą, kainodarą ir ženklinimą, o pirkėjai pokyčius greičiausiai pajus per kainas lentynose.

  • Gynybos pirkimų pertvarka: keičiama Ginkluotės agentūra, akcentas – bandymai ir 70 proc. išlaidos

    Krašto apsaugos ministerija rengia reikšmingą gynybos įsigijimų pertvarką, kuri daugiausia paliestų Ginkluotės agentūrą. Viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka teigia, kad institucija turi keisti vaidmenį ir tapti ne vien pirkėja, bet ir technologijų vertintoja.

    Pasak jos, agentūra turėtų aktyviau testuoti sprendimus, ieškoti naujų technologijų ir vėliau rūpintis įsigytos technikos priežiūra. Tokia kryptis siejama su pasikeitusia saugumo aplinka, kai pirkimai turi būti greitesni, bet kartu labiau pagrįsti realiu naudojimu.

    Kas keistųsi Ginkluotės agentūroje

    Viceministrė pabrėžia, kad viešose diskusijose dažnai per daug dėmesio skiriama vien įsigijimo kainai. Jos vertinimu, pirkimo suma sudaro apie 30 proc. visų kaštų, o likę 70 proc. tenka išlaikymui, remontui, atsargoms, modernizavimui ir personalo parengimui.

    Todėl planuojama, kad agentūra stiprintų pajėgumus vertinti viso gyvavimo ciklo išlaidas ir rizikas. Praktikoje tai reikštų daugiau bandymų poligonuose ir realiomis sąlygomis, aiškesnius reikalavimus dėl aptarnavimo bei tiekimo grandinių, didesnį dėmesį atsarginių dalių ir serviso infrastruktūrai.

    „Dar nesame karo metu, bet jau nebe taikos metu“, – sakė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Ministerija taip pat signalizuoja, kad pokyčiams gali prireikti teisinių pataisų, todėl projektas derinamas ir instituciniu, ir politiniu lygmeniu. Akcentuojama, kad pertvarkos viziją siekiama pristatyti dar iki dabartinės Seimo kadencijos pabaigos.

    Konkurencija – kaip pramonės variklis

    Kitas akcentas – balanso tarp valstybinio ir privataus gynybos sektoriaus paieška. Viceministrė teigia neskirstanti gamintojų į „valstybinius“ ir „privačius“, o kalbanti apie bendrą nacionalinį gynybos pramonės interesą.

    Jos vertinimu, rinkai naudinga konkurencija, nes ji skatina specializacijas, spartina produktų tobulinimą ir didina atsparumą vieno tiekėjo rizikai. Toks požiūris ypač svarbus srityse, kur technologijų ciklai trumpi, pavyzdžiui, bepiločių sistemų, ryšių ar elektroninės kovos sprendimų segmentuose.

    Kodėl tai aktualu dabar

    Pastaraisiais metais Europos šalys sparčiai didina gynybos finansavimą ir ieško būdų, kaip greičiau užpildyti pajėgumų spragas, kartu neįklimpstant į brangų ir lėtą aptarnavimą ateityje. Dėl to vis dažniau akcentuojami ne vien įsigijimai, bet ir pasirengimas ilgalaikiam eksploatavimui, atsargoms, mokymams bei modernizacijai.

    KAM planuojama pertvarka signalizuoja siekį pereiti nuo „pirkimo projekto“ prie „pajėgumo projekto“, kai atsakomybė apima ir technikos veikimą, ir jos parengtį per visą tarnybos laikotarpį. Tai būtų esminis pokytis, lemiantis, kaip greitai ir patikimai kariuomenė gauna realiai veikiančias sistemas.

  • Vokietijos dujų saugyklos pildosi lėčiausiai per istoriją: iki šildymo sezono prognozuoja tik 77 proc.

    Dujos prieš žiemą: signalas iš Berlyno

    Vokietija artėjant šildymo sezonui susiduria su neįprastai žemu dujų saugyklų užpildymu. Žurnalas „Der Spiegel“, remdamasis saugyklų operatorių asociacijos Ines duomenimis, skelbia, kad šiuo metu saugyklos užpildytos maždaug 53 proc.

    Asociacijos prognozė rodo, kad iki sezono pradžios užpildymas geriausiu atveju galėtų pasiekti 77 proc. Tai būtų vienas žemiausių lygių per ilgametę stebėseną ir gerokai mažesnis nei įprastas atsargų rezervas prieš žiemą.

    Kodėl 77 proc. kelia nerimą?

    Istoriškai Vokietija į žiemos laikotarpį dažniausiai įžengdavo turėdama apie 95 proc. užpildytas saugyklas, o 80 proc. riba paprastai būdavo viršijama. Dėl to 77 proc. laikoma rizikos signalu, ypač jei rinka susidurtų su papildomais trikdžiais.

    „Der Spiegel“ atkreipia dėmesį, kad jei pastarųjų savaičių pildymo tempas nesikeistų, sezono pradžioje užpildymas galėtų siekti tik apie 63 proc. Tokiu atveju Vokietijos sistema turėtų mažiau „pagalvės“ netikėtam šalčiui ar tiekimo sutrikimams.

    Kas būtų saugomi pirmiausia?

    Galimo trūkumo scenarijuje prioritetas būtų teikiamas gyventojams ir šilumos tiekimui, nes tai laikoma kritiškai svarbiomis, apsaugotomis vartotojų grupėmis. Vis dėlto didžiausia rizika kristų pramonei, kuriai dujų tiekimas galėtų būti ribojamas, jei atsargų neužtektų.

    Kontekstas svarbus ir dėl to, kad dujų saugyklos naudojamos ne tik ekstremaliam šalčiui, bet ir nenumatytiems tiekimo sutrikimams amortizuoti. Leidinys pabrėžia, jog esant žiemai, artimai daugiametei temperatūrų normai, 77 proc. teoriškai galėtų būti pakankama, tačiau tai reikštų mažesnę saugumo maržą nei įprastai.

  • DI reguliavimo piaskownės startuoja: didelėms įmonėms mokestis sieks tris minimalias algas

    Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija pateikė siūlomas taisykles, kiek kainuotų dalyvavimas vadinamosiose DI reguliavimo piaskownėse. Tai yra kontroliuojama testavimo aplinka, kurioje įmonės gali išbandyti naujus sprendimus ir įsivertinti atitiktį reikalavimams, sumažinant teisinių sankcijų riziką ankstyvoje diegimo fazėje.

    Numatoma, kad mikropodmonėms bei mažoms ir vidutinėms įmonėms dalyvavimas būtų nemokamas. Tuo metu didelėms bendrovėms ir vietos savivaldos institucijoms būtų taikomas fiksuotas mokestis, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai jos naudotųsi piaskownės paslaugomis.

    Mokestis didelėms įmonėms ir savivaldai

    Pagal projektą vietos savivaldos institucijoms būtų taikomas vienos minimalios algos dydžio mokestis, o kitiems mokamiems dalyviams – trijų minimalių algų dydžio įmoka. Ministerija pabrėžia, kad pasirinktas modelis skirtas padengti organizacines ir administracines išlaidas, kartu išlaikant priemonės prieinamumą rinkos dalyviams.

    Skaičiuojama, kad DI technologijas tiesiogiai kuria tik nedidelė dalis didelių įmonių, tačiau piaskownėmis gali domėtis ir daug platesnis ratas organizacijų. Tai apimtų bendroves, kurios diegia ar pritaiko trečiųjų šalių sukurtas DI sistemas, o taip pat didelius sektoriaus naudotojus, siekiančius aiškiau suprasti atitikties reikalavimus.

    Kas yra reguliavimo piaskownė?

    Reguliavimo piaskownė – tai modelis, kurį vis dažniau taiko Europos šalys, siekdamos skatinti inovacijas, bet kartu užtikrinti saugumą ir teisės aktų laikymąsi. Tokiose programose įmonės gali testuoti sprendimus prižiūrimoje aplinkoje, gauti metodinę pagalbą ir anksčiau identifikuoti rizikas, susijusias su duomenų apsauga, vartotojų teisėmis ar kritinių procesų patikimumu.

    Numatoma, kad dalyvavimas galėtų trukti nuo 6 iki 12 mėnesių. Programoje gali būti taikomos laikinos išimtys nuo tam tikrų reikalavimų arba suteikiamos priemonės ir konsultacijos, padedančios pasiekti atitiktį DI reglamentui.

    Po testavimo dalyvis turėtų gauti patvirtinimą, kad konkretus DI sprendimas atitinka saugos ir teisės aktų reikalavimus. Verslui tai galėtų tapti papildomu argumentu diegiant produktą rinkoje ar derantis su partneriais bei priežiūros institucijomis.

    Kada startuos ir kas prižiūrės?

    Praktinis piaskownių startas siejamas su naujos priežiūros institucijos suformavimu. Planuojama įsteigti Komisiją, kuri prižiūrėtų nacionalinę DI rinką ir koordinuotų piaskownių veikimą, o administracinį aptarnavimą užtikrintų Skaitmenizacijos ministerija.

    Iki institucijos suformavimo naujos programos realiai neveiks, todėl pirmųjų kvietimų dar teks palaukti. Tuo pat metu ministerija planuoja informavimo veiklas, įskaitant nuotolinius renginius ir susitikimus su verslu, kad įmonės aiškiau suprastų, kaip veiks piaskownės ir kokią naudą jos gali suteikti.

  • Naujienų archyvas rugsėjo 7 dienai: svarbiausi 2026 metų pirmadienio įvykiai vienoje vietoje

    Pateiktame originale nėra naujienų teksto, tik techninis skaitiklio paveikslėlis ir archyvo antraštė. Dėl to neįmanoma patikimai perrašyti ar išplėsti turinio, neįtraukiant išgalvotų faktų.

    Jei įkelsite tikrą archyvo puslapio tekstą arba bent kelių straipsnių santraukas, galiu parengti išplėstą apžvalgą: atrinkti svarbiausias temas, pateikti kontekstą, paaiškinti tendencijas ir suformuoti publikuoti paruoštą tekstą pagal jūsų HTML ir kalbos reikalavimus.

    Taip pat tiks, jei pateiksite nuorodų sąrašą į tą dieną publikuotus straipsnius arba jų antraštes su 2–3 sakinių aprašymais. Tuomet galėsiu sukurti struktūruotą dienos apžvalgą, nepažeidžiant patikimumo ir E-E-A-T principų.

  • Ukrainos miškuose aptiktas gleivūnas likogala: gyva plazma ropoja mediena ir virsta „rutuliukais“

    Ukrainos miškuose gamtos stebėtojai užfiksavo neįprastą organizmą, kuris lėtai ropoja per pūvančią medieną, o vėliau virsta mažais apvaliais „rutuliukais“. Tai likogala (Lycogala epidendrum) – gleivūnų grupei priskiriamas organizmas, dažnai painiojamas su grybais.

    Nors vaisiakūniai miške atrodo kaip smulkūs rožiniai ar rausvi karoliukai, įdomiausia stadija vyksta anksčiau. Jaunas likogalos organizmas yra tarsi gyvas plazmos lašas, galintis judėti ir ieškoti maisto mikrolygmeniu, daugiausia ten, kur drėgna ir gausu irti pradėjusios medienos.

    Likogala yra gleivūnas, todėl jis nepriskiriamas nei augalams, nei gyvūnams, nei tikriesiems grybams, nors iš išorės gali priminti grybo vaisiakūnius. Gleivūnų gyvenimo cikle svarbi judri stadija, kai organizmas keliauja paviršiumi ir minta bakterijomis bei kitais smulkiais mikroorganizmais.

    Tokia sandara paaiškina, kodėl miško paklotėje kartais randami „staiga atsiradę“ apvalūs kūneliai. Kai ateina metas daugintis, judrusis etapas pereina į nejudrų vaisiakūnį: išlenda į labiau apšviestas vietas, sukietėja ir tampa lengvai pastebimas ant kelmų ar rąstų.

    Likogalos vaisiakūniai dažniausiai būna 0,5–1,5 centimetro skersmens, apvalūs, kartais susitelkę į grupes. Jauni jie gali būti rožiniai ar rausvi, vėliau tamsėja ir įgauna rusvą, gelsvą ar pilkšvą atspalvį.

    Subrendę vaisiakūniai viršuje prasiveria plyšiu ir išleidžia sporas, kurios padeda organizmui plisti. Dažniausia buveinė – pūvanti mediena, kelmai, rąstai ir drėgnos vietos, kur vyksta intensyvus irimo procesas.

    Likogala priskiriama saprotrofams, nes dalyvauja skaidant negyvą organinę medžiagą. Tokie organizmai yra svarbūs miško „perdirbėjai“: jų veikla padeda grąžinti maistines medžiagas į dirvožemį ir palaikyti natūralią ekosistemos apytaką.

    Tyrimuose taip pat minima, kad likogala gali būti biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis, o kai kurie junginiai laboratorinėmis sąlygomis siejami su antibakteriniu poveikiu. Vis dėlto tai nereiškia, kad miške randamus vaisiakūnius reikėtų rinkti ar naudoti praktiniais tikslais.

  • Giliavandenė žuvis nustebino mokslininkus: vaikšto dugnu, juda šonu ir net atbulomis

    Mokslininkai, filmuodami gyvūnus Pietų Kinijos jūros gelmėse, užfiksavo retą elgesį: giliavandenė žuvis geba ne tik „vaikščioti“ dugnu, bet ir judėti šonu bei atbulomis. Tai pastebėta tyrinėjant jūrinį gaidį, kurio judėjimo būdas primena vėžiagyvių manevrus.

    Tyrimo centre atsidūrė rūšis Scalicus engyceros, priklausanti jūrinių gaidžių grupei. Šios žuvys išsiskiria ypatingais krūtinės pelekų spinduliais, kurie veikia tarsi atskiros „kojytės“ ir leidžia remtis į smėlį ar dumblą.

    Skirtingai nei dauguma iki šiol aprašytų dugnu „vaikštančių“ žuvų, kurios paprastai juda tik pirmyn, nauji vaizdo įrašai parodė platesnį judesių repertuarą. Fiksuota, kad žuvis gali slysti į šoną, o prireikus atsitraukti atbulomis, koreguodama kryptį be apsisukimo.

    „Šis atradimas keičia nusistovėjusį supratimą apie tai, kaip gali judėti dugninės giliavandenės žuvys“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Han Tian.

    Pasak tyrėjų, žuvis judėjimui naudoja trūkčiojančius, „sprogstamus“ impulsus, panašius į krevečių šuolius, ir kartu pasitelkia uodegos mostus plaukimui. Toks derinys leidžia greitai pereiti nuo lėto „ėjimo“ prie staigaus manevro, kai reikia pasprukti ar pakeisti poziciją.

    Tyrėjai taip pat aprašė neįprastas ūsų pavidalo ataugas, vadinamas barbelėmis, kurios išsidėsto skersai kūno ašies. Jos labiau primena grėbliukus, o ne minkštus „ūsus“ ir, manoma, padeda apčiuopti bei „iššukuoti“ nuosėdas ieškant grobio.

    Nors tokia sandara nėra ideali greitam judėjimui, ji suteikia pranašumą maitinantis ant dugno. Žuvis gali tyrinėti gruntą ir net įsmigti į paviršinį nuosėdų sluoksnį, kad efektyviau aptiktų maisto šaltinius.

    Stebėjimai atlikti natūralioje aplinkoje, pasitelkiant giliavandenius aparatus, kurie leido detaliai fiksuoti judesius skirtingose šiaurinės Pietų Kinijos jūros vietose. Tokie tyrimai ypač vertingi, nes daugelis giliavandenių rūšių elgsenos detalių lieka nepastebimos laboratorinėmis sąlygomis.

    Mokslininkai pabrėžia, kad gyvi stebėjimai gelmėse padeda tiksliau suprasti evoliucines adaptacijas. Dugninių žuvų „ėjimas“ laikomas vienu įdomiausių pavyzdžių, kaip pelekai gali įgyti funkcijų, panašių į galūnes, o nauji duomenys rodo, kad tokių prisitaikymų įvairovė gali būti didesnė, nei manyta.

  • 15 kasdienių higienos klaidų, kurias darote net to nepastebėdami: rizika ar tik mitai?

    Net ir žmonės, kurie save laiko tvarkingais, kasdien daro įpročius, galinčius padidinti mikroorganizmų plitimo riziką. Dalis jų nėra pavojingi savaime, tačiau susidėjus keliems veiksniams – nuo drėgmės iki neplautų rankų – tikimybė susidurti su žarnyno infekcijomis ar odos sudirgimais išauga.

    Higienos specialistai pabrėžia paprastą principą: svarbiausia ne sterilumas, o rizikos mažinimas ten, kur užterštumas didžiausias. Tai dažniausiai būna vietos, kurias liečia daug skirtingų žmonių, ir daiktai, kuriuos laikome prie veido ar naudojame valgant.

    Telefonas tualete ir nuleidimas

    Vienas dažniausių įpročių – naudotis telefonu tualete. Kadangi išmanusis telefonas vėliau keliauja prie veido ir ant virtuvės paviršių, jo ekraną ir dėklą verta reguliariai valyti, ypač jei prietaisas dažnai naudojamas viešose vietose.

    Ne mažiau svarbi detalė – klozeto dangtis nuleidžiant vandenį. Nuleidimas gali paskleisti smulkias daleles aplinkoje, todėl uždarytas dangtis ir reguliarus vonios kambario paviršių valymas sumažina užterštumo plitimą.

    Viešuose tualetuose riziką didina ir įprotis dėti telefoną, rankinę ar kitus daiktus ant grindų. Grindys dažnai būna labiausiai užterštas paviršius, o daiktus grąžinus į automobilį ar namus, tarša lengvai pernešama toliau.

    Durų rankenos, liftai ir rankos

    Kasdien liečiame durų rankenas, turėklus, liftų mygtukus ir atsiskaitymo terminalus, kuriuos paliečia šimtai žmonių. Dėl to rankų plovimas po viešų vietų ir prieš valgį išlieka viena efektyviausių priemonių mažinant infekcijų plitimą.

    Ypač dažna klaida – paliesti veidą ar užkandžiauti iškart po kelionės viešuoju transportu ar apsipirkimo. Net jei pavojus neatrodo akivaizdus, būtent tokios situacijos sudaro sąlygas mikroorganizmams patekti į burną, nosį ar akis.

    Batai namuose ir drėgni audiniai

    Vaikščiojimas namuose su lauko batais – įprotis, kuris į patalpas atneša gatvės nešvarumus, dulkes ir tai, kas prikimba prie pado. Dėl tos pačios priežasties avalynės nereikėtų dėti ant baldų ar lovos, ypač jei namuose yra mažų vaikų.

    Drėgni rankšluosčiai ir šluostės, palikti suglamžyti ant lovos ar grindų, ilgiau išlieka šlapi. Drėgmė ir šiluma sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams daugintis, todėl audinius verta džiovinti išskleistus ir reguliariai skalbti.

    Kasdienėje rutinoje riziką gali didinti ir retai plaunamos daugkartinės gertuvės ar termo puodeliai, ypač jei juose laikomi saldinti gėrimai ar kava su pienu. Tokius indus svarbu kruopščiai išplauti, išdžiovinti ir periodiškai patikrinti, ar neliko kvapo ar apnašų.

    Higienos klausimų kelia ir tam tikri grožio įpročiai, pavyzdžiui, labai ilgi dirbtiniai nagai, po kuriais gali kauptis nešvarumai. Taip pat verta kritiškai įvertinti situacijas, kai maistas valgomas rankomis po pramogų ar sporto, jei prieš tai nebuvo galimybės nusiplauti rankų.

    Galiausiai, kai kurios situacijos labiau susijusios su komfortu nei realia grėsme, pavyzdžiui, žmonių perpildyti baseinai ar viešbučių patalynė. Vis dėlto paprasti įpročiai – rankų higiena, asmeninių daiktų valymas ir drėgmės kontrolė – dažniausiai duoda didžiausią naudą.

  • Kalafioras – pigus supermaistas? Kuo jis svarbus senjorų smegenims, žarnynui ir kaulams

    Kalafioras – pigus supermaistas? Kuo jis svarbus senjorų smegenims, žarnynui ir kaulams

    Kodėl kalafioras vertas dėmesio

    Kalafioras neretai vadinamas supermaistu, nors moksliškai tai nėra aiškiai apibrėžtas terminas. Vis dėlto ši daržovė išsiskiria tuo, kad yra lengvai prieinama, nebrangi ir turi daug vertingų maistinių medžiagų.

    Senjorams tai ypač aktualu, nes su amžiumi didėja rizika susidurti su raumenų silpnėjimu, žarnyno veiklos sutrikimais, kaulų tankio mažėjimu ir kognityviniais pokyčiais. Kalafioras gali būti paprastas būdas praturtinti racioną neapkraunant jo kalorijomis.

    Cholinas ir smegenų veikla

    Viena įdomiausių kalafioro sudedamųjų dalių yra cholinas. Organizmas jį naudoja ląstelių membranoms, taip pat acetilcholino gamybai, tai yra neuromediatoriui, susijusiam su atmintimi, nuotaika ir raumenų kontrole.

    Europos maisto saugos tarnyba suaugusiesiems yra nustačiusi pakankamą cholino suvartojimą maždaug 400 miligramų per dieną. Pagal JAV žemės ūkio departamento maistinių medžiagų duomenis, 100 gramų virto kalafioro suteikia apie 39 miligramus cholino, tad visa vidutinė gūžė gali sudaryti maždaug 150–180 miligramų.

    Mokslininkai tiria, ar mažesnis cholino kiekis mityboje gali būti susijęs su blogesne smegenų būkle vyresniame amžiuje. Dalis tyrimų rodo sąsajas, tačiau tokie duomenys dažnai yra stebimieji, todėl jie neįrodo, kad vien cholinas apsaugo nuo demencijos ar Alzheimerio ligos.

    Imunitetas, kaulai ir žarnynas

    Kalafioras yra vitamino C šaltinis, o ši medžiaga prisideda prie imuninės sistemos veiklos ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Taip pat jame yra vitamino K, folatų ir kalio, kurie svarbūs bendrai organizmo funkcijai.

    Daržovėje esantys gliukozinolatai būdingi kryžmažiedėms daržovėms. Smulkinant ir kramtant iš jų gali susidaryti biologiškai aktyvios medžiagos, kurių galimas poveikis sveikatai tiriamas, tačiau kalafioro nereikėtų laikyti konkrečių ligų gydymo ar prevencijos priemone.

    Ne mažiau svarbus ir skaidulų kiekis, jos padeda žarnyno veiklai, reguliuoja tuštinimąsi ir maitina dalį naudingų žarnyno bakterijų. Vis dėlto žmonėms, kurie skaidulų vartoja mažai, didesnė porcija gali sukelti pilvo pūtimą, todėl kiekį verta didinti pamažu.

    Mažai kalorijų, daug panaudojimo būdų

    Kalafioras pasižymi nedideliu energiniu tankiu: 100 gramų žalio kalafioro turi apie 25–27 kilokalorijas. Dėl to jis gali padėti didinti patiekalo tūrį reikšmingai nepadidinant bendro kaloringumo.

    Praktikoje kalafiorą patogu virti garuose, kepti orkaitėje, dėti į sriubas ar troškinius, gaminti daržovių kremą ar švelnią tyrę. Senjorams, kuriems sunkiau kramtyti, ypač tinka minkštai paruoštas kalafioras, o trumpas virimas garuose paprastai padeda išsaugoti daugiau vitamino C.

    Jei yra virškinimo sutrikimų, inkstų ligų ar vartojami kraujo krešėjimą veikiantys vaistai, mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar dietologu. Tai ypač svarbu, kai racione ryškiai didinamas kryžmažiedžių daržovių kiekis.