CP v2

Blog

  • Tinka kaip betonas? Šis rugsėjo triukas su smėliu per kelias savaites atgaivina veją

    Tinka kaip betonas? Šis rugsėjo triukas su smėliu per kelias savaites atgaivina veją

    Po karštos vasaros veja neretai tampa kieta, o vanduo po lietaus nebesusigeria taip greitai kaip anksčiau. Taip nutinka, kai viršutinis dirvos sluoksnis išdžiūsta, susitraukia ir, ypač molingose vietose, susiformuoja tanki plutelė, ribojanti oro ir drėgmės patekimą prie šaknų.

    Dirvą papildomai suslegia ir kasdienis naudojimas: vaikščiojimas, žaidimai, sodo baldai, dažnas vejos pjovimas. Suspaustoje dirvoje sumažėja porų, todėl šaknims ima trūkti deguonies, o veja prasčiau krūmijasi, greičiau reaguoja į sausrą ir gali pradėti gelsti.

    Kas yra vejos smėliavimas?

    Vejos smėliavimas yra priežiūros būdas, kai ant vejos paskleidžiamas plonas, tolygus smėlio sluoksnis. Smėlis turi nusėsti tarp žolės stiebelių ir pasiekti dirvos paviršių, o ne užkloti veją storu sluoksniu.

    Toks „masažas“ padeda pagerinti viršutinio dirvos sluoksnio struktūrą: vanduo lengviau infiltruojasi, o šaknų zonoje padaugėja oro. Ilgainiui tai skatina tvirtesnį įsišaknijimą ir tankesnę, atsparesnę veją.

    Kodėl verta derinti su aeracija?

    Geriausių rezultatų dažniausiai pasiekiama smėliavimą derinant su aeracija, tai yra vejos pradūrimu ar išėmimu nedidelių dirvos „kamštelių“. Aeracija sukuria kanalus, kuriais į gilesnius sluoksnius patenka vanduo ir oras, o smėlis padeda šiuos kanalus išlaikyti atvirus.

    Be to, plonas smėlio sluoksnis gali padėti pamažu išlyginti smulkius nelygumus, atsirandančius dėl dirvos sėdimo ar intensyvaus mindymo. Ten, kur yra įdubimų, dažniau telkšo vanduo, todėl lyginimas prisideda ir prie tolygesnės vejos būklės.

    Kokį smėlį rinktis ir kaip atlikti?

    Smėliavimui rekomenduojamas švarus, plautas kvarcinis arba upinis smėlis be druskų, molio ir dulkių priemaišų. Praktikoje dažnai renkamasi maždaug 0,5–1 milimetro frakcija, nes ji lengviau prasiskverbia į velėną ir mažiau kemša poras.

    Darbus verta pradėti nuo vejos nupjovimo ir kruopštaus nuvalymo, o jei susikaupė storas veltinio sluoksnis, praverčia ir skarifikavimas. Smėlis barstomas plonai, dažniausiai apie 3 milimetrų sluoksniu, ir įšukuojamas grėbliu ar šepečiu taip, kad žolė liktų aiškiai matoma.

    Geriausia rinktis ramią, ne vėjuotą dieną, kai veja sausa, o dirva lengvai drėgna, bet ne pažliugusi. Tokios sąlygos padeda tolygiau paskirstyti smėlį ir sumažina riziką, kad jis sušoks į gumulus ar sudarys atskirą sluoksnį, ypač sunkesnėje, molingoje dirvoje.

  • Paimkite obuolį ir švelniai pasukite: šis gestas išduos, ar metas skinti derlių

    Paimkite obuolį ir švelniai pasukite: šis gestas išduos, ar metas skinti derlių

    Obuolių skynimo laikas ne visada sutampa su tuo, kada vaisiai atrodo gražiausi. Sodininkai išskiria vadinamąją skynimo brandą, kai obuolys jau užaugęs ir tinkamas skinti, vežti bei laikyti, tačiau skonis dar gali būti rūgštesnis ir minkštimas kietesnis.

    Vartojimo branda dažnai ateina vėliau, jau po kelių savaičių laikymo, ypač rudeninėms ir žieminėms veislėms. Tuo tarpu ankstyvos vasarinės veislės neretai subręsta beveik vienu metu ir skynimui, ir valgymui.

    Kaip suprasti, kad jau laikas?

    Patikimiausias namų testas yra paprastas: švelniai pakelkite obuolį ir lengvai pasukite. Jei vaisius lengvai atsiskiria kartu su koteliu, neplėšiant šakos ir netraukiant jėga, dažniausiai tai ženklas, kad skynimo laikas atėjo.

    Verta stebėti ir išorinius požymius, tačiau visada lyginti su konkrečios veislės ypatybėmis. Dažnai žalesnė, pavėsyje esanti obuolio pusė pradeda gelsti, atsiranda veislei būdingas raudonis, stiprėja kvapas, o vaisius pasiekia įprastą dydį.

    Dar vienas praktinis signalas matomas perpjovus obuolį: sėklos turi tamsėti ir ruduoti. Jei sėklos dar šviesios, dalis vaisių gali būti neprinokę, ypač jei vasara buvo vėsesnė arba obelys gausiai užmezgė derlių.

    Kaip skinti, kad nepakenktumėte medžiui?

    Skinti geriausia sausu oru, kai vaisiai ir šakos nėra šlapi nuo lietaus ar rasos. Obuolį suimkite visu delnu, nespauskite, netraukite žemyn ir neplėškite į šoną, o pakelkite į viršų ir pasukite kotelio ašies kryptimi.

    Jei vaisių tenka smarkiai traukti arba kotelis lieka ant šakos, verta palaukti dar kelias dienas. Obuoliai su koteliais paprastai laikosi ilgiau, o skynimas be plėšymo mažina riziką pažeisti trumpąsias šakeles ir pumpurus, nuo kurių priklauso kito sezono derlius.

    Laikymas: smulkmenos, kurios keičia rezultatą

    Nuskintus obuolius dėkite atsargiai, geriausia po vieną, į švarią, vėdinamą tarą, pavyzdžiui, medinę dėžę ar pintą krepšį. Svarbu vaisių nemėtyti, nes net ir nežymūs sumušimai vėliau dažnai virsta puviniu.

    Ilgesniam laikymui tinka vėsi, sausa ir gerai vėdinama patalpa, kurioje vaisiai negauna tiesioginės drėgmės. Laikymo metu pravartu reguliariai perrinkti derlių ir pašalinti pradėjusius gesti obuolius, kad gedimas neplistų.

  • Rabarbaras smulkėja ir plonėja? Šis rudeninis triukas atgaivina kerą ir derlių

    Rabarbaras smulkėja ir plonėja? Šis rudeninis triukas atgaivina kerą ir derlių

    Jei rabarbaras sode kasmet leidžia vis smulkesnius ir plonesnius stiebus, dažniausia priežastis būna per ilgai vienoje vietoje augantis, pernelyg išvešėjęs keras. Tokiu atveju augalui ima trūkti erdvės ir maisto medžiagų, todėl derlius silpnėja, o stiebai plonėja.

    Praktiškiausias sprendimas yra kerą iškasti, padalyti ir persodinti į naują vietą. Tai leidžia atjauninti augalą, pagerinti šaknų būklę ir sumažinti ligų bei puvinių riziką, kuri dažnėja, kai šakniastiebis per tankus ar auga netinkamai paruoštoje dirvoje.

    Kada ir kaip dalyti kerą?

    Rabarbarą patogiausia dalyti ankstyvą rudenį, dažniausiai rugsėjo ar spalio mėnesiais. Dirva dar būna šilta, todėl padalytos dalys spėja įsišaknyti iki žiemos, o pats augalas jau baigia aktyvų vegetacijos sezoną.

    Pirmiausia iškasamas visas keras, geriausia naudojant sodo šakes, kad būtų kuo mažiau pažeistos šaknys. Iškastą šakniastiebį verta nuvalyti, apžiūrėti ir pašalinti pažeistas, supuvusias ar aiškiai sergančias dalis.

    Dalijimui tinka aštrus kastuvas arba tvirtas peilis. Kiekviena nauja dalis turėtų turėti sveiko šakniastiebio gabalą, bent vieną augimo pumpurą ir savą šaknų dalį, nes per smulkiai suskaidytos dalys dažniau prastai prigyja.

    Po dalijimo pjūvio vietas verta palikti kelioms valandoms apdžiūti. Šis paprastas žingsnis sumažina tikimybę, kad pasodinus į drėgnesnę žemę žaizdos pradės pūti.

    Kur sodinti, kad atsigautų?

    Rabarbaras vienoje vietoje gali augti daug metų, todėl vietą verta parinkti atsakingai. Vienam augalui rekomenduojama skirti apie 1 kvadratinį metrą, kad stiebai turėtų erdvės augti, o šakniastiebis nekonkuruotų pats su savimi.

    Geriausiai tinka saulėta arba lengvai pritemdyta vieta, o dirva turėtų būti gili, derlinga ir neišdžiūstanti. Prieš sodinimą naudinga įterpti gerai perpuvusio komposto ir kruopščiai pašalinti piktžoles, nes pirmaisiais metais jos lengvai nustelbia jauną kerą.

    Svarbu nesodinti į tą pačią vietą, kur neseniai augo rabarbaras, nes dirva būna išsekinta, o ligų sukėlėjai gali išlikti. Persodinimas į naują plotą paprastai duoda greitesnį efektą nei bandymas „atgaivinti“ augalą toje pačioje duobėje.

    Sodinant būtina atkreipti dėmesį į gylį: augimo pumpurai turi būti beveik dirvos lygyje arba vos kelių centimetrų gylyje. Per giliai pasodintas keras dažniau pradeda pūti ir prasčiau pasiruošia kitam sezonui.

    Priežiūra po persodinimo

    Iškart po persodinimo rabarbarą reikia gausiai palaistyti, o dirvos paviršių galima mulčiuoti kompostu ar žieve. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę ir sušvelnina temperatūrų svyravimus, o žiemą papildomai apsaugo šaknis.

    Rudenį dirva turėtų būti tolygiai drėgna, tačiau svarbu neperlaistyti, nes užsistovėjęs vanduo skatina šaknų puvinius. Pavasarį rabarbarui naudinga organinė trąša arba kompostas, ypač jei dirvožemis lengvesnis ir greičiau išsiplauna maisto medžiagos.

    Pirmaisiais metais po persodinimo nereikėtų skubėti gausiai skinti stiebų, nes augalui svarbiausia atkurti šaknų sistemą. Jei pasirodo žiedynai, juos verta pašalinti, kad energija būtų nukreipta į kerą ir stiebų formavimą, o ne į žydėjimą.

    Jei rabarbaras smulkėja, tai nebūtinai reiškia, kad augalas senas ir nebepataisomas. Dažniausiai pakanka kerą padalyti, persodinti į derlingą vietą ir leisti jam vieną sezoną sustiprėti, kad kitąmet stiebai vėl būtų stambesni ir sultingesni.

  • Kaimynas negrėbia lapų ir daro kitaip: šis triukas gali išgelbėti veją rudenį

    Kaimynas negrėbia lapų ir daro kitaip: šis triukas gali išgelbėti veją rudenį

    Rudenį veją užkloję lapai daugeliui reiškia grėblį, maišus ir išvežimą. Tačiau vis dažniau pasirenkamas kitas sprendimas – lapus smulkinti vejapjove ir palikti kaip natūralų mulčą, kad organinė medžiaga grįžtų į dirvą.

    Mulčiavimas veikia tik tada, kai lapų sluoksnis nėra storas, o pati veja ir lapai yra sausi. Smulkintos dalelės turi įkristi tarp žolės stiebų, o ne sudaryti dangą ant viršaus, nes priešingu atveju žolei ima trūkti šviesos ir oro.

    Kodėl tai naudinga vejai

    Smulkinti lapai tampa lėtai yrantį organinį sluoksnį sudarančia medžiaga, kuri ilgainiui maitina dirvožemį. Skylančios liekanos prisideda prie humuso formavimosi, o tai padeda dirvai geriau sulaikyti drėgmę ir išlaikyti purią struktūrą.

    Praktinis privalumas paprastas: vienu darbu atliekami du – ir vejos pjovimas, ir rudeninis tvarkymas. Jei po pjovimo matyti storas lapų kilimas, tai ženklas, kad jų buvo per daug ir dalį masės verta surinkti bei panaudoti kitur, pavyzdžiui, lysvėse ar komposte.

    Kada lapų geriau nemulčiuoti

    Didžiausia klaida – smulkinti šlapius, sulipusius lapus. Tokia masė blogai susmulkinama, greitai susispaudžia ir gali paskatinti vejos ligas, ypač jei po to seka vėsesni ir drėgni orai.

    Taip pat verta įvertinti lapų kilmę. Minkštesnių medžių lapai paprastai suyra greičiau, o lėčiau yrantys ir daugiau dirvą rūgštinantys lapai gali būti sudėtingesni vejai, todėl juos dažniau rekomenduojama kompostuoti, maišant su kitomis organinėmis atliekomis.

    Ko vengti dėl augalų sveikatos

    Jei lapai pažeisti ligų, jų palikti ant vejos nereikėtų. Ant lapų išliekantys ligų sukėlėjai gali peržiemoti ir kitą sezoną vėl užkrėsti augalus, todėl saugiau tokius lapus surinkti ir pašalinti kartu su žaliosiomis atliekomis.

    Mulčiuojant svarbu laikytis saiko: tikslas – kad veja po pjovimo vis dar būtų aiškiai matoma ir galėtų kvėpuoti. Tinkamai atliktas mulčiavimas dažnai atrodo beveik nepastebimas, bet ilgainiui teigiamai atsiliepia dirvos būklei.

  • Vienas rudeninis žingsnis ir miečykai žus: kaip teisingai iškasti bei peržiemoti gumbasvogūnius

    Vienas rudeninis žingsnis ir miečykai žus: kaip teisingai iškasti bei peržiemoti gumbasvogūnius

    Spis treści:

    1. Kiedy wykopywać mieczyki? Idealny termin i oznaki dojrzałości bulw
    2. Jak wykopać i obciąć pędy mieczyków po sezonie?
    3. Zaprawianie i przechowywanie cebulek mieczyków

    Kiedy wykopywać mieczyki? Idealny termin i oznaki dojrzałości bulw

    W zależności od terminu sadzenia i posiadanej odmiany mieczyki ogrodowe (Gladiolus hybridus) mogą kwitnąć od lipca do września. Natomiast ich cebulki najlepiej wykopać mniej więcej 4-6 tygodni po przekwitnięciu. Najczęściej okres ten przypada na koniec września i pierwszą połowę października, jednak nie kieruj się tutaj wyłącznie kalendarzem – późno kwitnące rośliny mogą potrzebować znacznie więcej czasu na dojrzewanie bulw.

    Jak więc rozpoznać właściwy moment? Najlepszym wskaźnikiem jest wygląd rośliny – kwiatostan przekwitł, a liście zaczynają wyraźnie żółknąć i zasychać. To znak, że nowa bulwa zdążyła już zgromadzić niezbędne zapasy na zimę i przyszłoroczny wzrost. Warto tutaj wspomnieć, że organ spichrzowy mieczyka jest jednoroczny – w trakcie sezonu stara bulwa zamiera, a nad nią rozwija się nowa bulwa zastępcza wraz z drobnymi bulwkami przybyszowymi.

    Zobacz również:

    Jak chronić mieczyki przed wciornastkiem?
    Porady ogrodnicze

    Szkodnik szybko niszczy mieczyki. Zrób delikatny oprysk, który ochroni kwiaty

    Ewa Leśniewska

    Ewa Leśniewska

    Wykopanie mieczyków we właściwym terminie jest ważne, ponieważ zbyt wczesne wykopanie daje niedojrzałe i słabiej przechowujące się bulwy. Natomiast odwlekanie wykopywania mieczyków w czasie zwiększa ryzyko uszkodzeń mrozowych, gnicia i chorób grzybowych bulw, otwiera się w nowym oknie. Ważne, abyś zdążył je wykopać z ziemi przed silniejszymi przymrozkami i długim okresem zimnej, mokrej pogody.

    Jak wykopać i obciąć pędy mieczyków po sezonie?

    Kiedy mieczyki, otwiera się w nowym oknie wykazują gotowość podziemnego organu spichrzowego, możesz przystąpić do wykopywania bulwy. Żółknące liście możesz przyciąć na wysokość 10-15 cm tuż przed zabiegiem lub chwilę po nim – dłuższa część nadziemna może pomóc w sprawnym wyciągnięciu cebulek z ziemi.

    Gdy gleba jest lekka i przepuszczalna, wystarczy delikatnie pociągnąć za pęd – dojrzała bulwa powinna wyjść z ziemi bez większego wysiłku. Natomiast jeżeli spotkasz się z oporem, chwyć za widły, pazurki lub łopatkę i lekko podważ cebulkę z zapasem ziemi, jednocześnie pociągając za pędy. Zrób to z wyczuciem, aby nie oderwać części nadziemnej od bulwy. Zdrowe liście gladioli możesz wrzucić na pryzmę kompostową.

    Zobacz również:

    Jak zadbać o mieczyki w okresie ich intensywnego wzrostu i kwitnienia?
    Porady ogrodnicze

    Pielęgnacja i nawożenie mieczyków latem. Będą bujnie kwitły aż do jesieni

    Agnieszka Boreczek

    Agnieszka Boreczek

    Zaprawianie i przechowywanie cebulek mieczyków

    Po wykopaniu bulw delikatnie otrzep je z nadmiaru mokrej ziemi, ale unikaj dokładnego czyszczenia, a już w szczególności mycia pod wodą. W tym czasie jednocześnie dokonaj selekcji cebulek pod kątem oznak gnicia czy pleśni – do przechowywania nadają się wyłącznie zdrowe i jędrne egzemplarze.

    Następnie przenieś mieczyki w ciepłe, ale przewiewne miejsce o temperaturze w granicach 22-24°C na 10-14 dni. Bulwy rozłóż w pojedynczych warstwach na papierze w ażurowych skrzynkach lub kartonie. Po tym czasie możesz delikatnie oczyścić bulwy z resztek piasku i ponownie dokonać selekcji cebulek pod kątem zdrowia. Następnie usuń zaschnięte i łatwo odpadające łuski, odetnij korzenie oraz wykręć pozostałość po pędzie.

    Zobacz również:

    Jak sadzić mieczyki, żeby się nie przewracały? orestligetka
    Porady ogrodnicze

    Jak sadzić mieczyki, żeby się nie przewracały? Dorzuć do dołka, a piękniej zakwitną

    Ewa Leśniewska

    Ewa Leśniewska

    Pozbądź się także starej bulwy matecznej oraz rozdziel małe bulwy przybyszowe – wiosną możesz je posadzić razem z dojrzałymi mieczykami, powinny zakwitnąć po ok. 3 sezonach. Jednak do tego czasu przechowuj bulwy w suchym i chłodnym miejscu, gdzie temperatura nie spada poniżej 5°C. Może to być zamknięty garaż, szklarnia czy też ogrodniczy domek na narzędzia.

    Ułóż je podobnie jak podczas suszenia – najlepiej w pojedynczej warstwie na dnie kartonu, papierowej torby, drewnianej skrzynki czy też koszyka wiklinowego. Dodatkowo możesz je przysypać suchym piaskiem, trocinami lub torfem. Jesienią i zimą staraj się regularnie sprawdzać stan bulw i natychmiast usuwać chore, gnijące oraz słabe egzemplarze.

    Źródło: deccoria.pl

    Zobacz również:

    Jak przedłużyć świeżość mieczyków w wazonie? Grunt to przygotowanie pędów.
    Porady domowe

    Co zrobić, by mieczyki nie więdły w wazonie? W kwiaciarniach dodają do wody, gladiole stoją wiele dni

    Justyna Nachman

    Justyna Nachman

    Mieczyk to król ogrodu?Deccoria.pl

  • Pinigai NVO Vilkaviškio rajone tirpsta: paraiškos priimamos iki kol pakaks lėšų

    Vilkaviškio rajono savivaldybė tęsia nevyriausybinių organizacijų finansavimo konkursą: paraiškos priimamos nuo 2026 metų kovo 3 dienos iki kol pakaks tam numatytų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2026 metų spalio 30 dienos 15.00 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad lėšoms pasibaigus kvietimas bus stabdomas, todėl delsimas gali kainuoti galimybę gauti finansavimą.

    Šiemet konkursui numatyta 38 000 eurų. Lėšos skiriamos trims kryptims: projektams iš dalies finansuoti dalyvaujant nacionalinėse, Europos Sąjungos ar kitose programose, NVO veiklos išlaidoms iš dalies kompensuoti bei bendruomeninių organizacijų vaikų žaidimų aikštelių kontrolės ataskaitų parengimo išlaidoms padengti.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti NVO ir bendruomeninės organizacijos, kurių buveinė ir veiklos vykdymo vieta yra Vilkaviškio rajono savivaldybėje. NVO turi atitikti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nustatytą apibrėžimą, o bendruomeninės organizacijos – Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo sąlygas.

    Veiklos išlaidų kompensavimo atveju papildomai vertinama, ar juridinių asmenų registre organizacijai yra priskirta NVO žyma, ar ji nėra likviduojama, ar jai nepradėtos bankroto procedūros, taip pat ar nėra apribota jos veikla. Taip pat tikrinama, ar organizacija yra atsiskaičiusi už ankstesniais metais gautas savivaldybės lėšas ir ar laiku pateikia ataskaitas Juridinių asmenų registrui.

    Kokios išlaidos finansuojamos?

    Pirmojoje priemonėje savivaldybė gali padėti padengti privalomą pareiškėjo prisidėjimo dalį, kai organizacija dalyvauja nacionalinėse ar Europos Sąjungos programose. Tokia praktika savivaldybėse dažnai taikoma tam, kad vietos organizacijos galėtų pritraukti didesnį išorinį finansavimą, kai projektų taisyklės reikalauja nuosavo indėlio.

    Numatyta ir galimybė kompensuoti iki 5 proc. prisidėjimą nuo projekto vertės be PVM, kai PVM pagal konkrečias finansavimo sąlygas laikomas netinkamomis išlaidomis ir pareiškėjas nėra PVM mokėtojas. Taip pat leidžiama apmokėti papildomas, projekto įgyvendinimui būtinas, bet anksčiau nenumatytas prekes ar paslaugas, tačiau tokios išlaidos vieno projekto metu negali viršyti 1 000 eurų su PVM.

    Antroji priemonė skirta daliai NVO kasdienių veiklos išlaidų kompensuoti: šildymui, elektrai, vandeniui ir nuotekoms, šiukšlių tvarkymui. Vienai organizacijai per metus galima skirti ne daugiau kaip 500 eurų, todėl ši priemonė labiau orientuota į bazinį stabilumą, o ne didelius plėtros projektus.

    Trečioji priemonė aktuali bendruomeninėms organizacijoms, kurios valdo vaikų žaidimų aikšteles nuosavybės ar panaudos teise Vilkaviškio rajone. Tokiais atvejais kompensuojamos vaikų žaidimų aikštelių kontrolės ataskaitų parengimo išlaidos, o per metus galima pateikti vieną prašymą.

    Kaip teikti ir ko nepamiršti?

    Prašymai turi būti pildomi kompiuteriu lietuvių kalba pagal nustatytas formas ir pasirašomi organizacijos vadovo arba įgalioto asmens. Jei organizacija privalo turėti antspaudą, dokumentai turi būti patvirtinti ir antspaudu.

    Svarbi sąlyga – pateikus paraišką savivaldybės administracijai jos negalima taisyti ar pildyti pareiškėjo iniciatyva, todėl dokumentus rekomenduojama pasirengti itin kruopščiai. Paprastai prašoma pateikti juridinio asmens registravimo dokumentus, įgaliojimus, deklaraciją, projektų dokumentus, o kai kuriais atvejais ir finansavimo sutartį, išlaidas pagrindžiančius dokumentus ar patalpų valdymą įrodančius registro išrašus.

    Paraiškos priimamos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje, o teikiant nuotoliniu būdu dokumentai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Savivaldybė primena, kad kvietimas galioja tik tol, kol yra likę konkursui numatytų lėšų, todėl organizacijos raginamos paraiškas teikti nelaukiant paskutinių terminų.

  • Į Visaginą grįžta „Draugystė šildo“: moksleiviams – filmas, diskusija ir ekspertų įžvalgos

    Į Visaginą grįžta „Draugystė šildo“: moksleiviams – filmas, diskusija ir ekspertų įžvalgos

    Visagine atnaujinama iniciatyva „Draugystė šildo: padrąsink, įkvėpk, palaikyk!“, skirta mokyklų bendruomenėms kalbėtis apie saugumą, pagarbą ir toleranciją. Organizatoriai pabrėžia, kad patyčių, smurto ir stereotipų temos aktualios ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams bei paaugliams.

    Renginio metu dėmesys bus skiriamas tam, kaip atpažinti žeminantį elgesį, kaip reaguoti stebėtojams ir kur kreiptis pagalbos. Pastaraisiais metais mokyklose vis dažniau aptariamos ir patyčios skaitmeninėje erdvėje, kai spaudimas ar užgauliojimas persikelia į socialinius tinklus ir žinutes.

    Filmas ir diskusija mokiniams

    Spalio 13 dieną Visagino kultūros centro „Draugystė“ kino salėje vyks diskusija ir filmo „Kas slypi už ekranų: saugumas be stereotipų“ peržiūra. Renginys numatytas dviem srautams: 5–8 klasių mokiniams ir 9–12 klasių mokiniams.

    Jaunesniųjų klasių mokinių užsiėmimas vyks nuo 9.30 iki 11.15 valandos, vyresniųjų – nuo 12.00 iki 14.15 valandos. Organizatoriai nurodo, kad kino salėje telpa 120 žiūrovų, todėl dalyvių skaičius derinamas iš anksto.

    Kas ves renginį?

    Diskusiją ves sociologas ir lygių galimybių ekspertas Mažvydas Karalius bei lyčių lygybės ekspertė Paulina Drėgvaitė. Renginio formatas orientuotas į atvirą pokalbį, kad mokiniai galėtų užduoti klausimus ir aptarti realias situacijas, su kuriomis susiduria mokykloje ar internete.

    Organizatoriai tikisi, kad tokios veiklos padeda stiprinti bendruomenės sutelktumą ir mažina toleranciją patyčioms. Mokyklų bendruomenės kviečiamos prisijungti, o dalyvių skaičius derinamas su Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos administracija.

    Iniciatyvą koordinuoja Visagino savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė (patarėja) Danutė Kotovienė. Partneriai – Visagino „Gerosios vilties“ progimnazija ir Visagino kultūros centras.

  • Visaginas ieško lietuvių kalbos mokytojo: neterminuota sutartis ir alga iki 3 001 eurų

    Visaginas ieško lietuvių kalbos mokytojo: neterminuota sutartis ir alga iki 3 001 eurų

    Visagino Verdenės gimnazija paskelbė atranką lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo pareigoms. Skelbimo data – 2026 metų rugsėjo 22 dieną, o darbo sutartis siūloma neterminuota, numatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį.

    Darbo užmokestis nurodomas pagal pareiginės algos koeficientą, kuris siekia 1,1886–1,6693. Pareiginė alga prieš mokesčius – nuo 2 137,10 iki 3 001,40 eurų, o galutinis dydis priklausys nuo kvalifikacijos, darbo stažo ir taikomos kategorijos.

    Kandidatams keliami kvalifikaciniai reikalavimai apima aukštąjį universitetinį išsilavinimą edukologijos srityje ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo kvalifikaciją. Taip pat tikimasi teisės aktų, reglamentuojančių mokytojo darbą, išmanymo ir gebėjimo sklandžiai dėstyti mintis bei dirbti komandoje.

    Gimnazija pabrėžia darbą pagal atnaujintas bendrąsias programas, mokinių motyvacijos stiprinimą ir individualių ugdymosi poreikių įvertinimą. Tarp numatomų užduočių – pagalba mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų ar turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi pasiekimų vertinimas ir nuolatinis grįžtamasis ryšys mokiniams bei jų tėvams ar globėjams.

    Privalumais laikoma pedagoginio darbo patirtis, vyresniojo mokytojo ar aukštesnė kvalifikacinė kategorija, kūrybiškumas, iniciatyvumas ir rekomendacijos iš ankstesnių darboviečių. Dokumentų pakete prašoma pateikti prašymą priimti į darbą, išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas, gyvenimo aprašymą ir pažymą apie asmenį iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.

    Dokumentai priimami nuo 2026 metų rugsėjo 23 dienos iki 2026 metų spalio 6 dienos, juos galima pateikti gimnazijos raštinėje Visagine arba atsiųsti elektroniniu paštu. Atranka vyks pokalbio būdu, o pokalbio laikas numatomas praėjus 3 darbo dienoms po dokumentų pateikimo termino, gimnazijos direktoriaus kabinete.

    Švietimo sektoriuje Lietuvoje išliekant mokytojų trūkumo iššūkiui, tokio pobūdžio skelbimuose vis dažniau akcentuojamas stabilus įdarbinimas ir aiškiai nurodomas atlygio intervalas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad mokyklos, siekdamos pritraukti pedagogus, dažniau komunikuoja apie darbo sąlygas, profesinio augimo galimybes ir aiškesnę atrankos tvarką.

  • Visagine Kultūros diena: mero žinia atskleidė, kas iš tiesų laiko miestą kartu

    Visagine Kultūros diena: mero žinia atskleidė, kas iš tiesų laiko miestą kartu

    Rugsėjo 22 dieną Visagine minima Kultūros diena. Šia proga miesto bendruomenę pasveikino Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz, pabrėžęs, kad kultūra mieste gyva ne tik per šventes, bet ir kasdienėje veikloje.

    Pasak mero, kultūrinis gyvenimas Visagine atsiskleidžia koncertuose, parodose, spektakliuose ir įvairiuose bendruomenių susibūrimuose. Jis akcentavo, kad svarbiausia kultūros dalis yra žmonės, kurie ją kuria, puoselėja ir vertina.

    Visaginas išsiskiria kultūrų įvairove, kai vienoje vietoje susitinka skirtingos tradicijos, kalbos ir patirtys. Toks daugialypis miesto identitetas, anot sveikinimo, yra viena ryškiausių Visagino stiprybių ir vertybių.

    „Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie skiria savo laiką ir energiją, kad mieste netrūktų prasmingų susitikimų ir patirčių“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Meras padėkojo kultūros darbuotojams, menininkams, atlikėjams, kūrėjams, bendruomenėms, renginių organizatoriams ir savanoriams. Jo teigimu, būtent jie sukuria progas žmonėms susitikti, išgirsti, atrasti ir patirti kultūrą kaip kasdienę miesto gyvenimo dalį.

    Tokie akcentai ypač aktualūs pastaraisiais metais, kai savivaldybės visoje Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiria ne vien dideliems renginiams, bet ir nuosekliam kultūros prieinamumui, bendruomenių įtraukimui bei vietos kūrėjų stiprinimui. Visagine, kur svarbi daugiakultūrė tapatybė, kultūros iniciatyvos tampa ir bendruomenės ryšius telkiančiu veiksniu.

    Sveikinimą meras užbaigė linkėjimu švęsti Kultūros dieną ir išlaikyti miestą vienijančią kūrybos bei bendrystės dvasią.

  • Kas nutiko Zarasuose? Kontrolės komiteto posėdis virto viešu signalu dėl skaidrumo

    Rugsėjo 22 dieną vyko Zarasų rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdis, transliuotas per „Youtube“. Tokie posėdžiai paprastai nagrinėja savivaldybės vidaus kontrolę, audito išvadas ir tai, kaip laikomasi teisės aktų bei procedūrų.

    Kontrolės komitetas savivaldybėse yra vienas svarbiausių mechanizmų, padedančių tarybai vykdyti priežiūros funkciją. Jo dėmesio centre dažniausiai atsiduria savivaldybės įstaigų veiklos rezultatai, lėšų naudojimo pagrįstumas, viešųjų pirkimų procesai ir kontrolės priemonių veiksmingumas.

    Nors transliacijos įrašas leidžia gyventojams stebėti posėdžio eigą, vien vaizdo įrašas ne visada suteikia pakankamai konteksto. Praktikoje didžiausia vertė atsiranda tada, kai kartu viešinami darbotvarkės klausimai, sprendimų projektai, priedai ir aiškūs nutarimai, kad gyventojai galėtų suprasti, kas konkrečiai nutarta ir kokie terminai nustatyti.

    Viešumas tampa nauju standartu

    Lietuvoje savivaldos institucijų posėdžių viešinimas pastaraisiais metais įsitvirtino kaip įprasta praktika, ypač kai visuomenė jautriai reaguoja į lėšų panaudojimą ir sprendimų priėmimo skaidrumą. Transliacijos ir įrašai didina atskaitomybę, nes tarybos narių klausimai ir administracijos atsakymai lieka viešai patikrinami.

    Gyventojams toks formatas svarbus ir dėl praktinių priežasčių: ne visi gali atvykti į posėdžius darbo metu, o įrašas leidžia susipažinti su diskusijomis patogiu laiku. Savivaldybėms tai taip pat yra būdas mažinti įtampą dėl gandų, nes faktinė informacija tampa prieinama be tarpininkų.

    Ką verta patikrinti po posėdžio?

    Po tokio posėdžio gyventojams ir bendruomenėms svarbiausia atkreipti dėmesį, ar paskelbti sprendimai ir jų įgyvendinimo terminai. Ne mažiau reikšminga, ar protokoluose aiškiai įvardyti atsakingi vykdytojai ir kokie veiksmai numatyti, jei nustatomi trūkumai.

    Jei posėdyje svarstyti auditai ar patikrinimų išvados, papildomą aiškumą suteikia viešinami dokumentai ir suvestinės: kokios rizikos įvardytos, kokios rekomendacijos teikiamos ir ar jos bus įgyvendintos. Tokia informacija dažnai turi tiesioginę reikšmę paslaugų kokybei ir savivaldybės biudžeto disciplinai.