CP v2

Blog

  • „Vilniaus vandenys“ atskleidė, kas slepiasi už čiaupo: kampanija ir 1 mln. eurų sutaupymai

    Didžiausia šalies vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pristatė naują integruotos komunikacijos kampaniją „Vilniuje tai normalu“. Ja siekiama paprastai paaiškinti gyventojams ir miesto svečiams, kiek nematomo darbo slypi už kasdienio veiksmo atsukus čiaupą.

    Kampanijos žinutė remiasi idėja, kad aukštas vandens paslaugų standartas ilgainiui tampa nepastebima norma. Pasak bendrovės, Vilniuje geriamas vanduo, infrastruktūros priežiūra ir nuotekų tvarkymas yra kasdienė rutina, nors daugelyje pasaulio miestų tokia kokybė vis dar laikoma prabanga.

    „Mūsų tikslas – kad aukšta vandens paslaugų kokybė gyventojams būtų savaime suprantama, tačiau už šio paprastumo slypi sudėtinga infrastruktūra, technologijos ir atsakingas specialistų darbas“, – sakė „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovė Paulė Pupinytė-Bružienė.

    Bendrovė pabrėžia, kad paslaugos teikiamos ne tik Vilniaus mieste, bet ir Vilniaus, Švenčionių bei Šalčininkų rajonuose. Iš viso „Vilniaus vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis aptarnauja daugiau nei 600 tūkst. gyventojų.

    Kampanijoje akcentuojami ir konkretūs procesai, kurių kasdienybėje nematome. Pavyzdžiui, bendrovė skelbia, kad nuotekas išvalo iki 12 mikronų dydžio dalelių, o valymo efektyvumą padeda didinti dirbtinis intelektas, leidžiantis per metus sutaupyti apie 1 000 000 eurų.

    Kita kryptis, kurią „Vilniaus vandenys“ sieja su miesto atsparumu ir tvarumu, yra energijos gamyba iš nuotekų dumblo. Bendrovės duomenimis, taip pagaminama apie 26,4 proc. įmonei reikalingos elektros, o tai mažina priklausomybę nuo išorinių energijos kainų svyravimų.

    Pristatydama kampaniją įmonė priminė ir investicijų mastą. Per pastaruosius 5 metus į infrastruktūros plėtrą ir paslaugų kokybės gerinimą investuota apie 208 mln. eurų, o tai, pasak bendrovės, leidžia nuosekliai atnaujinti tinklus, mažinti avarijų riziką ir užtikrinti paslaugų patikimumą augančiam miestui.

    „Synthesis Consulting Group“ strategas Marius Mozūraitis teigė, kad kampanijos kūrybinė įžvalga gimė iš paradokso, kai patikimai veikiantis aukštas standartas tampa beveik nematomas. Pasak jo, būtent vanduo yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip kasdien naudojamės sudėtingomis sistemomis apie jas negalvodami.

    Kampaniją „Vilniuje tai normalu“ „Vilniaus vandenys“ įgyvendina kartu su „Synthesis Consulting Group“, „Dentsu Lithuania“ ir „Headline“. Bendrovė tikisi, kad komunikacija padės aiškiau suprasti, kodėl vandens ūkis reikalauja nuolatinės priežiūros, investicijų ir technologinių sprendimų.

  • Tik 5 dienos paraiškoms: jaunoms šeimoms Radviliškyje – dviguba parama pirmajam būstui

    Nuo rugsėjo 14 dienos jaunos šeimos galės teikti prašymus valstybės finansinei paskatai pirmajam būstui regionuose įsigyti. Radviliškio rajone planuojančios kurtis šeimos gali tikėtis didesnės bendros naudos, nes papildomai prie valstybės subsidijos prisideda ir Radviliškio rajono savivaldybė.

    Paraiškų langas bus trumpas: prašymai priimami nuo rugsėjo 14 dienos 9 valandos iki rugsėjo 18 dienos 12 valandos. Šiam kvietimui valstybė numato apie 6 000 000 eurų.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymą reikia teikti savivaldybei, kurios teritorijoje planuojama pirkti pirmąjį būstą. Tai galima padaryti atvykus į savivaldybės administraciją, siunčiant registruotu laišku arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

    Jei prašymas teikiamas ne elektroniniu būdu, svarbus registravimo laikas, kai savivaldybė prašymą įkelia į sistemą. Dėl didelio aktyvumo tokiais kvietimais gyventojai paprastai raginami dokumentus pasiruošti iš anksto, kad nepritrūktų laiko taisymams.

    Kiek siekia valstybės subsidija?

    Valstybės subsidijos dydis priklauso nuo vaikų skaičiaus šeimoje: be vaikų arba su vienu vaiku skiriama 10 proc., su dviem vaikais – 12,5 proc., su trimis ir daugiau vaikų – 15 proc. Subsidija skaičiuojama nuo būsto kredito dalies, tačiau nustatyta didžiausia kredito suma, nuo kurios skaičiuojama parama, yra 87 000 eurų.

    Taikomas ir turto vertės „lubų“ kriterijus: perkamo būsto vertė negali viršyti 120 000 eurų. Vertinama tiek turto vertintojo nustatyta vertė, tiek pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina.

    Kas laikoma jauna šeima?

    Paramos prasme jauna šeima laikomi sutuoktiniai arba registruotą partnerystę sudariusi pora, taip pat vienas vaiką ar vaikus auginantis tėvas ar mama, kai amžius neviršija 36 metų. Dažniausiai taikoma taisyklė, kad šeima negali turėti nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, tačiau numatytos išimtys.

    Išimtys galioja, kai turimo būsto naudingasis plotas vienam šeimos nariui neviršija 14 kvadratinių metrų arba būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. Taip pat būtina deklaruoti turtą, nors šeimos pajamos ir turto vertė šios priemonės atveju nėra vertinamos.

    „Nuosavas būstas jaunai šeimai dažnai yra vienas didžiausių pirmųjų finansinių iššūkių. Norime, kad jauni žmonės, kurie savo ateitį mato Radviliškio rajone, žinotų, jog priimdami tokį svarbų sprendimą jie gali sulaukti ne tik valstybės, bet ir mūsų savivaldybės pagalbos“, – sakė Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis.

    Ką papildomai siūlo Radviliškio rajonas?

    Radviliškio rajono savivaldybės taryba šių metų vasarį priėmė sprendimą papildomai remti jaunas šeimas, kurios perka pirmąjį būstą rajone ir naudojasi valstybės subsidija. Savivaldybės parama taip pat skaičiuojama nuo būsto kredito sumos ir priklauso nuo vaikų skaičiaus.

    Vaikų neauginančiai arba vieną vaiką auginančiai jaunai šeimai savivaldybė gali kompensuoti 7 proc., dviem vaikais – 9 proc., trims ir daugiau vaikų – 11 proc. Tokia papildoma priemonė savivaldybėje pristatoma kaip būdas mažinti pradinę finansinę naštą ir didinti regiono patrauklumą jaunoms šeimoms.

    „Priimdami sprendimą dėl savivaldybės paramos siekėme labai paprasto dalyko – kad jaunai šeimai pasirinkti Radviliškio rajoną būtų lengviau. Vieniems ši pagalba padės sukaupti trūkstamą sumą, kitiems sumažins finansinę naštą“, – sakė K. Račkauskis.

    Kokie įsipareigojimai taikomi gavus paramą?

    Gavus valstybės subsidiją, per šešis mėnesius nuo būsto įsigijimo visi šeimos nariai turi jame deklaruoti gyvenamąją vietą. Deklaracija turi būti išlaikyta ne trumpiau kaip penkerius metus nuo nuosavybės įgijimo dienos.

    Jeigu per pirmuosius penkerius metus būstas būtų perleistas kitam asmeniui, subsidiją tektų grąžinti, nors teisės aktuose numatytos tam tikros išimtys. Šeimoms rekomenduojama iš anksto pasitikrinti atitiktį reikalavimams ir susirinkti dokumentus dar iki kvietimo pradžios.

  • Kaunas ruošia 16,3 mln. eurų ekstremalaus sporto centrą: ministerijai prašys pusės sumos

    Kauno savivaldybė sieks gauti dalinį valstybės finansavimą planuojamam Ekstremalaus sporto centrui Aleksote. Neeiliniame tarybos posėdyje pritarta paraiškos teikimui Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o statybų startas numatomas dar šį rudenį.

    Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis teigia, kad projektas atitinka ministerijos kvietimo sąlygas ir gali surinkti daug vertinimo balų. Savivaldybė tikisi, kad valstybės parama galėtų padengti apie pusę visos projekto vertės.

    „Mūsų projektas puikiai atitinka kvietime nustatytas sąlygas. Yra tikimybė, kad dalinis finansavimas padengtų pusę projekto sumos“, – sakė Tadas Metelionis.

    Didžiausias kompleksas Baltijos šalyse

    Planuojama, kad centras bus maždaug 4 000 kvadratinių metrų ploto ir, savivaldybės vertinimu, taps didžiausiu tokio tipo objektu Baltijos šalyse. Jis būtų pritaikytas tiek pradedantiesiems, tiek profesionaliems sportininkams ir varžyboms.

    Projekte numatyta infrastruktūra riedlenčių sportui, BMX ir kitiems dviračiams, triukiniams paspirtukams bei kitoms ratukinėms priemonėms. Taip pat planuojama erdvė parkūrui, lauko kopimo sienelė ir bėgimo su kliūtimis zonos.

    Lauko zonos ir susisiekimas

    Lauko teritorijoje ketinama įrengti dengtas ir atviras, viešai prieinamas sporto erdves, taip pat gatvės stiliaus zonas su dubens formos elementu. Plane numatytos ir asfalto dangos pump track trasos bei atskira zona pradedantiesiems.

    Sklype S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje taip pat planuojama sutvarkyti prieigas lankytojams, įrengti dviračių stovus, automobilių stovėjimo aikštelę, apšvietimą, želdinius ir būtinus inžinerinius tinklus. Savivaldybė akcentuoja, kad tai svarbu ne tik sporto funkcijai, bet ir patogiam objekto pasiekiamumui kasdien.

    Kiek kainuos ir kas mokės?

    Bendra projekto vertė šiuo metu vertinama 16,33 mln. eurų. Jei ministerija skirtų dalinį finansavimą, Kaunas tikisi apie 8 mln. eurų paramos, o likusi suma būtų dengiama iš savivaldybės biudžeto.

    Projektas siejamas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sporto infrastruktūros plėtros kryptimis 2022–2030 metų laikotarpiu. Savivaldybė tikisi, kad valstybės indėlis leistų greičiau įgyvendinti objektą, kurio poreikį didina augantis urbanistinių sporto šakų populiarumas.

  • Duobėtas kelias iki sklypo varo iš proto: paaiškėjo, kas privalo jį tvarkyti ir kada

    Duobėtas, nevalomas ar po liūčių neišvažiuojamas kelias iki žemės sklypo daugeliui tampa kasdieniu galvos skausmu. Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad kelio priežiūra savaime nėra jos funkcija, todėl pirmiausia būtina išsiaiškinti kelio teisinį statusą ir kam jis priklauso.

    Praktikoje dažniausiai pasitaiko trys situacijos: kelias yra valstybinės reikšmės, vietinės reikšmės arba privažiavimas vyksta servitutu per kito asmens žemę. Nuo šių aplinkybių priklauso, į ką kreiptis dėl duobių taisymo, greideriavimo, žvyravimo ar žiemos priežiūros.

    Valstybinės reikšmės keliai

    Magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai priskiriami valstybinės reikšmės keliams. Už jų priežiūrą ir organizavimą atsakinga akcinė bendrovė „Via Lietuva“, todėl būtent ji laikoma pagrindiniu kelio valdytoju.

    Svarbu suprasti, kad vien tai, jog valstybinės reikšmės kelias yra konkrečios savivaldybės teritorijoje, nereiškia, kad jį tvarkyti privalo savivaldybė. Dėl kelio dangos būklės, kelkraščių, ženklinimo ar žiemos priežiūros klausimų dažniausiai reikia kreiptis į kelio valdytoją.

    Vietinės reikšmės keliai ir gatvės

    Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės skirti vietiniam susisiekimui ir paprastai jungia gyvenvietes, rekreacijos objektus ar rajoninius kelius. Jų priežiūra, remontas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija.

    Jeigu nustatoma, kad kelias yra vietinės reikšmės, dėl duobių, dangos greideriavimo, sniego valymo ar kitų problemų reikėtų kreiptis į atitinkamą savivaldybę. Tai aktualu ir tuomet, kai kelias realiai naudojamas gyventojų, tačiau nėra valstybinės reikšmės kelias.

    Vietinės reikšmės kelių grupei priskiriami ir vidaus keliai, naudojami konkrečių fizinių ar juridinių asmenų reikmėms. Tokiais atvejais priežiūros klausimus sprendžia savininkas arba bendraturčiai pagal tarpusavio susitarimus ir naudojimosi tvarką.

    Servitutinis privažiavimas ir valstybinė žemė

    Į sklypą kartais patenkama per kitam asmeniui priklausančią žemę, naudojantis kelio servitutu. Civilinis kodeksas numato, kad kai servitutui tinkamai naudoti būtina remontuoti ar išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, tai paprastai turi atlikti servituto turėtojas, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

    Jeigu tuo pačiu keliu naudojasi ir žemės savininkas, pareiga jį prižiūrėti gali tekti abiem pusėms proporcingai pagal naudojimąsi, nebent nustatyta kita tvarka. Tokiose situacijose dažnai prireikia aiškaus rašytinio susitarimo, kad vėliau nekiltų ginčų dėl išlaidų.

    Pasitaiko ir atvejų, kai privažiavimas faktiškai egzistuoja laisvoje valstybinėje žemėje, tačiau atskiras žemės sklypas keliui nėra suformuotas. Vien tai, kad kelias eina per valstybinę žemę, automatiškai nereiškia, kad valstybė privalo jį tvarkyti.

    Jeigu gyventojas nori tokį privažiavimą tvarkyti ar įteisinti, pirmiausia reikia nustatyti, kas yra konkrečios valstybinės žemės patikėtinis. Darbams valstybinėje žemėje paprastai būtinas patikėtinio sutikimas, o kai patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, prašymai teikiami per Žemės informacinę sistemą.

  • Kaunas ruošia viešojo transporto revoliuciją: 6 terminalai keis maršrutus ir persėdimus

    Kaunas ruošiasi vienai didžiausių pastarųjų metų viešojo transporto permainų – planuojama pertvarkyti maršrutų tinklą, atsisakant dalies dubliavimų ir kuriant aiškesnę sistemą su persėdimo terminalais. Savivaldybė tikisi, kad tai leistų padidinti reisų dažnumą, sutrumpinti kelionės laiką ir pagerinti patikimumą.

    Per pastarąjį dešimtmetį miestas atnaujino autobusų ir troleibusų parką, diegė technologinius sprendimus, o nuolatiniams keleiviams mėnesinių bilietų kaina ilgą laiką išliko nepakitusi. Vis dėlto, pasak miesto atstovų, dabartinis maršrutų modelis per laiką išsiplėtė į daugybę atšakų, o dalis jų kertasi ar dubliuoja vieni kitus.

    Terminalai ir aiškesnis maršrutų stuburas

    Kauno savivaldybė siūlo skirtinguose mikrorajonuose įrengti persėdimo punktus – terminalus, kuriuose susitiktų skirtingų krypčių maršrutai. Idėja paprasta: iš miesto pakraščių atvykę keleiviai terminale persėstų į dažnai kursuojančias pagrindines linijas, kurios per tankiausiai apgyvendintas teritorijas veiktų kaip miesto viešojo transporto stuburas.

    „Žvelgdami į priekį, imamės pertvarkyti ir viešojo transporto maršrutų tinklą. Pokyčiai užtikrintų dar patogesnes keliones ir padidintų teikiamos paslaugos pasiekiamumą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Transporto specialistai akcentuoja, kad augančiuose miestuose kelionė be persėdimų ne visada reiškia greičiausią ar patikimiausią sprendimą. Pertvarkos esmė būtų tokia, kad keleiviui svarbiausia taptų ne konkretus maršruto numeris, o garantija, kad terminale kitas reisas atvyks po kelių minučių.

    Kada ir kur numatomi pirmieji terminalai

    Šiuo metu ryškiausias viešojo transporto mazgas Kaune veikia prie Kauno pilies, tačiau, savivaldybės vertinimu, pilnavertei sistemai reikėtų bent 6 tokių vietų. Pirmieji terminalai planuojami Raudondvario ir Žemaičių plentuose, o reikalinga infrastruktūra, kaip teigiama, galėtų atsirasti jau kitais metais.

    Vėlesniu etapu terminalai būtų numatyti Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektuose, taip pat Aleksote ir Panemunėje. Planuojama, kad terminalai tarnautų ne tik keleivių persėdimams, bet ir vairuotojų poilsiui bei efektyvesniam transporto priemonių darbo organizavimui.

    „Keleiviui svarbu, ar maršrutas kursuoja pakankamai dažnai, ar jis patikimas, ar kelionė nėra per ilga, ar persėdimas aiškus ir patogus. Augančiuose miestuose toks principas ne visuomet leidžia sukurti greičiausią ir patogiausią sistemą“, – teigė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Ką rodo dabartinio tinklo skaičiai

    Savivaldybė nurodo, kad 2017–2024 metais autobusų maršrutų skaičius išaugo nuo 38 iki 48, o autobusų tinklo ilgis padidėjo beveik ketvirtadaliu. Tačiau kartu per kelerius metus sumažėjo pagrindinių maršrutų darbo dienų reisų skaičius, todėl, miesto vertinimu, kiekybinė plėtra ne visada virto dažnesniu susisiekimu.

    Šiuo metu Kaune veikia 69 viešojo transporto maršrutai, nemaža jų dalis važiuoja per miesto centrą. Dėl to kai kuriose centrinėse stotelėse sustoja apie 20 ar net daugiau skirtingų maršrutų, o tai didina apkrovas ir apsunkina stabilų tvarkaraščių laikymąsi.

    Planuojama, kad įrengus terminalus ir perbraižius maršrutus, miestas galėtų racionaliau naudoti transporto priemonių ridą ir vairuotojų darbo laiką. Sutaupyti resursai būtų nukreipiami ten, kur keleivių srautai didžiausi, o mažesnio poreikio atkarpos būtų aptarnaujamos lanksčiau.

    Siūlymas įtvirtintas rengiamame Darnaus judumo plano atnaujinime, o galutinį sprendimą priims Kauno miesto taryba. Savivaldybė pabrėžia, kad pertvarka būtų laipsniška, o pokyčių tikslas – padaryti viešąjį transportą realia alternatyva automobiliui.

  • „Stanmore Resources“ perima kokso anglies kasyklą Australijoje: sandoris gali būti užbaigtas 2026 metų pabaigoje

    Australijos bendrovė „Stanmore Resources“ susitarė su Pietų Afrikos kasybos grupe „Exxaro Resources“ dėl kokso anglies kasyklos Moranbah South perėmimo Kvinslande. Sandorio vertė siekia apie 97 milijonus eurų, o jo užbaigimas numatomas 2026 metų ketvirtojo ketvirčio pabaigoje, gavus reguliuotojų leidimus.

    Įsigijimas svarbus dėl to, kad Moranbah South telkinys siejamas su kokso anglimi, naudojama plieno gamyboje. Skirtingai nei energetinė anglis, kokso anglis yra strateginė žaliava aukštakrosnėms, todėl tokie aktyvai išlieka paklausūs net ir griežtėjant klimato politikai bei spartėjant energetikos transformacijai.

    Sandorio sąlygos ir priklausomybės

    Susitarimas yra sąlyginis ir priklauso nuo to, ar „Exxaro Resources“ užbaigs atskirą sandorį, susijusį su 50 proc. dalies perėmimu jungtinėje veikloje. Taip pat minimos pirmumo teisės ir kiti su ankstesniais susitarimais susiję įsipareigojimai, kurie gali turėti įtakos galutinei sandorio struktūrai.

    Tokia schema rodo, kad kasybos sektoriaus M ir A sandoriai vis dažniau tampa kelių etapų procesais, kai galutinis nuosavybės perleidimas priklauso nuo ankstesnių akcininkų sprendimų ir konkurencijos bei investicijų patikrų. Praktikoje tai reiškia, kad rinkos dalyviai vis daugiau dėmesio skiria ne tik kainai, bet ir sandorio įgyvendinimo rizikai.

    Kas žinoma apie Moranbah South

    Skelbiama, kad Moranbah South telkinyje yra apie 724 milijonai tonų kokso anglies išteklių, taip pat nurodomos dvi kasybos koncesijos netoli kitų regiono projektų. Kvinslandas laikomas vienu svarbiausių metalurginės anglies gavybos regionų pasaulyje, todėl vietos logistika ir eksporto infrastruktūra yra reikšmingas konkurencinis pranašumas.

    „Stanmore Resources“ sandorį pristato kaip žingsnį, papildantį bendrovės metalurginės anglies portfelį. Įmonė jau valdo kitus aktyvus Australijoje, o plėtra Kvinslande gali stiprinti tiekimo grandinę klientams, susijusiems su plieno pramone Azijoje ir kituose regionuose.

    Plieno pramonei svarbi žaliava

    Kokso anglis išlieka viena kritinių žaliavų tradicinei plieno gamybai, tačiau sektorius tuo pat metu ieško mažesnių emisijų sprendimų. Dalis gamintojų investuoja į elektrines lankines krosnis ir didesnį metalo laužo panaudojimą, o Europoje ir kitur vyksta bandymai su tiesiogine geležies redukcija, naudojant mažesnės taršos energiją.

    Vis dėlto pereinamasis laikotarpis gali užtrukti, todėl metalurginės anglies aktyvai vis dar laikomi reikšminga pramonės tiekimo dalimi. Šiame kontekste Moranbah South perėmimas gali būti vertinamas kaip bandymas užsitikrinti ilgalaikius išteklius laikotarpiui, kai pasaulio plieno paklausa išlieka didelė, o pasiūla – jautri investicijų ciklams ir reguliaciniams sprendimams.

    „Stanmore Resources“ yra Australijos metalurginės anglies gavybos bendrovė, kurios būstinė yra Brisbene. „Exxaro Resources“ – Pietų Afrikos kasybos grupė, vykdanti veiklą įvairių išteklių gavybos srityse, įskaitant anglį ir geležies rūdą, o jos būstinė yra Centurion.

  • Lenkijos pensijų indeksavimas 2027 metais: minimalios išmokos gavėjams – iki 1 000 eurų daugiau per metus

    Kodėl vėl kalbama apie didesnį indeksavimą?

    Lenkijoje viešojoje erdvėje aptariamos naujausios prielaidos, kad 2027 metais pensijos ir rentos gali būti indeksuojamos labiau, nei prognozuota anksčiau. Tai siejama su atnaujintomis makroekonominėmis prognozėmis, ypač infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčiais.

    Pensijų indeksavimas Lenkijoje paprastai remiasi praėjusių metų kainų augimu ir dalimi realaus darbo užmokesčio didėjimo, todėl infliacijos svyravimai greitai persikelia į išmokų dydį. Kuo didesnis kainų augimas ir atlyginimų dinamika, tuo labiau kyla bazinės socialinio draudimo išmokos.

    Kiek gali paaugti minimali pensija?

    Pagal viešai skelbiamus skaičiavimus, 2027 metais indeksavimo koeficientas gali siekti apie 3,96 proc. Tai reikštų, kad minimali senatvės pensija galėtų didėti nuo 1 978,49 Lenkijos zlotų iki 2 056,84 zlotų.

    Perskaičiavus į eurus pagal apytikslį 0,23 euro už 1 zlotą kursą, tai būtų augimas nuo maždaug 455 eurų iki apie 473 eurų per mėnesį prieš mokesčius. Mėnesinis skirtumas sudarytų apie 18 eurų, o per metus vien dėl pagrindinės pensijos padidėjimo susidarytų maždaug 216 eurų.

    „Kuo didesnė pensija ar renta, tuo daugiau papildomų pinigų po indeksavimo pasiekia senjorų pinigines“, – pabrėžiama Lenkijos žiniasklaidos skaičiavimuose.

    Kas keisis dėl 13-osios ir 14-osios pensijos?

    Lenkijoje papildomos 13-oji ir 14-oji pensijos yra reikšminga metinių pajamų dalis, o jų dydžiai siejami su minimalia pensija. Dėl to didesnis indeksavimas paprastai automatiškai kelia ir šių išmokų „bazę“.

    13-oji pensija įprastai mokama pavasarį ir atitinka minimalią pensiją, tačiau galutinė suma „į rankas“ mažėja dėl privalomų atskaitymų. 14-oji pensija priklauso nuo pagrindinės pensijos dydžio ir taikomų ribų, todėl ne visi gauna pilną sumą.

    „Galutinis indeksavimo rodiklis paaiškėja tik tada, kai suvedami visi metų duomenys, pirmiausia metinė infliacija“, – akcentuoja ekspertai, primindami, kad prognozės gali kisti.

    Kiek per metus gali susidaryti papildomai?

    Lenkijos žiniasklaidoje pateikiama išvada, kad minimalios pensijos gavėjui per metus papildomos pajamos, susumavus indeksavimo poveikį ir susijusias išmokas, gali priartėti prie 4 383 zlotų. Perskaičiavus į eurus, tai sudarytų apie 1 000 eurų per metus.

    Vis dėlto tai nėra garantuota suma kiekvienam, nes galutinį rezultatą lemia ne tik indeksavimo procentas, bet ir 13-osios bei 14-osios pensijos mokėjimo taisyklės, ribos bei atskaitymai. Aiškesnis vaizdas susiformuoja tik priartėjus oficialiam sprendimui ir paskelbus galutinius rodiklius.

  • Nekilnojamojo turto mokestis gali brangti: teismai plečia „statinio“ sąvoką, klius ir tvoroms

    Kas keičiasi ir kodėl svarbu

    Lenkijoje daugėja ginčų dėl to, kaip taikyti atnaujintas pastato ir statinio apibrėžtis, nuo kurių tiesiogiai priklauso nekilnojamojo turto mokesčio dydis. Administraciniai teismai vis dažniau plačiau aiškina, kokie objektai turi būti laikomi statiniais, todėl daliai savininkų ir įmonių mokesčiai gali pastebimai augti.

    Esminė takoskyra paprasta: pastatai paprastai apmokestinami pagal naudingojo ploto kvadratinius metrus, o statiniai, susiję su ūkine veikla, dažnai apmokestinami pagal jų vertę. Būtent dėl to objekto „perkėlimas“ į statinių kategoriją gali reikšti didesnę mokestinę naštą.

    Kaip tai gali paveikti savininkus

    Teismų praktikoje ryškėja tendencija, kad į statinių sąrašą gali patekti ne tik akivaizdūs inžineriniai objektai, bet ir įvairi infrastruktūra bei įrenginiai, būtini veiklai. Tai aktualu pramonei, logistikai, energetikai ir objektų valdytojams, kurie valdo daug skirtingų konstrukcijų bei įrangos.

    Skelbiama, kad teismai statiniais kai kuriais atvejais linkę pripažinti transformatorius, vėdinimo įrangą, įvairias talpyklas, šilumos punktus ir net žemesnes nei 2,20 metro tvoras. Tokia kryptis reiškia, kad apmokestinimas gali išsiplėsti į objektus, kurie anksčiau mokesčių prasme buvo vertinami švelniau.

    Teismų sprendimai dar nėra galutiniai

    Svarbus niuansas tas, kad dalis sprendimų dar nėra galutiniai, todėl situacija gali kisti. Galutinį žodį tokiose bylose dažnai taria aukštesnės instancijos teismas, į kurį nukeliauja kasaciniai skundai.

    Kol nėra suformuota stabili ir vienoda praktika, rizika išlieka abiem pusėms: savininkams sunkiau tiksliai prognozuoti mokestį, o savivaldybėms ir mokesčių administratoriams tenka derinti vertinimus su teismų kryptimi. Dėl to įmonėms patariama iš anksto įsivertinti, ar jų valdomi objektai gali būti priskirti statiniams, ir pasiruošti galimiems mokesčio perskaičiavimams.

  • Brangstant grabui ir ąžuolui, dėmesys krypsta į robiniją akacinę: ar ji kominkui tikrai apsimoka?

    Brangstant malkoms, dalis namų ūkių vėl intensyviau svarsto kūrenimą kietuoju kuru, ypač turint kominką ar krosnį. Tarp populiariausių pasirinkimų ilgą laiką dominavo grabas ir ąžuolas, tačiau jų kainos daugeliui tapo sunkiai „praryjamos“.

    Pastaruoju metu vis dažniau minima robinija akacinė, dar vadinama „akacija“ arba grochodrzevu. Šis kietmedis vertinamas dėl didelės šiluminės vertės ir lėto degimo, todėl gali tapti ekonomiškesne alternatyva, kai tradicinės malkos pabrangsta.

    Malkų kainos ir kodėl ieškoma pakaitalo

    Grabas laikomas vienu efektyviausių lapuočių malkoms: jis tankus, kietas ir pasižymi aukšta šilumine verte. Panašiai vertinamas ir ąžuolas, kurio degimas taip pat stabilus, o šiluma laikosi ilgai.

    Tačiau praktikoje vartotojų pasirinkimą dažnai lemia ne vien „kaloringumas“, o kaina, pristatymas ir paruošimas kūrenimui. Kai grabas ir ąžuolas kainuoja brangiai, natūralu, kad pirkėjai ima ieškoti medienos, kuri duotų panašų rezultatą už mažesnę sumą.

    Robinija akacinė: kuo ji pranaši

    Robinija akacinė priskiriama prie sunkesnių ir tankesnių medienos rūšių, todėl, gerai išdžiovinta, ji gali šildyti labai efektyviai. Dėl tvirtos struktūros ši mediena dažnai dega lėčiau, išlaiko žarijas ir leidžia išgauti stabilesnį šilumos atidavimą.

    Praktinis rodiklis, į kurį dažnai orientuojasi pirkėjai, yra medienos drėgnumas. Optimalu, kai drėgnumas siekia apie 20 proc. ar mažiau, nes tuomet didesnė energijos dalis skiriama šilumai, o ne vandens išgarinimui, be to, mažėja suodžių ir dervų susidarymo rizika dūmtraukyje.

    Ką svarbu žinoti prieš perkant

    Nors robinija akacinė dažnai pristatoma kaip racionalus pasirinkimas, ji turi ir savų minusų. Dėl kietumo ją gali būti sunkiau skaldyti, todėl daugiau kainuoja paruošimas arba tenka investuoti į galingesnę įrangą.

    Taip pat kai kurie kūrentojai mini didesnį pelenų kiekį ir galimą kibirkščiavimą. Dėl to svarbu įvertinti, ar konkretaus tipo židinys ar krosnis turi apsaugas, o kūrenimo įpročiai atitinka saugaus eksploatavimo rekomendacijas.

    Galutinis sprendimas dažniausiai priklauso nuo vietinės rinkos: kainos skiriasi pagal regioną, malkų rūšiavimą, mato vienetus ir pristatymo sąlygas. Vis dėlto, kai prioritetas yra ilgesnis degimas ir panašus šilumos kiekis kaip ąžuolo, robinija akacinė tampa pasirinkimu, į kurį verta įsižiūrėti.

  • Lenkijoje startavo pirmasis didelio masto energijos kaupiklis: 24 MW baterija teiks sistemos paslaugas PSE

    Lenkijoje pradėjo veikti pirmasis didelio masto baterinis energijos kaupiklis, gavęs teisę teikti balansavimo ir kitas sistemos paslaugas perdavimo sistemos operatoriui PSE. Projektą Nowe Czarnowo I valdo „Energix Polska“, o komercinį optimizavimą ir kvalifikacijos procesą koordinuoja „Axpo Polska“.

    Energijos kaupiklio galia siekia 24 MW, o talpa – 56 MWh, todėl jis gali ne tik greitai reaguoti į tinklo poreikius, bet ir sukauptą energiją grąžinti į sistemą didesnio vartojimo momentais. Tokie objektai laikomi vienu svarbiausių sprendimų, leidžiančių didinti elektros sistemos lankstumą sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių daliai.

    Kaip veiks kaupiklis?

    Nowe Czarnowo I įrengtas netoli Krajnik elektros pastotės ir šalia „Energix Polska“ vėjo bei saulės parkų Vakarų Pamario vaivadijoje. Pasirinkta vieta leidžia efektyviai absorbuoti vietos generacijos perteklių ir mažinti tinklo apkrovų svyravimus.

    Kaupiklis reaguos į realaus laiko sistemos signalus: esant pertekliniam gamybos kiekiui jis krausis, o išaugus paklausai – išsikraus, taip padėdamas palaikyti tinklo balansą. Praktikoje tai reiškia greitesnį dažnio reguliavimą ir mažesnę riziką, kad sistemoje prireiks brangesnių rezervų.

    „Axpo Polska“ vaidmuo rinkoje

    „Axpo Polska“ nurodo, kad kaip balansavimo paslaugų tiekėjas yra atsakinga už kvalifikacijos procedūras, o taip pat už visą komercinį kaupiklio valdymą. Tai apima darbo grafikus, integraciją su didmeninėmis elektros rinkomis ir susijusių sutarčių administravimą.

    „Džiaugiuosi, kad mūsų optimizuojamas Nowe Czarnowo I sukūrė pagrindą platesniam didelio masto energijos kaupiklių panaudojimui Lenkijoje“, – sakė Kacper Rzeńca.

    Plėtra: Nowe Czarnowo II

    Partneriai taip pat patvirtino bendradarbiavimo plėtrą: pradėtas antrojo, „dvynio“ projekto Nowe Czarnowo II kvalifikacijos procesas. Šio kaupiklio galia numatoma 25 MW, o talpa – 71 MWh, todėl jis galėtų dar labiau sustiprinti vietos tinklo patikimumą ir prisidėti prie sistemos rezervų.

    „Energix Polska“ pabrėžia, kad tokie kaupikliai tampa strategine portfelio dalimi greta atsinaujinančios energetikos, nes padeda stabilizuoti gamybos svyravimus ir gerina projektų ekonominius rodiklius. Europoje ši kryptis laikoma viena aiškiausių tendencijų: didėjant nepastoviai generacijai, kaupimas vis dažniau tampa būtina infrastruktūros dalimi, o ne tik papildomu priedu.