CP v2

Blog

  • Alzheimerio ligą primenanti baltymų struktūra spermoje pasirodė turinti netikėtą funkciją

    Baltymų skaidulos, kurių struktūra siejama su Alzheimerio liga, spermoje gali atlikti visai kitą – ir netikėtai praktišką – vaidmenį. Tyrėjai nustatė, kad vadinamosios amiloidinės skaidulos gali prisijungti prie RNR spermoje ir padėti ją pernešti į spermatozoidą.

    Kaip rašo „ZME Science“, šis atradimas išaugo iš anksčiau atliktų tyrimų apie ŽIV: dar 2007 metais pastebėta, kad tam tikros natūraliai spermoje esančios baltymų skaidulos laboratoriniuose bandymuose gali palengvinti viruso prisitvirtinimą prie ląstelių.

    Naujojo darbo autoriai kėlė klausimą, ar organizmas tokias skaidulas gamina vien dėl „šalutinio“ efekto, ar jos turi biologinę paskirtį. Paaiškėjo, kad šios skaidulos gali veikti kaip RNR „pernešėjai“ – bent jau laboratorinėse sąlygose.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra tie patys beta-amiloido baltymai, kurie kaupiasi sergančiųjų Alzheimeriu smegenyse. Vis dėlto panaši yra pati skaidulų forma – amiloidas šiuo atveju reiškia specifinį baltymų susilankstymo ir susitelkimo į pluoštus būdą, kuris gali būti ir žalingas, ir funkcionalus.

    Pamokos iš ŽIV tyrimų

    Minėtos spermos skaidulos formuojasi iš prostatos išskiriamo baltymo fragmentų – prostatic acid phosphatase (PAP). Mokslininkai spėjo, kad jos galėtų pernešti ne tik viruso daleles, bet ir pačią RNR, nes RNR molekulės yra neigiamai įkrautos, o PAP skaidulos – teigiamai, tad chemiškai turėtų viena kitą traukti.

    Bandymuose su sintetiniais PAP fragmentais tyrėjai pamatė, kad RNR iš tiesų prisijungia prie skaidulų. Dar daugiau – RNR, sumaišyta su spermoje esančiais baltymų fragmentais, padėjo susidaryti lašeliams, kuriuose laikui bėgant baltymai virto tvirtomis amiloidinėmis skaidulomis su „prikabinta“ RNR.

    Komanda taip pat išskyrė iš žmogaus spermos amiloidų turtingą medžiagą ir aptiko, kad ji nešioja smulkiąsias RNR, ypač transfer RNR fragmentus (tRNR), kurie įprastai svarbūs baltymų gamybai ląstelėse.

    Kaip RNR patenka į spermatozoidą

    Norėdami patikrinti, ar skaidulos iš tiesų patenka į spermatozoidų vidų, o ne tik „prilimpa“ prie jų paviršiaus, mokslininkai prie skaidulų prijungė labai mažas aukso daleles ir jas stebėjo naudodami pažangią trimačio vaizdinimo elektroninę mikroskopiją. Vaizdai parodė skaidulas ląstelių viduje – už išorinės membranos.

    Fluorescenciniais dažais pažymėję skaidulas ir spermatozoidų membranas skirtingomis spalvomis, tyrėjai filmuodami gyvas ląsteles matė, kaip skaidulos kerta membraną ir kaupiasi viduje – kartais per kelias minutes. Panašūs bandymai parodė, kad skaidulas gali pasisavinti ir žmogaus bei pelės spermatozoidai.

    Kitas žingsnis buvo patikrinti, ar tokia pernešta RNR pasiekia embrioną. Laboratorijoje pelės spermatozoidus paveikus RNR „pakrautomis“ amiloidinėmis skaidulomis ir jais apvaisinus kiaušialąstes, ankstyvieji embrionai gavo RNR.

    Siekiant įvertinti, ar pristatyta RNR embrione gali būti panaudota, bandymams pasirinkta RNR, turinti instrukcijas žaliajam fluorescuojančiam baltymui. Tyrėjų teigimu, embrionai, sukurti naudojant amiloidais paveiktus spermatozoidus, pagamino bent 10 kartų daugiau fluorescuojančio baltymo, o tai rodo, kad pristatyta RNR buvo funkcionali.

    Ką tai gali reikšti toliau

    Mokslininkai jau žinojo, kad spermatozoidai bręsdami sėklidės prielipe gali gauti RNR iš mažų pūslelių. Naujasis darbas leidžia manyti, kad papildoma RNR spermatozoidus gali pasiekti ir tiesiogiai iš sėklinio skysčio ejakuliacijos metu.

    Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad šie rezultatai nerodo, jog amiloidais pernešama RNR lemia paveldimas savybes ar ligas. Eksperimentuose naudotos laboratorijoje paruoštos skaidulos, embrionai nebuvo stebimi iki gimimo, o aukščiausios raiškos vaizdinimo metodu gauta nedaug neabejotinų pavyzdžių, patvirtinančių skaidulas spermatozoidų viduje.

    Tyrėjai neatmeta, kad ateityje tokios „pernešimo“ sistemos galėtų būti pritaikytos RNR gabenimui biotechnologijose, įskaitant genų redagavimui naudojamas molekules. Tačiau kol kas tai – tik galimybė, nes dar neparodyta nei praktinė genų redagavimo taikymo nauda, nei tokio metodo saugumas.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Molecular Cell“.

  • Riešutai ar spragėsiai: kuris užkandis palankesnis cukraus kiekiui kraujyje?

    Tiek žemės riešutai, tiek spragėsiai yra populiarūs greiti užkandžiai, tačiau jų poveikis cukraus kiekiui kraujyje gali skirtis. Dietologai pažymi, kad jei svarbiausia – kuo mažesnis staigus gliukozės šuolis, pranašumą dažniau turi riešutai.

    Kaip rašo „EatingWell“, žemės riešutuose mažai angliavandenių, bet daug baltymų, skaidulų ir nesočiųjų riebalų, o spragėsiai vertinami kaip viso grūdo produktas, galintis suteikti daugiau apimties už santykinai nedaug kalorijų.

    Skirtumas paprastas: angliavandeniai virškinant virsta gliukoze, todėl jų turintys produktai paprastai greičiau kelia cukraus kiekį kraujyje. Tuo metu baltymai, riebalai ir skaidulos gali šį kilimą lėtinti.

    Vis dėlto abu užkandžiai gali būti „draugiški“ cukraus kiekiui kraujyje, jei atkreipsite dėmesį į porcijas ir priedus – sviestą, druską ar cukrų, kurie gali pakeisti bendrą vaizdą.

    Kaip žemės riešutai veikia gliukozę

    Apie 1/4 puodelio sausai skrudintų žemės riešutų porcija turi maždaug 176 kalorijas, 7 g baltymų, 8 g angliavandenių, 2,5 g skaidulų ir 13 g riebalų. Dėl santykinai mažo angliavandenių kiekio jie paprastai nesukelia ryškaus cukraus šuolio, jei valgomi vieni.

    Baltymų, riebalų ir skaidulų derinys padeda ilgiau jaustis sotiems, tačiau yra kita pusė – riešutai gana kaloringi. Keli „saujelės“ gali susidėti nepastebimai, todėl svarbu sąmoningai nusistatyti porciją.

    Jei vien riešutų neužtenka sotumui, siūloma juos derinti su daugiau apimties turinčiu maistu, pavyzdžiui, obuoliu, uogomis, pilno grūdo trapučiais ar pjaustytomis daržovėmis.

    Spragėsiai: viso grūdo privalumai ir spąstai

    Maždaug 3 puodeliai oro srove išpūstų spragėsių turi apie 110 kalorijų, 3,5 g baltymų, 22 g angliavandenių, 4 g skaidulų ir 1 g riebalų. Angliavandenių čia daugiau nei riešutuose, todėl spragėsiai gali labiau kelti cukraus kiekį kraujyje, nors skaidulos tą poveikį švelnina.

    Vienas didžiausių spragėsių pranašumų – didelė porcija už palyginti nedaug kalorijų. Tai gali padėti, kai norisi „kažką pakramtyti“, o sotumą sustiprinti gali baltymai, pavyzdžiui, graikiškas jogurtas.

    Tačiau labai svarbu, kaip spragėsiai paruošiami. Papildomas sviestas, daug druskos ar saldūs variantai (pavyzdžiui, karameliniai) gali pridėti nemažai sočiųjų riebalų, cukraus ir natrio – tada užkandis tampa gerokai mažiau palankus.

    Ką rinktis ir kaip užkandžiauti išmintingiau

    Vertinant kaip atskirą užkandį, žemės riešutai dažnai laikomi palankesniu pasirinkimu cukraus kiekiui kraujyje, nes jų sudėtyje daugiau baltymų, riebalų ir skaidulų, o angliavandenių – mažiau.

    Vis dėlto spragėsių atsisakyti nebūtina: jie gali būti geras pasirinkimas, jei renkatės paprastesnius variantus ir derinate su baltymais. Viena idėjų – į spragėsius įmaišyti riešutų, kad užkandis būtų labiau subalansuotas.

    Taip pat verta atkreipti dėmesį į prieskonius: pagardinti riešutai gali turėti daug druskos ir pridėtinio cukraus, o spragėsių produktai (ypač kino teatruose ar stipriai aromatizuoti) neretai būna gerokai kaloringesni nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

    Jei stebite gliukozę, specialistai pataria sprendimus grįsti ne vienu matavimu, o bendromis tendencijomis – skirtingi žmonės į tuos pačius užkandžius gali reaguoti nevienodai.

  • Fizikai svarsto: ar juodoji skylė galėtų „persiplėšti“ į dvi ir kodėl tai primintų kelnes

    Juodosios skylės astronomams dažniau žinomos dėl susiliejimų, kai du objektai virsta vienu ir sukelia gravitacines bangas. Tačiau naujame teoriniame darbe keliama daug retesnė idėja: ar tam tikromis sąlygomis juodoji skylė galėtų pasidalinti į dvi mažesnes.

    Kaip aiškinama žurnale „Physical Review D“ publikuotame tyrime, toks „skilimas“ įprastomis aplinkybėmis prieštarautų nusistovėjusioms fizikos taisyklėms. Vis dėlto autoriai nagrinėja galimas išimtis, kai juodosios skylės riba – įvykių horizontas – galėtų įgauti šakotą formą.

    Ši forma vadinama „kelnių“ topologija: erdvėlaikio diagramoje vienas „vamzdis“, atitinkantis vieną juodąją skylę, teoriškai galėtų „susiveržti“ ir išsišakoti į du atskirus „vamzdžius“. Tai reikštų, kad laikui bėgant vietoje vieno objekto atsirastų du „palikuonys“.

    Mokslininkai pabrėžia, kad kalbama apie matematinius scenarijus, o ne apie patvirtintą reiškinį gamtoje. Kol kas nėra stebėjimų, kurie rodytų, kad juodoji skylė tikrai gali „persiplėšti“ į dvi.

    Kodėl juodoji skylė neturėtų skilti

    Pagrindinė kliūtis kyla iš termodinamikos ir Stepheno Hawkingo 1971 metais suformuluotos įvykių horizonto ploto teoremos. Ji teigia, kad juodosios skylės horizonto plotas negali mažėti – kitaip tariant, tokia sistema neturėtų „prarasti“ ploto.

    Šis plotas fizikoje tiesiogiai siejamas su entropija – galimų vidinių būsenų skaičiumi, kuris iš išorės atrodo toks pats. Jei nejudanti (nesisukanti) juodoji skylė suskiltų į dvi mažesnes, jų bendras horizonto plotas, pagal klasikinį aprašymą, būtų mažesnis nei pradinio objekto, o tai reikštų mažesnę entropiją.

    Toks rezultatas neatitiktų bendros termodinamikos krypties, pagal kurią entropija neturėtų mažėti. Dėl to „paprasta“ skilimo idėja, remiantis įprastomis sąlygomis ir Einšteino bendraja reliatyvumo teorija, laikoma draudžiama.

    Galima spraga: sukimasis ir kitos teorijos

    Tyrimo autoriai siūlo, kad tam tikrą „langą“ galėtų atverti sukimasis. Greitai besisukanti juodoji skylė, turėdama tą pačią masę, gali turėti kitokį entropijos ir horizonto ploto santykį nei nesisukanti, o skilimo metu dalis sukimosi energijos teoriškai galėtų virsti dviejų objektų judėjimu vienas nuo kito.

    Vis dėlto vien entropijos „balanso“ neužtenka. Dvi naujai susidariusios juodosios skylės būtų stipriai traukiamos gravitacijos ir galėtų akimirksniu vėl susilieti, jei neturėtų pakankamai energijos atsiskirti. Tyrime pažymima, kad realistiškos galimybės išlieka nebent atvejais, kai sukimasis yra artimas maksimaliai įmanomam.

    Dar viena kryptis – modeliai, kuriuose gravitacija aprašoma ne tik mums įprastais trimis erdvės matmenimis ir laiku. Tokiuose aukštesnių matmenų scenarijuose gali egzistuoti pailgi objektai, vadinami „juodosiomis gijomis“, kurios teoriškai gali patirti nestabilumus ir „susiveržimus“.

    Taip pat svarstoma, kas pasikeistų, jei Einšteino teorija nėra galutinis gravitacijos aprašymas ir juodosios skylės entropijos taisyklės būtų kitokios. Viename pateiktame teoriniame pavyz nagrinėjama, kad maždaug dešimties Saulės masių juodoji skylė galėtų „pagaminti“ antrą, maždaug 20 mlrd. kilogramų masės juodąją skylę taip, kad bendra entropija padidėtų – nors ši masė būtų visiškai menka, palyginti su pirminiu objektu.

    Kaip tai būtų galima pastebėti

    Jei tokie fragmentai kada nors egzistuotų, jie greičiausiai būtų aptinkami netiesiogiai. Labai mažos juodosios skylės, pagal teoriją, turėtų netekti masės dėl Hawkingo spinduliuotės – kvantinio efekto, kuris stiprėja juodajai skylei mažėjant.

    Tyrime minimas scenarijus, kad dalis tokios spinduliuotės galėtų pasireikšti gama spinduliais, kurių paieškai tiktų specialūs astronominiai instrumentai, pavyzdžiui, „Fermi-LAT“. Tačiau svarbu pabrėžti: nei Hawkingo spinduliuotė iš juodųjų skylių, nei vadinamosios pirmapradės juodosios skylės kol kas nėra patvirtintos stebėjimais.

    Kol kas juodosios skylės išlieka kur kas geriau žinomos dėl susijungimų, o ne dėl skilimų. Vis dėlto pati „kelnių“ topologijos idėja mokslininkams įdomi kaip teorinis testas: jei kada nors būtų užfiksuotas juodosios skylės „atsiskyrimas“, tai galėtų tapti užuomina, kad gravitaciją reikia aprašyti platesniu modeliu nei klasikinė Einšteino teorija.

  • Tyrimas: inulino skaidulų papildas per 6 savaites sumažino kelio artrito skausmą

    Kasdien vartojamas prebiotinių skaidulų papildas per šešias savaites sumažino kelio sąnario osteoartrito skausmą ir sustiprino rankų suėmimo jėgą. Toks poveikis išryškėjo klinikiniame tyrime, kuriame lygintas skaidulų papildas ir kineziterapijos pratimų programa.

    Tyrimą atliko Notingamo universiteto mokslininkai, o jo rezultatus apžvelgia „ZME Science“. Nors abiem priemonėmis pavyko sumažinti skausmą, jų nauda pasireiškė skirtingais aspektais – tai leidžia svarstyti apie žarnyno ir sąnarių ryšį.

    Kelio osteoartritas vystosi palaipsniui yrant kremzlei ir kitiems sąnario audiniams. Dėl to žmonės dažnai jaučia nuolatinį skausmą, sustingimą, patinimą, sunkiau vaikšto ar lipa laiptais, o fizinis aktyvumas tampa sudėtingesnis.

    Mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria ne tik pačiam sąnariui, bet ir nervų sistemai bei uždegimą galintiems veikti procesams. Viena iš krypčių – žarnyno mikrobioma, nes žarnyne gyvenantys mikroorganizmai dalyvauja uždegimo reguliavime ir gali turėti įtakos skausmo suvokimui.

    Ką ir kaip tikrino tyrėjai

    Atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas INSPIRE apėmė 136 suaugusiuosius, sergančius kelio osteoartritu, iš kurių 117 baigė šešių savaičių programą. Vidutinis dalyvių amžius siekė apie 68 metus, 58 proc. sudarė moterys.

    Dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes: vieni kasdien vartojo po 20 gramų inulino, kiti laikėsi skaitmeniniu būdu palaikomos kineziterapijos pratimų programos, treti taikė abu metodus, o ketvirti gavo placebą (maltodekstriną).

    Inulinas – natūraliai maiste randama skaidula (pavyzdžiui, cikorijų šaknyse, topinambuose, svogūnuose, česnakuose). Ji plonajame žarnyne beveik nesuvirškinama, o storojoje žarnoje fermentuojama bakterijų, kurios gamina trumpos grandinės riebalų rūgštis, tarp jų – sviesto rūgštį (butiratą).

    Per šešias savaites vertintas kelio skausmas, jautrumas skausmingam spaudimui, rankų suėmimo jėga ir fizinis pajėgumas (pavyzdžiui, atsistojimo, ėjimo ir atsisėdimo testai). Taip pat tirti biologiniai rodikliai, tarp jų – trumpos grandinės riebalų rūgštys ir žarnyne gaminamas hormonas GLP-1.

    Skaidulos ir kineziterapija veikė skirtingai

    Tiek inulinas, tiek kineziterapija statistiškai reikšmingai sumažino kelio skausmą, palyginti su placebu. Tyrimo duomenimis, skausmo sumažėjimas 10 balų skalėje siejosi su 1,11 balo pokyčiu vartojant inuliną ir 1,55 balo pokyčiu taikant kineziterapiją, tačiau tyrimas neįrodė, kad kuri nors priemonė yra pranašesnė.

    Vis dėlto išryškėjo skirtumų: inulinas, lyginant su placebu, siejosi su vidutiniškai 4,62 kilogramo didesne rankų suėmimo jėga ir mažesniu jautrumu spaudimui bei kartojamiems skausmingiems dirgikliams. Tokios naudos vien kineziterapijos grupėje nebuvo stebėta.

    Kineziterapija tuo metu pagerino funkcinius rodiklius – dalyviai geriau atliko testus, kurie vertino, kaip greitai jie gali atsistoti, paeiti ir atsisėsti, taip pat kiek kartų per 30 sekundžių gali atsistoti nuo kėdės. Inulino grupėje tokio pagerėjimo nefiksuota.

    Abi priemones derinę dalyviai taip pat patyrė skausmo sumažėjimą, tačiau tyrėjai negalėjo patikimai nustatyti, ar derinys suteikia papildomos naudos, palyginti su kiekvienu metodu atskirai.

    Užuominos apie žarnyno hormonų vaidmenį

    Inulino grupėje nustatyti didesni butirato ir GLP-1 kiekiai. GLP-1 – žarnyne gaminamas hormonas, žinomas dėl savo vaidmens reguliuojant cukraus kiekį kraujyje ir apetitą; jo kelią veikia ir kai kurie diabeto bei svorio mažinimo vaistai, tačiau inulinas nėra GLP-1 vaistas.

    Tyrėjai pastebėjo sąsają tarp didesnio GLP-1 kiekio ir geresnės suėmimo jėgos. Tai gali rodyti galimą „žarnyno–raumenų–skausmo“ ašį, tačiau pats tyrimas neįrodo priežastinio ryšio ir nenurodo tikslaus mechanizmo.

    Ką svarbu įvertinti prieš darant išvadas

    Nors rezultatai žada, tyrimas buvo palyginti nedidelis ir truko tik šešias savaites. Kol kas neaišku, ar pagerėjimas išlieka ilgiau, kuriems pacientams jis ryškiausias ir kaip tiksliai žarnyno mikrobiomos pokyčiai veikia skausmą bei raumenų funkciją.

    Inulinas apskritai buvo gerai toleruojamas, tačiau 23 iš 50 dalyvių, vartojusių inuliną (arba dalyvavusių grupėse su inulinu), pranešė apie nedidelius virškinimo sutrikimus, tokius kaip pilvo pūtimas ar dujos. Nė vienas dalyvis dėl to iš tyrimo nepasitraukė.

    Pastebėtas ir skirtingas dalyvavimo tęstinumas: grupėse be kineziterapijos iš tyrimo pasitraukė 3,6 proc. dalyvių, o grupėse su kineziterapija – 21 proc. Dėl skirtingų pasitraukimo rodiklių tyrėjai keitė dalyvių paskirstymo tvarką, o tai didina rezultatų neapibrėžtumą.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad reikalingi didesni ir ilgesnės trukmės tyrimai, kurie patvirtintų naudą ir padėtų įvertinti, ar būtent butirato ir GLP-1 pokyčiai lemia stebėtus rezultatus. Tyrimas publikuotas žurnale „Nutrients“.

  • Dietologai įvardijo prieskonį, kuris gali padėti mažinti trigliceridus – imbierą

    Imbieras gali būti vienas iš prieskonių, galinčių prisidėti prie trigliceridų mažinimo, tačiau jo poveikis nėra stebuklingas ir labiausiai priklauso nuo bendros mitybos bei gyvenimo būdo.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ publikacijoje, kurioje dietologai aiškina, ką rodo turimi moksliniai duomenys ir kodėl nereikėtų pasikliauti vienu produktu, kai kalbama apie širdies ir kraujagyslių sveikatą.

    Trigliceridai – tai kraujyje cirkuliuojanti riebalų rūšis, kurią organizmas naudoja energijai ir kaupia „atsargai“. Padidėję rodikliai gali būti susiję su insulino rezistencija ir kitais medžiagų apykaitos sutrikimais, todėl jų kontrolė laikoma svarbia.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad prieskoniai gali būti praktiškas būdas suteikti patiekalams skonio ir kartu mažinti pridėtinio cukraus, druskos ar sočiųjų riebalų kiekį – būtent šie mitybos veiksniai dažnai siejami su trigliceridų didėjimu.

    Kas žinoma apie imbiero poveikį

    Dietologų teigimu, imbiero sudėtyje esantys junginiai, tokie kaip gingeroliai ir šogaoliai, teoriškai gali veikti gliukozės ir riebalų apykaitą, uždegiminius procesus bei oksidacinį stresą. Vis dėlto pabrėžiama, kad dalis mechanizmų geriausiai pagrįsti laboratoriniais ir gyvūnų tyrimais.

    Vienoje sisteminėje apžvalgoje ir meta-analizėje, apėmusioje 26 klinikinius tyrimus, imbiero vartojimas buvo siejamas su vidutiniu 12,54 mg/dL trigliceridų sumažėjimu. Kartu pažymima, kad atskirų tyrimų rezultatai ne visada sutampa.

    Svarbus niuansas – daugelyje tyrimų buvo naudojamos dozės, kurios labiau primena papildų vartojimą, o ne įprastą imbiero kiekį maiste. Minima, kad kai kuriuose tyrimuose buvo vartojama 1 000–2 000 miligramų per dieną 8–12 savaičių, ir tai viršija įprastai su maistu gaunamus kiekius.

    Ar verta rinktis imbiero papildus?

    Kadangi stipresnis efektas dažniau siejamas su papildais ar didelėmis imbiero miltelių dozėmis, kyla klausimas, ar tai gali būti sprendimas žmonėms, turintiems padidėjusius trigliceridus.

    Publikacijoje cituojami dietologai ragina neskubėti: nors apžvalginiai vertinimai rodo galimą naudą, dažnai remiamasi trumpalaikiais ir nevienodos kokybės tyrimais. Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus patariama pasitarti su gydytoju.

    Kaip imbierą įtraukti į mitybą

    Net jei tyrimuose naudotos didesnės dozės nei įprasta virtuvėje, imbierą vis tiek galima laikyti naudingu priedu prie širdžiai palankesnės mitybos, ypač jei jis padeda atsisakyti saldintų gėrimų ar perteklinio cukraus bei riebalų.

    Siūloma imbierą tarkuoti į sriubas, troškinius ar kario patiekalus, berti maltą imbierą į pusryčių patiekalus (pavyzdžiui, košę, jogurtą ar kokteilius), taip pat naudoti padažuose ir marinatuose kartu su česnaku, citrusais ar sezamu.

    Galiausiai pabrėžiama, kad trigliceridų rodiklius labiausiai lemia ne vienas prieskonis, o bendras gyvenimo būdas. Tarp dažniausiai minimų krypčių – kūno svorio mažinimas, pridėtinio cukraus ribojimas, alkoholio vartojimo mažinimas ar atsisakymas ir fizinis aktyvumas.

  • Kaip įvykdytas rekordinis „Binance“ įsilaužimas: pavogta turto už daugiau nei 6 mlrd. dolerių

    Kaip įvykdytas rekordinis „Binance“ įsilaužimas: pavogta turto už daugiau nei 6 mlrd. dolerių

    Kriptovaliutų birža „Binance“ ketvirtadienį patyrė, kaip teigiama, didžiausią iki šiol įsilaužimą kriptovaliutų rinkos istorijoje – „onchain“ tyrėjai skaičiuoja, kad pavogta daugiau nei 6 mlrd. JAV dolerių vertės turto.

    Kaip rašo „The Block“, incidentas ne tik sukėlė milžinišką finansinį smūgį, bet ir vėl iškėlė klausimus dėl centralizuotų biržų infrastruktūros saugumo, ypač vadinamųjų „karštųjų“ piniginių, kuriose laikomos klientų lėšos.

    Pati „Binance“ skelbė, kad pirminis vidinis tyrimas įtaria kompromituotą „DevOps“ inžinieriaus nešiojamąjį kompiuterį ir neteisėtą prieigą prie vieno paslaugos konteinerio. Birža taip pat tvirtina nenustačiusi privataus rakto nutekėjimo, o bendraįkūrėjas ir bendra vadovas Richardas Tengas pabrėžė, kad ataka buvo sudėtingesnė nei vieno darbuotojo teisių perėmimas.

    Tyrėjų vertinimu, užpuolikai pasinaudojo vidinėmis sistemomis ir piniginių pasirašymo mechanizmais, kad galėtų perkelti lėšas per kelias „blockchain“ grandines. Tai rodo, jog pažeidžiamiausia vieta galėjo būti ne pati vieša grandinė, o infrastruktūra, kuri autorizuoja operacijas.

    Ką rodo tyrėjų analizė

    „Blockchain“ saugumo bendrovės įsilaužimą sieja su Šiaurės Korėjos įsilaužėliais. Jų analizėje akcentuojama, kad užpuolikai galėjo turėti prieigą prie „Binance“ operacinio sluoksnio, leidžiančio inicijuoti ir patvirtinti pervedimus.

    TRM Labs teigimu, pasiruošimas atakai vyko bent 36 valandas iki vagystės: operacinė piniginė buvo papildyta nedidelėmis „Tornado Cash“ išėmimo sumomis, o kenksmingas kodas prieš pagrindinę ataką buvo diegtas ir testuotas trijose piniginėse.

    Ethereum tinkle, pasak TRM Labs, buvo pasitelktas EIP-7702 mechanizmas, leidęs „Binance“ karštąją piniginę paversti vadinamuoju „sweeper“ – įrankiu, kuris automatiškai iššluoja (persiunčia) lėšas užpuoliko kontroliuojamais adresais. Taip pat esą buvo paruošta 50 iš anksto pasirašytų autorizacijų, kad bent viena jų išliktų galiojanti vykdymo momentu.

    Koordinuoti pervedimai per dar devynias kitas „blockchain“ grandines, tyrėjų vertinimu, gali reikšti platesnį „Binance“ karštųjų piniginių pasirašymo infrastruktūros kompromitavimą, o ne vieną izoliuotą pažeidimą.

    Pėdsakai grandinėje ir bandymai išvengti blokavimo

    „Elliptic“ analizė nurodo, kad užpuolikas galėjo išlaikyti prieigą ir po pirminio išnaudojimo: pasinaudota vienos kompromituotos piniginės savininko teisėmis, kad būtų išimtos lėšos iš kitos „Binance“ piniginės ir pakartotinai „nusiurbtos“ naujai į ją įkrentančios įplaukos.

    Ta pati analizė mini ir dar vieną Ethereum karštąją piniginę, iš kurios užpuolikui buvo pervesta 174 mln. JAV dolerių vertės turto. Tai dar labiau sustiprina versiją apie platesnę prieigą prie transakcijų pasirašymo procesų.

    „Chainalysis“ teigimu, per trumpą laiką buvo fiksuota tūkstančiai transakcijų, o pavogtos lėšos nuolat judėjo tarp adresų. Tyrėjai taip pat pastebėjo bandymus išvengti stabilios vertės kriptovaliutų (stablecoin) įšaldymo – dalis jų buvo skubiai keičiamos į turtą, kurio emitentai negali taip paprastai sustabdyti.

    „Elliptic“ nurodė, kad 59,9 mln. JAV dolerių vertės pavogtų USDT buvo įnešta į „Aave“ kaip užstatas ir pasiskolinta 19 762 ETH. Paskola, kaip teigiama, atnaujinimo metu vis dar buvo atvira ir arti likvidavimo ribos.

    „Binance“ veiksmai po įsilaužimo

    R. Tengas skelbė, kad „Binance“ taikinyje – pirmadienį paskelbti pradinę rezervų įrodymo (proof-of-reserves) ataskaitą. Taip pat teigta, kad dirbama atkuriant išėmimų funkcionalumą.

    Birža nurodė, jog maždaug 5 mlrd. JAV dolerių vertės turto buvo paveikta, o dar 1,3 mlrd. JAV dolerių esą planuojama įsigyti rinkoje ir per OTC kanalus, įgyvendinant įsipareigojimą padengti nuostolius.

    „Immunefi“ atstovė Simone Imbrescia pabrėžė, kad tokio tipo incidentuose lemiamas veiksnys neretai yra ne sudėtingas „onchain“ kodas, o galimybė pasiekti infrastruktūrą, kuri gali autorizuoti pervedimus – tai yra žmonės, procesai ir vidiniai prieigos kontrolės mechanizmai.

    Tuo metu „TD Cowen“ analitikai pažymėjo, kad įvykis išryškina centralizuotų biržų saugojimo ir kibernetinio saugumo rizikas, tačiau pats savaime nebūtinai diskredituoja skaitmeninio turto technologijas: jų vertinimu, tai labiau panašu į apiplėštą banką, o ne į valiutos sistemos žlugimą.

  • „Chainalysis“: įsilaužėlis pasiekė klientų vardus ir el. paštus, pasitelkė DI metodus

    „Chainalysis“: įsilaužėlis pasiekė klientų vardus ir el. paštus, pasitelkė DI metodus

    Blokų grandinės analizės bendrovė „Chainalysis“ pranešė, kad šį mėnesį į jos sistemas įsilaužė nenustatytas įsilaužėlis, pasitelkęs DI padedamas „agentines“ atakos technikas, ir pasiekė dalį klientų duomenų.

    Kaip rašoma klientams išsiųstame pranešime, kurio tekstą penktadienio vakarą bendrovė paskelbė savo tinklaraštyje, buvo pasiekta „nejautri“ informacija: naudotojų ID, vardai ir pavardės, el. pašto adresai bei organizacijoje priskirtų rolų žymos.

    „Chainalysis“ teigia, kad pagal šiuo metu turimus įrodymus nėra požymių, jog per incidentą būtų buvęs neteisėtai pasiektas tyrimų turinys (pavyzdžiui, grafai, užrašai ar bylos), taip pat transakcijų ar užklausų rezultatai.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad nėra indikacijų dėl slaptažodžių atviro teksto forma, kelių veiksnių autentifikavimo paslapčių ar naudotojų sesijos žetonų nutekėjimo. Klientams žadama atskirai patikslinti, kokie konkrečiai jų duomenys galėjo būti pasiekti.

    Kas žinoma apie įsilaužimą

    „Chainalysis“ neatskleidė, kada tiksliai aptiko įsilaužimą, kiek klientų galėjo būti paveikta ir kokiu pažeidžiamumu įsilaužėlis pasinaudojo.

    Taip pat nepateikta detalių, kaip konkrečiai DI „agentai“ prisidėjo prie atakos. Bendrovė atsisakė atsakyti į papildomus klausimus dėl incidento aplinkybių.

    Įmonė pranešė pasitelkusi trečiųjų šalių kibernetinio saugumo ekspertus ir atliekanti platesnę platformos saugumo peržiūrą, kuriai, be kita ko, naudoja didžiuosius kalbos modelius.

    Ką rekomenduojama daryti klientams

    „Chainalysis“ klientams patarė įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą ir atidžiai stebėti įtartiną aktyvumą, pavyzdžiui, netikėtas slaptažodžio keitimo užklausas ar neplanuotus prisijungimo patvirtinimo pranešimus.

    Nors įsilaužimo metu nebuvo minimi slaptažodžiai ar autentifikavimo paslaptys, tokie incidentai dažnai padidina socialinės inžinerijos ir sukčiavimo riziką, nes el. pašto adresai ir vardai gali būti panaudoti tikslingoms apgaulėms.

    Incidentas nesiejamas su „Binance“ išpuoliu

    Bendrovė pabrėžė, kad šis incidentas nėra susijęs su neseniai įvykdyta kriptovaliutų vagyste iš „Binance“.

    „Chainalysis“, „Elliptic“ ir TRM yra priskyrusios maždaug 6,3–6,4 mlrd. JAV dolerių vertės „Binance“ įsilaužimą Šiaurės Korėjos įsilaužėlių grupėms. Tuo metu pačios „Binance“ teigimu, buvo kompromituotas inžinieriaus nešiojamasis kompiuteris ir pasiekta paslaugos konteinerio aplinka.

    Tęsdama „Binance“ vagystės padarinių analizę „Chainalysis“ teigė pastebinti iki šiol nematytus pinigų plovimo modelius: per trumpą laiką atliekama tūkstančiai pervedimų, o automatizacija, anot įmonės, naudojama pėdsakui maskuoti.

    Šeštadienį bendrovė taip pat nurodė, kad išnaudotojai Tron tinkle esą naudojasi DeFi skolinimo protokolais, siekdami aplenkti stabiliosioms kriptovaliutoms taikomus įšaldymus: stabiliosios monetos deponuojamos skolinimo protokole, o gauti „kvito“ žetonai (kurių negali įšaldyti leidėjai) perkeliami į „švaresnes“ pinigines ir vėliau iškeičiami.

    Pasak „Chainalysis“, stabiliųjų monetų bendrovės, tokios kaip „Circle“ ir „Tether“, jau yra įšaldžiusios apie 2,8 mlrd. JAV dolerių vertės lėšų, tačiau įmonė pažymėjo, kad persikeitimas į ETH vis tiek nepadaro įsilaužėlių nepažeidžiamų.

  • DI „tanatobotai“: technologija, kuri leidžia bendrauti su mirusiais ir kelia etikos klausimų

    DI „tanatobotai“: technologija, kuri leidžia bendrauti su mirusiais ir kelia etikos klausimų

    Ar įmanoma „pasikalbėti“ su artimu žmogumi po jo mirties? Tam kuriami vadinamieji tanatobotai (dar vadinami griefbot ar deadbot) – dirbtiniu intelektu paremti sprendimai, kurie iš skaitmeninių pėdsakų bando atkurti mirusiojo bendravimo manierą.

    Tokios sistemos mokosi iš socialinių tinklų įrašų, žinučių, balso įrašų ir kitų asmeninių duomenų, o vėliau generuoja tekstą ar net kalbą, kad gyvieji galėtų su jomis bendrauti kaip su mirusiojo „skaitmenine versija“. Apie šią kryptį rašo Lenkijos portalas „GeekWeek“.

    Pati idėja nėra nauja – žmonės nuo seno ieškojo būdų susisiekti su mirusiaisiais, nuo spiritizmo seansų iki vėlesnių technologinių bandymų. Skirtumas tas, kad šiandien generatyvusis DI leidžia sukurti itin įtikinamas imitacijas, kurioms užtenka turimų duomenų ir prieigos prie interneto.

    Tokia technologija dažnai pristatoma kaip pagalba išgyvenant netektį, tačiau kartu ji kelia aštrių klausimų: kam priklauso mirusiojo tapatybė, kas gali leisti ją „atkurti“ ir kaip apsaugoti artimuosius nuo manipuliacijų?

    Nuo „Black Mirror“ iki realių produktų

    Skaitmeninio „prisikėlimo“ tema plačiai išpopuliarėjo po serialo „Black Mirror“ serijos „Be Right Back“, kurioje gedinti moteris pradeda bendrauti su žuvusio partnerio skaitmenine kopija, sukurta iš jo socialinių tinklų ir kitų paliktų įrašų.

    Tai, kas dar neseniai atrodė kaip fantastika, šiandien jau turi realių atitikmenų: kai kurios įmonės siūlo produktus, atitinkančius tanatoboto apibrėžimą – programos generuoja atsakymus, o kartais ir balsą, remdamosi naudotojo pateikta medžiaga bei DI algoritmais.

    Vienas ankstyvų pavyzdžių siejamas su Eugenia Kuyda, kuri po bičiulio mirties į DI modelį suvedė jų susirašinėjimus ir sukūrė botą. Vėliau ji jį patalpino „Apple“ programėlių parduotuvėje, o žmonių reakcija parodė, kad norinčių „atkurti“ artimuosius (ar net save) yra daug – ši kryptis prisidėjo prie programėlės „Replika“ atsiradimo.

    Kas gali nutikti, kai „kalba“ mirusiojo balsas?

    Didžiausia problema – tanatobotai gali pasakyti tai, ko žmogus gyvenime niekada nebūtų pasakęs, o mirusysis nebeturi galimybės nei prieštarauti, nei apsiginti. Tai reiškia, kad skaitmeninė „persona“ gali tapti netiksliu, iškreiptu žmogaus atvaizdu.

    Kitas klausimas – sutikimas. Artimųjų meilė ir noras išsaugoti ryšį ne visada reiškia teisę disponuoti mirusiojo tapatybe, ypač jei jis nebuvo aiškiai sutikęs, kad jo duomenys būtų naudojami kuriant pokalbių botą.

    Problemas didina ir tai, kad DI sistemos kinta: programinės įrangos atnaujinimai gali pakeisti žodyną ar humoro jausmą, o papildžius naujais duomenimis, „asmenybė“ gali tolti nuo pradinio prototipo ir virsti visiškai nauju personažu.

    Kartu atsiranda paslaugų, kurios siūlo duomenis kaupti dar žmogui gyvam esant – jei jis sąmoningai sutinka su „pomirtinės“ reprezentacijos kūrimu. Kuriami ir produktai, siekiantys atkurti viešus ar istorinius asmenis.

    Cambridge tyrėjai: reikalingos aiškios taisyklės

    Kiek žmonių naudojasi tokiais sprendimais, įvertinti sudėtinga, nes „deadbotą“ galima sukurti ne tik specialiose programėlėse – tam pakanka ir bendros paskirties pokalbių sistemos, jei jai pateikiama pakankamai medžiagos.

    Cambridge universiteto tyrimo bendraautorė dr. Katarzyna Nowaczyk-Basińska atkreipė dėmesį, kad spartus generatyviojo DI progresas reiškia, jog beveik kiekvienas, turintis interneto prieigą ir bazinių žinių, gali pabandyti „prikelti“ mirusį artimąjį skaitmeninėje formoje.

    Tame pačiame tyrime dr. Tomasz Hollanek įspėjo, kad žmonės gali užmegzti stiprius emocinius ryšius su tokiomis imitacijomis, todėl tampa ypač pažeidžiami manipuliacijoms. Be to, įmonės ieško būdų šias paslaugas monetizuoti – pavyzdžiui, kad botai siūlytų užsisakyti tam tikras paslaugas, naudodami mirusiojo balsą ir kalbėjimo stilių.

    Tyrėjai taip pat pabrėžia galimą netikėtą psichologinį poveikį: net jei pradžioje pokalbiai suteikia paguodos, vėliau kasdienės sąveikos gali imti varginti ir tapti emocine našta. Tarp siūlomų priemonių minimi amžiaus apribojimai ir aiškus skaidrumas, kad naudotojai nuolat suprastų bendraujantys su DI, o ne žmogumi.

  • Ukrainiečių OSINT: spalį Rusija neteko mažiausiai 14 karinių orlaivių, dalis sudegė bazėse

    Ukrainiečių OSINT: spalį Rusija neteko mažiausiai 14 karinių orlaivių, dalis sudegė bazėse

    Spalį Rusijos karinė aviacija galėjo patirti itin didelius nuostolius – mažiausiai 14 orlaivių. Tokį skaičių pateikia ukrainiečių atvirojo šaltinio žvalgybos (OSINT) projektas „Oko Gora“.

    Jo suvestinėje minimi septyni naikintuvai-bombonešiai Su-34 (dar du Su-34, nurodoma, buvo apgadinti), vienas Su-35S, du Su-30 ir vienas penktos kartos Su-57.

    Į bendrą sąrašą taip pat įtraukti du transporto sraigtasparniai Mi-8: vienas, teigiama, mėnesio pradžioje sunaikintas „draugiškos ugnies“, o kitas – per ukrainiečių dronų ataką.

    Rusijos institucijos viešai patvirtino tik dvi katastrofas mokomųjų skrydžių metu, tačiau dėl nuostolių, siejamų su Ukrainos smūgiais, oficialiai nepasisakė. Vis dėlto dalį epizodų galima identifikuoti pagal internete skelbiamą vaizdinę medžiagą.

    Didžiausi smūgiai – Su-34 parkui

    Suvestinė rodo, kad didžiausius nuostolius patyrė Su-34 flotilė. Šiuos orlaivius Rusija intensyviai naudoja smūgiams prieš Ukrainos pozicijas ir miestus, įskaitant atakas sklendžiančiomis bombomis.

    Skaičiuojama, kad spalį buvo sunaikintos mažiausiai septynios Su-34 mašinos, o įdomu tai, kad atakų metu jos visos buvo ant žemės.

    Spalio 4 dieną Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) dronai smogė Chanska aviacijos bazei Adygėjoje. Taikiniais įvardyti Su-34, Su-35 ir amunicijos sandėlis; bazė yra maždaug 500 km nuo Ukrainos kontroliuojamų teritorijų.

    Kitas smūgis surengtas naktį iš spalio 14-osios į 15-ąją, kai ukrainietiškos sparnuotosios raketos „Neptun“ atakavo Borisoglebsko bazę Voronežo srityje. Palydovinių nuotraukų analizė rodė keturių Su-34 sunaikinimą ir dviejų kitų stiprų apgadinimą.

    Spalio 29 dieną to paties tipo raketos, kaip teigiama, smogė dar dviem Su-34 bombonešiams Marinovkos bazėje Volgogrado srityje – palydoviniuose vaizduose matyti nuolaužos lėktuvų stovėjimo vietose.

    Katastrofos ir nepatvirtintas Su-57 epizodas

    Tarp minimų praradimų – ir strateginis bombonešis Tu-95MS: jis sudužo rugsėjo 29 dieną per kilimą netoli Ukrainkos bazės Amūro srityje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad tai buvo mokomasis skrydis, o orlaivis ginklų negabeno.

    Spalio 21 dieną Kaliningrado srityje sudužo Su-30SM; pranešta, kad abu įgulos nariai katapultavosi. Į suvestinę taip pat įtraukti du Mi-8 sraigtasparniai.

    Labiausiai neįprastas atvejis susijęs su Su-57: pagal ukrainiečių OSINT kanalą „Absolutely Reliable Source“, spalio 29 dieną bandymų centre Achtubinske orlaivis užsidegė variklio paleidimo metu ir visiškai sudegė. Skelbti palydoviniai vaizdai, esą rodantys gaisro pėdsakus, tačiau Rusija šios netekties nepatvirtino.

    Jei ši informacija pasitvirtintų, teigiama, tai būtų jau ketvirtas šiemet prarastas ar apgadintas Su-57. Suvestinės autoriai akcentuoja, kad nuostoliai patiriami ir dėl avarijų, ir dėl smūgių, suduodamų toli nuo fronto linijos.

    Ką rodo skaičiai apie Rusijos galimybes

    Spalio nuostolių mastas įgauna reikšmę lyginant su Rusijos gynybos pramonės pajėgumais. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR) skelbia, kad nuo invazijos pradžios Rusija neteko 47 Su-34, o dar septyni buvo apgadinti.

    Anot HUR, tarp 2025 metų spalio ir 2026 metų spalio Rusijos oro pajėgos gavo 22 naujus Su-34. Tai reikštų, kad vien per spalį sunaikintų orlaivių skaičius prilygtų maždaug trečdaliui metinių tiekimų.

    HUR vertinimu, vidutinis Su-34 gamybos tempas siekia 14–18 orlaivių per metus, todėl toks skaičius gali reikšti didesnę gamybą, nors viešai prieinami duomenys neatskleidžia, kaip tai pasiekta.

    Panašius nuostolių mastus fiksuoja ir kiti šaltiniai: projektas „Oryx“ yra dokumentavęs 48 prarastus rusiškus Su-34, o britų analitinis centras RUSI 2026 metų sausį vertino, kad Rusija neteko apie 40 šio tipo orlaivių. Tai rodo, kad net ir patirdama didelius praradimus, Rusija vis dar sugeba papildyti parką, todėl vien orlaivių naikinimas gali neužtikrinti ilgalaikio jos aviacijos pajėgumų sumažinimo.

  • 55 metų santuokos jubiliejus: šmaragdinės vestuvės ir šilti sveikinimai porai

    55 metų kartu – sukaktis, kuri dažnai vadinama šmaragdinėmis vestuvėmis ir simbolizuoja brandžią, laiko patikrintą partnerystę. Toks jubiliejus paprastai tampa proga ne tik švęsti, bet ir pasakyti porai nuoširdžius, pagarbą išreiškiančius žodžius.

    Kaip rašoma portale „shestyle.pl“, ilgametę santuoką minintys sveikinimai labiausiai paliečia tuomet, kai juose atsiranda asmeniškumo: paminimos bendros poros patirtys, dėkingumas už šeimos kūrimą ir palinkėjimai sveikatos bei ramybės.

    Pats šmaragdo simbolis siejamas su harmonija ir atsinaujinimu. Dėl to 55 metų jubiliejus neretai apibūdinamas kaip ryšys, kurį „nušlifavo“ kasdieniai kompromisai, išbandymai, džiaugsmai ir bendri sprendimai.

    Ieškantiems žodžių sveikinimo atvirukui, tostui ar trumpai žinutei, verta rinktis toną pagal progą: oficialiai šventei tiks santūresni palinkėjimai, o artimiausiųjų rate – šiltesni, su šeimos istorijos detalėmis.

    Kas yra šmaragdinės vestuvės?

    Šmaragdinėmis vestuvėmis tradiciškai vadinamas 55-asis santuokos jubiliejus. Tai viena iš tų sukakčių, kurios pabrėžia ne vien metų skaičių, bet ir santykių tvirtumą bei sukauptą gyvenimišką išmintį.

    Šmaragdas šioje simbolikoje siejamas su giliu, brangiu ir ilgaamžiu ryšiu. Metaforiškai kalbant, tokia meilė bręsta lėtai – kaip ir brangakmenis, kuriam laiko reikia spindesiui išryškėti.

    Kaip suformuluoti sveikinimą, kad skambėtų nuoširdžiai?

    Praktiškiausia taisyklė – neperkrauti teksto sudėtingais rimais, jei jų natūraliai nejaučiate. Dažnai daug stipriau skamba paprastas sakinys, kuriame aiškiai pasakoma, už ką porą vertinate ir kuo ji jums yra pavyzdys.

    Gera kryptis – pabrėžti poros bendrus pasiekimus ir tai, ką jie sukūrė per dešimtmečius: šeimą, namus, tradicijas, tarpusavio pasitikėjimą. Tokie akcentai sveikinimą paverčia ne „bendra fraze“, o tikra padėka.

    Jei sveikinate tėvus ar senelius, natūraliai įsilieja ir dėkingumas už rūpestį bei palaikymą. Tokiu atveju tinka ir trumpas prisiminimas – viena detalė iš šeimos istorijos, kuri parodo, kad jų santykį matote ir vertinate.

    Ką palinkėti 55 metų sukakčiai?

    Dažniausiai šiai sukakčiai linkima sveikatos, ramybės ir kuo daugiau bendrų, lengvų kasdienybės akimirkų. Šmaragdinės vestuvės neretai suvokiamos kaip etapas, kai ypač vertinamas laikas kartu be skubėjimo.

    Jei norisi išlaikyti šventės temą, palinkėjimuose galima subtiliai paminėti šmaragdo spalvą ar simboliką – harmoniją, šilumą, atsinaujinimą. Svarbiausia, kad sveikinimas skambėtų tikrai ir atitiktų jūsų santykį su jubiliejų mininčia pora.