Blog

Silkė – puikus pasirinkimas paskutinėmis pasninko dienomis: ji lengva, maistinga ir labai universali. Paruošėme tris paprastus, patikimus receptus, kurie dažniausiai pavyksta iš pirmo karto. Jie ypač tinka Didžiajam penktadieniui ir Velykų laukimui.

Silkės lietuviškame ir kaimyninių šalių virtuvės pavelde minimos jau nuo viduramžių – pirmiausia kaip pasninko patiekalas. Jų populiarumą ilgainiui augino paprastas prieinamumas ir nedidelė kaina, ypač pajūrio regionuose.

Šiandien žinome, kad silkė – ne tik skani, bet ir vertinga jūrinė žuvis. Ji yra geras visaverčių baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų D ir B12 šaltinis. Dėl seleno ir jodo silkė prisideda prie imuniteto stiprinimo ir skydliaukės veiklos, be to, laikoma palyginti saugia žuvimi dėl mažo metilgyvsidabrio kiekio.

Silkę verta valgyti visus metus, tačiau pasninko metu ji tampa tikra klasika. Žemiau – trys idėjos, kurias patogu turėti po ranka.

1) Silkės su džiovintų vaisių ir serbentų sulčių užtepu (rolmopsai)

Gaminimas:

1. Silkes pamirkykite vandenyje apie 30 min.

2. Džiovintus vaisius užpilkite serbentų sultimis ir palikite 30 min.

3. Sultis su vaisiais supilkite į įkaitintą keptuvę ir kaitinkite, kol vaisiai suminkštės.

4. Sudėkite smulkintą svogūną, česnaką ir medų. Viską švelniai sutrinkite trintuvu iki vientisos masės.

5. Atvėsinkite. Paruoštu užtepu aptepkite silkės filė, susukite į ritinėlius ir sutvirtinkite dantų krapštuku.

Jei norite paprasčiau, filė galite patiekti ir nesukdami – tiesiog aptepti užtepu bei papuošti žalumynais.

2) Greitai marinuota silkė su svogūnais

Gaminimas:

1. Svogūną supjaustykite plunksnelėmis. Silkes nusausinkite nuo užpilo ir supjaustykite gabaliukais.

2. Žuvį sumaišykite su svogūnu, aliejumi ir actu. Pagardinkite druska bei pipirais pagal skonį.

3. Palaikykite šaldytuve bent 2 val.

3) Silkė marinate su slyvomis

Gaminimas:

1. Svogūną supjaustykite plunksnelėmis. Silkes nusausinkite nuo užpilo ir supjaustykite gabaliukais.

2. Puode sumaišykite actą, vandenį, cukrų, garstyčių sėklas, pipirus ir kvapiuosius pipirus. Virkite ant silpnos ugnies apie 5 min.

3. Atvėsinkite. Į marinatą sudėkite svogūną ir slyvas, tada viską gerai sumaišykite su silke.

4. Laikykite šaldytuve mažiausiai 24 val.

Skanaus!

Ramenas ir okonomijakiai (dar vadinami japoniškais blynais) – vieni populiariausių patiekalų, atkeliavusių iš Japonijos. Nors dažnam jie atrodo sudėtingi, iš tikrųjų abu galima pasigaminti namuose, tereikia laikytis kelių pagrindinių žingsnių.

Japonijos virtuvė visame pasaulyje vertinama dėl išraiškingų skonių ir produktų įvairovės. Jai būdingas didelis žuvies, jūrų gėrybių, jūros dumblių bei daržovių vartojimas. Tradiciškai japonai valgo lazdelėmis, o ant stalo ryžiai dažniausiai statomi kairėje, sriuba – dešinėje. Sriuba geriama tiesiai iš dubenėlio, o kitus ingredientus patogu paimti lazdelėmis.

Vieni labiausiai mėgstamų patiekalų – ramenas (sodrus sultinys su kvietiniais makaronais ir įvairiais priedais) bei okonomijakiai (keptuvėje ar ant įkaitintos plokštės kepami sotūs blynai su daug skirtingų ingredientų).

Kaip šiuos patiekalus pasigaminti namuose?

Ramenas: paruošimo eiga

1. Puode įkaitinkite aliejų, suberkite tarkuotą imbierą ir smulkintą česnaką. Supilkite kokosų pieną, užvirkite, tuomet dėkite miso pastą ir maišykite, kol visiškai ištirps.

2. Supilkite sultinį ir vėl užvirkite. Pagal skonį įpilkite sojų padažo. Atskirai išvirkite makaronus ir paskirstykite juos į dubenėlius.

3. Išvirkite kiaušinius, kad trynys būtų pusiau skystas, nulupkite ir perpjaukite pusiau. Tofu ir šitaki grybus apkepkite, kol gražiai pagels.

4. Į dubenėlius su makaronais sudėkite tofu, grybus, kiaušinius, špinatus ir svogūnų laiškus. Viską užpilkite karštu sultiniu.

Okonomijakiai: paruošimo eiga

1. Kiaušinius išplakite iki vientisos masės ir sumaišykite su kvietiniais miltais, kepimo milteliais, sojų padažu ir druska.

2. Kopūstą smulkiai supjaustykite, sudėkite į didelį dubenį, pasūdykite ir palikite 10 minučių. Tuomet nuspauskite susidariusio skysčio perteklių. Morką nulupkite ir sutarkuokite stambia tarka. Daržoves sudėkite į tešlą ir gerai išmaišykite.

3. Keptuvėje įkaitinkite aliejų. Iš masės formuokite maždaug 10 cm skersmens blynelius ir kepkite iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus.

4. Iškeptus blynus aptepkite tonkatsu padažu ir majonezu. Patiekite pabarstę sezamo sėklomis, nori dumbliais ir svogūnų laiškais.

Norite nustebinti artimuosius neįprastais skoniais? Išbandykite šiuos receptus žingsnis po žingsnio – taip atrasti japoniškos virtuvės principus bus paprasčiau, o gaminimas taps malonia patirtimi.

Sprandinė, marinuota medaus ir garstyčių marinate, yra puikus pasirinkimas, kai norisi aromatingo, sotaus ir itin gardaus patiekalo. Tinkamai paruošta ji patiks net ir išrankiausiems valgytojams.

Šiam patiekalui paruošti prireiks sprandinės, medaus, garstyčių, provanso žolelių, druskos, pipirų, citrinos sulčių, česnako ir aliejaus.

Pirmiausia sprandinę supjaustykite maždaug 1 cm storio griežinėliais ir lengvai išmuškite mėsos muštuku. Tuomet į dubenėlį sudėkite medų, garstyčias, provanso žoleles, druską, pipirus, įspauskite česnaką, įpilkite citrinos sulčių ir aliejaus. Viską gerai išmaišykite, kad marinatas taptų vientisas.

Mėsą kruopščiai apvoliokite paruoštame marinate, sudėkite į sandarų indą ir kelioms valandoms padėkite į šaldytuvą. Jei turite laiko, sprandinę galima marinuoti per naktį – skonis bus dar sodresnis.

Praėjus marinavimo laikui, mėsą kartu su likusiu marinatu sudėkite į karščiui atsparų indą. Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių ir kepkite apie 60–90 minučių. Kepimo trukmė priklauso nuo griežinėlių storio, todėl maždaug po 45 minučių verta patikrinti šakute, ar mėsa jau pakankamai minkšta.

Šviežių žaliųjų žirnelių sezonas paprastai trunka nuo birželio vidurio iki rugsėjo, tačiau pirmųjų, dar visai jaunų ankščių kartais pasitaiko ir gegužės pabaigoje. Kol šviežių žirnelių dar nėra po ranka, verta rinktis šaldytus – tai patogus ir maistingas pasirinkimas, galintis papildyti kasdienį racioną.

Žalieji žirneliai yra skanus, sveikas ir gana mažai kaloringas produktas. Juose gausu augalinių baltymų ir skaidulų, taip pat įvairių vitaminų bei mineralų. Dėl šių savybių žirneliai dažnai rekomenduojami žmonėms, kurie laikosi dietos, siekia numesti svorio arba nori palaikyti esamą kūno masę.

Žirneliai gali suteikti ilgiau trunkantį sotumo jausmą, padėti virškinimo sistemai, prisidėti prie sklandesnės medžiagų apykaitos. Taip pat dažnai minima, kad jie gali būti naudingi širdžiai ir kraujotakai, padėti palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje ir prisidėti prie imuninės sistemos stiprinimo. Vyresniame amžiuje svarbi ir jų sudėtyje esanti vitaminas K, siejamas su kaulų stiprinimu ir osteoporozės profilaktika.

Žaliuosius žirnelius galima valgyti ir žalius – ypač saldžiųjų veislių, kurios būna traškios, salstelėjusios ir gaivios. Vis dėlto šį kartą siūlome iš jų pasigaminti lengvą, mažai kaloringą ir sveiką kremą primenančią sriubą su mėtomis.

Žaliųjų žirnelių sriuba kremas su mėtomis

Ingredientai šiame recepte nenurodyti, tačiau gaminimo eiga aiški ir lengvai pritaikoma pagal turimus produktus.

Paruošimas:

1. Nuskuskite morkas, salierą ir bulves, sudėkite į puodą ir virkite nedideliame vandens kiekyje. Baigiantis virti sudėkite žaliuosius žirnelius.

2. Keptuvėje ant lydyto sviesto trumpai patroškinkite smulkintą svogūną ir porą, kol suminkštės ir taps skaidrūs. Sudėkite į puodą su sriuba ir dar šiek tiek pakaitinkite ant mažos ugnies.

3. Pagardinkite prieskoniais pagal skonį ir viską sutrinkite trintuvu iki vientisos konsistencijos.

4. Patiekdami papuoškite mėtų lapeliais.

Skanaus!

Daugelyje namų iki šiol gyva tradicija pietums valgyti sriubą ir antrą patiekalą. Vis dėlto pirmasis patiekalas vis dažniau išbraukiamas iš meniu – dažniausiai dėl laiko stokos. O gaila, nes sriubos turi nemažai privalumų: jos sotina, padeda palaikyti skysčių balansą, o daržovės praturtina racioną vitaminais ir mineralais.

Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi šalių, kuriose žmonės gyvena ilgiausiai, sąrašus. Dažniausiai viršūnėje minimos tokios valstybės kaip Japonija, taip pat Singapūras, Šveicarija, Italija ir Ispanija. Tai vėl primena, kad ilgaamžiškumą lemia ne vien genetika – didelę reikšmę turi ir gyvenimo būdas, ypač mityba.

Norint ilgiau išlikti sveikiems, svarbūs švieži vaisiai ir daržovės, taip pat produktai, turintys omega riebalų rūgščių, kurios siejamos su gera širdies, smegenų ir kitų organų būkle. Nors lietuviai nėra priskiriami ilgaamžių tautoms, tradicinėje virtuvėje yra patiekalų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį – ypač sriubos. Jos ne tik suteikia maistinių medžiagų, bet ir padeda palaikyti tinkamą organizmo hidrataciją, nuo kurios priklauso sklandi smegenų, inkstų, kepenų ir širdies veikla.

Sriubos dažnai laikomos lengvai virškinamu maistu: jos sušildo, gali skatinti žarnyno veiklą, o tinkamai parinkti ingredientai prisideda prie nervų sistemos ir imuniteto palaikymo. Tiesa, ne kiekviena sriuba automatiškai yra sveika – svarbu, kaip ji pagaminta ir kokie produktai naudojami.

Viena iš sriubų, kurią mėgsta daugelis, – agurkinė. Jos privalumas siejamas su raugintais produktais: fermentuoti agurkai gali būti naudingi žarnynui, kuris neretai vadinamas „antruoju smegenimis“. Būtent žarnyne vyksta svarbūs virškinimo procesai, o taip pat glaudžiai siejamas imuninės sistemos darbas.

Norint, kad agurkinė būtų lengvesnė ir palankesnė sveikatai, verta ją virti ant naminio daržovių sultinio. Pagrindui tinka įprastos daržovės sultiniui, o vėliau galima dėti stambiai tarkuotus raugintus agurkus ir įpilti šiek tiek jų sulčių.

Dar viena dažnai minima klasika – pupelių sriuba. Pupelės yra baltymų šaltinis, o baltymai būtini audinių atsinaujinimui ir daugybei organizmo funkcijų. Be to, ankštinėse daržovėse gausu skaidulų, kurios palaiko žarnyno peristaltiką, gali prisidėti prie geresnės savijautos ir, tikėtina, palankiai veikti imunitetą. Skaidulos taip pat siejamos su mažesniu „blogojo“ cholesterolio pasisavinimu, o per didelis jo kiekis didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Jei norisi mažiau kaloringos pupelių sriubos, riebią šoninę ar dešrą galima pakeisti prieskoniais, pavyzdžiui, nedideliu kiekiu rūkytos paprikos – ji suteiks sodresnį skonį be perteklinių riebalų.

Dažnas pasirinkimas ir pomidorų sriuba. Pomidoruose yra likopeno – stipraus antioksidanto, kuris siejamas su laisvųjų radikalų neutralizavimu ir širdies bei kraujotakos sistemos apsauga. Likopeno daugiau būna ryškiai raudonuose pomidoruose, taip pat jo netrūksta pomidorų produktuose – tyrėse, konservuotuose pomidoruose ar koncentrate.

Įdomu tai, kad termiškas apdorojimas likopenui nebūtinai kenkia: verdant ir į sriubą įdedant šiek tiek riebalų (pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus), jo įsisavinimas gali padidėti net iki 10 kartų.

Tradiciniai lenkiški pietūs dažnai prasideda sriuba, o po jos seka antrasis patiekalas. Vis dėlto šiandien pirmasis patiekalas vis dažniau iškrenta iš kasdienio meniu – dažniausiai dėl laiko stokos. Tai gaila, nes sriubos turi daug privalumų: jos sočios, padeda palaikyti skysčių balansą, o dėl daržovių gausos organizmą aprūpina vitaminais ir mineralais.

Ky­la klausimas: kuri sriuba galėtų būti vadinama lenkiška ilgaamžiškumo sriuba? Pasirodo, pretendenčių yra ne viena. Kai kurios iš jų gali būti ypač palankios širdžiai ir bendrai savijautai.

Pasaulio sveikatos organizacija yra skelbusi ilgiausiai gyvenančių šalių reitingus. Sąrašuose dažnai minimos tokios valstybės kaip Japonija, taip pat Singapūras, Šveicarija, Italija ar Ispanija. Vieno stebuklingo ilgaamžiškumo recepto nėra – svarbūs ir genetiniai veiksniai, ir gyvenimo būdas. Vis dėlto mityba čia atlieka reikšmingą vaidmenį, nes būtent su maistu gauname organizmui reikalingas medžiagas, galinčias prisidėti prie geresnės širdies ir kraujotakos sistemos būklės.

Kasdienėje mityboje ypač vertingi švieži vaisiai ir daržovės, taip pat produktai, kuriuose yra omega riebalų rūgščių – jos svarbios širdžiai, smegenims ir kitiems organams. Nors lenkai nėra priskiriami prie ilgaamžių tautų, jų virtuvėje netrūksta patiekalų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Vieni jų – sriubos, kurios aprūpina maistinėmis medžiagomis ir padeda palaikyti tinkamą organizmo hidrataciją, o tai svarbu smegenų, inkstų, kepenų ir širdies veiklai.

Sriubos gali sušildyti, būti lengvai virškinamos, skatinti žarnyno veiklą ir prisidėti prie sklandesnio nervų bei imuninės sistemų darbo. Vis dėlto ne kiekviena sriuba automatiškai yra sveika – daug lemia sudėtis ir gaminimo būdas.

Viena dažnai minima alternatyva – agurkinė sriuba su raugintais agurkais. Raugintos daržovės siejamos su teigiamu poveikiu žarnynui, kuris neretai vadinamas „antrojo smegenų“ centru. Žarnyne vyksta svarbūs virškinimo procesai, taip pat su juo glaudžiai siejama ir imuninės sistemos veikla.

Kad agurkinė būtų palankesnė sveikatai, rekomenduojama ją virti ant pačių pasigaminto daržovių sultinio. Pagrindui tinka tradicinės sriubų daržovės, o vėliau galima įdėti stambiai tarkuotų raugintų agurkų ir šiek tiek jų sulčių.

Kita kandidatë – pupelių sriuba. Pupelės yra baltymų šaltinis, o baltymai būtini audinių atsinaujinimui ir bendrai organizmo būklei. Be to, pupelėse gausu skaidulų, kurios palaiko žarnyno peristaltiką, gali prisidėti prie geresnės savijautos ir, kai kuriais atvejais, padėti mažinti vadinamojo blogojo cholesterolio pasisavinimą. Perteklinis jo kiekis siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Norint, kad pupelių sriuba būtų mažiau kaloringa, riebų šoninę ar dešrą galima keisti prieskoniais – pavyzdžiui, nedideliu kiekiu rūkytos paprikos, kuri suteikia sodresnį skonį be papildomų riebalų.

Dar vienas populiarus pasirinkimas – pomidorų sriuba. Pomidoruose yra likopeno – stipraus antioksidanto, siejamo su apsauga nuo laisvųjų radikalų poveikio. Taip pat manoma, kad likopenas gali būti naudingas širdžiai ir kraujotakos sistemai.

Likopeno daugiau yra kuo raudonesniuose pomidoruose, o taip pat ir pomidorų produktuose – tyrėse, konservuotuose pomidoruose ar koncentratuose. Įdomu tai, kad terminis apdorojimas ir nedidelis riebalų kiekis (pavyzdžiui, alyvuogių aliejus) gali padidinti likopeno įsisavinimą net iki 10 kartų.

Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu karaliauja paprastumas: vietoj sudėtingų, ilgo pasiruošimo reikalaujančių patiekalų milijonus peržiūrų renka dviejų ingredientų receptai. Jie įrodo, kad skaniam ir įspūdingai atrodančiam rezultatui nebūtina ilga produktų sąrašų eilė ar sudėtingos technikos.

Tarp didžiausių pastarųjų mėnesių hitų – keptas batatas su tirpstančiu sūriu, kreminiai ryžiai su kiaušiniu ir orkaitėje kepta feta su kiaušiniu. Šiuos patiekalus lengva atkartoti namuose, o rezultatas dažnai pranoksta lūkesčius.

Vienas populiariausių triukų – keptas batatas su sūriu. Batatas kepamas visas, jo iš anksto nepjaustant: maždaug 200 laipsnių temperatūroje apie 40–50 minučių, kol tampa labai minkštas. Iškepus nuimama tik viršutinė žievelės dalis, o į karštą vidų įspaudžiami sūrio gabalėliai – dažniausiai naudojamas čederis arba mocarela. Dėl temperatūros sūris akimirksniu ima tirpti, o lengvai paspaudus batatą, minkštimas susimaišo su sūriu ir susidaro kreminis, tamprus vidus.

Ne mažesnio populiarumo sulaukė ryžiai su kiaušiniu – greitas patiekalas, kurį galima paruošti viename dubenyje arba keptuvėje. Pagrindas – karšti, ką tik išvirti ryžiai. Juos tereikia perkelti į dubenį, įmušti žalią kiaušinį ir energingai išmaišyti: ryžių šiluma švelniai sutraukia kiaušinį, todėl susiformuoja šilkinė, kreminė tekstūra. Kitas variantas – ryžius trumpai pakepinti keptuvėje ir kiaušinį įmušti tiesiai ant jų, maišant, kol masė bus lengvai sutraukta, bet dar minkšta. Nors daugelis gardina sojų padažu ar svogūnų laiškais, viralinei versijai pakanka dviejų ingredientų.

Tarp populiariausių receptų išsiskiria ir orkaitėje kepta feta su kiaušiniu. Į karščiui atsparų indą dedamas fetos sūrio gabalas, šalia arba pačiame sūryje padaroma nedidelė įduba, į kurią įmušamas kiaušinis. Patiekalas kepamas apie 180–190 laipsnių temperatūroje keliasdešimt minučių ar trumpiau – kol feta suminkštėja ir lengvai apskrunda, o kiaušinio baltymas sutvirtėja, palikdamas trynį pusiau skystą. Ištraukus galima atsargiai išmaišyti arba valgyti iškart, mirkant duoną į sūriai kreminę masę.

Šie paprasti deriniai patrauklūs ne tik todėl, kad greitai paruošiami. Jie sotūs, dažnai turi nemažai baltymų, o svarbiausia – atrodo itin apetitiškai: tirpstantis sūris, bėgantis trynys ir kreminė konsistencija sukuria tą efektą, kuris socialiniuose tinkluose akimirksniu tampa hitu.

Artėja Velykos. Tačiau dar prieš prasidedant šventiniam šurmuliui katalikų laukia susikaupimo metas – Didžioji savaitė, o joje ir atgailos diena Didysis penktadienis. Tądien tikintieji, be maldos, įsipareigoja susilaikyti nuo tam tikrų maisto produktų. Ką tokią dieną verta pasigaminti pietums? Siūlome paprastą, sotų ir lengvai paruošiamą variantą.

Didžioji savaitė, ypač Velykų Tridienis, katalikams yra gilaus mąstymo apie Jėzaus Kristaus kančią laikas. Velykos tikintiesiems yra svarbiausia metų šventė, laikoma krikščioniško tikėjimo pamatu – jos primena Jėzaus kančią ir prisikėlimą, gyvenimo pergalę prieš mirtį ir žmonijos nuodėmių atpirkimą.

Didysis penktadienis – susikaupimo ir nuoširdžios maldos diena, kai taip pat laikomasi pasninko. Įprastai susilaikoma nuo mėsos, alkoholio ir saldumynų. Leidžiama vartoti žuvį, pieno produktus, kiaušinius, daržoves ir vaisius, tačiau saikingai. Suaugusiesiems (nuo 18 iki 60 metų) rekomenduojama apsiriboti vienu sočiu valgymu ir dviem lengvais.

Kadangi Didįjį penktadienį leidžiama valgyti žuvį, daugelyje namų būtent ji ir tampa pagrindiniu patiekalu. Tai maistingas pasirinkimas, o kadangi tądien sočiau pavalgyti galima tik kartą, verta rinktis patiekalą, kuris suteiktų sotumo ilgesniam laikui. Tam puikiai tinka baltymų šaltinis (žuvis) ir sotumo jausmą padedančios išlaikyti daržovės, pavyzdžiui, bulvės.

Vienas paprasčiausių variantų – silkė su bulvėmis. Toks derinys ne tik numalšina alkį, bet ir yra lengvai paruošiamas bei pakankamai maistingas.

Greiti, paprasti ir skanūs pietūs Didžiajam penktadieniui – paruošti.

Velykoms dažnai kepami tradiciniai kepiniai, tačiau niekas neprilygsta geram, burnoje tirpstančiam sūrio pyragui. Varškės pagrindo desertai vertinami dėl paprastumo ir malonaus skonio, todėl juos taip mėgstame ruošti. Nors šiandien yra daugybė šio kepinio variacijų, šventėms verta rinktis klasikinę versiją – be perteklinių priedų ir sudėtingų sprendimų.

Vieni renkasi vienokią tekstūrą, kiti – ryškesnį aromatą ar kitokius priedus, tačiau daugeliui būtent tradicinis sūrio pyragas kelia daugiausia nostalgijos. Jis būna kremiškas, aiškiai juntamas tikras varškės skonis, o pats kepinys primena naminius, paprastus, bet patikimus receptus.

Jei nežinote, kokį sūrio pyragą kepti šių metų Velykoms, verta rinktis pačią paprasčiausią, klasikinę versiją – iš maltos varškės, be nereikalingų „patobulinimų“. Toks pyragas patiks ir namiškiams, ir svečiams, o jei liks keli gabalėliai, juos galėsite sėkmingai užšaldyti.

Svarbiausia taisyklė – visi ingredientai turi būti kambario temperatūros, todėl prieš gaminant išimkite juos iš šaldytuvo kiek anksčiau.

Paruošimo būdas:

1. Į plakimo dubenį sudėkite sviestą ir cukrų, plakite, kol masė taps puri. Tuomet sudėkite trynius, vanilinį cukrų ir plakite dar kelias minutes.

2. Po truputį dėkite varškę, nuolat maišydami ar plakdami, kol masė taps vientisa.

3. Suberkite bulvių krakmolą ir dar kartą gerai išmaišykite mikseriu.

4. Atskirame inde išplakite baltymus iki standžių putų. Galiausiai švelniai įmaišykite juos į varškės masę, geriausia – šaukštu, kad masė neprarastų purumo.

5. Paruoštą masę supilkite į kepimo popieriumi išklotą 24–25 cm skersmens tortinę formą. Kepkite apie 60 min. 170 °C temperatūroje, be karšto oro funkcijos.

6. Baigus kepti, orkaitę išjunkite, pravirkite dureles ir palikite pyragą vėsti orkaitėje. Kai gerokai atvės, išimkite.

Gatava!

[title]
Beef Wellington sugrįžo į madas: štai kaip žingsnis po žingsnio paruošti tobulai sultingą patiekalą
[/title]

[content]

Nors kulinarinės mados nuolat keičiasi, kai kurie patiekalai išlieka klasika ir dažniausiai ruošiami tik ypatingomis progomis. Vienas jų – beef wellington: jautienos išpjova, apgaubta grybų įdaru ir iškepta sluoksniuotoje tešloje. Šis receptas padės žingsnis po žingsnio pasiruošti įspūdingą patiekalą namuose.

Beef wellington reikės: vientiso jautienos gabalo, druskos, pipirų, lydyto sviesto, garstyčių, grybų, čiobrelių, kumpio riekelių, sluoksniuotos tešlos ir kiaušinio trynio.

Jautieną iš visų pusių pagardinkite druska ir pipirais. Įkaitintoje keptuvėje ištirpinkite lydytą sviestą ir, kai jis bus pakankamai karštas, trumpai apkepkite mėsą iš visų pusių. Svarbu jos neperkepti – apkepimas reikalingas tik tam, kad mėsa lengvai apskrustų. Kol mėsa dar šilta, aptepkite ją garstyčiomis ir įtrinkite į paviršių.

Grybus nuplaukite, nusausinkite ir sutarkuokite labai smulkia tarka. Suberkite juos į sausą keptuvę ir pakepinkite, pagardinkite čiobreliais. Grybai turi išleisti skystį, o šis vėliau privalo visiškai išgaruoti – įdaras turi būti sausas.

Ant ištiestos maistinės plėvelės sudėliokite kumpio riekeles taip, kad jos šiek tiek persidengtų. Ant jų tolygiai paskleiskite pakepintus grybus. Ant grybų dėkite apkepintą jautieną ir viską tvirtai susukite. Plėvelės nenuimkite – suvyniotą mėsą dėkite į šaldytuvą maždaug 30 minučių.

Vėliau mėsą išvyniokite, nuimkite plėvelę ir apgaubkite sluoksniuota tešla. Tuomet vėl apsukite maistine plėvele ir dar 5–10 minučių palaikykite šaldytuve, kad forma sutvirtėtų. Išėmę plėvelę nuimkite, o tešlą aptepkite išplaktu kiaušinio tryniu.

Kepkite iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių. Ištraukę patiekalą palikite 10–15 minučių „pailsėti“ – taip mėsa išliks sultinga ir bus lengviau ją pjaustyti.