Blog

Vieni kiaušinienę tiesiog dievina ir jai nereikia jokios ypatingos progos, kiti šį pusryčių patiekalą laiko banaliu ir emocijų jis nekelia. Vis dėlto viena aišku: kiaušinienė gali būti puiki dienos pradžia. Paruošta saikingai, ji suteikia vertingų medžiagų, ilgiau suteikia sotumo ir gali prisidėti prie svorio kontrolės. Svarbu tik nepamiršti priedų, kurie gali dar labiau sustiprinti jos naudą.

Jei nėra rimtų sveikatos priežasčių, kiaušinienės atsisakyti neverta. Tinkamai paruošta ji gali būti palanki tiek savijautai, tiek mitybos balansui. Dar daugiau naudos galima gauti pasirinkus protingus priedus.

Vienas iš jų – mocarela. Šis itališkas sūris gali būti geras pasirinkimas tiems, kurie rūpinasi figūra ir skrandžio komfortu. Jame nemažai baltymų, o kartu jis dažnai būna lengviau virškinamas. Kiaušinienei labiausiai tinka mocarela iš sūrymo, nes joje paprastai būna mažiau riebalų. Tokį sūrį geriausia dėti pačioje gaminimo pabaigoje arba jau patiekus kiaušinienę į lėkštę.

Kiaušinienė, kepta svieste, daugeliui atrodo tikras ryto malonumas. Pats sviestas, vartojamas saikingai, nėra blogis, tačiau kepimui jis ne visada tinkamiausias: jo dūmų taškas yra žemas, o perkaitintas sviestas gali tapti nepalankus organizmui.

Sviestą galima pakeisti kitais riebalais, pavyzdžiui, nedideliu kiekiu rafinuoto alyvuogių aliejaus ar lydytu sviestu. O jei turite kokybišką keptuvę su nepridegančia danga, dar paprastesnė alternatyva – šaukštas vandens: toks būdas laikomas vienu sveikiausių, nes nereikia papildomų riebalų.

Vis dėlto sviesto demonizuoti nereikėtų. Jei kiaušinienę kepsite ant labai silpnos ugnies ir tik tiek, kiek reikia, kad baltymas sutvirtėtų, neperkaitinsite riebalų ir patiekalas gali būti visai palankus.

Norite ypač kremiškos, burnoje tirpstančios kiaušinienės? Tam gali pakakti vieno priedo – kefyro. Nors termiškai apdorojant dalis kefyre esančių naudingų bakterijų nebeišlieka, jis vis tiek suteikia papildomų baltymų ir kalcio. Be to, kefyras padeda išgauti drėgną, švelnią ir kremišką konsistenciją, kuri daugeliui yra pati geidžiamiausia.

Daržovės – vienas paprasčiausių būdų pagerinti pusryčių maistinę vertę. Jos suteikia vitaminų, mineralų ir skaidulų, todėl kiaušinienei tikrai tinka. Tačiau verta žinoti, kad daržoves geriau dėti ne į keptuvę, o patiekti šalia, tiesiai lėkštėje – taip jos išlieka gaivesnės, o jų struktūra ir maistinės savybės mažiau nukenčia.

Su kokiomis daržovėmis kiaušinienė dera geriausiai? Tai priklauso nuo skonio, tačiau dažniausiai pasirenkami gaivūs, lengvi deriniai, kurie neužgožia kiaušinių skonio.

Kiaušinienė – vienas populiariausių pusryčių patiekalų: ji greitai paruošiama, ilgai suteikia sotumo jausmą ir energijos dienos pradžiai. Vis dėlto net ir taip paprastą patiekalą lengva sugadinti – keli įpročiai gali lemti, kad kiaušinienė taps kieta, sausa ir praras kremiškumą.

Dažniausia klaida – skubėjimas ir „trumpinimas“ gaminant. Jei kepimui skirsite šiek tiek daugiau laiko ir rinksitės švelnesnę kaitrą, rezultatas gali maloniai nustebinti.

Dar vienas dažnas netikslumas – kiaušinių mušimas tiesiai į keptuvę. Tuomet masė greitai sukreša, o tekstūra tampa grubesnė. Geriau kiaušinius prieš tai lengvai išplakti šakute ar šluotele atskirame inde – taip įmaišysite oro, o kiaušinienė išeis puresnė.

Žinomas škotų šefas ir restoratorius Gordon Ramsay taip pat perspėja nemušti kiaušinių į įkaitintą keptuvę. Jis pataria kiaušinius supilti į šaltą keptuvę ir kepti ant nedidelės ugnies. Kitas svarbus niuansas – prieskoniai. Pasak jo, druską ir kitus prieskonius geriausia dėti pačioje pabaigoje, prieš nukeliant keptuvę nuo kaitros. Taip kiaušinienė nepraras drėgmės ir neperdžius.

Jei norite, kad kiaušinienė būtų itin puri, kaip debesėlis, padeda paprastas triukas – įlašinti kelis lašus citrinos sulčių. Šį ingredientą geriausia įpilti iškart po to, kai kiaušinių masę supilate į keptuvę, dar prieš jai pradedant krešėti.

Citrinų sultyse esanti rūgštis švelniai veikia baltymų krešėjimo procesą: jis sulėtėja, todėl kiaušinienė kepa tolygiau ir nesusitraukia į kietą gumulą. Dėl to ji išlieka minkšta, kremiška ir lengva. Svarbu, kad naudojant nedidelį kiekį citrinų sulčių skonis beveik nepasikeičia, tačiau rezultatas lėkštėje pastebimas iš karto – patiekalas atrodo tarsi paruoštas restorane.

Kokosinis pyragas – vienas populiariausių kepinių Lenkijoje. Jis puikiai tinka kaip saldus priedas prie kavos, taip pat ir šventėms ar jaukiems pasisėdėjimams su artimaisiais. Kokoso drožlės suteikia kepiniui egzotišką natą, o pats pyragas paprastai paruošiamas greitai ir nesudėtingai.

Didelio populiarumo sulaukia ne tik klasikiniai kokosų pyragai, bet ir kremiški „Rafaello“ tipo desertai, kokosinis sūrio pyragas bei tradiciniai kokosų kubeliai, vadinami „kudłacze“.

Šį kartą siūlomas variantas – purus, šviesus biskvitas su kokosiniu įdaru. Kokoso drožlės gali būti panaudotos ir kaip paprasta, bet daili dekoracija. Visas kepinys paruošiamas nesunkiai, o skonis ir aromatas dažnai priverčia svečius prašyti papildomo gabalėlio. Pyragas turėtų išeiti švelnus, drėgnas ir itin purus.

Be to, kokoso drožlės yra geras skaidulų, B grupės vitaminų, vitamino C ir mineralų, tokių kaip magnis, kalis, kalcis bei fosforas, šaltinis. Tad motyvacijos kepti – dar daugiau.

Šaltinis: „Smaker.pl“

Bulviniai blynai – patikimas pasirinkimas pietums: dažniausiai jie nuo stalo dingsta akimirksniu. Tačiau tradicinis jų ruošimas turi trūkumų – kepant keptuvėje riebalai taškosi, gali ištepti virtuvę, o kepimo kvapas neretai laikosi dar kelias valandas.

Šių nepatogumų galima išvengti: bulvinius blynus nesunkiai iškepsite orkaitėje. Taip prireiks mažiau aliejaus, o pats procesas bus švaresnis ir paprastesnis – nereikės jokių specialių prietaisų.

Tešla ruošiama beveik taip pat, kaip ir įprastiems bulviniams blynams. Nors bulves galima tarkuoti smulkia tarka, šiam variantui geriau rinktis stambesnes tarkos skylutes – taip blynai dažniau pavyksta malonesnės tekstūros.

Norint išgauti traškius blynus, verta atkreipti dėmesį į bulvių rūšį. Labiausiai tinka miltingesnės bulvės, kurios parduotuvėse dažnai žymimos raide C.

Prieš pradėdami gaminti, pasiruoškite visus reikalingus ingredientus.

Gaminimo eiga išlieka panaši, tik vietoj kepimo keptuvėje blynai kepami orkaitėje.

Bulviniai blynai neretai tampa diskusijų objektu: vieni juos mėgsta saldžiai, kiti įsitikinę, kad jie privalo būti patiekiami sūriai. Jei trūksta idėjų, verta išbandyti kelis skirtingus patiekimo būdus ir atrasti savo mėgstamiausią.

Ar sūris gali pakeisti kebabą ir dar būti skanesnis? Šis receptas įrodo, kad gali. Traškus, prieskoniais kvepiantis halloumi, susuktas į šiltą tortiliją su mėgstamais priedais, – paprastas būdas greitai paruošti sotų ir išties įspūdingą patiekalą. Nenuostabu, kad idėja užkariauja socialinius tinklus: lengva, skanu ir puiki alternatyva klasikiniam greitajam maistui.

Halloumi – pastarųjų metų hitas ne be priežasties. Šis iš Kipro kilęs sūris išsiskiria ypatinga struktūra: kepamas ar grilinamas jis neištirpsta, todėl išorėje tampa traškus, o viduje išlieka minkštas. Halloumi yra gausus baltymų, tad gali būti sotus pasirinkimas, ypač tiems, kurie mažina mėsos vartojimą. Jame taip pat yra kalcio, svarbaus kaulams ir dantims, tačiau verta prisiminti, kad sūris gana sūrus ir kaloringas, todėl geriausia juo mėgautis saikingai.

Tinkamai pagardintas ir iškeptas halloumi, patiektas tortilijoje su priedais, drąsiai gali varžytis su kebabu: patiekalas sotus, dažnai lengvesnis ir, pasak išbandžiusiųjų, tiesiog nepaprastai skanus.

Keptų halloumi juostelių su prieskoniais idėja šiuo metu aktyviai plinta socialiniuose tinkluose. Internautai, išbandę šią „vegetarišką kebabo versiją“, sutaria – skonis nustebina. Jei ieškai greito ir paprasto sprendimo pietums ar vakarienei, verta išmėginti šį variantą ir pačiam įsitikinti, kodėl halloumi tortilija tapo virusiniu hitu.

Skanaus!

Dažnai pritrūkstame idėjų, kaip paįvairinti kasdienius pietus. Jei pomidorų sriuba su makaronais ar ryžiais jau atsibodo ir nesinori dar vieno nuobodaus patiekalo, išeitis gali būti visai paprasta: pasitelkite tai, ką daugelis turi namuose – apdžiūvusią duoną ir kelis prieskonius.

Skrebučiai sriubai suteikia tekstūros ir padeda išvengti vienodo skonio. Nors jie tinka ne prie kiekvienos sriubos, daugeliu atvejų makaronus ar ryžius galima sėkmingai pakeisti gerai apskrudintos duonos kubeliais.

Geriausiai skrebučiai dera prie tirštų, kremiškos konsistencijos sriubų. Tačiau, pagal skonį, jų galima dėti ir į kitas sriubas – svarbiausia tinkamai parinkti prieskonius ir duonos apskrudinimo lygį.

Skrebučiai turėtų būti apskrudę iki auksinės spalvos. Per šviesūs greitai sušlaps, o per tamsūs (pridegę) gali suteikti sriubai kartumo. Viskas prasideda nuo duonos pasirinkimo: geriau nenaudoti visiškai šviežios duonos ar bandelių, nes jos greitai sugeria riebalus ir tampa minkštos bei „kempiniškos“. Geriausi skrebučiai pavyksta iš 2–3 dienų duonos.

Bagetę, duoną ar bandelę supjaustykite maždaug 1–1,5 cm kubeliais. Dubenyje paruoškite pagrindą: alyvuogių aliejų arba lydytą sviestą sumaišykite su mėgstamais prieskoniais (druska, pipirais, džiovintomis žolelėmis). Skrebučius galite paruošti dviem būdais.

Metodas keptuvėje

Ant vidutinės ugnies įkaitinkite riebalus. Jei naudojate sviestą, neleiskite jam pridegti – patogiausia rinktis lydytą sviestą. Suberkite duonos kubelius, bet neperkraukite keptuvės: kiekvienas gabalėlis turi liestis su dugnu. Kas 30–60 sekundžių pakratykite keptuvę, kad skrebučiai tolygiai apskrustų iš visų pusių. Kepkite apie 3–5 minutes, kol jie taps auksiniai ir kieti.

Metodas orkaitėje

Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių su ventiliatoriumi. Duonos kubelius paskleiskite ant kepimo popieriumi išklotos skardos taip, kad nesiliestų tarpusavyje. Kepkite 8–10 minučių, o įpusėjus laikui permaišykite mentele, kad apskrustų ir kita pusė.

Jei skrebučių pagaminote per daug, laikykite juos sandariame stiklainyje ar dėžutėje – traškumą jie išlaiko 2–3 dienas.

Skrebučiai – traškus priedas, kuris dėl prieskonių gali pastebimai sustiprinti ne vienos sriubos skonį. Žoleles geriausia įmaišyti į nedidelį kiekį aliejaus ar sviesto ir dar prieš kepimą sumaišyti su duona – taip aromatas bus intensyvesnis.

Visada pasiteisinantis pasirinkimas – džiovintos provanso žolelės arba bazilikas su raudonėliu. Taip pat tinka granuliuotas česnakas (šviežias keptuvėje gali greitai pridegti) ir čili dribsniai, jei norisi aštrumo. Toks derinys ypač tinka daržovių sriuboms, pavyzdžiui, pomidorų ar šparagų kremui.

Grybų pagrindo sriuboms dažnai tinka čiobrelis, mairūnas, muskato riešutas ir juodieji pipirai. Rytietiško stiliaus sriuboms galima rinktis rūkytą papriką, romėnišką kmyną ir ciberžolę. Kartu su skrebučiais galima pakepinti ir sėklas – moliūgų, saulėgrąžų, juodgrūdę ar sezamą.

Skrebučiai, kaip ir makaronai, yra angliavandenių šaltinis ir gali ilgam suteikti sotumo. Tačiau vertinant, kas sveikiau, daug lemia pasirinkta duona ir naudojamas riebalų kiekis. Pilno grūdo makaronai dažnai bus palankesnis pasirinkimas nei į aliejų mirkyti skrebučiai iš baltos kvietinės duonos. Vis dėlto, jei rinksitės raugo duoną su grūdais ir sėklomis, iš jos pagaminti skrebučiai gali būti visavertiškesni už įprastus makaronus.

Labai svarbu prisiminti vieną taisyklę: skrebučiai turi išlikti traškūs. Kai jie per ilgai mirksta, praranda visą žavesį ir virsta ne itin patrauklia mase, todėl jų geriau nemesti į puodą – dėkite tik prieš pat patiekdami.

Karšta kreminė sriuba net ir gerai iškeptus skrebučius suminkština itin greitai. Jei pietūs užsitęsia, patogiau skrebučius patiekti atskirame dubenėlyje, kad kiekvienas galėtų įsidėti po truputį. Be to, jei sriuba labai aštri ar stipriai pagardinta, skrebučiai turėtų būti neutralesni, pavyzdžiui, lengvai sviestiniai. Prie švelnesnių sriubų, pavyzdžiui, sultinio ar cukinijų kremo, galima drąsiau eksperimentuoti su žolelėmis.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į dydį: per dideli skrebučių gabalai nepatogūs valgyti – sunku juos paimti šaukštu, o bandant kąsti gali taškytis sriuba. Optimalu pjaustyti 1–1,5 cm kubeliais: toks kąsnis telpa ant šaukšto ir yra patogus suvalgyti iš karto. Svarbu ir neperkepti – pridegę skrebučiai gali suteikti sriubai nemalonų kartų poskonį.

Užsinorėjote kažko saldaus, bet nenorite ilgai suktis virtuvėje? Blyneliai iš grūdėtos varškės paruošiami per kelias minutes, o prireiks tik kelių paprastų ingredientų. Jie išeina purūs, švelnūs, tirpstantys burnoje ir yra lengvesnė alternatyva tradiciniams saldumynams. Puikiai tinka pusryčiams ar greitam užkandžiui.

Kartais kiekvienas norime saldaus kąsnio, kuris pernelyg neapsunkintų. Išeitis paprasta – rinkitės produktą, kuris dažnai atsiduria ant sumuštinio ar papildo sotus pusryčius: grūdėtą varškę.

Ją mėgsta ir suaugusieji, ir vaikai, o dar labiau pamils, kai lėkštėje atsiras blyneliai iš grūdėtos varškės – viena sveikesnių alternatyvų įprastiems mieliniams blynams. Greitas receptas sutaupo laiko, tačiau turėkite omenyje: blyneliai nuo stalo dingsta akimirksniu, tad pakartojimas beveik garantuotas.

Receptas skirtas maždaug 20 blynelių.

Patikti gali įvairūs priedai: patiekite su mėgstamais vaisiais ar sirupu. Jie puikiai dera ir su uogiene, medumi, klevų sirupu ar šokoladiniu padažu.

Šiame recepte svarbios smulkmenos – būtent jos lemia, ar blyneliai bus purūs ir švelnūs, ar sunkūs bei sukritę. Štai į ką verta atkreipti dėmesį:

Jei grūdėta varškė labai skysta, ją verta lengvai nuvarvinti. Skysčio perteklius masę padarys per skystą, o blyneliai gali byrėti.

Masa turėtų būti vientisa, tačiau jos neplakite ir nemaišykite per ilgai – per intensyvus maišymas gali „sukietinti“ blynelius.

Miltų kiekis yra orientacinis. Jei masė per skysta, įberkite šiek tiek daugiau miltų. Jei per tiršta, atskieskite šaukštu pieno arba jogurto.

Kepkite ant vidutinės kaitros. Per didelė temperatūra greitai apskrudins išorę, o vidus gali likti neiškepęs.

Formuokite nedidelius blynelius – juos lengviau apversti, be to, jie tolygiau iškepa.

Kokosų aliejus suteikia švelnų aromatą, tačiau jo neturi būti per daug: blyneliai neturėtų „plaukioti“ riebaluose.

Apverskite tik tada, kai paviršiuje pasirodo burbuliukai, o apačia būna gražiai auksinė – taip blyneliai neirs ir lengviau išlaikys formą.

Pomidorų pasta dažnai laikoma tik greitu sprendimu, kai namuose nėra šviežių pomidorų. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad termiškai apdorotuose pomidorų produktuose gausu likopeno – antioksidanto, siejamo su širdies ir kraujagyslių sistemos nauda. Būtent todėl pomidorų pasta gali būti ne tik patogus, bet ir vertingas ingredientas kasdienėje virtuvėje.

Dažniausia klaida – pomidorų pastą tiesiog įmaišyti į sriubą ar padažą ir iškart skiesti skysčiu. Taip neretai išryškėja rūgštumas ir metališkas poskonis, ypač jei naudojami konservuoti pomidorai ar koncentruota pasta. Profesionaliose virtuvėse tam taikomas paprastas žingsnis, kuris sukuria gilesnį ir švaresnį skonį.

Keptuvės žingsnis, kuris keičia skonį

Šefų triukas paprastas: pomidorų pastą pirmiausia trumpai pakepti riebaluose. Tam tinka alyvuogių aliejus arba kitas neutralus aliejus, o kaitra turėtų būti nedidelė. Pasta nuolat maišoma, kad neprisviltų, nes tuomet atsiranda kartumas.

Dažniausiai pakanka 3–5 minučių, priklausomai nuo kiekio. Sėkmingai pakepinta pasta patamsėja, sutirštėja ir ima skleisti sodresnį aromatą. Skonio pokytį lemia karamelizacija ir intensyvesni keptų natų junginiai, kurie pomidoriniams patiekalams suteikia gylio.

Norint dar ryškesnio rezultato, tuo pačiu metu galima į keptuvę įdėti smulkintų svogūnų, česnako ir žolelių, pavyzdžiui, džiovinto raudonėlio ar baziliko. Tokia bazė ypač tinka pomidorų sriubai, troškiniams, boloňės tipo padažams ar pupelių patiekalams.

Kaip suvaldyti rūgštumą be cukraus

Jei pomidorų patiekalas vis tiek atrodo per rūgštus, daugelis įpratę dėti cukraus. Tai gali užmaskuoti rūgštumą, bet kartu patiekalas tampa saldesnis, o skonis praranda balansą. Dėl to virtuvės praktikoje dažnai pasirenkamas kitas būdas.

Nedidelis kiekis valgomosios sodos gali neutralizuoti dalį rūgšties, tačiau čia svarbiausia saikas. Soda dedama po truputį, nuolat ragaujant, nes per didelis kiekis gali pakeisti skonį ir suteikti muilišką poskonį. Papildomai balansui padeda ir ilgesnis troškinimas, nes kaitinant rūgštumo pojūtis dažnai švelnėja.

Maisto gaminimo tendencijos pastaraisiais metais vis dažniau krypsta į paprastus, švaresnio skonio sprendimus ir mažesnį pridėtinio cukraus vartojimą. Todėl pomidorų pastos pakepinimas ir rūgštumo suvaldymas be saldiklių laikomi ne tik gudrybe, bet ir praktišku įpročiu kasdienėje virtuvėje.

Šaltiniai:
https://www.healthline.com/nutrition/lycopene
https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/food-features/tomatoes/