CP v2

Blog

  • Švedija pasirinko „Lockheed Martin“: HIMARS suteiks 300 km nuotolį, planuojama amunicijos gamyba šalyje

    Švedijos pasirinkimas ir planuojami pajėgumai

    Švedija pasirinko JAV gynybos pramonės bendrovę „Lockheed Martin“ kaip tolimojo nuotolio raketinės artilerijos sistemų tiekėją. Apie sprendimą pranešė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas, o kariuomenė ketina įsigyti 10 mobiliosios sistemos HIMARS paleidimo įrenginių ant sunkvežimių.

    Iki šiol Švedijos sausumos pajėgų artilerijos galimybės daugiausia rėmėsi nacionaline sistema Archer, kurios deklaruojamas nuotolis siekia apie 50–60 kilometrų. HIMARS įsigijimas reikšmingai praplečia smogiamąjį nuotolį, kuris, priklausomai nuo naudojamos amunicijos, gali siekti maždaug 80–300 kilometrų.

    „Prisiimame atsakomybę už saugumą Europoje: priešui bus sunkiau pulti mūsų šalį ir sąjungininkus“, – sakė Palas Jonsonas.

    Švedijos gynybos ministerijos teigimu, investicijos vertė siekia apie 630 mln. eurų, o pirmųjų pristatymų tikimasi pradėti kitais metais. Tokia laiko juosta atitinka bendrą Europos tendenciją spartinti ginkluotės pirkimus, reaguojant į išaugusias saugumo rizikas regione.

    Kodėl HIMARS svarbus Baltijos jūros regione

    HIMARS pasirinkimas Švedijai svarbus ir geografiniu požiūriu. Atstumas tarp Švedijai priklausančios Gotlando salos ir Rusijos Kaliningrado srities yra apie 300 kilometrų, todėl naujos sistemos suteikia galimybę pasiekti taikinius visame šiame ruože, jei naudojama atitinkama amunicija.

    Toks pajėgumas didina atgrasymą Baltijos jūros regione, nes suteikia papildomą priemonę greitam ir tiksliam smūgiui didesniu atstumu. Kartu tai gerina sąveikumą su NATO šalimis, kurios jau naudoja HIMARS, ir leidžia lengviau integruoti Švedijos pajėgas į bendras operacijas.

    Amunicijos trūkumas ir planai dėl gamybos Švedijoje

    Vienas didžiausių iššūkių – amunicijos prieinamumas, nes pasaulyje fiksuojamas tam tikrų HIMARS naudojamų raketų trūkumas ir didelės paklausos spaudimas tiekimo grandinėms. Švedija siekia mažinti šią riziką, plėsdama pramoninį bendradarbiavimą ir stiprindama vietinę gamybą.

    Švedijos gynybos pramonės grupė Saab ketina bendradarbiauti su „Lockheed Martin“ – pasirašytas ketinimų protokolas dėl galimybių pritaikyti Saab amuniciją, prisidėti prie raketų gamybos HIMARS sistemai ir kitoms platformoms, įskaitant Patriot. Tarp tikslų – galimos gamyklos Švedijoje įkūrimas, kuris ilgainiui didintų tiekimo saugumą.

    Platesnis bendradarbiavimas su Suomija ir JAV pratybos

    Švedija taip pat stiprina regioninį bendradarbiavimą: ministras Palas Jonsonas ir Suomijos gynybos ministras Antti Hakkkanenas Upsaloje pasirašė susitarimą dėl HIMARS sistemų aptarnavimo ir mokymų. Suomija tokias sistemas jau naudoja, tačiau sunkesnės konfigūracijos – ant vikšrinių važiuoklių.

    Švedija dar iki sprendimo buvo įtraukiama į praktinius bandymus: 2025 metų gegužę JAV kariai Gotlande išbandė HIMARS panaudojimą poligone netoli Visbio. 2024 metais panašios pratybos vyko Stokholmo salyne, kur raketos paleidimą atliko JAV kariai, o švedai užtikrino logistiką ir transportą.

  • „Mostostal Zabrze“ paskelbė I pusmečio įverčius: pajamos viršijo 145 mln. eurų, pelnas augo

    Lenkijos inžinerijos ir statybų grupė „Mostostal Zabrze“ pateikė preliminarius įverčius už pirmąjį šių metų pusmetį. Bendrovė nurodo, kad konsoliduotos pardavimo pajamos siekė apie 145 mln. eurų, o grynasis pelnas – maždaug 3,2 mln. eurų.

    Tokie tarpiniai rezultatai rodo, kad įmonė išlaiko užimtumą pramonės ir energetikos projektuose, kur paklausą palaiko investicijos į infrastruktūros atnaujinimą ir energetinę transformaciją. Šiame segmente konkurencija išlieka didelė, todėl svarbus ne tik apimčių augimas, bet ir maržų kontrolė.

    Užsakymų portfelis – vienas svarbiausių rodiklių

    „Mostostal Zabrze“ taip pat skaičiuoja, kad grupės užsakymų portfelis, t. y. jau pasirašytų sutarčių darbų apimtis, siekė beveik 297 mln. eurų. Tai yra darbai, kuriuos planuojama vykdyti ateinančiais laikotarpiais, todėl šis rodiklis dažnai laikomas pagrindiniu signalu, ar pajamų srautas artimiausiais ketvirčiais išliks stabilus.

    Be to, bendrovė vertina, kad sutarčių, kurios galėtų būti pasirašytos remiantis pateiktais pasiūlymais, vertė sudaro dar apie 88 mln. eurų. Kartu abu skaičiai viršija 365 mln. eurų, tačiau tokios prognozės priklauso nuo derybų, užsakovų sprendimų ir finansavimo sąlygų.

    Ką rodo ankstesni metų rezultatai?

    Įmonės paskelbti ankstesnių metų duomenys leidžia geriau suprasti mastą: per 2025 metus „Mostostal Zabrze“ pajamos siekė apie 274 mln. eurų. Veiklos pelnas tuo metu sudarė maždaug 10,4 mln. eurų, o grynasis pelnas – apie 7,8 mln. eurų.

    Statybų ir inžinerijos sektoriuje rezultatams didelę įtaką daro medžiagų kainų svyravimai, darbo jėgos brangimas, subrangovų prieinamumas ir sutarčių indeksavimo mechanizmai. Pastaraisiais metais ypač svarbios tapo rizikos pasidalijimo sąlygos, nes projektai dažnai vykdomi kelis metus.

    Kur specializuojasi grupė?

    „Mostostal Zabrze“ grupė dirba kaip kompleksinė rangovė – įgyvendina pramonės, energetikos ir aplinkosaugos objektų projektus, taip pat stato visuomeninės paskirties pastatus. Tokia specializacija leidžia išskaidyti riziką tarp skirtingų užsakovų ir sektorių, tačiau kartu reikalauja stiprios projektų valdymo disciplinos.

    Rinkoje investuotojai į tokias bendroves dažniausiai žiūri per tris prizmes: užsakymų portfelio kokybę, projektų pelningumą ir pinigų srautų stabilumą. Preliminarūs pirmojo pusmečio įverčiai rodo, kad „Mostostal Zabrze“ įžengė į antrąją metų pusę su solidžia darbų apimtimi, tačiau galutinius skaičius lems įvykdymo tempai ir sutarčių maržos.

  • „Torpol“ po konsorciumų pamokų renkasi eiti vienas: rekordinis užsakymų portfelis ir nauji planai

    Rekordinis užsakymų portfelis

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros rangovė „Torpol“ 2026 metų antrąjį pusmetį pasitinka su rekordinės vertės užsakymų portfeliu ir aiškiai brėžiama kryptimi: įmonė vis dažniau nori dalyvauti konkursuose savarankiškai, o ne konsorciumų sudėtyje.

    Bendrovė skelbia, kad užsakymų portfelis pasiekė 6,34 mlrd. zlotų, tai yra apie 1,45 mlrd. eurų be PVM. Didžioji dalis tenka pagrindinei „Torpol“ veiklai, o mažesnė – „Torpol Oil & Gas“ projektams, susijusiems su energetika, dujomis ir vandenilio infrastruktūra.

    Pirmąjį 2026 metų pusmetį grupės pajamos augo 7,1 proc. per metus, o bendrasis pelnas didėjo iki 71,6 mln. zlotų, tai yra apie 16,3 mln. eurų. Bendrojo pelno marža kilo iki 7,8 proc., o tai įmonė sieja su geresniu operaciniu efektyvumu bei sutarčių indeksavimo ir pakeitimų įskaitymais.

    „Torpol“ akcentuoja ir stiprią likvidumo poziciją: birželio pabaigoje turėta 453,7 mln. zlotų, tai yra apie 104 mln. eurų grynųjų pinigų, o grynųjų pinigų perteklius sudarė apie 63 mln. eurų. Be to, 2025 metų pelno didžioji dalis buvo paskirta dividendams.

    Kodėl pinigų srautai buvo neigiami?

    Nepaisant augančių rezultatų, pirmąjį 2026 metų pusmetį „Torpol“ fiksavo apie 193,55 mln. zlotų, tai yra maždaug 44,4 mln. eurų, neigiamus pinigų srautus iš operacinės veiklos. Įmonė aiškina, kad tam daugiausia įtakos turėjo apyvartinio kapitalo pokyčiai, atsiskaitymai su tiekėjais ir medžiagų pirkimai esamiems bei būsimiems projektams.

    Svarbi detalė – du PKP PLK projektai, susiję su privažiavimo infrastruktūra prie planuojamos atominės elektrinės, nenumato avansinių mokėjimų. Tai reiškia, kad rangovas dalį medžiagų ir darbų finansuoja savo lėšomis, kartu bandydamas sumažinti kainų augimo riziką.

    „Čia nėra nieko ypač neraminančio. Tikimės, kad trečiąjį ketvirtį vaizdas jau bus kitoks, o per visus 2026 metus operaciniai pinigų srautai turėtų tapti teigiami“, – sakė „Torpol“ finansų viceprezidentas Marcinas Zachariaszas.

    Įmonė taip pat nurodo, kad avansinis mechanizmas numatytas kitame svarbiame kontrakte – Varšuvos Rytų stoties modernizacijoje. Planuojama, kad pirmoji avanso dalis siektų 56,5 mln. zlotų, tai yra apie 13 mln. eurų su PVM, tačiau realus lėšų gavimas labiausiai tikėtinas ketvirtąjį ketvirtį.

    Mažiau konsorciumų, daugiau savarankiškų startų

    Strateginis poslinkis ryškiausiai matomas „Torpol“ santykiuose su „Mirbud“. Bendrovė tebedalyvauja keliuose konkursuose kartu, tačiau pabrėžia, kad naujų bendrų paraiškų gali būti mažiau, o prioritetas – savarankiški startai ten, kur užtenka kompetencijų ir referencijų.

    Tokį toną sustiprino ir patirtis ankstesniuose konsorciumuose. Įmonės vadovybė viešai pripažįsta, kad ne visi bendri projektai paliko teigiamą įspūdį, todėl dabar siekiama mažinti rizikas, kurios kyla dėl partnerių sprendimų, atsakomybių pasidalijimo ir ginčų.

    „„Torpol“ jau turi pakankamai finansinės ir techninės jėgos, kad galėtų savarankiškai dalyvauti konkursuose. Turėjome dvi patirtis konsorciumuose, kurios nebūtinai buvo mums palankios, todėl tai tik sustiprina savarankiško dalyvavimo strategiją“, – sakė laikinai pareigas einantis bendrovės vadovas Konradas Miterskis.

    Tuo pat metu „Torpol“ plečia bendradarbiavimą su „Polimex Mostostal“ per „Torpol Oil & Gas“ segmentą. Skelbiama, kad ruošiami penki bendri konkursai, kurių bendra preliminari vertė siekia apie 3,5 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 800 mln. eurų.

    Įmonė taip pat deklaruoja, kad išliks aktyvi tiek Port Polska projektuose, tiek PKP PLK konkursuose. Nors rinkoje sklando kalbos apie galimus dalies didelių projektų grafiko pokyčius, „Torpol“ teigia planuojanti veiksmus remdamasi užsakovo pateikta kelių žemėlapiu ir vertina artimiausius konkursus kaip realius.

    Siekiant išlaikyti pajėgumus ir konkurencingumą, „Torpol“ planuoja rekordinį investicijų lygį – 67 mln. zlotų, tai yra apie 15,4 mln. eurų. Tarp pirkinių – dvi nuosavos lokomotyvos, kurios leidžia įmonei savarankiškai gabenti pilnus sąstatus su skalda į objektus, taip mažinant priklausomybę nuo subrangovų ir didinant logistikos kontrolę.

  • Naujas lenkų pėstininkų kovos automobilis: premjera dar neįvyko, o dėl pavadinimo – minų laukas

    Naujas BVP be vardo

    Lenkijos valstybinė gynybos pramonės grupė PGZ ir Huta Stalowa Wola pristato naują pėstininkų kovos automobilį, kuris bus didesnis ir geriau apsaugotas nei amfibinis Borsuk. Naujasis modelis kuriamas kaip platforma su didesniu balistinės ir priešmininės apsaugos rezervu, todėl plaukimo reikalavimo jis nebeturi.

    Tačiau dar iki premjeros techninė diskusija persipynė su semantika: kaip vadinti mašiną, kuri aiškiai sunkesnė ir tvirčiau šarvuota, bet kurios nei kariuomenė, nei gamintojas nenori apibrėžti žodžiu sunkus. Dėl to projekto komunikacija, regis, pateko į reputacinį minų lauką.

    Darbinis Ratel ir priverstinis atsitraukimas

    Prieš metus Huta Stalowa Wola viešai rodė būsimojo BVP modelį ir naudojo darbinį pavadinimą Ratel. Pavadinimas turėjo logikos: ratelis yra Afrikoje gyvenantis plėšrus žvėrelis, giminaitis barsukui, o naujasis automobilis laikytas tarsi „išaugusiu“ Borsuk.

    Vėliau PGZ atstovai ėmė tvirtinti, kad Ratel buvo tik neoficialus, vidinis terminas. Vis dėlto viešuose renginiuose pavadinimas buvo matomas, o galiausiai jo atsisakyta aiškinant, kad jis jau anksčiau buvo įregistruotas kito Europos gynybos pramonės gamintojo.

    Papildomai situaciją komplikuoja ir istorinis kontekstas: Ratel vardą anksčiau turėjo Pietų Afrikos ratinis pėstininkų kovos automobilis, gamintas praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečiais. Tai dar labiau mažina tikimybę, kad toks vardas būtų patogus ilgam ir tarptautinei rinkodarai.

    Sunkus, naujas ar papildomai šarvuotas?

    Neformaliuose pokalbiuose Huta Stalowa Wola darbuotojai neretai vartoja apibūdinimą „sunkus Borsuk“, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra oficialus pavadinimas. Pats apibrėžimas suprantamas: naujasis automobilis vizualiai panašus ir turėtų dalintis dalimi komponentų su Borsuk, bet yra didesnis ir labiau apsaugotas.

    Tuo pat metu PGZ retorikoje ryškėja bandymas keisti akcentą: vietoje sunkus siūlomas apibūdinimas papildomai šarvuotas, pabrėžiant mobilumą. Skelbta, kad variklis, kurio galia viršija 1 000 arklio galių, turėtų leisti važiuoti iki 65 kilometrų per valandą greičiu kietos dangos keliu.

    Kita linija sklinda iš kariuomenės pusės: siūloma vartoti formuluotę naujas pėstininkų kovos automobilis. Pramonė tai vertina dvejopai: viena vertus, tai įprasta karinė terminija, kita vertus, toks pavadinimas palieka daugiau erdvės ateityje spręsti dėl galimų alternatyvų ir pirkimų iš užsienio.

    Užuominos apie „mešką“

    Intrigos dar prideda viešai parodytas vaizdo siužetas, kurio pabaigoje pasirodė meškos galvos logotipas. Tai paskatino spėliones, ar naujasis BVP galėtų gauti su meška susijusį vardą, kuris būtų lengvai įsimenamas ir tiktų lenkiškai ginklų sistemų tradicijai.

    „Mums patinka kryptis, susijusi su meška, tačiau šiandien tai nėra diskusijos objektas“, – sakė PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius.

    Pramonės požiūriu, aiškus ir trumpas pavadinimas yra daugiau nei estetika: jis reikalingas viešajai komunikacijai, vidaus dokumentacijai ir eksporto rinkodarai. Kol kas naujasis automobilis lieka be oficialaus vardo, o pati pavadinimo paieška tapo ne mažiau sudėtinga nei techninių kompromisų derinimas.

  • Lenkijos kariuomenė pradeda tolimojo nuotolio dronų bandymus: bus tikrinamas maždaug 1 000 km nuotolis

    Kas planuojama ir ką tikrins

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos artimiausiomis dienomis pradės etapinius lenkiškų tolimojo nuotolio dronų bandymus. Kaip nurodoma, siekiama įvertinti vadinamąsias Deep Precision Strike galimybes, tai yra precizinį taikinių naikinimą dideliais atstumais naudojant palyginti mažos kainos bepiločius.

    Apie bandymų startą viešai pranešė Lenkijos gynybos ministerijos viceministras Cezary Tomczykas. Pagrindinis akcentas yra praktinis patikrinimas, ar dronų sprendimai realiomis sąlygomis gali veikti maždaug 1 000 km nuotolyje.

    „Artimiausiomis dienomis Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradės lenkiškų sprendimų Deep Precision Strike srityje bandymus“, – sakė Cezary Tomczykas.

    „Tik­rinsime, įskaitant gebėjimą veikti maždaug 1 000 km nuotoliu“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Bandymų tvarka ir saugumo priemonės

    Bandymus numatyta vykdyti keliais etapais. Iš pradžių bus tikrinamos dronų charakteristikos poligone, o tik pasiekus kariuomenės nustatytus kriterijus pereinama prie skrydžių specialiai pažymėtais oro koridoriais.

    Gynybos ministerija pabrėžia, kad bandomieji dronai nebus su kovinėmis galvutėmis. Gyventojai teritorijose, kuriose gali vykti skrydžiai, turėtų būti iš anksto informuojami RCB pranešimais.

    „Pirmiausia patikrinimas poligone, vėliau, jei bus įvykdyti kariuomenės kriterijai, specialiai pažymėtais oro koridoriais“, – sakė Cezary Tomczykas.

    „Bandomieji dronai nebus aprūpinti kovinėmis galvutėmis“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Kodėl akcentuojamas 1 000 km nuotolis

    Tokio masto bandymai atspindi platesnę Europos kryptį po Rusijos karo prieš Ukrainą, kai valstybės spartina tolimojo nuotolio smūgio priemonių ir bepiločių integraciją. Dronai tampa ne tik žvalgybos, bet ir atgrasymo priemone, nes leidžia potencialiam agresoriui skaičiuoti didesnę riziką dar planavimo stadijoje.

    Lenkijos atveju akcentuojamas atgrasymas ir vidaus pramonės įtraukimas, nes tikrinami būtent nacionaliniai sprendimai. Jei bandymai bus sėkmingi, tai gali reikšti greitesnį kelią į pirkimus, gamybos apimtis ir operacinį pajėgumų diegimą Lenkijos kariuomenėje.

  • Privati gynybos pramonė rodo raumenis: „Vigo Photonics“ ir APS technologijos, keičiančios kariuomenę

    Lenkijos gynybos sektoriuje vis ryškiau matoma tendencija: šalia valstybinių koncernų drąsiau į priekį žengia privačios įmonės, kuriančios aukštųjų technologijų sprendimus kariuomenei ir infrastruktūros apsaugai. Tai ypač aktualu augant dronų grėsmei ir didėjant modernių jutiklių, radarų bei optoelektronikos paklausai Europoje.

    Tarp labiausiai aptariamų bendrovių – „Vigo Photonics“ ir „Advanced Protection Systems“ (APS). Abi jos pristato technologijas, kurios tiesiogiai stiprina Lenkijos pajėgumus, o kartu atspindi platesnę ES kryptį mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo grandinių ir jautrių komponentų importo.

    „Vigo Photonics“: infraraudonųjų spindulių detektoriai

    „Vigo Photonics“ specializacija – itin jautrūs fotoniniai infraraudonųjų spindulių detektoriai, naudojami tiek kosmoso, tiek karinėse sistemose. Įmonė skelbia, kad jos jutikliai pritaikyti termovizijoje, cheminių medžiagų aptikime, gaisrų nustatyme, taip pat sistemose, kurios aptinka lazerinį apšvietimą iš tolimačių ar taikinių žymeklių.

    Pastaraisiais metais tokio tipo komponentai tapo strateginiais: be jų sunku užtikrinti modernų situacijos suvokimą naktį, esant dūmams, rūkui ar dulkėms. Dėl to panašios technologijos vis dažniau vertinamos ne tik kaip pramoninis produktas, bet ir kaip nacionalinio saugumo grandis.

    Įmonė taip pat atsidūrė Kinijos vadinamajame juodajame sąraše – tai siejama su geopolitinėmis technologijų įtampomis ir sankcijų politika. „Vigo Photonics“ teigia, kad gamybos tai nestabdys, nes sukauptos daugiau nei metų atsargos kritinių medžiagų, o alternatyvūs tiekėjai yra Japonijoje ir Europoje.

    APS ir programa San: didžiausia antidroninė sistema

    APS pristato sprendimus, orientuotus į vieną sparčiausiai augančių gynybos poreikių – kovą su dronais. Įmonės portfelyje yra radarai, įvairūs sensoriai, vadovavimo ir valdymo programinė įranga bei elektroninės kovos sprendimų integracija, o tai leidžia kurti daugiasluoksnes aptikimo ir neutralizavimo architektūras.

    APS dalyvauja programoje San, kuri Lenkijoje vystoma kaip didelio masto antidroninės apsaugos sistema. Įmonė skelbia prisidedanti prie sensorių sluoksnio ir tiekianti sprendimus, įskaitant „FIELDctrl“ radarų šeimą bei C2 „SanView“ valdymo sistemą, kuri koordinuoja aptikimą ir reagavimą.

    Vienas akcentų – 3D MIMO radaras „FIELDctrl Follow“, skirtas mažų, žemai ir lėtai skrendančių taikinių stebėjimui. APS nurodo, kad tokio tipo radarai projektuojami taip, jog neapsiribotų vien aptikimu, o užtikrintų nuolatinį objekto sekimą, kas realiomis sąlygomis dažnai lemia, ar grėsmė bus neutralizuota laiku.

    Interoperabilumas tampa svarbiausiu kriterijumi

    Didėjant dronų atakų ir diversijų rizikai, vieno įrenginio pirkimas vis dažniau laikomas nepakankamu sprendimu. Gynybos praktikoje vis didesnę reikšmę įgyja interoperabilumas: sensoriai, C2, procedūros ir poveikio priemonės turi veikti kaip vieninga sistema, ypač saugant kritinę infrastruktūrą.

    „Praktikoje tai reiškia, kad objekto apsauga nuo dronų negali būti vertinama tik kaip pavienio sensoriaus ar priemonės įsigijimas. Reikalingas sensorių, C2, procedūrų ir efektorių suderinamumas bei gebėjimas veikti kartu su kitomis saugumo struktūromis“, – sakė APS vadovas Maciej Klemm.

    Ekspertų vertinimu, tokios įmonės kaip „Vigo Photonics“ ir APS demonstruoja, kad privačios bendrovės gali tapti kritiniais gynybos tiekėjais, o investicijos į vietinę gamybą ir technologinę kompetenciją mažina pažeidžiamumą krizėse. Europoje tai tampa viena pagrindinių gynybos pramonės krypčių, ypač technologijų, kurios tiesiogiai lemia aptikimo, stebėjimo ir reakcijos greitį, srityje.

  • Debata Seime apie klimato krizę: ekspertai įspėja dėl nuostolių ir siūlo konkrečius sprendimus

    Seime surengta Nacionalinė diskusija apie klimato saugumą parodė, kad klimato kaita vis labiau laikoma ne vien aplinkosaugos, bet ir nacionalinio saugumo klausimu. Ekspertai akcentavo energetinį, maisto ir sveikatos saugumą, nes ekstremalūs orai tiesiogiai veikia elektros gamybą, derlių, vandens išteklius ir visuomenės sveikatą.

    Diskusijoje pabrėžta, kad klimato krizės komunikacijoje svarbus balansas tarp realios rizikos ir aiškių sprendimų. Seimo vadovybė ragino vengti gąsdinimo, nes visuomenės nuovargis ir nepasitikėjimas gali stabdyti reformas, o tai didintų ilgalaikes ekonomines sąnaudas.

    Ekspertų rekomendacijos valdžiai

    Mokslo bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pristatė rekomendacijas, kurios apimtų tiek emisijų mažinimą, tiek prisitaikymą prie jau vykstančių pokyčių. Tarp siūlymų minėtas klimato įstatymas, kuris nustatytų ilgalaikius tikslus, aiškią emisijų mažinimo trajektoriją ir suderintų valstybės paramą.

    Taip pat akcentuota būtinybė griežtinti teritorijų planavimą ir riboti naujas statybas didelės potvynių rizikos zonose. Kitas dažnai kartotas akcentas buvo pramonės elektrifikacija, nes mažai elektrifikuota ekonomika yra labiau priklausoma nuo iškastinio kuro ir pažeidžiamesnė energijos kainų bei tiekimo svyravimams.

    Diskusijoje nuskambėjo ir siūlymas gamtą traktuoti kaip strateginę valstybės infrastruktūrą, ypač kalbant apie vandens režimo atkūrimą ir durpynų bei šlapynių atgaivinimą. Tokios priemonės mažina sausros ir potvynių padarinius, kaupia anglį dirvožemyje ir stiprina ekosistemų atsparumą.

    Nuostoliai jau matomi ekonomikoje

    Ekspertai pateikė argumentų, kad klimato kaita jau dabar kainuoja brangiai: nuo dažnėjančių sausrų iki karščio bangų, kurios mažina darbo našumą ir didina sveikatos sistemos apkrovą. Žemės ūkio sektoriuje įvardytos metinės su sausromis siejamos žalos siekia apie 1 500 000 000 eurų, o prognozėse iki 2050 metų minimas apie 12 proc. galimas žemės ūkio produkcijos kritimas.

    Energetikoje akcentuotas iššūkis elektrinėms, kurioms reikalingas vanduo aušinimui: karščiai ir žemas upių lygis gali riboti gamybos apimtis. Toks poveikis didina sistemos pažeidžiamumą piko metu, kai dėl karščio auga elektros poreikis, o dalies generacijos galimybės mažėja.

    Pramonės atstovai ir tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tiek žemės ūkis, tiek pramonė dar nėra pakankamai pasirengę prisitaikymui. Viena iš esminių krypčių įvardyta infrastruktūros modernizacija, elektros tinklų plėtra ir investicijų stabilumas, kad verslas galėtų planuoti ilgalaikius pokyčius.

    Kodėl svarbios ugnies gesinimo priemonės?

    Diskusijoje išskirtas ir draudimo sektorius, kuris laikomas jautriu klimato rizikos barometru, nes išmokos už audrų, potvynių ir sausrų sukeltas žalas auga. Ekstremalių reiškinių dažnėjimas didina draudimo kainas ir riziką, kad dalis turto taps sunkiai apdraudžiama, o tai dar labiau kelia finansinį nesaugumą namų ūkiams.

    „Klimato saugumas yra nacionalinio saugumo dalis“, – teigta diskusijoje pristatytų išvadų kontekste.

    Tarp svarbių krypčių įvardyta ir kova su dezinformacija, nes klaidingos naratyvų bangos gali stabdyti tiek prisitaikymo projektus, tiek energetikos pertvarką. Ekspertai pabrėžė, kad pasitikėjimas institucijomis ir aiškus, pamatuotas paaiškinimas, kodėl priemonės reikalingos, yra būtina sąlyga ilgalaikiams sprendimams.

  • Iranas grasina nauja uždaryta zona Persijos įlankoje: ką tai reikštų laivybai per Hormuzo sąsiaurį

    Kas skelbiama Teherane

    Iranas pranešė artimiausiomis dienomis paskelbsiantis naują „uždarytą zoną“ Persijos įlankoje ir pateiksiantis atnaujintas laivybos maršrutų schemas per Hormuzo sąsiaurį. Apie tai viešai kalbėjo Irano aukščiausiosios nacionalinio saugumo institucijos atstovas Mohsenas Rezaei.

    Pasak jo, į naujai apibrėžtą zoną įplaukiantys laivai būtų įtraukiami į sankcijų sąrašus. Detalių apie zonos ribas ir taikymo mechanizmą kol kas pateikta nedaug, tačiau signalas aiškus: Iranas siekia didesnės kontrolės viename svarbiausių pasaulio energijos „butelio kakliukų“.

    Hormuzo sąsiauris – kritinis naftos maršrutas

    Hormuzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra esminis naftos bei dujų eksporto kelias iš regiono. Iki karo veiksmų suaktyvėjimo per šį koridorių esą buvo gabenama apie 20 proc. pasaulinio naftos vartojimo.

    Pastarosiomis dienomis laivų srautas sąsiauryje smarkiai sumenko. Skelbiama, kad maždaug 10 dienų vidurkis siekė apie 10 laivų per parą, kai anksčiau jis buvo apie 130, todėl rinkos ir draudikai jautriai reaguoja į bet kokius papildomus ribojimus.

    Konflikto fonas ir rizikos rinkoms

    Po maždaug pusmečio įtampos regione konfliktas, prasidėjęs JAV ir Izraelio smūgiais Iranui, atrodo įstrigęs. Laikinos paliaubos, apie kurias buvo pranešta birželį, subyrėjo, o diplomatiniai bandymai grįžti prie derybų kol kas nedavė apčiuopiamų rezultatų.

    Iranas savo pareiškimais sieja laivybos sąlygų švelninimą su JAV elgesio pokyčiais, akcentuodamas, kad aktyviau įsitrauktų į sąsiaurio „atvėrimą“ tik pasibaigus, jo teigimu, sabotažui, grasinimams ir atakoms. Tuo pat metu JAV karinės struktūros yra pranešusios apie smūgius Irano tanklaiviams, o tai dar labiau didina eskalacijos tikimybę.

    Praktinis naujos „uždarytos zonos“ poveikis priklausys nuo to, kaip ji bus įgyvendinama: ar tai bus formalus navigacinis ribojimas, ar spaudimo priemonė, didinanti rizikos priedą laivybai. Bet kuriuo atveju, mažesnis tanklaivių srautas per Hormuzo sąsiaurį reiškia didesnį nepastovumą naftos kainoms, augančias draudimo išlaidas ir papildomą įtampą tiekimo grandinėms.

  • „GEN-I“ įžengė į PJM elektros rinką JAV: ką reiškia narystė vienoje didžiausių pasaulyje sistemų

    „GEN-I“ įžengė į PJM elektros rinką JAV: ką reiškia narystė vienoje didžiausių pasaulyje sistemų

    Žingsnis į didžiausią JAV elektros rinką

    Slovėnijos energetikos grupė „GEN-I“ pranešė tapusi oficialia JAV PJM elektros rinkos nare. PJM apima 13 valstijų JAV rytinėje pakrantėje ir Vašingtoną, o šią sistemą koordinuoja PJM Interconnection, valdanti vieną didžiausių organizuotų elektros rinkų pasaulyje.

    PJM taip pat eksploatuoja didžiausią elektros tinklą Šiaurės Amerikoje, kuris aptarnauja daugiau kaip 67 mln. vartotojų. Narystė šioje rinkoje reiškia ne tik prieigą prie prekybos platformų, bet ir įėjimą į griežtai reguliuojamą bei didelės apimties likvidumo aplinką.

    Kokią prekybą leista vykdyti

    Per savo padalinį „GEN-I Trading North America“ bendrovė gavo leidimus prekiauti vadinamosiomis virtualiomis pozicijomis (virtuals) ir finansinėmis perdavimo teisėmis (FTR). Virtualūs sandoriai dažniausiai naudojami kainų skirtumams tarp išankstinės ir realaus laiko rinkų valdyti, o FTR padeda apsidrausti nuo perdavimo apribojimų sukeliamų kainų šuolių.

    Tokia instrumentų kombinacija yra svarbi prekybos namams, siekiantiems veikti ne tik kaip pirkėjai ar pardavėjai, bet ir kaip rizikos valdytojai skirtinguose tinklo mazguose. PJM rinka išsiskiria sudėtinga kainodara pagal konkrečias lokacijas, todėl rizikos draudimo priemonės joje ypač reikšmingos.

    Plėtra iš Hiustono ir pilnas JAV rinkų „trejetas“

    Į PJM „GEN-I“ įžengė praėjus keliems mėnesiams po oficialaus starto JAV ir būstinės atidarymo Hiustone. Bendrovė nurodo, kad per šį laiką įkūrė vietinę prekybos salę, subūrė JAV ir Slovėnijos ekspertų komandą bei užsitikrino pagrindines licencijas ir narystes, reikalingas veiklai Amerikos energetikos rinkose.

    Įstojusi į PJM, „GEN-I“ skelbia turinti prieigą prie visų trijų pagrindinių JAV elektros rinkų, nes anksčiau jau buvo įgijusi narystes MISO ir ERCOT. Praktikoje tai suteikia platesnes galimybes diversifikuoti portfelį skirtinguose regionuose, kurių kainų dinamika, tinklo apribojimai ir generacijos struktūra dažnai smarkiai skiriasi.

    Pati „GEN-I“ veikia 27 šalyse, o plėtra JAV rodo siekį didinti tarptautinį mastą vienoje konkurencingiausių energetikos rinkų. Energetikos rinkų dalyviams tai taip pat signalas, kad europiniai prekybos namai vis aktyviau ieško galimybių JAV, kur elektros paklausa ir tinklo modernizavimo poreikis auga dėl pramonės elektrifikacijos, duomenų centrų plėtros ir naujų generacijos pajėgumų integracijos.

  • Europos plieno milžinė Ilva ties uždarymo riba: teismai spaudžia, vyriausybei lieka mažai kelių

    Taranto plieno gamykla – aklavietėje

    Italijos vyriausybės būstinėje Romoje numatytos derybos dėl Taranto mieste veikiančios Ilva gamyklos ateities. Šis objektas daugelį metų laikytas strategiškai svarbiu ne tik regionui, bet ir visos šalies plieno pramonei.

    Pastarųjų mėnesių teismų sprendimai smogė gamyklos žaliavinei grandžiai, kurioje veikia didžiosios aukštakrosnės. Vienai jų nebuvo leista atnaujinti darbo, o kitai tęsti veiklą po spalio 26 dienos trukdo reikalavimai, kuriuos pramonės atstovai vadina praktiškai neįgyvendinamais.

    Ar vyriausybė gali apeiti teismą?

    Premjerė Giorgia Meloni viešai pabrėžė, kad plieno gamybos pajėgumų išsaugojimas vyriausybei yra nacionalinės svarbos tikslas. Tačiau teisininkai Italijos žiniasklaidai aiškina, kad vien deklaracijų neužteks: teismų sprendimai galioja nedelsiant, o skundai jų vykdymo automatiškai nestabdo.

    Teisinėje diskusijoje iškilo ir politiškai jautrus klausimas, ar vyriausybė galėtų priimti specialų nutarimą, kuris faktiškai „perrašytų“ teismų nustatytas ribas. Tokį žingsnį dalis ekspertų vertina kaip galintį prieštarauti konstituciniam valdžių atskyrimo principui, todėl rizika būtų ne tik ekonominė, bet ir institucinė.

    Susitikime planuojama aptarti ir socialinę įtampą: prie derybų stalo turėtų sėsti profsąjungos, verslo atstovai ir regiono savivaldybių vadovai. Tuo pat metu Milano teisme laukiama posėdžio dėl prašymo laikinai sustabdyti sprendimą, kuris atvertų kelią gamyklos uždarymui.

    Pinigai ir žaliavos senka

    Net ir pasiekus laikiną palengvinimą teisme, gamyklos perspektyva išlieka miglota dėl finansų ir žaliavų. Italijos spauda skelbia, kad sukauptų žaliavų atsargos leistų tęsti darbą tik iki rugsėjo 20 dienos, o pastaruoju metu pirkimai buvo pristabdyti.

    Europos Komisijai pritarus, įmonei buvo pervesta paskutinė finansavimo dalis – 100 mln. eurų. Vis dėlto, anot italų žiniasklaidos, ši suma gali būti per maža, kad gamykla stabiliai veiktų, kol tęsiamas užsitęsęs investuotojo ar pirkėjo paieškos procesas.

    Potencialių pirkėjų, kaip teigiama, yra keli, tačiau po teismų sprendimų dėmesys krypsta nebe į aukštakrosnes, o į valcavimo linijas ir kitus „satelitinius“ padalinius. Tai reiškia, kad žaliavinė dalis, kuri lemia pirminę metalo gamybą, gali likti be realių gelbėtojų.

    Smūgis vienam skurdžiausių regionų

    Ilva uždarymas būtų rimtas smūgis Taranto regiono ekonomikai ir darbo rinkai. Nors aukso laikais gamykla buvo gerokai didesnė, dabar vis dar kalbama bent apie 8 000 darbuotojų, o tai – reikšmingas skaičius viename skurdžiausių Italijos regionų.

    Poveikis nesibaigtų ties tiesioginiais darbuotojais: plieno pramonėje itin svarbios tiekimo ir paslaugų grandinės. Žiniasklaida skelbia, kad dalis tiekėjų jau gavo pranešimus apie sutarčių nutraukimą, o tai galėtų paliesti maždaug 2 500 darbo vietų.

    Istoriškai Ilva buvo vienas didžiausių Europos plieno centrų: didžiausio pajėgumo laikotarpiu gamybos apimtys viršijo 17 mln. tonų per metus. Tačiau nuo praėjusio amžiaus pabaigos gamyklą persekiojo taršos, sveikatos ir teisinių ginčų problemos, kurios ilgainiui tapo pagrindiniu veiklos ribojimų varikliu.

    Taranto gamyklos istorijoje persipina pramonės strategija ir visuomenės sveikatos interesai. Dėl itin didelės taršos aplinkinėse teritorijose fiksuoti reikšmingai prastesni sveikatos rodikliai, todėl vietos bendruomenės ir teismai ilgainiui griežtino reikalavimus.

    Italijos valdžia ne kartą mėgino rasti sprendimą, įtraukdama privačius partnerius ir ieškodama naujų savininkų. Vienu iš etapų į veiklą buvo įsitraukęs ArcelorMittal, tačiau bendrovė vėliau pasitraukė, argumentuodama per didelėmis sąnaudomis ir augančiu reguliavimo spaudimu, ypač dėl ES emisijų ir aplinkosaugos normų.

    Dabar, kai teismai riboja technologinę galimybę tęsti darbą senosiomis aukštakrosnėmis, sprendimų langas siaurėja. Derybos Romoje ir artėjantys teismo posėdžiai gali nulemti ne tik vienos gamyklos, bet ir viso regiono ekonominę kryptį artimiausiems metams.