CP v2

Blog

  • JAV iššovė kritinę amuniciją: „Tomahawk“, „Patriot“ ir THAAD atsargoms atkurti prireiks metų

    JAV iššovė kritinę amuniciją: „Tomahawk“, „Patriot“ ir THAAD atsargoms atkurti prireiks metų

    Intensyvūs JAV kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose išryškino nemalonią realybę: net ir turėdamos didžiulį arsenalą, Jungtinės Valstijos gali greitai sumažinti modernios, brangios ir sudėtingos gamybos amunicijos atsargas. Analitikų vertinimu, kai kurių kritinių raketų ir perėmėjų atsargų atkūrimas gali užtrukti ne mėnesius, o metus.

    Center for Strategic and International Studies (CSIS) analizė daugiausia dėmesio skiria trims kategorijoms, kurios šiuolaikiniuose konfliktuose yra ypač paklausios: sparnuotosioms raketoms „Tomahawk“ ir oro gynybos perėmėjams, naudojamiems sistemose „Patriot“ bei THAAD. Šie ginklai skirti tiek tiksliems smūgiams, tiek gynybai nuo raketų ir bepiločių grėsmių, todėl jų naudojimas eskalacijos metu gali būti labai intensyvus.

    Ekspertai pabrėžia, kad dabartinių atsargų lygis gali būti pakankamas riboto masto scenarijams, tačiau rizikos profilis keičiasi kalbant apie didesnio intensyvumo ir ilgesnės trukmės konfliktą. Tokiu atveju didžiausia problema būtų ne pavieniai vienetai, o nuoseklus, didelis aukštos kokybės amunicijos suvartojimo tempas, kurį reikia kompensuoti gamyba.

    JAV politinėje darbotvarkėje atsargų atkūrimas jau seniai laikomas prioritetu, o Kongrese dažnai sutariama, kad modernios amunicijos gamybos pajėgumai turi augti. Vis dėlto pagrindinis ribojantis veiksnys, anot analitikų, yra laikas: net ir skiriant daugiau lėšų, pramonė negali akimirksniu padvigubinti ar patrigubinti sudėtingų raketų gamybos.

    Modernios amunicijos gamyba remiasi ilgomis tiekimo grandinėmis, specializuotais komponentais, ribotais gamybos pajėgumais ir griežtomis kokybės bei saugumo procedūromis. Naujų linijų įrengimas, sertifikavimas, darbuotojų parengimas ir subrangovų pajėgumų didinimas paprastai užtrunka, todėl atsargų „duobė“ gali išlikti ilgiau nei vienus biudžetinius metus.

    CSIS vertinimu, pilnas kritinių atsargų atstatymas gali trukti bent trejus metus, o iki optimalių lygių sugrįžti gali prireikti dar daugiau laiko. Toks laikotarpis, analitikų teigimu, yra jautrus, nes tuo pat metu JAV strateginiuose planuose nuolat modeliuojami didesnio masto scenarijai, kuriems reikėtų gerokai daugiau precizinės amunicijos ir oro gynybos priemonių.

    „Problema yra laikas, o ne vien pinigai: gynybos pramonė nepaspartins gamybos per vieną naktį“, – pažymi analitikai, vertinantys JAV atsargų atkūrimo perspektyvas.

    JAV politiniai lyderiai viešai kartoja, kad kariuomenė išlieka pasirengusi veikti, tačiau tuo pat metu spaudžia gamintojus didinti gamybos apimtis. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiais metais JAV turės vienu metu spręsti dvi užduotis: išlaikyti atgrasymą ir operacinį pasirengimą, kartu nuosekliai užpildant brangiausių ir reikalingiausių amunicijos rūšių sandėlius.

  • „PKP Intercity“ skelbia rekordines atostogas: kasdien žada iki 560 reisų ir naujus maršrutus

    „PKP Intercity“ skelbia rekordines atostogas: kasdien žada iki 560 reisų ir naujus maršrutus

    Lenkijos keleivinių vežimų bendrovė „PKP Intercity“ skelbia besiruošianti rekordiniam vasaros sezonui ir žada didžiausią traukinių pasiūlą per savo istoriją. Vežėjas nurodo, kad atostogų piko metu kasdien planuoja aptarnauti iki 560 reisų, t. y. maždaug 46 daugiau nei pernai.

    Pasak bendrovės, augantis reisų skaičius yra atsakas į nuosekliai didėjančius keleivių srautus ir sezoniškai išaugusią paklausą. Plėtra taip pat siejama su infrastruktūros ir riedmenų panaudojimu intensyvesniu grafiku, ypač savaitgaliais ir per ilgus šventinius savaitgalius.

    Didžiausias dėmesys šią vasarą skiriamas susisiekimui su Baltijos jūros kurortais. „PKP Intercity“ skaičiuoja, kad į Trimiestį kasdien gali kursuoti iki 114 traukinių, o per ilguosius savaitgalius – iki 122 sąstatų per parą.

    Tarp akcentuojamų naujovių – kai kurių maršrutų išplėtimas greitesniais sąstatais, įskaitant „Pendolino“ tipo traukinius. Vežėjas taip pat pristato naujus tiesioginius reisus, kurie turėtų sutrumpinti persėdimų skaičių ir pagerinti susisiekimą su turistinėmis kryptimis vasaros metu.

    Susisiekimo planuose minimas ir istoriškai svarbus geležinkelio sugrįžimas į Lomžą po maždaug 30 metų pertraukos. Tokių projektų tikslas – atkurti regionų pasiekiamumą geležinkeliu ir nukreipti dalį kelionių nuo kelių transporto į bėgius.

    Tarptautinių kelionių mėgėjams žadamas ir sezoninis susisiekimas su Rijeka Kroatijoje – atnaujinamas „Adriatic Express“ reisas, kuris, vežėjo teigimu, turėtų kursuoti šešis kartus per savaitę. Naujove įvardijamas papildomas vagonas, numatytas keleiviams, vykstantiems į Koperį.

    Šalia tolimojo susisiekimo planų pabrėžiama, kad papildomus reisus vasaros laikotarpiu tradiciškai didina ir regioniniai vežėjai, ypač ten, kur susiformuoja poilsinių kelionių srautai. Tokia praktika leidžia lankstesniu grafiku reaguoti į paklausą ir sumažinti perpildymo riziką piko dienomis.

  • Švedija siunčia Ukrainai 16 „Gripen“ naikintuvų: atskleidė, kiek jų planuojama iki 150

    Švedija siunčia Ukrainai 16 „Gripen“ naikintuvų: atskleidė, kiek jų planuojama iki 150

    Švedija paskelbė sprendimą perduoti Ukrainai naikintuvus „Gripen“, kurie, Stokholmo vertinimu, gali reikšmingai sustiprinti šalies oro gynybą ir aviacijos pajėgumus tiek artimiausiu metu, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Sprendimas pristatytas kaip politinis ir karinis lūžis po ilgiau nei metus trukusių diskusijų.

    Skelbiama, kad Ukraina turėtų gauti 16 naudotų, tačiau pilnai operacinių „Gripen“ C/D. Pristatymų pradžia siejama su 2026 metų pradžia, o ukrainiečių pilotų ir technikų rengimas jau vyksta, kad orlaiviai būtų integruoti kuo greičiau.

    „Tai realus žingsnis, kuris gali pakeisti Ukrainos galimybes ore, jei bus užtikrintas spartus parengimas ir logistikos grandinės“, – sakė karo aviacijos ekspertas Andrij Charuk.

    „Gripen“ – Švedijos bendrovės „Saab“ sukurta platforma, projektuota veikti sudėtingomis sąlygomis prieš stipresnį priešininką. Šio tipo naikintuvai garsėja galimybe kilti iš trumpų takų ir net nuo kelių atkarpų, greitu perapginklavimu ir santykinai mažais logistinio aptarnavimo reikalavimais.

    Ukrainai tai ypač aktualu dėl nuolatinių smūgių aerodromams ir būtinybės dažnai perdislokuoti techniką. Tokios savybės gali leisti lanksčiau planuoti oro operacijas ir geriau išlaikyti aviaciją kovinėje parengtyje.

    Dideliu pranašumu laikoma ir ginkluotės integracija. „Gripen“ gali naudoti ne tik įprastas oras–oras raketas, bet ir didesnio nuotolio „Meteor“, kurią NATO šalyse vertina kaip vieną pažangiausių šios klasės sprendimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad didesnis „Meteor“ nuotolis ir modernios taikinių aptikimo bei valdymo sistemos teoriškai leistų ukrainiečių pilotams efektyviau kovoti su priešo orlaiviais dar iki priartėjant prie artimo kontakto zonų. Tačiau realus efektas priklausys nuo to, kiek greitai bus parengtos įgulos, suderintos procedūros ir užtikrintos atsarginių dalių tiekimo grandys.

    Lygiagrečiai Švedija atveria Ukrainai kelią svarstyti modernesnes „Gripen“ E/F versijas, kurios turi AESA radarus, sustiprintas elektroninės kovos priemones ir didesnį kovinį potencialą. Viešai minimi ir Ukrainos tikslai ilgainiui turėti gerokai didesnį parką, kai kuriais vertinimais – iki 100–150 orlaivių, nors toks skaičius reikštų ilgametį finansavimo, gamybos ir mokymo maratoną.

    Vis dėlto išlieka ir praktiniai iššūkiai. Ukraina jau įsisavina vakarietiškas platformas, įskaitant F-16, o skirtingų tipų naikintuvai reiškia atskiras techninės priežiūros sistemas, skirtingus mokymus, atsarginių dalių sandėlius ir ginkluotės integracijos darbus.

    Dėl to karinės planavimo grandys akcentuoja, kad lemiamas veiksnys bus ne vien orlaivių skaičius, bet ir integracijos tempas. Jei mokymas, infrastruktūra ir logistika bus suderinti, „Gripen“ gali tapti dar viena svarbia grandimi stiprinant Ukrainos oro erdvės kontrolę ir atgrasymą.

  • ES ir trys kandidatūros į FAO: Philas Hoganas tapo lyderiu, bet Briuseliui gresia skilimas

    ES ir trys kandidatūros į FAO: Philas Hoganas tapo lyderiu, bet Briuseliui gresia skilimas

    Europos Sąjunga pradėjo ankstyvą kovą dėl Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vadovo posto, kuris atsilaisvins pasibaigus dabartinio generalinio direktoriaus kadencijai. Tai viena įtakingiausių JT agentūrų: ji formuoja tarptautines maisto saugos ir tvarios žemdirbystės gaires, vertina grėsmes badui ir dalyvauja nustatant pasaulinius standartus žuvininkystei bei miškų naudojimui.

    Šįkart ES viduje išryškėjo trys kandidatūros, o ryškiausiu favoritu laikomas buvęs Europos Komisijos narys iš Airijos Philas Hoganas. Tačiau pagrindinė rizika Briuseliui ta pati kaip ir ankstesniuose tarptautinių postų rinkimuose: jei valstybės narės nesusitars dėl vieno vardo, balsai gali išsisklaidyti ir postas atiteks kandidatui iš už ES ribų.

    Kas yra FAO ir kodėl postas svarbus

    FAO vadovas ketveriems metams gauna galimybę daryti įtaką globaliai maisto politikai, įskaitant maisto sistemų atsparumą klimato kaitai, tarptautinės prekybos taisyklių derinimą ir paramos mechanizmus regionams, kuriuose kyla maisto krizės. Agentūros sprendimai ir rekomendacijos yra reikšmingos tiek donorams, tiek valstybėms, kurios priklauso nuo tarptautinės pagalbos ar siekia plėsti žemės ūkio eksportą.

    Europai šis postas svarbus ir geopolitine prasme: FAO darbas tiesiogiai siejasi su maisto kainų stabilumu, tiekimo grandinių patikimumu bei taisyklėmis, kurios lemia konkurenciją pasaulio žemės ūkio rinkose. ES siekis turėti savo kandidatą vertinamas kaip bandymas sustiprinti įtaką JT sistemoje, ypač kai dėl tarptautinių institucijų krypties aktyviai varžosi didžiosios valstybės ir regionai.

    Trys ES kandidatai ir trys skirtingos strategijos

    Į ES vidinę atranką įsitraukė Airija, Ispanija ir Italija. Airijos kandidatas Philas Hoganas laikomas turinčiu aiškų startinį pranašumą dėl tarptautinių ryšių, patirties Europos Komisijoje bei aktyvios kampanijos dar prieš tai, kai kitos šalys aiškiai apsisprendė dėl savo kandidatų.

    Ispanija į kovą delegavo ilgametį žemės ūkio ministrą Luisą Planą, kuris, kaip vertinama, turi gerai organizuotą ir resursais paremtą kampaniją. Vis dėlto jam gali kliudyti neformali tarptautinių institucijų rotacijos logika, ypač susijusi su tuo, kad Romoje įsikūrusiose JT maisto institucijose aukščiausi postai dažnai suvokiami kaip tarpusavyje derinamas balansas.

    Italijos kandidatas Maurizio Martina šiuo metu dirba FAO vadovybės komandoje, todėl jo situacija jautresnė: atvira kampanija būnant organizacijos viduje gali kelti klausimų dėl interesų konflikto ir diplomatinio etiketo. Kita vertus, Italija turi papildomą svertą, nes būtent ji priima Romoje įsikūrusias JT maisto agentūras ir dažnai siekia, kad derybose dėl aukščiausių postų šalis neliktų be apčiuopiamos naudos.

    Hogano pranašumas ir reputacijos klausimas

    Philo Hogano kandidatūra išsiskiria tuo, kad jis, pasitraukęs iš Europos Komisijos 2020 metais po politinio skandalo Airijoje, šiandien vėl grįžta į tarptautinės politikos orbitą. Nors tokia biografijos detalė daugeliui kandidatų būtų rimtas trukdis, šiuo atveju svarstyklės krypsta į jo naudą dėl anksti pradėto darbo su diplomatais, plataus kontaktų tinklo ir matomos paramos kai kuriose sostinėse.

    Diplomatinėje arenoje svarbus ir politinis svoris ES viduje. Tarp trijų kandidatų Hoganas dažnai siejamas su platesne centro dešiniųjų parama, o tai gali būti reikšminga, kai galutinis sprendimas persikelia į ES lyderių lygmenį ir tampa didesnio paketo derybų dalimi.

    „Svarbiausia yra pasirinkti vieną kandidatą, nes kitaip galime pralaimėti, o laimės kandidatas iš už ES ribų“, – sakė Lenkijos žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis.

    Net jei ES sutars dėl vieno vardo, tai bus tik pirmas etapas. FAO generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, kuriame dalyvauja JT valstybės narės, todėl kandidatams tenka ieškoti paramos Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje, kur balsai dažnai lemia galutinį rezultatą. Šioje stadijoje svarbūs ne tik programiniai pažadai, bet ir ilgalaikiai dvišaliai ryšiai, paramos projektai bei pasitikėjimas, kad būsimas vadovas gebės išlaikyti organizacijos neutralumą.

    ES sprendimą gali apsunkinti tai, kad tarptautiniai postai neretai tampa platesnio politinio turgaus dalimi: vienas paskyrimas derinamas su kitais, o galutinis susitarimas pasiekiamas tik aukščiausio lygio susitikimuose. Jei kompromisas užsitęs, didėja tikimybė, kad ES į lemiamą balsavimą ateis susiskaldžiusi, o tai atvertų kelią konkurentams iš kitų regionų.

    Kol kas aišku viena: kova dėl FAO vadovo posto prasidėjo gerokai anksčiau nei oficialus finišo tiesiosios etapas, o Europos vienybė šioje dvikovoje gali būti ne mažiau svarbi nei bet kurio kandidato CV. Jei Briuselis nesugebės greitai susitelkti, strategiškai reikšmingas postas gali paslysti iš rankų net ir turint stiprų favoritą.

  • Von der Leyen siekia griežtesnių priemonių prieš Kinijos importą: ES šalys dėl atsako skilsta

    Von der Leyen siekia griežtesnių priemonių prieš Kinijos importą: ES šalys dėl atsako skilsta

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen artimiausiomis savaitėmis sieks politinio palaikymo griežtesnei ES prekybos gynybai prieš subsidijuotą Kinijos importą. Briuselyje bręsta sprendimai, kurie gali pakeisti požiūrį į pigių prekių srautą į bendrąją rinką ir sustiprinti pramonės apsaugą.

    Šis posūkis atskleidžia ir augančią įtampą tarp valstybių narių: dalis sostinių, ypač suinteresuotų pramonės apsauga, ragina imtis ryžtingų priemonių, o kitos, kurių ekonomikai svarbi prieiga prie Kinijos rinkos, siūlo atsargiau vertinti galimą atsakomąją reakciją. Diskusijos Europos Komisijoje turėtų tapti atspirties tašku tolesniems sprendimams.

    Kas stumia Briuselį griežtinti kursą?

    Europos Komisijoje vis dažniau akcentuojama, kad Kinijos valstybės parama pramonei ir pertekliniai gamybos pajėgumai daro spaudimą Europos gamintojams. Dėl to, pasak pareigūnų ir analitikų, reikia ne tik reaguoti atskirais antidempingo ar antisubsidijų tyrimais, bet ir stiprinti prevencines priemones, kurios leistų greičiau stabdyti rinkos iškraipymus.

    Diskusijų fone minima ir platesnė rizika: kai kurios Kinijos prekės gali būti perorientuojamos į Europą dėl ribojimų kitose rinkose. Tai didina tikimybę, kad kainų spaudimas ES viduje augs, o politinis poreikis demonstruoti apsaugą strateginėms šakoms tik stiprės.

    Vokietija ir Prancūzija traukia į skirtingas puses

    Prancūzija pastaruoju metu aktyviau kalba apie būtinybę ginti Europos pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos ir siekia platesnių instrumentų, kurie turėtų didesnį atgrasomąjį poveikį nei vien pavieniai muitai. Tuo metu Vokietija tradiciškai laikėsi atsargesnės linijos, baimindamasi, kad griežtesni veiksmai pakenks eksportui ir tiekimo grandinėms.

    Vis dėlto net ir Berlyne didėja nerimas dėl importo poveikio gamybos sektoriui, todėl anksčiau buvęs atsargumas, analitikų vertinimu, silpsta. Klausimas tampa ne vien ekonominis, bet ir politinis: ar didžiosios ES ekonomikos sugebės susitarti dėl bendros krypties, kai rizika ir nauda skirtingoms šalims pasiskirsto nevienodai.

    Kokios priemonės svarstomos ir ko tikėtis toliau?

    ES jau turi klasikinius prekybos gynybos instrumentus, tokius kaip antidempingo ir antisubsidijų muitai, tačiau Briuselyje vis garsiau kalbama apie papildomas apsaugos priemones. Viena iš krypčių yra platesnio masto apsaugos tyrimai, kurie leistų reaguoti į staigų importo šuolį ir mažinti žalą vietos gamintojams.

    Praktikoje diskusijos taip pat apima klausimą, kaip greitai ES geba pritaikyti jau turimus įrankius ir ar institucijos turi pakankamai politinės valios juos naudoti. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus siekiama politinio sutarimo aukščiausiu lygiu, o konkretesni pasiūlymai gali pasirodyti vėliau, kai Komisija apibendrins valstybių narių pozicijas ir įvertins galimas pasekmes.

    Šiame etape svarbiausia įtampa išlieka tarp dviejų tikslų: apsaugoti ES pramonę nuo rinkos iškraipymų ir kartu išlaikyti galimybę prekiauti bei derėtis su Pekinu. Nuo to, ar pavyks suderinti šiuos interesus, priklausys ir tolesnis ES santykių su Kinija tonas.

  • Vilkaviškio miesto seniūnija apžvelgė 2025 metų darbus: gatvės, apšvietimas ir viešosios erdvės

    Vilkaviškio miesto seniūnija apžvelgė 2025 metų darbus: gatvės, apšvietimas ir viešosios erdvės

    Vilkaviškio miesto seniūnijoje surengtos išplėstinės seniūnaičių sueigos metu pristatyta 2025 metais nuveiktų darbų apžvalga ir aptarti artimiausi miesto pokyčiai. Susitikime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, seniūnijos darbuotojai, seniūnaičiai bei bendruomenių atstovai.

    2025 metų veiklos ataskaitą pristatė Vilkaviškio miesto seniūnijos seniūno pavaduotoja, laikinai einanti seniūno pareigas, Edita Grygelaitienė. Pasak seniūnijos, didžiausias dėmesys per metus buvo sutelktas į kasdienę gyventojų patogumą lemiančius darbus: gatvių būklę, pėsčiųjų infrastruktūrą ir apšvietimą.

    Gatvės ir pėsčiųjų infrastruktūra

    Sueigoje akcentuota, kad per 2025 metus vyko Vytenio ir Lakštingalų gatvių remonto darbai, taip pat tvarkyti atskiri Nepriklausomybės, Lauko, Vytauto ir kitų gatvių bei šaligatvių ruožai. Seniūnija pabrėžė, jog dalis darbų buvo skirta ne tik kapitaliniam atnaujinimui, bet ir nuolatinei dangų priežiūrai, kuri padeda greičiau reaguoti į atsirandančius pažeidimus.

    Diskusijose su seniūnaičiais aptarti ir probleminiai taškai, kuriems gyventojai dažniausiai išsako pastabas: šaligatvių vientisumas, saugūs perėjimai ir atkarpos, kuriose po lietaus kaupiasi vanduo. Sutarta, kad prioritetai bus derinami atsižvelgiant į judriausias vietas ir bendruomenių pateikiamą informaciją.

    Apšvietimo modernizavimas ir saugumas

    Vienas ryškesnių metų darbų – gatvių apšvietimo modernizavimas. Skirtingose miesto vietose, seniūnijos duomenimis, pakeista daugiau kaip 200 šviestuvų, siekiant geresnio matomumo tamsiuoju paros metu ir mažesnių eksploatacinių sąnaudų.

    Sueigoje taip pat aptarta, kad apšvietimas miestui svarbus ne tik dėl patogumo, bet ir dėl eismo bei pėsčiųjų saugumo. Bendruomenių atstovai kėlė klausimus dėl atskirų ruožų, kur apšvietimo trūkumas labiausiai juntamas, ypač šalia gyvenamųjų kvartalų ir judresnių pėsčiųjų srautų.

    Viešosios erdvės ir pakrančių tvarkymas

    Susitikime apžvelgti ir viešųjų erdvių priežiūros darbai: miesto gėlynai, žaliosios zonos, sporto bei vaikų žaidimų aikštelės. Seniūnija informavo, kad per metus tvarkytos Šeimenos ir Vilkaujos upelių pakrantės, o tai, pasak dalyvių, daro įtaką tiek estetikai, tiek gyventojų poilsiui ir miesto įvaizdžiui.

    Taip pat paminėta, kad baigti tvenkinio teritorijos prie pėsčiųjų ir dviračių tako tvarkymo darbai, o kai kurie aplinkos gerinimo projektai tęsiami ir toliau. Diskusijų dalyje gyventojams aktualūs klausimai buvo siejami su ilgalaikiu tikslu – nuosekliai gerinti gyvenamąją aplinką ir aiškiai komunikuoti, kokie darbai planuojami artimiausiu laikotarpiu.

    Sueigos pabaigoje sutarta palaikyti reguliarų ryšį su seniūnaičiais ir bendruomenėmis, kad miesto problemos būtų fiksuojamos greičiau, o sprendimai derinami skaidriai. Seniūnija pažymėjo, kad prioritetai ateinantiems mėnesiams bus formuojami atsižvelgiant į realius poreikius ir suplanuotų darbų tęstinumą.

  • Vilkaviškio PSPC atsisveikina su šeimos gydytoja Aniceta Eigėliene: kas perims jos pacientus?

    Vilkaviškio PSPC atsisveikina su šeimos gydytoja Aniceta Eigėliene: kas perims jos pacientus?

    Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centre apsilankiusi Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė padėkojo ilgametei šeimos gydytojai Anicetai Eigėlienei už daugelį metų nuoširdaus ir pasiaukojančio darbo žmonių sveikatos labui. Gydytoja baigia profesinės veiklos etapą ir planuoja daugiau laiko skirti poilsiui bei asmeniniams pomėgiams.

    Šia proga gydytojai įteiktas Vilkaviškio rajono savivaldybės mero padėkos raštas. Jame pabrėžtas aukštas profesionalumas, nuoseklus rūpestis pacientais ir ilgametis indėlis stiprinant rajono sveikatos priežiūrą.

    Padėkos žodžių gydytojai negailėjo ir Vilkaviškio PSPC direktorė Milda Žemavičienė. Pasak jos, Aniceta Eigėlienė išsiskyrė atjauta, kantrybe ir gebėjimu rasti laiko kiekvienam, o prireikus nedvejodama pavaduodavo kolegas net tuomet, kai darbo diena būdavo įtempta.

    Nors darbas gydymo įstaigoje baigiasi, gydytoja planuoja aktyvų laikotarpį už medicinos ribų. Ji ketina daugiau keliauti, lankytis renginiuose, rūpintis gėlynais ir skirti dėmesio veikloms, kurioms anksčiau dažnai pritrūkdavo laiko.

    Vilkaviškio PSPC nurodo, kad pacientų priežiūros tęstinumas bus užtikrintas, o gydytojos pacientams bus paskirtas naujas šeimos gydytojas. Pasak įstaigos vadovybės, naujas specialistas darbą centre pradeda artimiausiu metu, todėl pacientams svarbiausia sekti centro informaciją ir, jei reikia, atnaujinti kontaktinius duomenis registratūroje.

    Šeimos gydytojų kaita regionuose dažnai tampa jautriu klausimu, nes pacientams svarbus ilgalaikis ryšys ir gydymo istorijos tęstinumas. Sveikatos apsaugos sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama paslaugų prieinamumui, komandiniam darbui ir sklandžiam pacientų perdavimui, kad pasikeitimai mažiau paveiktų kasdienę priežiūrą.

    Bendruomenė ir kolegos dėkoja Anicetai Eigėlienei už ilgametį darbą ir linki sėkmingo naujo gyvenimo etapo. Įstaiga pabrėžia, kad pacientams ir toliau bus teikiamos įprastos šeimos medicinos paslaugos, o kilus klausimams rekomenduojama kreiptis į Vilkaviškio PSPC registratūrą.

  • Vilkaviškyje nuo birželio 1 dienos – laikini eismo ribojimai: kur bus apylankos ir kodėl

    Vilkaviškyje nuo birželio 1 dienos – laikini eismo ribojimai: kur bus apylankos ir kodėl

    Vilkaviškio mieste tęsiami gatvių infrastruktūros gerinimo darbai, todėl vairuotojų ir pėsčiųjų laukia laikini eismo ribojimai. Savivaldybė ragina iš anksto planuoti maršrutus ir atidžiai stebėti laikinus kelio ženklus.

    Didžiausi pokyčiai numatomi Naujamiesčio gatvėje (VK8022), kur vyksta rekonstravimo darbai. Čia vietoje susidėvėjusio tilto bus įrengta nauja pralaida, o nuo birželio 1 dienos eismas šioje atkarpoje bus ribojamas.

    Transporto priemonių judėjimas bus nukreipiamas apylanka pagal suderintą eismo organizavimo schemą. Praktikoje tai reiškia, kad įprastas maršrutas gali užtrukti ilgiau, ypač piko metu, todėl verta numatyti papildomą laiką kelionei.

    Dar vieni darbai vykdomi Lobiškių gatvėje (VK7324), kur atliekamas kapitalinis remontas maždaug 350 metrų ruože nuo Širvintos gatvės. Šioje atkarpoje taip pat taikomi eismo ribojimai, o judėjimas organizuojamas pagal laikiną schemą.

    Eismo dalyviams primenama, kad laikini ribojimai dažniausiai keičiasi pagal darbų eigą ir saugos reikalavimus, todėl svarbu vadovautis vietoje esančiais ženklais, o ne įprastais įpročiais. Savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus ir prašo, esant galimybei, rinktis alternatyvius maršrutus.

  • Vilkaviškyje baigėsi VEVA mokslo metai: 25 moksleiviai gavo verslumo ir finansų pažymėjimus

    Vilkaviškyje baigėsi VEVA mokslo metai: 25 moksleiviai gavo verslumo ir finansų pažymėjimus

    Vilkaviškio ekonomikos ir verslumo akademija (VEVA) užbaigė 2025–2026 mokslo metus ir pažymėjimais įvertino 25 moksleivius iš Vilkaviškio rajono ugdymo įstaigų. Per 17 šeštadienių dalyviai nuosekliai gilino ekonomikos, verslumo ir finansinio raštingumo žinias, mokėsi priimti sprendimus ir suprasti, kaip veikia pinigai kasdienybėje.

    Baigimo šventėje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto prodekanas doc. dr. Irmantas Rotomskis, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos vadovų komanda, mokinių artimieji ir akademijos bendruomenė. Renginyje akcentuota, kad papildomos kompetencijos, įgytos neformaliojo ugdymo formatu, vis dažniau tampa svarbia jaunų žmonių karjeros ir savarankiškumo dalimi.

    „Džiugu matyti jaunus žmones, kurie renkasi mokytis ir savaitgaliais, nes smalsumas ir pastangos ilgainiui virsta realiomis galimybėmis“, – sakė Daiva Riklienė.

    VEVA programoje moksleiviai nagrinėjo finansų, rinkodaros, vadybos, apskaitos ir verslo vystymo temas. Praktiniuose užsiėmimuose aptartos infliacijos bei palūkanų normų reikšmės, investavimo principai, atsakingas skolinimasis, taip pat mokesčių sistemos pagrindai, su kuriais jaunimas neišvengiamai susiduria pradėję dirbti ar kuriant pirmuosius projektus.

    Akademijos veiklas visus metus lydėjo dėstytojai ir praktikai: Mykolo Romerio universiteto lektoriai, kitų aukštųjų mokyklų atstovai, inovacijų ekspertai, rinkodaros specialistai, asmeninių finansų konsultantai. Toks formatas, kai teorija derinama su realiais pavyzdžiais iš verslo, padeda moksleiviams geriau suprasti, kaip sprendimai dėl biudžeto, kainodaros ar komunikacijos veikia rezultatą.

    Mokslo metų pabaigą apibendrino VEVA koordinatorė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Laukaitienė. Ji pabrėžė, kad įgytos žinios vertingiausios tada, kai virsta įpročiais: gebėjimu planuoti, kritiškai vertinti informaciją ir imtis iniciatyvos.

    Pasak akademijos organizatorių, VEVA ir toliau sieks stiprinti jaunimo finansinį raštingumą ir verslumo kompetencijas, kurios svarbios tiek kuriant savo veiklą, tiek renkantis studijų kryptį ar pirmąjį darbą. Programos tęstinumas leidžia moksleiviams sistemingai auginti įgūdžius ir geriau pasirengti sparčiai kintančiai darbo rinkai.

  • Klaipėdos rajono meras aplankė „Econdo Production LT“: kuo išsiskiria Gargždų medinių namų gamintojai

    Klaipėdos rajono meras aplankė „Econdo Production LT“: kuo išsiskiria Gargždų medinių namų gamintojai

    Klaipėdos rajono savivaldybė tęsia susitikimus su rajone veikiančiomis didžiosiomis įmonėmis, kurios kuria darbo vietas ir prisideda prie vietos ekonomikos augimo. Šį kartą meras su komanda apsilankė Gargžduose įsikūrusioje UAB „Econdo Production LT“, pernai minėjusioje 20 metų veiklos sukaktį.

    Įmonė daugiau nei du dešimtmečius gamina medinių surenkamų namų elementus, daugiausia skirtus Norvegijos rinkai. Bendrovė taip pat turi patirties įgyvendinant projektus kitose užsienio šalyse ir Lietuvoje, tačiau pagrindinė produkcijos kryptis išlieka Skandinavija.

    Gargžduose vyksta visas gamybos ciklas – nuo projektavimo iki pagaminimo, supakavimo ir išsiuntimo užsakovui. Įmonės atstovai susitikime akcentavo, kad vis dažniau tenka įgyvendinti nestandartinius sprendimus: šiuo metu apie 60 proc. gaminių sudaro išskirtiniai, individualiems projektams pritaikyti elementai.

    Susitikimo metu įmonės administracijos vadovė Lina Daujotytė-Kasperavičienė pristatė veiklą ir pabrėžė komandos telkimo bei vidinės komunikacijos svarbą, siekiant užtikrinti kokybę ir laikytis terminų. Pasak jos, žmogiškasis ryšys gamybinėje įmonėje tiesiogiai atsispindi projektų valdyme ir bendrame rezultatų stabilume.

    „Mums svarbu ne tik technologiniai procesai, bet ir tai, kaip sutariame komandoje bei kaip bendraujame kasdien – tai lemia ir projektų sėkmę“, – sakė Lina Daujotytė-Kasperavičienė.

    Bendrovė taip pat kasmet įgyvendina socialines iniciatyvas: prisideda prie beglobių gyvūnų prieglaudų veiklos, remia senjorus ir žmones su negalia, padeda nuo nelaimių nukentėjusiems gyventojams. Savivaldybės atstovai susitikimo metu pristatė Klaipėdos rajone vykdomus ir planuojamus projektus, verslo skatinimo priemones bei galimas bendradarbiavimo kryptis.

    Savivaldybė pranešė, kad tokie vizitai bus tęsiami ir artimiausiu metu planuojami susitikimai su kitomis rajono įmonėmis. Verslo atstovai, norintys pakviesti savivaldybės vadovus atvykti į jų organizaciją, kviečiami kreiptis oficialiais savivaldybės kontaktais.