CP v2

Blog

  • Ukmergės miesto šventė vaizdo pasakojime: 2,5 minutės, kuriose telpa visa renginio nuotaika

    Ukmergėje praūžusi miesto šventė įamžinta trumpame vaizdo pasakojime, kuriame per 2,5 minutės sutelpa ryškiausios renginio akimirkos. Įrašas fiksuoja minios emocijas, susitikimus ir bendrą šventinį šurmulį.

    Šių metų miesto šventė vyko su šūkiu Vasara bus rytoj!, o jos programoje svarbiausia tapo bendruomeniškumas ir gyvas miesto pulsas. Vaizdo pasakojime matyti koncertinės scenos fragmentai, žiūrovų reakcijos ir momentai, kurie paprastai lieka už kadro.

    Tokio formato vaizdo apžvalgos pastaraisiais metais tampa viena populiariausių renginių komunikacijos formų, nes leidžia greitai prisiminti svarbiausius įspūdžius ir pasiekti tuos, kurie renginyje nedalyvavo. Žiūrovams tai ir proga atpažinti save minioje ar sugrįžti prie labiausiai įsiminusių epizodų.

    Šventės organizatoriai akcentuoja, kad miesto renginiai pirmiausia kuriami žmonėms, o jų sėkmę geriausiai parodo dalyvių nuotaika ir įsitraukimas. Vaizdo pasakojimas tampa savotišku šios nuotaikos archyvu, kurį galima peržiūrėti ir po renginio.

    Ukmergės miesto šventės akimirkos vaizdo pasakojime pateikiamos kaip trumpa, dinamiška santrauka, skirta greitam peržiūrėjimui. Tai leidžia vienu prisėdimu pamatyti, kuo gyveno miestas ir kokia atmosfera lydėjo šventės dieną.

  • Deltuvos mokiniai apsilankė Ukmergės savivaldybėje: ką sužinojo apie mero darbą ir sprendimus

    2026 metais gegužės 27 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje lankėsi Deltuvos pagrindinės mokyklos trečios ir ketvirtos klasės mokiniai kartu su mokytojomis Inga Lipčiūniene ir Dale Remeikiene. Pažintinio vizito metu vaikai iš arti susipažino su savivaldybės veikla ir sužinojo, kaip priimami rajonui svarbūs sprendimai.

    Mokinius pasitiko Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Susitikimas vyko savivaldybės erdvėse, kuriose kasdien sprendžiami gyventojams aktualūs klausimai, todėl moksleiviai galėjo pamatyti, kaip organizuojamas darbas ir kas sudaro savivaldos kasdienybę.

    Vaikai aktyviai domėjosi mero pareigomis, kasdieniais darbais ir atsakomybėmis, taip pat klausė, kokių asmeninių savybių reikia norint eiti tokias pareigas. Pasak savivaldybės, mokiniai klausimus uždavė drąsiai ir konkrečiai, o tai leido pokalbį paversti ne formaliu pristatymu, o gyva diskusija.

    Susitikimo metu meras pristatė vykdomus ir planuojamus projektus, aptarė miesto atnaujinimo darbus, sporto ir laisvalaikio erdvių plėtrą. Tokie vizitai laikomi viena iš praktinių pilietinio ugdymo formų, kai moksleiviai realioje aplinkoje geriau supranta, kaip savivalda planuoja infrastruktūros pokyčius ir kaip sprendimai paliečia bendruomenės gyvenimą.

    Vizito pabaigoje mokiniai padėkojo už priėmimą ir pasidalijo savo įspūdžiais apie gražėjančią Ukmergę. Savivaldybė pažymėjo, kad tokie susitikimai skatina vaikų domėjimąsi vietos bendruomene, ugdo pilietiškumą ir padeda anksti suprasti, kaip veikia demokratinis sprendimų priėmimas savivaldybės lygmeniu.

    Parengta pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos informaciją.

  • Ukmergės rajono tarybos posėdis: apsvarstyti 22 klausimai, kitas posėdis planuojamas birželio 25 dieną

    2026 metų gegužės 28 dieną į penktąjį šių metų ir 33-iąjį šios kadencijos posėdį susirinko Ukmergės rajono savivaldybės taryba. Iš 25 tarybos narių posėdyje dalyvavo 23, posėdyje nedalyvavo Valdas Kersnauskas ir Algirdas Kopūstas.

    Kartu su tarybos nariais posėdyje dalyvavo Savivaldybės vadovai, administracijos darbuotojai, skyrių vedėjai ir specialistai, pavaldžių įstaigų atstovai bei žiniasklaidos atstovai. Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad sprendimų projektai, kaip įprasta, buvo pristatyti ir aptarti iš anksto komitetuose.

    Per posėdį taryba apsvarstė 22 darbotvarkės klausimus. Didesnių diskusijų dėl sprendimų projektų nekilo, nes dauguma klausimų buvo detaliai išnagrinėti komitetų posėdžiuose, kur dažniausiai įvertinamas sprendimų pagrįstumas, finansinės pasekmės ir įgyvendinimo terminai.

    Posėdžio metu Savivaldybės meras Darius Varnas ir administracijos direktorė Inga Pračkailė pasveikino gegužės mėnesį gimtadienius šventusius tarybos narius Stasį Jackūną ir Valdą Raugalą. Tokia tradicija savivaldybių tarybose dažnai išlaikoma kaip bendruomeniškumo ir pagarbaus darbo kultūros ženklas.

    Kitas Ukmergės rajono savivaldybės tarybos posėdis numatytas 2026 metų birželio 25 dieną. Savivaldybė praneša, kad išsamesnė informacija apie priimtus sprendimus bus paskelbta savivaldybės interneto svetainėje.

    Gyventojams primenama, kad tarybos posėdžius galima stebėti tiesiogiai arba peržiūrėti jų įrašus Savivaldybės „YouTube“ kanale, kuriame taip pat skelbiami ir komitetų posėdžių įrašai. Viešos transliacijos ir archyvuojami įrašai pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių savivaldos skaidrumo įrankių, leidžiančiu gyventojams patogiau sekti sprendimus ir jų argumentus.

  • Ultragarsinis pleistras UPatch: naujas būdas ilgiau stebėti vaisių ir sumažinti nereikalingus vizitus

    Ultragarsinis pleistras UPatch: naujas būdas ilgiau stebėti vaisių ir sumažinti nereikalingus vizitus

    Mokslininkai pristatė priklijuojamą ultragarsinį įrenginį, kuris gali valandomis iš eilės stebėti kūdikio būklę gimdoje ir realiu laiku fiksuoti kraujotaką. Tokia technologija galėtų padėti anksčiau pastebėti komplikacijas, kurių kartais nepavyksta užfiksuoti atliekant įprastus, trumpus tyrimus.

    Bandomasis prietaisas, pavadintas UPatch, kuriamas kaip tarpinis sprendimas tarp pavienių nėštumo echoskopijų ir nuolatinio stebėjimo sistemų, kurios klinikinėje praktikoje neretai sukelia klaidingų pavojaus signalų. Tyrėjų tikslas – suteikti gydytojams patikimesnę, ilgesnės trukmės informaciją, kartu mažinant nereikalingų apsilankymų ligoninėje skaičių.

    Kuo UPatch skiriasi nuo įprastos echoskopijos?

    Įprasta ultragarsinė diagnostika dažniausiai suteikia tik momentinį vaizdą – kelių minučių trukmės įvertinimą, kuris vėliau lyginamas su kitais nėštumo etapais. UPatch koncepcija remiasi ilgesniu stebėjimu: pleistras gali būti nešiojamas kelias valandas ir fiksuoti dinamiškus pokyčius, įskaitant kraujotaką judančiose struktūrose, pavyzdžiui, virkštelėje.

    Prietaisą kūrė komanda, vadovaujama Stanfordo universiteto profesoriaus Sheng Xu, taip pat prisidėjo Oksfordo universiteto ir Kalifornijos universiteto San Diege tyrėjai. Rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Nature Biotechnology“.

    Ką parodė bandymai su nėščiosiomis?

    Tyrime dalyvavo 62 nėščiosios, o UPatch gauti kraujotakos rodmenys buvo palyginti su standartinės, rankiniu būdu atliekamos echoskopijos duomenimis. Tyrėjai nurodo, kad rezultatai glaudžiai sutapo, todėl technologija laikoma perspektyvia ilgesniam kraujotakos sekimui laikui bėgant.

    Vienas praktiškai svarbiausių pastebėjimų – vaisiaus kraujotaka gali kisti dinamiškai, o trumpalaikiai svyravimai nebūtinai reiškia nuolatinę problemą. Tokia įžvalga gali būti reikšminga sprendžiant, kada reikia skubios intervencijos, o kada pakanka atidesnio, bet ramesnio stebėjimo.

    „Ši technologija atveria galimybę vaisiaus būklę stebėti nuolat ir neinvaziškai kur kas ilgiau nei dabar įprasta“, – sakė tyrime dalyvavusi profesorė Antoniya Georgieva.

    Pasak tyrėjos Marianos Tome, ilgesnis ir aiškesnis stebėjimas galėtų mažinti nereikalingų pakartotinių tyrimų bei intervencijų skaičių, o nėščiosioms suteikti daugiau užtikrintumo kasdienybėje.

    Kodėl tai svarbu regionams, kur trūksta specialistų?

    Tyrėjai akcentuoja ir prieinamumo aspektą: daugelyje vietovių trūksta apmokytų echoskopuotojų, o aukštos rizikos nėštumų priežiūra vėluoja dėl ribotų resursų. Pasak pirmojo straipsnio autoriaus dr. Tom Park, tokia technologija ateityje galėtų išplėsti prenatalinės diagnostikos galimybes ten, kur sudėtinga greitai gauti specialistų paslaugas.

    Vis dėlto UPatch dar yra koncepcijos įrodymo stadijoje. Dabartinei versijai reikalinga laidinė įranga, o teisingam uždėjimui vis dar būtina įprasta echoskopija, kad pleistras būtų tiksliai pozicionuotas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad reikės didesnių klinikinių tyrimų su įvairesnėmis pacientų grupėmis, jog būtų patvirtintas patikimumas ir aiškiai apibrėžtos situacijos, kada toks stebėjimas keičia gydymo taktiką. Kartu svarstoma, kad ateities versijos galėtų būti belaidės ir kompaktiškesnės, priartinant nuolatinę stebėseną prie kasdienio nešiojimo.

  • Nereguliarus valgymas siejamas su didesne depresijos rizika: ką parodė 21 568 žmonių tyrimas

    Nereguliarus valgymas siejamas su didesne depresijos rizika: ką parodė 21 568 žmonių tyrimas

    Nereguliarus valgymo režimas, kai pagrindiniai valgiai vyksta skirtingu metu arba dažnai praleidžiami, gali būti susijęs su didesne depresijos simptomų rizika. Tokias sąsajas nustatė Pietų Korėjos mokslininkų analizė, publikuota Journal of Affective Disorders.

    Tyrėjai rėmėsi 21 568 suaugusiųjų duomenimis iš 2014–2022 metais vykdytos Korėjos nacionalinės sveikatos ir mitybos apklausos. Vertinta, kaip nuosekliai žmonės laikėsi pagrindinių valgymų ir kaip tai siejosi su savijauta bei depresijos simptomais.

    Rezultatai parodė, kad asmenys, kurių pagrindiniai valgiai buvo mažiau reguliarūs, turėjo apie 55 proc. didesnę tikimybę patirti depresijos simptomus nei tie, kurie valgė pastovesniu grafiku. Autoriai pabrėžė, kad ryšys išliko reikšmingas įvertinus ir kitus mitybos bei gyvenimo būdo veiksnius.

    „Šie rezultatai rodo, kad mažesnis pagrindinių valgymų reguliarumas gali būti nepriklausomas depresijos simptomų rizikos veiksnys, nepaisant kitų mitybos ar gyvenimo būdo veiksnių“, – rašė tyrimo autoriai.

    Mokslininkai aiškina, kad netvarkingi valgymo laikai gali trikdyti cirkadinius ritmus, dar vadinamus vidiniu organizmo laikrodžiu. Sutrikus dienos ritmui, gali keistis nuotaikos reguliavimui svarbūs biologiniai procesai, įskaitant melatonino ir kortizolio išsiskyrimo dinamiką.

    Be biologinių mechanizmų, nereguliarus valgymas dažnai reiškia ir prastesnę mitybos kokybę. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju žmonės neretai gauna mažiau medžiagų, siejamų su emocine pusiausvyra, pavyzdžiui, B grupės vitaminų, skaidulų ir antioksidantų.

    Analizėje taip pat pastebėta, kad didesnė mitybos įvairovė gali silpninti neigiamas nereguliaraus valgymo sąsajas su savijauta. Tuo metu pusryčių praleidimas, priešingai, buvo siejamas su stipresniais nepalankiais ryšiais.

    Ryškiausios sąsajos nustatytos tarp vyrų, rūkančiųjų ir tų, kurie dažniau valgo vėlai vakare. Tai nereiškia, kad šios grupės neišvengiamai susidurs su depresija, tačiau gali rodyti, kad tam tikri įpročių deriniai sustiprina riziką.

    Tyrimo autoriai pabrėžė svarbų apribojimą: tai momentinė, vienu laikotarpiu atlikta analizė, todėl ji neleidžia tvirtai pasakyti, kas yra priežastis, o kas pasekmė. Gali būti, kad nereguliarus valgymas didina depresijos simptomų tikimybę, bet taip pat įmanoma, kad prastėjanti emocinė būklė pati išbalansuoja dienotvarkę ir apetitą.

    Vis dėlto išvados papildo augantį tyrimų lauką, kuriame vis daugiau dėmesio skiriama keičiamiems gyvenimo būdo veiksniams. Tyrėjų teigimu, nuoseklesnis valgymo grafikas, įvairesnė mityba ir įprotis neatsisakyti pusryčių gali tapti praktiška, nefarmakologine kryptimi, padedančia mažinti depresijos simptomų riziką populiacijos mastu.

  • JAV ir Iranas derasi dėl 60 dienų paliaubų: sprendimas dar priklauso nuo Donaldo Trumpo

    JAV ir Iranas derasi dėl 60 dienų paliaubų: sprendimas dar priklauso nuo Donaldo Trumpo

    JAV ir Irano derybininkai, tarpininkaujant tarptautiniams partneriams, pasiekė preliminarų susitarimo rėmą dėl 60 dienų paliaubų pratęsimo ir platesnių derybų paketo, susijusio su Irano branduoline programa. Vis dėlto galutinis žingsnis dar nepadėtas, nes susitarimui turi pritarti JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Tarptautinės žiniasklaidos cituojami JAV pareigūnai teigia, kad dabar derinamas supratimo memorandumas, kuriame būtų numatyta ne tik paliaubų trukmė, bet ir tolesnių derybų tvarka bei įsipareigojimų kontrolės mechanizmai. Pastarasis elementas laikomas kritiniu, nes abi pusės viena kitą kaltina ankstesnių pažadų nesilaikymu.

    Iranas viešai neskuba patvirtinti, kad susitarimas jau pasiektas. Tačiau Irano parlamento Nacionalinio saugumo ir užsienio politikos komisijos narys Fada Hosseinas Maleki vietos žiniasklaidai užsiminė, jog „didelė dalis Irano Islamo Respublikos pasiūlymų buvo priimta“.

    „Vienintelis rūpestis yra Donaldo Trumpo nenuspėjamumas ir įsipareigojimų spragos, kurias iki šiol matėme iš Jungtinių Valstijų“, – sakė Fada Hosseinas Maleki.

    Preliminariame pakete, kaip skelbiama, taip pat svarstomas Ormūzo sąsiaurio pralaidumo atkūrimas. Šis siauras kelias tarp Persijos įlankos ir Indijos vandenyno yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos maršrutų, todėl bet koks jo ribojimas greitai persiduoda naftos kainoms, draudimo įmokoms ir transportavimo terminams.

    Pastarosiomis dienomis situaciją komplikavo nauji apsikeitimai ugnimi, vykę trapios paliaubų fazės metu. Dėl tokių epizodų derybos tampa labiau panašios į krizių valdymą, o ne į nuoseklų politinį procesą, nes kiekvienas incidentas didina spaudimą griežtinti pozicijas tiek Vašingtone, tiek Teherane.

    Irano pusėje taip pat skambėjo pareiškimai apie išorės jėgų siekį destabilizuoti šalį. Aukščiausiojo lyderio ajatolos Mojtabos Khamenei aplinkos atstovai valstybiniuose kanaluose tvirtino, kad JAV ir Izraelis esą siekia silpninti Iraną politinėmis ir ekonominėmis priemonėmis, o vidinius nesutarimus laikytų papildomu spaudimo įrankiu.

    Tuo metu su Irano Revoliucinės gvardijos jūrų pajėgomis siejama žiniasklaida pranešė apie sugriežtintą laivybos kontrolę ir apie tai, kad dalis laivų esą buvo sustabdyti ar nukreipti atgal dėl koordinavimo stokos. Tokie signalai ypač jautrūs rinkoms, nes net ir trumpalaikiai trikdžiai sąsiauryje didina rizikos priedus krovinių vežimui bei gali įsiūbuoti energijos kainų svyravimus.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau viešai sakė, kad Teherano pasiūlymai jo dar neįtikino, tačiau kartu pripažino, jog Iranas suinteresuotas susitarimu. Jo administracija atmetė kai kuriuos Irano valstybinės žiniasklaidos skelbtus teiginius apie tariamą susitarimo projektą, pavadindama juos išgalvotais.

    Artimiausios dienos gali tapti lemiamos: jei Vašingtonas patvirtintų memorandumo rėmą, būtų atverta erdvė deryboms dėl branduolinių įsipareigojimų ir patikrinimų, o kartu sumažėtų rizika jūrų prekybai Persijos įlankoje. Jei sprendimas įstrigtų, paliaubos išliktų trapios, o Ormūzo sąsiaurio klausimas vėl gali tapti pagrindiniu eskalacijos tašku.

  • Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Diplomatinis boikotas po JT sprendimo

    Izraelis pranešė nutraukiantis visus kontaktus su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Apie tai paskelbta po to, kai Izraelis įtrauktas į JT kasmetinį sąrašą šalių ir grupuočių, siejamų su seksualiniu smurtu konfliktų metu.

    Izraelio atstovas JT Danny Danonas pareiškė, kad tokį sprendimą laiko nepagrįstu ir politiškai motyvuotu. Izraelio užsienio reikalų ministerija šį įtraukimą pavadino gėdingu ir absurdišku.

    „Su šiuo generaliniu sekretoriumi mes baigėme“, – sakė Danny Danonas.

    Jo teigimu, Izraelio įtraukimas į sąrašą prilygina šalį „Hamas“ ir tai esą yra nepriimtina. Izraelio misija JT nurodė, kad su generalinio sekretoriaus biuru nebendraus tol, kol A. Guterresas eis pareigas.

    Ką skelbia JT ataskaita

    JT generalinio sekretoriaus metinė ataskaita apie seksualinį smurtą konfliktų metu įprastai iš anksto pristatoma susijusioms šalims. Šį kartą, remiantis JT pateikiama formuluote, ataskaitoje minėta „patikima informacija“ apie galimus Izraelio saugumo pajėgų veiksmus palestiniečių atžvilgiu kalėjimuose ir kituose sulaikymo centruose.

    JT taip pat nurodė, kad inspektoriams buvo ribojama prieiga prie tokių objektų, todėl dalis vertinimų grindžiami liudijimais, medicininiais duomenimis ir kitais nepriklausomais šaltiniais. Izraelis savo ruožtu tvirtina, kad kvietė JT atstovus atvykti ir patikrinti kaltinimus vietoje, tačiau, pasak Izraelio atstovų, tai nebuvo padaryta.

    Platesnis kontekstas: įtampa su JT auga

    Izraelio ir JT santykiai išlieka įtempti nuo 2023 metais įvykdyto „Hamas“ išpuolio ir po jo prasidėjusio karo Gazos Ruože. Izraelis ne kartą kritikavo JT pareigūnų pareiškimus dėl civilių aukų ir humanitarinės padėties, o A. Guterresas tapo vienu dažniausiai Izraelio politikų kritikuojamų tarptautinių lyderių.

    JT sąraše „Hamas“ taip pat figūruoja dėl kaltinimų seksualiniu smurtu per 2023 metų spalio 7 dienos ataką ir galimo įkaitų išnaudojimo. Izraelis pabrėžia, kad būtent šis palyginimas, jo vertinimu, labiausiai diskredituoja pačią sąrašo logiką.

    „Iš mūsų pusės generalinio sekretoriaus durys lieka atviros“, – sakė Stéphane Dujarric.

    JT atstovas spaudai patvirtino, kad organizacija yra informuota apie Izraelio pareiškimus, tačiau pabrėžė, kad JT tęs ataskaitų rengimą pagal nustatytą mandatą. A. Guterresso kadencija baigiasi 2026 metų gruodžio 31 dieną, tad diplomatinis konfliktas gali persikelti ir į platesnes diskusijas dėl JT vaidmens bei patikimumo vertinant karo nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų įtarimus.

  • Abraomo susitarimai: kodėl Donaldas Trumpas siekia juos plėsti ir kas tam trukdo?

    Abraomo susitarimai: kodėl Donaldas Trumpas siekia juos plėsti ir kas tam trukdo?

    Kas yra Abraomo susitarimai?

    Abraomo susitarimai – tai Jungtinių Valstijų tarpininkautų diplomatinių susitarimų paketas, 2020 metais atvėręs kelią Izraelio santykių normalizavimui su dalimi arabų valstybių. Pagrindinis jų tikslas buvo sukurti naują regioninio bendradarbiavimo modelį, paremtą saugumu, prekyba ir politiniu dialogu.

    Susitarimai buvo pasirašyti pirmosios Donaldo Trumpo kadencijos metu, o prie jų prisijungė Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir Marokas. Vėliau apie ketinimą jungtis paskelbė ir Sudanas, nors praktinis įgyvendinimas ilgą laiką priklausė nuo vidaus politikos bei tarptautinių sąlygų.

    Kodėl Trumpas nori plėtros?

    Donaldas Trumpas pastaruoju metu ragina daugiau musulmoniškų šalių prisijungti prie Abraomo susitarimų, argumentuodamas, kad platesnė normalizacija mažintų įtampą Artimuosiuose Rytuose. Jo komanda šią kryptį sieja ir su platesnėmis derybomis bei pastangomis stabilizuoti regioną, įskaitant santykių su Iranu klausimą.

    Viešojoje erdvėje minimos tokios valstybės kaip Saudo Arabija, Kataras ar Pakistanas, tačiau analitikai pabrėžia, kad šių šalių sprendimai yra stipriai priklausomi nuo vidaus nuotaikų ir regioninio saugumo situacijos. Karo Gazos Ruože kontekstas, humanitarinė krizė ir visuomenės parama palestiniečiams daugelyje musulmoniškų šalių šiuo metu smarkiai mažina politinę erdvę greitam pripažinimui.

    Ką davė susitarimai ir ko nepasiekė?

    Susitarimų šalininkai akcentuoja suaktyvėjusią prekybą, investicijų srautus, turizmo augimą ir naujas saugumo bendradarbiavimo formas tarp Izraelio ir prisijungusių šalių. Praktikoje tai reiškė intensyvesnius politinius kontaktus, tiesioginius skrydžius, ekonominius projektus ir bendrą interesą atsverti regionines grėsmes.

    Kritikai primena, kad Abraomo susitarimai iš esmės nepalietė pagrindinio ilgalaikio konflikto mazgo – Palestinos klausimo. Dalis ekspertų teigia, kad normalizacija, apeinant politinį sprendimą dėl palestiniečių valstybingumo perspektyvos, gali duoti trumpalaikės naudos, bet ilguoju laikotarpiu palikti spragą, kuri bet kada vėl paaštrins įtampą.

    „Abraomo susitarimai buvo sukurti kaip regioninio pragmatizmo projektas, tačiau karo Gazos Ruože akivaizdoje jų plėtra tampa politiškai gerokai sudėtingesnė“, – sako Artimųjų Rytų politiką stebintys analitikai.

    Artimiausiu metu esminis klausimas išlieka, ar JAV iniciatyvos galės pasiūlyti tokį diplomatinį paketą, kuris vienu metu užtikrintų saugumo garantijas, ekonominius interesus ir bent minimalų politinį horizontą palestiniečių klausimui. Be šių dedamųjų, net ir valstybės, kurios anksčiau svarstė apie normalizaciją, gali rinktis laukti palankesnio momento.

  • Ispanija ir ES Barselonoje įjungė naują kvantinį kompiuterį: kuo jis svarbus DI ir mokslui

    Ispanija ir ES Barselonoje įjungė naują kvantinį kompiuterį: kuo jis svarbus DI ir mokslui

    Ispanija kartu su Europos Sąjunga Barselonoje pristatė naują kvantinį kompiuterį, kurio vertė siekia apie 9 800 000 eurų. Įrenginys įdiegtas Barselonos superkompiuterių centre ir bus integruotas į „MareNostrum 5“ infrastruktūrą, kur kvantinės ir klasikinės skaičiavimo sistemos dirba greta.

    Centro tikslas – spartinti mokslinius tyrimus ir DI sprendimų kūrimą, kai užduotims reikia itin didelių skaičiavimo išteklių. Tokia hibridinė architektūra leidžia parinkti tinkamiausią skaičiavimo būdą konkrečiai problemai: dalį atlikti klasikiniu superkompiuteriu, dalį – kvantiniu įrenginiu.

    Kuo šis kvantinis kompiuteris kitoks

    Naująją sistemą suprojektavo ir pastatė Barselonoje įsikūrusi bendrovė „Qilimanjaro Quantum Tech“, o finansavimą skyrė Europos Komisija ir Ispanijos Skaitmenizacijos bei dirbtinio intelekto valstybės sekretoriatas. Skirtingai nei anksčiau centre įdiegti kvantiniai įrenginiai, šis modelis yra analoginis kvantinis kompiuteris.

    Klasikiniai kompiuteriai skaičiuoja bitais, kurie vienu metu gali būti tik 0 arba 1. Kvantinis kompiuteris naudoja kubitus, kurie tam tikromis sąlygomis gali apjungti būsenas, todėl atsiranda galimybė kurti naujo tipo algoritmus ir efektyviau spręsti specifines užduotis, kur klasikiniai metodai stringa.

    MareNostrum Ona ir pirmieji rezultatai

    Barselonos centre veikianti kvantinė „MareNostrum 5“ dalis vadinama „MareNostrum Ona“. Visi trys centro kvantiniai kompiuteriai įrengti Torre Girona koplyčioje – toje pačioje erdvėje, kur 2005–2023 metais buvo laikomos ankstesnės „MareNostrum“ superkompiuterio versijos.

    Pirmosios dvi „MareNostrum Ona“ sistemos, pradėjusios veikti 2025 metų vasarį, iki šiol sukaupė apie 4 200 skaičiavimo valandų. Šis laikas buvo paskirstytas 53 tyrimų projektams, atrinktiems per oficialius Ispanijos superkompiuterių tinklo kvietimus.

    Europos tinklas ir technologinė nepriklausomybė

    Naujoji sistema bus prijungta prie Europos kvantinės kompiuterijos tinklo, kurį vysto Europos aukšto našumo kompiuterijos bendroji įmonė. ES strateginis siekis – stiprinti superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos pajėgumus Europoje, kad kritinė mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų kuriama ir valdoma regione.

    Iki šiol ši iniciatyva numato kelis kvantinius kompiuterius skirtingose Europos šalyse, kurie palaipsniui jungiami į bendrą ekosistemą. Tokia kryptis vertinama kaip atsakas į augančią pasaulinę konkurenciją dėl pažangios skaičiavimo infrastruktūros, svarbios nuo farmacijos ir medžiagų mokslo iki logistikos optimizavimo bei DI modelių mokymo.

    „Projektas stiprina Europos technologinės nepriklausomybės idėją didžiųjų JAV technologijų bendrovių akivaizdoje“, – sakė Katalonijos vyriausybės tyrimų ir universitetų ministrė Núria Montserrat.

    Ekspertai pabrėžia, kad kvantinė kompiuterija dar nėra universali klasikinės kompiuterijos pakaitalė, tačiau tam tikrose nišose ji gali duoti reikšmingą pranašumą. Todėl Europos investicijos į tokias sistemas vertinamos kaip bandymas iš anksto pasiruošti proveržiams, kurie gali pakeisti tiek mokslinių tyrimų tempą, tiek DI infrastruktūros planavimą.

  • Turkija blokuoja Kiprą COP31 pasirengime: ES pirmininkaujanti šalis atsidūrė diplomatiniame akligatvyje

    Turkija blokuoja Kiprą COP31 pasirengime: ES pirmininkaujanti šalis atsidūrė diplomatiniame akligatvyje

    Turkija, šiemet kartu su Australija rengianti Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP31, apribojo Kipro dalyvavimą pasirengimo briefinguose ir ignoruoja dvišalių susitikimų prašymus, siunčiamus Nikosijos Europos Sąjungos vardu. Apie tai Briuselyje kalbėjo keli diplomatai ir pareigūnai, situaciją įvardiję kaip netikėtą kliūtį ES koordinacijai prieš lapkritį Antalijoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

    Kipras šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, todėl atlieka visų 27 valstybių narių pozicijų derinimo ir atstovavimo funkciją. Dėl to Kipro atstovų neprileidimas prie neformalių pasirengimo susitikimų tampa ne vien dvišaliu Turkijos ir Kipro ginču, bet ir praktiniu iššūkiu visai ES, siekiančiai vieningai koordinuoti darbotvarkę tarptautinėse klimato derybose.

    Kodėl Kipras tapo problema?

    Sala padalyta nuo 1974 metais įvykusių įvykių, kai Turkija įžengė į Kiprą po Graikijos remto perversmo. Tarptautiniu mastu pripažįstama Nikosijoje įsikūrusi Kipro Respublika, tačiau Turkija jos nepripažįsta ir palaiko ryšius su šiaurine salos dalimi, kurią laiko atskira turkų kipriečių administracija.

    Šis nepripažinimas persikelia ir į COP31 pasirengimo procesą. Pasak diplomatų, Turkijos COP31 pirmininkaujanti komanda kelis kartus nesiuntė kvietimų Kiprui į neformalius koordinacinius susitikimus, o kai kuriais atvejais esą prieštaravo, kai Kipro atstovai atvyko kartu su ES delegacija.

    ES reakcija ir spaudimas Ankarai

    Europos Komisija patvirtino, kad dėl Kipro atstūmimo klausimas buvo keliamas Turkijos atstovams, taip pat aptartas su Australija ir Jungtinėmis Tautomis. Briuselis pabrėžia, kad COP procesas turi būti įtraukus, o Jungtinių Tautų renginių šeimininkai privalo užtikrinti, kad nė viena JT narė nebūtų eliminuojama iš pasirengimo.

    „Pabrėžėme Turkijos valdžiai, kad JT valstybės narės pašalinimas iš COP31 pasirengimo proceso yra nepriimtinas“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

    „Turkija patikino, kad Kipras nebus šalinamas iš būsimų COP31 pasirengimo susitikimų, o mes toliau atidžiai stebėsime situaciją“, – pridūrė jis.

    Ką tai reiškia COP31 deryboms?

    Diplomatai pabrėžia, kad kol kas nėra ženklų, jog Kipras negalėtų dalyvauti formaliuose JT susitikimuose ar pačioje COP31 konferencijoje. Vis dėlto neformalūs pasirengimo formatai dažnai lemia, kaip sklandžiai vyksta derybos, kaip suderinamos pozicijos ir kaip anksti išsprendžiami jautrūs klausimai.

    Situaciją komplikuoja ir institucinė rotacija: Kipras ES Tarybai pirmininkauja iki liepos, o COP31 laikotarpiu pirmininkavimą jau bus perėmusi Airija. Dalis pareigūnų tai vertina kaip praktinį palengvėjimą, tačiau pats precedentas, kai ES pirmininkaujanti šalis susiduria su ribojimais dėl šeimininko politinės pozicijos, gali turėti ilgalaikių pasekmių pasitikėjimui COP proceso neutralumu.

    Turkija į žurnalistų užklausas viešai neatsakė. Tuo metu Australijos pusė anksčiau yra akcentavusi siekį, kad COP31 būtų skaidri, įtrauki ir bendradarbiavimu paremta, tačiau diplomatai nenurodo, kad Kanbera būtų prisidėjusi prie Kipro atstūmimo.