CP v2

Blog

  • Vokietijos Saksonijoje-Anhalte AfD užsitikrina triuškinančią pergalę: ką rodo pirmos prognozės

    Vokietijos Saksonijoje-Anhalte AfD užsitikrina triuškinančią pergalę: ką rodo pirmos prognozės

    Prognozės: AfD ryškiai pirmauja

    Vokietijos žemės Saksonijos-Anhalto rinkimuose kraštutinių dešiniųjų partija AfD, remiantis pirmosiomis rinkimų vakaro prognozėmis, iškovojo įtikinamą pergalę. ARD skelbiami skaičiavimai rodo, kad AfD surinko apie 44,5 proc. balsų.

    Antroje vietoje, anot tų pačių prognozių, liko CDU su maždaug 18,5 proc. Toliau rikiuojasi Kairiųjų partija Die Linke su apie 9,5 proc. ir SPD su maždaug 8,0 proc. rezultatu.

    Kodėl tai svarbu Vokietijai?

    Tokie rezultatai gali iš esmės keisti politinį balansą Rytų Vokietijoje, kur tradicinės partijos pastaraisiais metais susiduria su vis didesniu rinkėjų nusivylimu. Saksonijos-Anhalto balsavimas įvardijamas kaip reikšmingas testas federalinei valdžiai ir kanclerio Friedricho Merzo vadovaujamai koalicijai.

    Rinkimuose balsavo daugiau nei 1 700 000 rinkėjų, todėl tai buvo vienas labiausiai stebimų regioninių balsavimų šalyje. Dėmesį didina ir tai, kad žemių rinkimų dinamika neretai tampa signalu prieš nacionalinius sprendimus Berlyne.

    Ar AfD galės valdyti?

    Nors AfD pagal prognozes tapo aiškiai stipriausia politine jėga būsimame žemės parlamente, svarbiausias klausimas lieka koalicijų matematika ir politinė izoliacija. Dalis partijų Vokietijoje laikosi nuostatos nesudaryti koalicijų su AfD, todėl daug kas priklausys nuo to, ar realiai susiformuos alternatyvi dauguma.

    AfD lyderis šiame balsavime Ulrichas Siegmundas teigė, kad partija Saksonijoje-Anhalte „įrašė naują istorijos puslapį“, tačiau konkretūs žingsniai dėl valdžios formavimo paaiškės tik po galutinių rezultatų ir derybų.

    „Mes pasiekėme istorinį rezultatą Saksonijoje-Anhalte ir tapome stipriausia politine jėga“, – sakė Ulrichas Siegmundas.

    Tuo metu CDU, kuriai rinkimuose vadovavo ministras pirmininkas Svenas Schulze, patyrė ryškų smūgį ir liko toli nuo pirmos vietos. Papildomą neapibrėžtumą kuria tai, kad kai kurių mažesnių politinių jėgų rezultatai balansuoja ties patekimo į parlamentą riba.

    Infratest Dimap nurodė keturias temas, kurios, vertinant rinkėjų nuotaikas, labiausiai lėmė pasirinkimą: mažėjantis pasitikėjimas tradicinėmis partijomis, socialinis saugumas, ekonomikos būklė ir migracija. Šios temos išlieka kertinės ne tik Saksonijoje-Anhalte, bet ir visoje Vokietijoje, ypač artėjant naujiems politiniams sprendimams federaliniu lygiu.

    Jei AfD vis dėlto sugebėtų suformuoti žemės vyriausybę, tai būtų precedentas: kraštutinių dešiniųjų jėga pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo vadovautų Vokietijos žemei. Būtent todėl rinkimų baigtį atidžiai stebi tiek Berlynas, tiek kitos Europos sostinės.

  • „Tesla“ pristatė „Cybercab“: robotaksi startuoja Ostine, bet „Waymo“ ir „Zoox“ jau kvėpuoja į nugarą

    „Tesla“ pristatė „Cybercab“: robotaksi startuoja Ostine, bet „Waymo“ ir „Zoox“ jau kvėpuoja į nugarą

    Praėjus maždaug dvejiems metams nuo pirmųjų užuominų apie futuristinį, dvivietį robotaksi, „Tesla“ Ostine surengė uždarą „Cybercab“ pristatymą. Netrukus po renginio bendrovė pradėjo siūlyti ir pirmuosius važiavimus platesnei auditorijai, papildydama jau eksploatuojamą robotaksi parką.

    „Cybercab“ nuo pradžių projektuotas kaip autonominis automobilis: jame nenumatyti nei vairas, nei pedalai, nei šoniniai veidrodėliai. Toks sprendimas signalizuoja, kad „Tesla“ siekia ne tik programinės įrangos atnaujinimų, o visiškai naujo transporto formato, pritaikyto pavėžėjimo paslaugai.

    „Tai didelis žingsnis „Tesla“ ir Elonui Muskui, kuris jau daugiau nei dešimtmetį žada savavaldžio transporto proveržį“, – teigiama apžvalgoje.

    Vis dėlto rinkos kontekstas „Tesla“ nebėra toks palankus kaip anksčiau: robotaksi segmentas per pastaruosius metus paspartėjo, o keli dideli žaidėjai išplėtė realią komercinę veiklą. „Tesla“ startas vyksta tuo metu, kai konkurentai jau kaupia milijoninius kilometrų duomenų bankus ir plečia miestų geografiją.

    Konkurentai plečiasi JAV miestuose

    „Amazon“ valdoma „Zoox“ pradėjo mokamus važiavimus Las Vegase, o San Fransiske siūlo ir nemokamas autonomines keliones. Bendrovė taip pat paskelbė plečianti bandymus į Hjustoną ir San Diegą, o dar vienu svarbiu žingsniu tapo autonominių maršrutų pradžia į ir iš Las Vegaso oro uosto.

    Oro uostai robotaksi įmonėms laikomi vienu pelningiausių segmentų dėl didelių srautų ir aiškių kelionės tikslų, tačiau jie kelia ir didelių operacinių rizikų. Sudėtingas eismas, intensyvus keleivių išlaipinimas bei griežtos saugumo taisyklės dažnai tampa rimtu išbandymu net pažangiausioms sistemoms.

    Lygiagrečiai autonominio mobilumo kryptį stiprina ir platformų partnerystės. „Uber“ kartu su autonominių technologijų kūrėja „Wayve“ paskelbė apie pirmuosius autonominius važiavimus Jungtinėje Karalystėje, pradžioje su saugos vairuotoju priekyje, stebinčiu sistemos darbą.

    „Waymo“ mastas išlieka etalonas

    JAV rinkoje ryškiausiai išsiskiria „Waymo“, kuri plečia paslaugą į naujus miestus ir didina veiklos apimtį. Bendrovė paskelbė pradedanti važiavimus be vairuotojo dar trijuose miestuose, o tai reiškia, kad autonominės kelionės tampa prieinamos vis didesnei gyventojų daliai.

    Skirtumas matomas ir parko mastu: „Tesla“ Teksase yra registravusi kelis šimtus autonominių transporto priemonių, tarp jų ir kelias dešimtis „Cybercab“, tačiau viešai neatskleidžiama, kiek jų realiai dirba kasdien. Tuo metu „Waymo“ eksploatuoja tūkstančius automobilių ir fiksuoja šimtus tūkstančių kelionių per savaitę.

    „Tesla“ strategija remiasi vertikalia integracija ir kamera paremtu autonominio važiavimo sprendimu, atsisakant dalies jutiklių, kuriuos plačiai naudoja konkurentai. Toks kelias teoriškai gali mažinti automobilio savikainą ir paslaugos kainą, tačiau praktikoje lieka klausimas, ar tokį modelį pavyks patikimai ir saugiai išplėsti skirtinguose miestuose bei sudėtingomis oro sąlygomis.

    Jei „Cybercab“ koncepcija pasiteisins, „Tesla“ galėtų agresyviai konkuruoti kainomis ir pasiūlyti rinkai pigesnį robotaksi modelį, metant iššūkį tiek „Uber“ partneriams, tiek „Waymo“ ir „Zoox“. Tačiau jei plėtra užtruks, bendrovei gresia scenarijus, kai autonominio pavėžėjimo standartus nustatys jau įsibėgėję konkurentai.

  • Kvepia kaip vanilinis sūrio pyragas ir padeda atbaidyti uodus: ši gėlė grįžta į madą

    Peruvinis heliotropas – ryškiai violetiniais žiedynais žydinti ir saldžiai kvepianti gėlė, kuri vėl grįžta į sodus ir balkonus. Šiltomis popietėmis bei vakarais ji skleidžia vanilės ir migdolų aromatą, todėl neretai lyginama su ką tik iškeptu desertu.

    Šis augalas vertinamas ne tik dėl kvapo ir ilgo žydėjimo iki rudens, bet ir dėl praktinės naudos. Sodininkai pastebi, kad heliotropo skleidžiami aromatiniai junginiai gali būti mažiau patrauklūs uodams ir mašalams, o tuo pačiu vilioja bites ir drugelius.

    Kur geriausia auginti heliotropą?

    Heliotropui labiausiai tinka saulėta, nuo stipraus vėjo apsaugota vieta, nes kuo daugiau saulės, tuo intensyvesnis kvapas. Vazonuose jis paprastai užauga iki 20–50 centimetrų, o palankiomis sąlygomis formuoja tankų, gražiai išsišakojusį kerą.

    Augalo pavadinimas siejamas su heliotropizmu, kai jauni lapai ir žiedynai dienos metu krypsta saulės judėjimo kryptimi. Dėl šios savybės heliotropas ypač dekoratyvus terasoje ar balkone, kur jo žiedynai atrodo gyvi ir nuolat kintantys.

    Laistymas ir tręšimas: klaida kainuoja žiedus

    Dažniausia nesėkmės priežastis – perdžiūvęs substratas. Žemė vazone turėtų būti nuolat lengvai drėgna, nes net trumpa sausra gali lemti lapų vystymą, žiedpumpurių kritimą ir sulėtėjusį augimą.

    Laistyti reikia reguliariai, tačiau saikingai, kad vanduo neužsistovėtų. Žydėjimo laikotarpiu, ypač nuo birželio iki rugpjūčio, verta tręšti kas 7–14 dienų žydintiems augalams skirtomis trąšomis, kuriose daugiau kalio ir fosforo.

    Svarbi detalė: augalas nuodingas

    Nors heliotropas vilioja kvapu, jis nėra valgomas augalas ir laikomas nuodingu. Jo audiniuose yra junginių, kurie gali būti pavojingi prarijus, todėl vazonus reikėtų statyti taip, kad jų nepasiektų maži vaikai, katės ar šunys.

    Lietuvos klimato sąlygomis heliotropas dažniausiai auginamas kaip vienmetis, nes nepakelia šalnų. Norint išsaugoti augalą kitam sezonui, rudenį jį galima perkelti į šviesią, vėsesnę patalpą ir laistyti labai saikingai, tačiau sėkmė priklauso nuo konkrečių sąlygų namuose.

    Tinkamai parinkta vieta, pastovi drėgmė ir reguliarus tręšimas leidžia heliotropui žydėti ilgai, o jo kvapas vakare sukuria išskirtinį jaukumo efektą. Tai vienas tų augalų, kurie vienu metu veikia ir kaip dekoracija, ir kaip natūralesnė alternatyva kvapams terasoje.

  • Atrodo kaip orchidėjos, žydi iki šalnų ir ilgai stovi vazoje: naujas sodo hitas

    Alstremėrija, dar vadinama inkų lelija, pastaraisiais sezonais vis dažniau iš puokščių „persikelia“ į gėlynus. Sodininkus ji vilioja egzotiška išvaizda, ilgu žydėjimu ir tuo, kad skintos šakelės namuose išsilaiko stebėtinai ilgai.

    Ši daugiametė gėlė kilusi iš Pietų Amerikos, tačiau selekcininkai išvedė veislių, tinkamesnių vėsesniam klimatui. Dėl to alstremėriją galima auginti ne tik šiltnamyje ar vazone terasoje, bet ir atvirame grunte, jei parenkama tinkama vieta.

    Alstremėrijos žiedai iš tolo primena orchidėjas: žiedlapiai marginti dryžiais ir taškeliais, spalvų gama plati nuo baltos ir geltonos iki rožinės, oranžinės ar raudonos. Priklausomai nuo veislės, augalas užauga maždaug 30–90 centimetrų, todėl tinka ir gėlynų priekinei daliai, ir mišriems želdiniams.

    Vienas didžiausių privalumų yra žydėjimo trukmė. Esant palankioms sąlygoms alstremėrija krauna naujus žiedus nuo vasaros pradžios iki pirmųjų rudeninių šalnų, todėl gėlynas ilgai išlieka dekoratyvus, kai dalis kitų daugiamečių augalų jau būna peržydėję.

    Geriausiai ji jaučiasi saulėtoje arba šviesioje pusiau pavėsingoje vietoje, apsaugotoje nuo stipraus vėjo. Dirvai svarbiausia laidumas vandeniui: užmirkimas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl šaknys ima pūti ir augalas silpsta.

    Praktiškai tai reiškia, kad žemė turi būti derlinga, puri ir nuolat lengvai drėgna, bet ne šlapia. Sodinant verta pagerinti dirvą kompostu, o sunkesnėse, molingose vietose įmaišyti medžiagų, kurios didina pralaidumą.

    Laistyti rekomenduojama saikingai, ypač karščių metu, kai dirva greičiau išdžiūsta. Maisto medžiagos taip pat svarbios: reguliariai tręšiamas augalas lengviau formuoja naujus žiedinius stiebus, tačiau persistengti nereikėtų, kad augimas nevirstų vien lapų mase.

    Norint skinti į vazą, geriausia palaukti, kol pirmieji žiedpumpuriai pradeda rodyti spalvą. Tokios šakelės namuose palaipsniui skleidžiasi ir dažnai išlieka dekoratyvios apie 14–20 dienų, jei vanduo keičiamas reguliariai, o stiebai pakarpomi.

    Dar viena detalė, kurią dažnai pamiršta pradedantieji, yra peržydėjusių stiebų šalinimas. Alstremėrijos stiebus geriau ne nukirpti, o atsargiai ištraukti iš pagrindo, kad augalas būtų skatinamas leisti naujus ūglius ir žydėtų gausiau.

    Rudenį svarbiausia įvertinti šalčio riziką. Dalis veislių gali atlaikyti trumpalaikius temperatūros kritimus, tačiau ilgesni šalčiai be sniego dangos gali būti pražūtingi, todėl augalą verta mulčiuoti ir pridengti, ypač jei jis auga atviroje vietoje.

    Jei alstremėrija auginama vazone, ją paprasčiau perkelti į vėsesnę, bet neperšąlančią patalpą. Taip sumažinama rizika, kad šakniastiebiai nušals, o pavasarį augalas greičiau atžels ir pradės naują sezoną.

    Alstremėrija nėra pati nereikliausia gėlė, tačiau už pastangas atsilygina išskirtiniu vaizdu ir ypač ilgu žydėjimu. Tinkamai parinkus vietą ir pasirūpinus drenažu, ji gali tapti vienu ryškiausių vasaros ir ankstyvo rudens akcentų sode.

  • Paklausė DI, kaip sulieknėti, ir numetė 16 kg: eksperimentas atskleidė netikėtą dalyką

    JAV vartotojų teisių ir produktų testavimo leidinio Consumer Reports žurnalistas Nikolas De Leonas nusprendė praktiškai patikrinti, ar dirbtinis intelektas gali padėti saugiai ir tvariai sulieknėti. Kelių mėnesių eksperimentas baigėsi akivaizdžiais skaičiais: jis atsikratė apie 16 kilogramų.

    Pradžioje, dar rugsėjį, vyras svėrė apie 88,5 kilogramo, jo ūgis siekė 175 centimetrus, o liemens apimtis buvo maždaug 109 centimetrai. Jis jau buvo bandęs greitą metodą, per du mėnesius numetė apie 9 kilogramus, tačiau vėliau prastai jautėsi ir per metus priaugo svorį atgal.

    Šį kartą tikslas buvo kitoks: mažinti svorį lėčiau, maždaug po 0,5 kilogramo per savaitę, kartu stengiantis išsaugoti raumenų masę. Pirmieji pokyčiai buvo paprasti ir praktiški: daugiau vaikščiojimo, mitybos fiksavimas ir sąmoningas baltymų kiekio sekimas.

    Vėliau žurnalistas į pagalbą pasitelkė „Google“ sprendimą „Gemini“ ir pateikė jam pagrindinius duomenis apie amžių, ūgį, svorį, tikslus bei ankstesnę patirtį sportuojant. DI pasiūlė struktūruotą jėgos treniruočių planą keturis kartus per savaitę, paremtą baziniais pratimais, tokiais kaip pritūpimai, spaudimas gulint ir mirties trauka.

    Kad rekomendacijos būtų patikrintos, De Leonas pradėjo naudoti ir „Anthropic“ sistemą „Claude“, lygindamas dviejų įrankių atsakymus. Jo teigimu, vienas DI tapo treniruočių plano konstravimo pagalbininku, o kitas labiau pasiteisino tikrinant skaičiavimus ir analizuojant progresą.

    Eksperimento metu jis reguliariai svėrėsi, matavo liemens apimtį ir fiksavo treniruočių rezultatus, kad sprendimai būtų paremti duomenimis, o ne nuotaika. Iki birželio pradžios svoris sumažėjo iki maždaug 72,6 kilogramo, o liemens apimtis krito iki maždaug 95 centimetrų, kūno riebalų dalį jis vertino apie 19 proc.

    Šis atvejis gerai atspindi, kaip šiandien DI dažniau naudojamas ne kaip stebuklingas sprendimas, o kaip planavimo ir informacijos suvaldymo priemonė. Vis dėlto specialistai pabrėžia ribas: DI negali realiu laiku įvertinti pratimų technikos, todėl ypač pradedantiesiems svarbu konsultuotis su treneriu ar gydytoju, o esant sveikatos problemoms neeksperimentuoti savarankiškai.

    Pats De Leonas pabrėžė, kad sėkmę lėmė ne vien DI, o nuoseklumas ir aiški sistema, kurios laikytis teko pačiam. DI šiame procese atliko mentoriaus užrašų knygelės vaidmenį: padėjo suformuluoti tikslus, susidėlioti rutiną ir suprasti, ką rodo surinkti duomenys.

  • Netanyahu „priešiška valstybe“ pavadino Katarą: Doha atkirto Iranui dėl smūgių

    Netanyahu „priešiška valstybe“ pavadino Katarą: Doha atkirto Iranui dėl smūgių

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu interviu televizijai „i24NEWS“ pareiškė, kad Kataras yra „priešiška valstybė“, tačiau esą nediktavo Izraelio sprendimų karo Gazos Ruože metu. Šie žodžiai nuskambėjo atsinaujinus ginčams dėl Kataro vaidmens regione ir ankstesnių finansinių srautų į Gazą.

    Kalbėdamas apie 2025 metais Izraelio įvykdytą smūgį Dohai, Netanyahu teigė, kad Izraelis atakavo Katarą. Pasak anksčiau skelbtos informacijos, per tą operaciją buvo taikomasi į „Hamas“ pareigūnus, buvusius Dohoje derybų dėl JAV remiamo paliaubų plano kontekste.

    Per smūgį žuvo šeši žmonės, tarp jų ir Kataro saugumo pajėgų atstovas, o Kataras ataką pasmerkė kaip suvereniteto pažeidimą. Vėliau tą patį mėnesį Netanyahu, per pokalbį, kuriame dalyvavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kataro ministras pirmininkas, atsiprašė ir patikino, kad toks išpuolis nepasikartos.

    Izraelio premjeras taip pat gynė savo vyriausybę dėl iki 2023 metų spalio 7 dienos į Gazą keliaudavusių Kataro lėšų, kurios, jo teigimu, buvo skirtos humanitariniams tikslams. Netanyahu pabrėžė, kad tokias perlaidas esą rekomendavo Izraelio saugumo institucijos, siekusios stabilizuoti padėtį Gazos Ruože.

    Kataras ne kartą viešai neigė finansavęs „Hamas“, tvirtindamas, kad parama Gazos gyventojams buvo teikiama mechanizmais, apie kuriuos žinojo ir Izraelis, ir Jungtinės Valstijos. Viešo skubaus Dohos atsako į naujausius Netanyahu pareiškimus tuo metu nebuvo paskelbta.

    Kataras atkirto Iranui dėl atakų

    Netanyahu pasisakymai sutapo su atskiru Kataro ir Irano ginču dėl Irano raketų ir bepiločių atakų Kataro teritorijoje. Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas Al Ansari apkaltino Teheraną selektyviai cituojant Kataro saugumo vertinimą, kad būtų pateisinti smūgiai.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei aiškino, kad dokumentas esą rodo, jog smūgiai daugiausia buvo nukreipti į JAV karinius objektus, o ne į civilius taikinius. Jis išskyrė ir smūgį Ras Laffan dujų infrastruktūrai, teigdamas, kad ši neva prisidėjo prie JAV karinių veiksmų prieš Iraną.

    „Jei Irano pusė nori remtis oficialiais dokumentais, kviečiame ją remtis įrašais, kuriuos Kataro valstybė oficialiai pateikė Jungtinėms Tautoms“, – sakė Majedas Al Ansari.

    Kataro teigimu, JT pateiktoje medžiagoje fiksuota, kad Irano raketos skrido virš civilinių, komercinių ir gyvenamųjų teritorijų, o ankstesnės atakos sukėlė žalą bei sužeidimus. Doha pabrėžė, kad nėra šio konflikto šalis, o smūgių į jos teritoriją ir civilinę infrastruktūrą negalima teisinti.

    Kataras pranešė išsiuntęs laiškus JT generaliniam sekretoriui ir Saugumo Tarybos pirmininkui, kuriuose atmetė Irano teisinius argumentus dėl atakų, prasidėjusių vasario 28 dieną. Doha nurodė, kad Teheranas išlieka atsakingas pagal tarptautinę teisę, o Kataras pasilieka teisę gintis ir siekti kompensacijos už padarytą žalą.

    Regiono įtampos fonas

    Šie pareiškimai atskleidžia, kaip greitai Artimuosiuose Rytuose susipina tarpininkavimo pastangos, karinė eskalacija ir informacinės kovos dėl atsakomybės. Kataras pastaraisiais metais vaidina svarbų derybų tarpininko vaidmenį, tačiau kartu atsiduria tarp konkuruojančių regiono jėgų interesų.

    Kataras teigia tęsiantis diplomatines pastangas mažinti įtampą, o tarptautinės institucijos fiksuoja augančias rizikas civiliams ir kritinei infrastruktūrai. Tuo pat metu vieši lyderių pareiškimai apie „priešiškumą“ ar teisėtą atsaką tampa papildomu veiksniu, galinčiu paveikti derybų klimatą ir saugumo situaciją Persijos įlankoje.

  • „STIHL“ vadovas siūlo dirbti 40 valandų be priedų: įvardijo, kas Vokietiją stumia į krizę

    „STIHL“ vadovas siūlo dirbti 40 valandų be priedų: įvardijo, kas Vokietiją stumia į krizę

    Pasaulyje gerai žinomo grandininių pjūklų gamintojo „STIHL“ vadovas Nikolas Stihl ragina Vokietiją ryžtis gilesnėms reformoms ir didinti bendrą darbo apimtį. Jo teigimu, šalies ekonomika jau kelerius metus įstrigusi struktūrinėje krizėje, o esami sprendimai dar nekuria pakankamo investicijų ir augimo impulso.

    Verslininkas pabrėžia, kad Vokietijos konkurencingumui smogia keli veiksniai vienu metu: didelės energijos, darbo ir mokesčių sąnaudos, pernaininga reguliacinė aplinka bei prastėjantis kvalifikacijos lygis. Prie išorinių spaudimų jis priskiria geopolitines įtampas, tarptautinės prekybos barjerus ir agresyvią Kinijos pramonės politiką.

    „STIHL“ mastas ir fonas

    „STIHL“ skelbia, kad 2025 metais įmonės pajamos siekė 5,48 mlrd. eurų, o darbuotojų skaičius pasaulyje sudarė 20 246. Įmonę 1926 metais įkūrė Andreas Stihl, o 2026 metais bendrovė mini 100 metų sukaktį.

    Nikolas Stihl, įkūrėjo anūkas, viešai teigia, kad per pastaruosius aštuonerius metus Vokietija neteko apie 15 proc. pramonės produkcijos, o kas mėnesį prarandama maždaug 15 000 pramonės darbo vietų. Jo vertinimu, silpnėjanti pramonės bazė kelia riziką šalies gerovei ir socialinės apsaugos modelio tvarumui.

    Reformos, kurios, jo manymu, per silpnos

    Verslininkas palankiai vertina Vyriausybės planuojamas reformas sveikatos draudimo, pensijų, mokesčių ir darbo rinkos srityse, tačiau laiko jas kompromisinėmis ir nepakankamomis. Jis perspėja, kad reformų atsisakymas ar jų išardymas mažintų verslo pasitikėjimą politika ir pailgintų stagnaciją.

    Jo siūlomų priemonių kryptis aiški: mažinti biurokratiją, greitinti leidimų išdavimą, didinti investicijų patrauklumą ir skatinti tyrimus bei plėtrą. Taip pat akcentuojamas valstybės valdymo skaitmeninimas ir procesų supaprastinimas, kad institucijos veiktų labiau kaip paslaugų teikėjos gyventojams ir įmonėms.

    40 valandų be papildomo atlygio

    Daugiausia diskusijų sukėlė siūlymas didinti savaitės darbo laiką iki 40 valandų be papildomo atlygio. Nikolas Stihl aiškina, kad Vokietija nebeturi tokio produktyvumo pranašumo prieš pagrindinius konkurentus, kuris anksčiau pateisindavo aukštus darbo kaštus.

    „Jei norime išlaikyti gerovę ir socialines garantijas, bendra ekonomikoje atliekamo darbo apimtis turi didėti“, – sakė Nikolas Stihl.

    Jis pabrėžia, kad tai nėra kaltinimas darbuotojams, o bandymas prisitaikyti prie demografinių pokyčių ir lėtesnio augimo. Kartu jis siūlo ieškoti būdų, kaip geriau išnaudoti darbo rinkos rezervus, įskaitant nedirbančius asmenis, dalinį užimtumą ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimą iš užsienio.

    Dar viena jo minima kryptis – peržiūrėti ligos išmokų taisykles, numatant išmokų mokėjimą nuo antrosios ligos dienos, taip pat atsisakyti kai kurių supaprastintų nedarbingumo patvirtinimo praktikų. Tokie siūlymai Vokietijoje tradiciškai sulaukia griežtos profesinių sąjungų kritikos, nes laikomi socialinių garantijų siaurinimu.

    Nikolas Stihl taip pat kelia „lubų“ idėją ne darbo užmokesčio sąnaudoms, susijusioms su įmokomis socialiniam draudimui. Jo teigimu, 40 proc. nuo bruto darbo užmokesčio yra riba, kurią verslas dar gali pakelti neprarasdamas konkurencingumo.

    Kalbėdamas apie ateities ekonomiką, jis ragina kryptingiau remti sritis, kurios kuria didelę pridėtinę vertę: dirbtinis intelektas pramonėje, robotika, biotechnologijos, medicinos technologijos, kosmoso pramonė ir kvantinės technologijos. Jo vertinimu, vien skaitmenizacijos ir DI teikiami produktyvumo laimėjimai neatsvers visuomenės senėjimo poveikio, todėl būtini ir darbo rinkos sprendimai.

  • Vokietijos „Isar Aerospace“ raketa pasiekė orbitą: istorinis startas iš Europos žemyno

    Vokietijos „Isar Aerospace“ raketa pasiekė orbitą: istorinis startas iš Europos žemyno

    Vokietijos bendrovė „Isar Aerospace“ pranešė sėkmingai paleidusi raketą „Spectrum“ iš Andøya kosmodromo Norvegijoje ir iškėlusi naudingąją apkrovą į žemąją Žemės orbitą. Tai antrasis šios raketos skrydis: pirmasis bandymas 2025 metais baigėsi avarija netrukus po pakilimo.

    „Spectrum“ yra apie 28 metrų aukščio ir 2 metrų skersmens dviejų pakopų nešėja. Ji varoma 10 variklių, o pagal projekto tikslus turėtų galėti į žemąją orbitą iškelti iki 1 000 kilogramų krovinį, todėl orientuojasi į augančią mažųjų palydovų ir „CubeSat“ rinką.

    Šį kartą misija, pavadinta „Onward and Upward“, gabeno šešis komercinius ir edukacinius krovinius. Tarp jų buvo keli maži palydovai ir technologijų bandymai, skirti patikrinti naujus sprendimus kosmose bei suteikti studentams praktinės patirties.

    Žingsnis Europos kosmoso savarankiškumui

    Europos kosmoso agentūra šį pasiekimą įvardijo kaip svarbų lūžį Europos privačių nešėjų sektoriui. Agentūros vadovas Josefas Aschbacheris pabrėžė, kad tai istorinis atvejis, kai europinė konkurentė paleidimo paslaugų rinkoje pasiekė orbitą su savo sukurta raketa.

    „Tai svarbus žingsnis kuriant įvairesnį ir savarankiškesnį Europos kosmoso sektorių“, – sakė Josefas Aschbacheris.

    Paleidimą rėmė ESA programa Boost!, skirta skatinti komercines kosminio transporto iniciatyvas. „Isar Aerospace“ taip pat buvo remta per agentūros verslo inkubavimo mechanizmus, o Vokietijos kosmoso agentūros DLR organizuotoje „Microlauncher“ iniciatyvoje buvo atrinkti dalis šiai misijai skirtų krovinių.

    „European Launcher Challenge“ kontekstas

    2025 metais „Isar Aerospace“ buvo atrinkta dalyvauti „European Launcher Challenge“ programoje, kuri siekia sustiprinti Europos gebėjimus savarankiškai iškelti krovinius į orbitą ir skatinti naujus komercinius tiekėjus. Vienas iš programos kriterijų – iki 2027 metų įrodyti gebėjimą atlikti orbitinį paleidimą, o šiuo skrydžiu bendrovė įvykdė pirmąjį esminį etapą.

    ESA kosminio transporto direktorė Géraldine Naja pažymėjo, kad šis rezultatas atveria kelią dažnesniems komerciniams paleidimams iš Andøya ir didesnei konkurencijai Europos paleidimų rinkoje. Pastaraisiais metais tai ypač aktualu dėl sparčiai augančio mažųjų palydovų skaičiaus, poreikio greičiau keisti žemų orbitų infrastruktūrą ir siekio mažinti priklausomybę nuo ne Europos nešėjų.

    Augantis mikronešėjų sektorius Europoje

    „Isar Aerospace“ sėkmė sutampa su platesne tendencija, kai Europa aktyviai kuria mikro ir lengvos klasės nešėjų ekosistemą. Tokie sprendimai patrauklūs įmonėms ir mokslo institucijoms, kurioms reikia greitesnių, lankstesnių paleidimų ir galimybės tiksliau parinkti orbitą, o ne prisitaikyti prie didelių raketų bendrų misijų grafikų.

    ESA pastaruoju metu pasirašo reikšmingus kontraktus ir su kitais regiono rinkos dalyviais, siekdama didinti paleidimų dažnį ir užsitikrinti Europos institucijų bei verslo poreikiams reikalingą prieigą prie orbitos. Tai laikoma vienu iš pagrindinių konkurencingumo veiksnių, kai palydovai tampa kritiškai svarbūs ryšiui, navigacijai, Žemės stebėjimui ir saugumui.

  • Infantino traukiasi nuo audros? FIFA vadovas skelbia sprendimą dėl 2027 metų rinkimų

    Infantino traukiasi nuo audros? FIFA vadovas skelbia sprendimą dėl 2027 metų rinkimų

    FIFA prezidentas Gianni Infantino patvirtino ketinantis siekti perrinkimo 2027 metais. Tai reiškia, kad 2016 metais į organizacijos viršūnę išrinktas vadovas pretenduos į dar vieną kadenciją pasaulinio futbolo valdžioje.

    Artimiausi FIFA prezidento rinkimai numatyti 77-ajame FIFA kongrese, kuris turėtų vykti 2027 metų kovo 18 dieną Rabate, Maroke. FIFA atstovas spaudai pabrėžė, kad Infantino pozicija nepasikeitė nuo ankstesnių pareiškimų.

    „FIFA prezidentas dar balandį pranešė, kad kandidatuos 2027 metais. Žinoma, niekas nepasikeitė, ponas Infantino sieks perrinkimo“, – sakė FIFA atstovas.

    Infantino sprendimas skelbiamas tuo metu, kai futbolo bendruomenėje netyla ginčai dėl FIFA valdymo krypties ir finansinių sprendimų. Pastaraisiais mėnesiais ypač daug kritikos sulaukė idėja į FIFA komercinę veiklą įsileisti privačius investuotojus per atskirą struktūrą, tačiau planas vėliau buvo atšauktas.

    Kai kurių federacijų ir futbolo veikėjų vertinimu, tokie siūlymai kėlė riziką, kad sporto interesai gali būti nustelbti komercinių tikslų. Diskusijos greitai peraugo į platesnį konfliktą dėl Infantino lyderystės, o skirtingi žemynų regionai ėmė laikytis nevienodos pozicijos.

    Įtampa ypač išryškėjo Europoje. UEFA anksčiau skelbė gavusi patikinimų, kad privačių investuotojų planas yra galutinai ir negrįžtamai atšauktas, todėl dalis Europos federacijų atsitraukė nuo svarstymų boikotuoti FIFA turnyrus, tačiau kritiškas tonas Infantino atžvilgiu išliko.

    Apie ketinimą kandidatuoti dar kartą Infantino buvo kalbėjęs ir 76-ajame FIFA kongrese Vankuveryje, Kanadoje, kreipdamasis į 211 FIFA nares. Tuomet jis dėkojo federacijoms už paramą ir akcentavo siekį tęsti pradėtus darbus.

    „Noriu pasakyti 211 FIFA narėms, kad kandidatuosiu į FIFA prezidento rinkimus kitais metais. Ačiū už jūsų paramą per pastaruosius 10 metų, už darbą, pažangą, meilę žaidimui, įsipareigojimą ir aistrą“, – sakė Gianni Infantino.

    Iki 2027 metų rinkimų FIFA ir toliau teks spręsti klausimus, susijusius su valdymo skaidrumu, komercinių pajamų paskirstymu bei santykiais su žemynų konfederacijomis. Šiame kontekste Infantino perrinkimo kampanija, tikėtina, taps vienu labiausiai stebimų procesų pasaulio sporto politikoje.

  • Radomas išleido į gatves 10 CNG autobusų: dar 10 atvyks gruodį, daugumą parko jau sudaro „žalieji“

    Lenkijos Radomo miestas 2026 metų rugsėjo 1 dieną į maršrutus išleido 10 naujų autobusų, varomų suslėgtomis gamtinėmis dujomis (CNG). Savivaldybės vežėjas Miejskie Przedsiębiorstwo Komunikacji skelbia, kad gruodį parką papildys dar 10 tokių pačių transporto priemonių.

    Naujieji autobusai yra žemagrindžiai, pritaikyti žmonėms su negalia, su kondicionieriais, švieslentėmis, vaizdo stebėjimu ir keleivių skaičiavimo sistema. Taip pat numatyti USB įkrovimo lizdai, o dalis bilietų žymėjimo įrangos gali veikti kaip bekontakčio atsiskaitymo terminalas.

    Investicija į mažesnes emisijas

    Kiekvienas autobusas talpina iki 97 keleivių, iš jų 29 gali sėdėti, įrengta vieta vežimėliui. Radomo miesto vadovybė pabrėžia, kad CNG transportas laikomas tarpine, mažesnių emisijų alternatyva, ypač ten, kur pilnas perėjimas prie elektrinių autobusų užtrunka dėl infrastruktūros ir tinklo pajėgumų.

    „Modernizuojame miesto autobusų parką ir investuojame į šiuolaikines, aplinkai palankesnes transporto priemones. Šiandien į gatves išriedėjo 10 CNG autobusų, kurie prisijungia prie mūsų mažai ir nulinės taršos parko“, – sakė Radomo meras Radosławas Witkowskis.

    Užsakymas vykdomas pagal projektą, kuriuo numatytas 20 CNG autobusų įsigijimas. Vežėjas pažymi, kad pirmieji 10 autobusų pristatyti anksčiau nei planuota, siekiant sustiprinti vežimus mokslo metų pradžioje, kai keleivių srautai išauga.

    Kiek kainuoja ir kas toliau?

    Skelbiama, kad sutarties vertė siekia apie 7 170 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio, o projektui pritraukta daugiau kaip 5 840 000 eurų ES lėšų, tai yra per 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Likusieji 10 CNG autobusų turėtų būti perduoti lapkričio ir gruodžio sandūroje.

    MPK nurodo, kad šiuo metu parke yra 45 dujiniai ir 45 elektriniai autobusai. Tai reiškia, kad apie 80 proc. kasdien į Radomo gatves išvažiuojančių autobusų priskiriami nulinės arba mažos taršos kategorijai, o atnaujinimo programa bus tęsiama ir ateinančiais metais.

    „Parko atnaujinimą tęsime: lapkričio ir gruodžio sandūroje gausime likusius 10 dujinių autobusų, o 2027 metų pavasarį pasitiksime 12 naujų elektrinių autobusų“, – sakė MPK vadovas Piotras Szprendałowiczius.

    Radomo miesto vežėjas aptarnauja 25 miesto maršrutus, iš jų 3 naktinius. Transporto parko struktūra rodo bendrą tendenciją Vidurio Europoje, kur miestai derina elektrifikaciją su tarpinėmis technologijomis, kad greičiau sumažintų dyzelinių autobusų dalį ir pagerintų oro kokybę.