CP v2

Blog

  • Gudrybė, kurią sodininkai slepia: rugsėjį daugiametes kirpkite kreivai ir gėlynas laikysis iki šalnų

    Gudrybė, kurią sodininkai slepia: rugsėjį daugiametes kirpkite kreivai ir gėlynas laikysis iki šalnų

    Ką reiškia kreivas karpymas?

    Rugsėjį gėlynuose vienos daugiametės dar žydi, kitos jau peržydėjusios, o dalis pradeda virsti į šonus nuo sunkių žiedynų. Todėl visų augalų kirpti vienodai dažnai neapsimoka, nes gėlynas ima atrodyti lyg nupjautas pagal liniuotę.

    Taikoma praktika, vadinama kreivu karpymu, kai tos pačios rūšies keruose paliekami skirtingo aukščio stiebai. Vieni stiebai patrumpinami minimaliai, kiti labiau, o labiausiai išgriuvę ar lūžę nukerpami ryškiausiai.

    Kodėl tai veikia rudenį?

    Skirtingi aukščiai padeda išlaikyti gėlyno formą ir vizualinį gylį iki pat šalnų. Aukštesni stiebai suteikia foną ir struktūrą, o trumpesni priekyje sutvarko pakraščius ir sumažina netvarkos įspūdį.

    Ne mažiau svarbi ir praktinė nauda: praretinus per tankų kerą, į vidų patenka daugiau oro, greičiau džiūsta lapai ir stiebai. Rudenį, kai naktys vėsesnės, o rasa ir lietūs dažni, geresnė ventiliacija mažina palankias sąlygas grybinėms ligoms plisti.

    Kirpant stiebą verta taikyti paprastą taisyklę: pjūvį daryti visai virš pumpuro arba lapų mazgo. Taip augalas dažniau išleidžia šoninius ūglius, o kerelis ilgiau išlieka tvarkingas.

    Kuriems augalams tinka labiausiai?

    Kreivas karpymas ypač praverčia aukštesnėms daugiametėms, kurios turi sunkesnius žiedynus ir rudenį linkusios išgulti. Tokie augalai dažnai praranda formą dar iki pirmųjų stipresnių vėjų, todėl dalinis patrumpinimas padeda gėlynui išsilaikyti.

    Praktiškai tai dažnai taikoma jurginams, rudeniniams astrams, helenijoms ir japoniniams plukėms, bet principas tinka ir kitoms panašaus augimo daugiametėms. Svarbiausia ne nukirpti viską iš eilės, o įvertinti, kurie stiebai tikrai trukdo kaimyniniams augalams arba gula ant takelio.

    Vis dėlto kai kurių augalų sėklagalvės rudenį gali būti vertingos: jos išlieka dekoratyvios ir gali tapti lesalu paukščiams. Dėl to dalį tvirtesnių stiebų verta palikti aukštesnių, ypač gėlyno viduryje.

    Baigus karpyti pravartu atsitraukti kelis žingsnius ir į gėlyną pažiūrėti iš toliau. Tuomet greičiausiai matosi, ar aukščiai subalansuoti, ir ar kuris nors keras nebuvo patrumpintas per smarkiai.

  • Rododendras menkai žydėjo? Rugsėjį persodinkite ir padarykite tai – šaknys atsidėkos

    Rododendras menkai žydėjo? Rugsėjį persodinkite ir padarykite tai – šaknys atsidėkos

    Jei rododendras šiemet žydėjo silpnai arba visai nekrovė žiedų, priežastis dažnai slypi ne trąšose, o netinkamoje vietoje ir dirvožemyje. Sodininkai primena, kad šiam krūmui svarbiausia rūgšti, puri ir drėgmę išlaikanti, bet neužmirkstanti žemė.

    Rugsėjis laikomas vienu geriausių laikų persodinti rododendrus, nes dirva dar būna šilta, o orai vėsesni, todėl augalas mažiau netenka vandens per lapus. Iki šaltesnių naktų krūmas dar spėja atkurti dalį šaknų ir lengviau pasiruošia žiemai.

    Kada persodinimas būtinas?

    Ilgiau besikartojantis silpnas žydėjimas, lėtesnis augimas, lapų geltonavimas ar susisukimas dažnai rodo, kad krūmas pasodintas per saulėtoje, vėjuotoje vietoje arba per sunkioje dirvoje. Taip pat problemų sukelia per šarminė žemė, nes tuomet rododendras prasčiau įsisavina maisto medžiagas.

    Rododendrams dažniausiai tinka dirvos reakcija apie pH 4,5–5,5, todėl neutrali ar kalkinga dirva ilgainiui tampa dažna nesėkmės priežastimi. Kai pH per aukštas, gali ryškėti chlorozės požymiai, kai lapai šviesėja, o gyslos išlieka tamsesnės.

    Kaip saugiai iškasti krūmą?

    Rododendras turi seklų, plačiai išsidėsčiusį šaknyną, o smulkios šaknys dažniausiai yra viršutiniame 20–30 centimetrų dirvos sluoksnyje. Dėl to persodinant svarbiausia išlaikyti kuo platesnį šaknų gumulą, o ne kasti giliai.

    Prieš persodinimą verta gerai palaistyti, kad žemė mažiau byrėtų. Kasant patariama atsitraukti maždaug 30–50 centimetrų nuo krūmo pagrindo, o didesniems egzemplioriams dar daugiau, kad būtų apsaugotos smulkios šaknys.

    Nauja vieta ir priežiūra po persodinimo

    Naujoje vietoje rododendrui geriausiai tinka šviesus pusšešėlis ir užuovėja, o dirvai keliami du reikalavimai: ji turi būti rūgšti ir pralaidi, bet gebėti išlaikyti drėgmę. Jei sode vyrauja molis ar dirva linkusi užmirkti, ją būtina pagerinti, nes vandens sąstovis greitai silpnina šaknis.

    Sodinimo duobė dažnai ruošiama platesnė nei gilesnė, pavyzdžiui, apie 80–100 centimetrų pločio ir 40–50 centimetrų gylio, kad šaknims pakaktų vietos plėstis į šonus. Krūmo šaknų gumulas turi likti maždaug dirvos paviršiaus lygyje, nes per giliai pasodintas augalas prasčiau kvėpuoja ir gali skursti.

    Po persodinimo svarbiausia reguliariai laistyti, ypač jei nėra lietaus, kad šaknų gumulas neišdžiūtų. Rudenį nerekomenduojama naudoti azotinių trąšų, nes jos skatina jaunus ūglius, kurie gali nespėti sumedėti iki šalčių.

    Drėgmės režimą stabilizuoja mulčias, dažniausiai pušų žievė, kuri padeda mažinti garavimą ir palaiko rūgštesnę terpę. Taip pat verta įvertinti kaimynystę, nes sekliai ir agresyviai besišaknijančios rūšys gali atimti vandenį, todėl rododendrui geriau parinkti ramesnę konkurenciją keliančius kaimynus.

  • Mini bambusas pavėsiui: ši dekoratyvinė žolė stebina grožiu ir nurungia melsves

    Mini bambusas pavėsiui: ši dekoratyvinė žolė stebina grožiu ir nurungia melsves

    Vadinamoji bambusinė žolė, botaniškai žinoma kaip Hakonechloa macra, pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip vienas geriausių pasirinkimų pavėsingoms sodo vietoms. Ji kilusi iš Japonijos kalnų miškų, todėl natūraliai prisitaikiusi augti ten, kur saulės nedaug, o dirva ilgiau išlaiko drėgmę.

    Šis augalas dažniausiai užauga maždaug 30–60 centimetrų aukščio, tačiau linkęs plėstis į plotį ir formuoti tankius, fontaniškus kupstus. Ploni stiebai ir siauri, kaskadomis krintantys lapai vizualiai primena miniatiūrinį bambuką, o rudenį dauguma veislių nusidažo šiltais rausvais ar purpuriniais atspalviais.

    Kur geriausiai auga?

    Bambusinė žolė labiausiai vertinama dėl to, kad puikiai jaučiasi pavėsyje ir pusiau pavėsyje, pavyzdžiui, po medžių lajomis ar prie rytinės namo sienos, kur saulė pasirodo tik rytais. Pilnoje saulėje ji taip pat gali augti, tačiau tik tada, jei dirva nuolat išlieka tolygiai drėgna, nes ilgalaikė sausra greitai silpnina kupstą.

    Giliame pavėsyje augalas paprastai išgyvena be problemų, tačiau auga lėčiau, o lapų spalvos būna blankesnės. Svarbiausia vengti vietų, kur po lietaus kaupiasi vanduo, nes užmirkus šaknims didėja puvinio rizika.

    Sodinimas ir priežiūra

    Sodinti patikimiausia pavasarį arba vasaros pradžioje, kad augalas iki žiemos spėtų įsitvirtinti ir sustiprinti šaknyną. Nors jis laikomas pakankamai atspariu šalčiui, jauniems sodinukams pirmą žiemą naudinga lengva apsauga, pavyzdžiui, mulčio sluoksnis.

    Dirvai tinka derlinga, puri ir pralaidi žemė, kuri išlieka nuolat vidutiniškai drėgna, dažniausiai silpnai rūgšti. Jei sodo žemė skurdesnė, ją verta pagerinti kompostu ar lapine žeme, tačiau būtina nepersistengti su drėkinimu sunkiose, molingose dirvose, kur vanduo ilgai užsistovi.

    Kadangi šaknys nėra gilios, sausais laikotarpiais laistyti reikia reguliariai ir gausiau, ypač jei augalas pasodintas arčiau saulėtesnės vietos. Mulčiavimas kompostu ar smulkia žieve padeda stabilizuoti drėgmę ir sumažina poreikį papildomai tręšti, o pavasarį rekomenduojama pašalinti pernykščius sudžiūvusius lapus.

    Kokią veislę rinktis?

    Veislės skiriasi lapų spalvomis ir margumu, todėl renkantis verta įvertinti apšvietimą. Vienodai žaliems kupstams dažnai pasirenkamos „Greenhills“ ar „Beni Kaze“, o ryškesnių atspalvių ieškantys sodininkai domisi geltonesniais ar dryžuotais variantais, tokiais kaip „All Gold“, „Aureola“, „Naomi“ ar „Samurai“.

    Svarbu žinoti, kad intensyvesnė geltona spalva dažniausiai geriau atsiskleidžia šviesesnėje vietoje, tačiau tuomet reikės atidžiau prižiūrėti drėgmės režimą. Žiemą lapai nudžiūsta, bet neretai paliekami ant augalo iki pavasario, nes jie padeda natūraliai pridengti kupstą nuo šalčio.

    Kraštovaizdyje bambusinė žolė ypač tinka natūralistinio stiliaus ir japoniškuose soduose, taip pat kaip švelnus akcentas palei takelius ar prie vandens telkinių, jei tik dirva pralaidi. Dėl išraiškingos formos ji dažnai pasirenkama kaip alternatyva pavėsyje auginamoms melsvėms, kai norisi lengvesnio, judraus žalumos efekto.

  • Kai kitos gėlės užmiega, šie krokai sodą nudažo violetine: kaip atskirti nuo nuodingo augalo

    Kai kitos gėlės užmiega, šie krokai sodą nudažo violetine: kaip atskirti nuo nuodingo augalo

    Rudeniniai krokai – vėlyvas sodo akcentas

    Rudeniniai krokai pražysta tuomet, kai dauguma vasaros gėlių jau baigia sezoną, todėl gėlynuose sukuria ryškų, violetinių ir alyvinių atspalvių akcentą. Dažniausiai tai žemi, iš gumbasvogūnių augantys augalai su taurės formos žiedais, kurie gali būti balti, šviesiai alyviniai ar sodriai purpuriniai.

    Priklausomai nuo rūšies, lapai gali pasirodyti kartu su žiedais arba tik po žydėjimo. Būtent šis skirtumas dažnai glumina sodininkus, tačiau jis yra normalus ir susijęs su augalo biologiniu ciklu bei pasiruošimu kitų metų augimui.

    Populiariausios rūšys ir spalvos

    Vienas dažniausiai auginamų pasirinkimų yra puošnusis krokas, užaugantis maždaug iki 15–20 centimetrų ir žydintis ankstyvą rudenį. Jis vertinamas dėl didesnių žiedų ir ryškesnio gyslotumo, o veislių paletėje pasitaiko ir itin sodrių violetinių, ir baltų variantų.

    Kitas išskirtinis augalas yra sėjamojo šafrano krokas, iš kurio purkų gaunamas prieskonis šafranas. Ši rūšis paprastai žydi vėliau, dažniau spalio mėnesį, o žiedai būna purpuriniai, su ryškiais oranžiškai raudonais purkais.

    Kada sodinti ir kaip prižiūrėti

    Rudeninių krokų gumbasvogūniai paprastai sodinami vasaros pabaigoje, kad iki vėsesnių orų spėtų įsišaknyti. Svarbiausia parinkti saulėtą vietą ir laidžią, neužmirkstančią dirvą, nes per didelė drėgmė didina puvinio riziką.

    Dažnai taikoma taisyklė sodinti maždaug kelių centimetrų gylyje, o didesniems gumbasvogūniams parenkamas gilesnis įterpimas. Po žydėjimo gumbasvogūnių iškasti nereikia, o lapų skubėti nupjauti taip pat neverta, nes per juos augalas sukaupia maisto medžiagas kitam sezonui.

    Kaip nesupainioti su nuodingu augalu?

    Rudeniniai krokai neretai supainiojami su rudeniniu vėlyviu, kuris yra nuodingas dėl kolchicino. Abu augalai žydi panašiu metu ir iš tolo gali atrodyti panašiai, todėl atskyrimas svarbus ne tik dėl sodo planavimo, bet ir dėl saugumo, ypač jei kieme yra vaikų ar augintinių.

    Patikimiausias būdas atskirti yra žiedo vidus: krokas turi 3 kuokelius, o vėlyvis – 6. Krokų žieduose taip pat aiškiai matomas ryškus, dažnai oranžiškai raudonas, triskiautis piestelės stulpelis, o pats žiedas dažniausiai būna smulkesnis ir kompaktiškesnis.

  • Ko rudenį nemesti į kompostą: sugadinsite trąšą ir prisikviesite žiurkes į kiemą

    Ko rudenį nemesti į kompostą: sugadinsite trąšą ir prisikviesite žiurkes į kiemą

    Kompostavimas leidžia virtuvės ir sodo atliekas paversti vertingu dirvožemio gerintuvu, tačiau rudenį klaidų kaina dažnai didesnė. Vėstant orams organika skyla lėčiau, o netinkamos atliekos ne tik suprastina komposto kokybę, bet ir pritraukia graužikus.

    Viena dažniausių bėdų yra piktžolės su subrendusiomis sėklomis bei augalų dalys, kurios lengvai įsišaknija. Tokios atliekos komposte gali išlikti gyvybingos, o vėliau, paskleidus kompostą lysvėse, piktžolės sugrįžta dar gausiau.

    Nerekomenduojama į kompostą mesti ir sergančių augalų, ypač jei komposto krūva neįkaista iki aukštų temperatūrų. Grybinių ligų sporos ir bakterijos gali išlikti, todėl rizikuojate infekciją „perkelti“ atgal į daržą ar šiltnamį kitą sezoną.

    Didžiausias masalas žiurkėms ir pelėms yra gyvūninės kilmės atliekos: mėsa, žuvis, kaulai, pieno produktai, riebalai ir aliejus. Jos skleidžia stiprų kvapą, lėtina skaidymąsi, didina nemalonių kvapų problemą ir dažniau pritraukia ne tik graužikus, bet ir muses.

    Atsargiai vertėtų elgtis ir su kai kuriomis augalinėmis atliekomis, kurios gali slopinti mikroorganizmų darbą. Pavyzdžiui, citrusų žievės ir svogūnų likučiai komposte galimi tik mažais kiekiais, o graikinių riešutų lapai bei kevalai gali turėti junginių, nepalankių daliai augalų.

    Kiaušinių lukštai kompostui tinka, tačiau juos verta nuplauti, kad neliktų baltymo likučių. Taip pat į kompostą dedama nupjauta žolė, bet tik tuomet, jei ji nebuvo apdorota herbicidais ar kitomis cheminėmis priemonėmis, kurios gali sutrikdyti komposto mikroorganizmų veiklą.

    Rudenį kompostą svarbu apsaugoti nuo graužikų fiziškai, nes būtent šiuo metu jie aktyviai ieško lengvai pasiekiamo maisto ir šiltų slėptuvių. Praktinis sprendimas – po kompostine pakloti tvirtą metalinį tinklą su maždaug 6 milimetrų akutėmis, nes graužikai dažniausiai patenka iš apačios, išsikasę landas.

    Taip pat verta patikrinti kompostinės sieneles ir dangtį, ar nėra plyšių, per kuriuos gyvūnai galėtų įlįsti. Padeda ir tvarka aplinkui: šalia nelaikykite lentų, šakų krūvų ar aukštų piktžolių, kurios tampa patogiomis slėptuvėmis, o nukritusius vaisius nuo žemės geriau surinkti, kad netaptų papildomu maisto šaltiniu.

    Kad kompostas būtų kokybiškas, jam reikia oro ir tinkamos drėgmės. Jei krūva per sausa ir ilgai nepermaišoma, ji tampa patogi vieta įsikurti, todėl rudenį pravartu kompostą reguliariai perversti ir palaikyti tolygią, bet ne perteklinę drėgmę.

  • Startuoja „Pagalba arčiau“: specialistai ragina neatidėlioti ir pasitikrinti, kur kreiptis pagalbos

    Priklausomybių ligų specialistų asociacijos iniciatyva „Pagalba arčiau“ siekia priminti, kad pagalba dėl alkoholio, narkotikų ar kitų priklausomybių yra pasiekiama, o kreiptis galima nelaukiant krizės. Organizatoriai pabrėžia, kad ankstyvas pokalbis su specialistu dažnai padeda išvengti sunkesnių pasekmių žmogui ir jo artimiesiems.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad priklausomybės dažnai prasideda nepastebimai, o pirmieji signalai gali būti miego sutrikimai, darbingumo kritimas, konfliktai šeimoje, impulsų kontrolės problemos ir didėjantis poreikis vartoti. Didelė dalis žmonių pagalbos nesikreipia dėl gėdos jausmo ar baimės būti pasmerktiems, todėl iniciatyvos tikslas yra mažinti stigmas ir skatinti rinktis gydymą.

    „Kreiptis pagalbos nėra silpnumo ženklas, tai sprendimas pasirūpinti savo sveikata ir saugumu“, – sako iniciatyvos organizatoriai.

    Pasak priklausomybių gydymo praktikos, vienas efektyviausių žingsnių yra aiškus pagalbos kelias: nuo šeimos gydytojo ar psichikos sveikatos centro iki specializuotų priklausomybės ligų paslaugų. Į pagalbą įeina konsultacijos, detoksikacija, medikamentinis gydymas, psichoterapija ir ilgalaikė atkryčio prevencija, o svarbią dalį sudaro ir artimųjų įtraukimas.

    Iniciatyvos „Pagalba arčiau“ komunikacijoje taip pat akcentuojama, kad priklausomybės neretai susijusios su gretutiniais psichikos sveikatos sunkumais, tokiais kaip nerimas ar depresija, todėl reikalingas kompleksinis įvertinimas. Specialistai ragina neapsiriboti vien valios pastangomis ir kreiptis į profesionalus, kurie parenka gydymo planą pagal individualią situaciją.

    Organizatoriai primena, kad skubios pagalbos reikia, jei žmogus praranda sąmonę, atsiranda kvėpavimo sutrikimų, įtariamas perdozavimas ar kyla savižalos rizika. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, o vėliau pasirūpinti tęstine pagalba ir gydymo tęstinumu.

  • Vilkaviškio sportininkai nustebino Jonavoje: sidabras ir šuolis į geriausiųjų penkioliktuką

    Jonavoje rugsėjo 12 dieną įvykęs Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalinis etapas Vilkaviškio rajono savivaldybei tapo vienu sėkmingiausių pastarųjų metų startų. Į finalą susirinko gausus rajono sportininkų būrys, rungęsis tiek komandinėse, tiek individualiose varžybose.

    Finalinėse kovose dalyviai varžėsi 3 prieš 3 krepšinio, paplūdimio ir parko tinklinio, smiginio, stalo teniso, šachmatų, šaškių bei kitose rungtyse. Programą tradiciškai papildė ir seniūnų trikovė, kurioje svarbus ne tik fizinis pasirengimas, bet ir tikslumas bei ištvermė.

    Ryškiausias Vilkaviškio rajono sportininkų pasiekimas šiame finale – du sidabro medaliai. Antrąsias vietas iškovojo vyrų tinklinio ir smiginio komandos, o šie rezultatai tapo nuoseklaus pasirengimo ir komandinio susitelkimo įrodymu.

    Galutinėje žaidynių suvestinėje pagal savivaldybių rezultatus Vilkaviškio rajono savivaldybė užėmė 15-ąją vietą. Pagal seniūnijų įskaitą Vilkaviškio seniūnija pasiekė 7-ąją vietą, o tai rodo stabilų aktyvumą ir konkurencingumą nacionaliniu mastu.

    Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės laikomos vienu didžiausių mėgėjų sporto renginių šalyje, skatinančiu bendruomeniškumą ir fizinį aktyvumą įvairaus amžiaus žmonėms. Dėl plataus rungčių pasirinkimo čia atsiveria galimybės suburti skirtingų gebėjimų komandas ir stiprinti sporto tradicijas savivaldybėse.

    Vilkaviškio rajono savivaldybė padėkojo sportininkams, treneriams, komandų vadovams ir seniūnijų atstovams už skirtą laiką bei pastangas. Tikimasi, kad iškovoti medaliai ir aukštos pozicijos įkvėps dar aktyvesnį pasirengimą ateities varžyboms.

  • Šienavimas kiemuose startuoja: savivaldybė įspėja vairuotojus ir tikslina grafiką

    Šienavimas kiemuose startuoja: savivaldybė įspėja vairuotojus ir tikslina grafiką

    Visagino savivaldybė paskelbė atnaujintą daugiabučių namų kiemų ir žaliųjų zonų šienavimo grafiką. Darbai vykdomi nuolat, tačiau jų eiga priklauso nuo oro sąlygų ir technikos darbo galimybių.

    Savivaldybė atkreipia vairuotojų dėmesį, kad nurodytomis dienomis automobilių nevertėtų palikti prie pat žaliųjų zonų. Taip siekiama išvengti galimų pažeidimų, kuriuos gali sukelti nuo žoliapjovių pakelti akmenukai ar žolių nuopjovos.

    Šienavimas, kaip pabrėžiama pranešime, vykdomas pagal grafiką tik esant palankioms sąlygoms. Lietingu oru darbai gali vėluoti, būti nukeliami arba vykti kitu laiku nei numatyta, todėl gyventojų prašoma supratingumo.

    Tvarkingai prižiūrimos žaliosios erdvės svarbios ne tik estetikai, bet ir kasdieniam patogumui. Reguliarus šienavimas mažina žiedadulkių ir piktžolių plitimą, gerina matomumą kiemuose bei šaligatvių prieigose, o taip pat padeda išvengti erkių ir kitų kenkėjų gausėjimo aukštoje žolėje.

    Už šių darbų koordinavimą atsakingas Visagino savivaldybės administracijos Aplinkos tvarkymo skyrius. Gyventojai raginami sekti oficialiai skelbiamą grafiką ir, jei įmanoma, laikinai patraukti automobilius, kad darbai vyktų sklandžiai ir saugiai.

  • Visa Lietuva vėl šoks vienu metu: kur ir kada prisijungti prie iniciatyvos „Visa Lietuva šoka“

    Visa Lietuva vėl šoks vienu metu: kur ir kada prisijungti prie iniciatyvos „Visa Lietuva šoka“

    Rugsėjo 18 dieną 18.00 valandą visoje šalyje vėl vyks iniciatyva „Visa Lietuva šoka“ – atviri šokių vakarai aikštėse, skveruose ir kitose viešose erdvėse. Renginys organizuojamas jau dvyliktą kartą ir kviečia prisijungti visus, nepriklausomai nuo amžiaus ar šokio patirties.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šis renginys skirtas ne pasirodymams scenoje, o bendram šokiui: atėjusieji mokosi žingsnelių vietoje, o šokiai parenkami taip, kad įsitraukti būtų paprasta ir tiems, kurie dalyvauja pirmą kartą. Tokios iniciatyvos pastaraisiais metais vis dažniau tampa bendruomeniškumo forma, kai kultūra perkeliama į kasdienes erdves ir prieinama be bilietų.

    „Ateikite po vieną, su šeima, draugais ar visu kolektyvu – čia žingsnelius atras kiekvienas“, – sako iniciatyvos rengėjai.

    Šokių vakarai tradiciškai pristato etnografinių regionų savitumą ir lietuviškų šokių įvairovę, todėl dalyviai ne tik smagiai praleidžia laiką, bet ir susipažįsta su gyvąja tradicija. Etninės kultūros renginiai šiandien vis dažniau orientuojami į patirtį, o ne į žiūrovą, todėl bendras šokis tampa natūraliu būdu įtraukti skirtingas kartas.

    Konkrečioje vietovėje renginys numatytas VKC „Sedulina“ amfiteatre, Vilties g. 5. Organizatoriai nurodo, kad dalyvavimas nemokamas, o specialaus pasirengimo nereikia – pakanka ateiti ir prisijungti prie bendro šokio.

  • Visagine dvi dienas vyks kariuomenės pratybos: bus ginklai, dronai ir imitaciniai šūviai

    Visagine dvi dienas vyks kariuomenės pratybos: bus ginklai, dronai ir imitaciniai šūviai

    Rugsėjo 23 ir 24 dienomis Visagino savivaldybės teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės pratybos. Jose dalyvaus Lietuvos kariai, o gyventojai raginami iš anksto susiplanuoti laiką ir atkreipti dėmesį į galimus laikinuosius nepatogumus.

    Pratybų metu kariai vilkės karines uniformas ir su savimi turės šaunamuosius ginklus. Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad tai planuotas mokymas, skirtas pasirengimui ir veiksmų suderinamumui gerinti.

    Numatoma naudoti lengvąją karinę techniką, bepiločius orlaivius ir imitacinius šaudmenis, taip pat pirotechnikos priemones. Tokios priemonės įprastai naudojamos kuriant realistiškas sąlygas, kai treniruojamasi veikti įvairiose situacijose, įskaitant miesto aplinką.

    Gyventojai gali girdėti garsinius efektus ar pastebėti intensyvesnį karių judėjimą, ypač arčiau mokymų rajonų. Pastebėjus pirotechnikos likučius ar įtartinus daiktus, rekomenduojama jų neliesti ir apie radinius pranešti Bendruoju pagalbos centru.

    Lietuvos kariuomenė pastaraisiais metais dažniau rengia mokymus skirtingose šalies vietovėse, siekdama stiprinti parengtį ir greito reagavimo gebėjimus. Pratybos savivaldybių teritorijose yra įprasta praktika, tačiau apie jas iš anksto informuojama, kad būtų užtikrintas gyventojų saugumas ir aiškumas.