CP v2

Blog

  • Vilniuje bręsta pokyčiai Sviliškių g. 16: gyventojai spręs, kas administruos bendrą turtą

    Vilniuje, Sviliškių gatvės 16 namo gyventojams artėja sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo. Tokie sprendimai lemia, kas kasdien rūpinsis namo priežiūra, organizuos darbus ir administruos su tuo susijusias lėšas.

    Daugiabučio administratoriaus funkcijos paprastai apima bendrojo turto techninę priežiūrą, remonto darbų planavimą, rangovų parinkimą, sąskaitų paruošimą ir atsiskaitymų kontrolę. Praktikoje tai reiškia sprendimus dėl laiptinių ir stogo būklės, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, elektros ūkio, avarinių situacijų valdymo.

    Gyventojams svarbu įsivertinti, kokių paslaugų jie tikisi ir kokios sąlygos siūlomos: aiški kainodara, darbų atlikimo terminai, komunikacijos operatyvumas, skaidrumas dėl rangovų ir pirkimų. Pastaraisiais metais vis daugiau namų reikalauja detalių ataskaitų, nuotraukomis pagrįstų atliktų darbų suvestinių ir aiškaus sukauptų lėšų panaudojimo.

    Administratoriaus pasirinkimas ar pakeitimas paprastai susijęs ir su ilgalaikiais sprendimais, tokiais kaip renovacijos planavimas, energinio efektyvumo priemonės bei pasirengimas augančioms pastatų priežiūros sąnaudoms. Didėjant statybos ir remonto kainoms, gyventojai vis dažniau siekia numatyti prioritetinius darbus ir iš anksto formuoti pakankamą kaupiamąjį fondą.

    Sprendžiant dėl administratoriaus, rekomenduojama palyginti kelis variantus ir iš anksto susitarti dėl paslaugų kokybės kontrolės. Praktinis žingsnis yra aiškiai apibrėžti, kaip bus tvirtinami darbų planai, kaip teikiamos ataskaitos ir kokia tvarka gyventojai gaus informaciją apie avarijas, gedimus bei planinius darbus.

    Jeigu gyventojai turi klausimų dėl procedūrų, balsavimo tvarkos ar administratoriaus atsakomybės ribų, verta remtis galiojančia daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administravimo tvarka ir savivaldybės nustatytomis taisyklėmis. Galutinis sprendimas turėtų užtikrinti, kad namo priežiūra būtų organizuojama skaidriai, o paslaugų kokybė atitiktų realius pastato poreikius.

  • Vilnius dalija 1 mln. eurų priedangoms: iki 20 000 eurų objektui, aišku, kam ir už ką

    Vilnius dalija 1 mln. eurų priedangoms: iki 20 000 eurų objektui, aišku, kam ir už ką

    Startuoja naujas kvietimas

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė naują finansavimo programą, skirtą priedangoms mieste sutvarkyti ir padaryti jas realiai pasiekiamas gyventojams. Iš viso šiam kvietimui numatyta 1 000 000 eurų, o vienam objektui per vieną kvietimą galima gauti iki 20 000 eurų su PVM.

    Priemonė orientuota į esamų priedangų parengtį: nuo patekimo sprendimų iki fizinės apsaugos nuo pavojų. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra sukurti veikiantį, visą parą gyventojams prieinamą priedangų tinklą.

    „Pastaruosius metus daug dėmesio skyrėme priedangoms mieste identifikuoti, o dabar norime užtikrinti, kad jos veiktų kaip operatyvus ir gyventojams prieinamas tinklas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Dėl finansavimo gali kreiptis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, taip pat Vilniuje veikiančios valstybinės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos. Esminė sąlyga, kad objektas būtų įtrauktas į oficialų priedangų sąrašą arba pripažintas tinkamu įtraukti.

    Taip pat numatyta išimtis ugdymo įstaigoms, kuriose oficialių priedangų nėra. Tokiais atvejais jos gali teikti prašymus finansuoti langų apsaugos priemones, mažinančias riziką dėl stiklo dužimo.

    Už ką konkrečiai bus mokama?

    Viena svarbiausių krypčių yra patekimas į priedangą, kad jis nepriklausytų nuo vieno rakto ar vieno žmogaus. Savivaldybė finansuos sprendimus, kurie leidžia priedangas atrakinti automatiškai ar nuotoliniu būdu, taip pat numatys reikalavimus atsarginiams patekimo variantams.

    Pagal nustatytą tvarką automatinėms ar nuotolinėms atrakinimo sistemoms gali būti padengiama iki 95 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 5 000 eurų. Jei pasirenkami kiti sprendimai, kompensuojama iki 40 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 000 eurų.

    Finansavimas bus skiriamas tik toms priedangoms, kurios gyventojams prieinamos visą parą. Taip pat nustatyta, kad patekimą ribojančios kliūtys, pavyzdžiui, durys ar vartai, turėtų būti atveriamos ne ilgiau kaip per 5 minutes.

    Kita priemonė skirta apsaugai nuo stiklo šukių: gali būti finansuojamos apsauginės plėvelės, žaliuzės, skydai ar kiti lygiaverčiai sprendimai. Maksimali suma tokiems darbams vienam objektui siekia 15 200 eurų, finansuojant iki 80 proc. išlaidų.

    Trečioji kryptis apima pasirengimą didesniems infrastruktūros projektams, kai reikia techninio projekto ar kitų dokumentų, reikalingų teikiant paraiškas Vidaus reikalų ministerijos priedangų infrastruktūros plėtros programoms. Savivaldybė gali pilnai padengti dokumentų parengimo kaštus ir kompensuoti iki 80 proc. būtinų papildomų techninių darbų.

    Paraiškas galima teikti iki spalio 18 dienos, o pareiškėjams taip pat numatytos konsultacijos, kurių metu paaiškinama, kaip tinkamai parengti dokumentus. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad bus vertinama, ar po darbų priedanga galės atitikti nustatytus reikalavimus dėl talpos, apsaugos lygio ir būtinų inžinerinių sistemų.

  • Kardiologas įspėja: vėjpuose aptiko medžiagų, naudojamų lavonams konservuoti – pasekmės šokiruoja

    Kardiologas ir kardiochirurgas Borisas Todurovas perspėja, kad elektroninės cigaretės gali kelti ne mažesnę, o kai kuriais atvejais ir didesnę riziką nei įprastas rūkymas. Pasak gydytojo, dalyje vėjpų skysčių ir aerozolių aptinkamos medžiagos, kurios siejamos su audinių dirginimu ir toksiniu poveikiu, o ilgalaikės pasekmės plaučiams gali būti itin sunkios.

    „Elektroninės cigaretės dar blogiau, nes ten yra medžiagų, kurios naudojamos lavonams konservuoti“, – sakė Borisas Todurovas.

    Gydytojas teigė, kad vizito JAV metu su kolegomis aptarė augantį sunkių plaučių pažeidimų skaičių jauniems žmonėms, o kai kuriose klinikose esą svarstoma atskirai organizuoti plaučių transplantacijos paslaugas jaunesniems pacientams. Nors tokie atvejai nėra kasdienybė, medicinos bendruomenė vis dažniau akcentuoja, kad intensyvus garinimas gali tapti rimtu rizikos veiksniu.

    Vėjpų riziką medikai sieja ne vien su nikotinu, bet ir su aerozolio sudėtimi. Tyrimai rodo, kad kaitinant skysčius susidaro plaučius dirginantys karboniliniai junginiai, o dalyje produktų gali būti metalų dalelių iš kaitinimo spiralės; šie veiksniai siejami su uždegimu bei kvėpavimo takų pažeidimu.

    Medikai primena, kad priklausomybę formuoja nikotinas, tačiau įkvėpiamos medžiagos daro platesnį poveikį organizmui. Nustatyta, kad rūkymas ir garinimas gali didinti širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą, o ilgainiui tai siejama su didesne kraujotakos sutrikimų rizika, ypač jei įprotis derinamas su kitais rizikos veiksniais.

    Kalbėdamas apie įprastą rūkymą, gydytojas akcentavo, kad net ir santykinai nedidelis cigarečių skaičius per dieną reikšmingai didina onkologinių ligų tikimybę, o tabako dūmai žaloja ne tik plaučius, bet ir kraujagysles. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad saugaus rūkymo lygio nėra, todėl didžiausią naudą duoda visiškas atsisakymas.

    „Mesti rūkyti – tik valios sprendimas. Jokie pleistrai, nikotininės kramtomosios gumos ar pakaitalai gali padėti, bet be valios sprendimo tu nerūkyti nenustosi“, – sakė Borisas Todurovas.

    Specialistai pažymi, kad metant rūkyti dažnai padeda kompleksinis planas: priklausomybės gydymo konsultacijos, nikotino pakaitinė terapija ar receptiniai vaistai, taip pat aiškus rūkymo trigerių valdymas. Vis daugiau dėmesio skiriama ir paauglių apsaugai, nes nikotinas paauglystėje ypač greitai formuoja priklausomybę, o saldūs skoniai ir agresyvi rinkodara skatina ankstyvą vartojimą.

    Pastaruoju metu viešumoje pasirodo ir incidentų, susijusių su elektroninių cigarečių naudojimu, įskaitant baterijų gedimus ar net sprogimus. Medikai ragina nenaudoti neaiškios kilmės įrenginių, nebandyti jų modifikuoti ir, pajutus dusulį, krūtinės skausmą ar užsitęsusį kosulį po garinimo, nedelsti kreiptis į gydytojus.

  • PRL laikų interjerų hitas grįžta: šios trumpintos užuolaidėlės vėl madingos namuose

    PRL laikų interjerų hitas grįžta: šios trumpintos užuolaidėlės vėl madingos namuose

    Trumpintos užuolaidėlės, dar vadinamos pusinėmis užuolaidomis, vėl grįžta į interjerus ir vis dažniau matomos ne tik kaimo sodybose. Dizaineriai pastebi, kad šis sprendimas patrauklus dėl praktiškumo: apatinė lango dalis pridengiama, o dienos šviesa į patalpą patenka beveik netrukdomai.

    Nors daugeliui jos asocijuojasi su PRL laikų virtuvėmis, pats principas gerokai senesnis. Istoriškai tokios užuolaidos paplito XIX amžiuje, kai augo tekstilės gamyba ir namuose atsirado daugiau prieinamų audinių, o privatumo poreikis miesteliuose tapo akivaizdesnis.

    Kodėl jos vėl aktualios?

    Šiandien žmonės dažniau renkasi sprendimus, kurie leidžia gyventi atviriau, bet neprarasti jaukumo ir privatumo, ypač pirmuose aukštuose ar namuose, kurių langai išeina į judrią gatvę. Pusinės užuolaidos leidžia matyti dangų ir įleisti šviesą, tačiau sumažina smalsių žvilgsnių riziką.

    Dar viena priežastis yra grįžtantis natūralių medžiagų ir lėtesnių, ilgaamžiškų pasirinkimų poreikis. Interjeruose vis labiau vertinamas linas, medvilnė, ramios faktūros, o trumpintos užuolaidėlės dažnai siuvamos būtent iš tokių audinių.

    Kaip atrodo šiuolaikinės versijos?

    Jei anksčiau jos dažnai būdavo gausiai dekoruotos, su raukiniais, nėriniais ar gėlių motyvais, dabartinės interpretacijos gerokai santūresnės. Populiarėja paprastos formos, langelio raštas, minimalūs apsiuvai, taip pat vienspalviai, ryškesni tonai, derinami prie virtuvės ar vonios tekstilės.

    Tokios užuolaidos vis dažniau kabinamos ne tik virtuvėse, bet ir vonios kambariuose, tualetuose, koridoriuose ar laiptinėse, kur norisi šviesos, bet reikia privatumo. Jos taip pat išryškina medinius langų rėmus ar architektūrines detales, todėl tinka tiek klasikiniuose, tiek moderniuose interjeruose.

    Ką verta žinoti prieš kabinant?

    Praktiškiausia rinktis lengvai prižiūrimus audinius, kurie gerai skalbiasi ir nekeičia formos, ypač virtuvėje, kur daugiau garų ir kvapų. Montuojant svarbu įvertinti lango varstymo kryptį ir rankenų vietą, kad užuolaida netrukdytų kasdieniam naudojimui.

    Interjero specialistai pataria nepersistengti su dekoru: kuo aktyvesnis audinio raštas, tuo ramesnė turėtų būti aplinka aplink langą. Tinkamai parinktos trumpintos užuolaidėlės gali tapti ne nostalgijos ženklu, o subtiliu, funkcionaliu akcentu, kuris namams suteikia jaukumo.

  • Voverių žiemos sandėliai stebina: kodėl jos maistą slepia šimtuose vietų ir net džiovina grybus

    Voverių žiemos sandėliai stebina: kodėl jos maistą slepia šimtuose vietų ir net džiovina grybus

    Ne viena slėptuvė, o visas tinklas

    Voverės rudenį retai krauna atsargas į vieną didelę slėptuvę. Vietoj to jos taiko strategiją, kuri mokslinėje literatūroje vadinama išsklaidytu kaupimu: maistas paslepiamas dešimtyse ar net šimtuose mažų vietų.

    Tokia taktika sumažina riziką, kad vienas grobuonis ar vagis ras visą „sandėlį“ ir paliks voverę be maisto. Net jei aptinkama viena slėptuvė, kitos dažnai išlieka saugios, todėl atsargos tarsi paskirstomos kaip draudimas.

    Kaip jos prisimena, kur paslėpė?

    Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tiek slėptuvių neišvengiamai baigiasi chaosu, tačiau voverės turi gerai išvystytą erdvinę atmintį. Tyrimai rodo, kad jos orientuojasi pagal aplinkos „ženklus“: medžių kamienus, kelmų vietą, krūmų linijas ar reljefo ypatumus.

    Vis dėlto dalies paslėpto maisto voverės taip ir nebesuranda. Gamtoje tai nėra vien nuostolis: pamiršti gilės ar riešutai gali sudygti, o voverės netiesiogiai prisideda prie miško atsinaujinimo ir sėklų platinimo.

    Vagys stebi, o voverės apsimeta

    Maisto slėptuves stebi ne tik kitos voverės, bet ir paukščiai, pavyzdžiui, kėkštai, kurie patys kaupia atsargas ir moka pasinaudoti proga. Pastebėjusios, kad yra sekamos, voverės kartais elgiasi apgaulingai ir suvaidina slėpimą, o tikrąjį grobį perkelia kitur.

    Tokį elgesį mokslininkai sieja su gebėjimu vertinti riziką ir prisitaikyti prie konkurencijos. Tai rodo, kad atsargų kaupimas nėra vien instinktyvus bėgiojimas, o lanksti strategija, kuri kinta priklausomai nuo aplinkos ir „žiūrovų“.

    Į voverių rudeninį meniu patenka ne tik riešutai, gilės ar sėklos, bet ir grybai. Kai kurios voverės grybus ne suėda iš karto, o palieka džiūti ant šakų ar medžių išsišakojimuose, kad vėliau turėtų ilgiau išsilaikantį maistą.

    Skirtingos rūšys renkasi nevienodą taktiką: vienos labiau remiasi daugeliu mažų slėptuvių, kitos gali kaupti didesnes atsargas vienoje vietoje, o dar kitos išlieka aktyvios žiemą ir maisto ieško kasdien. Tai reiškia, kad vieno universalaus recepto, kaip išgyventi šaltąjį sezoną, voverių pasaulyje nėra.

  • Zendaya grįžo į „Emmy“ sceną: suknia atrodė lyg iš kristalų, o šukuosena nustebino

    Zendaya grįžo į „Emmy“ sceną: suknia atrodė lyg iš kristalų, o šukuosena nustebino

    Zendaya jau ne vienus metus laikoma viena ryškiausių raudonojo kilimo žvaigždžių, o jos pasirodymai dažnai tampa vakaro aptarinėjamu akcentu. 78-ojoje „Emmy“ apdovanojimų ceremonijoje aktorė dar kartą įrodė, kad moka suderinti teatrališką įspūdį ir rafinuotą minimalizmą.

    Šį kartą ji į renginį atvyko vilkėdama vadinamąją iliuzijos tipo suknelę su gilia iškirpte. Įvaizdžio pagrindas buvo permatomas kūno atspalvio tiulis, o didžiąją dalį audinio dengė gausiai spindintys kristalai, sukūrę beveik juvelyrinės konstrukcijos efektą.

    Siluetą pabrėžė ryškiai pažymėtas liemuo ir audinio klostės ties juosmeniu, o sijonas lengvai perėjo į švelnų šleifą. Dekoro intensyvumas apačioje tapo subtilesnis, todėl įvaizdis išliko lengvas net ir esant dideliam kiekiui detalių.

    Stilizaciją papildė balti smailianosiai aukštakulniai, laikrodis su deimantais ir ilgi kabančio tipo auskarai, kuriuose derėjo perlo ir žvilgančių elementų motyvai. Būtent tokie akcentai leido sukniai išlikti pagrindiniu dėmesio centru, neperkraunant bendro vaizdo.

    Ne mažiau aptarinėta tapo ir Zendayos šukuosena: vietoje pastaruoju metu matytų ilgų, apimties kupinų bangų ji pasirinko trumpą retro stiliaus pixie kirpimą. Atvira veido linija išryškino skruostikaulius, žvilgsnį ir žandikaulio kontūrą, o kontrastas tarp itin dekoratyvios suknelės ir minimalistinės šukuosenos sustiprino bendrą efektą.

    Pastaraisiais metais raudonojo kilimo madoje vis dažniau matoma kryptis, kai didingą, gausiai puoštą drabužį balansuoja santūresni aksesuarai ir paprastesnė šukuosena. Tokia strategija padeda išvengti vizualinio triukšmo ir leidžia vienam elementui tapti aiškiu įvaizdžio centru, o Zendayos pasirinkimas tapo ryškiu šios tendencijos pavyzdžiu.

    Ceremonijoje aktorę lydėjo ir jos vyras Tomas Hollandas, renginyje pasirodęs su „Dior“ įvaizdžiu. Vakaro kontekste Zendaya turėjo ir profesinę intrigą: ji buvo nominuota pagrindinės aktorės dramos seriale kategorijoje už Rue Bennett vaidmenį seriale „Euforija“.

    Už tą patį vaidmenį ji jau yra pelniusi „Emmy“ apdovanojimus 2020 metais ir 2022 metais, taip įtvirtindama savo vietą tarp jauniausių šios kategorijos laureačių. Todėl šių metų sugrįžimas į „Emmy“ erdvę tapo ne tik mados, bet ir karjeros tęstinumo akcentu.

  • Nicole Kidman sugrįžo į Emmy po 9 metų: 59-erių aktorės „Chanel“ suknelė pavergė žvilgsnius

    Nicole Kidman sugrįžo į Emmy po 9 metų: 59-erių aktorės „Chanel“ suknelė pavergė žvilgsnius

    Nicole Kidman po ilgesnės pertraukos vėl pasirodė Emmy apdovanojimų ceremonijoje, vykusioje rugsėjo 14 dieną „Peacock Theater“ salėje Los Andžele. 59-erių aktorė ant raudonojo kilimo sulaukė išskirtinio dėmesio, o jos įvaizdis greitai tapo vienu labiausiai aptariamų vakaro momentų.

    Šįkart Kidman pasirinko mados namų „Chanel“ baltą suknelę, kuri išsiskyrė giliu dekoltė ir kruopščiai dekoruotu korsetu. Ant korseto buvo net 46 gėlių aplikacijos, dėl kurių suknelė atrodė tarsi trimatis sodas, perkeltas į vakarinę madą.

    Kūrinio įspūdingumą sustiprino medžiagų deriniai: gėlės suformuotos iš sluoksniuoto šilkinio krepinio audinio, šilkinės organzos ir rafijos. Tokios tekstūros suteikė lengvumo, tačiau kartu išlaikė aukštosios mados estetiką, kur svarbiausi yra detalės ir konstrukcija.

    Aktorė pasirinko minimalistinius, su suknele nekonkuruojančius aksesuarus. Prie įvaizdžio ji derino juodus „Chanel“ aukštakulnius, „Chanel“ deimantinius žiedus ir „Omega“ laikrodį, išlaikydama elegantišką balansą tarp ryškios suknelės ir santūrios puošybos.

    Grožio sprendimai taip pat buvo sąmoningai lengvi: plaukai susegti laisvai, o makiažas paremtas švelniu odos švytėjimu, rausvais skruostais ir rausvomis lūpomis. Bendras įspūdis akcentavo natūralumą ir šviežumą, vengiant sunkaus, teatrališko vakarinio makiažo.

    Kidman pasirodymas turėjo ir profesinį kontekstą, nes Emmy ceremonijoje ji dalyvavo pirmą kartą per devynerius metus. Aktorė į renginį atvyko ir dėl to, kad komediodrama „Margo’s Got Money Troubles“, kurioje ji dirbo vykdomąja prodiusere, sulaukė nominacijos geriausio komedijos serialo kategorijoje.

    Per savo karjerą Nicole Kidman yra pelniusi ne vieną svarbų televizijos įvertinimą: ji buvo nominuota Emmy keturis kartus ir apdovanojimą laimėjo du kartus. Paskutinį sykį Emmy statulėlę ji atsiėmė 2017 metais už vaidmenį seriale „Wielkie kłamstewka“, kuris tuomet triumfavo ir geriausio ribotos trukmės serialo kategorijoje.

  • Naujas Z kartos pasimatymų triukas: prieš susitikimą nesiprausia, bet mokslas abejoja

    Naujas Z kartos pasimatymų triukas: prieš susitikimą nesiprausia, bet mokslas abejoja

    Kūno kvapas ir jo sąsajos su patrauklumu aptarinėjamos seniai, o uoslė iš tiesų vaidina svarbų vaidmenį socialiniuose ir romantiniuose pasirinkimuose. Tačiau socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusi tendencija, kai prieš pasimatymą sąmoningai atsisakoma higienos, kelia vis daugiau klausimų.

    Vadinamasis pheromone-maxxing ypač siejamas su Z karta: idėja paprasta, esą natūralus kūno kvapas padeda atrodyti patraukliau. Praktikoje tai dažnai reiškia ne tik atsisakymą kvepalų ar odekolono, bet ir neėjimą į dušą, dėvėjimą jau panešiotų drabužių, o kraštutiniais atvejais net ir pavojingus eksperimentus.

    Kas iš tiesų yra feromonai?

    Gyvūnų pasaulyje feromonai yra gerai žinomi cheminiai signalai, padedantys žymėti teritoriją, komunikuoti apie lytį ar reprodukcinę būklę. Dėl to ir kilo klaidingas įspūdis, kad žmonėms pakanka „sustiprinti“ natūralų kvapą, jog jis veiktų kaip universalus traukos mechanizmas.

    Vis dėlto žmonių feromonų tema moksle vertinama atsargiai. Tyrėjai ne kartą pabrėžė, kad plačiai minimi junginiai, dažnai reklamuojami kaip „žmogaus feromonai“, neturi tvirto, vienareikšmio patvirtinimo, jog jie veikia taip, kaip tai vyksta gyvūnams.

    Kodėl prakaito kvapas nėra tas pats?

    Svarbi detalė, kuri dažnai nutylima internetiniuose patarimuose: pats prakaitas iš esmės yra beveik bekvapis. Ryškų nemalonų kvapą sukuria bakterijų veikla, kai prakaito komponentai suskaidomi ant odos, ypač pažastyse ar kituose šiltesniuose plotuose.

    Todėl supaprastinta išvada „kuo labiau suprakaituosi, tuo labiau patiksi“ realybėje dažnai duoda priešingą efektą. Kvapas, kuris artimam žmogui gali būti malonus kaip natūralus odos aromatas, nėra tas pats, kas kelias dienas nesilaikytos higienos pasekmės.

    Kur baigiasi mada ir prasideda rizika?

    Didžiausią nerimą kelia kraštutinės praktikos, kurios pateikiamos kaip „stiprinančios kvapą“. Pavyzdžiui, raginimai gerti savo šlapimą neturi mokslinio pagrindo ir gali būti žalingi, ypač jei tai tampa pasikartojančiu įpročiu ar siejama su dehidratacija bei kitais sveikatos sutrikimais.

    Gydytojai ir psichologijos komentarai viešojoje erdvėje dažnai akcentuoja ir kitą aspektą: prasta higiena pasimatyme neretai signalizuoja ne „paslaptingą patrauklumą“, o pagarbos trūkumą kitam žmogui. Be to, tai gali sustiprinti socialinį atstūmimą, o ne didinti susidomėjimą.

    Specialistai pabrėžia, kad patrauklumas dažniausiai stiprėja per bendrą savijautą ir pasitikėjimą savimi: reguliarų miegą, fizinį aktyvumą, streso valdymą ir elementarią higieną. Natūralus kvapas gali būti svarbus artimame ryšyje, tačiau jis geriausiai atsiskleidžia tada, kai kūnas yra švarus, o ne tada, kai kvapas tampa nemalonus aplinkiniams.

  • Rudens išpardavimų spąstai: šiuos pirkinius griebiame masiškai, bet dažnai be reikalo

    Rudens išpardavimų spąstai: šiuos pirkinius griebiame masiškai, bet dažnai be reikalo

    Artėjantis ruduo prekybininkams yra vienas palankiausių sezonų, kai pirkėjų emocijas lengva paversti impulsyviais pirkiniais. Parduotuvėse greitai atsiranda rudeninės dekoracijos, kvapnios žvakės, pledai, pagalvėlės ir naujos drabužių kolekcijos, o reklamos žada jaukumą ir gerą nuotaiką.

    Tokie pasiūlymai dažnai remiasi ne būtinybe, o noru akimirksniu susikurti nuotaiką. Rinkodaroje tai sustiprina riboto laiko akcijos, „paskutinės galimybės“ žinutės ir sezoninės kolekcijos, kurios skatina pirkti dabar, net jei realaus poreikio nėra.

    Praktikoje dažniausiai permokama už smulkmenas, kurios greitai tampa nereikalingos: sezonines dekoracijas, teminius indus ar tekstilę, kurią po kelių savaičių norisi pakeisti. Neretai jos ir užima vietą namuose, o ilgainiui keliauja į sandėliuką ar šiukšliadėžę.

    Dar viena dažna klaida yra drabužių pirkimas vien dėl tendencijų, neįvertinus, ar jie derės su turimu garderobu. Greitosios mados ciklas nuolat atnaujina „must have“ sąrašus, todėl pirkėjas gali likti su daiktais, kurie dėvimi vos kelis kartus.

    Norint išvengti rudeninių išlaidų šuolio, verta padaryti trumpą pertrauką prieš apmokant krepšelį ir įsivertinti, ar pirkinys bus naudojamas bent keliasdešimt kartų. Taip pat padeda aiškus biudžetas sezoniniams atnaujinimams ir taisyklė pirmiausia panaudoti tai, ką jau turite namuose.

  • Mokyklos valgyklos virėja išdavė triuką: taip barščiai visada išlieka rubino spalvos

    Sotus barščių variantas

    Ukrainietiški barščiai dažnai vadinami vienu sočiausių burokėlių sriubos variantų, nes į puodą keliauja ne tik burokėliai, bet ir kopūstai, bulvės, morkos, pupelės bei prieskoniai. Skirtingai nei skaidrus burokėlių sultinys, ši sriuba vertinama už tirštumą, daržovių įvairovę ir subalansuotą saldumo bei rūgštumo derinį.

    Mitybos požiūriu toks derinys reiškia daugiau skaidulų ir ilgiau trunkantį sotumo jausmą, ypač jei naudojamos pupelės. Burokėliai suteikia natūralaus saldumo ir spalvą, o rūgštis iš citrinos sulčių ar kito rūgštiklio padeda išlaikyti ryškesnį atspalvį.

    Triukas, kurį naudojo valgyklose

    Vienas dažniausių nusivylimų verdant barščius namuose yra tai, kad sriuba praranda sodrią, rubininę spalvą ir tampa blankesnė. Valgyklų virtuvėse tam buvo taikomas paprastas, bet veiksmingas principas: burokėliai pirmiausia trumpai apdorojami atskirai, o tik tada keliauja į puodą.

    „Svarbiausia burokėlius pirmiausia trumpai patroškinti keptuvėje ir tik tuomet dėti į puodą, tada spalva išlieka gili“, – sakė buvusi mokyklos valgyklos virėja.

    Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad tarkuoti burokėliai kelias minutes troškinami su sviestu ir rūgštimi, pavyzdžiui, citrinos sultimis. Švelnus troškinimas padeda „užrakinti“ spalvą, o rūgštinė terpė sumažina tikimybę, kad ilgai verdant burokėlių pigmentai praras intensyvumą.

    Kaip išgauti subalansuotą skonį

    Klasikiniame variante pirmiausia verdamas sultinys iš mėsos su kaulu, kad sriuba turėtų gilesnį skonį. Vėliau eilės tvarka dedamos daržovės, kurios verda skirtingą laiką: kopūstai, bulvės, tarkuotos šakninės daržovės, o galiausiai troškinti burokėliai, pupelės ir pomidorų koncentratas.

    Užbaigimui dažnai pasirenkama grietinė, česnakas ir mairūnas, tačiau svarbu jų nepervirti. Grietinę verta įmaišyti nuėmus puodą nuo kaitros arba prieš tai ją „pratempti“ karštu sultiniu, kad nesuštoktų, o prieskonius dėti pabaigoje, kad kvapas išliktų ryškus.

    Ingredientai ir gaminimas

    Gaminimui dažniausiai naudojama apie 500 gramų mėsos su kaulu, apie 400 gramų burokėlių, kopūstai, bulvės, morkos, petražolės šaknis, saliero gabalėlis, svogūnas, česnakas, pomidorų koncentratas, citrinos sultys, grietinė, lauro lapai, kvapieji pipirai, druska, pipirai ir mairūnas. Pupelės gali būti iš anksto išvirtos arba naudojamos konservuotos.

    Pirmiausia mėsa verdama su prieskoniais apie 45 minutes ant mažos kaitros, tuomet sudedamos daržovės ir verdama, kol suminkštėja bulvės. Atskirai trumpai patroškinami tarkuoti burokėliai su sviestu ir citrinos sultimis, o tada jie sudedami į puodą kartu su pupelėmis ir pomidorų koncentratu, viskas dar kelias minutes lėtai paverdama ir užbaigiama prieskoniais bei grietine.

    Patiekiant dažnai pasirenkami žalumynai, pavyzdžiui, krapai, kurie suteikia gaivumo. Toks paruošimas leidžia išlaikyti sodresnę spalvą, aiškesnį daržovių skonį ir malonią, ne per aštrią rūgštelę.