CP v2

Blog

  • Pamėgome parmos kumpį ir chorizo, bet neįvertiname kindziuko: Podlasės delikatesas stebina

    Europos parduotuvėse dominuoja parmos kumpis ir chorizo, tačiau šalia jų tyliai gyvuoja dar vienas išraiškingas delikatesas – kindziukas. Šis ilgai brandinamas mėsos gaminys dažnai siejamas su Lietuva, kur žinomas kaip kindziukas arba skilandis, tačiau nuo seno gaminamas ir Lenkijos šiaurės rytuose, Suvalkijoje ir Podlasėje.

    Pavadinimas siejamas su natūralia žarnų ar skrandžio formos apvalkalu, į kurį kimšama paruošta mėsa. Būtent ši tradicinė technologija, kartu su ilgu džiovinimu, suteikia gaminiui tvirtą struktūrą ir koncentruotą skonį, o taip pat padeda ilgiau išsilaikyti be greito gendimo, palyginti su šviežiomis ar trumpai rūkytomis dešromis.

    Klasikinis kindziukas dažniausiai gaminamas iš kiaulienos, nors kai kur pasitaiko ir žvėrienos versijų, pavyzdžiui, iš elnienos. Mėsa paprastai smulkinama gabalėliais, sūdoma, maišoma su gausiu kiekiu juodųjų pipirų, česnako ir kadagio, o tuomet kemšama į natūralų apvalkalą ir pakabinama brandinti.

    Brandinimo trukmė gali siekti apie 4 savaites, o kai kur technologija papildoma lengvu rūkymu. Per šį laiką mėsa praranda dalį drėgmės, skonis tampa sodresnis, o konsistencija sausesnė ir standesnė, todėl kindziukas neretai lyginamas su saliamiais ar kitais ilgai brandinamais Viduržemio regiono gaminiais.

    Mitybos požiūriu tai nėra kasdienis pasirinkimas: kindziuke paprastai daug baltymų, bet taip pat nemažai riebalų, o energetinė vertė dažnai siekia apie 200–300 kilokalorijų 100 gramų. Dėl didesnio druskos kiekio tokį gaminį rekomenduojama valgyti saikingai, ypač žmonėms, kurie riboja druską racione.

    Skonyje kindziukas geriausiai atsiskleidžia su ryškiais priedais, kurie subalansuoja sūrumą ir prieskonius. Dažnas derinys yra naminiai rauginti agurkai ar kiti marinuoti gardėsiai, taip pat krienai ar garstyčios, o kai kurie renkasi saldžiarūgščius pagardus, pavyzdžiui, vaisių džemus.

    Nors dažniausiai jis pjaustomas plonais griežinėliais sumuštiniams ar užkandžių lėkštėms, kulinarijoje kindziukas gali būti naudojamas ir karštuose patiekaluose. Svarbiausia jo neperkaitinti per ilgai, nes ilgai brandinta ir sausesnė mėsa gali greitai sukietėti, todėl labiau tinka trumpas pašildymas ar naudojimas kaip skonio akcentas.

  • Racuchy ir blynai traukiasi: 3 ingredientų avižiniai bananiniai placiukai per 10 minučių

    Avižiniai dribsniai daugeliui tapo kasdieniu produktu, tačiau jie tinka ne vien košei. Vis dažniau jie naudojami greitiems pusryčių patiekalams, nes suteikia sotumo ir leidžia sumažinti pridėtinio cukraus kiekį. Vienas paprasčiausių variantų – avižiniai placiukai su bananu, kuriems dažniausiai pakanka trijų ingredientų.

    Šio tipo tešloje avižos atlieka ne tik skonio, bet ir struktūros funkciją, todėl svarbu pasirinkti tinkamus dribsnius. Mažiau apdoroti avižiniai dribsniai geriau sugeria drėgmę ir padeda išgauti tvirtesnę, lengviau kepamą masę. Tuo metu greito paruošimo dribsniai dažnai virsta lipnia koše, dėl kurios placiukai gali prarasti formą ir kepti netolygiai.

    Ne mažiau svarbus ir bananas, nes jis tešlą saldina natūraliai, tačiau pernokęs vaisius gali turėti daugiau cukrų ir greičiau skrusti. Dėl to kepant kyla rizika, kad paviršius apskrus dar neperkepus vidui, ypač jei ugnis per didelė. Geriausiai tinka prinokęs, bet dar tvirtas bananas, o keptuvę verta įkaitinti iki vidutinės kaitros.

    Pati idėja paprasta: avižiniai dribsniai, bananas ir kiaušinis sutrinami iki vientisos masės, o prireikus įmaišoma šlakelis pieno ar šaukštas natūralaus jogurto. Jei tešla pasirodo per tiršta ir sunkiai krenta nuo šaukšto, papildomas skystis padeda išgauti purius, bet ne ištižusius placiukus. Kepant svarbu stebėti viršų: kai pradeda kilti burbuliukai, tai ženklas, kad metas apversti.

    Kepimo technika taip pat turi įtakos rezultatui. Placiukų nereikėtų perlaikyti pirmoje pusėje, nes tuomet jie gali sukietėti ir prarasti lengvumą. Prieš pirmą partiją keptuvę pakanka plonai patepti sviestu, o vėliau riebalų dažniausiai nebereikia, jei danga neprideganti.

    Tokie placiukai dažnai pasirenkami kaip greita alternatyva tradiciniams blynams, nes jų sudėtyje paprastai mažiau miltų, o saldumą suteikia vaisius. Juos galima patiekti su uogomis, graikišku jogurtu ar riešutų sviestu, tačiau skonis geras ir be priedų. Tai patiekalas, kuris ypač tinka skubantiems rytams, kai norisi kažko šilto ir sotaus be sudėtingo pasiruošimo.

    Renkantis ingredientus verta prisiminti ir bendrą mitybos kryptį: daugiau skaidulų, mažiau pridėtinių saldiklių, daugiau natūralių produktų. Avižos laikomos vienu populiariausių skaidulų šaltinių, o bananai suteikia ne tik saldumo, bet ir tekstūros. Dėl šių priežasčių avižiniai placiukai pastaraisiais metais tapo dažnu pasirinkimu namų virtuvėse.

  • Miegas savaitgaliais gali mažinti hipertenzijos riziką: svarbi riba, kurios neperženkite

    Savaitgaliais šiek tiek ilgiau pamiegoję žmonės gali turėti mažesnę padidėjusio kraujospūdžio riziką. Tokią sąsają parodė septynerius metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo apie 41 000 suaugusiųjų, o rezultatai pristatyti Europos kardiologų draugijos kongrese.

    Didžiausias poveikis fiksuotas tiems, kurie savaitgaliais kompensuodavo maždaug 1 valandą 27 minutes miego. Šioje grupėje hipertenzijos tikimybė buvo apie 9 proc. mažesnė, palyginti su tais, kurie miego trūkumo neatstatydavo.

    „Miego trūkumas sukuria papildomą krūvį organizmui, todėl širdis ir kraujagyslės dirba intensyviau, o kraujospūdis gali kilti“, – sakė tyrimo autorius daktaras Navonas Li iš Korėjos universiteto Seule.

    Pasak jo, papildomas miegas savaitgaliais gali bent iš dalies kompensuoti lėtinį neišsimiegojimą, todėl vėlesnis kėlimasis ne visada turėtų būti automatiškai laikomas žalingu įpročiu. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad svarbu neperlenkti lazdos.

    Jeigu savaitgaliais miegama daugiau nei keturiomis valandomis ilgiau nei darbo dienomis, rizika, priešingai, gali didėti. Aiškinama, kad per didelis režimo išsiderinimas trikdo cirkadinius ritmus, o tai gali panaikinti galimą naudą.

    Bendrai žmonės, kurie bent retkarčiais „atsimiega“ savaitgaliais, turėjo apie 6 proc. mažesnę aukšto kraujospūdžio tikimybę. Tarp fiziškai neaktyvių dalyvių šis efektas buvo ryškesnis ir siekė maždaug 6,9 proc.

    Gydytojai primena, kad miegas yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių greta mitybos, fizinio aktyvumo, streso ir žalingų įpročių. Jei nuolat jaučiamas nuovargis, knarkimas ar rytinis galvos skausmas, verta pasitarti su specialistu, nes priežastis gali būti ir miego sutrikimai.

  • Mokyklų valgyklose – revoliucija: mažiau mėsos, daugiau ankštinių ir žuvies jau nuo rugsėjo

    Nowe rozporządzenie Ministra zdrowia daje mocniejsze wytyczne dla jadłospisów w szkolnych stołówkach. Od 1 września uczniowie na swoich talerzach mają zobaczyć więcej warzyw, ryb i strączków. Ograniczone zostaną dania mięsne, smażone, tłuste i słodzone napoje.

    Rozporządzenie Ministra Zdrowia z dnia 16 lutego 2026 roku weszło w życie 1 września 2026 roku i zmienia menu szkolnych stołówek. Od tego roku będzie ono układane według zasad diety planetarnej, która zakłada większy udział warzyw i owoców, produktów zbożowych oraz roślin strączkowych przy jednoczesnym ograniczeniu spożycia mięsa, przetworów mięsnych, żywności wysokoprzetworzonej, soli i tłuszczu. Wszystko to ma na celu komponowanie zdrowszych posiłków dla najmłodszych i jednoczesne poszanowanie środowiska. Mniejsze spożycie mięsa ma ograniczyć jego produkcję, co ma przełożyć się na niższą emisję gazów cieplarnianych.

    Tak dużo celów w jednym rozporządzeniu od razu wywołało falę krytyki. Pojawiają się głosy, jakoby zmiany w szkolnym menu były narzędziem polityki klimatycznej. Inni argumentują brak korzyści z wprowadzenia diety wegańskiej u dzieci i podkreślają jej negatywne skutki takie jak niedobory żelaza i witaminy B12.

    Co tak naprawdę zmienia jednak ustawa i jak ma wyglądać menu szkolnej stołówki? Największą zmianą jest szersze spojrzenie na jadłospis w kontekście tygodnia. Do tej pory komponowało się jeden talerz, który miał dostarczać odpowiednią ilość kalorii i składników pokarmowych. Dzięki ujęciu tygodniowym można komponować zdrowsze i przede wszystkim różnorodne posiłki dla najmłodszych.

    Ponadto ustawa wprowadza zasady, którymi powinny kierować się stołówki. Do tej pory szkoły miały dość dużą swobodę, co powodowało, że posiłki dla dzieci często były ubogie w wartościowe produkty z powodu ograniczonego budżetu czy możliwości danej placówki. Jak się jednak okazuje, zdrowsze posiłki wcale nie muszą być droższe, tylko należy je odpowiednio komponować i podawać w formie atrakcyjnej dla dzieci.

    Rozporządzenie Ministra Zdrowia wprowadza konkretne wytyczne, którymi powinny kierować się wszystkie stołówki szkolne. W jadłospisie tygodniowym powinny znaleźć się:

    Zalecenia uwzględniają również ograniczenia głównie dotyczące tłuszczu i cukrów:

    Zmiany mają zwiększyć także udział warzyw w menu dzieci, które powinny znaleźć się w każdym posiłku. Dodatkowo dzieci na dietach wegańskich czy wegetariańskich, zawsze powinny znaleźć na stołówkach roślinną alternatywę dla posiłków mięsnych. Nie oznacza to jednak, że dzieci w stołówkach przejdą od września na dietę rośliną. Jest ona opcjonalna, a nie nakazana.

    Przed wprowadzeniem rozporządzenia Ministra Zdrowia układaniem jadłospisu zajmował się intendent danej placówki. Brał on pod uwagę wytyczne sanepidu, budżet i wcześniejsze rozporządzenie Ministra zdrowia, które zakładało większy udział warzyw, mniej posiłków smażonych czy zmniejszenie ilości cukru. Wytyczne te nie były jednak konkretne, dlatego intendent miał znacznie większą swobodę w komponowaniu posiłków niż teraz.

    To powodowało, że jadłospisy poszczególnych placówek mogły się bardzo różnić. Jako danie bezmięsne często serwowane były potrawy mączne, a wymagane porcje warzyw podawano w formie gotowanych ziemniaków i surówki do smażonego kotleta.

    Samo wprowadzenie przez nowe rozporządzenie posiłku zawierającego strączki od razu wzbogaca bezmięsne dania. Zamiast dań z mąki pszennej zawierającej w większości cukry proste, dzieci otrzymają strączki będące bogatym źródłem białka roślinnego, błonnika, węglowodanów złożonych i przeciwutleniaczy. Na zmianie tej zyska także portfel – strączki w porównaniu z mięsem są znacznie tańsze.

    Największym wyzwaniem pozostanie takie przygotowanie posiłków, aby były zjadane przez dzieci, a nie wyrzucane do kosza. Z wyzwaniem tym jednak intendenci zmagają się nieustannie bez względu na wytyczne dotyczące jadłospisu.

    Źródło: terazgotuje.pl


  • Miško grybai be smėlio ir su aromatu: 3 klaidos valant ir džiovinant sugadina viską

    Miško grybų sezonas daugeliui baigiasi virtuvėje, tačiau būtent pirmos minutės po grįžimo iš miško lemia, ar džiovintas derlius kvepės, ar primins kartoną. Dažniausios klaidos yra per ilgas mirkymas, netolygus pjaustymas ir per aukšta džiovinimo temperatūra.

    Valymą verta pradėti iškart, nes apdžiūvę nešvarumai prilimpa stipriau. Pirmiausia nuo kiekvieno grybo pirštais ar mažu peiliuku nuimkite samanų, spyglių ir žemių gabalėlius, o tuomet nupjaukite apatinę, labiausiai užterštą koto dalį.

    Smulkų smėlį ir spygliukus nuo kepurėlės geriausia nuvalyti minkštu šepetėliu arba vos sudrėkintu popieriniu rankšluosčiu. Jei grybas labai purvinas, galima trumpai perlieti šaltu tekančiu vandeniu, bet jo negalima palikti dubenyje mirkti.

    Grybai greitai sugeria vandenį, todėl permirkę tampa minkšti ir praranda dalį aromato, o džiovinant ilgiau lieka drėgni. Po greito perplovimo juos būtina kruopščiai nusausinti, ypač jei tai lakštiniai grybai, kur tarp lakštelių dažnai pasislepia smėlis.

    Kaip pjaustyti, kad džiūtų tolygiai?

    Prieš džiovinimą svarbiausia suvienodinti gabalėlių storį, kad visi džiūtų panašiu tempu. Kepurėles patogu pjaustyti maždaug 3–5 milimetrų riekelėmis, o kotus taip pat supjaustyti plonai; itin storus galima perpjauti išilgai.

    Gabaliukai turi gulėti laisvai ir nesiliesti, nes oro cirkuliacija tiesiogiai veikia džiūvimo greitį. Džiovinant ant sietelių ar grotelių verta kelis kartus patikrinti ir apversti, kad neliktų drėgnų vietų viduryje.

    Temperatūra ir oras: kas svarbiausia?

    Džiovyklėje dažniausiai rekomenduojama laikytis maždaug 40–50 laipsnių temperatūros ir džiovinti kelias valandas, priklausomai nuo rūšies ir gabalėlių dydžio. Jei džiovinate keliais aukštais, naudinga periodiškai sukeisti sietelius vietomis, kad šiluma pasiskirstytų tolygiai.

    Orkaitėje taip pat tinka apie 40–50 laipsnių ir oro pūtimo režimas, o durelės turėtų likti pravertos, kad pasišalintų garai. Kai drėgmė neišeina, grybas iš išorės gali atrodyti sausas, bet viduje likti minkštas, o vėliau imti pelyti.

    Alternatyva yra džiovinimas suveriant ant siūlo ir pakabinant gerai vėdinamoje vietoje, tačiau tai labiau priklauso nuo oro sąlygų ir užtrunka ilgiau. Tinkamai išdžiovinti grybai būna lengvi, sausi ir lengvai lūžta, o ne linksta.

    Kaip laikyti, kad neprarastų kvapo?

    Atvėsintą džiovintą derlių reikėtų laikyti sandariame inde, sausoje ir tamsioje vietoje. Drėgmė yra pagrindinis priešas, todėl indas turi gerai užsidaryti, o jei patalpa drėgna, verta dažniau patikrinti, ar grybas neatsigavo.

    Tinkamai nuvalyti ir švelniai išdžiovinti grybai išlaiko ryškų miško aromatą net po kelių mėnesių. Būtent todėl svarbiausia neskubėti mirkyti ir nekelti temperatūros, kai norisi procesą pagreitinti.

  • Miško grybų džiovinimo klaidos, kurios atima aromatą: kaip valyti ir džiovinti teisingai

    Miško grybų sezonui įsibėgėjus, daugelis suskumba ruošti atsargas žiemai, tačiau būtent pirmi žingsniai namuose dažniausiai lemia rezultatą. Netinkamai nuvalyti ar per karštai džiovinti grybai praranda kvapą, patamsėja ir gali pradėti pelyti laikymo metu. Todėl svarbiausia ne greitis, o tvarkingas paruošimas ir tinkama temperatūra.

    Grybus geriausia tvarkyti iškart grįžus iš miško, kol nešvarumai dar nepridžiūvę. Pirmiausia kiekvieną grybą apžiūrėkite ir pirštais arba mažu peiliuku nuimkite samanų, spyglių ir žemių gabalėlius. Tuomet nupjaukite apatinę koto dalį, kuri dažniausiai būna labiausiai užteršta.

    Smėlį ir prilipusias žemes patogiausia nuvalyti minkštu šepetėliu arba drėgnu popieriniu rankšluosčiu. Be reikalo mirkyti nereikėtų, nes grybai greitai sugeria vandenį ir vėliau džiūsta lėčiau, o tekstūra tampa prastesnė. Jei nešvarumų daug, grybus galima trumpai perlieti šaltu tekančiu vandeniu ir iškart kruopščiai nusausinti.

    Pjaustymas prieš džiovinimą

    Vienodo storio gabalėliai džiūsta tolygiai, todėl tai vienas svarbiausių kokybės kriterijų. Mažus grybus galima džiovinti sveikus, o didesnius geriau pjaustyti, kad vidus neliktų drėgnas. Kepurėles patogu pjaustyti maždaug 3–5 mm storio riekelėmis, o storesnius kotus galima perskelti išilgai.

    Gabalėlius dėkite laisvai, kad nesiliestų ir tarp jų cirkuliuotų oras. Jei grybai suguldomi per tankiai, džiūvimas sulėtėja, o kai kuriose vietose gali kauptis drėgmė. Džiovinimo metu verta periodiškai patikrinti, ar visi gabalėliai džiūsta vienodai, ir, jei reikia, juos apversti.

    Kokia džiovinimo temperatūra geriausia?

    Dažniausiai rekomenduojama laikytis 40–50 laipsnių temperatūros, nes ji leidžia pašalinti drėgmę neperkeptant grybų. Patogiausia naudoti elektrinę džiovyklę: grybus išdėliokite ant grotelių, nustatykite 40–50 laipsnių ir džiovinkite kelias valandas, atsižvelgdami į rūšį ir gabalėlių storį. Kad procesas vyktų tolygiai, lentynėles pravartu kartkartėmis sukeisti vietomis.

    Jei naudojate orkaitę, pravartu įjungti karšto oro režimą ir palaikyti tuos pačius 40–50 laipsnių. Duris reikėtų palikti praviras, kad pasišalintų garai ir drėgmė nekauptųsi viduje. Taip pat galima grybus suverti ant siūlo ir pakabinti sausoje, gerai vėdinamoje vietoje, tačiau šis būdas labiau priklauso nuo patalpų drėgmės ir paprastai trunka ilgiau.

    Kaip suprasti, kad grybai jau išdžiūvę?

    Tinkamai išdžiovinti grybai turi būti lengvi, sausi ir trapūs, o sulenkus ar perlaužus aiškiai lūžti, o ne lankstytis. Jei gabalėliai dar minkšti ar viduje jaučiasi drėgmė, jų laikyti sandariai negalima, nes padidėja pelėsio rizika. Baigus džiovinimą grybams leiskite atvėsti ir tik tada sudėkite į sandarų, sausą indą.

    Laikymui geriausiai tinka tamsi ir vėsi vieta, nes šviesa ir šiluma greičiau silpnina aromatą. Jei džiovinti grybai laikomi tinkamai, jų kvapas ir skonis gali išlikti ryškus daug mėnesių. Būtent todėl verta skirti papildomas kelias minutes kruopščiam valymui ir kantriam džiovinimui.

  • Vengrija artėja prie grįžimo į „Horizon Europe“: valdžia žada atverti įšaldytas ES mokslo lėšas

    Vengrija artėja prie grįžimo į „Horizon Europe“: valdžia žada atverti įšaldytas ES mokslo lėšas

    Vengrija skelbia pašalinusi teisinius barjerus, kurie pastaraisiais metais ribojo šalies dalyvavimą Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizon Europe“. Šis žingsnis galėtų atverti kelią vėl naudotis ES finansuojamais projektais ir tarptautinėmis partnerystėmis.

    Vengrijos mokslo ir technologijų ministras Zoltán Tanács teigė, kad šalis pakeitė aukštojo mokslo valdymo modelį taip, kad jis atitiktų su Europos Komisija suderintus techninius kriterijus. Pasak jo, pertvarka turėjo panaikinti struktūras, kėlusiais interesų konflikto rizikas.

    „Teisiškai mes jau sugrįžome“, – sakė Zoltán Tanács.

    Europos Komisijos atstovas nurodė, kad Briuselis dar nėra oficialiai gavęs pranešimo apie užbaigtus pokyčius. Tai reiškia, kad sprendimai dėl praktinio dalyvavimo ir finansavimo atnaujinimo priklausys nuo formalaus vertinimo ir administracinių procedūrų.

    Vengrijos galimybės pilnai dalyvauti „Horizon Europe“ buvo apribotos 2022 metais, kai ES institucijos išreiškė susirūpinimą dėl vadinamųjų viešojo intereso patikos fondų, per kuriuos buvo valdoma dalis universitetų. Šios struktūros, pasak ES, galėjo sudaryti sąlygas interesų konfliktams ir nepakankamai skaidriam sprendimų priėmimui, todėl Vengrija buvo iš dalies atskirta nuo daugelio ES finansuojamų mokslinių konsorciumų.

    „Horizon Europe“ yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų programa 2021–2027 metų laikotarpiui, kurios bendra biudžeto apimtis siekia apie 95 milijardus eurų. Programoje finansuojami tiek fundamentiniai tyrimai, tiek taikomieji projektai, orientuoti į pramonės konkurencingumą, sveikatą, klimatą, energetiką ir skaitmeninę transformaciją.

    Ministro teigimu, dėl apribojimų Vengrijos mokslo institucijos patyrė didelių nuostolių, nes buvo prarastos galimybės dalyvauti bendruose Europos projektuose, pritraukti tarptautines komandas ir užsitikrinti ilgalaikį finansavimą. Jis prognozavo, kad lėšų atlaisvinimas galėtų įvykti iki metų pabaigos, jei administracinės procedūros bus užbaigtos sklandžiai.

    Vengrija taip pat sieja sugrįžimą į ES programas su ambicijomis stiprinti dirbtinio intelekto kryptį. Pasak Zoltán Tanács, šalis svarsto steigti šimtus naujų profesūrų ir plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, kad DI tyrimai ir kompetencijos vystymas vyktų kartu su Europos partneriais.

    Politinis kontekstas taip pat svarbus: po premjero Péter Magyar pergalės 2026 metais Budapeštas viešai deklaruoja siekį normalizuoti santykius su Briuseliu ir susigrąžinti užstrigusį finansavimą. ES signalizuoja, kad progresas vertinamas per realiai įgyvendinamas reformas, o ne vien viešus pažadus, todėl galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar pakeitimai bus laikomi tvariais ir įgyvendintais praktikoje.

  • „Coinbase“ prašo SEC leidimo 24/7 akcijų perpetualioms: kas tai ir ką tai reikštų JAV rinkai

    „Coinbase“ prašo SEC leidimo 24/7 akcijų perpetualioms: kas tai ir ką tai reikštų JAV rinkai

    Didžiausia JAV kriptovaliutų birža „Coinbase“ siekia gauti Vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) pritarimą, kad galėtų siūlyti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę prekiaujamus akcijų perpetualių sandorius. Tokie produktai jau turi paklausą tarptautinėse rinkose, tačiau JAV jų kelias iki šiol buvo ribotas dėl griežtesnio reguliavimo.

    Apie žingsnį į priekį bendrovė pranešė pateikusi registracijos pranešimo formą SEC, tikėdamasi pradėti listinguoti vadinamuosius equity perpetuals. Bendrovė pabrėžia, kad siekia reguliuojamo formato, kuris, jos teigimu, atvertų JAV investuotojams aiškesnes taisykles ir apsaugas, kurių dažnai trūksta užsienio platformose.

    „Akcijų perpetualių sandorių paklausa tarptautiniu mastu jau įrodyta, todėl mus džiugina galimybė JAV investuotojams pasiūlyti reguliuojamą kelią“, – sakė „Coinbase“ politikos vadovas Faryar Shirzad.

    Vien SEC pritarimo neužtektų: „Coinbase“ taip pat reikėtų prekių ateities sandorių reguliuotojo – Prekių ateities sandorių komisijos (CFTC) – „žalios šviesos“. JAV praktikoje tai ypač svarbu, nes išvestinių finansinių priemonių priežiūra dažnai persidengia, o produktų priskyrimas konkrečiam reguliatoriui priklauso nuo struktūros ir rizikų.

    Perpetuals, arba perpetuallūs ateities sandoriai, yra išvestinė finansinė priemonė be galiojimo pabaigos datos. Jie leidžia spekuliuoti turto kainos pokyčiais jo realiai neįsigyjant, o pozicijos dažniausiai palaikomos naudojant užstatą ir kasdienius ar periodinius atsiskaitymus, kurie padeda priartinti kainą prie bazinio turto rinkos.

    „Coinbase“ jau yra žengusi į šią kryptį: 2026 metų kovo mėnesį bendrovė paskelbė apie perpetualių ateities sandorių startą ne JAV rinkoms, leisdama prekiauti sutartimis, susietomis su atskiromis akcijomis. Tarp minimų bazinių aktyvų – „Apple“, „Microsoft“, „NVIDIA“ ir „Amazon“, tačiau JAV investuotojams tokie instrumentai kol kas nėra plačiai prieinami per reguliuojamus kanalus.

    Reguliuotos 24/7 prekybos idėja pastaruoju metu įgauna pagreitį: CFTC jau yra leidusi pradėti listinguoti bitkoino perpetualių ateities sandorius JAV, kai jos darbuotojai pritarė atitinkamiems pasiūlymams. Vėliau reguliuotojas taip pat inicijavo konsultacijas dėl naftos perpetualių sutarčių ir nepertraukiamos prekybos modelio, kas signalizuoja platesnį interesą modernizuoti rinkos infrastruktūrą.

    Šios diskusijos įgauna svorį ir dėl to, kad nemaža perpetualių sandorių rinkos dalis iki šiol veikia už JAV ribų, platformose, kurios nėra prižiūrimos JAV reguliatorių. Tokia aplinka dažnai reiškia didesnę sandorio šalies riziką, mažesnį skaidrumą ir ribotesnes teisių gynimo galimybes, jei kyla ginčas ar sutrinka prekyba.

    Pastaraisiais mėnesiais išskirtinio dėmesio sulaukė ir „Hyperliquid“, kuri išpopuliarėjo tarp kriptovaliutų išvestinių priemonių prekiautojų. JAV politinėje darbotvarkėje taip pat nuskambėjo signalų, kad ieškoma būdų, kaip tokio tipo perp prekybą priartinti prie „visiškai atitinkančio reikalavimus ir teisėto“ modelio, nors konkretūs sprendimai priklausys nuo reguliavimo architektūros ir priežiūros praktikos.

    Jei „Coinbase“ gautų reikalingus pritarimus, tai galėtų tapti reikšmingu precedentu: 24/7 akcijų išvestinių produktų pasiūla per reguliuojamą kanalą sustiprintų konkurenciją ir galimai keistų investuotojų lūkesčius dėl prekybos laiko, likvidumo ir rizikos valdymo priemonių. Kartu tai keltų klausimų dėl rinkos stabilumo, maržos reikalavimų, investuotojų tinkamumo vertinimo ir to, kaip 24/7 režimas derėtų su tradicine akcijų biržų prekybos bei atsiskaitymų infrastruktūra.

  • AMC akcijos šoktelėjo 21 proc.: vadovas kritikuoja „Robinhood“ dėl tokenizuotų akcijų siūlymo

    AMC akcijos šoktelėjo 21 proc.: vadovas kritikuoja „Robinhood“ dėl tokenizuotų akcijų siūlymo

    Kas sukėlė staigų kainos šuolį

    JAV kino teatrų tinklą valdanti AMC akcijų kaina prekyboje po oficialių biržos valandų šoktelėjo apie 21 proc. Impulsą suteikė viešas bendrovės vadovo Adamo Arono pareiškimas, nukreiptas į „Robinhood“ sprendimą siūlyti vadinamąsias tokenizuotas JAV akcijas.

    Pasak A. Arono, AMC nedalyvavo kuriant šiuos produktus ir su jais neturi jokio ryšio. Jis taip pat suabejojo, kaip tokia pasiūla gali būti teisėta, jei produktai nėra registruoti pagal JAV vertybinių popierių reguliavimą.

    „Ši praktika man atrodo nepateisinama. Kaip tai apskritai gali būti teisėta? Mes su tuo neturime jokio ryšio ir to nepritariame“, – sakė Adam Aron.

    Bendrovės vadovas pridūrė, kad situaciją nedelsiant peržiūrės išoriniai AMC vertybinių popierių teisės konsultantai. Tokie pareiškimai rinkoje dažnai interpretuojami kaip signalas apie galimus teisinius veiksmus arba oficialius kreipimusis į priežiūros institucijas.

    Kaip veikia tokenizuotos akcijos

    „Robinhood“ dokumentuose tokenizuotos akcijos apibūdinamos kaip tokenizuoti skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia su grupe susijusi užsienyje registruota struktūra. Praktikoje tai reiškia, kad pirkėjas gauna kainos pokyčių ekspoziciją, tačiau neįgyja pačios akcijos nuosavybės ir akcininko teisių.

    Tokia konstrukcija skiriasi nuo tradicinio investavimo per biržą, kur investuotojas paprastai tampa akcijų savininku per tarpininką ir gali turėti balsavimo ar kitų akcininko teisių. Tokenizuotų produktų atveju pagrindinė vertė siejama su išvestiniu instrumentu ir jo emitento įsipareigojimais.

    Įmonė taip pat nurodo, kad šie tokenai nėra registruoti kaip vertybiniai popieriai JAV ir neturėtų būti siūlomi JAV rinkoje. Dėl šios priežasties tokie produktai atsiduria reguliavimo pilkojoje zonoje, ypač kai informacija pasiekia mažmeninius investuotojus socialiniuose tinkluose.

    „Robinhood“ atsakas ir platesnis kontekstas

    „Robinhood“ vadovas Vladas Tenevas į A. Arono kritiką sureagavo klausimu, kokia konkreti problema kelia nerimą. Vieša diskusija išryškino esminę įtampą tarp inovacijų, leidžiančių prekiauti beveik visą parą, ir klasikinės kapitalo rinkų logikos, kuri remiasi aiškia nuosavybe bei priežiūra.

    Tokenizuotų vertybinių popierių populiarumą dažniausiai lemia pažadai dėl greitesnių atsiskaitymų, prekybos už tradicinių biržų darbo valandų ribų ir patogaus naudojimo per kriptovaliutų infrastruktūrą. Tačiau didėjant apimtims, daugiau dėmesio sulaukia investuotojų apsauga, informacijos atskleidimas ir klausimas, kas atsako už produkto rizikas.

    Šis ginčas nėra pirmas panašus atvejis, kai įmonės viešai atsiriboja nuo tokenizuotų produktų, susietų su jų akcijomis ar pavadinimu. Tokiose situacijose pagrindinė rizika tampa reputacinė ir reguliacinė: net jei emitentas teigia siūlantis tik išvestinę ekspoziciją, dalis investuotojų gali klaidingai suprasti, kad įsigyja tikras akcijas.

    Rinkoje artimiausiu metu dėmesys gali krypti į tai, ar bus sulaukta oficialių vertybinių popierių priežiūros institucijų komentarų ir ar AMC imsis konkrečių teisinių žingsnių. Tokie veiksmai gali turėti įtakos ne tik vienai platformai, bet ir platesnei tokenizuotų finansinių produktų plėtros krypčiai.

  • JAV bitkoino ETF fiksuoja didžiausią įplaukų dieną nuo sausio: į fondus įtekėjo 620 mln. eurų

    JAV bitkoino ETF fiksuoja didžiausią įplaukų dieną nuo sausio: į fondus įtekėjo 620 mln. eurų

    JAV biržoje prekiaujami momentiniai bitkoino ETF per vieną dieną pritraukė didžiausias grynąsias įplaukas nuo sausio vidurio. Remiantis rinkos duomenų suvestinėmis, bendra įplaukų suma siekė apie 620 mln. eurų, o didžiausia dalis teko didžiausiam pagal valdomą turtą fondui.

    Didžiausią grynųjų įplaukų dalį sugeneravo „BlackRock“ fondas „iShares Bitcoin Trust“ (IBIT) – į jį per dieną nukreipta apie 386 mln. eurų. Įplaukas taip pat fiksavo ir kiti JAV momentiniai bitkoino ETF, tarp jų – „Fidelity“ bei „Grayscale“ valdomos priemonės.

    Kas stumia ETF įplaukas?

    Rinkos dalyviai šį šuolį sieja su atsigavusiomis lūkesčių nuotaikomis dėl makroekonomikos ir palūkanų normų trajektorijos. Kai investuotojai ima tikėtis stabilesnės infliacijos ir mažesnės palūkanų kėlimo rizikos, didėja apetitas rizikingesniam turtui, įskaitant kriptoturtą.

    Analitikų vertinimu, įplaukos į ETF dažniau rodo ne trumpalaikes spekuliacijas, o didesnių investuotojų sprendimus skirti dalį portfelio tokiai turto klasei. ETF formatas institucijoms patrauklus tuo, kad suteikia prieigą prie bitkoino per reguliuojamą, biržoje prekiaujamą produktą, nereikalaujant tiesiogiai laikyti kriptovaliutos.

    „Įplaukų koncentracija IBIT fonde išduoda institucinį pasirinkimą: tai dažnai yra priemonė, per kurią patogiau įgyvendinti didesnio masto alokaciją, o ne vienadienį statymą“, – sakė kriptoturto rinkos analitikė Rachael Lucas.

    Rinka stebi palūkanas ir duomenis

    Artimiausiu laikotarpiu kriptoturto kainų kryptį, kaip ir anksčiau, gali lemti JAV ekonominiai rodikliai bei centrinių bankų signalai. Investuotojai paprastai jautriai reaguoja į užimtumo, infliacijos ir vartojimo duomenis, nes jie daro įtaką lūkesčiams dėl palūkanų normų.

    Po šio įplaukų šuolio bitkoino kaina sugrįžo virš 68 900 eurų ribos ir vėliau laikėsi netoli 68 800 eurų. Rinkos dalyviai dabar vertina, ar didesnės ETF įplaukos taps tvaresne tendencija, ar tai buvo vienkartinis impulsas, susijęs su konkrečia diena ir lūkesčių pokyčiu.

    Ką tai gali reikšti ilgesniam laikui?

    Analitikai atkreipia dėmesį ir į koreliacijų pokyčius: bitkoino ryšys su auksu pastaruoju metu stiprėjo, o sąsajos su pagrindiniais JAV akcijų indeksais kai kuriais laikotarpiais silpo. Jei ši kryptis išsilaikytų, dalis investuotojų bitkoiną galėtų vertinti ne tik kaip rizikingą augimo turtą, bet ir kaip galimą apsidraudimo priemonę nuo infliacijos, nors toks vertinimas rinkoje išlieka nevienareikšmis.

    Tolesnė kryptis priklausys nuo naujų makroekonominių signalų ir to, ar ETF srautai išsilaikys kelias sesijas iš eilės. Jei įplaukos tęsis, tai gali sustiprinti rinkos pasitikėjimą, kad didieji investuotojai pamažu didina ekspoziciją bitkoinui per reguliuojamus fondus.