CP v2

Blog

  • AMC akcijos šoktelėjo 21 proc.: vadovas kritikuoja „Robinhood“ dėl tokenizuotų akcijų siūlymo

    AMC akcijos šoktelėjo 21 proc.: vadovas kritikuoja „Robinhood“ dėl tokenizuotų akcijų siūlymo

    Kas sukėlė staigų kainos šuolį

    JAV kino teatrų tinklą valdanti AMC akcijų kaina prekyboje po oficialių biržos valandų šoktelėjo apie 21 proc. Impulsą suteikė viešas bendrovės vadovo Adamo Arono pareiškimas, nukreiptas į „Robinhood“ sprendimą siūlyti vadinamąsias tokenizuotas JAV akcijas.

    Pasak A. Arono, AMC nedalyvavo kuriant šiuos produktus ir su jais neturi jokio ryšio. Jis taip pat suabejojo, kaip tokia pasiūla gali būti teisėta, jei produktai nėra registruoti pagal JAV vertybinių popierių reguliavimą.

    „Ši praktika man atrodo nepateisinama. Kaip tai apskritai gali būti teisėta? Mes su tuo neturime jokio ryšio ir to nepritariame“, – sakė Adam Aron.

    Bendrovės vadovas pridūrė, kad situaciją nedelsiant peržiūrės išoriniai AMC vertybinių popierių teisės konsultantai. Tokie pareiškimai rinkoje dažnai interpretuojami kaip signalas apie galimus teisinius veiksmus arba oficialius kreipimusis į priežiūros institucijas.

    Kaip veikia tokenizuotos akcijos

    „Robinhood“ dokumentuose tokenizuotos akcijos apibūdinamos kaip tokenizuoti skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia su grupe susijusi užsienyje registruota struktūra. Praktikoje tai reiškia, kad pirkėjas gauna kainos pokyčių ekspoziciją, tačiau neįgyja pačios akcijos nuosavybės ir akcininko teisių.

    Tokia konstrukcija skiriasi nuo tradicinio investavimo per biržą, kur investuotojas paprastai tampa akcijų savininku per tarpininką ir gali turėti balsavimo ar kitų akcininko teisių. Tokenizuotų produktų atveju pagrindinė vertė siejama su išvestiniu instrumentu ir jo emitento įsipareigojimais.

    Įmonė taip pat nurodo, kad šie tokenai nėra registruoti kaip vertybiniai popieriai JAV ir neturėtų būti siūlomi JAV rinkoje. Dėl šios priežasties tokie produktai atsiduria reguliavimo pilkojoje zonoje, ypač kai informacija pasiekia mažmeninius investuotojus socialiniuose tinkluose.

    „Robinhood“ atsakas ir platesnis kontekstas

    „Robinhood“ vadovas Vladas Tenevas į A. Arono kritiką sureagavo klausimu, kokia konkreti problema kelia nerimą. Vieša diskusija išryškino esminę įtampą tarp inovacijų, leidžiančių prekiauti beveik visą parą, ir klasikinės kapitalo rinkų logikos, kuri remiasi aiškia nuosavybe bei priežiūra.

    Tokenizuotų vertybinių popierių populiarumą dažniausiai lemia pažadai dėl greitesnių atsiskaitymų, prekybos už tradicinių biržų darbo valandų ribų ir patogaus naudojimo per kriptovaliutų infrastruktūrą. Tačiau didėjant apimtims, daugiau dėmesio sulaukia investuotojų apsauga, informacijos atskleidimas ir klausimas, kas atsako už produkto rizikas.

    Šis ginčas nėra pirmas panašus atvejis, kai įmonės viešai atsiriboja nuo tokenizuotų produktų, susietų su jų akcijomis ar pavadinimu. Tokiose situacijose pagrindinė rizika tampa reputacinė ir reguliacinė: net jei emitentas teigia siūlantis tik išvestinę ekspoziciją, dalis investuotojų gali klaidingai suprasti, kad įsigyja tikras akcijas.

    Rinkoje artimiausiu metu dėmesys gali krypti į tai, ar bus sulaukta oficialių vertybinių popierių priežiūros institucijų komentarų ir ar AMC imsis konkrečių teisinių žingsnių. Tokie veiksmai gali turėti įtakos ne tik vienai platformai, bet ir platesnei tokenizuotų finansinių produktų plėtros krypčiai.

  • JAV bitkoino ETF fiksuoja didžiausią įplaukų dieną nuo sausio: į fondus įtekėjo 620 mln. eurų

    JAV bitkoino ETF fiksuoja didžiausią įplaukų dieną nuo sausio: į fondus įtekėjo 620 mln. eurų

    JAV biržoje prekiaujami momentiniai bitkoino ETF per vieną dieną pritraukė didžiausias grynąsias įplaukas nuo sausio vidurio. Remiantis rinkos duomenų suvestinėmis, bendra įplaukų suma siekė apie 620 mln. eurų, o didžiausia dalis teko didžiausiam pagal valdomą turtą fondui.

    Didžiausią grynųjų įplaukų dalį sugeneravo „BlackRock“ fondas „iShares Bitcoin Trust“ (IBIT) – į jį per dieną nukreipta apie 386 mln. eurų. Įplaukas taip pat fiksavo ir kiti JAV momentiniai bitkoino ETF, tarp jų – „Fidelity“ bei „Grayscale“ valdomos priemonės.

    Kas stumia ETF įplaukas?

    Rinkos dalyviai šį šuolį sieja su atsigavusiomis lūkesčių nuotaikomis dėl makroekonomikos ir palūkanų normų trajektorijos. Kai investuotojai ima tikėtis stabilesnės infliacijos ir mažesnės palūkanų kėlimo rizikos, didėja apetitas rizikingesniam turtui, įskaitant kriptoturtą.

    Analitikų vertinimu, įplaukos į ETF dažniau rodo ne trumpalaikes spekuliacijas, o didesnių investuotojų sprendimus skirti dalį portfelio tokiai turto klasei. ETF formatas institucijoms patrauklus tuo, kad suteikia prieigą prie bitkoino per reguliuojamą, biržoje prekiaujamą produktą, nereikalaujant tiesiogiai laikyti kriptovaliutos.

    „Įplaukų koncentracija IBIT fonde išduoda institucinį pasirinkimą: tai dažnai yra priemonė, per kurią patogiau įgyvendinti didesnio masto alokaciją, o ne vienadienį statymą“, – sakė kriptoturto rinkos analitikė Rachael Lucas.

    Rinka stebi palūkanas ir duomenis

    Artimiausiu laikotarpiu kriptoturto kainų kryptį, kaip ir anksčiau, gali lemti JAV ekonominiai rodikliai bei centrinių bankų signalai. Investuotojai paprastai jautriai reaguoja į užimtumo, infliacijos ir vartojimo duomenis, nes jie daro įtaką lūkesčiams dėl palūkanų normų.

    Po šio įplaukų šuolio bitkoino kaina sugrįžo virš 68 900 eurų ribos ir vėliau laikėsi netoli 68 800 eurų. Rinkos dalyviai dabar vertina, ar didesnės ETF įplaukos taps tvaresne tendencija, ar tai buvo vienkartinis impulsas, susijęs su konkrečia diena ir lūkesčių pokyčiu.

    Ką tai gali reikšti ilgesniam laikui?

    Analitikai atkreipia dėmesį ir į koreliacijų pokyčius: bitkoino ryšys su auksu pastaruoju metu stiprėjo, o sąsajos su pagrindiniais JAV akcijų indeksais kai kuriais laikotarpiais silpo. Jei ši kryptis išsilaikytų, dalis investuotojų bitkoiną galėtų vertinti ne tik kaip rizikingą augimo turtą, bet ir kaip galimą apsidraudimo priemonę nuo infliacijos, nors toks vertinimas rinkoje išlieka nevienareikšmis.

    Tolesnė kryptis priklausys nuo naujų makroekonominių signalų ir to, ar ETF srautai išsilaikys kelias sesijas iš eilės. Jei įplaukos tęsis, tai gali sustiprinti rinkos pasitikėjimą, kad didieji investuotojai pamažu didina ekspoziciją bitkoinui per reguliuojamus fondus.

  • Pietų Korėja nuo 2027 metų žada tokenizuoti akcijas ir obligacijas: planas trimis etapais

    Pietų Korėja nuo 2027 metų žada tokenizuoti akcijas ir obligacijas: planas trimis etapais

    Pietų Korėjos finansų reguliuotojas pranešė kuriantis tokenizavimo infrastruktūrą, kuri ateityje būtų pritaikoma įvairių rūšių vertybiniams popieriams, įskaitant akcijas, obligacijas ir fondus. Tikslas – sukurti aiškias taisykles ir techninį pagrindą, kad vertybiniai popieriai galėtų būti leidžiami ir apskaitomi naudojant blokų grandinės sprendimus.

    Šis pranešimas paskelbtas po konsultacinės grupės dėl tokenizuotų vertybinių popierių posėdžio. Pietų Korėja jau patvirtino teisės aktų pakeitimus, kurie numato teisinį blokų grandine paremtų vertybinių popierių pripažinimą, o jų įsigaliojimas numatytas 2027 metų vasario 4 dieną.

    Trys etapai iki platesnės rinkos

    Reguliuotojo planas suskirstytas į tris etapus, kad perėjimas vyktų palaipsniui ir būtų galima įvertinti rizikas. Pirmajame etape numatoma pradėti nuo ribotesnių instrumentų, daugiausia skirtų instituciniams investuotojams, taip mažinant galimą poveikį mažmeninei rinkai.

    Pirmajame etape daug dėmesio skiriama privačioms pinigų rinkos fondų struktūroms ir privačioms įmonių obligacijoms. Taip pat numatoma pradėti akcijų tokenizavimą nuo nelistinguojamų akcijų, naudojant patikėjimo modelį, kai pačios akcijos lieka esamoje sistemoje, o investuotojai gauna tokenizuotą patikėjimo naudos gavėjo vertybinį popierių.

    Antrasis etapas būtų pradedamas tuomet, jei pirmojo etapo veikimas bus įvertintas kaip stabilus ir saugus. Tokiu atveju infrastruktūra būtų plečiama į viešai siūlomus vertybinius popierius, kad tokenizavimas taptų prieinamas platesnei emisijų ir platinimo praktikai.

    Trečiasis etapas numato atsiskaitymų infrastruktūros perkėlimą į blokų grandinę. Reguliuotojas nurodė siekį sudaryti sąlygas atsiskaityti už tokenizuotus vertybinius popierius naudojant stabilios vertės kriptovaliutas, tačiau tai būtų vėlesnis žingsnis, priklausantis nuo ankstesnių etapų rezultatų ir rinkos pasirengimo.

    Kokie apribojimai ir reikalavimai numatomi?

    Pagal pateiktas gaires, esami vertybinių popierių tarpininkai ir prekybos įmonės galėtų dirbti su tokenizuotais vertybiniais popieriais be papildomos licencijos, jei veiktų pagal jau galiojančių leidimų apimtį. Tuo pačiu nebiržinės prekybos platformoms numatoma pareiga iš anksto suderinti veikimą su Finansų priežiūros tarnyba.

    Mažmeniniams investuotojams nebiržinėse platformose būtų taikoma metinė grynųjų pirkimų riba – 100 000 000 Pietų Korėjos vonų vienoje prekybos vietoje. Perskaičiavus apytikriu kursu, tai sudaro apie 62 000 eurų per metus, tačiau faktinė suma eurais gali svyruoti priklausomai nuo valiutų kurso.

    Taip pat numatytos registracijos taisyklės ne bankų subjektams, kurie norėtų patys tvarkyti investuotojų sąskaitas, susijusias su jų leidžiamais tokenizuotais vertybiniais popieriais. Tokiems emitentams būtų keliami kapitalo ir organizaciniai reikalavimai, įskaitant 4 000 000 000 Pietų Korėjos vonų nuosavo kapitalo kartelę, tai yra apie 2 500 000 eurų.

    Reguliuotojas kaip tarptautinius orientyrus įvardijo „BlackRock“ tokenizuotą fondą „BUIDL“ ir Honkongo tokenizuotas žaliąsias obligacijas. Tai rodo, kad Pietų Korėja savo planą dėlioja atsižvelgdama į jau veikiančius rinkos pavyzdžius ir siekia suderinti inovacijas su investuotojų apsauga.

    Nors tokenizavimas dažnai pristatomas kaip būdas pagreitinti atsiskaitymus ir sumažinti tarpininkų grandinę, praktinis įgyvendinimas priklauso nuo teisinių apibrėžčių, apskaitos suderinamumo ir kibernetinio saugumo. Todėl pasirinktas etapinis modelis leidžia reguliuotojui tikrinti sistemos patikimumą realiomis sąlygomis prieš pereinant prie masiškesnių sprendimų.

  • Pelningas Belgijos „Octave.energy“ pritraukė 10 mln. eurų: baterijų kaupimą ir EMS plės visoje Europoje

    Pelningas Belgijos „Octave.energy“ pritraukė 10 mln. eurų: baterijų kaupimą ir EMS plės visoje Europoje

    Kas pritraukė investuotojus?

    Belgijoje, Mechelene, įsikūręs švariosios energetikos startuolis „Octave.energy“ pritraukė 10 mln. eurų A serijos investiciją, kad paspartintų plėtrą Europoje ir toliau tobulintų baterijų energijos kaupimo sistemas bei energijos valdymo sistemą (EMS). Bendrovė pabrėžia, kad jos sprendimai orientuoti į verslo klientus, kuriems svarbiausia patikimumas ir reali finansinė grąža iš energijos turto.

    Raundą sudarė nuosavo kapitalo ir lankstaus skolos finansavimo derinys. Pagrindiniu investuotoju tapo „SPDG Growth“, o prie finansavimo prisidėjo imec.istart, „BNP Paribas Fortis“ ir KBC.

    „Mes giliai integruojame baterijas su EMS, daug dėmesio skiriame sistemų veikimo laikui ir suteikiame klientams laisvę monetizuoti lankstumą energijos rinkose su pasirinktu optimizatoriumi“, – teigė „Octave.energy“.

    Ką tiksliai kuria „Octave.energy“?

    Įkurta 2020 metais, „Octave.energy“ kuria išmanias baterijų energijos kaupimo sistemas pramonės įmonėms, smulkiajam ir vidutiniam verslui bei žemės ūkio sektoriui. Bendrovės kelias prasidėjo nuo nuosavos žiedinės ekonomikos principais grįstos baterijų saugyklos kūrimo, į ją integruojant valdymą ir stebėseną.

    Dabar įmonė akcentuoja pirmo gyvavimo ciklo LFP (ličio geležies fosfato) baterijų sprendimus ir siūlo integruotą paketą: pačias baterijas, EMS bei turto valdymo platformą. Tokia architektūra leidžia ne tik „pastatyti“ bateriją, bet ir nuolat optimizuoti jos veikimą pagal vartojimo, gamybos bei tinklo sąlygas.

    Kodėl baterijos verslui tampa būtinybe?

    „Octave.energy“ teigimu, elektrifikacija Europoje spartėja greičiau, nei spėja augti elektros tinklų pralaidumas. Daugeliui įmonių tai reiškia tinklo apkrovos ribojimus, kainų svyravimus ir praktines kliūtis greitai didinti gamybą, elektrifikuoti procesus ar diegti didesnės galios įrangą.

    Įmonė akcentuoja, kad baterija pati savaime neišsprendžia visų problemų, jei nėra išmanaus valdymo. EMS leidžia didinti savos saulės energijos panaudojimą, mažinti galios pikus, išmaniai valdyti elektromobilių įkrovimą, o tinklo ribojimų zonose efektyviau planuoti papildomos galios poreikį.

    Pasak bendrovės, nuo veiklos pradžios ji pristatė baterijų sistemas, kurių bendra energijos talpa viršija 200 MWh, ir aptarnavo daugiau nei 400 įmonių. Tarp klientų minimi „Colruyt Group“, „McDonald’s“, „Eneco“, „Naturgy“ ir „Nextensa“.

    „Octave.energy“ nurodo, kad pelningai dirba trejus metus iš eilės, o 2025 metais sugeneravo 16 mln. eurų pajamų. Naujas kapitalas bus naudojamas plėsti pardavimų ir operacijų komandas Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje bei augti per diegimo partnerių tinklą.

    Pirmieji projektai jau veikia Liuksemburge, Nyderlanduose ir Ispanijoje. Bendrovė taip pat investuos į EMS ir turto valdymo platformų vystymą, siekdama užtikrinti, kad baterijų sistemos patikimai veiktų per visą eksploatavimo laikotarpį.

  • „Andreessen Horowitz“ remiama „OpenReserve“ gavo preliminarų OCC pritarimą nacionalinio banko chartijai

    Rizikos kapitalo bendrovės „Andreessen Horowitz“ remiama finansinių technologijų įmonė „OpenReserve“ sulaukė preliminaraus sąlyginio JAV Valiutos kontrolieriaus tarnybos (OCC) pritarimo kurti pilno aptarnavimo nacionalinį banką. Tai vienas ryškesnių pastarojo meto signalų, kad JAV reguliuotojas ieško kelio, kaip naujus skaitmeninės finansų infrastruktūros modelius perkelti į federalinės priežiūros rėmus.

    OCC nurodė, kad prieš bankui pradedant veiklą „OpenReserve“ privalės sukaupti ne mažiau kaip 210 milijonų eurų pradinio apmokėto kapitalo, atskaičius organizacines ir pasirengimo veiklai išlaidas. Taip pat pirmuosius trejus veiklos metus bankas turės palaikyti ne mažesnį kaip 12 proc. pirmojo lygio sverto kapitalo rodiklį, kuris rodo atsparumą nuostoliams.

    „OpenReserve“ įkurta 2025 metais, o jos kuriamas modelis remiasi programuojama pagrindine apskaitos sistema ir atsiskaitymais grandinėje. Bendrovė viešai deklaruoja, kad planuojamų paslaugų spektras apimtų indėlius ir skolinimą, mokėjimus, iždo paslaugas, skaitmeninio turto saugojimą, taip pat tarptautinę korespondentinę bankininkystę.

    Reguliuotojo dokumentuose taip pat minima, kad „OpenReserve“ ketina steigti visiškai valdomą dukterinę bendrovę, kuri rūpintųsi JAV doleriais denominuotų, rezervu užtikrintų stabilios vertės kriptovaliutų išleidimu, saugojimu, konvertavimu ir mokėjimais. OCC pažymėjo, kad ši dukterinė struktūra dar nėra pateikusi atskiros paraiškos, todėl jos vertinimas būtų atskiras procesas.

    Įmonė anksčiau pritraukė apie 23 milijonus eurų siekusią pradinę investiciją, kurią vedė „a16z crypto“, o prie finansavimo prisidėjo ir kiti rinkos dalyviai. Investuotojų pusėje akcentuojama, kad didesnė bankinių paslaugų konkurencija ir technologiniai sprendimai galėtų atnešti naudos tiek JAV vartotojams, tiek tarptautinėms įmonėms.

    Preliminarus pritarimas nereiškia automatinio starto. Prieš pradėdama veiklą „OpenReserve“ turės įvykdyti OCC priešatidaryminius reikalavimus, gauti galutinį patvirtinimą, siekti FDIC indėlių draudimo bei atlikti su Federaline rezervų sistema susijusius formalumus, įskaitant paraišką dėl Federalinio rezervų banko akcijų.

    Šis sprendimas priimtas platesniame kontekste, kai OCC pastaraisiais metais išduoda daugiau sąlyginių leidimų su skaitmeniniu turtu ar moderniomis atsiskaitymo technologijomis susijusioms finansų institucijoms. Vis dėlto kryptis sulaukia ir kritikos: dalis politikų bei rinkos stebėtojų kelia klausimą, ar tokie modeliai nebandys peržengti Nacionalinio banko akto leidžiamų veiklų ribų, o priežiūra spės paskui technologinius pokyčius.

  • Ispanijos „iPronics“ pritraukė 107,6 mln. eurų: su „NVIDIA“ sieks spartinti DI duomenų centrų tinklus

    Ispanijos „iPronics“ pritraukė 107,6 mln. eurų: su „NVIDIA“ sieks spartinti DI duomenų centrų tinklus

    Didelis raundas ir aiškus tikslas

    Valensijoje įsikūrusi lustinės fotonikos bendrovė „iPronics“ pritraukė apie 107,6 mln. eurų B serijos investiciją. Šis raundas padidino bendrą įmonės finansavimą iki maždaug 152,3 mln. eurų.

    Investiciją kartu vedė „Maverick Silicon“ ir „Light Street Capital“, o prie raundo prisijungė ir „NVIDIA“. Tarp dalyvių minimi ir kiti nauji bei esami investuotojai, įskaitant Europos inovacijų tarybos fondą.

    „Ši „Maverick Silicon“, „Light Street Capital“ ir „NVIDIA“ parama sustiprina mūsų viziją kurti naujos kartos optinio tinklo lyderį. Investicija leis sparčiau komercializuoti sprendimą ir padėti duomenų centrams maksimaliai išnaudoti GPU nepaukojant našumo“, – sakė „iPronics“ vadovas Christianas Dupontas.

    Kodėl duomenų centrai vis dažniau renkasi optiką

    Įmonė specializuojasi optinių grandinių komutavimo sprendimuose, skirtuose DI infrastruktūrai, ir akcentuoja, kad didėjant DI klasteriams auga ir tinklų apkrovos. Tokiose aplinkose ypač svarbios tampa pralaidumo, delsos ir energijos sąnaudų ribos, todėl spartėja perėjimas nuo vario prie optikos.

    DI duomenų centruose didelę dalį sąnaudų sudaro ne vien skaičiavimo įranga, bet ir duomenų perdavimas tarp serverių, lentynų bei skirtingų duomenų centro zonų. Kuo didesni GPU telkiniai, tuo labiau tinklo architektūra tampa lemiamu veiksniu, ar brangi skaičiavimo galia bus efektyviai išnaudota.

    Kas yra „iPronics ONE“ ir ką ji žada

    Pagrindinis bendrovės produktas „iPronics ONE“ apibūdinamas kaip lentynoms paruoštas optinis komutatorius, leidžiantis programuojamai perkonfigūruoti optinį ryšį tarp įrangos. Įmonė teigia, kad sprendimas skirtas dinamiškai pritaikyti jungtis prie besikeičiančių DI darbo krūvių.

    Platformoje integruojamas valdymas, telemetrija ir sąsajos, kurios, pasak bendrovės, leidžia realiu laiku keisti topologiją, gerinti GPU panaudojimą ir mažinti energijos sąnaudas. Praktikoje tai reiškia bandymą sumažinti situacijas, kai skaičiavimo ištekliai laukia duomenų dėl tinklo ribojimų.

    Kur bus panaudoti pinigai

    „iPronics“ skelbia, kad naujas kapitalas bus skirtas operacijų mastelio didinimui, spartesniam komerciniam diegimui ir paklausos augimui atliepti. Taip pat planuojama stiprinti produktų strategiją ir partnerystes, susijusias su DI infrastruktūra.

    Plėtrai JAV bendrovė atidarė biurą Santa Klaroje Kalifornijoje ir ieško naujų darbuotojų, kurie padėtų diegimuose pas klientus ir vystant rinkos kryptį. Įmonė taip pat pranešė apie valdybos ir patariamųjų vaidmenų papildymą, siekiant sustiprinti komercinę ekspansiją.

    Augant DI darbo krūviams, konkurencija dėl efektyvesnio duomenų centrų tinklo spartėja: operatoriai ieško būdų didinti pralaidumą ir mažinti energijos sąnaudas, o gamintojai siūlo sprendimus, leidžiančius lanksčiau valdyti ryšius tarp GPU. „iPronics“ investicija rodo, kad optinio komutavimo technologijos tampa vis svarbesne šios lenktynės dalimi.

  • Kripto bendrovės spaudžia SEC: greitesnės ETF peržiūros ir konfidencialūs juodraščiai iki viešo pateikimo

    Kripto bendrovės spaudžia SEC: greitesnės ETF peržiūros ir konfidencialūs juodraščiai iki viešo pateikimo

    Keli kripto rinkos dalyviai ragina JAV Vertybinių popierių ir biržos komisiją (SEC) sutrumpinti biržoje prekiaujamų fondų (ETF) ir kitų biržoje prekiaujamų produktų paraiškų nagrinėjimą. Pasiūlymai pateikti viešose pastabose, kai SEC svarsto, kaip ateityje vertinti vadinamuosius naujo tipo ETF.

    Tarp pagrindinių siūlymų – galimybė emitentams pateikti registracijos dokumentų juodraščius konfidencialiai, kol paraiška dar nepaskelbta viešai. Kripto turto valdytojai teigia, kad toks mechanizmas mažintų riziką, jog konkurentai per trumpą laiką nukopijuos viešai paskelbtas formuluotes ir pateiks labai panašias paraiškas.

    Kripto turto valdytoja „Grayscale“ taip pat siūlo įtvirtinti aiškesnį SEC atsakymo terminą ir ragina agentūros darbuotojus įsipareigoti pateikti pirminę reakciją per 45 dienas. Panašiai argumentuoja ir „21Shares“, pabrėždama, kad vieši dokumentai tampa lengvu taikiniu greitai atsirandantiems imitaciniams pasiūlymams.

    SEC viešai yra kėlusi klausimą, ar prie paraiškų antplūdžio gali prisidėti ir dirbtinis intelektas, leidžiantis greitai parengti didelės apimties dokumentus. Reguliuotojas atkreipė dėmesį, kad dalis naujo tipo ETF paraiškų pasirodo per itin trumpą laiką ir būna „iš esmės identiškos“.

    Trumpesnė peržiūra ar didesnė rizika?

    Rizikos kapitalo bendrovė „a16z“ ragina trumpinti peržiūros procesą argumentuodama, kad šiandien dauguma pateikimų vyksta elektroniniu būdu, o atskleidimo dokumentai dažnai būna šabloniniai. Anot jos, rinkos juda greičiau nei dabartiniai reguliaciniai terminai, todėl vėluojant sprendimams gali būti prarandamas aktualumas.

    Vis dėlto „a16z“ pabrėžia, kad greitesnis procesas neturėtų reikšti paviršutiniškesnės kontrolės. Tai atspindi dažną rinkos ir reguliuotojų dilemos tašką: kaip sutrumpinti laiką iki produkto starto, bet išlaikyti investuotojų apsaugą ir pakankamą rizikų įvertinimą.

    Kitą pusę akcentuoja prekybos įmonė „Jane Street“, perspėjanti, kad spaudimas kuo greičiau pasirodyti rinkoje gali lemti skubotus registracijos dokumentus. Bendrovė teigia, kad taip lieka mažiau laiko išgryninti fondo struktūrą ir likvidumo sprendimus su rinkos formuotojais.

    „Jane Street“ taip pat siūlo, kad ETF startuodamas turėtų turėti bent du įgaliotuosius dalyvius – rinkos tarpininkus, kurie užtikrina ETF vienetų sukūrimo ir išpirkimo mechanizmą. Tokia nuostata, jų teigimu, galėtų padėti stabilizuoti likvidumą ir sumažinti veiklos sutrikimų riziką.

    Konfidencialumas: rinka nori, bet ne visi pritaria

    Brokerių ir finansinių paslaugų bendrovė „Charles Schwab“ nepritaria idėjai, kad pateikimų procesas taptų visiškai konfidencialus. Jos požiūriu, jei SEC vis dėlto diskutuoja su emitentu neviešai, paraiška turėtų būti paskelbta pakankamai iš anksto – mažiausiai 75 dienos iki įsigaliojimo, kad rinka turėtų laiko įvertinti informaciją.

    Ši pozicija atspindi platesnį principinį konfliktą: emitentai siekia apsaugoti komercines detales ir sumažinti kopijavimo riziką, o rinkos dalyviai – daugiau skaidrumo ir prognozuojamumo. Viešumas ypač svarbus, kai sprendimai gali daryti įtaką tiek investuotojų pasirinkimams, tiek konkurencinei aplinkai.

    Ne tik terminai: staking ir biržų interesai

    Dalis pastabų SEC procesui apima ir platesnius kripto produktų struktūros klausimus. Investicijų bendrovė „Multicoin Capital“ siūlo leisti į neatidėliotino kripto turto produktus įtraukti vadinamuosius stakingo kvitų žetonus, kurie atspindi užrakintą kripto turtą ir potencialias atlygio pajamas.

    „Jito Labs“, „Jito Foundation“ ir „Solana Policy Institute“ taip pat pateikė bendrą poziciją, ragindami sukurti aiškesnes taisykles, kaip tokie instrumentai galėtų būti naudojami neatidėliotinuose kripto produktuose. Šalininkai tikina, kad tai atvertų galimybę tiksliau atspindėti kripto turto ekonominę grąžą, tačiau reguliuotojams tai kelia papildomų rizikų ir priežiūros klausimų.

    Iš biržų pusės Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE) prašo labiau prognozuojamų terminų, kai kalbama apie naujo tipo produktų įtraukimą į prekybą. Birža teigia, kad šiuo metu SEC darbuotojai gali paprašyti atidėti įtraukimą nesuteikdami aiškaus laiko grafiko, o tai sukuria nevienodas sąlygas, jei kitos biržos tuo pat metu gali judėti greičiau.

    Pastabų pateikimo terminas buvo rugpjūčio 31 dieną, tačiau SEC ir po jo skelbė dalį gautų dokumentų. Kol kas reguliuotojas nėra paskelbęs, kada galėtų priimti sprendimus dėl galimų procedūrinių pakeitimų.

  • Londono „AI Score“ pritraukė 4,6 mln. eurų: įrankis, padedantis suvaldyti DI agentų veiksmus

    Kam skirti pinigai ir kas investavo

    Londone įsikūręs startuolis „AI Score“ pritraukė 4,6 mln. eurų pradinio etapo investiciją, skirtą produkto vystymui ir komandos plėtrai. Bendrovė kuria platformą, kuri padeda įmonėms saugiau diegti ir valdyti generatyvinius sprendimus bei vis autonomiškesnius DI agentus.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Fuel Ventures, jame taip pat dalyvavo ankstesnis investuotojas GALLOS Technologies ir keli privatūs investuotojai. Tarp jų minimi Marshall Bridge Ventures įkūrėjas Robertas Mannas, „Ventura Capital“ vadovas Mo El Husseiny bei „MMC Ventures“ bendraįkūrėjas Alanas Morganas.

    Kodėl DI agentų valdymas tampa būtinybe

    Įmonėms vis plačiau diegiant DI įrankius į kasdienius procesus, daugėja scenarijų, kai sistema ne tik generuoja tekstą, bet ir vykdo veiksmus: ieško duomenų, kuria dokumentus, inicijuoja užduotis ar bendrauja su klientais. Tokios galimybės didina produktyvumą, tačiau kartu kelia rizikų dėl duomenų saugumo, prieigų kontrolės, atsekamumo ir atitikties reikalavimams.

    Šiame kontekste atsiranda poreikis vadinamajam valdymo sluoksniui, kuris leistų matyti, ką DI agentai daro realiuoju laiku, kokius įrankius naudoja ir kokius sprendimus priima. Tai svarbu ir reputacine prasme, nes klaidos ar netinkami veiksmai gali kainuoti brangiai, ypač reguliuojamuose sektoriuose.

    „DI veikia tokiu mastu ir automatizavimo lygiu, kuriam tradicinis valdymas tiesiog nebuvo sukurtas“, – sakė „AI Score“ bendraįkūrėjas ir vadovas Alexas Harlandas.

    Jo teigimu, organizacijoms reikia judėti greitai ir pasinaudoti DI teikiamomis galimybėmis, tačiau neprarasti matomumo ir kontrolės. Pasak vadovo, nauja investicija leis greičiau kurti sprendimą, kuris valdymą paverstų ne kliūtimi, o integruota proceso dalimi.

    Ką siūlo „AI Score“ ir kuo išsiskiria

    „AI Score“ teigia sukūrusi realaus laiko platformą, skirtą sekti ir kontroliuoti generatyvinių sprendimų bei DI agentų naudojimą įmonėse. Pagrindinis tikslas yra suteikti aiškumą, kur ir kaip DI naudojamas, kartu mažinant saugumo spragas ir padedant išlaikyti procesų atsekamumą.

    Bendrovė įkurta 2025 metais, ją įkūrė Alexas Harlandas ir Benita Tibb, o tarp bendraįkūrėjų ir patarėjų minimas ir Jonathan Kewley. Harlandas anksčiau dirbo Jungtinės Karalystės Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre, o Tibb turi teisininko patirties.

    Įmonės patarėjų tinkle minimi buvęs GCHQ vadovas seras Jeremy Flemingas, „Starling Bank“ valdybos pirmininkas Colinas Bellas ir kibernetinio saugumo bendrovės „Darktrace“ bendraįkūrėjas Nickas Trimas. „AI Score“ pozicionuoja šią patirtį kaip pranašumą, siekiant suderinti technologinį greitį su saugumo ir atitikties poreikiais.

    „AI Score“ teigimu, klientų susidomėjimą labiausiai skatina griežtai reguliuojami ir duomenims jautrūs sektoriai, kur būtinas aiškus kontrolės mechanizmas. Bendrovė nurodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį pajamos augo, o tarp klientų yra teisės ir finansų sektoriaus organizacijų bei didesnių viešai kotiruojamų įmonių.

    Investicijai įtaką daro ir platesnė Europos tendencija: auga kapitalo srautai į sprendimus, kurie skirti ne vien DI modelių kūrimui, bet ir jų diegimo infrastruktūrai, stebėsenai bei saugiam valdymui. Tai rodo, kad rinkoje DI agentai vis dažniau vertinami kaip įrankiai, kuriems reikia aiškių taisyklių, audito ir atsakomybės ribų.

  • TVF: nuo 2025 metų birželio Salvadoras bitkoino nebeperka iš biudžeto – kas pasikeitė?

    TVF: nuo 2025 metų birželio Salvadoras bitkoino nebeperka iš biudžeto – kas pasikeitė?

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pranešė, kad Salvadoras nuo 2025 metų birželio viešųjų lėšų bitkoinui nekaupė. Pasak TVF, šalies institucijos pateikė dokumentus, jog vėlesnis bitkoino kiekio augimas buvo susijęs su privačiomis aukomis, o ne biudžeto pinigais.

    Ši informacija paskelbta TVF specialistams su Salvadoro valdžia sutarus dėl antrosios ir trečiosios peržiūrų pagal 40 mėnesių išplėstinio finansavimo programą. Jei TVF vykdomoji valdyba pritars ir bus įgyvendinti sutarti išankstiniai veiksmai, Salvadorui galėtų būti atvertas maždaug 130 milijonų eurų finansavimas.

    TVF jau anksčiau buvo akcentavęs, kad programos rėmuose siekiama užtikrinti, jog valstybės bitkoino pozicija nebedidėtų, o su kriptoturtu susijusios rizikos būtų suvaldytos. Pastarasis TVF vertinimas rodo, kad nuo 2025 metų birželio oficiali politika bent jau tiesioginių viešųjų pirkimų prasme pasikeitė.

    Vis dėlto šis paaiškinimas neužkerta kelio diskusijoms, nes ankstesniais laikotarpiais Salvadoro bitkoino likutis buvo didintas ir po viešų signalų apie griežtesnę kryptį. TVF naujausiame tekste taip pat nenurodo, kiek tiksliai bitkoino nuo 2025 metų birželio galėjo būti sukaupta per privačias aukas.

    Fondą domina ne tik pirkimų finansavimo šaltinis, bet ir skaidrumas bei valdymo kokybė. TVF pažymėjo, kad Salvadoras dirba gerindamas bitkoino turto atskleidimą skirtingose piniginėse ir stiprina viešojo sektoriaus kriptoturto valdyseną bei rizikos valdymą.

    Kartu TVF išskyrė pokyčius, susijusius su „Chivo“ elektronine pinigine. Pasak fondo, valstybės dalyvavimas šiame projekte buvo iš esmės sumažintas, o kontrolė ir valdymas perduoti privačiam operatoriui, valdžiai pasiliekant mažumos dalį ir klientų turto saugojimo funkcijas.

    Kriptovaliutų rinkos kontekstas taip pat svarbus, nes bitkoino kainos svyravimai daro įtaką tiek valstybės turimų rezervų vertinimui, tiek politiniam spaudimui dėl tokių investicijų naudos ir rizikos. TVF signalas, kad naujų viešųjų pirkimų nebelaukiama, yra aiški žinutė rinkoms, jog finansavimo programa siejama su atsargesne kriptoturto politika.

  • „WAD Capital“ startuoja su 67,5 mln. eurų fondu: EIF įnešė 25 mln. ir tapo didžiausiu rėmėju

    „WAD Capital“ startuoja su 67,5 mln. eurų fondu: EIF įnešė 25 mln. ir tapo didžiausiu rėmėju

    Belgijos investicijų bendrovė „WAD Capital“ užbaigė pirmąjį debiutinio fondo etapą ir pritraukė 67,5 mln. eurų. Didžiausiu investuotoju tapo Europos investicijų fondas (EIF), į fondą įnešęs 25 mln. eurų.

    Gente įsikūrusi komanda orientuojasi į mažas ir vidutines Europos įmones, kurioms kyla verslo perdavimo įpėdiniams problema. Modelio esmė – įsigyti veikiančius, pelningus verslus ir jų valdymą patikėti atrinktiems vadovams, galintiems perimti įmonę ir ją auginti.

    Kaip veikia įpėdinystės sprendimas

    „WAD Capital“ siekia padidinti fondo dydį nuo 67,5 mln. eurų iki 130 mln. eurų, o maksimalus dydis numatytas 132,5 mln. eurų. Papildomas kapitalas, kaip nurodoma, padės greičiau suderinti įmones, ieškančias perėmėjo, ir vadovus, pasirengusius tapti savininkais.

    EIF investicija įgyvendinama pasitelkiant Europos Komisijos InvestEU programos mechanizmą, kuris dažnai naudojamas pritraukti daugiau privataus kapitalo į strategines sritis. „WAD Capital“ teigia, kad fondo valdytojai taip pat prisideda nuosavu įnašu ir į fondą investuoja 2 proc. kapitalo.

    „Europa turi daug sėkmingų mažų ir vidutinių įmonių, turinčių didelį augimo potencialą, tačiau joms reikia ir kapitalo, ir verslumo talento, kad pereitų į kitą etapą“, – sakė EIB grupės viceprezidentas Robertas de Grootas.

    Į kokias įmones taikosi fondas

    Bendrovė įkurta 2023 metais Christopherio Tourniso Gamble’o, Steveno Coppenso ir Alaino Brossé. Ji kuria institucinę platformą vadinamajam įsigijimu grįstam verslumui, kai nauji savininkai perima jau veikiančią įmonę, o ne kuria ją nuo nulio.

    „WAD Capital“ taikosi į pelningas MVĮ Beniliukso šalyse, šiaurės Prancūzijoje ir vakarų Vokietijoje. Nurodoma, kad ieškomų įmonių metinis EBITDA paprastai siekia nuo 1 iki 5 mln. eurų, o sektoriai dažniausiai susiję su sveikatos priežiūra, energetika, klimato pertvarka ir verslo paslaugomis.

    Vadovas perėmimui ir DI sandoriams spartinti

    Kiekvieną sandorį veda vadinamasis „CEO in Residence“ – patyręs vadovas, kurį fondas atrenka, patikrina ir lydi nuo rinkos paieškos iki įsigytos įmonės valdymo. Bendrovė akcentuoja duomenimis grįstą potencialių taikinių paiešką ir DI pasitelkimą teisiniam patikrinimui, siekiant pagreitinti procesus.

    Teigiama, kad tokie įrankiai ypač svarbūs mažesniems sandoriams, kuriuose tradicinės konsultavimo išlaidos dažnai tampa per didelės, palyginti su sandorio dydžiu. „WAD Capital“ skelbia, kad kasmet peržiūri dešimtis tūkstančių įmonių, kad atrinktų tinkamiausius kandidatus įsigijimui.

    „Aštuoni įsigijimai per mažiau nei metus ir reikšminga EIF investicija rodo, kad mūsų modelis yra plečiamas ir Europa pripažįsta tai, ką darome“, – sakė „WAD Capital“ vadovaujantis partneris Stevenas Coppensas.

    Pasak bendrovės, iš pirmosios 13 vadovų grupės aštuoni jau užbaigė įsigijimus, o dar penki sandoriai yra baigiamojoje stadijoje. Naujas kapitalas taip pat turėtų finansuoti antrąją 12 vadovų grupę, iš kurių 10 jau patvirtinti.

    „WAD Capital“ tikslas – didinti vadovų grupės mastą ir iki 2027 metų pabaigos išplėsti portfelį iki 25 įmonių. Bendrovė pabrėžia, kad toks modelis siejamas ne tik su finansine grąža, bet ir su poveikiu – verslų tęstinumu bei darbo vietų išsaugojimu regionuose.

    „Padidindami vadovų skaičių nuo trylikos iki dvidešimt penkių, galime įsigyti dvidešimt penkias sveikas MVĮ, susiduriančias su įpėdinystės iššūkiu, ir išlaikyti jas europietiškose rankose“, – sakė „WAD Capital“ vadovaujantis partneris Alainas Brossé.