CP v2

Blog

  • Suomijos „Creoir“ pritraukė 2 mln. eurų: DI balsu valdys gynybos sistemas be interneto ir debesijos

    Suomijos „Creoir“ pritraukė 2 mln. eurų: DI balsu valdys gynybos sistemas be interneto ir debesijos

    Seed investicija gynybos DI plėtrai

    Suomijoje, Oulu mieste įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „Creoir“ pritraukė seed investiciją iš Švedijos rizikos kapitalo fondo Gungnir Capital. Fondas tapo bendrovės vykdomo seed etapo lyderiu, o visas etapas, kaip skelbiama, taikosi į 2 mln. eurų dydį.

    Įmonė nurodo, kad lėšos bus skirtos paspartinti produktų EdgeVUI ir Operator Assistant komercializaciją bei didinti pajėgumus, augant paklausai Europos gynybos rinkoje. Tokie sprendimai orientuoti į situacijas, kur operatoriams reikia veikti greitai, o ryšys su išorinėmis sistemomis gali būti ribotas arba apskritai neįmanomas.

    „Gynybos operatoriai dirba esant itin dideliam spaudimui, o laisvų rankų balso sąsaja grąžina kritinį dėmesį misijai. Turėdami Gungnir Capital palaikymą, galime greičiau tiekti sprendimus klientams ir pereiti nuo bandomųjų projektų prie diegimo realiose operacijose“, – sakė „Creoir“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Antti Lilja.

    Ką daro EdgeVUI ir Operator Assistant?

    „Creoir“ įkurta 2012 metais, o jos komanda specializuojasi įterptinėse kalbos atpažinimo technologijose ir gynybai skirtuose sprendimuose. Bendrovė akcentuoja siekį mažinti operatorių kognityvinį krūvį ir gerinti situacijos suvokimą, kai valdymo ir informacinės sistemos tampa vis sudėtingesnės.

    Pagrindinė EdgeVUI idėja – galimybė valdyti sistemas balsu, laisvomis rankomis ir gimtąja kalba. Tuo metu Operator Assistant pristatomas kaip DI pagrindu veikiantis žinių bazės sprendimas, leidžiantis greitai rasti misijai kritinę informaciją, kai kiekviena sekundė svarbi.

    Kodėl akcentuojamas darbas be debesijos?

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimai sukurti veikti įrenginyje, be nuolatinės interneto jungties ir be priklausomybės nuo debesijos. Gynybos kontekste tai svarbu dėl kibernetinio saugumo, ryšio patikimumo ir veikimo triukšmingoje aplinkoje, kur standartinės balso sąsajos dažnai praranda tikslumą.

    „Creoir“ teigia, kad EdgeVUI apima natūralios kalbos supratimo priemones ir remiasi automatinio kalbos atpažinimo, teksto vertimo į kalbą bei balso signalo gerinimo technologijomis. Įmonė nurodo, kad šiems elementams pasitelkiamos „Cerence AI“ kuriamos kalbos technologijos.

    „Esu sėdėjęs kabinoje, kur kognityvinė perkrova yra didesnė grėsmė nei dauguma priešininkų. Modernios valdymo sistemos užlieja operatorių informacija, o tas, kas gali valdyti sistemas balsu, neprisijungęs prie interneto ir mūšio triukšme, įgyja tempą“, – sakė Gungnir Capital vadovaujantis partneris Max Villman.

    „Creoir“ taip pat skelbia dirbanti su keliais didžiaisiais Europos gynybos rangovais ir sistemų integratoriais, o tarp vykdomų projektų mini Saab, Leidos ir ThyssenKrupp Marine Systems. Be to, bendrovė nurodo atrinkta dalyvauti NATO Innovation Range programoje, susijusioje su sluoksniuota kova prieš bepiločius orlaivius.

  • „Trezor“ įspėja apie „ShipMonk“ duomenų nutekėjimą: paveikta dar apie 67 000 klientų JAV

    „Trezor“ įspėja apie „ShipMonk“ duomenų nutekėjimą: paveikta dar apie 67 000 klientų JAV

    Aparatinių kriptovaliutų piniginių gamintoja „Trezor“ pranešė, kad logistikos partnerio „ShipMonk“ patirtas duomenų saugumo incidentas palietė gerokai daugiau žmonių, nei manyta iš pradžių. Pasak bendrovės, naujausi duomenys rodo, kad papildomai nukentėjo dar apie 67 000 klientų Jungtinėse Valstijose.

    Bendrovė teigia apie platesnę incidento apimtį sužinojusi po to, kai „ShipMonk“ informavo, jog anksčiau pateikta informacija buvo nepilna. Dabar nurodoma, kad į nutekėjimą pateko užsakymų duomenys iš laikotarpio nuo 2019 metų lapkričio iki 2021 metų rugpjūčio.

    Nutekintuose įrašuose, kaip skelbia „Trezor“, galėjo būti klientų vardai, el. pašto adresai, telefono numeriai, pristatymo adresai ir užsakymo numeriai. Tai nėra slaptažodžiai ar piniginių atkūrimo frazės, tačiau tokia informacija laikoma jautria, nes palengvina tikslines apgaules ir tapatybės vagystes.

    „Labai nusivylėme, kad, nepaisant raštiško patvirtinimo, duomenys nebuvo ištrinti jų sistemose“, – sakė „Trezor“.

    „Trezor“ pabrėžia, kad pačios įmonės sistemos nebuvo pažeistos, o aparatinės piniginės išlieka saugios. Vis dėlto klientams primenama būti itin budriems dėl sukčiavimo, nes nutekėjusi kontaktinė informacija gali būti panaudota apgaulingiems laiškams, skambučiams ar net fiziniams siuntiniams, kuriais siekiama išvilioti prisijungimus ar atkūrimo frazes.

    Bendrovė nurodo, kad apie naujausią nustatytą incidento mastą informuoja paveiktus klientus el. paštu. Vartotojams rekomenduojama nepasitikėti jokiais prašymais pateikti atkūrimo frazę, privačius raktus ar įsidiegti neaiškias programas, net jei žinutės atrodo įtikinamos ir naudoja „Trezor“ vardą.

    Šis atvejis primena ankstesnius sektoriaus incidentus, kai klientų kontaktiniai duomenys buvo panaudoti ilgalaikėms sukčiavimo kampanijoms. Saugumo ekspertai pabrėžia, kad vien kontaktinės informacijos nutekėjimas gali sukelti ilgalaikes pasekmes, nes ji padeda sukčiams kurti personalizuotas žinutes ir didinti jų patikimumą.

    „Trezor“ taip pat teigia, jog bendradarbiaudama su paslaugų teikėju buvo ne kartą prašiusi užsakymų duomenis ištrinti, o iš partnerio buvo gavusi patvirtinimų, kad tai padaryta pagal sutartį ir duomenų politiką. Dėl to įmonė akcentuoja, kad klientams svarbu vertinti ir tiekimo grandinės partnerių rizikas, ne tik pačios paslaugos ar įrenginio saugumą.

  • Zwojai prie Negyvosios jūros atskleidė mįslę: kalendoriuje trūko vienos dienos

    Zwojai prie Negyvosios jūros atskleidė mįslę: kalendoriuje trūko vienos dienos

    Kas rasta Kumrane?

    Tel Avivo universiteto tyrėjai skelbia naują hipotezę apie vadinamąjį 364 dienų kalendorių, minimą Negyvosios jūros ritiniuose. Šis kalendorius ilgus metus kėlė klausimą, ar jis buvo realiai naudojamas kasdien, ar veikiau turėjo religinę, idealaus pasaulio tvarkos prasmę.

    Skirtingai nei daugelyje kitų Antrosios Šventyklos laikotarpio žydų bendruomenių taikyti mėnulio ar mišrūs skaičiavimo būdai, 364 dienų metai sudaro tiksliai 52 savaites. Dėl to šventės kasmet išpuola tą pačią savaitės dieną, o visas ciklas atrodo neįprastai tvarkingas ir lengvai prognozuojamas.

    Kodėl 364 dienos tapo problema?

    Matematinė sistema turi trūkumą: astronominiai, su Saulės ciklu susiję metai yra maždaug viena ketvirtąja dienos ilgesni už 364 dienas. Iš pirmo žvilgsnio menkas skirtumas laikui bėgant kaupiasi ir, nenaudojant pataisų, po kelių dešimtmečių šventės pradėtų ryškiai slinkti metų laikų atžvilgiu.

    Tai ypač svarbu bendruomenėms, kurių šventės siejosi su sezonais, žemdirbystės darbais, derliaus pradžia ir pirmaisiais vaisiais. Jei kalendorius nebesutampa su metų laikais, religiniai ritualai, susieti su gamtos ciklais, tampa vis sunkiau išlaikomi praktikoje.

    Nauja hipotezė: kalendorius galėjo keistis

    Tel Avivo universiteto tyrėja Eshbal Ratzon siūlo paaiškinimą, suderinantį dvi anksčiau konkuruojančias interpretacijas. Pasak jos, 364 dienų kalendorius galėjo būti naudojamas ankstyvuoju Kumrano bendruomenės laikotarpiu, tačiau vėliau jo taikymas realiame gyvenime darėsi vis sudėtingesnis.

    Tokiu atveju kalendorius galėjo išlikti kaip religinis idealas ir tapatybės ženklas net tada, kai praktiniams poreikiams bendruomenė ėmė taikytis prie kito laiko skaičiavimo. Tyrėjų teigimu, tai padėtų suprasti, kodėl ritiniuose kalendoriaus tema minima dažnai, bet pats 364 dienų modelis, žvelgiant grynai astronomiškai, atrodo sunkiai išlaikomas be korekcijų.

    Religija, politika ir ginčas dėl švenčių datų

    Mokslininkų vertinimu, kalendorius buvo ne vien techninis įrankis, bet ir ginčo dėl autoriteto simbolis. Kumrano tradicijoje akcentuota nuostata, kad švenčių tvarka yra dieviškai nustatyta, todėl jos neturėtų reguliuoti žmonės ar religinė administracija.

    Tuo pat metu Jeruzalėje veikę religiniai lyderiai rėmėsi kitu kalendoriniu skaičiavimu, todėl skirtingos sistemos reiškė ir skirtingą šventinių dienų nustatymo praktiką. Tokie nesutarimai galėjo atspindėti platesnę įtampą tarp uždaros bendruomenės ir tuometinio religinio centro, o kalendorius tapo aiškiu riboženkliu, kas laikoma teisinga tradicija.

    Negyvosios jūros ritinių korpuse tyrėjai išskiria apie 20 tekstų, susijusių su kalendoriumi ir astronomija, o vienu reikšmingiausių kontekstų laikoma Jubiliejų knyga. Joje 364 dienų sistema pristatoma kaip teisingas dieviškas modelis, kritikuojant mėnulio kalendoriaus taikymą kitose aplinkose.

    Jei naujoji rekonstrukcija pasitvirtins, 364 dienų kalendorius nebus vertinamas nei kaip vien abstrakti teorija, nei kaip ilgai be priekaištų veikęs praktinis sprendimas. Greičiau tai galėjo būti realiai taikytas, bet vėliau dėl neatitikimų metų laikams vis labiau simboline tapęs laiko tvarkos modelis.

  • Mįslė, kuri žlugdo pievagrybių derlių: mokslininkai po 100 metų atskleidė netikėtą kaltininką

    Pievagrybių augintojai visame pasaulyje jau seniai susiduria su vadinamąja bakterine dėmėtligė, kuri ant grybų sukelia rudas ar gelsvas dėmes, prastina derliaus kokybę ir sutrumpina produkcijos galiojimo laiką. Didžiausia bėda ta, kad požymiai ne visada matomi iš karto – kai kuriais atvejais dėmės išryškėja tik parduotuvėje ar net vartotojo namuose.

    Ilgus metus buvo manyta, kad ligą daugiausia sukelia vienas konkretus patogenas, todėl kontrolės priemonės dažnai buvo kuriamos taikant į vieną tikslą. Tačiau naujesni tyrimai parodė, kad reali situacija gerokai sudėtingesnė, o vieno kaltininko paieškos gali klaidinti ir augintojus, ir technologus.

    Kaltas ne vienas mikrobas

    Mokslininkai, sujungę klasikinius laboratorinius metodus su DNR sekoskaita ir chemine analize, išsamiau patikrino, kokie mikroorganizmai aptinkami ant pažeistų grybų. Rezultatai parodė, kad bakterinė dėmėtligė siejama ne su vienu organizmu, o su plačia ir mišria bakterijų bendrija.

    Tyrime identifikuota mažiausiai 17 bakterijų rūšių, susijusių su ligos vystymusi. Dvi iš jų ir anksčiau buvo laikomos pagrindiniais sukėlėjais, tačiau likusios anksčiau su dėmėtlige praktiškai nebuvo siejamos, todėl iki šiol taikytos priemonės galėjo veikti nepastoviai.

    Toks atradimas paaiškina, kodėl kova su dėmėtlige metų metus duoda nenuspėjamų rezultatų: priemonė, veiksminga prieš vieną bakteriją, nebūtinai sustabdys visą procesą. Dėl to augintojams sunkiau prognozuoti ligos protrūkius ir pasirinkti patikimą kontrolės strategiją.

    Kodėl pievagrybių ūkiai pažeidžiami

    Pievagrybiai dažniausiai auginami uždarose patalpose, kur palaikoma aukštesnė temperatūra ir didelė drėgmė. Tokios sąlygos palankios mikroorganizmams, todėl skirtingos bakterijos gali lengvai sugyventi, keistis medžiagomis ir daryti įtaką viena kitai.

    Praktikoje tai reiškia, kad problema gali būti ne tik konkretus mikrobas, bet ir visas mikroorganizmų tinklas ant grybų paviršiaus bei auginimo aplinkoje. Dėl šios priežasties simptomai gali išryškėti vėliau, o užkratas išlikti net tada, kai akivaizdžių požymių dar nematyti.

    Ko tikėtis toliau

    Tyrėjai pabrėžia, kad vien sukėlėjų sąrašo nepakanka – kitas žingsnis yra efektyvesnės ir aplinkai palankesnės apsaugos priemonės. Tarp svarstomų krypčių minimos augalinės kilmės medžiagos, pavyzdžiui, eteriniai aliejai, taip pat naudingi mikroorganizmai, galintys konkuruoti su ligą skatinančiomis bakterijomis.

    Kuo tiksliau bus suprasta visa bakterijų bendrija, tuo realistiškiau sukurti patikimesnius diagnostinius testus ir prevencijos protokolus. Tai ypač svarbu, nes dėmėtligė tiesiogiai veikia ne tik derliaus kiekį, bet ir galutinio produkto išvaizdą, kuri prekyboje dažnai lemia, ar pirkėjas jį rinksis.

  • Jėzus čia esą vaikščiojo vandeniu: Galilėjos ežeras atidengė 2 000 metų senumo uostą

    Jėzus čia esą vaikščiojo vandeniu: Galilėjos ežeras atidengė 2 000 metų senumo uostą

    Galilėjos ežero šiaurinėje pakrantėje, netoli Kafarnaumo apylinkių, archeologai užfiksavo netikėtai atsivėrusius senovinės akmeninės konstrukcijos pėdsakus. Jie pasirodė vandens lygiui nukritus ir atidengus tai, kas šimtmečius buvo paslėpta po ežero paviršiumi.

    Mokslininkų vertinimu, matomi akmenų dariniai greičiausiai yra romėnų laikų uosto arba prieplaukos fragmentas, skirtas žvejų valtims švartuoti. Išdėstymas leidžia spėti, kad konstrukcija formavo įlankėles, kuriose laivai galėjo saugiau prisišvartuoti, o pakrantėje vyko krovos ir remonto darbai.

    Kas iš tiesų rasta

    Archeologijoje tokie radiniai vertingi ne dėl sensacingų legendų, o dėl kasdienio gyvenimo rekonstrukcijos. Uosto liekanos rodo, kad pakrantė buvo pritaikyta intensyviai ūkinei veiklai, o žvejyba ir prekyba regione galėjo būti gerokai labiau organizuota, nei vien pavieniai žvejai su valtimis.

    Galilėjos ežeras romėnų laikotarpiu buvo svarbus vietos susisiekimo ir ekonomikos taškas: pakrantės gyvenvietės rėmėsi žvejyba, o vandens kelias leido greičiau gabenti prekes ir žmones. Todėl infrastruktūra, leidžianti švartuoti valtis ir tvarkyti laimikius, buvo praktiškai būtina.

    Ryšys su evangelijų pasakojimais

    Šiaurinė pakrantė tradiciškai siejama su evangelijose minimomis vietovėmis ir pasakojimais apie Jėzaus veiklą Galilėjoje. Dėl to kiekvienas archeologinis radinys šiame regione neišvengiamai sulaukia didesnio visuomenės dėmesio ir dažnai apauga interpretacijomis.

    Vis dėlto pats uosto atradimas nėra ir negali būti įrodymas konkretiems religiniams pasakojimams. Archeologų tikslas šiuo atveju yra tiksliau suprasti aplinką, kurioje prieš beveik 2 000 metų gyveno vietos bendruomenės, ir kaip atrodė jų ekonominė kasdienybė.

    Ne pirmas kartas, kai ežeras atskleidžia paslaptis

    Galilėjos ežero vandens svyravimai jau anksčiau atvėrė išskirtinių radinių. 1986 metais, per sausros laikotarpį, buvo aptikta senovinė žvejų valtis, datuojama maždaug laikotarpiu nuo I amžiaus prieš Kristų iki I amžiaus po Kristaus.

    Dabartinis radinys papildo vaizdą kitu kampu: šįkart kalbama ne apie pačią valtį, o apie vietą, kur tokios valtys galėjo būti kasdien švartuojamos. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie atradimai tampa įmanomi dėl hidrologinių pokyčių, kai pakrantės reljefas trumpam atsiveria ir suteikia progą fiksuoti bei tirti objektus.

  • Britų kariai gaus skraidančią kuprinę: tylus įrenginys leis nepastebėti nuskristi 322 km

    Britų kariai gaus skraidančią kuprinę: tylus įrenginys leis nepastebėti nuskristi 322 km

    Jungtinėje Karalystėje pristatytas naujas karių mobilumo sprendimas, primenantis skraidančios įrangos ir individualios ekipuotės hibridą. Sistemą kuria bendrovė „Blakcro“, o britų Gynybos ministerija skelbia, kad ji jau pasiekė operacinio naudojimo stadiją.

    Įrenginys paremtas Jungtinėje Karalystėje pagamintu titano karkasu ir varikline paralente, kurios deklaruojamas maksimalus nuotolis siekia apie 322 kilometrus. Kūrėjų teigimu, didžiausias dėmesys skirtas slaptoms operacijoms, todėl akcentuojama maža akustinė, vizualinė ir radarų aptikimo tikimybė.

    Vienas svarbiausių privalumų – startui nereikia lėktuvo, sraigtasparnio ar specialios infrastruktūros. Karys gali pakilti nuo žemės savo jėgomis, o pasirengimo ir starto procedūras, kaip teigiama, įmanoma atlikti ir visiškoje tamsoje.

    Toks sprendimas teoriškai leistų į priešo kontroliuojamą teritoriją patekti tyliau nei naudojant sraigtasparnį ar transporto orlaivį, kurie paprastai palieka ryškų triukšmo ir radiolokacinį pėdsaką. Kartu numatyta ir praktinė pusė – tvirtinimo sistema pritaikyta ne tik pačiam skrydžiui, bet ir įrangai, pavyzdžiui, balistinei apsaugai, naktinio matymo priemonėms bei ginklų laikikliams.

    „Blakcro“ nurodo vystanti tris variantus: P-Series – bazinę versiją startui nuo kojų, T-Series – modifikaciją su daugiafunkciu triračiu vežimėliu, o U-Series – autonominę platformą, kuri galėtų būti naudojama ir kaip bepilotė sistema. Tokia kryptis atitinka platesnę NATO šalių tendenciją ieškoti pigesnių ir sunkiau aptinkamų sprendimų žvalgybai, infiltravimui ir greitam pajėgų perdislokavimui.

    Artimiausiais mėnesiais sistemą planuojama bandyti su Royal Marines ir oro desanto padaliniais, o pristatymus ketinama pradėti dar šiais metais ir tęsti iki 2027 metų. Bendrovė taip pat akcentuoja spartų vystymo tempą – darbus pradėjo 2024 metais, o inovacijų programų parama leido išplėsti komandą ir gauti kelis kontraktus, įskaitant susijusius su NATO.

  • Ne kasdienė atrakcija Lenkijoje: iš Tarnuvo išrieda retro traukiniai su garvežiu

    Ne kasdienė atrakcija Lenkijoje: iš Tarnuvo išrieda retro traukiniai su garvežiu

    Małopolskoje vaivadijoje Lenkijoje artimiausią savaitgalį vyks retai pasitaikanti geležinkelių paveldo šventė: iš Tarnuvo į kelis maršrutus išriedės retro traukiniai. Važiavimai organizuojami pagal projektą Małopolskie Szlaki Turystyki Kolejowej, kuriuo siekiama populiarinti turizmą geležinkeliu ir regiono geležinkelių istoriją.

    Pirmieji reisai numatyti rugsėjo 5 dieną Tarnuvo apylinkėse. Vieną iš sąstatų turėtų traukti 1956 metais pagamintas garvežys TKt48-191, o kelionę lydės papildomos pramogos, atkuriančios XX amžiaus pradžios nuotaiką.

    Šeštadienį suplanuotas reisas Tarnuvas–Tuchuvas: išvykimas numatytas 10.10 valandą, atvykimas į Tuchuvą 10.55 valandą. Ten planuojama maždaug pusvalandžio stotelė, o 11.25 valandą traukinys turėtų grįžti atgal Tarnuvo kryptimi.

    Antrasis šeštadienio važiavimas numatytas maršrutu Tarnuvas–Žabnas, išvykimas planuojamas 13.32 valandą. Organizatoriai pabrėžia, kad tai išskirtinis reisas, nes jis vyks atkarpa, kuri įprastai keleiviniam eismui būna uždaryta.

    Sekmadienį planuojami važiavimai maršrutais Tarnuvas–Bogoniovicai–Cenžkovicai ir Tarnuvas–Žabnas. Detalus tvarkaraštis ir organizacinė informacija skelbiama oficialiame projekto puslapyje „kolejegalicyjskie.pl“.

    Organizatoriai taip pat praneša, kad šie savaitgalio važiavimai nėra vieninteliai: kiti retro reisai numatyti rugsėjo 26 ir 27 dienomis. Maršrutai apima ir istorinius buvusios Galicijos transversalinio geležinkelio ruožus Małopolskoje, todėl renginys aktualus ne tik turistams, bet ir geležinkelių istorijos entuziastams.

  • Slapta siunta iš Vokietijos? Ukraina pirmą kartą parodė „Skyranger 35“ mūšyje

    Slapta siunta iš Vokietijos? Ukraina pirmą kartą parodė „Skyranger 35“ mūšyje

    Ukrainos kariuomenė pirmą kartą paviešino vaizdo medžiagą, kurioje matyti trumpojo nuotolio oro gynybos sistema „Skyranger 35“ – užfiksuotas jos darbas ir momentas, kai apšaudomas oro taikinys. Nors įrašas paskelbtas tik dabar, pagal matomas detales galima spręsti, kad jis galėjo būti nufilmuotas dar ankstyvą pavasarį.

    Vaizdo įraše kalbantis sistemos įgulos vadas, prisistatantis slapyvardžiu Timati, teigė, kad jo padalinys buvo tarp pirmųjų, gavusių „Skyranger 35“. Tai leidžia daryti prielaidą, jog tuo metu sistema jau buvo perduota ne vienai Ukrainos įgulai, o jos dislokavimas galėjo vykti etapais.

    Ukrainai skirta „Skyranger 35“ versija integruota į vikšrinę platformą, panaudojant tanko „Leopard 1“ važiuoklę. Toks sprendimas laikomas praktišku, nes leidžia suderinti vikšrinės technikos mobilumą ir apsaugą su modernia artilerine oro gynyba, kuri gali veikti arčiau fronto.

    „Skyranger 35“ sukurtas kaip mobilus trumpojo nuotolio oro gynybos sprendimas, skirtas dengti svarbius objektus ir manevruojančius padalinius nuo oro grėsmių. Sistema gali būti montuojama ant ratinių arba vikšrinių šasi, todėl konfigūracija pritaikoma pagal šalies poreikius ir turimą technikos parką.

    Pagrindinis ginklas – 35 milimetrų automatinė revolverinė patranka KDG 35/1000, naudojanti 35 x 228 milimetrų šaudmenis. Gamintojo pateikiamais duomenimis, nominalus šaudymo greitis siekia 1 000 šūvių per minutę, o efektyvus nuotolis gali būti iki 4 000 metrų, priklausomai nuo taikinio ir sąlygų.

    Didelė sistemos stiprybė – programuojami AHEAD tipo šaudmenys, skirti kovai su mažais ir greitais oro objektais. Tokiu atveju nebūtina tiesiogiai pataikyti į taikinį: šaudmens sprogimas nustatomas taip, kad ore susiformuotų skeveldrų debesis, didinantis tikimybę numušti, pavyzdžiui, mažus bepiločius orlaivius.

    Gamintojas „Rheinmetall“ pabrėžia, kad šiuolaikiniame kare trumpojo nuotolio oro gynyba tampa ypač svarbi dėl masiškai naudojamų dronų ir sparnuotųjų taikinių. Tokios sistemos dažnai vertinamos kaip būdas užpildyti spragą tarp nešiojamų oro gynybos priemonių ir brangesnių vidutinio ar ilgojo nuotolio kompleksų.

    „Skyranger 35“ naudoja integruotus jutiklius taikiniams aptikti ir sekti bei duomenims perduoti į ugnies valdymo sistemą. Techniniuose aprašymuose minimi 3D AESA stebėjimo radarai, Ku diapazono sekimo radarai ir optoelektroninė galvutė su televizine kamera, termovizoriumi ir lazeriniu tolimatčiu, užtikrinantys 360 laipsnių stebėseną.

    Svarbi detalė – tokia įranga leidžia stebėti ir sekti taikinius ne tik sustojus, bet ir judant, o tai aktualu fronto sąlygomis. Praktikoje tai reiškia didesnę išgyvenamumo tikimybę, nes oro gynybos vienetai gali greičiau keisti pozicijas ir sumažinti riziką tapti atsakomųjų smūgių taikiniu.

    Viešai skelbtos informacijos apie tikslų Ukrainai skirtų „Skyranger 35“ skaičių ar pristatymų grafiką nėra, tačiau žinoma, kad už gamybą ir integraciją atsakingos „Rheinmetall“ grupės įmonės. Finansavimo modeliai, kai gynybos projektai remiami Europos Sąjungos lėšomis ir iš įšaldyto Rusijos turto gaunamomis pajamomis, pastaruoju metu vis dažniau aptariami kaip vienas iš būdų užtikrinti ilgalaikį paramos tvarumą.

  • „Xiaomi 18 Fold“ jau pristatytas: kaina gali šokiruoti, o specifikacijos – įspūdingos

    „Xiaomi 18 Fold“ jau pristatytas: kaina gali šokiruoti, o specifikacijos – įspūdingos

    „Xiaomi“ pristatė naują sulankstomą telefoną „Xiaomi 18 Fold“, kurio oficiali premjera numatyta rugsėjo 7 dieną. Gamintojas iš anksto atskleidė dalį techninių detalių, o rinkoje jau sklando ir pirmosios prognozės dėl kainos.

    Kinijoje bazinės komplektacijos kaina, kaip teigiama, gali siekti apie 1 540 eurų. Jei modelis pasirodytų Europos rinkoje, galutinė kaina dėl mokesčių ir platinimo grandinės dažnai būna aukštesnė, todėl pirkėjams tai gali tapti vienu brangiausių „Xiaomi“ įrenginių.

    Sulankstomų telefonų segmentas pastaraisiais metais išlieka brangus, nes tokiuose įrenginiuose naudojami sudėtingesni ekranų mechanizmai ir tvirtesnės konstrukcijos. Dėl to gamintojai dažniausiai taikosi į aukščiausią klasę ir konkuruoja ne tik kaina, bet ir našumu bei ekrano technologijomis.

    Pagal skelbiamą informaciją, pagrindinis vidinis ekranas yra 7,58 colio OLED su 120 Hz atsinaujinimo dažniu. Išoriniame korpuso šone numatytas antras 5,38 colio OLED ekranas, skirtas naudotis telefonu jo neatlenkus.

    Vienas ryškiausių akcentų – „Xiaomi“ minimas nuosavas lustas „XRING 03“, pagamintas 2 nm technologiniu procesu. Gamintojas teigia, kad grafikos posistemės našumas, palyginti su ankstesne karta, išaugo iki 85 proc., o įrenginys esą peržengė 5 mln. taškų ribą „AnTuTu“ teste.

    Telefonas turi 6 000 mAh bateriją ir palaiko 67 W įkrovimą. Apie kameros sistemą kol kas pateikiama tik tiek, kad tai bus trijų objektyvų modulis, o išsamesnės specifikacijos turėtų paaiškėti per oficialų pristatymą.

    Programinėje dalyje numatyta „Android“ sistema su „HyperOS“ aplinka. Kol kas neatskleidžiama, kokie „Xiaomi“ planai dėl pardavimų už Kinijos ribų, todėl realus įrenginio prieinamumas Europoje ir galutinė kaina išliks neaiškūs iki oficialių pranešimų.

  • Dronų smūgis Sočyje: virš uosto kilo dūmai, taikiniu tapo Rusijos laivas „Nefrit“

    Dronų smūgis Sočyje: virš uosto kilo dūmai, taikiniu tapo Rusijos laivas „Nefrit“

    Ryte prie Sočio uosto užfiksuotos kelios eksplozijos, virš teritorijos pakilo dūmų debesis. Socialiniuose tinkluose išplitusiuose vaizdo įrašuose matoma prie krantinės judanti bepiločių valdoma jūrinė platforma, po kurios seka sprogimas netoli laivo.

    Geolokacijos analizės, kurias atliko nepriklausomi stebėtojai, rodo, kad incidentas vyko uosto akvatorijoje. Patikimų oficialių duomenų apie padarytos žalos mastą kol kas nėra, tačiau įrašai patvirtina sprogimą šalia taikinio.

    Vienu svarbiausių atakos taikinių įvardijamas „Nefrit“ – po Rusijos vėliava plaukiojantis daugiafunkcis aprūpinimo laivas. Remiantis viešai prieinama informacija, tokio tipo laivai naudojami naftos ir dujų operacijoms jūroje, krovinių bei personalo pervežimui ir povandeniniams darbams.

    Ukrainos karinės jūrų pajėgos „Nefrit“ siejo su Rusijos jūrine infrastruktūra ir energetikos grandine. Ukrainos vertinimu, smūgis galėjo reikšti nuostolį Rusijos logistikai ir vadinamajai karinei-ekonominei infrastruktūrai, ypač jei laivo eksploatacija sutriktų ilgesniam laikui.

    Ataka išsiskiria ir dėl Sočio rajone sutelktos Rusijos oro gynybos. Po sprogimų darytose nuotraukose matyta „Pancyr“ sistema, tačiau patvirtinimo, kad ji būtų buvusi apgadinta ar sunaikinta, kol kas nepateikta.

    Incidento metu Rusijos valdžia laikinai ribojo Sočio ir Gelendžiko oro uostų darbą. Tai gali reikšti, kad buvo vertinama ir papildoma grėsmė iš oro, nors viešai paskelbti įrodymai neleidžia vienareikšmiškai patvirtinti oro dronų dalyvavimo uosto atakoje.

    Smūgis Sočyje taip pat pabrėžia augantį Ukrainos bepiločių jūrinių platformų veikimo nuotolį. „Critical Threats“ vertinimu, jūrinis atstumas nuo Ukrainos kontroliuojamos Juodosios jūros pakrantės iki Sočio siekia apie 820 kilometrų, tad tokios operacijos rodo gebėjimą pasiekti uostus giliai rytinėje Juodosios jūros pakrantėje.