CP v2

Blog

  • „Roland Garros“ aikštėje sužibęs Naomi Osaka auksinis apdaras vėl pakurstė ginčą dėl aprangos

    „Roland Garros“ aikštėje sužibęs Naomi Osaka auksinis apdaras vėl pakurstė ginčą dėl aprangos

    Perkėlė dėmesį nuo rezultato

    Naomi Osaka „Roland Garros“ turnyre pergalingai pradėjo pasirodymą, tačiau didžiausio dėmesio sulaukė ne vien žaidimas. Internete ir sporto komentatorių gretose diskusijas įplieskė jos pasirinkta apranga.

    Japonijos tenisininkė pirmajame mače nugalėjo vokietę Laurą Siegemund 6:3, 7:6 (3). Vis dėlto daugiausia kadrų ir komentarų atiteko ne taškams, o spindinčiai aukso spalvos suknelei.

    „Tai labai aukštoji mada. Kai naktį spindi Eifelio bokštas, man atrodo, kad šiek tiek taip ir atrodau“, – sakė Naomi Osaka.

    Sportininkė į kortą žengė vilkėdama juodą sijoną ir dekoruotą viršutinę dalį, kurią nusivilko prieš mačą, atidengdama žaidimui skirtą aukso spalvos, blizgią suknelę. Ji teigė, kad žaidimo suknelę sukūrė „Nike“, o išorinės aprangos detalės buvo šveicarų dizainerio Kevino Germanier kūrinys.

    Kur baigiasi saviraiška ir prasideda taisyklės?

    Pati N. Osaka pabrėžė, kad sportininkai šiuolaikiniame elite yra ir pramogų pasaulio dalis, o išėjimas į „Grand Slam“ aikštę jai yra reta proga jaustis tarsi atlikėjai. Kartu ji pripažino turėjusi ir praktišką nerimą, kad ryškiai atspindinti medžiaga gali trukdyti ar net sulaukti teisėjo pastabų.

    Tenisininkė sakė, kad buvo pasiruošusi ir atsarginį variantą, jei apranga sukeltų problemų. Tokie pasvarstymai primena, kad tenise aprangos taisyklės egzistuoja ne tik dėl estetikos, bet ir dėl saugumo, matomumo bei varžybų tvarkos.

    Senos diskusijos apie moterų aprangą

    Reakcijos socialiniuose tinkluose išsiskyrė į dvi stovyklas: vieni gyrė drąsią saviraišką ir modernų požiūrį, kiti tvirtino, kad tokia apranga esą neva neatitinka tradicijų. Ši įtampa nėra nauja, ypač kalbant apie moterų sportą, kuriame aprangos pasirinkimai dažnai vertinami griežčiau nei vyrų.

    Istorijoje būta ne vieno atvejo, kai sportininkių apranga tapo ginčų objektu. Plačiai aptartas pavyzdys yra Serena Williams aprangos epizodas, kai po diskusijų dėl aprangos reikalavimų teniso organizacijos buvo priverstos aiškiau apibrėžti, kas laikoma priimtina ir kodėl.

    „Kai išeini į aikštę su išskirtine apranga, turi atitikti lūkesčius ir aikštėje“, – sakė Annabel Croft.

    Buvusi Didžiosios Britanijos pirmoji raketė Annabel Croft svarstė, kad ne kiekviena žaidėja norėtų prisiimti papildomą dėmesio naštą, kuri ateina su individualiai kurta, ryškia apranga. Jos teigimu, N. Osaka su tuo susitvarko, nes pati mėgsta madą ir nebijo būti pastebėta.

    Diskusijai papildomo aštrumo suteikia ir tai, kad N. Osaka anksčiau yra atvirai kalbėjusi apie nerimą bendraujant su žiniasklaida bei psichologinės sveikatos iššūkius. Todėl daliai sirgalių ši istorija tapo ne tik apie madą, bet ir apie teisę pačiai sportininkei kontroliuoti savo įvaizdį bei pasakojimą.

    Kol teniso bendruomenė balansuoja tarp tradicijų ir modernėjimo, tokie atvejai parodo, kaip greitai apranga gali tapti visuomeninių nuostatų lakmuso popierėliu. N. Osaka atvejis dar kartą priminė, kad aikštėje vertinama ne vien technika, bet ir tai, kaip sportininkės pasirenka būti matomos.

  • Medūzos įgėlimas ir serialo mitas: kodėl šlapimas nepadeda ir ką daryti paplūdimyje

    Medūzos įgėlimas ir serialo mitas: kodėl šlapimas nepadeda ir ką daryti paplūdimyje

    Artėjant karštesniems orams ir ilgėjant maudynių sezonui, pakrantėse dažniau pastebimos medūzos. Kartu grįžta ir vienas populiariausių mitų, kurį daug kas prisimena iš serialo „Draugai“: esą medūzos įgėlimą reikia „gydyti“ šlapimu.

    Medikai ir pirmosios pagalbos rekomendacijos šį patarimą vertina skeptiškai: šlapimas nėra patikimas būdas sumažinti skausmą, o kai kuriais atvejais gali net pabloginti situaciją. Priežastis paprasta: įgėlimo vietoje odoje gali likti geliančių ląstelių, kurios nuo netinkamo skysčio gali suaktyvėti ir išskirti daugiau nuodų.

    Kodėl šlapimas nepadeda

    Medūzos gelia specialiomis ląstelėmis, kurios gali „įšauti“ nuodus ne tik įgėlimo momentu, bet ir vėliau, jei likę čiuptuvų fragmentai dirginami. Šlapimo sudėtis skiriasi, todėl jis nėra nei stabilus, nei patikimas tirpalas, galintis sustabdyti nuodų išsiskyrimą.

    Dar daugiau, šlapimas nėra sterilus, ypač paplūdimio sąlygomis, todėl didėja odos sudirginimo ir infekcijos rizika. Dėl to rekomendacijos vis dažniau akcentuoja aiškius, praktiškus veiksmus, kuriuos galima atlikti iškart po įgėlimo.

    Ką daryti iškart po įgėlimo

    Pirmiausia reikėtų kuo greičiau nuplauti pažeistą vietą jūros vandeniu arba actu, jei jo turite. Gėlas vanduo dažnai nerekomenduojamas, nes gali paskatinti likusių geliančių ląstelių aktyvaciją ir sustiprinti skausmą.

    Jei ant odos matosi čiuptuvų likučiai, jų nereikėtų liesti plikomis rankomis. Saugiau juos pašalinti naudojant pincetą, standų daiktą ar apsaugant rankas, kad nepersigeltumėte patys.

    Šiluma, stebėjimas ir kada kreiptis į medikus

    Vėliau daugeliu atvejų padeda šiluma: skausmui mažinti dažnai rekomenduojama pažeistą vietą pamirkyti karštame vandenyje, jei tai įmanoma, arba naudoti šiltą kompresą. Šiluma gali slopinti dalies nuodų poveikį ir sumažinti nemalonų pojūtį.

    Dažniausiai simptomai nuslūgsta per parą, tačiau būtina stebėti savijautą. Jei pasireiškia dusulys, pykinimas, stiprus silpnumas, sparčiai didėjantis patinimas ar įgėlimas įvyko veido, kaklo srityje, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.

    Kylant jūrų temperatūrai, medūzų sankaupos kai kuriuose regionuose fiksuojamos dažniau, todėl keliaujant verta pasidomėti vietos perspėjimais ir paplūdimio rekomendacijomis. O popkultūros patarimus geriausia palikti ekranui, ypač kai kalba pasisuka apie sveikatą.

  • Simpsonų scenaristas Danas Greaney skelbia kandidatuosiantis 2028-ųjų JAV rinkimuose: ką žada

    Simpsonų scenaristas Danas Greaney skelbia kandidatuosiantis 2028-ųjų JAV rinkimuose: ką žada

    Keturių „Emmy“ apdovanojimų laureatas, serialo „Simpsonai“ scenaristas Danas Greaney pareiškė ketinantis siekti JAV prezidento posto 2028 metais. Apie tai jis pranešė socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše, kuris greitai išplito internete.

    Greaney yra vienas iš kūrėjų, dirbusių prie epizodo Bartas ateityje, rodyto 2000 metais. Būtent ši serija vėliau tapo vienu dažniausiai minimų pavyzdžių, kai serialo satyra esą „numatė“ politines realijas, nes joje nuskamba užuomina apie „prezidentą Trumpą“.

    Kaip gimė „pranašystės“ mitas

    Epizode vaizduojama ateitis, kurioje Lisa Simpson tampa JAV prezidente ir kalba apie biudžeto problemas, paveldėtas iš prezidento Trumpo. Kai Donaldas Trumpas 2016 metais laimėjo rinkimus ir pradėjo kadenciją 2017 metais, šis dialogas tapo interneto sensacija.

    Vis dėlto televizijos istorikai ir patys serialo kūrėjai ne kartą yra pabrėžę, kad tokios scenos dažniausiai gimsta kaip politinė satyra, o ne realūs bandymai prognozuoti ateitį. „Simpsonų“ atvejis dažnai aiškinamas paprastai: ilgametis serialas sukaupė šimtus siužetų, todėl dalis jų vėliau neišvengiamai ima panašėti į realybę.

    Greaney kampanijos žinutė

    Vaizdo įraše Greaney pradžioje pasirodo apsirengęs burtininku ir prisistato savotišku pranašu, o vėliau pereina prie politinių teiginių. Jis kritikuoja dabartinį JAV politinį klimatą, akcentuoja atskaitomybės, demokratinių normų ir valstybės paslaugų prieinamumo temas.

    „Amerikoje valdžia turi dirbti visiems: demokratija visiems, atskaitomybė visiems, gerovė visiems“, – sakė Danas Greaney.

    Pasak jo komandos skelbiamos informacijos, tarp kampanijos krypčių minimos universalesnės sveikatos apsaugos idėjos ir ambicingesnė klimato politika. Toks programos rėminimas atitinka pastaraisiais metais JAV viešojoje erdvėje sustiprėjusią tendenciją, kai kandidatai pirmiausia ieško auditorijos socialiniuose tinkluose, o tik vėliau bando įsitvirtinti tradicinėje partinėje struktūroje.

    Kontekstas prieš 2028 metus

    2028 metų JAV prezidento rinkimai numatyti lapkričio 7 dieną. Nors iki jų dar liko laiko, pavieniai pareiškimai apie dalyvavimą kampanijoje dažnai naudojami kaip būdas anksti pritraukti dėmesį, surinkti rėmėjų bazę ir ištestuoti žinutę viešojoje erdvėje.

    Tuo metu Donaldas Trumpas, remiantis JAV Konstitucijoje įtvirtintu 22-uoju pataisymu, negalėtų eiti prezidento pareigų trečią kadenciją, jei būtų jau išdirbęs dvi kadencijas. Vis dėlto jo pavardė ir toliau išlieka stiprus politinis simbolis, kurį įvairūs veikėjai naudoja tiek kritikai, tiek mobilizacijai.

    Greaney žingsnis greičiausiai labiau primena šiuolaikinę politinės komunikacijos strategiją, kai ribą tarp pramogos ir politikos formuoja socialinių tinklų algoritmai. Tačiau ankstyvas pareiškimas leidžia jam įsitraukti į diskusiją apie tai, kas 2028 metais gali tapti rinkėjams svarbiausiomis temomis.

  • Carlosas Slimas įvardijo „Pemex“ krizę kaip didžiausią Meksikos bėdą: skolos ir smukusi gavyba

    Carlosas Slimas įvardijo „Pemex“ krizę kaip didžiausią Meksikos bėdą: skolos ir smukusi gavyba

    Pagrindinė žinia iš Slimо

    Meksikos milijardierius Carlosas Slimas pareiškė, kad valstybinės naftos bendrovės „Pemex“ krizė, jo vertinimu, yra didžiausia šalies problema. Jis akcentavo mažėjančią naftos gavybą, investicijų stoką ir didžiulius įsipareigojimus.

    Verslininkas šią poziciją išsakė per kasmetinę spaudos konferenciją, kurioje tradiciškai komentuoja šalies ekonomikos ir verslo aktualijas. „Pemex“ finansinė būklė, anot jo, daro įtaką ne tik energetikai, bet ir platesniam valstybės stabilumui.

    Skolos, nuostoliai ir valstybės parama

    „Pemex“ skola siekia apie 73 milijardus eurų, o tai ilgą laiką laikoma vienu didžiausių bendrovės veiklos iššūkių. Skolos aptarnavimas riboja galimybes sparčiau modernizuoti infrastruktūrą ir didinti gavybą.

    Bendrovė 2025 metus baigė patyrusi maždaug 2,1 milijardo eurų nuostolį. Meksikos valdžia pastaraisiais metais į „Pemex“ nukreipė reikšmingą finansinę paramą, siekdama stabilizuoti padėtį ir užtikrinti veiklos tęstinumą.

    Ką siūlo Slimas?

    Carlosas Slimas pabrėžė, kad prioritetas turėtų būti naftos gavybos didinimas, nes dabartiniai apimčių rodikliai, jo manymu, yra nepakankami. Jis teigė, kad didesnės viešosios ir privačios investicijos galėtų padėti reikšmingai pakelti išgaunamos naftos kiekį.

    Pasak jo, papildomos investicijos teoriškai leistų padidinti gavybą maždaug 800 000 barelių per dieną. Toks šuolis, Slimо vertinimu, būtų esminis žingsnis mažinant spaudimą „Pemex“ finansams ir stiprinant Meksikos energetinį saugumą.

    „Krizė „Pemex“ yra pagrindinė Meksikos problema“, – sakė Carlosas Slimas.

    Toje pačioje konferencijoje verslininkas taip pat palankiai įvertino prezidentės Claudios Sheinbaum ekonomikos valdymą. Kartu jis kritikavo agentūros „Moody’s“ sprendimą pabloginti Meksikos skolos reitingą, teigdamas, kad tokie vertinimai ne visada atspindi ilgalaikius šalies fundamentus.

    Be to, Slimas pranešė planuojantis šiemet investuoti apie 4,3 milijardo eurų, tačiau detalių neatskleidė. Jo įžvalgos atkreipė dėmesį į tai, kad „Pemex“ klausimas Meksikoje išlieka ne vien įmonės, bet ir visos valstybės finansų bei energetikos politikos išbandymu.

  • Pietų Afrika atmeta JAV kalbas apie krizę: kodėl pabėgėlių kvota keliama tik afrikaneriams

    Pietų Afrika atmeta JAV kalbas apie krizę: kodėl pabėgėlių kvota keliama tik afrikaneriams

    JAV sprendimas sukėlė ginčą

    Pietų Afrikos vyriausybė ir dalis afrikanerių interesams atstovaujančių organizacijų atmetė JAV administracijos teiginius, esą šalyje baltaodžiams kyla humanitarinė krizė. Tokie pareiškimai pasigirdo JAV nusprendus šiemet priimti papildomą skaičių baltaodžių Pietų Afrikos gyventojų kaip pabėgėlių.

    JAV administracija tvirtino, kad kvota didinama dėl „nenumatytos pabėgėlių padėties“ ir nurodė augantį rasinį smurtą kurstančių pareiškimų foną. Vis dėlto konkrečių įrodymų ar detalesnio pagrindimo, kodėl būtent ši grupė išskiriama iš kitų pasaulio konfliktų ir krizių kontekste, pateikta nebuvo.

    Pagal JAV pateikiamus duomenis, nuo programos pradžios praėjusiais metais į JAV persikėlė apie 6 000 Pietų Afrikos piliečių. Naujausias sprendimas numato dar 10 000 vietų šiais metais, taip išplečiant priėmimą būtent afrikaneriams.

    Pietų Afrikos atsakas: kaltinimai nepagrįsti

    Pietų Afrikos užsienio reikalų ministerijos atstovas Chrispinas Phiri teigė, kad kaltinimai sisteminiu afrikanerių persekiojimu yra nepagrįsti. Pasak jo, dalis žmonių, pasinaudojusių programa, vėliau apsisprendė grįžti į Pietų Afriką, o tai, valdžios vertinimu, kertasi su „humanitarinės ekstremalios situacijos“ logika.

    Vietos organizacijos taip pat stengiasi atskirti realias saugumo ir nusikalstamumo problemas nuo politinių interpretacijų. Pietų Afrika jau daugelį metų susiduria su aukštu bendru nusikalstamumo lygiu, tačiau šalies institucijos pabrėžia, kad tai nėra vienos rasės ar vienos bendruomenės problema.

    Net afrikanerių organizacijos abejoja

    Afrikanerių profesinė sąjunga Solidariteit pareiškė, kad pabėgėlio statusas nėra sprendimas, kuris ilgainiui padėtų bendruomenei. Organizacija akcentuoja tikslą kurti sąlygas, kad afrikaneriai galėtų saugiai ir sėkmingai gyventi Pietų Afrikoje, o ne masiškai iš jos išvykti.

    „Mes niekaip nesuprantame, į kokią „nenumatytą pabėgėlių padėtį“ galėtų būti referuojama, tačiau gerbiame JAV teisę formuoti savo pabėgėlių politiką“, – sakė Solidariteit atstovas Jaco Kleynhansas.

    Lobistinių iniciatyvų grupė AfriForum, teigianti turinti daugiau kaip 300 000 narių, taip pat nurodė neturinti informacijos, kuri patvirtintų teiginį apie humanitarinę ekstremalią situaciją. Organizacijos vadovas Kallie Krielis pabrėžė, kad prioritetas yra vidaus sprendimai, mažinantys priežastis emigruoti.

    Kritika dėl selektyvios humanitarinės pagalbos

    Pabėgėlių apsaugos srityje dirbančios organizacijos ir ekspertai kelia klausimą, kodėl prioritetas teikiamas vienai grupei, kai tuo pat metu daugybė žmonių bėga nuo karų ar stichinių nelaimių. JAV pabėgėlių statuso patikra dažnai trunka ne mėnesius, o metus, todėl selektyvus pagreitinimas vienai kategorijai neišvengiamai kelia įtarimų dėl politinių motyvų.

    Stellenboscho universiteto socialinio teisingumo tyrėja Bryony Fox įspėjo, kad tokie sprendimai gali politizuoti pabėgėlių apsaugą. Jos vertinimu, tai rizikuoja susilpninti viso pabėgėlių režimo legitimumą ir universalumo principą, kai pagalba turėtų būti grindžiama pažeidžiamumu, o ne politine ar demografine atranka.

    Ši diskusija atgaivino platesnį klausimą apie migracijos ir pabėgėlių politikos kryptį JAV, ypač kai sprendimai siejami su vidaus politinėmis žinutėmis. Kol kas Pietų Afrika laikosi pozicijos, kad kalbos apie sisteminį afrikanerių persekiojimą neatitinka faktų, o bet kokie sprendimai turėtų remtis patikrinta informacija, o ne apibendrintomis prielaidomis.

  • Elektrėnų taryba patvirtino 2025 metų ataskaitas: ką jos rodo apie savivaldybės darbus ir planus

    Patvirtintas metinių ataskaitų rinkinys

    Gegužės 27 dieną Elektrėnų savivaldybės taryba posėdyje patvirtino Elektrėnų savivaldybės 2025 metų metinių ataskaitų rinkinį. Tai dokumentų paketas, kuriame apibendrinami praėjusių metų savivaldybės veiklos rezultatai ir pateikiami svarbiausi rodikliai.

    Metinių ataskaitų tvirtinimas taryboje yra vienas pagrindinių savivaldos atskaitomybės etapų, leidžiantis gyventojams ir tarybos nariams įvertinti, kaip įgyvendinti sprendimai ir programos. Patvirtinimas taip pat svarbus planuojant kitų metų prioritetus ir biudžeto kryptis.

    Ką paprastai apima savivaldybės ataskaitos

    Metinių ataskaitų rinkiniuose įprastai pateikiama finansinė informacija, biudžeto vykdymo rezultatai bei įsipareigojimų dinamika. Taip pat aprašomi pagrindiniai veiklos rezultatai tokiose srityse kaip švietimas, socialinės paslaugos, infrastruktūra ir viešosios erdvės.

    Tokie dokumentai svarbūs ne tik politikams, bet ir bendruomenėms, nes leidžia palyginti planuotus ir pasiektus rezultatus, įvertinti projektų eigą ir paslaugų kokybę. Praktikoje tai tampa pagrindu diskusijoms, kur reikalingi pokyčiai ir kokios priemonės duoda didžiausią naudą.

    Kodėl tai aktualu gyventojams ir verslui

    Gyventojams metinės ataskaitos padeda suprasti, kaip panaudotos savivaldybės lėšos ir kokie sprendimai turėjo didžiausią poveikį kasdienėms paslaugoms. Verslui tai signalas apie investicijų kryptis, infrastruktūros plėtrą ir savivaldybės prioritetus, galinčius lemti plėtros galimybes.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms taip pat keliami didesni skaidrumo ir duomenų prieinamumo lūkesčiai, todėl ataskaitos vis dažniau vertinamos kaip praktinis įrankis, o ne formalumas. Kuo aiškesni rodikliai ir palyginimai, tuo lengviau visuomenei įvertinti pažangą ir kelti konkrečius klausimus.

  • Šiaurės šalių koalicija ragina ES nešvelninti draudimo gręžti Arkties naftą ir dujas

    Šiaurės šalių koalicija ragina ES nešvelninti draudimo gręžti Arkties naftą ir dujas

    Ragina išlaikyti Arkties draudimą

    Šiaurės šalių finansų institucijų, profesinių sąjungų ir klimato mokslininkų koalicija kreipėsi į Europos Komisiją, ragindama nekeisti ES pozicijos dėl naujų naftos ir dujų gręžinių Arkties regione. Atvirame laiške pabrėžiama, kad bet koks draudimo švelninimas didintų tiek aplinkosaugines, tiek saugumo rizikas.

    Koalicija kreipėsi į penkis eurokomisarus, teigdama, kad Briuselis šiuo metu peržiūri Arkties politiką. Pasak autorių, būtent ši peržiūra kelia nerimą, nes gali atverti kelią didesniam iškastinio kuro vaidmeniui jautriausiuose šiauriniuose vandenyse.

    „Jei iš Norvegijos Arkties į Europą tiekiamos naftos ir dujų srautai taptų svarbūs energetiniam saugumui, infrastruktūra būtų patrauklesnis sabotažo taikinys“, – rašoma laiške.

    Aplinkos ir saugumo argumentai

    Laiško autoriai primena, kad ES 2021 metais savo Arkties strategijoje rėmė plataus masto kryptį atsisakyti naujų naftos ir dujų projektų, motyvuodama klimato ir ekosistemų apsauga. Koalicija tvirtina, kad Arktis šyla kelis kartus greičiau nei pasaulio vidurkis, todėl bet koks papildomas pramoninis spaudimas regione didina ilgalaikės žalos tikimybę.

    Ypatingas dėmesys skiriamas Barenco jūrai, kuri laikoma tiek biologiškai svarbia, tiek geopolitiškai jautria. Pasak signatarų, didesnė energetikos infrastruktūros koncentracija šalia Rusijos teritorijos ir Šiaurės jūrų kelio padidintų hibridinių grėsmių scenarijus.

    Arkties gręžiniai neatsakytų į šiandienos krizę

    Koalicija ginčija argumentą, kad Arkties ištekliai galėtų greitai sustiprinti Europos energetinį stabilumą. Laiške teigiama, kad naujų projektų vystymas Norvegijos kontinentiniame šelfe užtrunka apie 13 metų, todėl šiandien patvirtinti telkiniai realiai reikšmingiau prisidėtų tik apie 2040 metus.

    Taip pat keliama ekonominė rizika: laiške remiamasi vertinimais, jog ekonomiškai išgaunamų išteklių Barenco jūroje gali būti gerokai mažiau, nei prognozuojama oficialiai. Be to, pabrėžiama, kad nauji suskystintų gamtinių dujų projektai dažniausiai remiasi ilgalaikėmis, 20–25 metų trukmės pirkimo sutartimis, kurios galėtų stabdyti perėjimą prie klimatui neutralaus ūkio.

    „Efektyviausias būdas stiprinti ilgalaikį ES energetinį saugumą yra spartinti elektrifikaciją ir vietinę atsinaujinančią energiją bei efektyvumą, o ne gilinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro“, – teigiama laiške.

    Tuo metu Norvegijos energetikos bendrovė „Equinor“ viešai palaiko ES Arkties strategijos atnaujinimą ir ragina neįvesti bendro moratoriumo žvalgybai šiaurėje. Europos Komisija savo ruožtu nurodo, kad strategijos atnaujinimas dar ankstyvoje stadijoje, o klimato kaitos ir aplinkos apsaugos tikslai išlieka nepakitę.

  • Druskininkai plečia priedangų tinklą: dar penkios vietos bus modernizuotos už 200 000 eurų

    Druskininkai plečia priedangų tinklą: dar penkios vietos bus modernizuotos už 200 000 eurų

    Valstybės parama priedangoms

    Druskininkų savivaldybė skelbia gavusi valstybės finansavimą dar penkių priedangų modernizavimui. Pasirašius finansavimo sutartį, artimiausiu metu planuojama pradėti darbus keliose skirtingose savivaldybės vietose.

    Bendra projekto vertė siekia 200 000 eurų. Savivaldybė nurodo, kad investicijos skirtos tam, kad priedangos ekstremalių situacijų metu būtų funkcionalios, saugios ir lengviau pritaikomos įvairių poreikių gyventojams.

    Kur bus atnaujintos priedangos

    Pagal savivaldybės pateiktą informaciją, modernizavimo darbai numatyti „Atgimimo“ mokykloje, lopšelyje-darželyje „Bitutė“ ir įmonėje „Druskininkų vandenys“. Taip pat priedangos bus atnaujintos Leipalingio progimnazijoje ir Leipalingio seniūnijoje.

    Šios vietos pasirinktos siekiant, kad priedangų infrastruktūra apimtų ne tik Druskininkų miestą, bet ir platesnę savivaldybės teritoriją. Praktikoje tai reiškia geresnį pasiekiamumą skirtingose gyvenvietėse, ypač ten, kur susitelkia daugiau žmonių.

    „Nuosekliai investuojame į gyventojų saugumą ir stipriname savivaldybės pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Gavę finansavimą dar penkių priedangų modernizavimui, galėsime reikšmingai išplėsti atnaujintų ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių priedangų tinklą visoje savivaldybėje“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Kokie darbai planuojami

    Savivaldybė teigia, kad atnaujinimo metu daugiausia dėmesio bus skiriama inžinerinėms sistemoms ir techninei būklei. Numatyta gerinti patalpų parengtį taip, kad priedangos galėtų veikti patikimai ir tada, kai sutrinka įprastos paslaugos.

    Tarp dažniausiai diegiamų sprendimų įvardijamos vėdinimo sistemos, elektros generatoriai, evakuacinis apšvietimas ir papildomi evakuaciniai išėjimai. Taip pat dalis priedangų pritaikoma riboto judumo asmenims, kad prireikus jose būtų galima saugiai pasislėpti visiems.

    Pasak savivaldybės, tai jau antrasis priedangų infrastruktūros stiprinimo etapas. Šiuo metu atnaujinimo darbai vyksta dar penkiose priedangose Druskininkuose ir Viečiūnuose, tarp jų „Ryto“ gimnazijoje, Švietimo centre ir Sporto centre.

    Savivaldybė nurodo, kad iš viso Druskininkų savivaldybėje šiuo metu yra 34 priedangos. Priedangų tinklo plėtra ir modernizavimas pastaraisiais metais tampa vienu svarbiausių savivaldos civilinės saugos prioritetų, vertinant ir regiono saugumo aplinką, ir gyventojų lūkesčius.

  • Choras Druskininkai parsivežė du sidabro diplomus iš „Ave Musica“: ką komisija įvertino labiausiai

    Choras Druskininkai parsivežė du sidabro diplomus iš „Ave Musica“: ką komisija įvertino labiausiai

    Įvertinimas Druskininkų kolektyvui

    Druskininkų savivaldybės vadovai pasveikino Druskininkų kultūros centro kamerinį chorą Druskininkai, tarptautiniame festivalyje ir konkurse „Ave Musica“ pelniusį du sidabro diplomus. Kolektyvui padėkota už profesionalų darbą, kūrybinį atsidavimą ir Druskininkų vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje.

    Pasak savivaldybės, tokie apdovanojimai ne tik stiprina miesto kultūrinę tapatybę, bet ir didina Druskininkų, kaip kurorto, matomumą tarptautinėje erdvėje. Chorinė kultūra Lietuvoje tradiciškai turi stiprias šaknis, todėl kiekvienas tarptautinis įvertinimas vertinamas kaip svarbi žinia ir pačiai bendruomenei.

    Mero ir vadovės akcentai

    Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas pabrėžė, kad choras prisideda prie miesto kultūrinio veido ir reprezentacijos už Lietuvos ribų. Jo teigimu, tokie kolektyvai kuria ilgalaikę vertę, nes įkvepia ir kitus miesto kūrėjus bei jaunimą rinktis kultūrinę veiklą.

    „Druskininkai visuomet garsėjo stipria kultūros bendruomene, o tokie kolektyvai kaip choras Druskininkai kuria miesto kultūrinį veidą ir garsina mūsų kurortą tarptautiniu mastu“, – sakė Ričardas Malinauskas.

    Choro vadovė Inga Vagnoriūtė susitikime akcentavo, kad konkursai chorui yra ir meistriškumo patikrinimas, ir aiški motyvacija augti. Pasak jos, dalis reikšmingų chorinių konkursų vyksta užsienyje, todėl kiekvienas startas reikalauja ilgo pasirengimo, finansinės drausmės ir stiprios komandinės atsakomybės.

    „Pasiruošimas konkursui trunka maždaug pusmetį, tai intensyvus darbas ir programos šlifavimas, o įvertinimai parodo, kad einame teisingu keliu“, – sakė Inga Vagnoriūtė.

    Kaip vyko „Ave Musica“

    Tarptautinis kamerinių chorų festivalis ir konkursas „Ave Musica“ šiemet vyko Kėdainiuose, kurie tuo metu turėjo Lietuvos kultūros sostinės statusą. Renginyje dalyvavo chorai ir ansambliai iš įvairių Lietuvos miestų, taip pat svečiai iš užsienio.

    Druskininkų kultūros centro kamerinis choras Druskininkai konkurse pelnė du sidabro diplomus mišrių chorų ir sakralinės muzikos kategorijose. Kolektyvui vadovauja Inga Vagnoriūtė, koncertmeisteris yra Danas Juškevičius.

    Dalyvių pasirodymus vertino tarptautinė komisija, kurioje dirbo chorinės muzikos profesionalai iš Lenkijos, Latvijos ir Sakartvelo. Festivalio programoje vyko ne tik konkursiniai pasirodymai, bet ir meistriškumo kursai, suteikiantys kolektyvams galimybę gauti tiesioginį grįžtamąjį ryšį ir tobulinti interpretaciją.

    Choras Druskininkai artimiausiu metu planuoja intensyvų koncertinį sezoną: numatyti pasirodymai Druskininkuose, kituose Lietuvos miestuose ir užsienyje. Taip pat planuojama dalyvauti tradicinėje Baltojoje vakarienėje, kuri kasmet sutraukia gausią kurorto bendruomenę ir svečius.

  • Centralizuotas priėmimas į darželius ir mokyklas: prašymus per CPIS Druskininkuose teikite iki gegužės 31 dienos

    Nauja tvarka daugelyje savivaldybių

    Nuo šių metų daugelyje Lietuvos savivaldybių, tarp jų ir Druskininkuose, pradedama taikyti nauja vaikų ir mokinių priėmimo į mokyklas tvarka. Prašymai bus teikiami per nacionalinę Centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą, trumpiau – CPIS.

    Ši sistema skirta suvienodinti priėmimo procesus, sumažinti popierinių dokumentų kiekį ir leisti tėvams patogiau sekti prašymo būseną. Planuojama, kad iki 2028 metų CPIS bus naudojama visose šalies savivaldybėse.

    Kur ir iki kada teikti prašymą?

    Druskininkų savivaldybė informuoja, kad prašymus 2026–2027 mokslo metams tėvai gali pateikti internetu per svetainę mokausi.lt. Prisijungiama per Elektroninius valdžios vartus, todėl rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar veikia pasirinkta prisijungimo priemonė.

    Pirmasis prašymų teikimo etapas vyksta iki gegužės 31 dienos. Savivaldybė ragina neatidėti pateikimo paskutinėms dienoms, kad prireikus būtų laiko patikslinti duomenis.

    Kada prašymas reikalingas?

    Prašymą reikia teikti tais atvejais, kai vaikas nuo 2026–2027 mokslo metų pradės lankyti ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę, taip pat pradės mokytis 1, 5, 9 (I gimnazijos) ar 11 klasėje. Prašymas reikalingas ir tuomet, jei planuojama keisti mokyklą nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos.

    Teikiant prašymą galima pasirinkti dvi ugdymo įstaigas. Viena jų privalo būti pagal vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą priskirta mokykla.

    Savivaldybės administracijos įgaliotas specialistas pateiktą prašymą patikrina per 7 darbo dienas. Jei informacija tiksli, prašymas patvirtinamas, o jei trūksta duomenų ar yra netikslumų, jis grąžinamas patikslinti.

    Patvirtintus prašymus sistema vertina pagal nustatytus priėmimo kriterijus ir sudaro eiles. Gavus kvietimą mokytis pasirinktoje mokykloje, per 10 darbo dienų reikia sudaryti mokymo sutartį, kuri pasirašoma elektroniniu būdu CPIS sistemoje.

    Gyventojai, kurie neturi galimybės prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų, gali kreiptis į Druskininkų savivaldybės administraciją. Specialistai padės pateikti prašymą CPIS sistemoje ir atsakys į praktinius klausimus dėl dokumentų ar terminų.

    Dėl išsamesnės informacijos savivaldybė nurodo, kad galima kreiptis į Švietimo skyriaus vyriausiąją specialistę Sandrą Bubnelienę telefonu +370 616 33938 arba elektroniniu paštu.