CP v2

Blog

  • Lenkijos „Niewiadów PGM“ ruošia 155 mm šaudmenų gamybą: žada 2 metų pranašumą, bet užsakymų dar nėra

    Lenkijoje biržoje kotiruojama bendrovė „Niewiadów Polska Grupa Militarna“ (PGM) artėja prie 155 milimetrų artilerijos sviedinių gamybos starto ir tikisi paklausos išaugimo Europoje. Įmonė sieja vilčių su ES gynybos finansavimo ir bendrų pirkimų mechanizmu SAFE, ypač jo antruoju etapu, kai užsakymus gali teikti kelių valstybių konsorciumai.

    Įmonės vadovo teigimu, pagrindinis tikslas yra patekti į būsimus bendrus pirkimus ir tapti dar vienu tiekėju rinkoje, kurioje 155 milimetrų kalibras yra NATO standartas. Vis dėlto kol kas „Niewiadów PGM“ neturi pasirašytų komercinių sutarčių, o pirmieji sertifikuoti produktai, kaip skelbiama, turėtų būti parengti 2027 metų pradžioje.

    SAFE ir konkurencija Lenkijoje

    Lenkijos gynybos ministerija jau pasirinko kitą kelią ir 2026 metų pavasarį didelės apimties 155 milimetrų amunicijos užsakymus nukreipė valstybinei „Polska Grupa Zbrojeniowa“. Tai reiškia, kad privatūs gamintojai, tokie kaip „Niewiadów PGM“, turi ieškoti nišų kituose pirkimo etapuose arba tarptautinėse sutartyse.

    SAFE struktūra numato ne tik atskirų valstybių pirkimus, bet ir bendras programas, kai užsakymus pateikia mažiausiai dvi šalys. Būtent čia „Niewiadów PGM“ mato galimybę: jei dalis ankstesnių tiekėjų nespės greitai didinti apimčių, rinkoje gali atsiverti langas papildomiems pajėgumams.

    „Lenkija net ir gamindama vietoje pirmiausia turi užpildyti savo amunicijos sandėlius, o poreikį turi ir mūsų kaimynai. Tai greitai nesibaigs“, – sakė „Niewiadów PGM“ vadovas Adamas Januszko.

    Gamybos linijos ir 2 metų pranašumas

    „Niewiadów PGM“ skelbia jau turinti dvi technologines linijas, skirtas 155 milimetrų amunicijos užpildymui sprogstamosiomis medžiagomis ir galutiniam sukomplektavimui. Kiekvienos linijos projektinis pajėgumas siekia apie 60 000 vienetų per metus, o įrangos montavimą įmonė planuoja pradėti 2026 metų rudenį.

    Vadovybė tvirtina, kad tai suteikia reikšmingą laiko pranašumą, nes dalis Europos įmonių tik dabar užsakinėja analogiškas technologijas. Tuo pat metu tiekimo grandinės jau tampa ištemptos, o įrangos gamintojai, galintys pasiūlyti pilnus sprendimus, turi ilgus užsakymų grafikus.

    Kas svarbu 155 mm rinkoje

    155 milimetrų sviediniai NATO šalyse turi standartizuotus parametrus, tačiau skirtingoms haubicoms gali reikėti skirtingo ilgio ar modifikacijų. Dėl to gamintojui svarbu turėti technologijas, leidžiančias adaptuoti produktą ir užtikrinti suderinamumą su konkrečiais ginklų sistemų reikalavimais.

    „Niewiadów PGM“ akcentuoja, kad dalis darbų jų grandinėje yra galutinis paruošimas, o korpusai gali būti tiekiami partnerių. Įmonė taip pat siekia didesnės kontrolės metalinių korpusų gamyboje ir kalba apie investicijas į pramonės pajėgumus, kad kuo daugiau komponentų būtų pagaminama nacionalinėje tiekimo grandinėje.

    Kol kas didžiausia rizika bendrovei išlieka aiški: technologiniai pajėgumai dar negarantuoja pajamų, jei užsakymai vėluos arba bus koncentruojami pas jau pasirinktus valstybinius tiekėjus. Kita vertus, užsitęsus karo Ukrainoje poveikiui ir Europos gynybos planams, 155 milimetrų amunicijos paklausa, tikėtina, išliks viena svarbiausių ginkluotės rinkos temų artimiausiais metais.

  • Lenkijos galios rinkos aukcija: beveik visi norėję anglies blokai užsitikrino sutartis 2027 metams

    Lenkijoje 2026 metų rugsėjo 3 dieną įvyko galios rinkos papildomoji aukcija, kurioje dėl išimties taisyklių galėjo dalyvauti ir anglimi kūrenamos elektrinės. Pirminiai bendrovių pateikti rezultatai rodo, kad netikėtumų šįkart nebuvo, o didžioji dalis į aukcioną pateiktų anglies blokų gavo metines sutartis 2027 metams.

    Energetikos konsultacijų bendrovės ENERXperience vadovas Maciejus Burny vertina, kad nustatytas didelis poreikis galiai leido rinkai „susirinkti“ praktiškai visą pasiūlymą. Jo teigimu, palyginti su ankstesniais metais, anglies generacijos kontraktavimas galėjo sumažėti ne dėl paklausos stokos, o dėl mažesnės pasiūlos, nes dalis blokų pastaruoju metu buvo išimti iš eksploatacijos.

    „Galima sakyti, kad visi anglies galios tiekėjai, kurie norėjo sudaryti sutartis, šįkart jas ir sudarė“, – sakė Maciejus Burny.

    Aukcija baigėsi penktajame rate, o kaina susiformavo maždaug nuo 325,56 iki 372,04 zlotų už kilovatą per metus. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro apie 73–83 eurus už kilovatą per metus, t. y. virš vadinamosios kainos gavėjo ribos, kuri siekė 306 zlotus už kilovatą per metus, arba apie 69 eurus.

    Kas signalizuoja kainos lygis?

    Ekspertų vertinimu, faktas, kad galutinė kaina liko virš kainos gavėjo ribos, rodo, jog aukcionas nebuvo „perpildytas“ pigių pasiūlymų. Paprastai tai reiškia, kad dalis dalyvių būtų pradėjusi trauktis tik tuomet, jei kaina būtų kritusi dar žemiau, o toks scenarijus būtų labiau tikėtinas vėlesniame, šeštajame rate.

    Palyginimui, ankstesnėje papildomojoje aukcijoje, kuri buvo susijusi su 2026 metų tiekimu, kaina siekė 346,37 zlotus už kilovatą per metus, arba apie 78 eurus. Tai leidžia teigti, kad 2027 metų kontraktų kaina iš esmės išlaikė panašų lygį.

    Kas laukia po 2028 metų?

    2027 metų aukcionas yra vienas iš paskutinių etapų, kai anglies blokai dar gali dalyvauti papildomajame galios rinkos mechanizme. Kitais metais planuojama paskutinė tokio tipo papildomoji aukcija su tiekimu 2028 metams, po kurios anglies generacijos vieta paramos schemose taps dar labiau ribojama.

    Maciejus Burny pabrėžia, kad sprendimai dėl anglies pajėgumų išlaikymo po 2028 metų priklausys nuo to, koks bus naujasis paramos modelis, kuris turėtų pakeisti dabartinį galios rinkos mechanizmą. Lenkija galios rinkos taisyklėse buvo gavusi laikiną išimtį, leidusią papildomosiose aukcionų procedūrose išlaikyti dalį anglies blokų kaip sistemos patikimumo rezervą.

  • „Dalkia Polska“ rokiruotė vadovybėje: nuo spalio – nauji prezidentai šilumos ūkiui ir energetikai

    Nuo spalio 1 dienos „Dalkia Polska“ grupės įmonėse įsigalios vadovų pasikeitimai. Pramonės segmentui vadovaus Konradas Borowskis, kuris taps „Dalkia Polska Industry“ ir „Dalkia Polska Industry Services“ prezidentu.

    Tuo pat metu šilumos ūkio ir paslaugų bendrovėms vadovaus Krzysztofas Szalińskis. Jis taps „Dalkia Polska Energia“ ir „Dalkia Polska Energia Serwis“ prezidentu, prie grupės prisijungęs naujai.

    Kas keičiasi grupės įmonėse?

    „Dalkia Polska Industry“ ir „Dalkia Polska Industry Services“ daugiausia dirba su pramonės klientais: organizuoja elektros energijos ir techninių terpių tiekimą, taip pat valdo energetikos infrastruktūrą gamyklose bei kituose objektuose.

    Šilumos ūkio kryptis grupėje apima centralizuotos šilumos gamybą ir tiekimą regionuose, taip pat įrenginių ir tinklų eksploataciją bei priežiūrą. Ši veikla glaudžiai susijusi su šilumos tinklų patikimumu, modernizacija ir sąnaudų kontrole.

    Borowskis pereina į pramonę

    Konradas Borowskis su „Dalkia Polska“ grupe siejamas nuo 2021 metais, iki šiol dirbo šilumos ūkio segmente. Nuo spalio jis perima atsakomybę už pramonės kryptį, kur svarbiausia yra energetinių paslaugų portfelis, klientų poreikių analizė ir sprendimų diegimas gamybos aplinkoje.

    Šias pareigas jis perima iš Jaceko Chodkowskio, kuris dabar yra „Dalkia Polska“ grupės prezidentas ir generalinis direktorius.

    „Pramonės įmonės turi stiprias kompetencijas energetinėje pramonės objektų priežiūroje. Noriu šį potencialą panaudoti tobulinant pasiūlą ir geriau atliepiant klientų poreikius“, – sakė Konradas Borowskis.

    Szalińskis stiprina šilumos ūkio kryptį

    Krzysztofas Szalińskis turi daugiau nei 25 metų patirtį šilumos ūkio sektoriuje. Nuo 2000 metais jis dirbo Gliwicių šilumos energetikos įmonėje, o nuo 2021 metais ėjo prezidento pareigas.

    „Dalkia Polska“ grupėje jis bus atsakingas už šilumos ūkio įmonių strateginių planų įgyvendinimą ir svarbiausių projektų priežiūrą. Tokios pareigos paprastai apima investicijų programų valdymą, efektyvumo didinimą bei pasirengimą reguliavimo ir rinkos pokyčiams.

    „Šiandien šilumos ūkio sektorius išgyvena svarbius pokyčius. Savo patirtį valdant šilumos tiekimo sistemą noriu panaudoti bendram darbui su abiejų įmonių komandomis“, – sakė Krzysztofas Szalińskis.

    Vadovų rokiruotė vyksta tuo metu, kai Lenkijos ir visos Europos šilumos ūkio ir energetikos įmonės vis dažniau orientuojasi į efektyvesnę infrastruktūros priežiūrą, investicijas į modernizaciją ir ilgalaikį sąnaudų mažinimą. Dėl to vadovų patirtis valdant tinklus, projektus ir pramonės klientų aptarnavimą tampa viena svarbiausių konkurencinių dedamųjų.

  • „Elektrotim“ arti 4,2 mln eurų sutarties su Tauron: kas laimėta ir kodėl tai dar ne garantija

    Lenkijos inžinerinių sprendimų bendrovė „Elektrotim“ pranešė gavusi informaciją apie konkurso, kurį vykdė Tauron Nowe Technologie padalinys Vroclave, rezultatą. Konkursas susijęs su nuolatine apšvietimo infrastruktūros priežiūra ir eksploatavimu, įskaitant budinčios avarinės tarnybos režimą Žemutinės Silezijos vaivadijoje.

    Įmonės teigimu, kaip ekonomiškai naudingiausios buvo pasirinktos 23 „Elektrotim“ pateiktos paraiškos. Iš jų 15 apima Vroclavo apšvietimo infrastruktūros priežiūros ir eksploatavimo darbus, o likusios 8 skirtos kitoms Žemutinės Silezijos savivaldybėms.

    Maksimali bendra pasirinktų pasiūlymų vertė siekia apie 4 200 000 eurų be PVM, arba apie 5 200 000 eurų su PVM. Vis dėlto bendrovė pabrėžia, kad pasiūlymų pasirinkimas dar nereiškia automatinio sutarčių pasirašymo, todėl galutinės pajamos priklausys nuo tolesnių užsakovo sprendimų ir derybų.

    Tokio tipo viešieji konkursai energetikos grupėse paprastai skaidomi į dalis, kad būtų užtikrintas paslaugų tęstinumas skirtingose teritorijose ir būtų galima greičiau reaguoti į gedimus. Apšvietimo infrastruktūros priežiūra savivaldybėse tampa vis labiau susijusi su energijos taupymo tikslais, modernizacija ir išmaniųjų valdymo sistemų diegimu, todėl rangovams svarbūs ne tik kaštai, bet ir techninės kompetencijos bei reagavimo laikas.

    Finansiniu požiūriu „Elektrotim“ pastaruoju metu fiksavo mažėjančius rezultatus: 2026 metų pirmąjį ketvirtį pardavimo pajamos siekė apie 18 600 000 eurų, o grynasis pelnas buvo apie 400 000 eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu įmonė gavo apie 20 900 000 eurų pajamų ir uždirbo apie 1 000 000 eurų grynojo pelno.

    Tuo metu Tauron grupė, remiantis preliminariais vertinimais, 2026 metų pirmąjį pusmetį uždirbo apie 372 000 000 eurų grynojo pelno, tai yra 24 proc. mažiau nei prieš metus. Energetikos bendrovėms tokie pokyčiai dažnai siejami su svyruojančiomis elektros ir kuro kainomis, reguliavimo pokyčiais bei didelėmis investicijomis į tinklus ir infrastruktūrą.

  • Aukštos dujų kainos spaudžia trąšų gamintojus Europoje ir Lenkijoje: ko tikėtis artimiausiais mėnesiais

    Aukštos ir svyruojančios gamtinių dujų kainos Europoje didina amoniako ir azotinių trąšų gamybos savikainą, todėl spaudimas trąšų gamintojams nemažėja. Dujos yra pagrindinė žaliava amoniakui, o kartu ir vienas didžiausių sąnaudų veiksnių, lemiančių, ar gamyba apskritai išlieka pelninga.

    „Grupa Azoty“ vadovas Marcinas Celejewskis teigia, kad dabartinė padėtis dujų rinkoje signalizuoja apie galimą įtampos tęstinumą ir artimiausiais mėnesiais. Pasak jo, didžiausia rizika trąšų sektoriui kyla tada, kai trąšų pardavimo kainos nebespėja vytis dujų pabrangimo.

    Dujos ir trąšos: tiesioginis ryšys

    Amoniakas gaminamas naudojant vandenilį, kuris pramonėje dažniausiai išgaunamas iš gamtinių dujų, todėl dujų kaina tiesiogiai persikelia į galutinį produktą. Dėl to azotinių trąšų gamyba Europoje yra ypač jautri tiek kainų šuoliams, tiek staigiems rinkos svyravimams.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad žiemos sezoną Europa pasitinka su palyginti mažesnėmis dujų atsargomis, o dalies SGD srautų apribojimai didina konkurenciją dėl žaliavos. Toks fonas palaiko aukštesnį kainų lygį ir brangina visą energijai imlią pramonę.

    Mažesnė gamyba reiškia daugiau importo

    Trąšų gamintojams tai reiškia, kad dalis bendrovių jau riboja amoniako gamybą arba svarsto tokį žingsnį, kai pelningumo nebeužtikrina dujų ir trąšų kainų santykis. Tokie sprendimai turi grandininį efektą: mažėjant vietinei pasiūlai, rinka ima labiau remtis importu iš kitų regionų.

    „Jau dabar Europoje matome, kad dalis gamintojų riboja arba svarsto riboti amoniako gamybą, kai trąšų kainų ir dujų sąnaudų santykis nebeužtikrina pakankamo pelningumo“, – sakė Marcinas Celejewskis.

    Pasak jo, mažėjanti gamyba Europoje nereiškia, kad sumažėja trąšų poreikis. Ilgesniu laikotarpiu tai gali didinti priklausomybę nuo importo, o kartu kelti rizikas tiekimo stabilumui, žemės ūkio sąnaudoms ir maisto saugumui.

    „Grupa Azoty“ įvardija kainų spaudimą

    „Grupa Azoty“ pabrėžia, kad gamybos planavimas tampa sudėtingesnis dėl dujų kainos ir prieinamumo neapibrėžtumo. Įmonė nurodo, kad pasibaigus planiniam remonto laikotarpiui naudojami turimi gamybiniai pajėgumai, tačiau situacija dujų rinkoje stebima itin atidžiai.

    Bendrovės duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinės TTF neatidėliotinos dujų kainos siekė 45,6 euro už MWh. Tai buvo 28 proc. daugiau nei 2025 metų antrąjį ketvirtį, o toks šuolis dar labiau pablogino sąnaudų balansą energijai imliuose segmentuose.

    Įmonė taip pat akcentuoja, kad dalis kitų žaliavų ir energinių išteklių kaštų juda skirtingomis kryptimis. Chemijos segmente spaudimą didino kai kurių žaliavų brangimas, tuo metu dalyje trąšų žaliavų ir energetikos pozicijų fiksuotas atskirų išteklių atpigimas, tačiau dujos išlieka lemiamas veiksnys azotinių trąšų grandinėje.

  • WIG20 rudenį pradėjo rekordiniu šuoliu: indeksas pasiekė 4 090 punktų, rinką blaškė svyravimai

    Varšuvos biržoje praėjusi savaitė išsiskyrė dideliu kintamumu: dalis investuotojų fiksavo pelnus, kiti ieškojo augimo po teigiamų įmonių rezultatų. Ryškiausias akcentas – pagrindinis indeksas WIG20, kuris savaitės pabaigoje pasiekė naują istorinį maksimumą.

    Penkių prekybos sesijų laikotarpiu WIG20 pakilo 2,4 proc. ir užsidarė ties 4 090 punktų riba. Platusis WIG augo 1,2 proc., tačiau mažesnės kapitalizacijos segmentas atsiliko: mWIG40 smuko 1,7 proc., o sWIG80 – 0,9 proc.

    Rinkos dinamika rodo, kad kapitalas labiau koncentravosi didžiausiose bendrovėse, o vidutinės ir mažos įmonės patyrė korekciją. Toks išsiskyrimas dažnai matomas, kai investuotojai ieško likvidumo ir saugesnių pozicijų, ypač po staigių kilimų.

    Lyderiai tarp didžiųjų įmonių

    Tarp WIG20 bendrovių išsiskyrė „Orlen“: akcijos pasiekė naują rekordą, tačiau dalį augimo greitai atidavė. Vis dėlto savaitės balansas išliko teigiamas – apie 5,7 proc., o kaina užsidarė ties maždaug 157,5 zloto už akciją.

    Ryškiausiai per savaitę brango „PGE“ – po ketvirtinių rezultatų paskelbimo akcijos šoktelėjo apie 15 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per maždaug pusantrų metų. Bendrovė tapo geriausiai pasirodžiusia WIG20 sudedamąja dalimi, savaitę užbaigusi ties 12,5 zloto.

    „CD Projekt“ paskelbė pirmojo pusmečio rezultatus, tačiau rinkos reakcija buvo trumpalaikė – savaitės pabaigoje akcijos buvo nukritusios daugiau nei 2 proc. Tuo metu „PZU“ akcijos augo beveik 4 proc., investuotojams dėmesį sutelkus į gausius akcininkams planuojamus mokėjimus.

    Sandoris, sukrėtęs XTB ir mWIG40

    Didžiausia savaitės drama kilo dėl XTB: pagrindinis akcininkas pardavė akcijų paketą maždaug už 1 500 000 000 zlotų. Pardavimo kaina siekė 160 zlotų už akciją ir buvo reikšmingai mažesnė nei ankstesnės dienos uždarymas, todėl kursas patyrė staigų spaudimą.

    Per savaitę XTB akcijos krito apie 12 proc., o penktadienį užsidarė žemiau 158 zlotų. Būtent šis kritimas reikšmingai pablogino mWIG40 rezultatą, nes XTB turi apie 8 proc. svorį šiame indekse, todėl vienos akcijos smukimas persiduoda visam segmentui.

    Neigiamą foną vidutinėms įmonėms sustiprino ir „Benefit Systems“ korekcija – akcijos per savaitę pigo daugiau nei 6 proc. Kadangi ši bendrovė turi vieną didžiausių svorių mWIG40, spaudimas buvo juntamas ir indekso kreivėje.

    GPW korekcija ir WATS startas

    Korekcija palietė ir „GPW“ grupę – akcijos smuko apie 6 proc. Birža signalizavo, kad 2026 metų antroje pusėje gali augti sąnaudos ir investicinės išlaidos, daugiausia dėl perėjimo prie naujos prekybos sistemos WATS.

    Pagal skelbiamus planus naujoji sistema turi startuoti spalio 5 dieną. Tokie technologiniai projektai paprastai reiškia trumpalaikį kaštų šuolį ir didesnę vykdymo riziką, tačiau ilgesniu laikotarpiu gali pagerinti prekybos infrastruktūrą, greitį ir sistemos atsparumą.

  • Taylor Swift perrašė muzikos istoriją: 12-asis albumas pirmas, o keturi įrašai vienu metu – dešimtuke

    Taylor Swift perrašė muzikos istoriją: 12-asis albumas pirmas, o keturi įrašai vienu metu – dešimtuke

    Rekordas, kurį lėmė perrašytas albumas

    JAV dainininkė Taylor Swift pasiekė naują karjeros viršūnę: ji tapo daugiausia pirmą vietą albumų reitinguose pasiekusių albumų turinčia moterimi. Naujausias jos perrašytas leidinys „Speak Now (Taylor’s Version)“ debiutavo pirmoje vietoje.

    Albumas per pirmąją savaitę surinko apie 716 000 ekvivalentinių vienetų, todėl tai tapo dar vienu ryškiu jos dominavimo „Billboard 200“ sąraše įrodymu. Šis rezultatas Taylor Swift atnešė jau 12-ąjį karjeros pirmos vietos albumą.

    Kas liko už nugaros ir kas dar priekyje

    Šiuo pasiekimu atlikėja aplenkė ankstesnę rekordininkę Barbrą Streisand, ilgus metus pirmavusią pagal moterų pasiektų pirmų vietų skaičių. Muzikos industrijoje tai laikoma vienu svarbiausių ilgaamžiškumo ir gerbėjų lojalumo rodiklių.

    Bendroje istorijoje Taylor Swift pagal pirmų vietų albumus taip pat priartėjo prie visų laikų lyderių: „Billboard 200“ kontekste ji minima tarp daugiausiai pirmų vietų pasiekusių atlikėjų, kur priekyje išlieka tik „The Beatles“ ir JAY-Z.

    Keturios Taylor Swift pozicijos vienu metu

    Dar vienas išskirtinis faktas – Taylor Swift tapo pirmąja moterimi, kuri vienu metu turėjo keturis albumus pirmajame „Billboard 200“ dešimtuke. Be „Speak Now (Taylor’s Version)“, jame taip pat įsitvirtino „Midnights“, „Lover“ ir „folklore“.

    Toks rezultatas atspindi platesnę rinkos tendenciją: kataloginiai albumai vis dažniau grįžta į aukščiausias pozicijas dėl srautinių perklausų, socialinių tinklų bangų ir turų sukeliamos paklausos. Taylor Swift atvejis išskirtinis tuo, kad šie veiksniai veikia vienu metu ir sustiprina vienas kitą.

    Turai ir bilietų pardavimo įtampa

    Atlikėja tuo metu tęsė „Eras Tour“ koncertinį turą, kuris tapo vienu labiausiai aptarinėjamų dėl milžiniškos paklausos ir bilietų platinimo problemų. Dalis koncertų prekybos etapų Europoje buvo pristabdyti, o bilietų platinimo sistemos sulaukė kritikos dėl apkrovų ir spekuliacijos.

    Turas buvo pratęstas iki 2024 metų, o jo efektas pastebimas ir reitinguose: koncertai didina ne tik naujausių leidinių, bet ir ankstesnių albumų klausomumą. Šis ryšys šiandien laikomas viena svarbiausių strategijų, padedančių atlikėjams ilgiau išsilaikyti topuose.

  • Kas įsigys TAP Portugal: „Lufthansa“ ir „Air France-KLM“ kovoje dėl beveik 45 proc. akcijų

    Portugalijos vyriausybė tęsia dalinę nacionalinio vežėjo TAP Portugal privatizaciją ir paprašė dviejų pretendentų patikslinti pateiktus pasiūlymus. Dėl 44,9 proc. akcijų varžosi „Lufthansa“ ir „Air France-KLM“, o ekspertai nurodo, kad jų siūlomos kainos yra labai panašios.

    Pasiūlymus vertino valstybės valdoma holdinginė bendrovė Parpublica, prižiūrinti privatizavimo procesus. Jos vertinimu, kainodaros skirtumai nedideli, todėl sprendimui gali turėti įtakos ir papildomos sąlygos, tokios kaip investicijų planai ar ilgalaikės strateginės garantijos.

    Vertė siekia apie 2 mlrd. eurų

    Rinkos vertinimai rodo, kad TAP Portugal kaina gali siekti maždaug 1 950 000 000–2 070 000 000 eurų. Tai reikštų, kad parduodamas 44,9 proc. akcijų paketas preliminariai galėtų būti vertas apie 1 000 000 000 eurų, nors galutinė suma priklausys nuo derybų ir prisiimamų įsipareigojimų.

    Portugalijos valdžia tikisi priemokos, argumentuodama vežėjo strategine verte ir maršrutų tinklu. TAP Portugal ypač stiprus jungtyse iš Lisabonos į Braziliją, taip pat į kelias portugališkai kalbančias Afrikos šalis, o tai potencialiems pirkėjams reiškia papildomą tranzito srautą ir tvirtesnes pozicijas Pietų Atlanto kryptyse.

    Kas numatyta privatizavimo plane?

    Pagal privatizavimo schemą konkurso laimėtojas galėtų įsigyti 44,9 proc. bendrovės akcijų, o dar 5 proc. būtų skirta darbuotojams. Pirkėjui taip pat būtų palikta galimybė perimti tas akcijas, kurių neįsigytų darbuotojai.

    Abi grupės turi kelias savaites patikslinti pasiūlymus, o procesą planuojama užbaigti iki metų pabaigos. TAP Portugal flotilę sudaro apie 100 „Airbus“ orlaivių, o šių metų prognozėse minimas daugiau kaip 18 000 000 keleivių srautas vietos ir tarptautiniuose maršrutuose.

    Dėl panašios siūlomos kainos lemiamu faktoriumi gali tapti tai, kaip pirkėjas integruotų TAP Portugal į savo tinklą ir kokias garantijas suteiktų dėl veiklos Portugalijoje. Europos aviacijos rinkoje, kur vežėjai siekia masto ekonomijos ir stipresnių tranzito mazgų, toks sandoris galėtų reikšmingai perbraižyti konkurencinį žemėlapį.

  • Savaitės filmas „Teenage Sex and Death at Camp Miasma“: slasherio perdirbinys apie troškimą ir baimę

    Savaitės filmas „Teenage Sex and Death at Camp Miasma“: slasherio perdirbinys apie troškimą ir baimę

    Eksperimentinis siaubo žaidimas

    Jane Schoenbrun naujausiame filme „Teenage Sex and Death at Camp Miasma“ iš pirmo žvilgsnio ima pažįstamą slasherio formulę, bet ją išardo iki keisto, intymaus sapno logikos. Tai trečiasis režisieriaus darbas vadinamojoje Ekrano trilogijoje, kur popkultūra tampa veidrodžiu tapatybei ir troškimams.

    Kūrinys balansuoja tarp siaubo, komedijos ir erotinės įtampos, sąmoningai rinkdamasis jausmą vietoj aiškaus paaiškinimo. Tokia kryptis dera su pastarųjų metų tendencija, kai dalis autorių siaubą naudoja ne šokui, o psichologinėms būsenoms ir traumoms artikuliuoti.

    Režisierė, sugrįžtanti į stovyklą

    Siužeto centre – kylanti queer kino kūrėja Kris, kuri po debiutinio filmo sėkmės gauna užduotį prikelti kultinę vasaros stovyklos siaubo franšizę „Camp Miasma“. Ji turėtų atitikti industrijos lūkesčius: atnaujinti istoriją šiuolaikinei auditorijai ir padaryti ją saugesnę, aiškesnę, politiškai tvarkingesnę.

    Tačiau Kris turi asmeninį ryšį su sena medžiaga, o naujas projektas jai tampa ne darbu, o grįžimu į vietą, kur kadaise susiformavo jos fantazijos ir seksualinis pabudimas. Filme nuolat jaučiamas konfliktas tarp kūrėjos noro kurti atsakingai ir noro nesumeluoti savo patirties, net jei ji prieštaringa.

    Final girl ir senos istorijos šešėlis

    Vietoje standartinio perdirbinio Kris ieško originalios franšizės žvaigždės Billy Presley – atsiskyrėlės, gyvenančios pačios stovyklos teritorijoje. Susitikimas tampa lūžio tašku: realybė ima slysti, erdvės virsta dekoracijomis, o paprasčiausios kasdienybės scenos tampa hipnotizuojančiais, kūniškais montažais.

    Pačios „Camp Miasma“ legendos esmė – kaukėtas žudikas Little Death, išnyrantis iš ežero ir keršijantis paaugliams. Jo kilmės istorija susijusi su lyties tapatybės prievarta ir atstūmimu, todėl šiuolaikiniame kontekste ji lengvai tampa ginčų objektu, o filme sąmoningai paliekama įtampa tarp kritiško žvilgsnio ir prisirišimo prie žanro mitologijos.

    „Tai nebuvo apie kultūrinius monstriškumo vaizdinius ar lyties dilemą. Tai buvo apie du paprastus dalykus – kūną ir skysčius“, – sako Billy.

    Ši mintis tampa raktu į filmo laikyseną: čia svarbiau ne teisingai įvardyti, o atlaikyti jausmų prieštaringumą. Kris ir Billy ryšys vystomas kaip meilės istorija, bet kartu ir kaip derybos su gėda, geismu, smalsumu bei žanro paliktais randais.

    Režisierius leidžia sau staigius tonų posūkius: nuo subtilios intymumo scenos iki brutalios, komiškai perspaustos skerdynių sekos, kuri skamba kaip sąmoningas komentaras apie tai, kaip popkultūra perrašinėja smurtą į pramogą. Tokie šuoliai ne tiek griauna, kiek suklijuoja savitą, asmenišką pasaulį, kuriame siaubas ir geismas veikia kaip tos pačios energijos formos.

    „Teenage Sex and Death at Camp Miasma“ Europoje rodomas pasirinktuose kino teatruose, o platesnis išleidimas žemyne numatytas etapais rugsėjo mėnesį.

  • Lenkija nuo rugsėjo mažina elektros tinklo mokesčius: stambioji pramonė sutaupys šimtus mln. eurų

    Lenkijos energetikos ministerija keičia elektros energijos tarifų ir atsiskaitymo taisykles: naujas reguliavimas numato mažesnius tinklo mokesčius energiškai intensyvioms įmonėms ir paprastesnę sąskaitų logiką buitiniams vartotojams. Pakeitimai turi įsigalioti rugsėjo 7 dieną ir, ministerijos vertinimu, per metus leistų sutaupyti reikšmingas sumas didžiausiems pramonės vartotojams.

    Didžiausias dėmesys skiriamas įmonėms, kurios pramonės objekte savo reikmėms sunaudoja ne mažiau kaip 50 GWh elektros per metus. Tokiems vartotojams numatoma mažinti dvi tinklo tarifo dalis: pastoviąją iki 10 proc., o kintamąją – iki 50 proc.

    Kas ir kiek gali sutaupyti?

    Ministerija skaičiuoja, kad lengvata galėtų būti aktuali apie 143 pramonės vartotojams. Bendra metinė nauda, pagal pateiktus vertinimus, siektų apie 440 mln. zlotų, tai yra maždaug 100 mln. eurų.

    „Mažiname naštą energiškai intensyvioms įmonėms, kad jos būtų konkurencingesnės Europoje. Kartu supaprastiname atsiskaitymo taisykles buitiniams vartotojams“, – sakė Miłosz Motyka.

    Reguliavimas taip pat numato pereinamuoju laikotarpiu 2027–2031 metais išlaikyti lengvatą daliai vartotojų, kuriems taikomas specialus kokybės mokesčio režimas. Šios priemonės vertė ministerijos nurodytuose skaičiavimuose siekia apie 67 mln. zlotų per metus, tai yra maždaug 15 mln. eurų.

    Kaip tai siejama su OZE ir tinklų apkrova?

    Ministerija pabrėžia, kad tarifų pakeitimai skirti ne tik trumpalaikiam sąnaudų sumažinimui, bet ir geresniam sistemos kaštų atspindėjimui. Praktikoje tai reiškia bandymą suderinti didelių vartotojų mokamas tinklo dedamąsias su jų poveikiu elektros sistemos apkrovai, ypač augant nepastoviai gamybai iš OZE.

    Numatomas ir kokybės mokesčio diferencijavimas pagal paros ir metų laiką, įvedant laiko zonas. Idėja paprasta: brangesniais laikotarpiais vartojimą mažinti, o pigesniais – perkelti gamybos procesus, taip geriau išnaudojant laikus, kai sistemoje daugiau pigesnės generacijos.

    Toks modelis atitinka bendrą Europos kryptį skatinti vartojimo lankstumą, kai dideli vartotojai prisitaiko prie gamybos ir tinklo apkrovų. Energetikos rinkoje tai vis dažniau siejama su investicijomis į energijos kaupimą, procesų automatizavimą ir sprendimus, leidžiančius reaguoti į kainų signalus realiu laiku.

    Kas keisis buitiniams vartotojams?

    Reguliavimas numato perkelti abonentinį mokestį į sąskaitos prekybinę dalį, kad vartotojams būtų lengviau palyginti reguliuojamus tarifus su rinkos pasiūlymais. Ministerija tikina, jog dėl aiškesnės struktūros sąskaitos per metus turėtų tapti labiau prognozuojamos, o tai palengvintų biudžeto planavimą.

    Taip pat nustatoma pareiga pardavėjui informuoti vartotoją apie atsiskaitymo pagal faktinį suvartojimą galimybę, jei įrengtas nuotolinio nuskaitymo skaitiklis. Vartotojas galėtų rinktis atsiskaitymą pagal realius duomenis arba pagal prognozes.

    Ministerija akcentuoja, kad pakeitimai yra platesnės priemonių krypties dalis, nukreipta į energiškai intensyvių sektorių sąnaudų valdymą ir elektros sistemos efektyvumą. Praktinis jų poveikis priklausys nuo to, kaip greitai įmonės pritaikys vartojimą prie laiko zonų signalų ir kaip aktyviai buitiniams vartotojams bus siūlomi aiškiai palyginami planai.