CP v2

Blog

  • Kas įsigys TAP Portugal: „Lufthansa“ ir „Air France-KLM“ kovoje dėl beveik 45 proc. akcijų

    Portugalijos vyriausybė tęsia dalinę nacionalinio vežėjo TAP Portugal privatizaciją ir paprašė dviejų pretendentų patikslinti pateiktus pasiūlymus. Dėl 44,9 proc. akcijų varžosi „Lufthansa“ ir „Air France-KLM“, o ekspertai nurodo, kad jų siūlomos kainos yra labai panašios.

    Pasiūlymus vertino valstybės valdoma holdinginė bendrovė Parpublica, prižiūrinti privatizavimo procesus. Jos vertinimu, kainodaros skirtumai nedideli, todėl sprendimui gali turėti įtakos ir papildomos sąlygos, tokios kaip investicijų planai ar ilgalaikės strateginės garantijos.

    Vertė siekia apie 2 mlrd. eurų

    Rinkos vertinimai rodo, kad TAP Portugal kaina gali siekti maždaug 1 950 000 000–2 070 000 000 eurų. Tai reikštų, kad parduodamas 44,9 proc. akcijų paketas preliminariai galėtų būti vertas apie 1 000 000 000 eurų, nors galutinė suma priklausys nuo derybų ir prisiimamų įsipareigojimų.

    Portugalijos valdžia tikisi priemokos, argumentuodama vežėjo strategine verte ir maršrutų tinklu. TAP Portugal ypač stiprus jungtyse iš Lisabonos į Braziliją, taip pat į kelias portugališkai kalbančias Afrikos šalis, o tai potencialiems pirkėjams reiškia papildomą tranzito srautą ir tvirtesnes pozicijas Pietų Atlanto kryptyse.

    Kas numatyta privatizavimo plane?

    Pagal privatizavimo schemą konkurso laimėtojas galėtų įsigyti 44,9 proc. bendrovės akcijų, o dar 5 proc. būtų skirta darbuotojams. Pirkėjui taip pat būtų palikta galimybė perimti tas akcijas, kurių neįsigytų darbuotojai.

    Abi grupės turi kelias savaites patikslinti pasiūlymus, o procesą planuojama užbaigti iki metų pabaigos. TAP Portugal flotilę sudaro apie 100 „Airbus“ orlaivių, o šių metų prognozėse minimas daugiau kaip 18 000 000 keleivių srautas vietos ir tarptautiniuose maršrutuose.

    Dėl panašios siūlomos kainos lemiamu faktoriumi gali tapti tai, kaip pirkėjas integruotų TAP Portugal į savo tinklą ir kokias garantijas suteiktų dėl veiklos Portugalijoje. Europos aviacijos rinkoje, kur vežėjai siekia masto ekonomijos ir stipresnių tranzito mazgų, toks sandoris galėtų reikšmingai perbraižyti konkurencinį žemėlapį.

  • Savaitės filmas „Teenage Sex and Death at Camp Miasma“: slasherio perdirbinys apie troškimą ir baimę

    Savaitės filmas „Teenage Sex and Death at Camp Miasma“: slasherio perdirbinys apie troškimą ir baimę

    Eksperimentinis siaubo žaidimas

    Jane Schoenbrun naujausiame filme „Teenage Sex and Death at Camp Miasma“ iš pirmo žvilgsnio ima pažįstamą slasherio formulę, bet ją išardo iki keisto, intymaus sapno logikos. Tai trečiasis režisieriaus darbas vadinamojoje Ekrano trilogijoje, kur popkultūra tampa veidrodžiu tapatybei ir troškimams.

    Kūrinys balansuoja tarp siaubo, komedijos ir erotinės įtampos, sąmoningai rinkdamasis jausmą vietoj aiškaus paaiškinimo. Tokia kryptis dera su pastarųjų metų tendencija, kai dalis autorių siaubą naudoja ne šokui, o psichologinėms būsenoms ir traumoms artikuliuoti.

    Režisierė, sugrįžtanti į stovyklą

    Siužeto centre – kylanti queer kino kūrėja Kris, kuri po debiutinio filmo sėkmės gauna užduotį prikelti kultinę vasaros stovyklos siaubo franšizę „Camp Miasma“. Ji turėtų atitikti industrijos lūkesčius: atnaujinti istoriją šiuolaikinei auditorijai ir padaryti ją saugesnę, aiškesnę, politiškai tvarkingesnę.

    Tačiau Kris turi asmeninį ryšį su sena medžiaga, o naujas projektas jai tampa ne darbu, o grįžimu į vietą, kur kadaise susiformavo jos fantazijos ir seksualinis pabudimas. Filme nuolat jaučiamas konfliktas tarp kūrėjos noro kurti atsakingai ir noro nesumeluoti savo patirties, net jei ji prieštaringa.

    Final girl ir senos istorijos šešėlis

    Vietoje standartinio perdirbinio Kris ieško originalios franšizės žvaigždės Billy Presley – atsiskyrėlės, gyvenančios pačios stovyklos teritorijoje. Susitikimas tampa lūžio tašku: realybė ima slysti, erdvės virsta dekoracijomis, o paprasčiausios kasdienybės scenos tampa hipnotizuojančiais, kūniškais montažais.

    Pačios „Camp Miasma“ legendos esmė – kaukėtas žudikas Little Death, išnyrantis iš ežero ir keršijantis paaugliams. Jo kilmės istorija susijusi su lyties tapatybės prievarta ir atstūmimu, todėl šiuolaikiniame kontekste ji lengvai tampa ginčų objektu, o filme sąmoningai paliekama įtampa tarp kritiško žvilgsnio ir prisirišimo prie žanro mitologijos.

    „Tai nebuvo apie kultūrinius monstriškumo vaizdinius ar lyties dilemą. Tai buvo apie du paprastus dalykus – kūną ir skysčius“, – sako Billy.

    Ši mintis tampa raktu į filmo laikyseną: čia svarbiau ne teisingai įvardyti, o atlaikyti jausmų prieštaringumą. Kris ir Billy ryšys vystomas kaip meilės istorija, bet kartu ir kaip derybos su gėda, geismu, smalsumu bei žanro paliktais randais.

    Režisierius leidžia sau staigius tonų posūkius: nuo subtilios intymumo scenos iki brutalios, komiškai perspaustos skerdynių sekos, kuri skamba kaip sąmoningas komentaras apie tai, kaip popkultūra perrašinėja smurtą į pramogą. Tokie šuoliai ne tiek griauna, kiek suklijuoja savitą, asmenišką pasaulį, kuriame siaubas ir geismas veikia kaip tos pačios energijos formos.

    „Teenage Sex and Death at Camp Miasma“ Europoje rodomas pasirinktuose kino teatruose, o platesnis išleidimas žemyne numatytas etapais rugsėjo mėnesį.

  • Lenkija nuo rugsėjo mažina elektros tinklo mokesčius: stambioji pramonė sutaupys šimtus mln. eurų

    Lenkijos energetikos ministerija keičia elektros energijos tarifų ir atsiskaitymo taisykles: naujas reguliavimas numato mažesnius tinklo mokesčius energiškai intensyvioms įmonėms ir paprastesnę sąskaitų logiką buitiniams vartotojams. Pakeitimai turi įsigalioti rugsėjo 7 dieną ir, ministerijos vertinimu, per metus leistų sutaupyti reikšmingas sumas didžiausiems pramonės vartotojams.

    Didžiausias dėmesys skiriamas įmonėms, kurios pramonės objekte savo reikmėms sunaudoja ne mažiau kaip 50 GWh elektros per metus. Tokiems vartotojams numatoma mažinti dvi tinklo tarifo dalis: pastoviąją iki 10 proc., o kintamąją – iki 50 proc.

    Kas ir kiek gali sutaupyti?

    Ministerija skaičiuoja, kad lengvata galėtų būti aktuali apie 143 pramonės vartotojams. Bendra metinė nauda, pagal pateiktus vertinimus, siektų apie 440 mln. zlotų, tai yra maždaug 100 mln. eurų.

    „Mažiname naštą energiškai intensyvioms įmonėms, kad jos būtų konkurencingesnės Europoje. Kartu supaprastiname atsiskaitymo taisykles buitiniams vartotojams“, – sakė Miłosz Motyka.

    Reguliavimas taip pat numato pereinamuoju laikotarpiu 2027–2031 metais išlaikyti lengvatą daliai vartotojų, kuriems taikomas specialus kokybės mokesčio režimas. Šios priemonės vertė ministerijos nurodytuose skaičiavimuose siekia apie 67 mln. zlotų per metus, tai yra maždaug 15 mln. eurų.

    Kaip tai siejama su OZE ir tinklų apkrova?

    Ministerija pabrėžia, kad tarifų pakeitimai skirti ne tik trumpalaikiam sąnaudų sumažinimui, bet ir geresniam sistemos kaštų atspindėjimui. Praktikoje tai reiškia bandymą suderinti didelių vartotojų mokamas tinklo dedamąsias su jų poveikiu elektros sistemos apkrovai, ypač augant nepastoviai gamybai iš OZE.

    Numatomas ir kokybės mokesčio diferencijavimas pagal paros ir metų laiką, įvedant laiko zonas. Idėja paprasta: brangesniais laikotarpiais vartojimą mažinti, o pigesniais – perkelti gamybos procesus, taip geriau išnaudojant laikus, kai sistemoje daugiau pigesnės generacijos.

    Toks modelis atitinka bendrą Europos kryptį skatinti vartojimo lankstumą, kai dideli vartotojai prisitaiko prie gamybos ir tinklo apkrovų. Energetikos rinkoje tai vis dažniau siejama su investicijomis į energijos kaupimą, procesų automatizavimą ir sprendimus, leidžiančius reaguoti į kainų signalus realiu laiku.

    Kas keisis buitiniams vartotojams?

    Reguliavimas numato perkelti abonentinį mokestį į sąskaitos prekybinę dalį, kad vartotojams būtų lengviau palyginti reguliuojamus tarifus su rinkos pasiūlymais. Ministerija tikina, jog dėl aiškesnės struktūros sąskaitos per metus turėtų tapti labiau prognozuojamos, o tai palengvintų biudžeto planavimą.

    Taip pat nustatoma pareiga pardavėjui informuoti vartotoją apie atsiskaitymo pagal faktinį suvartojimą galimybę, jei įrengtas nuotolinio nuskaitymo skaitiklis. Vartotojas galėtų rinktis atsiskaitymą pagal realius duomenis arba pagal prognozes.

    Ministerija akcentuoja, kad pakeitimai yra platesnės priemonių krypties dalis, nukreipta į energiškai intensyvių sektorių sąnaudų valdymą ir elektros sistemos efektyvumą. Praktinis jų poveikis priklausys nuo to, kaip greitai įmonės pritaikys vartojimą prie laiko zonų signalų ir kaip aktyviai buitiniams vartotojams bus siūlomi aiškiai palyginami planai.

  • Ar Lenkija gali pasitraukti iš EU ETS? Vyriausybė siekia stabdyti spekuliacijas CO2 leidimais

    EU ETS tema Lenkijoje kaista

    Diskusijos dėl galimo Lenkijos pasitraukimo iš EU ETS neslūgsta ir vėl tapo viena karščiausių klimato politikos temų šalyje. Ji įgavo ir vidaus politikos atspalvį: dalis politikų kalba apie referendumus dėl Žaliojo kurso, kiti ragina grįžti prie anglies, o valdančiosios institucijos akcentuoja reformų siekį pačioje ES.

    Per Seimo komisijos posėdį klimato ir aplinkos viceministras Krzysztofas Bolesta teigė, kad pasitraukimas iš EU ETS Lenkijai yra realiai neįmanomas. Jo argumentas paprastas: EU ETS yra ES teisės dalis, o pasirinktinai taikyti tik patogias taisykles, pasak jo, reikštų griauti bendrą ES teisėkūros logiką.

    „Pasitraukimas iš ETS yra neįmanomas. Tai ES teisės dalis, o jei kiekviena valstybė galėtų rinktis, kas jai tinka, visa sistema subyrėtų“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Opozicija: sąskaita už Žaliąjį kursą

    Kitą poziciją išsakė parlamentaras Januszas Kowalskis, teigęs, kad ankstesnės derybos dėl Žaliojo kurso buvo pralaimėtos, o tai dabar esą virsta didelėmis sąnaudomis energetikai ir pramonei. Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkijos energetikos sistema ilgą laiką rėmėsi anglimi, todėl perėjimo kaštai, lyginant su kitomis šalimis, yra didesni.

    Pasak J. Kowalskio, per 2021–2027 metų laikotarpį EU ETS Lenkijai gali kainuoti apie 100 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 23 mlrd. eurų. Tuo metu viceministras pripažino, kad dabartinė padėtis iš dalies yra ankstesnių sprendimų pasekmė, tačiau ragino sprendimų ieškoti ne pasitraukiant, o derantis dėl palankesnių taisyklių ES viduje.

    „Turime būti Europos Sąjungoje ir joje kovoti dėl geresnių taisyklių. Jei kas siūlo nepriimti biudžeto ir išeiti iš ES, tegu tai pasako tiesiai“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Vyriausybės tikslas – mažinti spekuliacijų įtaką

    Lenkijos vyriausybė, kalbėdama apie EU ETS peržiūrą, akcentuoja ne pasitraukimą, o sistemos koregavimą. Vienas iš ryškiausių Varšuvos siūlymų – riboti finansų institucijų dalyvavimą CO2 leidimų prekyboje, siekiant sumažinti spekuliacijų poveikį kainoms.

    CO2 leidimais prekiaujama biržose, o kritikai teigia, kad finansiniai žaidėjai sustiprino kainų šuolius ir taip padidino sąnaudas elektros gamintojams bei pramonei. Vis dėlto Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija anksčiau buvo viešai nurodžiusi, kad nemato pakankamai įrodymų, jog rinką sistemingai iškreiptų spekuliacija.

    Kainos šuolis po reformų ir naujas Briuselio planas

    Ilgą laiką, maždaug iki 2018 metų, vienos tonos CO2 emisijos kaina EU ETS sistemoje dažnai laikėsi žemiau 10 eurų. Vėliau, po reformų, kuriomis buvo sustiprintas rinkos stabilumo rezervas ir mažintas perteklinių leidimų kiekis, rinka pradėjo vertinti emisijų leidimus kaip vis labiau ribotą išteklių, o kainos reikšmingai pakilo.

    Svarbiu lūžiu tapo ir sprendimai dėl dalies leidimų anuliavimo nuo 2023 metų bei spartesnio bendro leidimų kiekio mažinimo. Tai padidino konkurenciją dėl leidimų ir sustiprino signalą, kad ateityje jų bus mažiau, todėl pramonė ir energetika turi greičiau investuoti į mažiau taršias technologijas.

    Tuo pat metu Europos Komisija neseniai pristatė naują EU ETS reformos projektą, kuriame numatomas švelnesnis kursas nei anksčiau. Tarp svarstomų krypčių – lėtesnis leidimų kiekio mažinimas dalyje laikotarpio, griežtesnės taisyklės rinkos stabilumo rezervui ir papildomi resursai Modernizavimo fondui.

    Vis dėlto nuo pasiūlymo iki realių teisės aktų pokyčių dar laukia ilgas derinimo kelias Europos Parlamente ir Taryboje. Net ir siekis susitarti iki 2027 metų pavasario, atsižvelgiant į politinius interesus ir didelį suinteresuotų šalių skaičių, gali pasirodyti pernelyg ambicingas.

  • 2026 metų Ig Nobelio laureatai: nuo „bučinio“ apibrėžimo iki tarakonų pieno ir turtuolių etikos

    2026 metų Ig Nobelio laureatai: nuo „bučinio“ apibrėžimo iki tarakonų pieno ir turtuolių etikos

    Kas yra Ig Nobelis?

    2026 metais paskelbti Ig Nobelio premijų laureatai – kasmetinis renginys, kuriame apdovanojami neįprasti, kartais juokingi, bet mąstyti priverčiantys moksliniai tyrimai. Šių premijų idėja paprasta: pirmiausia prajuokinti, o paskui paskatinti rimčiau pasižiūrėti į tai, kaip veikia mokslas ir kasdienis pasaulis.

    Skirtingai nei Nobelio premijų laureatai, Ig Nobelio laimėtojai negauna didžiulių piniginių prizų. Tačiau ceremonija tradiciškai žaidžia simboliais: šiemet apdovanotiesiems įteiktos ir humoristinės dovanos, o renginio tema buvo grybai.

    Ceremonija persikėlė į Europą

    Šių metų apdovanojimai įteikti Ciuriche, Šveicarijoje – tai išskirtinis atvejis, nes paprastai ceremonija vykdavo Jungtinėse Valstijose. Organizatoriai viešai aiškino, kad sprendimui įtakos turėjo prastėjantis požiūris į mokslą ir su kelionėmis susiję saugumo bei logistikos klausimai.

    Renginio vedėjas ir „The Annals of Improbable Research“ redaktorius Marcas Abrahamsas pabrėžė, kad per pastaruosius metus svečiams tapo nesaugu atvykti į šalį.

    „Per pastaruosius metus mūsų svečiams tapo nesaugu atvykti į šalį. Negalime sąžiningai prašyti nei naujų laureatų, nei tarptautinių žurnalistų šiemet keliauti į Jungtines Valstijas“, – sakė Marcas Abrahamsas.

    Už ką apdovanota: bučiniai, etika ir tarakonų pienas

    Viena labiausiai aptariamų 2026 metų kategorijų – biomechanika, kurioje siūlomas tikslesnis bučinio apibrėžimas. Tyrėjai analizavo skirtingų rūšių elgesį ir aprašė bučinį kaip neagresyvų, kryptingą tos pačios rūšies individų burnos kontaktą su lūpų ar burnos dalių judesiu, kai neperduodamas maistas.

    Toks apibrėžimas leido palyginti elgesį tarp skirtingų gyvūnų ir žmonių bei kelti hipotezes apie bučinio kilmę evoliucijoje. Tyrimo autoriai teigė, kad bučiavimosi elgesys galėjo būti paplitęs tarp didžiųjų beždžionių, o jo ištakos gali siekti labai senus žmonijos raidos etapus.

    Ekonomikos srityje apdovanotas darbas, kuriame apibendrinti tyrimai apie socialinės klasės ir neetiško elgesio ryšį. Autoriai rėmėsi kelių eksperimentų ir stebėjimų duomenimis, rodančiais, kad aukštesnį statusą turintys žmonės tam tikrose situacijose dažniau linkę elgtis savanaudiškai, pavyzdžiui, nepaisyti taisyklių ar siekti asmeninės naudos kitų sąskaita.

    Chemijos kategorijoje dėmesį patraukė tyrimas apie viviparinius tarakonus ir jų gaminamų pieno kristalų baltymus. Mokslininkai analizavo šių kristalų struktūrą, o viešojoje erdvėje tai dažnai supaprastinama iki teiginio, kad tarakonų pieno baltymai yra ypač kaloringi ir energingi, nors praktinio maisto produkto konteksto čia nėra.

    Fizikos premija skirta bandymams sukurti mažiau taškančius pisuarus. Tyrėjai derino teorinius skaičiavimus ir eksperimentus, siekdami nustatyti, kokiu kampu srovė turi pataikyti į paviršių, kad sumažėtų atšokimai ir purslai, o tai svarbu higienai ir vandens taupymui.

    Medicinos kategorijoje apdovanotas darbas apie nosies pūtimo aerodinamiką ir tai, kaip iškvėpimo greitis bei trukmė gali lemti gleivių pašalinimo efektyvumą. Autorius taip pat aptarė kultūrinius skirtumus, kodėl vienose šalyse nosies pūtimas viešumoje laikomas įprastu, o kitose – nemandagiu.

    Taikos kategorijoje išskirtas tyrimas apie tai, ko žmonės tikisi iš draugų socialiniuose konfliktuose. Tyrėjai nagrinėjo paradoksą, kad draugo agresija ar šiurkštumas mums nepatinka, kai tai nukreipta į mus, bet kai kuriose situacijose dalis žmonių vertina draugą, kuris griežčiau elgiasi su tais, kurių patys nemėgsta.

    Tarp kitų apdovanotų temų minėti ir tyrimai apie tai, kaip tėvai vertina vaikų kūno kvapą skirtingais amžiaus tarpsniais, taip pat eksperimentai, susiję su aplinkos stebėsena ir netikėtais metodais įvairiems reiškiniams išmatuoti. Organizatoriai skelbia, kad 2027 metų Ig Nobelio ceremonija planuojama Antverpene, Flandrijoje.

  • Vokietijos gamybos kaštai spaudžia „Volkswagen“: daugiau užsakymų gali atitekti Poznanės gamyklai

    Gamybos mažinimas Vokietijoje

    „Volkswagen“ viešai pripažįsta, kad Europoje susidūrė su per dideliais gamybos pajėgumais ir dėl to ieško, kur mažinti apimtis bei kaštus. Koncerno vertinimu, vien Europoje pajėgumai viršija paklausą maždaug 500 000 automobilių per metus, todėl restruktūrizacija tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.

    Didžiausias spaudimas tenka Vokietijos gamykloms, kuriose gamyba brangiausia. Koncernas signalizuoja, kad ateityje ne visoms Vokietijos vietovėms galės garantuoti naujų modelių gamybos paskyrimus, o tai didina riziką, jog dalis projektų bus perkelta į pigesnes Europos šalis.

    Kodėl dėmesys krypsta į Lenkiją?

    Pramonės analitikai ir Vokietijos žiniasklaida vis dažniau mini Čekiją, Slovakiją ir Poznanę kaip galimus naujų „Volkswagen“ projektų laimėtojus. Logika paprasta: mažesni darbo ir gamybos kaštai leidžia greičiau atkurti pelningumą, ypač kai rinka spaudžiama kainų konkurencijos ir lėtėjančios paklausos.

    Vienas dažniausiai aptariamų scenarijų yra naujo elektrinio komercinio automobilio, planuojamo apie 2028 metus, gamyba ne Vokietijoje, o Lenkijoje. Nors oficialių patvirtinimų dėl konkretaus modelio dar nėra, pati kryptis atitinka koncerno tikslą daugiau gaminti ten, kur bendra savikaina mažesnė.

    Skirtumą lemia darbo kaštai

    Kaštų skirtumus gerai iliustruoja Europos darbo sąnaudų statistika: vidutinė valandinė darbo kaina Europos Sąjungoje siekia apie 34,9 euro. Vokietijoje ji yra apie 45 eurai, kai Lenkijoje – apie 19,1 euro, o Čekijoje ir Slovakijoje – apie 19,8 euro.

    Toks atotrūkis reiškia, kad net ir nedideli gamybos perkėlimai ar naujų modelių „nominacijos“ gali turėti apčiuopiamą finansinį efektą. Automobilių pramonėje, kur maržos dažnai matuojamos kelių procentų rėžiuose, tai tampa vienu svarbiausių argumentų renkantis vietą naujiems projektams.

    Mažiau modelių, paprastesnė komplektacija

    Be geografinių sprendimų, „Volkswagen“ planuoja mažinti ir produktų sudėtingumą. Koncernas kalba apie modelių skaičiaus sumažinimą maždaug perpus, o komplektacijų pasirinkimų karpymą iki 75 proc., vietoje jų siūlant aiškius komplektacijų paketus.

    Toks supaprastinimas turėtų mažinti tiekimo grandinių įvairovę, sandėliavimo poreikį ir surinkimo proceso sudėtingumą. Kaip pavyzdys nurodomos sėdynės: vietoje daugiau nei 2 300 variantų ateityje būtų paliekama apie 100, taip iš esmės mažinant gamybos klaidų ir logistikos kaštų riziką.

    Sprendimus lems politika ir akcininkai

    „Volkswagen“ atvejis išskirtinis tuo, kad sprendimų priėmimas Vokietijoje yra glaudžiai susijęs su profsąjungomis ir regionų įtaka. Priežiūros taryboje didelę dalį balsų turi darbuotojų atstovai ir Žemutinės Saksonijos žemė, todėl socialiniai argumentai čia dažnai konkuruoja su grynai ekonominiu efektyvumu.

    Vis dėlto, kai kaštai pradeda stipriau spausti akcininkų interesus, didėja tikimybė, kad į pirmą planą bus keliami grąžos ir konkurencingumo tikslai. Tokiu atveju sprendimai dėl gamybos geografijos gali būti dar labiau nukreipti į pigesnes Europos vietas, tarp jų ir Lenkiją.

  • Afganistano popžvaigždė Aryana Sayeed pradeda moterims skirtą turą Europoje: žinutė Talibanui

    Afganistano popžvaigždė Aryana Sayeed pradeda moterims skirtą turą Europoje: žinutė Talibanui

    Viena ryškiausių Afganistano popmuzikos scenos atlikėjų Aryana Sayeed pradeda Europinį koncertų turą, į kurį įleidžiamos tik moterys. Taip dainininkė siekia suburti diasporos bendruomenes ir atkreipti dėmesį į Talibanui valdant Afganistaną dar labiau suvaržytas moterų teises.

    Turas startuoja Roterdame, kur Aryana Sayeed pasirodo Laurenskerk erdvėje, o vėliau numatyti koncertai Stokholme, Hamburge ir Vysbadene netoli Frankfurto. Šį formatą ji vadina sąmoningu pasirinkimu, skirtu sukurti saugią erdvę moterims, kurioms koncertas tampa ne tik pramoga, bet ir solidarumo gestu.

    Kas slypi už idėjos

    Aryana Sayeed teigia apie tokio tipo turą galvojusi kelerius metus, stebėdama, kaip Afganistane griežtinami draudimai moterims. Pasak jos, kai kuriose kasdienio gyvenimo srityse moterys neteko galimybių mokytis, dirbti ar laisvai dalyvauti viešajame gyvenime, o tai didina socialinę atskirtį ir skurdą.

    Atlikėja viešai pabrėžia, kad jos muzika seniai peržengė pramogos ribas ir tapo aktyvizmo įrankiu. Ji dirba ir per savo įkurtą organizaciją DEFAW, kurią pristato kaip platformą, padedančią telkti paramą ir garsiau kalbėti už Afganistane gyvenančias moteris bei mergaites.

    „Norėjau, kad tai būtų koncertai, kuriuose matytume moterų stiprybę, susitelktume ir primintume apie milijonus Afganistane nutildytų balsų“, – sakė Aryana Sayeed.

    Gyvenimas tremtyje ir ryšys su Afganistanu

    Talibanui grįžus į valdžią 2021 metais, Aryana Sayeed pasitraukė iš Afganistano ir daugiau nebegali ten koncertuoti. Nors užsienyje ji ir anksčiau rengdavo pasirodymus, dabar, pasak jos, didžiausias pokytis yra negalėjimas fiziškai būti šalyje ir tiesiogiai pasiekti auditorijos per televiziją ar renginius.

    Vis dėlto atlikėja akcentuoja, kad ryšys su Afganistane gyvenančiomis moterimis visiškai nenutrūko. Ji sako, kad skaitmeninės platformos leidžia daliai žmonių sekti jos kūrybą ir gauti žinutes, tačiau toks ryšys nekompensuoja realių laisvių praradimo ir didėjančio spaudimo kasdienybėje.

    „Svarbiausia, ką nuolat kartoju mergaitėms, yra nepasiduoti ir neprarasti vilties, net jei šiandien atrodo, kad ateitis uždaryta“, – sakė Aryana Sayeed.

    Apie DI muzikos industrijoje

    Interviu metu dainininkė palietė ir vis dažniau muzikos industrijoje aptariamą dirbtinio intelekto temą. Ji teigė DI vertinanti atsargiai, nes technologijos gali būti panaudotos kuriant tikro atlikėjo balsą ar vaizdą jam nedalyvaujant, o tai kelia pasitikėjimo ir autorystės klausimų.

    Aryana Sayeed pabrėžia, kad jai svarbiausia yra „žmogiškas prisilietimas“ ir autentiškas ryšys su klausytoju. Jos teigimu, būtent šis ryšys ir yra pagrindinė priežastis, kodėl moterims skirti koncertai turi ne tik simbolinę, bet ir praktinę reikšmę – jie kuria bendruomenę, kurią sunku nutildyti.

  • Rusijos emigracijos banga keičiasi: vis daugiau moterų gimdo užsienyje dėl vaiko paso

    Rusijos emigracijos banga keičiasi: vis daugiau moterų gimdo užsienyje dėl vaiko paso

    Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, emigracijos sprendimai daugeliui šeimų tapo praktiški ir ilgalaikiai. Viena ryškiausių tendencijų – vadinamasis gimdymo turizmas, kai nėščios rusės vyksta gimdyti į užsienį, siekdamos vaikui suteikti papildomų teisių ir ateities galimybių.

    Tokios kelionės dažniausiai motyvuojamos ne vien medicinos paslaugų kokybe. Esminis tikslas – gauti naujagimiui kitos valstybės pilietybę pagal gimimo vietą, o kartu susikurti teisėtą pagrindą šeimai vėliau lengviau įsitvirtinti svetur, mokytis, dirbti ir keliauti.

    Populiariausios kryptys – šalys, taikančios principą, kai pilietybė suteikiama vaikui vien dėl to, kad jis gimė tos valstybės teritorijoje. Tačiau didėjant tokių atvykimų skaičiui, dalis valstybių pradėjo griežtinti taisykles, siekdamos mažinti sistemos piktnaudžiavimą.

    Argentina: nuo populiarumo iki sugriežtinimų

    Po 2022 metų Argentina tapo viena pagrindinių krypčių rusėms, planuojančioms gimdymą užsienyje. Tam padėjo palankios atvykimo sąlygos, palyginti prieinamos paslaugos, automatinė pilietybė vaikui ir galimybė tėvams vėliau siekti teisėto statuso.

    Argentinoje gimęs vaikas automatiškai įgyja pilietybę, o tai ilgą laiką buvo siejama ir su realiais praktiniais privalumais šeimai. Agentūros šį kelią pristatydavo kaip beveik paruoštą emigracijos scenarijų, siūlydamos dokumentų tvarkymą, pagalbą dėl leidimų gyventi ir konsultacijas dėl pilietybės.

    Argentinos institucijos skelbė, kad vien 2022 metais į šalį atvyko apie 10 500 nėščių Rusijos piliečių, o didelė dalis jų išvykdavo netrukus po dokumentų sutvarkymo. Vėliau valdžia ėmė garsiau kalbėti apie piktnaudžiavimo rizikas ir pradėjo tikrinti tarpininkus, pardavinėjusius kompleksines paslaugas.

    Pasikeitus politinei krypčiai, taisyklės buvo sugriežtintos: vaiko gimimas šalyje nebevertinamas kaip trumpiausias kelias tėvams greitai gauti pilietybę. Natūralizacijai taikomas reikalavimas būti legaliai gyvenus šalyje bent dvejus metus, o kai kurios nemokamų paslaugų sąlygos užsieniečiams taip pat tapo ribotesnės.

    Pokytį atspindi ir statistika: jei 2023 metais Rusijos piliečiai pateikė daugiau nei 7 000 prašymų dėl leidimų gyventi, tai iki 2025 metų vidurio šis skaičius, skelbiama, sumažėjo iki mažiau nei 2 000.

    Brazilija – naujas traukos centras

    Argentinai griežtinant režimą, dalis šeimų ėmė dairytis alternatyvų, o Brazilija vis dažniau minima kaip nauja kryptis. Šalis suteikia pilietybę vaikui, gimusiam jos teritorijoje, o šeimos nariai gali pretenduoti į leidimą gyventi ir vėlesnę natūralizaciją, jei atitinka nustatytas sąlygas.

    Brazilija traukia ne vien teisiniu modeliu, bet ir tuo, kad pilietybės bei dokumentų gavimo procesai kai kurioms šeimoms atrodo labiau prognozuojami. Skelbiama, kad Brazilijos pilietybę įgijusių Rusijos piliečių skaičius augo: 2024 metais jų buvo 477, o 2025 metais – 613, daugiau nei pusė naujų piliečių buvo moterys.

    Šeimos dažnai planuoja ne tik gimdymą, bet ir ilgesnį buvimą, kad galėtų sutvarkyti teisėtą statusą bei įvertinti persikėlimo perspektyvas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didėjant srautams, ir Brazilijoje ilgainiui gali stiprėti politinis spaudimas griežtinti tvarką.

    Kitos kryptys ir auganti kontrolė

    Be Argentinos ir Brazilijos, svarstomos ir kitos šalys, kur pilietybė suteikiama pagal gimimo vietą arba kur tėvams sudaromos palankesnės sąlygos legalizuoti buvimą. Pasirinkimą lemia medicinos paslaugų kokybė, kaina, dokumentų tvarkymo greitis ir reali tikimybė šeimai vėliau gauti ilgalaikį statusą.

    Jungtinėse Valstijose pilietybė vaikui suteikiama pagal konstitucinį principą, tačiau valdžia pastaraisiais metais aktyviau tikrina atvejus, kai turistinės vizos naudojamos vien gimdymo tikslui. Nuo 2020 metų konsuliniai pareigūnai gali atsisakyti išduoti vizą, jei mato, kad kelionės tikslas pirmiausia yra gimdymas dėl vaiko pilietybės.

    Kai kurios šalys pasirinko dar radikalesnį kelią ir peržiūrėjo automatinės pilietybės suteikimą, nustatydamos papildomas sąlygas, pavyzdžiui, kad bent vienas iš tėvų turėtų nuolatinio gyventojo statusą. Tokie pokyčiai rodo bendrą kryptį: valstybės siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisių užtikrinimo ir migracijos sistemų apsaugos nuo piktnaudžiavimo.

    Gimdymo turizmas rusų šeimoms tapo naujos emigracijos strategijos dalimi, atsiradusia karo ir tarptautinės izoliacijos fone. Tačiau kartu tai tampa ir testu šalims, kurios iki šiol turėjo liberalesnes taisykles – didėjant srautams, griežtinimų tikimybė auga.

  • Portugalija pradeda derybas dėl TAP privatizavimo: „Air France-KLM“ ir Lufthansa varžosi dėl akcijų

    Portugalija pradeda derybas dėl TAP privatizavimo: „Air France-KLM“ ir Lufthansa varžosi dėl akcijų

    Prasideda lemiamas etapas

    Portugalijos vyriausybė pradeda derybas su dviem pretendentais, pateikusiais įpareigojančius pasiūlymus dėl nacionalinės oro bendrovės TAP Air Portugal dalinės privatizacijos. Dėl paketo varžosi „Air France-KLM“ ir Lufthansa grupė.

    Portugalijos Prezidentūros ministras António Leitão Amaro teigė, kad abiejų pasiūlymų bendras įvertinimas yra labai panašus, todėl vyriausybė sieks iš derybų gauti geresnes galutines sąlygas. Tikslas – priartėti prie vieno pasirinkto investuotojo paskutiniam derybų etapui.

    Valstybės valdomų dalyvavimų valdytoja Parpública vyriausybei 2026 metų rugsėjo 1 dieną pateikė dviejų įpareigojančių pasiūlymų vertinimo ataskaitą. Ši išvada tampa pagrindu sprendžiant, su kuo ir kokia apimtimi tęsti derybas.

    Ką reiškia dalinė privatizacija?

    Pagal anksčiau patvirtintą modelį Portugalija planuoja parduoti iki 49,9 proc. TAP akcijų privataus kapitalo investuotojams, o valstybė liktų kontrolinio paketo savininkė. Dar 5 proc. numatoma rezervuoti darbuotojams.

    Šis modelis pasirinktas siekiant suderinti du interesus: pritraukti kapitalą ir strateginę patirtį, bet kartu išlaikyti valstybės įtaką sprendimams, susijusiems su nacionaliniu susisiekimu ir Lisabonos, kaip tranzito centro, vaidmeniu. Europos aviacijoje tai dažnas kelias, kai valstybės ieško partnerių ne visiškai pasitraukdamos iš bendrovių.

    Kodėl dėl TAP varžomasi?

    Procesą 2025 metais atnaujino Luís Montenegro vadovaujama vyriausybė, o konkurencija susitraukė iki dviejų dalyvių po to, kai pasitraukė „International Airlines Group“, valdanti „Iberia“. Tai reiškia, kad konkurencinė kova dabar koncentruojasi į dvi didžiausias žemyninės Europos aviacijos grupes.

    TAP strateginė vertė siejama su jos maršrutų tinklu, ypač jungtimis tarp Europos, Brazilijos ir kitų portugališkai kalbančių rinkų. Dėl šios priežasties sandoris gali turėti platesnį poveikį konkurencijai ir skrydžių pasiūlai Pietvakarių Europoje.

    Portugalijos infrastruktūros ministras Miguel Pinto Luz anksčiau yra nurodęs, kad pasirinktas investuotojas galėtų prisidėti prie bendros bendrovės vadybos jau 2026 metais kartu su esama valdyba. Tačiau reali kapitalo injekcija, pasak jo, labiausiai tikėtina tik 2027 metų vasarą.

    Politiniu ir ekonominiu požiūriu derybos vyks jautriame kontekste: Europos aviacija toliau susiduria su degalų kainų svyravimais, didelėmis veiklos sąnaudomis ir konkurencija dėl orlaivių bei įgulų. Todėl galutinės privatizavimo sąlygos, įskaitant įsipareigojimus investicijoms, maršrutų palaikymui ir valdymo teisių pasidalijimui, taps esminiu sprendimo kriterijumi.

  • ES biudžeto derybos įkaista: Briuselis siekia naujų visos Europos mokesčių 2028–2034 metams

    ES biudžeto derybos įkaista: Briuselis siekia naujų visos Europos mokesčių 2028–2034 metams

    Aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnai dar kartą pabrėžė, kad kitam ilgalaikiam bloko biudžetui gali prireikti naujų visos Europos masto mokesčių. Briuselis argumentuoja, jog ambicingiems prioritetams nepakaks vien nacionalinių įnašų, o dalis valstybių tam priešinasi.

    Diskusijos sukasi apie 2028–2034 metų Daugiametę finansinę programą, kurią Europos Komisija ir kitos institucijos sieja su papildomais vadinamaisiais nuosavais ištekliais. Tai reikštų naujus, tiesiogiai į ES biudžetą nukreipiamus pajamų šaltinius, mažiau priklausomus nuo valstybių narių pervedimų.

    Kas yra nuosavi ištekliai?

    Nuosavi ištekliai yra ES pajamos, kurios surenkamos pagal bendras taisykles ir patenka į bendrą biudžetą. Praktikoje tai gali būti įmokos, susietos su ekonomine veikla, importu ar kitais baziniais rodikliais, taip pat įvairūs ES lygio mokesčiai ar rinkliavos.

    Europos Komisija, Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas pabrėžia, kad didėjant išlaidoms saugumui, gynybai ir konkurencingumui reikės stabilesnio finansavimo. Kartu norima išlaikyti tradicines išlaidų kryptis, tokias kaip sanglauda ir žemės ūkis.

    Frugalų skeptiškumas ir pagrindinė įtampa

    Derybose ryškėja susidūrimas tarp šalių, kurios nori didesnio biudžeto ir naujų pajamų šaltinių, bei vadinamųjų taupiųjų valstybių, siekiančių mažinti bendrą apimtį. Taupiosios šalys taip pat abejoja, ar nauji ES lygio mokesčiai iš tiesų sugeneruos pakankamas pajamas ir ar nepadidins naštos verslui bei gyventojams.

    Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas derybų kontekste teigė, kad nuosavų išteklių klausimas yra būtina sąlyga priimant biudžetą. Jis akcentavo siekį laikytis Europos Komisijos iš pradžių siūlytos krypties, kai dalis pajamų būtų gaunama iš veikėjų už ES ribų.

    „Nuosavų išteklių klausimas mums yra absoliuti būtina sąlyga, kad galėtume priimti šį biudžetą“, – sakė Benjaminas Haddadas.

    Ispanijos atstovai pabrėžia, kad vien taupymas problemos neišspręs, nes ES susiduria su didesniais iššūkiais nei anksčiau. Be naujų pajamų šaltinių, jų vertinimu, neišeis suderinti investicijų į konkurencingumą, saugumą ir gynybą su įsipareigojimais tradicinėms politikoms.

    „Iššūkiai didesni nei anksčiau, todėl nebegalime padaryti daugiau turėdami mažiau. Tam reikalingas ambicingas biudžetas ir nauji nuosavi ištekliai“, – sakė Fernando Sampedro.

    Europos Parlamento spaudimas ir terminai

    Europos Parlamentas derybose laikosi griežtesnės pozicijos ir ragina didinti pagrindines biudžeto eilutes, kad būtų realiai finansuojami nauji prioritetai. Taip pat keliama idėja, kad su ekonomikos gaivinimu susijusių įsipareigojimų grąžinimas neturėtų „suvalgyti“ kasmetinių programų finansavimo.

    ES institucijos ir valstybės narės siekia susitarti iki metų pabaigos, kad procesas neįstrigtų 2027 metais, kai kai kuriose šalyse vyks rinkimai ir politinis neapibrėžtumas gali apsunkinti kompromisą. Galutiniam susitarimui būtinas visų 27 valstybių narių pritarimas, o biudžetui taip pat reikalingas Europos Parlamento sutikimas.

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa tuo metu tęsia konsultacijas su valstybių lyderiais, siekdamas išgryninti jų raudonąsias linijas ir kompromiso ribas. Pirmininkaujanti Airija rengiasi pateikti atnaujintą kompromisinį tekstą iki spalio vidurio, kai Briuselyje rinksis Europos Vadovų Taryba.

    Europos Komisijos biudžeto komisaras Piotras Serafinas pabrėžia, kad Europa siekia platesnės ekonominės transformacijos ir didesnių investicijų į konkurencingumą. Jo teigimu, be tvaresnių pajamų šaltinių ambicingas planas rizikuoja likti deklaracija.

    „Jei norime patys spręsti savo likimą ateityje, turime turėti stiprią ekonomiką ir investuoti į konkurencingumą“, – sakė Piotras Serafinas.

    Derybų ašis išlieka paprasta: ar ES sutars dėl didesnių bendrų ambicijų ir kaip už tai sumokės. Atsakymas nulems ne tik 2028–2034 metų biudžeto dydį, bet ir tai, kokiu mastu Briuselis gaus naujų fiskalinių instrumentų, keičiančių jėgų pusiausvyrą tarp ES institucijų ir valstybių narių.