CP v2

Blog

  • Kokias gėles rinktis Motinos dienai: ką iš tiesų reiškia rožių, tulpių ir spalvų simbolika

    Motinos dieną gėlės dažnai tampa paprasčiausiu, bet kartu ir labai aiškiu būdu pasakyti ačiū. Vis dėlto renkant puokštę svarbu ne tik kaina ar žiedo dydis, bet ir tai, kokią žinutę siunčia gėlės rūšis bei spalva.

    Floristai pabrėžia, kad simbolika nėra griežta taisyklė, tačiau ji padeda išvengti dviprasmybių. Ypač tada, kai norisi dovanos, kuri atrodytų apgalvota, o ne paimta paskutinę minutę iš pirmo pasitaikiusio šaldytuvo parduotuvėje.

    Gėlės rūšis ir jos žinutė

    Rožės dažniausiai siejamos su meile ir artumu, tačiau Motinos dienai dažniau renkamasi švelnesni atspalviai, o ne intensyvi raudona. Tulpės ir bijūnai dažnai suvokiami kaip pavasariška šiluma, rūpestis ir pagarba, todėl tinka, kai norisi lengvos, šventiškos nuotaikos.

    Lelijos daugeliui asocijuojasi su pagarba, brandumu ir švara, tačiau jos taip pat turi stiprų kvapą, kuris ne visiems malonus. Jei mama jautri kvapams, saugesnis pasirinkimas gali būti eustomos, gerberos ar sezoninės pievų gėlės, kurios atrodo natūraliai ir neįpareigojančiai.

    Spalva svarbi labiau, nei atrodo

    Raudona spalva tradiciškai reiškia stiprius jausmus, aistrą ir romantiką, todėl Motinos dienai ji tinka, jei norite pabrėžti itin artimą ryšį, bet kartais gali atrodyti per daug „poriška“. Balta dažnai siejama su tyrumu ir nuoširdumu, taip pat su pagarba, tačiau kai kuriems žmonėms ji primena oficialias progas.

    Rožinė spalva paprastai asocijuojasi su švelnumu, rūpesčiu ir dėkingumu, todėl yra vienas universaliausių pasirinkimų mamai. Geltona dažnai reiškia šilumą, draugystę ir optimizmą, o oranžinė perduoda energiją, džiaugsmą ir pozityvumą, todėl tinka, kai norisi linksmesnės, ryškesnės puokštės.

    Mėlyna neretai siejama su ramybe ir ištikimybe, o žalia puokštėse dažniausiai suprantama kaip gaiva, atsinaujinimas ir harmonija. Juoda gėlių spalva realiose puokštėse pasitaiko retai, tačiau tamsūs, beveik juodi tonai daug kur turi niūresnes asociacijas, todėl Motinos dienai paprastai nėra pirmas pasirinkimas.

    Kaip išrinkti, kad pataikytumėte

    Jei norite saugaus varianto, dažniausiai pasiteisina švelnių atspalvių sezoninė puokštė, kurioje dominuoja rožinė, persikinė, balta ar šviesiai geltona. Toks pasirinkimas atrodo šiltas, šventiškas ir retai sukelia dviprasmių interpretacijų.

    „Gražiausia puokštė yra ta, kuri atitinka žmogų, o ne vien taisykles: vieniems svarbi simbolika, kitiems svarbiau mėgstama spalva ar kvapas“, – sako floristai.

    Praktiškai verta pagalvoti ir apie gėlių ilgaamžiškumą: pavyzdžiui, chrizantemos, eustomos ar gerberos dažnai laikosi ilgiau, o bijūnai ar tulpės greičiau keičia formą priklausomai nuo temperatūros. Jei gėles vešite ilgiau arba dovanosite lauke, rinkitės tvirtesnius žiedus ir venkite per daug jautrių kompozicijų.

  • Mamos atsitraukia nuo „Instagramo“ motinystės: vis dažniau slepia vaikus ir vengia sharentingo

    Lietuvoje ir kitose Europos šalyse vis garsiau kalbama apie sharentingą, kai tėvai viešina vaikų nuotraukas ir kasdienybę socialiniuose tinkluose. Nauja apklausa Lenkijoje rodo aiškią kryptį: mamos vis rečiau ryžtasi rodyti vaikų veidus ir dažniau renkasi riboti turinį, susijusį su vaikais.

    Tyrime nurodoma, kad tik 21 proc. apklaustų lenkių mamų skelbia vaiko atvaizdą be jokių apribojimų. 32 proc. renkasi nuotraukas, kuriose vaiko veidas uždengtas arba nematomas, 26 proc. apsiriboja simboliniais vaiko buvimo ženklais, o kas penkta iš viso atsisako su vaikais susijusių įrašų.

    Privatumas svarbesnis už kadrą

    Keičiasi ir požiūris į motyvus, kodėl vaikai apskritai atsiranda socialinių tinklų turinyje. 39 proc. mamų mano, kad vaiko atvaizdo publikavimas vien tam, kad būtų kuriamas estetiškas, vientisas profilis, pažeidžia vaiko teisę į privatumą.

    Tuo pat metu 24 proc. problemos čia nemato, o 37 proc. neturi aiškios nuomonės. Tokie skaičiai leidžia spręsti, kad tema vis mažiau suvokiama kaip vien asmeninis tėvų pasirinkimas ir vis dažniau siejama su vaiko orumu bei teisėmis.

    „Kaip visuomenė pradedame suprasti, kad vaikas yra savarankiškas asmuo, o ne tėvų nuosavybė ar marketingo rekvizitas“, – sakė Wiktoria Pieńkosz iš „Prezentmarzeń“.

    Nuovargis nuo idealizuoto motinystės vaizdo

    Apklausa taip pat atskleidžia augantį nuovargį nuo išblizginto tėvystės ir motinystės paveikslo internete. 69 proc. moterų teigia, kad socialiniuose tinkluose rodomas motinystės vaizdas kuria nerealistišką ir spaudžiantį standartą.

    Dar 26 proc. sako, kad žiūrint į tobulai atrodančius kitų šeimų profilius joms ryškiai krenta savivertė. Tai dera su platesnėmis tendencijomis, kai socialinių tinklų turinys vis dažniau vertinamas per poveikio psichologinei savijautai prizmę.

    Įdomu, kad 58 proc. apklaustųjų palaiko atviresnį kalbėjimą apie sudėtingas motinystės puses. Vis dėlto dalis jų įžvelgia riziką, kad ir vadinamoji autentika gali virsti nauju, algoritmams pritaikytu įvaizdžiu.

    Ką tai reiškia kūrėjams ir prekės ženklams

    Rezultatai svarbūs ne tik šeimoms, bet ir turinio kūrėjams bei prekės ženklams, kurių komunikacijoje pasitelkiami vaikai. Auditorija vis dažniau kritiškai vertina bandymus auginti pasiekiamumą rodant vaikus, ypač kai turinys primena reklaminį formatą ar nuosekliai kuria idealizuotą šeimos paveikslą.

    Tokiose diskusijose vis dažniau akcentuojama, kad vaiko skaitmeninis pėdsakas kuriamas jam nedalyvaujant priimant sprendimus. Ilgainiui tai gali tapti nepatogia našta, nes nuotraukos ir detalės apie vaiko gyvenimą gali likti viešos ir lengvai randamos daugelį metų.

    Tyrimas „Macierzyństwo w cieniu algorytmu“ buvo atliktas 2026 metais balandį, CAWI metodu apklausiant 1 200 respondenčių, nurodo „Prezentmarzeń“.

  • Šuo po pasivaikščiojimo nuolat laižo letenas: pavasarį tai gali būti pirmas alergijos ženklas

    Pavasarinė alergija pasireiškia kitaip

    Žmonėms alergija dažniausiai siejasi su sloga, čiauduliu ir ašarojančiomis akimis, tačiau šunims pirmasis signalas neretai būna odos niežulys. Dėl to šeimininkai ilgai nesusieja kasymosi ar neramaus elgesio su alergija, nes gyvūnas neatrodo kaip peršalęs.

    Tipiškas pavasario scenarijus atrodo paprastai: po įprasto pasivaikščiojimo šuo ima atkakliai laižyti letenas, kandžioti tarpupirščius, kasytis ausis ar trinti snukį į kilimą. Tokie požymiai ypač būdingi, kai dirgikliai patenka ant odos ir sukelia uždegiminę reakciją.

    Kodėl dažniausiai nukenčia letenos?

    Letenos nuolat liečiasi su žole, žeme, dulkėmis ir šaligatvio nešvarumais, todėl veikia tarsi šepetys, surenkantis alergenus. Grįžus namo žiedadulkės, pelėsių sporos ar kitos smulkios dalelės gali likti tarpupirščiuose ir ant pagalvėlių, o šuo instinktyviai bando palengvinti niežulį laižydamas.

    Problema ta, kad tai greitai virsta užburtu ratu: laižymas trumpam nuramina, bet kartu dar labiau sudirgina odą. Po kelių dienų gali atsirasti paraudimas, šlapiuojančios vietos, žaizdelės, pakitusi kailio spalva ties letenomis ar nemalonus kvapas, o tai jau didina antrinės infekcijos riziką.

    Kokius simptomus lengva praleisti?

    Pavasarinė alergija ne visada prasideda staiga, todėl pradžioje matomi tik elgesio pokyčiai. Šuo dažniau sustoja pasikasyt, po pasivaikščiojimo ilgai užsiima viena letena, vakare vartosi ir sunkiau nurimsta.

    Dėmesio verta, jei kartojasi nuolatinis letenų laižymas, pilvo ar kirkšnių kasymasis, ausų paraudimas, galvos purtymas, snukio trynimas, išplonėjęs kailis ar šašeliai. Kai kuriems šunims alerginis fonas susijęs ir su pasikartojančiais ausų uždegimais, o sezoniškumas kasmet pavasarį yra svarbi užuomina.

    Kas šunis dažniausiai alergizuoja pavasarį?

    Pavasarį aplinkoje padaugėja žiedadulkių, todėl dažniausi dirgikliai yra medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkės. Jautresniems gyvūnams reikšmės gali turėti ir pelėsių sporos, namų dulkės, erkutės bei vabzdžiai.

    Svarbios ir oro sąlygos: po lietaus dalelės dažniau nusėda ant žolės ir žemės, o sausomis, vėjuotomis dienomis jų daugiau ore ir jos lengviau prikimba prie kailio. Šuo, kuris bėgioja per aukštą žolę ar krūmynus, paprastai surenka daugiau dirgiklių nei tas, kuris vaikšto trumpesniais maršrutais miesto takais.

    Ką daryti po pasivaikščiojimo?

    Pirmoji pagalba prasideda namuose ir dažniausiai yra paprasta: nuvalyti letenas drėgna šluoste ar gyvūnams skirtomis servetėlėmis. Jei šuo jautrus, verta švelniai nuvalyti ir pilvą bei kirkšnis, ypač po pasivaikščiojimo aukštoje žolėje.

    Taip pat padeda reguliarus šukavimas, dažnesnis guolio skalbimas ir kruopštesnis siurbimas ten, kur šuo miega. Praktinis žingsnis yra stebėti, kada simptomai sustiprėja, pavyzdžiui, po parko, po pievos, po žolės pjovimo ar po lietaus, nes tokia informacija vėliau palengvina diagnozę.

    Kada jau reikalingas veterinaras?

    Kreiptis į veterinarą verta, jei niežulys tęsiasi kelias dienas, šuo kasosi kasdien, atsirado žaizdų, nuplikimų, paraudusios ausys, odos kvapas arba sutriko miegas. Konsultacija svarbi ir tada, kai simptomai kartojasi kiekvieną pavasarį arba nemažėja net pradėjus kruopščiai valyti letenas.

    Veterinaras įvertina, ar priežastis iš tiesų yra alergija, ar ją imituoja parazitai, odos infekcija, grybelis, niežai ar reakcija į pašarą. Gydymas priklauso nuo priežasties ir sunkumo, o savarankiškai duoti žmonėms skirtų vaistų nereikėtų, nes dalis jų gyvūnams gali būti nesaugūs ir netinkamai dozuojami.

  • Kaip švelniai nuvalyti katę po uodega neplaunant viso kūno: kada padės servetėlės, o kada reikės veterinaro

    Įvertinkite situaciją

    Prieš valant katę po uodega svarbu pažiūrėti, ar nešvarumai švieži, ar jau sudžiūvę ir įsivėlę į kailį. Šviežias dėmes dažniausiai pavyksta pašalinti drėgna, švaria šluoste arba specialiomis gyvūnams skirtomis servetėlėmis.

    Jei nešvarumai sukietėję, jų negalima plėšti jėga, nes lengva išrauti plaukus ir sudirginti odą. Geriau kelioms minutėms pridėti drėgną šluostę, kad apnašos suminkštėtų, ir tik tada švelniai nuvalyti.

    Kaip valyti saugiai?

    Pasiruoškite dubenėlį su drungnu vandeniu, minkštą šluostę ar marlės gabalėlius, taip pat sausą rankšluostį nusausinimui. Patogiausia tai daryti, kai katė rami, pavalgiusi ar ką tik nubudusi, o ne aktyvaus žaidimo metu.

    Valykite tik užterštą vietą, judesiais nuo nešvarumo į išorę, be stipraus trynimo ir nebandant pasiekti pačios išangės „giliau“. Pabaigoje kruopščiai nusausinkite, nes drėgmė tankiame kailyje gali skatinti odos dirginimą.

    Kada reikia vietinio prausimo?

    Jeigu užteršta didesnė kailio dalis, gali prireikti vietinio prausimo, kai nuplaunama tik užpakalinė kūno sritis. Tam tinka drungnas vanduo ir, jei būtina, labai švelnus katėms skirtas šampūnas, kurį po prausimo reikia itin gerai nuplauti.

    Nereikėtų naudoti žmonėms skirtų šampūnų, muilo ar kvapnių priemonių, nes katės oda jautresnė, o pati katė vėliau kailį laižys. Jei kyla abejonių dėl priemonės saugumo, geriausia apsiriboti vandeniu.

    Kada geriau nebevalyti ir kreiptis į veterinarą?

    Jei katė staiga ima šnypšti, aiškiai reaguoja skausmu, neleidžia prisiliesti arba matote kraują, pūlius, ryškų patinimą ar jaučiamas aitrus, neįprastas kvapas, namuose tęsti valymo nereikėtų. Tokie požymiai gali rodyti ne tik paprastą užsiteršimą.

    Konsultacija reikalinga ir tuomet, kai problema kartojasi: atsiranda viduriavimas ar užkietėjimas, išmatose matomas gleivių ar kraujo priemaišų, katė dažnai laižo sritį, „važinėja“ užpakaliu per grindis arba akivaizdžiai jaučia diskomfortą.

    Kodėl katė vis užsiteršia po uodega?

    Vienkartinis užsiteršimas gali nutikti bet kuriai katei, ypač po minkštesnių išmatų. Tačiau pasikartojantis nešvarumas dažnai susijęs su antsvoriu, kai katei sunku pasiekti užpakalinę kūno dalį, arba su amžiumi didėjančiu sąnarių ir stuburo sustingimu.

    Didesnę riziką turi ilgaplaukės katės, nes tankus kailis aplink išangę lengviau „surenka“ nešvarumus. Priežastimi gali būti ir parazitai, analinių liaukų problemos, netinkamas pašaras ar maisto netoleravimas, todėl svarbu stebėti bendrą katės būklę.

    Kaip sumažinti pasikartojimo tikimybę?

    Ilgaplaukėms katėms padeda reguliarus šukavimas ir atsargus kailio patrumpinimas aplink išangę, ypač jei kailis linkęs veltis. Jei katė stipriai priešinasi, saugiau, kad tai atliktų kirpėjas arba veterinarijos klinikos specialistas.

    Taip pat svarbu palaikyti švarią kraiko dėžę ir stebėti išmatų konsistenciją, nes dažni „lipnūs“ nešvarumai neretai rodo virškinimo sutrikimą. Vien higiena pašalina pasekmes, bet jei kartojasi, verta ieškoti priežasties.

  • Alokazija Dragon Scale ant palangės: kaip prižiūrėti, kad nemestų lapų ir nežūtų šaknys

    Alokazija Dragon Scale, dar vadinama Alocasia baginda Dragon Scale, yra viena ryškiausių kambarinų lapinių augalų, išsiskirianti storais, gyslotais, tarsi žvynuotais lapais. Ši alokazija kilusi iš drėgnų Pietryčių Azijos regionų, todėl namuose geriausiai jaučiasi tada, kai atkuriamos stabilios šilumos ir drėgmės sąlygos.

    Nors augalas laikomas vidutinio sudėtingumo, daugiausia problemų kyla dėl laistymo ir oro sausumo. Dažniausias scenarijus paprastas: dirva ilgai būna šlapia, silpsta šaknys, o tada alokazija pradeda gelsti ir mesti lapus.

    Šviesa ir vieta namuose

    Alokazijai Dragon Scale tinka ryški, bet išsklaidyta šviesa, nes tiesioginė saulė gali nudeginti lapų plokšteles. Geras pasirinkimas yra vieta prie rytinio lango arba keli žingsniai nuo pietinio lango, kur šviesa krinta netiesiogiai.

    Per tamsioje vietoje alokazija auga lėčiau, lapai gali smulkėti, o jų raštas ir kontrastas tampa blankesni. Jei šviesos trūksta kelias savaites iš eilės, augalas dažnai reaguoja lapų nykimu, ypač šaltuoju sezonu.

    Laistymas: kaip neperlieti

    Laistymas yra svarbiausia priežiūros dalis, nes alokazija nemėgsta nei sausros, nei užmirkimo. Patikimiausia taisyklė yra laistyti tik tada, kai viršutinis 2–3 cm substrato sluoksnis pradžiūsta, o vazono dugne nelieka stovinčio vandens.

    Jei vazonas sunkus ir dirva nuolat drėgna, rizika šaknims didėja, ypač esant vėsesnei temperatūrai. Laistant verta rinktis kambario temperatūros vandenį, nes šaltas vanduo gali sukelti stresą ir paskatinti lapų silpimą.

    Temperatūra, drėgmė ir dirva

    Stabiliausia aplinka šiam augalui yra maždaug 18–26 laipsniai šilumos be staigių svyravimų ir skersvėjų. Žiemą alokazijos dažnai nukenčia ne nuo šalčio, o nuo radiatorių sausinamų patalpų ir netolygaus laistymo.

    Patartina palaikyti bent 60 proc. oro drėgmę, nes sausame ore džiūsta lapų pakraščiai, o augalas lengviau pritraukia kenkėjus. Drėgmę saugiau didinti oro drėkintuvu arba padėklu su keramzitu ir vandeniu, o ne nuolatiniu lapų purškimu.

    Substratas turi būti laidus orui ir vandeniui, kad šaknys negautų nuolatinio drėgmės pertekliaus. Praktikoje tinka mišinys, kuriame yra universalios žemės, perlito ir šiek tiek žievės ar kokosų plaušo, o vazonas privalo turėti drenažo skyles.

    Persodinimas dažniausiai atliekamas pavasarį, kai šaknys aiškiai užpildo vazoną, paprastai kas 1–2 metus. Po persodinimo kelias dienas geriau laistyti saikingai, kad pažeistos šaknys spėtų atsigauti.

    Tręšti saugiausia augimo laikotarpiu nuo pavasario iki ankstyvo rudens, pasirenkant trąšas lapiniams augalams ir mažinant dozę. Pertręšimas alokazijoms gali pasireikšti lapų rudavimu, silpimu ir šaknų jautrumu.

    Lapų priežiūrai pakanka reguliariai nuvalyti dulkes drėgna šluoste, nes švarūs lapai efektyviau vykdo fotosintezę. Purškiant tiesiai ant lapų, ypač vėsesnėmis dienomis, gali didėti grybelinių dėmių rizika, todėl geriau rinktis netiesioginius drėkinimo būdus.

    Jei lapai gelsta ir krenta, dažniausia priežastis yra perlaistymas arba atvėsusi palangė, o jei džiūsta pakraščiai, paprastai kaltas per sausas oras. Pastebėjus smulkius taškelius, lipnumą ar plonus voratinklius, verta patikrinti, ar neatsirado voratinklinių erkių, tripsų ar skydamarių.

    Alokazija Dragon Scale yra toksiška prarijus, todėl ją svarbu laikyti vaikams ir augintiniams nepasiekiamoje vietoje. Tinkamai suderinus šviesą, drėgmę ir atsargų laistymą, šis augalas namuose gali augti stabiliai ir išlaikyti įspūdingus, faktūriškus lapus.

  • Kodėl vis daugiau lenkių neturi vaikų: tyrimas rodo, kad priežastys dažnai ne apie patogumą

    Kas paneigiama naujame tyrime

    Naujausia Lenkijos rinkos ir visuomenės tyrimų instituto „Pollster“ analizė griauna įsisenėjusius stereotipus apie bevaikes moteris. Tyrėjai pabrėžia, kad sprendimas neturėti vaikų dažniausiai nėra susijęs su vien pramogomis ar „patogiu gyvenimu“.

    Tyrimas atliktas su reprezentatyvia 3 337 suaugusių Lenkijos gyventojų imtimi, todėl jo išvados leidžia matyti platesnes tendencijas. Pagrindinis motyvas įvairiose amžiaus grupėse kartojasi gana nuosekliai: dažniausiai nurodomas tinkamo partnerio nebuvimas.

    Dažniausiai įvardijamos priežastys

    Jaunesnės moterys, be partnerio temos, dažniau kalba apie finansinį nesaugumą ir vaikų auginimo kaštus, kurių, jų vertinimu, galėtų „nepanešti“. Taip pat tarp dažnesnių argumentų minimos baimės dėl nėštumo, gimdymo ar galimų sveikatos komplikacijų.

    36–49 metų amžiaus grupėje, kai biologinis laikas tampa vis labiau juntamas, ryškėja dvi priežastys: tinkamo partnerio trūkumas ir tėvystės ar motinystės noro nebuvimas. Tyrėjų vertinimu, esant tokioms aplinkybėms šeimos planavimas tampa sudėtingas net ir norint.

    Vyresnių nei 50 metų moterų grupėje reikšmingesnę dalį sudaro sveikatos veiksniai. Beveik kas penkta respondentė šiame amžiuje nurodė sunkumus pastojant ar nevaisingumą kaip svarbią bevaikystės priežastį.

    „Todėl mitą apie bevaikę, vien vakarėlius renkančią moterį greičiau galime palikti pasakoms. Matyti, kad laisvesnį laiką jos dažnai skiria saviugdai, mokslams ir karjerai, o ne pramogoms“, – sakė „Pollster“ vyresnioji rinkos tyrimų specialistė.

    Ką sako vyrai ir kaip keičiasi požiūris

    Tyrime nagrinėtos ir vyrų atsakymais paremtos tendencijos. Bevaikiai vyrai, nepriklausomai nuo amžiaus, dažniausiai taip pat nurodo tinkamos partnerės nebuvimą, o antroje vietoje minimi vaikų auginimo kaštai.

    Trečias dažnas argumentas vyrų grupėje – noras išlaikyti daugiau laisvės ir nepriklausomybės. Vis dėlto bendra tendencija panaši: sprendimas neturėti vaikų rečiau pristatomas kaip hedonistinis pasirinkimas, o dažniau kaip santykių, ekonominio stabilumo ar aplinkybių rezultatas.

    Tyrimo duomenys rodo ir platesnį vertybinį foną. 84 proc. bevaikių respondentų teigia, kad tėvystė turėtų būti sąmoningas pasirinkimas, o ne socialinio spaudimo pasekmė.

    Dar 74 proc. pripažįsta, kad vaiko auginimas yra viena sunkiausių gyvenimo rolių, o 73 proc. mano, jog galima gyventi pilnavertį ir laimingą gyvenimą neturint vaikų. Vyresni nei 50 metų bevaikiai dažniau nei jaunesni apie tėvystę kalba pozityviai, ją įvardydami kaip gyvenimui prasmės suteikiantį patyrimą.

  • Suomijos „Quanscient“ pritraukė 10 mln. eurų: nori paspartinti multiphysics simuliacijas DI erai

    Suomijos „Quanscient“ pritraukė 10 mln. eurų: nori paspartinti multiphysics simuliacijas DI erai

    Kas yra „Quanscient“

    Suomijos Tamperėje įsikūręs startuolis „Quanscient“ pranešė užsitikrinęs 10 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė kuria debesijoje veikiančią multiphysics simuliacijų platformą, kurią siekia pritaikyti DI naudojimui inžinerijoje.

    „Quanscient“ specializacija apima tiek klasikines fizikos simuliacijas, tiek kvantinių algoritmų taikymą skaičiavimams. Bendrovė teigia, kad jos tikslas yra spartinti skaitmeninių prototipų kūrimą ir mažinti priklausomybę nuo brangių fizinių bandymų.

    Kas investavo ir kam bus skirti pinigai

    Investicijų raundui vadovavo Danijos kvantinių technologijų fondas 55 North ir Austrijos pramonės investuotojas B&C Group. Taip pat dalyvavo ankstesni investuotojai: Maki.vc, Crowberry Capital, QAI Ventures ir First Fellow Partners.

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas bus skirtas tarptautinei plėtrai ir produkto vystymui, įskaitant simuliacijų, kvantinių algoritmų ir DI integracijos suvienijimą vienoje platformoje. Tai atspindi platesnę rinkos kryptį, kai inžineriniai sprendimai perkeliami į debesiją dėl mastelio ir našumo.

    Kodėl simuliacijos tampa DI „silpnąja grandimi“

    „Quanscient“ akcentuoja, kad aparatinės įrangos ir pramoninių produktų kūrime vis dar dominuoja lėtas bandymų ir klaidų ciklas. Tokiose srityse kaip energetika, aviacija ar automobilių pramonė, net ir nedidelis modelio detalumo padidinimas gali reikšti labai išaugusį skaičiavimo laiką.

    Bendrovės nurodomame tyrime teigiama, kad 89 proc. inžinierių reguliariai supaprastina fizikos modelius vien tam, kad jie „tilptų“ į laiko ir skaičiavimo biudžetus. Tai reiškia kompromisą tarp greičio ir tikslumo, o toks kompromisas ypač brangiai kainuoja kuriant sudėtingus produktus.

    „DI neperkeis aparatinės įrangos inžinerijos, jei pačios simuliacijos nebus perkonstruotos jam. Padarę multiphysics simuliaciją kaip kodą ir išplečiamą debesijoje, sukuriame fizikos duomenų kiekį, kurio DI reikia“, – sakė „Quanscient“ bendraįkūrėjas ir vadovas Juha Riippi.

    Startuolis tvirtina, kad dabartiniams DI modeliams vis dar trūksta patikimų, aukštos kokybės fizikos duomenų, o tai riboja gebėjimą prognozuoti realaus pasaulio procesus. Dėl šios priežasties simuliacijos išlieka vienu didžiausių „butelio kaklelių“ inžinerijos grandinėje.

    Ką žada platforma ir kokie iššūkiai laukia

    „Quanscient“ teigia, kad jų sprendimas simuliacijas paverčia debesijoje mastelio principu veikiančiu procesu, kur fizikos skaičiavimai generuoja duomenis DI mokymui ir optimizacijai. Bendrovė deklaruoja, kad kai kuriais atvejais simuliacijos gali būti vykdomos iki 100 kartų greičiau, o vykdymo trukmė sumažėja iki 99 proc.

    Vis dėlto tokie pažadai inžinerijos rinkoje paprastai priklauso nuo konkretaus uždavinio, modelio sudėtingumo, skaičiavimo infrastruktūros ir to, ar lyginama su senesniais, lokaliai paleidžiamais sprendimais. Praktikoje svarbiausia tampa ne tik greitis, bet ir rezultatų patikimumas bei sklandus integravimas į įmonių projektavimo procesus.

    55 North vyriausiasis mokslo vadovas ir generalinis partneris Helmut Katzgraber pabrėžė, kad inžinerijos komandos turi aprėpti didesnę projektavimo erdvę ir sudėtingesnę fiziką nei leido senieji įrankiai. Jo vertinimu, debesijos principu sukurta platforma kartu su kvantinių algoritmų kryptimi gali suteikti našumo šuolį neprarandant tikslumo.

    Bendrovė įkurta 2021 metais, ją įsteigė Juha Riippi, Alexandre Halbach, Asser Lähdemäki ir Valtteri Lahtinen, o 2024 metais prie įkūrėjų prisijungė Andrew Tweedie. „Quanscient“ skelbia turinti apie 40 specialistų iš 15 šalių ir dirbanti su didelėmis pramonės įmonėmis Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Japonijoje.

  • „Lucis“ pritraukė 17,3 mln. eurų: DI ir kraujo biomarkeriai žada keisti prevencinę sveikatos priežiūrą

    „Lucis“ pritraukė 17,3 mln. eurų: DI ir kraujo biomarkeriai žada keisti prevencinę sveikatos priežiūrą

    Paryžiuje įsikūrusi prevencinės sveikatos platforma „Lucis“ pritraukė 17,3 mln. eurų A serijos investiciją. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Singular, taip pat dalyvavo „General Catalyst“, „Y Combinator“ ir keli privatūs investuotojai.

    „Lucis“ kuria paslaugą, kuri sujungia kraujo tyrimų duomenis ir DI pagrįstas įžvalgas, kad vartotojai gautų personalizuotas, mokslo įrodymais grįstas rekomendacijas. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra ne diagnozuoti ligas, o anksčiau pastebėti rizikas ir padėti koreguoti įpročius dar iki simptomų.

    Kaip veikia „Lucis“ modelis

    Platforma analizuoja daugiau nei 110 kraujo biomarkerių, apimančių metabolinę sveikatą, hormonus, širdies ir kraujagyslių riziką, uždegiminius rodiklius bei tam tikrų maistinių medžiagų balansą. Remiantis šiais duomenimis, programėlė pateikia paaiškinimus ir veiksmų planą, į kurį gali įeiti mitybos, papildų, gyvenimo būdo korekcijos ir pakartotinių tyrimų planavimas.

    Bendrovė teigia, kad rekomendacijos atnaujinamos kaupiant ilgalaikius duomenis ir atsižvelgiant į medicininį kontekstą. Pasak „Lucis“, rekomendacijų kokybę ir saugumą papildomai prižiūri gydytojai, kad vartotojai gautų ne tik skaičius, bet ir aiškią jų interpretaciją.

    Augimas ir ankstyvi rezultatai

    „Lucis“ skaičiuoja jau turinti daugiau nei 10 000 vartotojų Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Portugalijoje. Bendrovės teigimu, per veiklos laikotarpį atlikta daugiau nei 1 000 000 biomarkerių testų, o plėtrai pasitelkti laboratorijų partneriai, tarp jų „Eurofins“ ir „Randox“.

    Įmonė pateikia ir ankstyvus efektyvumo signalus: tarp vartotojų, kurie po šešių mėnesių atliko pakartotinius tyrimus, 75 proc. esą pagerino bent tris biomarkerius nenaudodami medikamentų. Taip pat nurodoma, kad daugiau nei 80 proc. vartotojų pasirinko pakartotinį testą, o tai rodo pakankamai aukštą įsitraukimą į ilgalaikį stebėjimą.

    „Lucis“ tvirtina, kad pradiniuose tyrimuose net 99,9 proc. vartotojų aptiktas bent vienas biomarkeris už optimalaus intervalo ribų. Šis skaičius, pasak bendrovės, parodo, kaip lengvai rizikos veiksniai gali likti nepastebėti, jei profilaktiniai tyrimai atliekami retai arba jų rezultatai nėra aiškiai išaiškinami.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Gavusi naują finansavimą, „Lucis“ planuoja spartinti plėtrą Europoje ir toliau tobulinti DI paremtą sveikatos palydovą. Bendrovė skelbia ketinanti iki 2026 metų pabaigos startuoti Ispanijoje, Vokietijoje ir Italijoje, lygiagrečiai investuodama į personalizaciją, ilgalaikį rodiklių stebėjimą ir klinikinio saugumo procesus.

    Rinka, kurioje veikia „Lucis“, sparčiai auga: prevencinė medicina, nuotolinis stebėjimas ir asmeninių sveikatos duomenų panaudojimas tampa vis svarbesni, ypač augant lėtinių ligų naštai. Tokie sprendimai kelia ir praktinių klausimų dėl privatumo, duomenų apsaugos, medicininės atsakomybės bei to, kaip aiškiai atskirti gerą savijautos gerinimą nuo medicininių pažadų.

    „Matėme, kokias pasekmes sukelia vėlyva diagnozė. Mokslas jau yra, bet trūksta sistemos, kuri veiktų dar prieš atsirandant simptomams“, – sakė „Lucis“ bendraįkūrėjas ir vadovas Maxime Berthelot.

    „Prevencinės sveikatos kategorijoje laimės platformos, kurios sujungia klinikinį patikimumą ir DI mastelį. „Lucis“ per mažiau nei metus pasiekė 10 000 vartotojų ir rodo išmatuojamus rezultatus“, – sakė Singular bendraįkūrėjas Jeremy Uzan.

  • „Aiven“ bendraįkūrėjo startuolis „Avrea“ gavo 4 mln. eurų: kuria DI gimtą CI/CD platformą

    „Aiven“ bendraįkūrėjo startuolis „Avrea“ gavo 4 mln. eurų: kuria DI gimtą CI/CD platformą

    Naujas vardas iš Helsinkio

    Helsinkyje įsikūręs startuolis „Avrea“ pranešė išėjęs iš „stealth“ režimo ir pritraukęs iš viso 4 mln. eurų išankstinėje priešsėklinėje investicijoje. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Earlybird, o lėšos bus skirtos produktui ir komandai auginti.

    „Avrea“ įkūrė Hannu Valtonen, vienas iš Suomijos vienaragio „Aiven“ bendraįkūrėjų, kartu su Juha Valvanne, kuris anksčiau prisidėjo prie „Nosto“ kūrimo. Įkūrėjai teigia, kad jų tikslas yra perkurti programinės įrangos pristatymo sluoksnį taip, kad jis atitiktų DI laikmečio tempą.

    Kodėl CI/CD tapo siaurąja vieta?

    Pastaraisiais metais programavime vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas spartina kodo kūrimą, tačiau testavimas, validavimas ir diegimas dažnai išlieka lėtesni procesai. Dėl to CI/CD grandinė vis dažniau tampa „butelio kakleliu“, ypač kai projektai didėja, o pakeitimų srautas intensyvėja.

    „Avrea“ akcentuoja praktines komandoms pažįstamas problemas: užstringančius buildus, nepatikimus arba „flaky“ testus ir neaiškias klaidas, kurios tradicinėse sistemose dažnai pasimeta tarp bendrų pranešimų. Bendrovė žada didesnį greitį ir aiškesnį matomumą, kad būtų lengviau suprasti tikrąsias gedimų priežastis.

    Kaip veiks DI gimta platforma

    Startuolis platformą pristato kaip DI gimtą CI/CD sprendimą, suderinamą su esamais darbo srautais. „Avrea“ teigimu, komandos galės pradėti naudotis sprendimu minimaliais pakeitimais, o pats pristatymo sluoksnis bus pritaikytas ir DI agentams, kurie vis dažniau įtraukiami į kūrimo procesą.

    „DI panaikino kodo rašymo siaurąją vietą, tačiau testavimas ir pristatymas vis dar auga linijiškai su apimtimi“, – sakė „Avrea“ bendraįkūrėjas ir vadovas Hannu Valtonen.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad platforma kuriama orientuojantis į įmonėms svarbius reikalavimus, įskaitant saugumo ir atitikties standartus. Pranešime minimi ISO 27001 ir SOC 2 sertifikavimo krypties siekiai, kurie paprastai tampa būtina sąlyga dirbant su didesnėmis organizacijomis.

    Gautas finansavimas bus naudojamas inžinerinei komandai plėsti, produkto galimybėms išplėsti už bazinių CI/CD vykdytojų ribų ir spartinti ėjimą į rinką. „Avrea“ ambicija – tapti infrastruktūra, kuri padėtų programinę įrangą pristatyti dažniau, greičiau ir stabiliau, kai kodo kiekį vis labiau didina DI įrankiai.

  • Belgijos „DeepTech“ startuolis D-CRBN pritraukė 17,5 mln. eurų CO2 paversti žiedine anglimi

    Belgijos „DeepTech“ startuolis D-CRBN pritraukė 17,5 mln. eurų CO2 paversti žiedine anglimi

    D-CRBN, Antverpene įsikūręs „DeepTech“ startuolis, užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 17,5 mln. eurų. Bendrovė kuria elektrifikuotos plazmos technologiją, leidžiančią pramonės CO2 emisijas ir angliavandenilius perdirbti į žiedinės ekonomikos anglies molekules.

    Investicijų etapui vadovavo Astaia, taip pat dalyvavo ankstesni investuotojai SFPIM ir Europos inovacijų tarybos (EIC) fondas. Lygiagrečiai įmonė paskelbė apie ribotą papildomą etapą, kuriame planuoja pritraukti iki 5 mln. eurų iš atrinktų strateginių pramonės partnerių.

    Kas yra D-CRBN technologija?

    D-CRBN teigia, kad jos sprendimas naudoja atsinaujinančia elektra paremtą procesą, kuris CO2 turtingas pramonines dujas ir angliavandenilius paverčia anglies monoksidu bei sintezės dujomis. Šios medžiagos laikomos svarbiais „blokais“ tvariems degalams, chemijos produktams ir medžiagoms gaminti.

    Įmonė pabrėžia, kad technologija sukurta taip, jog būtų išvengta nepageidaujamų šalutinių produktų, pavyzdžiui, suodžių. Elektrifikavimas, jų vertinimu, gali padėti mažinti priklausomybę nuo iškastinių žaliavų ir stiprinti tiekimo saugumą Europoje.

    Nuo pilotų prie pramoninio masto

    Startuolis įkurtas 2021 metais, o technologija, pasak bendrovės, jau išbandyta pramoninio piloto mastu bendradarbiaujant su plieno ir chemijos sektorių partneriais. D-CRBN nurodo, kad keli demonstraciniai projektai juda komercinio diegimo link.

    „Šis A serijos etapas yra svarbus lūžis: turėdami pagrindinį investuotoją ir tęstinę partnerių paramą, galime pereiti nuo piloto patvirtinimo prie plėtros pramoniniu mastu“, – sakė D-CRBN vienas iš įkūrėjų ir komercijos vadovas Davidas Ziegleris.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Gautas lėšas D-CRBN planuoja skirti pirmiesiems pramoniniams demonstraciniams įrenginiams didinti, taip pat inžinerijos ir operacijų komandų plėtrai. Kartu įmonė sieks paspartinti CO2 į anglies monoksidą ir sintezės dujas platformos komercinį diegimą.

    „Europos konkurencingumas priklausys nuo to, kaip efektyviai proveržio inovacijos taps pramoniniu mastu veikiančiais sprendimais. D-CRBN rodo, kaip „deep tech“ gali mažinti sunkiųjų pramonės šakų emisijas ir kurti vertę iš to, kas anksčiau buvo laikoma atliekomis“, – sakė EIC fondo valdybos narys Hermannas Hauseris.

    Įmonė taip pat anksčiau buvo gavusi 2,5 mln. eurų EIC „Accelerator“ dotaciją 2023 metais. D-CRBN pozicionuoja savo sprendimą kaip vieną iš įrankių, galinčių padėti pramonei pereiti prie žiedinės anglies ekonomikos, kai emisijos tampa žaliava naujiems produktams.