CP v2

Blog

  • Pramonė 5.0: žmogus vėl centre, o įmonės skuba skaitmenizuotis – kur stringa IT ir OT jungtys

    Kas yra pramonė 5.0?

    Pramonė 5.0 vis dažniau apibūdinama kaip posūkis nuo vien efektyvumo ir automatizavimo link humanocentriško modelio, kuriame technologijos turi stiprinti darbuotojų gebėjimus, o ne juos pakeisti. Ši kryptis išryškėjo ir Europos Komisijos politiniuose dokumentuose, kur akcentuojamas atsparumas, tvarumas ir žmogaus vaidmuo.

    Skirtingai nei pramonė 4.0, kuri daugiausia koncentravosi į duomenų surinkimą, procesų optimizavimą ir išmaniųjų gamyklų automatizavimą, pramonė 5.0 labiau sieja technologines investicijas su darbo kokybe. Tai apima saugesnes darbo vietas, žmogui pritaikytas robotikos sistemas ir aiškesnį atsakomybės pasidalijimą.

    „Pramonė 5.0 reiškia modelį, kuriame žmogus vėl tampa gamybos procesų centru, o technologijos palaiko kūrybiškumą ir įgūdžius, užuot bandžiusios juos pakeisti“, – sakė automatikos verslo vadovas Piotras Szkoda.

    Investicijos auga, bet strategija ne visada

    Diskusijose apie pramonės skaitmenizaciją akcentuota, kad gamybos įmonės vis daugiau lėšų skiria skaitmeninei transformacijai. Minėta, kad vidutiniškai į skaitmenizavimą nukreipiama apie 30 proc. pelno, o skirtumas tarp mažesnių ir didesnių bendrovių dažniausiai siejamas su finansiniais bei kompetencijų resursais.

    Vis dėlto dalis įmonių skaitmenizavimą vis dar įgyvendina fragmentiškai, pirkdamos atskirus sprendimus be aiškios veiklos architektūros. Ekspertai pabrėžė, kad dalis bendrovių vis dar neturi skaitmeninės transformacijos kaip strateginio prioriteto, o tai ilgainiui brangiai kainuoja dėl dubliuojamų projektų ir prasto sprendimų suderinamumo.

    Didžiausia kliūtis – IT ir OT integracija

    Vienas dažniausių praktinių barjerų gamyklose yra IT ir OT integracija, kai biuro lygmens sistemos turi sklandžiai susijungti su gamybos įranga ir procesų valdymu. Be šio sujungimo duomenys lieka atskirose „salose“, o skaitmenizavimo nauda apsiriboja pavieniais pagerinimais.

    Kai integracijos trūksta, įmonės neretai automatizuoja esamą netvarką: įdiegia naujus įrankius, bet nepakeičia procesų logikos ir duomenų kokybės valdymo. Rezultatas – didesnės diegimo išlaidos, ilgesnis atsipirkimas ir sunkesnis plėtimas į kitus padalinius ar gamybos linijas.

    DI, kibernetinis saugumas ir duomenų nutekėjimo rizika

    Didėjant skaitmenizacijai, didėja ir kibernetinės rizikos, ypač kai gamybos aplinkoje atsiranda daugiau prijungtų įrenginių, nuotolinės prieigos ir tiekėjų integracijų. Ekspertai pabrėžė, kad įmonių intelektinė nuosavybė ir gamybos duomenys tampa vienu svarbiausių aktyvų, todėl saugumas turi būti planuojamas nuo pat pirmųjų projektų.

    Kalbant apie DI taikymą, akcentuota, kad vertę kuria ne vien „protingi“ įrankiai, o organizacijos brandumas: duomenų kokybė, prieigos kontrolė, aiškūs naudojimo scenarijai ir darbuotojų kompetencijos. Praktikoje dalis įmonių riboja viešų generatyvinių įrankių naudojimą dėl konfidencialios informacijos nutekėjimo rizikos.

    „Mes neleidžiame įmonėje naudoti „ChatGPT“, nes matome duomenų nutekėjimo riziką. Vietoje to renkamės pažangesnius sprendimus, pavyzdžiui, „Copilot“, – sakė grupės „Amica“ vadovas Robertas Stobińskis.

    DI pramonėje dažniausiai siejamas su prevencine įrangos priežiūra, kokybės kontrolės automatizavimu, tiekimo grandinės planavimu ir energijos sąnaudų optimizavimu. Kartu pabrėžiama, kad DI projektai be aiškaus duomenų valdymo ir saugumo politikų didina tiek finansinę, tiek reputacinę riziką.

    Kur realiai atsiperka skaitmenizacija?

    Skaitmenizacijos grąža dažniausiai atsiranda tada, kai įmonės pereina nuo pavienių sprendimų prie suderintos sistemos: gamybos duomenys automatiškai patenka į planavimo ir valdymo aplinką, o sprendimai priimami remiantis realaus laiko informacija. Didelę vertę kuria ir vadinamieji skaitmeniniai dvyniai, leidžiantys modeliuoti procesus ir tikrinti scenarijus prieš darant pakeitimus realioje gamyboje.

    Minėta, kad skaitmeninis dvynys yra ne statiška vizualizacija, o nuolat atsinaujinantis modelis, veikiantis su realiais duomenimis ir padedantis valdyti procesus. Tokie sprendimai ypač svarbūs, kai įmonės nori optimizuoti ne tik vieną cechą, bet ir visą vertės grandinę su tiekėjais.

    „Skaitmeninis dvynys yra gyvas modelis, kuris valdo procesą ir veikia realiu laiku, naudodamas realius duomenis“, – sakė „Dassault Systèmes“ atstovas Ireneuszas Borowskis.

    Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į reguliacinę aplinką Europoje, ypač į taisykles, susijusias su duomenų dalijimusi ir DI. Įmonėms, ypač mažesnėms, neapibrėžtumas dėl praktinio reglamentų įgyvendinimo gali tapti papildoma kliūtimi, todėl vis svarbesnės tampa aiškios vidaus politikos, auditai ir etapinis diegimas.

  • Jurbarko rajonas: Nemuno krašto istorija, seniūnijos ir kuo išsiskiria šis Lietuvos regionas šiandien

    Nemuno kraštas Lietuvos pietvakariuose

    Jurbarko rajono savivaldybė yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje, o jos svarbiausias gamtinis ir kultūrinis „stuburas“ – Nemunas, kurio pakrantėmis driekiasi ilgas rajono ruožas. Dėl to Jurbarko apylinkės dažnai vadinamos Nemuno kraštu, o panemunės reljefas ir miškai formuoja aiškų regiono identitetą.

    Rajonas ribojasi su Kauno rajonu ir Raseinių rajonu rytuose bei šiaurės rytuose, su Tauragės rajonu šiaurės vakaruose, su Pagėgių savivaldybe vakaruose. Pietvakarinėje dalyje yra Lietuvos siena su Rusijos Kaliningrado sritimi, todėl tai ir strategiškai svarbi pasienio teritorija.

    Nuo pirmųjų paminėjimų iki savivaldybės

    Jurbarkas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XIII amžiaus, kai Nemuno pakrantėse kūrėsi gynybiniai punktai ir prekybiniai maršrutai. Miestas istorijoje siejamas su pilimis ir panemunės keliu, o vėlesniais šimtmečiais tapo svarbiu administraciniu centru.

    Istorinis lūžis įvyko XVII amžiaus pradžioje, kai Jurbarkui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, o tai atvėrė kelią miestietiškai savivaldai ir ekonominiam augimui. XX amžiuje administracinė priklausomybė keitėsi ne kartą, o atkūrus nepriklausomybę Jurbarkas įtvirtino savivaldybės statusą.

    Seniūnijos, gyvenvietės ir žmonės

    Šiandien Jurbarko rajono savivaldybę sudaro 12 seniūnijų, tarp jų Jurbarko miesto, Smalininkų, Viešvilės, Veliuonos, Seredžiaus, Raudonės ir kitos. Rajone yra du miestai – Jurbarkas ir Smalininkai, taip pat keli miesteliai bei gausus kaimų tinklas.

    Gyventojų skaičius per pastaruosius dešimtmečius mažėjo, kaip ir daugelyje Lietuvos regionų, tačiau rajonas išlieka svarbus kaip paslaugų, švietimo, kultūros ir logistikos centras plačiam aplinkinių vietovių ratui. Reikšmingas vaidmuo tenka ir bendruomeninėms iniciatyvoms, kurios palaiko vietos tapatybę.

    Kultūra, paveldas ir gamta

    Jurbarko kraštas išsiskiria etnografiniu margumu, nes čia susiliečia skirtingų Lietuvos etninių regionų bruožai. Tai pastebima tarmėse, papročiuose, tradicinėje architektūroje ir vietos švenčių kalendoriuje, o dalis tradicijų yra gyvos iki šiol.

    Rajonas turi reikšmingą kultūros paveldo objektų skaičių, o panemunės maršrutas yra vienas patraukliausių pažintiniam turizmui. Didelę teritorijos dalį užima miškai, o gamtiniu požiūriu išsiskiria saugomos teritorijos, tarp jų Viešvilės rezervato apylinkės ir Panemunių regioninio parko erdvės.

    Ekonomika ir šiandienos kryptys

    Rajono ekonomikoje svarbios medienos apdirbimo, statybos, mažmeninės prekybos, pervežimo paslaugų, žemės ūkio ir maisto gamybos veiklos. Nemuno ir panemunės keliai tradiciškai stiprina regiono ryšius su didesniais centrais, o pasienio padėtis lemia papildomus infrastruktūros ir saugumo prioritetus.

    Pastaraisiais metais regionams vis aktualesni tampa investicijų pritraukimas, darbo vietų kūrimas ir viešųjų paslaugų prieinamumas, todėl Jurbarko rajonui svarbūs projektai, susiję su kelių būkle, turizmo infrastruktūra, vietos verslų stiprinimu ir bendruomenių gyvybingumu.

  • Palangos savivaldybė paskyrė 4 000 eurų 2026 metų socialiniam projektui: kas gaus paramą

    Skirtas finansavimas 2026 metams

    Palangos miesto savivaldybė informavo, kad 2026 metais iš savivaldybės biudžeto lėšų skiriamas finansavimas socialiniam projektui. Sprendimas priimtas vadovaujantis administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 25 dieną pasirašytu įsakymu.

    Šis finansavimas yra savivaldybės socialinės politikos priemonė, skirta užtikrinti pagalbą gyventojams, kurie dėl staigių aplinkybių patenka į sudėtingą padėtį. Tokiose situacijose svarbus greitas reagavimas ir aiškus paramos organizavimas vietoje.

    Kam skirta parama ir kokiam projektui

    Skirta 4 000 eurų suma numatyta Labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“. Lėšos bus naudojamos projektui, orientuotam į paramos maistu organizavimą Palangos savivaldybės gyventojams.

    Projektas pavadintas „Paramos maistu organizavimas kritinėse situacijose atsidūrusiems Palangos savivaldybės gyventojams“. Savivaldybė nurodo, kad tikslas yra užtikrinti pagalbos tęstinumą, kai gyventojams laikinai pritrūksta bazinių išteklių.

    Kodėl tokie projektai svarbūs savivaldybėms

    Maisto parama savivaldybėse dažniausiai reikalinga netikėtai: praradus darbą, susirgus, patyrus gaisrą ar kitas krizes. Tokiais atvejais institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas leidžia greičiau pasiekti žmones, kuriems pagalba reikalinga čia ir dabar.

    Skirdamos tikslinį finansavimą, savivaldybės siekia, kad paramos mechanizmas veiktų be pertrūkių, o pagalba būtų teikiama aiškiai apibrėžtomis sąlygomis. Tai taip pat padeda geriau planuoti resursus ir užtikrinti, kad lėšos būtų panaudotos konkrečiai numatytai veiklai.

    Gyventojams, kuriems aktuali pagalba maistu ar informacija apie paramos gavimo galimybes, rekomenduojama kreiptis į Palangos miesto savivaldybę arba į projekto vykdytoją. Dažniausiai tokiose programose svarbiausia laiku pateikti informaciją apie situaciją ir įvertinti pagalbos poreikį.

  • Karas keičia Černobylį: dėl minų ir dronų zona praranda laukinės gamtos rezervato statusą

    Černobylio atskirties zona po 1986 metų katastrofos ilgainiui tapo unikalia erdve, kur gamta atsitiesė be nuolatinės žmogaus veiklos. Tačiau Rusijos pradėtas karas Ukrainoje šį trapų balansą ardo, o mokslininkai vis dažniau kalba, kad teritorija praranda saugios prieglobstinės reikšmę laukiniams gyvūnams.

    Tyrėjų analizė, paremta fotospąstų duomenimis, rodė, kad Černobylio apylinkėse per pastaruosius metus fiksuota gausi stambiųjų žinduolių įvairovė. Tarp dažniau minimų rūšių – Eurazijos lūšys, briedžiai, šernai, vilkai, taip pat plėšrūnai ir kanopiniai, kuriems svarbiausi veiksniai buvo maisto ir vandens prieinamumas bei žmonių nebuvimas.

    Situacija ryškiai pasikeitė po 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, o Černobylio zona tapo karinių veiksmų ir okupacijos scena. Po tokių įvykių teritorijose, kur anksčiau dominavo gamtiniai procesai, atsirado nauji pavojai: užminuotos vietos, sprogmenų likučiai, intensyvesnis technikos judėjimas ir dronų aktyvumas.

    Ekologai ir gamtosaugininkai fiksuoja atvejus, kai nuo minų žūsta gyvūnai, o tai keičia migracijos kelius ir elgseną. Skelbiama apie tris patvirtintus Prževalskio arklių žūties atvejus nuo minų, o tai laikoma ypač jautriu signalu, nes ši rūšis yra vienas svarbiausių Černobylio zonos atsigavimo simbolių.

    Karas padidina ir gaisrų tikimybę, nes degimus gali sukelti sprogimai, nukritę dronai ar sunkiai pasiekiamose vietose uždelsti užsiliepsnojimai. Černobylio atskirties zonoje gaisrai kelia papildomą grėsmę ir dėl to, kad ugnis gali pakelti radioaktyviomis dalelėmis užterštas dulkes ir pernešti jas į kitas teritorijas.

    Prževalskio arkliai pasaulyje priskiriami prie retų laukinių arklių, o jų globalus skaičius vertinamas maždaug nuo 2 000 iki 2 500 individų. Černobylio atskirties zona ilgą laiką buvo laikoma viena iš vietų, kur ši rūšis galėjo plėstis dėl mažos žmonių trikdžių rizikos.

    Istoriškai ši populiacija buvo formuojama kaip atkūrimo eksperimentas: XX amžiaus pabaigoje į zoną perkelta nedidelė grupė gyvūnų, o vėliau jų skaičius augo. Iki 2021 metų minėta, kad iš kelių dešimčių perkeltų individų populiacija išaugo iki maždaug 120, todėl bet kokie nauji žūties veiksniai šioje teritorijoje tampa reikšmingi visam apsaugos planavimui.

    Specialistai pabrėžia, kad fotospąstų duomenys anksčiau nerodė aiškaus ryšio tarp taršos pobūdžio ir to, kur gyvūnai renkasi gyventi. Vis dėlto karo sukelti trikdžiai, įskaitant sprogimus, triukšmą, judėjimą ir užminavimą, gali tapti daug stipresniu elgsenos veiksniu nei įprasti aplinkos skirtumai.

    Gamtosaugininkai pastebi pirmuosius požymius, kad kai kurios gyvūnų grupės gali keisti įprastas buveines. Pranešama, jog fotospąstai užfiksavo Prževalskio arklius vietose pietuose ir pietryčiuose, kur anksčiau jie buvo stebimi rečiau, o tai gali reikšti bandymą apeiti pavojingas, užminuotas zonas.

    Tokie pokyčiai didina tikimybę, kad gyvūnai priartės prie gyvenviečių pakraščių, kelių ar kitų žmonių naudojamų teritorijų. Tai kelia ir papildomą riziką patiems gyvūnams, ir žmonėms, nes didėja konfliktinių situacijų tikimybė, o sužeistų gyvūnų gelbėjimas užminuotose vietovėse tampa itin sudėtingas.

    „Deja, ši Černobylio kaip laukinės gamtos rezervato istorijos dalis baigiasi“, – sakė ekologė Svetlana Kudrenko.

    Ekspertai akcentuoja, kad ilgalaikė gamtos apsauga Černobylyje priklausys nuo kelių veiksnių: teritorijų išminavimo, gaisrų prevencijos, nuoseklaus biologinės įvairovės monitoringo ir galimybės saugiai dirbti mokslininkams. Kol tęsiasi karo grėsmės, zona iš unikalios gamtinės laboratorijos vis labiau virsta vieta, kur laukinei gamtai tenka prisitaikyti prie naujos, žmogaus sukelto pavojaus realybės.

  • Europa masiškai šalina upių užtvaras: 2025 metais nugriauta per 600 senų užtvankų ir šliuzų

    Europa 2025 metais pasiekė naują rekordą šalindama upėse esančias užtvaras, kurios trukdo natūraliam vandens tekėjimui ir gyvūnų migracijai. Remiantis Dam Removal Europe metine apžvalga, per metus demontuotos mažiausiai 603 užtvankos, šliuzai ir kitos kliūtys.

    Po šių darbų atkurta daugiau kaip 3 740 kilometrų upių atkarpų, kuriose vanduo vėl gali tekėti laisvai. Skaičiuojama, kad tai buvo 11 proc. daugiau pašalintų barjerų nei 2024 metais.

    Didelė dalis nugriautų statinių buvo seni, mažos ar vidutinės apimties objektai, dažnai nebevykdantys pradinės funkcijos. Nors tokios konstrukcijos kartais atrodo nereikšmingos, jos gali blokuoti žuvų migraciją, keisti vandens temperatūrą ir deguonies režimą, sulaikyti sąnašas.

    Ekologai pabrėžia, kad upių fragmentacija siejama su staigiu migruojančių gėlavandenių žuvų populiacijų mažėjimu Europoje. Kaip viena pagrindinių priežasčių įvardijama būtent tūkstančiai barjerų, suskaidančių upių tinklą į atskiras, tarpusavyje menkai susijusias atkarpas.

    Daugiausia kliūčių 2025 metais pašalinta Švedijoje, kur fiksuotas 173 statinių demontavimas. Toliau rikiuojasi Suomija su 143 atvejais ir Ispanija, kur pašalinti 109 barjerai.

    Jungtinėje Karalystėje tais pačiais metais demontuotos 35 užtvaros. Šie skaičiai rodo, kad procesas apima tiek Šiaurės, tiek Pietų Europą, o prioritetas dažnai teikiamas seniai nenaudojamiems objektams.

    Papildomą impulsą suteikia Europos Sąjungos gamtos atkūrimo kryptis, pagal kurią iki 2030 metų valstybės turi atkurti 25 000 kilometrų laisvai tekančių upių. Praktikoje tai reiškia ne tik naujus aplinkosauginius planus, bet ir konkrečius sprendimus dėl pasenusių hidrotechninių statinių likimo.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad ne kiekviena užtvanka gali būti šalinama automatiškai. Kai kurios konstrukcijos gali riboti invazinių rūšių plitimą, todėl prieš demontavimą paprastai atliekami poveikio aplinkai vertinimai, hidrologinės analizės ir derinami vietos bendruomenių interesai.

    Vienas simbolinių pavyzdžių 2025 metais užfiksuotas Islandijoje, kur demontuota sena užtvanka Melsos upėje. Ji anksčiau buvo susijusi su energijos tiekimu ūkiui, tačiau ilgą laiką nebeveikė, o upėje liko kaip kliūtis žuvų migracijai.

    „Ji negamino elektros, o senoje elektrinėje gyveno avys“, – sakė inžinierius Hamishas Muiras.

    Dam Removal Europe vertinimu, Europoje gali būti daugiau nei 1 000 000 įvairių barjerų, o dešimtys tūkstančių laikomi pasenusiais arba nereikalingais. Dėl to užtvarų šalinimas artimiausiais metais greičiausiai išliks viena sparčiausiai augančių upių atkūrimo priemonių.

  • Retas vaizdas Odesos stepėse: vienu metu medžiojo apie 50 mažųjų sakalų – kuo jie minta?

    Odesos srityje, nacionalinio parko Tuzlovskije limany teritorijoje, mokslininkai užfiksavo neįprastą reiškinį: virš stepių vienu metu medžiojo maždaug pusšimtis mažųjų sakalų. Toks būriavimasis laikomas retu, nes plėšrieji paukščiai dažniau medžioja pavieniui arba mažesnėmis grupėmis.

    Stebėjimą aprašė parko mokslinio skyriaus vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas. Jo teigimu, mažasis sakalas yra vienas mažiausių ir grakščiausių sakalų, Ukrainoje perintis šiltuoju metų laiku, o žiemai migruojantis į Afriką.

    Pasak tyrėjo, paukščiai skraidė maždaug 50–70 metrų aukštyje ir intensyviai ieškojo grobio virš natūralių stepių plotų. Jų racioną šiuo metu daugiausia sudaro vabzdžiai, taip pat smulkūs stuburiniai, pavyzdžiui, driežai ar pelėnai, kurių stepių ekosistemose netrūksta.

    Aktyviausias medžioklės laikas, kaip nurodo mokslininkai, dažniausiai būna ankstyvą rytą ir vėlėjant popietei, artėjant saulėlydžiui. Būtent tada grobis yra lengviau pastebimas, o oro sąlygos skrydžiui palankios.

    Stebėtas būrys maitinosi maždaug 50 hektarų ploto stepių atkarpoje, kurią parko darbuotojai vadina Tuzlovska Amazonija. Tokios natūralios teritorijos su įvairiais augalais ir gyvūnais sukuria stabilų maisto šaltinį, todėl plėšrūnai gali telktis vienoje vietoje.

    Tuo pat metu greta esančiuose intensyviai dirbamuose žemės ūkio plotuose sakalų, anot I. Rusevo, beveik nematyti. Vienarūšiai pasėliai ir mažesnė bestuburių bei smulkių žinduolių įvairovė reiškia ir gerokai skurdesnę mitybinę bazę plėšriesiems paukščiams.

    Mokslininkai pabrėžia, kad natūralios stepės yra svarbios ne tik atskiroms rūšims, bet ir visai biologinei įvairovei. Jos veikia kaip buferis tarp laukinės gamtos ir intensyviai naudojamų žemdirbystės teritorijų, mažindamos neigiamą žmogaus veiklos poveikį aplinkinėms buveinėms.

    „Jei nebeliktų laukinių stepių, sakalams neliktų kur maitintis ir jie imtų nykti kaip rūšis“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Jis atkreipė dėmesį, kad dideli Ukrainos pirmykščių stepių plotai yra itin pažeidžiami: dalis jų patiria karo ir okupacijos pasekmes, o kitur jau daugelį metų keliama idėja steigti naujas saugomas teritorijas. Mažojo sakalo būrio stebėjimas, pasak mokslininkų, tampa dar vienu argumentu, kodėl natūralias stepes būtina išsaugoti.

  • Gegužės 26 dieną laikinai uždaromas įvažiavimas į bibliotekos kiemą: kaip bus galima privažiuoti

    Gegužės 26 dieną laikinai uždaromas įvažiavimas į bibliotekos kiemą: kaip bus galima privažiuoti

    Gegužės 26 dieną bus laikinai uždaromas įvažiavimas į bibliotekos kiemą. Apie eismo ribojimus informuojama dėl numatomų darbų ir siekiant užtikrinti saugumą teritorijoje.

    Vairuotojams ir bibliotekos lankytojams rekomenduojama iš anksto suplanuoti maršrutą, įvertinti galimus nepatogumus ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius privažiavimo kelius. Tikėtina, kad didžiausias srautas susidarys įprastomis piko valandomis.

    Tokie laikini įvažiavimų uždarymai dažniausiai taikomi, kai vykdomi dangos remonto, inžinerinių tinklų, aplinkos tvarkymo ar statybos darbai. Praktikoje tai reiškia, kad į kiemą įprastu įvažiavimu patekti nepavyks, o į teritoriją gali būti nukreipiami pėstieji ir aptarnaujantis transportas.

    Jeigu bibliotekoje suplanuotas renginys ar numatytas didesnis lankytojų srautas, verta atvykti anksčiau ir pasitikrinti vietoje pateikiamus nukreipiamuosius ženklus. Taip pat rekomenduojama sekti bibliotekos ir savivaldybės skelbiamą informaciją apie darbų trukmę ir atnaujintą privažiavimo tvarką.

    Gyventojams patariama nepalikti automobilių vietose, kurios gali trukdyti darbams ar specialiųjų tarnybų privažiavimui. Jeigu bus taikomi papildomi ribojimai, pavyzdžiui, trumpalaikis sustojimo ar stovėjimo draudimas, apie tai paprastai informuojama atskirais laikinais kelio ženklais.

  • Kaišiadorių rajono vaikų vasaros stovyklos 2026-aisiais: 32 projektai, 860 vietų ir kaip registruotis

    Kaišiadorių rajono vaikų vasaros stovyklos 2026-aisiais: 32 projektai, 860 vietų ir kaip registruotis

    2026 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo projektų konkursui buvo pateiktos 32 stovyklų paraiškos, planuojama užimti 860 Kaišiadorių rajono savivaldybės mokinių. Projektams įgyvendinti iš savivaldybės biudžeto skirta 45 tūkst. eurų.

    Dalis stovyklų skirta tikslinėms vaikų grupėms: sporto komandoms, meno kolektyvų dalyviams, konkrečių klasių moksleiviams. Į kitas stovyklas galima vaikus užregistruoti. Pirmumo teisę registruotis turi socialiai remtini vaikai. Vaikus galima registruoti tik į vieną Savivaldybės finansuojamą stovyklą.

                          Stovyklos, į kurias vaikai gali registruotis:

    Nr.

    Įstaiga

    Projekto pavadinimas

    Vaikų skaičius

    Stovyklos data

    Trumpas aprašymas

    Tikslinė grupė (vaikų amžius, kam skirta)

    Registracija

    1.

    Kaišiadorių kultūros centras

    ,,Misija: atradimai“

    (3 pamainos)

    60

    Pamaina birželio 15–19 d.

    Finansinio raštingumo, picų kepimo, „Gyvos gyvūnų pažinimo pamokos“ (ūkyje „Myliu kaimą“), „Pakilk į kosmosą“ (Lietuvos aviacijos muziejuje) edukacijos ir kitos kūrybinės veiklos

    8–11 metų Kaišiadorių rajono savivaldybės mokiniai

    Registracija nuo gegužės 29 d. 10 val. Kaišiadorių kultūros centro socialinio tinklalapio Facebook paskyroje. Registracijos anketos nuoroda:

    https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSd_w25RVzFg8A19mtMrMe5r9IRyK2-zXXVQVoM_FuTMA-CQrA/viewform?usp=dialog

    2.

    Kaišiadorių Jono Aisčio viešoji biblioteka

    ,,Nuotykių kiemas“

    (2 pamainos)

    40

    Liepos 13–17 d. (I pamaina)

    Rugpjūčio 3–7 d. (II pamaina)

    Žaidimai, edukacijos, pažintinės išvykos, žygis, iškyla, kita pažintinė veikla.

    8–9 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės mokiniai

    Registracija internetu nuo birželio 1 d.

    Į liepos mėn. stovyklą:

    https://forms.gle/wm1UPJ8KSLSda2Mh9

    Į rugpjūčio mėn. stovyklą:

    https://forms.gle/iBpgabRBwiadLpxe6

    3.

    Rumšiškių kultūros centras

    ,,Vasaros nuotykiai Dovainonyse ir aplink“

    20

    Rugpjūčio 3–7 d.

    Pažintis su Dovainonių apylinkėmis, Kauno marių regioniniu parku, žygiai, edukacijos, žaidimai, išgyvenimo gamtoje įgūdžių mokymasis, lobio paieškos, piešimas, muzikavimas.

    Dovainonių ir aplinkinių kaimų 7–10 m. vaikai

    Registracija pradedama birželio 16 d.  telefonu +370 656 19 518

    4.

    Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija

    ,,Būk gimnazistas!“

    20

    Birželio 15–19 d.

    Dalykų (istorijos-geografijos, biologijos-chemijos-fizikos, matematikos-informacinių technologijų, lietuvių kalbos-užsienio kalbos) pusdieniai, susitikimai su gimnazijos vadovais, Mokinių taryba, psichologu. Veiks kūrybinės dirbtuvės, bendros repeticijos ir treniruotės su neformaliojo švietimo dalykų grupėmis: sportinio turizmo, „Dainuokime kartu“, „Diva“, krepšinio, tinklinio. Dalyviai vyks į edukacines išvykas-keliones po Kaišiadorių miestą ir rajoną (Guronys, Žasliai, žygis mieste), apsilankys Mokslo saloje (Kaunas).

    Kaišiadorių rajono ugdymo įstaigų 7–8 klasių mokiniai

    Registracijos pradžia gegužės 28 d. 9.00 val. tel. +370 614 35 921

    Stovyklos tikslinėms vaikų grupėms:

    Nr.

    Įstaiga

    Projekto pavadinimas

    Vaikų skaičius

    Stovyklos data

    Trumpas aprašymas

    1.

    Kaišiadorių Vaclovo  Giržado progimnazija

    ,,Jaunasis zoologas“

    30

    Birželio 8–12 d.

    Žaidimai, edukacijos ,,Polimerinio gipso liejimo dirbtuvės“, ,,Susipažink su bantaminiu gaidžiu“, ,,Siuvame žaisliukų augintinį“, ,,Baimės“,  sferinis kinas, viktorinos gamtos tema, pleneras miške; apsilankymas Kauno zoologijos sode, vizitas į gyvūnų gerovės namus.

    2.

    Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija

    ,,Kaišiadorių krašto keliais“

    25

    Birželio 8–12 d.

    Edukaciniai užsiėmimai Žaslių amatų centre, išvykos, orientacinis žygis Kaišiadorių kultūros keliais, viktorina, edukaciniai žaidimai, išvyka į Perlinių danielių parką.

    3.

    Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija

    ,,Karjeristai: atrask, kurk, burk“

    20

    Birželio 15–22 d.

    Asmeninio prekės ženklo dirbtuvės, pažintinė išvyka į Vilnių, skaitmeninio turinio kūrimas, edukacija ,,Istorijos kūrėjai“.

    4.

    Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija

    ,,Mąstyk, kaip kūrėjas, veik, kaip verslininkas“

    20

    Birželio 15–22 d.

    Edukacija ,,Skautorama“, inžineriniai užsiėmimai, simuliacinis žaidimas ,,verslo startas“,  edukacija ,,Tavo kelionės atradimai“, išvyka į edukaciją ,,Mokslo magija“ Vilniuje, inovacijų mugė, žaidimas ,,Investicinė grąža“.

    5.

    Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija

    ,,Misija: atradimų vasara“

    45

    Birželio 8–12 d.

    Edukacijos ,,Burbulų laboratorija“, komandiniai judrieji žaidimai, kalbų pažinimo diena, STEAM tyrinėjimų diena,  muzikos instrumentų kūrimas ir muzikavimas,  žygis į Girelės parką, žaidimas ,,Spalvų detektyvai“, išvyka į žaidimo parką ,,Burundiko nuotykiai“.

    6.

    Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija

    ,,Terapiada“ (2 pamainos)

    46

    Birželio 8–12 d. – I-a pamaina.

    Birželio 15, 17–22 d. – II-a pamaina

    Išvyka į Aleksandriškių basakojų taką, edukacija Alpakų ūkyje Trakuose, edukacija ,,Iš pasakų skrynios“, kino filmo peržiūra, socialinių filmukų kūrimas, dailės terapija.

    7.

    Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija

    ,,Teatro patirtinė stovykla ,,Avilys“

    20

    Rugpjūčio 10–14 d.

    Edukacijos teatro tema, kūrybinės dirbtuvės su aktorinio kurso studentais, dainų ir šokių edukacijos, dailės terapija, žygis aplink Norkūnų ežerą, vakarai prie laužo, maudynės, ryto mankštos.

    8.

    Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija

    ,,Teatro, etnokultūros ir dailės patirtinė stovykla ,,Kaukas“

    20

    Rugpjūčio 10–14 d.

    Edukacijos ,,Mitologinės sakmės“, ,,Teatro žaidimai“, žygis aplink Norkūnų ežerą, kūrybinės dirbtuvės ,,Inscenizacija“, picų kepimo edukacija. 

    9.

    Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija

    ,,Pojūčių ekspedicija“

    25

    Birželio 17–23 d.

    Kūrybinės dirbtuvės, poilsis, judrieji žaidimai lauke, maisto gaminimo edukacijos, darbų paroda.

    10.

    Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija

    ,,Vizualinė raiška: kūrybinių patirčių stovykla“

    25

    Birželio 15–19 d.

    Vizualinio mąstymo užsiėmimai, edukacinės veiklos M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Galaunių namuose-muziejuje, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai su menininkais VDA Kauno dailės fakultete, LEGO instaliacijos kūrimas,  performansas ,,Kaliausė“.

    11.

    Gudienos mokykla-darželis ,,Rugelis“

    ,,Po atviru dangumi“

    25

    Birželio 29, 30 d., liepos 1–3 d.

    Išvyka traukiniu į perlinių danielių ūkį, į Ruklą, į Geležinio Vilko batalioną, stovyklavietės įrengimas su Birštono palaimintojo Teofiliaus Matulionio draugovės skautais, trijų parų stovyklavimas, maisto ruošimo užduotys, archeologų edukacija, vandens žaidimai, skautorama, žygis Strošiūnų miške, kūrybinės dirbtuvės, filmų vakaras, modelino edukacija, komandinės varžybos.

    12.

    Gudienos mokykla- darželis ,,Rugelis“

    ,,Aš kaišiadorietis“

    22

    Birželio 16–23 d.

    Diskusijos ir kūrybinės užduotys, istorinis-geografinis žaidimas ,,Atrask Kaišiadoris“, žygis ir maudynės Kriaučiškėse, pažintiniai žaidimai bitininkystės temomis, vaikų amatų mugė, viktorinos, išvyka į Žaslių amatų centrą, nakvynės palapinėse, ,,Nakties iššūkiai“,  audimo ir pynimo edukacijos, komandų pasirodymai, apdovanojimai.

    13.

    Gudienos mokykla- darželis ,,Rugelis“

    ,,STEAM stovykla“

    24

    Birželio 9–15 d.

    Keramikos edukacija dailininkų Audronės ir Leono Glinskių dirbtuvėse, inžinerinės edukacijos Kaune, Mokslo saloje, išvyka prie Padalių kelto ir Budelių piliakalnio, terapinės-meninės edukacijos, bandelių kepimas – mielių edukacija.

    14.

    Palomenės pagrindinė mokykla

    ,,Žiogeliai“

    20

    Birželio 8–12 d.

    Žaidimai, Trakų apylinkių apžvalga, edukacija alpakų ūkyje, ekskursija ir edukacijos Kaišiadorių Jono Aisčio viešojoje bibliotekoje bei kultūros centre, kino peržiūra jaunimo centre ,,Mazgas“, patyriminė veikla ,,Gaminu pats“, žygis pėsčiomis į Neprėkštą, paplūdimio tinklinis, vainikų pynimas, arbatos ruošimas, išvyka į perlinių danielių ūkį.

    15.

    Palomenės pagrindinė mokykla

    ,,Vasara kartu: sužinok, išmok, dalinkis“

    29

    Birželio 15–19 d.

    Aktyvi veikla lauke, orientacinės varžybos, turistinis žygis su gidu Paparčių apylinkėse, ekskursija su gidu po Vilniaus senamiestį, turistinis žygis ,,Gegužinės takais ir takeliais“, naktis stovyklavietėje, išvyka į koncertą Kaišiadoryse, kino filmo peržiūra.

    16.

    Kaišiadorių meno mokykla

    ,,Piešk, grok, dainuok“

    40

    Birželio 8–12 d.

    Dailės, muzikos  užsiėmimai, edukacija Kauno muzikiniame teatre, filmo peržiūra jaunimo centre ,,Mazgas“, iškyla Miško parke, koncertas tėveliams, putų šou.

    17.

    Kaišiadorių švietimo ir sporto centras

    ,,Dieninė sportinė stovykla ,,Delfinas“

    30

    Rugpjūčio 24–28 d.

    Sportiniai užsiėmimai Elektrėnų baseine, Kaišiadorių švietimo ir sporto centro stadione, pažintinės veiklos Lietuvos sporto muziejuje; pėsčiųjų žygis, ekskursija su gidu po Kaišiadoris.

    18.

    Kaišiadorių švietimo ir sporto centras

    ,,Aš atletas 2026“ (Palangoje)

    20

    Rugpjūčio 17–23 d.

    Lengvosios atletikos stovykla Palangoje.

    19.

    ,,Vaikystės dvaras“

    ,,Judėk. Atrask. Šypsokis“

    22

    Birželio 8–15 d.

    Edukacinės veiklos sveikatingumo temomis, nuotykių, detektyvinės edukacinės programos, kūrybinės dirbtuvės, žygis į mišką.

    20.

    Kruonio pagrindinė mokykla

    ,,Aš tarp kitų: socialinių įgūdžių ir emocinio atsparumo stovykla“

    20

    Birželio 8–12 d.

    Socialinio-emocinio ugdymo stovykla: žaidimai, kūrybinės užduotys, diskusijos, vaidmenų žaidimai; išvykos į  Vilnių – MO muziejų ir Žaslių arkliukų edukaciją.

    21.

    Žaslių pagrindinė mokykla

    ,,Nuo miško iki jūros“

    20

    Birželio 15–19 d.

    Turistiniai žygiai Varnikų pažintiniame take, Kauno marių regioniniame parke, Žaslių apylinkėse, kelionė į Jūrų muziejų.

    22.

    Kruonio KC

    ,,Kruonio energija“

    20

    Birželio 17–23 d.

    Keramikos, kinematografijos, aplinkosaugos edukacijos, išvyka į Kauno zoologijos sodą, išvyka pėsčiomis į šeimos ūkį ,,Gyvas kalnas“.

    23.

    Žaslių KC

    ,,Vasaros džiaugsmai“

    20

    Birželio 29–liepos 3 d.

    Tradicinių maisto gaminimo amatų, karpinių, šaukštininkystės edukacijos. Pažintinės popietės su bitininko ir policijos kinologo profesijomis.

    24.

    VB Pakertų padalinys

    ,,Žingsniai“

    20

    Birželio 15–19 d.

    Edukacinės-pramoginės veiklos, kūrybinės edukacijos, saldainių gaminimo, duonos kepimo, žvakių liejimo edukacijos, kelionė į Kernavę, turistinis žygis Žiežmariai–Paparčiai, Žasliai, orientaciniai žaidimai, kinų filmų vakaras.

    25.

    VB Kasčiukiškių padalinys

    ,,Kūrybiška vasara bibliotekoje“

    20

    Birželio 15–19 d.

    Kūrybinės veiklos ,,Mano mėgstamiausia knyga“, judrieji žaidimai lauke, viktorinos, lobių paieška, kūrybinių darbų pristatymas, ekskursija į Kernavę, susitikimas su rašytoju P. Juodišiumi.

    26.

    Kaišiadorių KC

    ,,Orkestro stovykla ,,Atsipūskime kartu“

    20

    Birželio 15–19 d.

    Pučiamųjų orkestro repeticijos ir baigiamasis koncertas, išvyka į Vilnių, į profesionalaus orkestro repeticijas.

    27.

    Palomenės KC

    ,,Smalsuolių stotelė 2026“

    25

    Birželio 29–liepos 3 d.

    Muzikinė viktorina, ,zumbos šokių pamoka, edukacija ant vandens, pažintinės kelionės į Alytaus atliekų tvarkymo centrą, į Punios piliakalnius, viešnagė sodyboje ,,Žaslių arkliukai
    “, kelionė traukiniu į Karčiupį, žygis pėsčiomis į Aleksandruvkos kaimo turizmo sodybą ,,Myliu kaimą“.

    28.

    Žiežmarių kultūros centras

    ,,Vasaros dūzgės“ 

    49

    Liepos 13–18 d.

    Rugpjūčio 10–14 d.

    Užsiėmimai su edukologe, keramikos dirbtuvės, išvykos į Kėdainius, Elektrėnus, Prienus, Skriaudžius, Kazlų Rūdą, mini žygis į Laukynės sodybą, žygis į Kalvius.

    Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, Rita Janušaitytė,

    mob. +370 600 14 234, el. p. rita.janusaityte@kaisiadorys.lt

  • Pagėgiuose tvarkoma „Raganų eglė“: po arboristų išvadų nudžiūvęs medis bus pažemintas

    Pagėgių savivaldybė pranešė, kad botaninio gamtos paveldo objektas „Raganų eglė“ po arboristinio vertinimo pripažintas visiškai nudžiūvusiu ir praradusiu gyvybingumą. Specialistai taip pat fiksavo kamieno pažeidimus, ankstesnių lūžių požymius ir mechaniškai nestabilias viršutines stiebo bei šakų dalis.

    Savivaldybės teigimu, artimiausiu metu bus organizuojami lajos žeminimo darbai, kai pašalinamos pavojingiausios viršutinės medžio dalys ir sumažinamas jo aukštis iki saugios ribos. Pagrindinis tikslas – sumažinti lūžio ar virtimo riziką ir užtikrinti lankytojų bei teritorijos saugumą.

    Numatoma po darbų palikti stabilią medžio dalį kaip stovintį sausuolį, taip išsaugant objekto kraštovaizdinę ir kultūrinę vertę. Savivaldybė pabrėžia, kad toks sprendimas leidžia kuo ilgiau išlaikyti išskirtinį gamtos paveldo objektą viešojoje erdvėje, net jei medis nebeatkuria gyvybingumo.

    Paliekama ir dalis negyvos medienos, kuri svarbi biologinei įvairovei: ji tampa buveine vabzdžiams, grybams, kerpėms, o vėliau – ir paukščiams. Aplinkosaugos praktikoje tokie sprendimai dažnai taikomi brandžiams ar pažeistiems medžiams, kai būtina suderinti žmonių saugumą, paveldo išsaugojimą ir natūralių buveinių tęstinumą.

    Pažymima, kad botaniniai gamtos paveldo objektai tvarkomi konservavimo principu: pirmiausia vertinama reali medžio būklė, galimos grėsmės ir parenkamos priemonės, kurios kuo mažiau keičia objekto vertingąsias savybes. „Raganų eglės“ atveju pasirinktas pažeminimas turėtų sumažinti avarinių situacijų tikimybę ir pratęsti objekto „eksponavimą“ vietovėje.

  • „Ferrari“ pristatė pirmą elektromobilį, bet rinkos verdiktas negailestingas: akcijos smuko 6 proc.

    „Ferrari“ pristatė pirmą elektromobilį, bet rinkos verdiktas negailestingas: akcijos smuko 6 proc.

    Prabangių sportinių automobilių gamintojo „Ferrari“ akcijos antradienį smuko apie 6 proc. netrukus po to, kai bendrovė pristatė pirmą visiškai elektrinį modelį „Luce“. Investuotojų reakcija buvo aštri, nors šio automobilio debiutas buvo vienas labiausiai laukiamų pastarųjų metų įvykių markės istorijoje.

    Naujasis modelis pristatytas Romoje, o pavadinimas „Luce“ itališkai reiškia šviesą. „Ferrari“ teigė, kad jis turėtų simbolizuoti aiškumą ir kryptį, tačiau rinkoje dėmesys greitai nukrypo į tai, ar elektrinis etapas nepakeis to, dėl ko markė tapo legendine.

    Kodėl akcijos smuko?

    Analitikai akcijų kritimą siejo su dviem veiksniais: dalies gerbėjų nepasitenkinimu dizaino sprendimais ir klasikiniu principu, kai rinkos dalyviai perka gandus, o parduoda po fakto. Kitaip tariant, lūkesčiai prieš pristatymą buvo pakėlę kainą, o po premjeros investuotojai fiksavo pelną.

    Rinkos komentatoriai taip pat pabrėžė riziką, kad elektromobilio kūrimas gali kainuoti brangiau nei tradicinių modelių vystymas, ypač jei reikia naujos baterijų, programinės įrangos ir gamybos kompetencijos. Tokios investicijos trumpuoju laikotarpiu gali spausti maržas, net jei ilgainiui jos būtinos konkurencingumui.

    „Kai kuriate naują technologiją, visada turite prisiminti vieną žodį – pagarbą: technologijai ir klientams, todėl dizainas turi būti kitoks“, – sakė „Ferrari“ vadovas Benedetto Vigna.

    Ką žinome apie „Luce“

    „Ferrari“ skelbia, kad „Luce“ yra pirmasis istorijoje visiškai elektrinis markės modelis ir kartu pirmasis penkiavietis automobilis. Bendrovės pateiktais duomenimis, jis iki 97 kilometrų per valandą įsibėgėja maždaug per 2,5 sekundės, o maksimalus greitis siekia apie 309 kilometrus per valandą.

    Modelio kaina – apie 550 000 eurų, o pirmuosius pristatymus klientams planuojama pradėti ketvirtąjį metų ketvirtį. „Ferrari“ taip pat pabrėžė, kad komponentus ketina kurti ir gaminti savo jėgomis Maranelle, siekdama kontroliuoti kokybę ir technologinius sprendimus.

    Elektrinių superautomobilių dilema

    „Ferrari“ žingsnis į elektrifikaciją vyksta sudėtingame rinkos kontekste: dalis gamintojų yra koregavę elektrifikacijos grafikus, nes kai kuriose rinkose paklausa auga lėčiau, nei tikėtasi, o pirkėjai jautriau reaguoja į kainą. Prabangiame segmente papildomai veikia ir emocinis faktorius: daliai klientų svarbus ne tik greitis, bet ir tradicinis variklio garsas bei markės paveldas.

    Vis dėlto Europos Sąjungos reguliavimas, griežtėjantys išmetamųjų teršalų reikalavimai ir technologijų pažanga stumia visą pramonę link elektrinių ar kitų mažiau taršių sprendimų. Dėl to „Ferrari“ dabar tenka įrodyti, kad elektromobilis gali išlaikyti markei būdingą išskirtinumą ir kartu tapti komerciškai sėkmingu produktu.

    Artimiausi mėnesiai investuotojams bus svarbūs dėl dviejų dalykų: realios užsakymų dinamikos ir to, kaip rinka įvertins „Ferrari“ gebėjimą pelningai perkelti superautomobilio idėją į DI, programinės įrangos ir baterijų valdomą erą.