CP v2

Blog

  • Rugsėjį padarykite šiuos 2 darbus su bijūnais – kitąmet žiedai bus įspūdingi

    Rugsėjį padarykite šiuos 2 darbus su bijūnais – kitąmet žiedai bus įspūdingi

    Norint, kad bijūnai kitą pavasarį sukrautų daug stambių žiedų, jų priežiūra prasideda dar rudenį. Rugsėjis dažnai laikomas patogiausiu laiku sutvarkyti kerus, nes augalas po žydėjimo kaupia maisto medžiagas šaknims ir kitų metų pumpurams.

    Svarbiausi du darbai šiuo metu yra saikingas tręšimas ir tinkamas genėjimas, tačiau abu reikia atlikti apgalvotai. Per didelis trąšų kiekis arba netinkamai pasirinkta sudėtis gali paskatinti lapijos augimą, bet ne žiedų formavimąsi.

    Kuo tręšti rudenį?

    Rudenį bijūnams dažniausiai rekomenduojama skirti fosforo ir kalio, nes šios medžiagos siejamos su šaknų stiprinimu ir žiedpumpurių formavimusi. Azoto reikėtų vengti arba naudoti labai mažai, nes jis skatina minkštą žaliosios masės augimą, kuris prieš žiemą yra nepageidautinas.

    Naujesni tyrimai su bijūnais rodo, kad gerai subalansuotos kompleksinės NPK trąšos taip pat gali būti naudingos, jei naudojamos saikingai ir pagal gamintojo normas. Praktikoje svarbiausia ne „stipriau patręšti“, o įvertinti dirvos būklę ir augalo augimą per sezoną.

    Jei dirva lengva, smėlinga ar akivaizdžiai skurdi, gali tikti rudeninės trąšos žydintiems augalams arba organinės priemonės, pavyzdžiui, prinokęs kompostas. Vis dėlto silpnas bijūnų augimas ne visada reiškia maisto medžiagų trūkumą, kartais problemą sukelia per didelis pavėsis, per giliai pasodintas keras ar užsitęsusi sausra.

    Kaip genėti, kad nežalotumėte pumpurų?

    Rudeninis genėjimas aktualiausias žoliniams bijūnams, kurių antžeminė dalis prieš žiemą nunyksta. Genėti verta tuomet, kai lapai ima gelsti ir akivaizdžiai baigiasi vegetacija, o iki pirmųjų stipresnių šalnų dar lieka laiko.

    Paprastai pašalinami pažeisti ir nudžiūvę stiebai, o likę sutrumpinami, paliekant saugų atstumą iki kerelio pagrindo. Svarbu nepjauti per arti, nes prie stiebų pagrindo būna pumpurai, iš kurių kitą sezoną formuosis nauji ūgliai ir žiedai.

    Darbus atlikite sausu, šiltesniu oru, naudokite aštrų ir švarų sekatorių. Nupjautas dalis geriau surinkti ir pašalinti, nes ant lapų ir stiebų gali likti ligų sukėlėjų, kurie peržiemotų ir pavasarį vėl užkrėstų augalą.

    Mulčiavimas ir dažnos klaidos

    Po genėjimo bijūnams gali būti naudingas mulčiavimas, ypač jei žiemos būna permainingos ir su mažai sniego. Plonas komposto, žievės ar perpuvusio mėšlo sluoksnis padeda stabilizuoti drėgmę ir saugo šaknis nuo staigių temperatūros svyravimų.

    Viena dažniausių klaidų yra per storas mulčio sluoksnis ir užpylimas tiesiai ant kerelio, nes tai gali skatinti puvimą. Taip pat nereikėtų persistengti su trąšomis rudenį, nes pertręšimas dažnai kenkia labiau nei saikingas papildymas.

  • Bergenijos dauginimas dalijant: kada tai daryti ir kaip iš vieno kerelio gauti 3–6 sodinukus

    Bergenijos dauginimas dalijant: kada tai daryti ir kaip iš vieno kerelio gauti 3–6 sodinukus

    Bergenija – ištvermingas daugiametis augalas, kilęs iš Azijos, vertinamas dėl didelių, širdiškų lapų ir pavasarį iškeliamų žiedynų. Ji gerai auga saulėje, pusiau pavėsyje ir pavėsyje, pakelia trumpas sausras, todėl dažnai pasirenkama gėlynams ir kapams. Tačiau laikui bėgant kerai sutankėja, o žydėjimas gali silpnėti.

    Vienas patikimiausių būdų atjauninti bergeniją ir kartu gauti naujų augalų – kerą padalyti. Tai paprasta net pradedantiesiems, nes bergenija dauginasi požeminiais šakniastiebiais, kurie lengvai suformuoja naujas šaknis. Dalijimas taip pat padeda suvaldyti augalo plitimą vienoje vietoje.

    Kada geriausia dalyti bergeniją?

    Tinkamiausias laikas dalyti bergeniją yra nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo pabaigos. Ankstyvą rudenį dirva dar būna šilta po vasaros, o karščiai jau atslūgę, todėl naujos dalys spėja gerai įsišaknyti iki žiemos. Vėlinti nereikėtų, nes šaltesnėmis savaitėmis šaknys formuojasi lėčiau.

    Alternatyva – ankstyvas pavasaris, maždaug kovo ir balandžio sandūra, kol augalas dar nepradėjo intensyviai augti. Vis dėlto rudenį dalyti dažnai patogiau, nes bergenija jau būna po žydėjimo ir daugiau energijos gali skirti šaknų sistemai. Pavasarį dalijamas augalas vienu metu turi ir įsišaknyti, ir ruoštis vegetacijai.

    Kaip padalyti šakniastiebius?

    Dieną prieš darbą kerą gausiai palaistykite, kad žemė būtų drėgnesnė ir šaknys lengviau išsiimtų. Tada kastuvu ar aštriu kastuvėliu atsargiai atkelkite kerą ir iškaskite jį su kuo didesniu žemės gumulu. Nupurčius žemes, aiškiau matysis stori šakniastiebiai ir sveikos šaknys.

    Pašalinkite pažeistas ar apipuvusias dalis, nes jos prasčiau prigyja ir gali tapti ligų židiniu. Keras dalijamas aštriu, švariu įrankiu, o iš vienos bergenijos dažniausiai pavyksta gauti apie 3–6 sodinukus. Kiekviena dalis turėtų turėti 2–3 gerai išsivysčiusius lapus, kelias sveikas šaknis ir 5–10 cm šakniastiebio atkarpą.

    Rudenį dalijant lapų trumpinti nerekomenduojama, nes jie dar dalyvauja fotosintezėje ir padeda greičiau atkurti šaknyną. Jei oras labai sausas, po padalijimo kelias dienas augalus verta pridengti nuo kaitrios saulės, ypač jei sodinami atviroje vietoje. Svarbiausia – neperlaistyti, kad šaknys nepradėtų pūti.

    Dirvos paruošimas ir priežiūra po pasodinimo

    Bergenija nėra lepi, bet greičiausiai prigyja derlingoje, humusingoje ir vidutiniškai drėgnoje dirvoje. Esminė sąlyga – vengti užmirkimo, nes nuolat šlapioje dirvoje šakniastiebiai gali pradėti pūti. Sunkiame molyje padeda įmaišytas smėlis ar smulkus žvyras, pagerinantis pralaidumą.

    Vietą prieš sodinimą išravėkite ir perkaskite maždaug 20–25 cm gyliu, dirvą galima pagerinti subrendusiu kompostu. Naujas dalis sodinkite tokiame pačiame gylyje, kaip jos augo iki dalijimo, neįkasant šakniastiebių per giliai. Tarp augalų palikite 30–40 cm, nes per 2–3 sezonus bergenijos greitai suformuoja tankius kerus.

    Po pasodinimo dirvą lengvai suspauskite ir gausiai palaistykite, kad neliktų oro tarpų prie šaknų. Pirmosiomis savaitėmis svarbiausia palaikyti tolygią, vidutinę drėgmę: žemė neturi perdžiūti, bet ir negali būti nuolat šlapia. Naudinga mulčiuoti plonu komposto ar smulkintos žievės sluoksniu, kad drėgmė išsilaikytų ilgiau ir mažiau dygdytų piktžolės.

    Pirmą sezoną intensyvaus tręšimo dažniausiai nereikia, ypač jei sodinant įmaišyta komposto. Per daug trąšų gali paskatinti lapų augimą, bet sulėtinti įsišaknijimą. Prieš žiemą bergenija dažniausiai papildomos apsaugos nereikalauja, tačiau besniegių šalčių vietovėse mulčio sluoksnis padeda apsaugoti šaknis nuo temperatūros svyravimų.

  • Svarbiausias rugsėjo darbas su sodo lelijomis: dėl šio kirpimo kitąmet jos žydi gausiau

    Svarbiausias rugsėjo darbas su sodo lelijomis: dėl šio kirpimo kitąmet jos žydi gausiau

    Kodėl rugsėjis lelijoms toks svarbus?

    Sodo lelijos po žydėjimo dar ilgai kaupia maisto medžiagas svogūnėlyje, todėl rudenį skubėti nukirpti visą stiebą yra viena dažniausių klaidų. Kol lapai ir stiebas žali, augalas per fotosintezę pildo atsargas, nuo kurių priklauso kito sezono žiedų dydis ir gausa.

    Priešingai nei vienmečiai augalai, lelijos „dirba“ kitų metų žydėjimui jau dabar. Per anksti pašalinta antžeminė dalis gali susilpninti svogūnėlį, todėl pavasarį jis leidžia mažesnius ūglius, o žiedų būna mažiau arba jie būna smulkesni.

    Ką tikrai verta nukirpti, o ko neliesti?

    Pasibaigus žydėjimui rekomenduojama šalinti tik nuvytusius žiedus kartu su besiformuojančia sėklų dėžute. Taip augalas mažiau energijos skiria sėkloms brandinti ir daugiau jos nukreipia į svogūnėlį, kuris turi „užsikrauti“ žiemai.

    Stiebo ir lapų geriau neliesti, kol jie natūraliai nepradeda gelsti ir džiūti. Tvarkingam vaizdui galima atsargiai pašalinti tik visiškai parudavusius lapus, tačiau žalių lapų masės mažinti nereikėtų.

    Kaip prižiūrėti iki šalnų?

    Kol antžeminė dalis dar gyva, lelijoms svarbi saikinga drėgmė: dirva neturėtų visiškai perdžiūti, bet ir negali būti nuolat šlapia. Perteklinė drėgmė didina puvinio riziką, o užmirkimas rudenį ypač pavojingas svogūniniams augalams.

    Rudenį taip pat svarbu neskubėti kasti svogūnėlių, nes dauguma sodo lelijų gali žiemoti dirvoje. Jei auginama jautresnė veislė arba vieta atvira vėjui ir šalčiui, svogūnėlių zoną galima pridengti lengvu, orui laidžiu mulčiu, pavyzdžiui, kompostu ar sausa lapija.

    Visą stiebą saugiausia nupjauti tik tuomet, kai jis aiškiai pagelsta, paruduoja ir visiškai sudžiūsta. Tuomet stiebas kerpamas žemai, prie pat žemės, naudojant švarų ir aštrų sekatorių, o išdžiūvusių stiebų geriau neplėšti, kad nebūtų pažeistas svogūnėlis.

  • Vilkaviškyje Rugsėjo 1-oji virto mokslo muge: ką atrado tėvai ir vaikai J. Basanavičiaus aikštėje

    Vilkaviškyje Rugsėjo 1-oji virto mokslo muge: ką atrado tėvai ir vaikai J. Basanavičiaus aikštėje

    Vilkaviškyje Mokslo ir žinių diena šiemet pasitikta aktyviai: J. Basanavičiaus aikštėje surengta Neformaliojo ugdymo veiklų mugė subūrė vaikus, tėvus, pedagogus ir būrelių organizatorius. Renginys tapo proga vienoje vietoje pamatyti, kokios veiklos siūlomos prasidedant naujiems mokslo metams.

    Mugėje dalyviai galėjo ne tik pasikalbėti su organizatoriais, bet ir praktiškai išbandyti įvairius užsiėmimus. Toks formatas ypač svarbus šeimoms, kurios ieško veiklų, padedančių vaikams atrasti pomėgius, ugdyti socialinius įgūdžius ir stiprinti pasitikėjimą savimi.

    Akcentas – prasmingas startas

    Susirinkusiuosius šventės proga pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Žydrė Žilinskienė. Sveikinimuose akcentuota naujų mokslo metų pradžios prasmė ir bendruomeniškumas.

    „Rugsėjo 1-oji kasmet žymi naują pradžią – kupiną planų, atradimų ir galimybių. Linkiu, kad šie mokslo metai būtų sėkmingi, įdomūs, skatintų smalsumą, drąsą išbandyti naujus dalykus ir siekti savo tikslų. Gražios Mokslo ir žinių dienos ir sėkmingų naujų mokslo metų!“, – sakė A. Neiberka.

    Neformalus ugdymas – daugiau nei būreliai

    Pastaraisiais metais visoje Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama neformaliajam ugdymui, nes jis papildo formalų mokymąsi ir leidžia vaikams tobulėti skirtingose srityse. Renkantis būrelį svarbu atsižvelgti ne tik į vaiko norus, bet ir į užsiėmimų intensyvumą, pasiekiamumą bei tai, ar veikla padeda išlaikyti motyvaciją visus metus.

    Specialistai pabrėžia, kad efektyviausia, kai vaikas turi galimybę išbandyti skirtingas veiklas ir tik tada apsispręsti. Būtent todėl mugės formatas, kai galima gyvai pamatyti ir išmėginti užsiėmimus, dažnai padeda išvengti skubotų sprendimų mokslo metų pradžioje.

    Šventę vainikavo koncertas

    Šventinę popietę Vilkaviškyje užbaigė grupės „Sadboi“ koncertas. Organizatoriai tikisi, kad renginys taps gražia tradicija, kasmet suburiančia bendruomenę ir padedančia vaikams lengviau įsilieti į naujų mokslo metų ritmą.

  • Vilkaviškio rajone startuoja premijos gabiausiems: kas gaus pinigus ir iki kada teikti paraiškas?

    Vilkaviškio rajono savivaldybė pradeda priimti paraiškas piniginėms premijoms skirti mokiniams ir juos parengusiems mokytojams. Skatinimas numatytas už itin aukštus pasiekimus kultūros, meno ir sporto srityse, taip pat už prizines vietas šalies dalykinėse olimpiadose ir konkursuose.

    Savivaldybė pabrėžia, kad premijos siejamos su konkrečiais, objektyviai įvertinamais rezultatais, todėl svarbu pateikti dokumentus, patvirtinančius laimėjimus ir atstovavimą. Tokia praktika taikoma daugelyje savivaldybių, siekiant stiprinti mokinių motyvaciją ir pripažinti mokytojų indėlį ruošiant gabiausius vaikus.

    Premijos kultūrai, menui ir sportui

    Premijos skiriamos mokiniams ir juos rengusiems mokytojams, pasiekusiems itin aukštų rezultatų nacionaliniuose ar tarptautiniuose konkursuose ir varžybose. Vertinamas ne tik pats laimėjimas, bet ir jo lygmuo, todėl paraiškoje svarbu aiškiai nurodyti renginį, pasiektą rezultatą ir pridėti tai patvirtinančius priedus.

    Paraiškos dėl laimėjimų, pasiektų einamaisiais mokslo metais, priimamos nuo 2026–2027 mokslo metų pradžios iki 2027 metų rugpjūčio 1 dienos. Sprendimai dėl premijų skyrimo turi būti priimti ne vėliau kaip iki 2027 metų rugpjūčio 31 dienos.

    Kandidatus premijai gauti gali siūlyti Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje veikiančios įstaigos ir organizacijos, kurios konkursuose ar varžybose atstovavo savivaldybei. Tai gali būti darželiai, bendrojo ugdymo mokyklos, neformaliojo vaikų švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti švietimo veiklą.

    Premijos bus pervedamos į paraiškose nurodytas banko sąskaitas, o informacija apie paskirtą skatinimą skelbiama viešai. Savivaldybė primena, kad laiku pateikta ir tinkamai sukomplektuota paraiška dažniausiai leidžia išvengti papildomų tikslinimų ir sutrumpina vertinimo procesą.

    Skatinimas už olimpiadas ir konkursus

    Atskira skatinimo kryptis taikoma bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams, laimėjusiems pirmąją–trečiąją vietą Lietuvos mokinių dalykinėse olimpiadose ir konkursuose. Šie renginiai turi būti organizuojami pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą olimpiadų, konkursų ir kitų renginių grafiką.

    Paraiškos priimamos visus 2026–2027 mokslo metus, tačiau galioja aiškus terminas: jas reikia pateikti per 1 mėnesį nuo dienos, kai paaiškėja mokinio pasiekimo faktas. Toks terminas leidžia greičiau užfiksuoti rezultatą, surinkti dokumentus ir užtikrinti, kad skatinimas pasiektų gavėjus dar artimu laiku po laimėjimo.

    Paraiškos įvertinamos per 30 dienų nuo gavimo dienos. Skirtos premijos pervedamos į paraiškoje nurodytas banko sąskaitas, o mokytojams premija numatoma kaip pripažinimas už mokinio parengimą ir pasiektą rezultatą.

    Paraiškos teikiamos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui elektroniniu paštu. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad laiško temoje būtina nurodyti prašomą formuluotę pagal pasirinktą premijos rūšį, kad paraiška būtų operatyviai nukreipta vertinimui.

  • Ukrainos specialiosios pajėgos padėkojo Vilkaviškio savivaldybei: kuo prisidėjo?

    Ukrainos specialiosios pajėgos padėkojo Vilkaviškio savivaldybei: kuo prisidėjo?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje apsilankė VšĮ „Maskuojantys tinklai Ukrainai“ direktorius Ingas Ulkštinas ir perdavė Ukrainos gynybos ministerijos Specialiųjų operacijų pajėgų 144 centro „D“ grupės padėką. Joje savivaldybei dėkojama už suteiktą paramą Ukrainos gynėjams.

    Su svečiu susitiko Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, administracijos direktorius Vitas Gavėnas ir administracijos patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Robertas Fišeris. Susitikimo metu aptarta, kokia parama šiuo metu labiausiai reikalinga fronte.

    Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba 2026 metais gegužę pritarė humanitarinės pagalbos Ukrainai skyrimui ir nusprendė perduoti savivaldybei priklausančius, jos funkcijoms vykdyti nebereikalingus lengvuosius automobilius. Transporto priemonės Ukrainą pasiekė per VšĮ „Maskuojantys tinklai Ukrainai“, kuri pasirūpino logistika ir perdavimu galutiniam gavėjui.

    Padėkoje Ukrainos gynėjai pabrėžė, kad ši parama yra reikšminga jų darbui ir prisideda prie bendro tikslo stabdant agresorių. „Kartu – iki pergalės!“, – rašoma perduotoje žinutėje.

    Susitikime taip pat kalbėta apie šiuolaikinio karo realijas, kuriose logistika ir mobilumas tampa kritiškai svarbūs. Lengvieji automobiliai dažnai naudojami greitam karių ir įrangos judėjimui, ryšių palaikymui, sužeistųjų evakuacijai bei paramos pristatymui, ypač kai infrastruktūra pažeista.

    I. Ulkštinas pristatė VšĮ „Maskuojantys tinklai Ukrainai“ veiklą ir paaiškino, kodėl maskavimo priemonės išlieka viena paklausiausių paramos krypčių. Anot jo, tinklai ir kitos maskavimo priemonės padeda mažinti aptikimo riziką nuo priešo žvalgybos, taip pat nuo dronų, kurie tapo vienu svarbiausių šio karo elementų.

    Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad tęsiantis karui parama Ukrainai nepraranda aktualumo, o konkreti, praktiška pagalba dažnai duoda greitą rezultatą. Sutarta ieškoti galimybių ir toliau prisidėti, atsižvelgiant į realius Ukrainos gynėjų poreikius.

  • Vilkaviškio rajone premijoms skyrė 20 950 eurų: apdovanoti 159 mokiniai ir mokytojai

    Vilkaviškio rajono savivaldybė paskyrė skatinamąsias premijas mokiniams ir jų mokytojams už išskirtinius pasiekimus akademinėje, kultūros, meno ir sporto srityse. 2025–2026 mokslo metais tam numatyta 20 950 eurų, o iš viso skirta 159 piniginės premijos.

    Savivaldybės administracija sulaukė 90 paraiškų. Vertinimo komisija nagrinėjo 68 paraiškas už pasiektus aukštus rezultatus kultūros, meno ir sporto srityse bei 22 paraiškas už aukštus rezultatus akademinių pasiekimų srityje.

    Premijos išmokamos administracijos direktoriaus įsakymu iš Savivaldybės biudžeto, Kultūros, sporto ir jaunimo programos priemonės. Savivaldybė pabrėžia, kad finansinis įvertinimas skirtas ne tik mokiniams, bet ir pedagogams, kurie parengė juos olimpiadoms, konkursams ir varžyboms.

    Apdovanojimai už akademinius pasiekimus

    Premijos skirtos už aukštus rezultatus konkursuose ir olimpiadose, taip pat už išskirtinius mokymosi pasiekimus. Tarp įvertintų ugdymo įstaigų minimos Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija ir Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla.

    Atskirai įvertinti ir abiturientai, valstybiniuose brandos egzaminuose surinkę šimtą balų, bei jų mokytojai. Premijos taip pat skirtos mokiniams, gavusiems brandos atestatus su pagyrimu.

    Kultūra, menas ir sportas

    Didelė dalis premijų atiteko už prizines vietas nacionalinio ar tarptautinio lygio konkursuose ir varžybose. Įvertinti šokių kolektyvai, muzikos ugdytiniai, jaunimo orkestrai, taip pat sportininkai ir komandos, pasiekę aukštų rezultatų įvairiose rungtyse.

    Tarp premijuotų – mokyklų ir neformaliojo ugdymo įstaigų atstovai, sporto klubai bei asociacijos. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie laimėjimai dažniausiai yra nuoseklaus darbo rezultatas, kai bendromis pastangomis dirba mokiniai, treneriai, mokytojai ir šeimos.

    „Džiaugiamės ir didžiuojamės Vilkaviškio rajono mokinių bei jų mokytojų pasiektais aukštais rezultatais akademinių pasiekimų, kultūros, meno ir sporto srityse“, – teigiama Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus pateiktoje informacijoje.

    Pasak savivaldybės, premijos yra paskata tęsti pradėtą kelią ir siekti dar ambicingesnių tikslų. Tikimasi, kad įvertinimas sustiprins motyvaciją dalyvauti olimpiadose, konkursuose bei varžybose ir garsinti Vilkaviškio rajono vardą.

  • Skelbia naujausius tyrimus: ar tikrai saugu maudytis Paežerių ir Vištyčio ežeruose?

    Skelbia naujausius tyrimus: ar tikrai saugu maudytis Paežerių ir Vištyčio ežeruose?

    Vilkaviškio rajono savivaldybė praneša, kad rajone esančių oficialių maudyklų vandens kokybė stebima nuolat, o naujausi tyrimai rodo, jog maudytis šiuo metu galima. Savivaldybės teritorijoje yra dvi reguliariai tikrinamos maudyklos, kuriose vertinama ir vandens būklė, ir higieniniai rodikliai.

    Rugpjūčio 27 dieną buvo paimti mėginiai Paežerių ir Vištyčio ežeruose. Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad žarnyno lazdelių bei žarninių enterokokų kiekiai neviršija leistinų normų, todėl vanduo atitinka maudykloms taikomus reikalavimus.

    Šie mikrobiologiniai rodikliai laikomi vienais svarbiausių vertinant, ar vanduo nekelia padidintos rizikos susirgti žarnyno infekcijomis. Praktikoje tai reiškia, kad pagal tyrimų duomenis maudymasis šiuose telkiniuose šiuo metu nėra ribojamas.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vien laboratorinių tyrimų ne visada pakanka kasdienėms situacijoms įvertinti. Jei vanduo atrodo neįprastai drumstas, matomas vandens žydėjimas, susidariusios plėvelės ar putos, taip pat jei pakrantėje juntamas nemalonus kvapas, rekomenduojama maudynes atidėti ir pasirinkti saugesnę vietą.

    Didžiausia sezoninė rizika dažnai siejama su melsvadumblių suaktyvėjimu šiltuoju laikotarpiu, kai vanduo ilgiau įšyla ir būna mažiau vėjo. Tokiais atvejais ypač svarbu stebėti vandens išvaizdą, o vaikams ir augintiniams neleisti bristi į akivaizdžiai pakitusios spalvos ar su sąnašomis vandenį.

  • Zarasų rajoną talžo elektros gedimai: be šviesos 1 031 klientas, atvyko ir brigados iš Latvijos

    Zarasų rajoną talžo elektros gedimai: be šviesos 1 031 klientas, atvyko ir brigados iš Latvijos

    Energijos skirstymo operatorius ESO praneša, kad Zarasų rajone šiuo metu fiksuojami 253 elektros tiekimo sutrikimai. Be elektros yra 1 031 klientas, o gedimus šalina 17 brigadų, kurioms talkina ir dvi brigados iš Latvijos.

    ESO duomenimis, didžiausias darbų krūvis šiuo metu tenka teritorijoms, kuriose po sutrikimų dar liko daugiausia atjungtų vartotojų. Brigados dirba Dusetose, Padustyje, Vosgėliuose, Degučiuose, Vencavuose, taip pat Turmanto seniūnijoje, Zarasų mieste ir Zarasų seniūnijoje.

    Elektros tiekimas beveik visiškai atkurtas buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje ir Dusetų mieste. ESO skelbia, kad šiose vietovėse be elektros likę apie 2 proc. anksčiau atjungtų klientų.

    Vis dėlto daugiausia elektros tiekimo sutrikimų dar išlieka Salako seniūnijoje, taip pat Suvieko ir Antazavės teritorijose. Tokiose situacijose atstatymo trukmę dažniausiai lemia gedimų pobūdis, oro sąlygos ir prieinamumas prie tinklo infrastruktūros, ypač atokesnėse vietovėse.

    ESO pateikia ir platesnį vaizdą regione: Utenos regione fiksuoti 1 767 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 6 508 klientai, o gedimus šalina 94 brigados. Visoje Lietuvoje tuo pačiu metu registruoti 2 591 sutrikimas, be elektros yra 8 657 klientai, darbus vykdo 315 brigadų.

    Gyventojams primenama, kad sutrikus elektrai verta įsitikinti, ar atjungimas nėra lokalus, o apie pastebėtus pavojus, pavyzdžiui, nutrūkusius laidus ar ant tinklų užvirtusius medžius, būtina pranešti atsakingoms tarnyboms. Atnaujintą informaciją apie planinius ir neplaninius atjungimus bei numatomą elektros tiekimo atkūrimo laiką ESO skelbia savo atjungimų žemėlapyje.

  • Zarasų savivaldybėje įsiplieskė diskusijos: ką lems Savivaldos komiteto posėdis?

    Zarasų rajono savivaldybės tarybos Savivaldos komiteto posėdis 2026 metų rugsėjo 2 dieną buvo transliuotas viešai, o gyventojai galėjo stebėti svarstymus nuotoliu. Tokia praktika savivaldoje vis dažniau tampa įprasta, nes didina sprendimų skaidrumą ir leidžia žmonėms sekti, kaip formuojami sprendimai.

    Komitetų posėdžiuose paprastai nagrinėjami klausimai, kurie vėliau keliauja į tarybą galutiniam balsavimui. Savivaldos komitetas dažniausiai vertina sprendimų atitiktį Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, administracines procedūras, tarybos darbo organizavimą ir savivaldybės vidaus taisykles.

    Viešos transliacijos taip pat leidžia lengviau atsekti, kaip diskusijų metu keičiasi siūlymai ir kokie argumentai nulemia sprendimų kryptį. Gyventojams tai svarbu ne tik dėl informacijos, bet ir dėl galimybės vėliau teikti pastabas, kreiptis į tarybos narius ar dalyvauti kituose viešuose svarstymuose.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms keliami aukštesni lūkesčiai dėl atvirų duomenų, viešų posėdžių ir aiškių sprendimų motyvų, ypač kai sprendimai susiję su vietos paslaugų prieinamumu, biudžeto planavimu ar administracinėmis reformomis. Dėl to komitetų darbas, nors dažnai mažiau matomas nei tarybos posėdžiai, tampa vienu svarbiausių etapų, kuriame išsigrynina galutiniai sprendimų projektai.

    Norint suprasti, kokie konkretūs klausimai buvo svarstomi šiame posėdyje ir kokias išvadas pateikė komitetas, reikalinga susipažinti su posėdžio darbotvarke, sprendimų projektais ir protokolu. Šie dokumentai įprastai skelbiami savivaldybės informaciniuose kanaluose ir sudaro pagrindą įvertinti, kokie sprendimai artimiausiu metu gali pasiekti tarybos balsavimą.