CP v2

Blog

  • Po agurkų derliaus nepalikite lysvės tuščios: paprastas triukas atgaivins dirvą iki pavasario

    Po agurkų derliaus nepalikite lysvės tuščios: paprastas triukas atgaivins dirvą iki pavasario

    Kodėl po agurkų dirva nualinama

    Agurkai laikomi viena reikliausių daržovių: jie intensyviai naudoja maisto medžiagas ir vandenį, todėl sezono pabaigoje dirva dažnai lieka išsekusi. Jei lysvė paliekama „pailsėti“ be jokio papildymo, pavasarį joje dažniau pasireiškia silpnesnis augalų startas ir kuklesnis derlius.

    Dar viena problema – ligų sukėlėjai. Drėgnais metais agurkus neretai puola grybinės ligos, o jų sporos gali išlikti augalų liekanose ir viršutiniame dirvos sluoksnyje, todėl kitą sezoną rizika persiduoti naujiems augalams padidėja.

    Ką padaryti iškart po derliaus

    Pirmas žingsnis po paskutinių agurkų – kruopščiai pašalinti augalų liekanas, ypač jei matėsi ligų požymių. Likusius stiebus ir lapus geriau neįterpti į tą pačią lysvę, jeigu jie buvo pažeisti, nes taip galima išlaikyti infekcijos židinį.

    Tuomet dirvą verta sekliai supurenti, kad pagerėtų oro ir vandens pralaidumas. Jei sezonas buvo probleminis dėl ligų, verta rinktis švelnesnius biologinius sprendimus, pavyzdžiui, mikrobiologinius preparatus, skirtus dirvos gyvybingumui palaikyti.

    Žalioji trąša – paprasčiausias sprendimas

    Patikimiausias būdas neatidėlioti dirvos atgaivinimo – kuo greičiau po derliaus pasėti sideracinius augalus, vadinamąjį poploną. Jie per trumpą laiką užaugina žalios masės, saugo dirvą nuo išplovimo, o įterpti rudenį ar palikti iki pavasario padeda grąžinti organinę medžiagą.

    Po agurkų dažnai pasirenkamos greitai augančios kultūros, kurios taip pat prisideda prie dirvos sanitarinės būklės. Tam tinka baltoji garstyčia, facelija, aliejinis ridikas, taip pat ankštiniai, pavyzdžiui, lubinai, kurie padeda sukaupti daugiau azoto junginių ir pagerina dirvos struktūrą.

    Poploną svarbu pasėti dar vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį, kad jis spėtų suformuoti pakankamą masę. Vėliau augalai nupjaunami ir įterpiami į viršutinį dirvos sluoksnį arba paliekami kaip mulčias, atsižvelgiant į orus ir planuojamus darbus.

    Planuojant kitą sezoną, verta prisiminti sėjomainą: į tą pačią vietą nerekomenduojama iškart grąžinti nei agurkų, nei kitų moliūginių daržovių. Vietoje jų geriau rinktis kitų šeimų augalus, pavyzdžiui, česnakus, kopūstines daržoves ar ankštinius, kad dirva atsigautų, o ligų ir kenkėjų spaudimas sumažėtų.

  • Rugsėjį padarykite tai su šilauogėmis: be šios trąšos krūmai prasčiau peržiemos ir derės

    Rugsėjį padarykite tai su šilauogėmis: be šios trąšos krūmai prasčiau peržiemos ir derės

    Vasaros pabaiga ir ankstyvas ruduo – metas, kai šilauogės baigia derėti ir pradeda ruoštis žiemai. Būtent dabar krūmai formuoja kitų metų žiedinius pumpurus, todėl mityba ir dirvos reakcija tiesiogiai lemia, kaip gausiai jos derės kitą sezoną.

    Svarbiausia taisyklė po derliaus – riboti azotą. Azoto perteklius skatina naujų ūglių ir lapų augimą, o tokie vėlyvi, nespėję sumedėti ūgliai dažniau nukenčia nuo pirmųjų šalnų ir žiemos šalčio.

    Vietoj to rudeninei priežiūrai labiau tinka trąšos, kuriose daugiau kalio ir sieros, o azoto – gerokai mažiau. Kalis siejamas su augalo atsparumu šalčiui ir vandens režimu, o siera svarbi šilauogėms, nes padeda išlaikyti rūgštesnę terpę ir gerina kai kurių maisto medžiagų pasisavinimą.

    Renkantis kompleksines trąšas verta pasižiūrėti į sudėtį: azoto dalis turėtų būti nedidelė, o kalio – ryškiai didesnė. Jei krūmai sezono metu buvo mažai tręšti, rudenį dažnai pakanka vieno tręšimo, tačiau silpnesniems krūmams kartais taikomas ir pakartojimas po maždaug mėnesio, laikantis gamintojo normų.

    Dirvos pH – dažna nesėkmės priežastis

    Šilauogės geriausiai auga rūgščioje dirvoje, o per aukštas pH yra viena dažniausių priežasčių, kodėl krūmai skursta, gelsta lapai ir prastėja derėjimas. Kai dirva per mažai rūgšti, augalas prasčiau pasisavina svarbiausias medžiagas, net jei trąšų atrodo netrūksta.

    Rudenį verta įvertinti, ar nereikia dirvos parūgštinimo priemonių, tačiau svarbu nepersistengti ir neeksperimentuoti aklai. Saugiausia rinktis specialiai šilauogėms skirtus preparatus ir vadovautis etiketėje nurodytomis normomis, nes per staigūs pokyčiai gali pakenkti šaknims.

    Praktikoje sodininkai dažnai naudoja ir spygliuočių mulčą ar pušų žievę. Tokia danga padeda sulaikyti drėgmę, sumažina piktžolių augimą, apsaugo šaknų zoną nuo temperatūros svyravimų ir ilgainiui prisideda prie rūgštesnės aplinkos palaikymo.

    Klaidos, kurios brangiai kainuoja pavasarį

    Dar viena dažna problema – vandens trūkumas vasaros pabaigoje. Šilauogės turi palyginti paviršinę šaknų sistemą, todėl net ir pasibaigus derėjimui jos jautriai reaguoja į užsitęsusią sausrą, o tai gali atsiliepti kitų metų pumpurams.

    Taip pat nereikėtų skubėti genėti rugpjūtį ar ankstyvą rudenį, nes genėjimas gali paskatinti naujų ūglių augimą. Daugeliu atvejų pagrindinis genėjimas atliekamas ramybės laikotarpio pabaigoje, o po sezono užtenka pašalinti tik akivaizdžiai pažeistas ar sergančias šakas.

    Rudeninei priežiūrai naudinga ir reguliari krūmų apžiūra: net ir vasaros pabaigoje pasitaiko kenkėjų ar ligų židinių. Laiku pastebėtos problemos leidžia išvengti krūmų nusilpimo prieš žiemą ir padeda augalui geriau startuoti pavasarį.

  • Citrininis agurkas užkariauja daržus: kodėl jis beveik nekartėja ir kaip užsiauginti gausų derlių

    Citrininis agurkas užkariauja daržus: kodėl jis beveik nekartėja ir kaip užsiauginti gausų derlių

    Kas yra citrininis agurkas?

    Citrininis agurkas „Lemon“ – sena agurko (Cucumis sativus) veislė, išsiskirianti apvaliais, į citriną panašiais vaisiais. Jauni agurkai būna šviesūs, o bręsdami tampa vis geltonesni, todėl darže atrodo neįprastai dekoratyviai.

    Ši veislė augina ilgus, šliaužiančius arba laipiojančius ūglius, todėl ją patogu auginti tiek ant žemės, tiek prie atramų. Vedimas vertikaliai dažnai palengvina priežiūrą ir padeda vaisiams išlikti švaresniems.

    Kada skinti, kad būtų skanu?

    Geriausias skynimo metas – kai vaisiai pasiekia maždaug 5–8 cm skersmenį ir yra kremiški arba šviesiai geltoni. Tuo metu odelė dar plona, minkštimas – traškus ir sultingas, o sėklos mažiau išsivysčiusios.

    Tamsiai geltona ar oranžinė spalva dažniausiai rodo, kad vaisius pernokęs: odelė kietėja, sėklų kamera didėja, o struktūra tampa puresnė. Tokius agurkus dažniau verta palikti sėkloms, o ne stalui.

    Skonis, kartumas ir atsparumas

    Pavadinimas gali suklaidinti, tačiau citrininis agurkas nėra rūgštus ir citrinos nepakeičia. Skonis išlieka agurkiškas, dažnai švelnesnis, o sultingumas gali būti didesnis nei įprastų lauko veislių.

    Vienas ryškiausių šios veislės privalumų – mažesnė polinkio kartėti rizika, nors tai vis tiek priklauso nuo auginimo sąlygų. Kartumą agurkams dažniausiai sustiprina karščio ir drėgmės svyravimai, todėl stabilus laistymas ir mulčiavimas išlieka svarbūs.

    Nors „Lemon“ neretai apibūdinamas kaip atsparesnis, tai nėra garantija, kad augalas niekada nesirgs. Kaip ir kitiems moliūginiams, jam pavojingos miltligės, o kenkėjai, tokie kaip amarai ar voratinklinės erkės, gali pasirodyti per sausras ir karščius.

    Kaip auginti: svarbiausi žingsniai

    Agurkams reikia šilumos, todėl citrininį agurką verta sodinti tik tuomet, kai nebegręsia šalnos, o dirva įšilusi. Vėsesnėje žemėje sėklos dygsta lėčiau, o užmirkimas didina puvinių riziką.

    Geriausiai tinka saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta ir puri, humusinga dirva. Prieš sėją ar sodinimą pravartu įmaišyti brandinto komposto, o per tankus susodinimas dažniau baigiasi prastesne oro cirkuliacija ir didesne ligų tikimybe.

    Laistymas turi būti reguliarus, bet be užmirkimo, o vandenį geriausia pilti ant dirvos, ne ant lapų. Mulčias padeda sulaikyti drėgmę ir sumažina staigius dirvos išdžiūvimo šuolius, kurie nepalankūs derėjimui.

    Jei agurką auginate balkone, svarbiausia parinkti pakankamai talpų vazoną su drenažo skylėmis. Vienam augalui dažniausiai reikia maždaug 15–20 litrų talpos, nes mažesniuose induose dirva greitai perdžiūsta, o šaknys patiria stresą.

    Kur panaudoti virtuvėje?

    Jaunus citrininius agurkus patogiausia pjaustyti plonais griežinėliais ir dėti į salotas: šviesus vidus ir geltonas kraštelis patiekalą padaro vizualiai išraiškingesnį. Jei vaisius nuskintas laiku, jo paprastai nereikia lupti – pakanka gerai nuplauti.

    Ši veislė tinka ir marinuoti ar ruošti greitus raugintus užkandžius, ypač jei pasirenkami dar jauni, kieti vaisiai. Reguliarus skynimas kas kelias dienas dažnai skatina augalą megzti naujus žiedus ir prailgina derėjimą iki vasaros pabaigos.

  • Krūmas, kuris žiemą atrodo įspūdingiausiai: kaip auginti baltąjį sedulą ir kokias veisles rinktis

    Krūmas, kuris žiemą atrodo įspūdingiausiai: kaip auginti baltąjį sedulą ir kokias veisles rinktis

    Baltasis sedulas (Cornus alba) – vienas tų krūmų, kurie didžiausią efektą sukuria tada, kai sodas atrodo apmiręs. Nukritus lapams geriausiai matosi ryškiai raudoni, koraliniai ar net purpuriniai ūgliai, todėl augalas dažnai pasirenkamas kaip akcentas žiemos vaizdui.

    Įprastai krūmas užauga iki 2–3 metrų aukščio ir panašaus pločio, formuoja daug stačių arba lanku svyrančių šakų. Vasarą pražysta smulkiais, šviesiais žiedais, o vėliau mezga šviesiai melsvas uogas, kurios sode tampa papildomu dekoru ir paukščių traukos tašku.

    Praktiškai baltasis sedulas vertinamas ir dėl ištvermės: jis pakankamai atsparus šalčiui, pakelia miesto sąlygas, o taip pat tinka formuoti laisvai augančias gyvatvores. Pastaraisiais metais, kai dažnėja karščio bangos ir nelygus kritulių pasiskirstymas, sodininkai vis dažniau renkasi krūmus, kurie atlaiko ir trumpas sausras, ir drėgnesnes vietas.

    Ryškiausios veislės sodui

    Renkantis veislę dažniausiai žiūrima į ūglių spalvą žiemą ir lapų margumą vasarą. Populiarios veislės išsiskiria tuo, kad skirtingais metų laikais suteikia skirtingą efektą: nuo margų lapų iki itin ryškių žieminių stiebų.

    Dažnai pasirenkama ‘Sibirica’, garsėjanti ypač ryškiais raudonais ūgliais ir oranžiškai raudonu rudeniniu lapų nusidažymu, bei ‘Elegantissima’, kuri turi baltai margintus lapus ir dekoratyvius raudonus stiebus. Ieškantiems tamsesnio kontrasto tinka ‘Kesselringii’, kurios ūgliai būna tamsiai vyšniniai, o lapai vasarą įgauna purpurinių atspalvių.

    Kaip auginti, kad būtų kuo raudonesnis?

    Geriausiai baltasis sedulas auga saulėtoje arba lengvai pusiau pavėsingoje vietoje, tačiau būtent saulėje jo ūgliai paprastai nusidažo intensyviausiai. Dirvai krūmas nėra išrankus, bet gražiausiai atrodo pasodintas į derlingą, vidutiniškai drėgną ir laidų gruntą, kurio reakcija nuo silpnai rūgščios iki neutralios.

    Pirmą sezoną po pasodinimo svarbiausia – reguliarus laistymas, ypač per karščius. Vėliau krūmas trumpas sausras ištveria lengviau, tačiau užsitęsus be lietaus verta palaistyti gausiau, kad augalas neprarastų dekoratyvumo ir neišretėtų lapija.

    Didžiausią įtaką ryškiems stiebams turi genėjimas. Žiemos pabaigoje arba labai anksti pavasarį rekomenduojama išpjauti seniausias, storiausias šakas paliekant maždaug 10 centimetrų nuo žemės, nes jauni ūgliai paprastai būna ryškiausiai nusidažę.

    Nors baltasis sedulas laikomas atspariu, kartais jis nukenčia nuo grybelinių ligų, pavyzdžiui, miltligės ar antraknozės. Profilaktikai svarbu nepertręšti azotu ir neleisti krūmui pernelyg sutankėti, kad viduje laisvai cirkuliuotų oras.

    Kur sodinti, kad atrodytų įspūdingai?

    Baltasis sedulas tinka tiek kaip pavienis akcentas vejoje, tiek grupėse ar mišriuose krūmynuose. Ypač gerai jis atrodo šalia visžalių augalų, kurie žiemą sukuria tamsų foną ir dar labiau išryškina raudonus stiebus.

    Šis krūmas dažnai sodinamas ir drėgnesnėse sodo vietose, pavyzdžiui, prie vandens telkinio, griovio ar natūralistinio gėlyno. Jei formuojama laisvai auganti gyvatvorė, praktinis atstumas tarp augalų dažniausiai siekia apie 1 metrą, o sodinant pavieniui verta palikti daugiau erdvės lajos plėtrai.

    Tinkamai parinkus vietą ir kasmet atjauninant genėjimu, baltasis sedulas tampa ilgaamžiu, mažai priežiūros reikalaujančiu sprendimu. Tai vienas paprasčiausių būdų suteikti sodui spalvą tuomet, kai dauguma augalų jau seniai baigę sezoną.

  • 8 itin atsparūs augalai skurdžiai žemei: ten, kur niekas neauga, jie pražysta įspūdingai

    8 itin atsparūs augalai skurdžiai žemei: ten, kur niekas neauga, jie pražysta įspūdingai

    Kodėl skurdi žemė nėra nuosprendis?

    Skurdi, „pavargusi“ ar smėlinga dirva dažnai turi mažiau augalams svarbių maisto medžiagų, o per liūtis ir laistymą jos greitai išplaunamos. Vis dėlto tai nereiškia, kad tokioje vietoje neįmanoma sukurti žydinčios gėlyno ar tvarkingo šlaito.

    Dalis augalų natūraliai prisitaikę prie sausų pievų, akmenuotų šlaitų ar lengvų, laidžių dirvų, todėl pertręštoje žemėje net gali prarasti formą ir išgulti. Būtent todėl „mažiau“ neretai tampa „geriau“, ypač sausringais sezonais.

    Kaip pasiruošti sodinimui?

    Pirmas žingsnis dažniausiai yra ne trąšos, o drenažas, nes dauguma skurdžią dirvą mėgstančių rūšių blogiausiai toleruoja užmirkimą. Jei žemė sunki, ją verta pagerinti rupesniu smėliu ar žvyru, kad vanduo neužsistovėtų prie šaknų.

    Pirmus mėnesius po pasodinimo reguliariai palaistykite, kol augalai įsitvirtins, o vėliau dauguma jų pakankamai gerai pakelia trumpalaikes sausras. Tręšimą geriau riboti iki minimumo, nes pernelyg maistingame substrate kai kurios rūšys auga per vešliai ir praranda dekoratyvumą.

    8 augalai, kurie puikiai auga prastoje dirvoje

    Perovskija, dar vadinama rusiniu šalaviju, mėgsta saulę ir laidžią, skurdesnę dirvą, o per derlingoje žemėje linkusi išgulti. Ji žydi melsvai violetiniais žiedais nuo vasaros vidurio iki rudens ir tinka natūralistiniams gėlynams.

    Vilnonė glažutė yra žema, dirvą dengianti rūšis su sidabriškais lapais ir baltais žiedais, kurie dažniausiai pasirodo pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje. Ji ypač tinka šlaitams ir saulėtiems alpinariumams, tačiau gali plėstis gana intensyviai.

    Nachylės vertinamos dėl ilgo žydėjimo ir atsparumo, o jų geltoni žiedai gėlyne laikosi iki rudens. Jos paprastai nereikalauja gausaus tręšimo, o nužydėjusių žiedų šalinimas padeda pratęsti žydėjimą.

    Puikioji šilokė yra viena patikimiausių daugiamečių augalų sausroms, nes kaupia drėgmę mėsingose lapuose. Nuo vasaros pabaigos iki rudens ji išaugina ryškius žiedynus, kurie puošia gėlyną ir vėlyvą sezoną.

    Gumbinė asclepija išsiskiria ryškiais oranžiniais ir geltonais atspalviais, o jos žiedai traukia apdulkintojus. Šiai rūšiai svarbu, kad dirva nebūtų šlapia, be to, ji nemėgsta dažnų persodinimų.

    Paprastasis kraujažolės giminaitis su stambiais, geltonais skėtiniais žiedynais geriausiai atrodo saulėtoje vietoje ir laidžioje dirvoje. Kai kuriais atvejais jis gali plėstis, todėl verta numatyti erdvės arba riboti kerą.

    Jeremūras formuoja įspūdingus, aukštus žiedynus ir sukuria gėlyne vertikalų akcentą, o jam tinka lengva, sausesnė dirva. Tinkamoje vietoje jis gali augti be gausaus laistymo ir papildomo tręšimo.

    Gailiardija žydi ilgai, dažnai iki spalio, ir gerai pakelia karštį bei sausras. Jai netinka sunkios, molingos ir nuolat drėgnos dirvos, todėl skurdus, laidus gruntas šiuo atveju yra privalumas.

    Parinkus augalus, kuriems patinka skurdi dirva, ir užtikrinus gerą vandens nutekėjimą, net „probleminės“ vietos gali tapti ryškiausiu sodo akcentu. Toks sprendimas ypač aktualus pastaraisiais metais dažnėjant sausroms ir karščio bangoms, kai vandens taupymas tampa kasdienybe.

  • „Globalūs Zarasai“: liūtis nesustabdė kraštiečių – grįžtantys žada naują impulsą rajonui

    „Globalūs Zarasai“: liūtis nesustabdė kraštiečių – grįžtantys žada naują impulsą rajonui

    Rugpjūčio 6 dieną Zarasuose įvyko pirmasis gyvas iniciatyvos „Globalūs Zarasai“ susitikimas, subūręs kraštiečius, sugrįžusius į gimtinę atostogų ar visam laikui, ir tuos, kurie šiuo metu gyvena svetur. Organizatorių teigimu, tikslas buvo paprastas, bet ambicingas: atkurti ryšius, dalintis patirtimis ir ieškoti būdų, kaip diasporos žinios galėtų prisidėti prie Zarasų rajono ateities.

    Susitikimas simboliškai pradėtas prie Kraštiečių suoliuko Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos skverelyje. Žiemą pastatytas suoliukas šįkart sutiko vasariškoje aplinkoje, o dalyviai akcentavo, kad tokios vietos mieste gali tapti gyvos bendruomenės traukos taškais ir naujų tradicijų pradžia.

    Vos susirinkus užklupo smarki vasariška liūtis, tačiau ji nesumažino entuziazmo ir neatgrasė atvykusiųjų. Į susitikimą atvyko po Lietuvą ir pasaulį išsibarstę zarasiškiai, tarp jų gyvenantys Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Šveicarijoje, taip pat sugrįžę iš įvairių Lietuvos miestų ir Zarasų rajono vietovių.

    Po trumpos pradžios lauke bendruomenė persikėlė į Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos terasą, kur vyko atviresni pokalbiai. Diskusijose kartotas motyvas, kad vietos žmonės kartais nebeįvertina savo krašto stiprybių, o atvykę iš svetur į Zarasus žvelgia tarsi naujomis akimis.

    „Zarasai mums visada išliko gražiausias miestas pasaulyje“, – sakė vienas susitikimo dalyvių, kalbėdamas apie ryšį su gimtine ir norą jį palaikyti net gyvenant už Lietuvos ribų.

    Kraštiečiai dalijosi pastebėjimais, kad pastaraisiais metais rajonas tapo tvarkingesnis, patrauklesnis ir gyvybingesnis. Pasak dalyvių, toks pokytis svarbus ne tik vietos gyventojams, bet ir tiems, kurie svarsto sugrįžti: sprendimą dažnai lemia ne vien emocinis ryšys, bet ir realios paslaugos, infrastruktūra, kultūrinis gyvenimas bei galimybės dirbti.

    Susitikime dalyvavo ir žmonės, kurie po gyvenimo Italijoje bei Jungtinėje Karalystėje nusprendė grįžti į Lietuvą ir kurti kasdienybę gimtajame krašte. Jie kalbėjo apie praktinius sugrįžimo iššūkius, adaptaciją ir tai, kad sprendimą palengvina stipresnis vietos bendruomenės palaikymas bei aiški informacija apie galimybes.

    Viena iš svarbiausių susitikimo temų tapo ryšio su diaspora stiprinimas ir idėja kurti Zarasų garbės ambasadorių tinklą. Tokie modeliai pastaraisiais metais vis dažniau naudojami Lietuvos regionuose: jie padeda palaikyti nuolatinį kontaktą, pritraukti partnerystes, skleisti žinią apie kraštą ir skatinti grįžimą, ypač kai dalis bendruomenės gyvena skirtingose šalyse.

    Dalyviai sutarė, kad nuotoliniai ir gyvi susitikimai turi vykti reguliariai, nes būtent tęstinumas kuria pasitikėjimą ir leidžia iš idėjų pereiti prie konkrečių iniciatyvų. Kitas gyvas susitikimas planuojamas žiemą, šventiniu laikotarpiu, kai į gimtinę sugrįžta daugiau svetur gyvenančių kraštiečių.

    Organizatoriai dėkojo susitikimo dalyviams ir partneriams, prisidėjusiems prie renginio, bei pabrėžė, kad „Globalūs Zarasai“ sieks augti kaip ilgalaikė bendruomenė. Pasak jų, stipriausia tokios iniciatyvos vertė yra ne vien vienkartinis renginys, o nuoseklus bendradarbiavimas, kuriame diaspora gali tapti realiu pokyčių partneriu rajone.

  • Visaginas atsisveikina su ilgamečiu ugniagesių vadu: kas laukia tarnybos po Alvydo Jaksebogos?

    Visaginas atsisveikina su ilgamečiu ugniagesių vadu: kas laukia tarnybos po Alvydo Jaksebogos?

    Visagino savivaldybėje įvyko simbolinis atsisveikinimas su ilgamečiu priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovu Alvydu Jakseboga, kuris baigia tarnybą ir išeina į užtarnautą pensiją. Miesto vadovai pabrėžė jo indėlį į gyventojų saugumą ir darbą situacijose, kuriose sprendimai turi būti priimami per minutes.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz kartu su administracijos direktoriumi Virginijumi Andriumi Bukausku apsilankė tarnyboje ir padėkojo A. Jaksebogai už ilgametį darbą, atsakomybę bei gebėjimą telkti komandą. Pasak savivaldybės vadovų, tokia lyderystė yra ypač svarbi, kai tenka reaguoti į gaisrus, eismo įvykius ar kitas nelaimes.

    „Ugniagesių gelbėtojų darbas reikalauja ne tik profesionalumo, bet ir drąsos, susitelkimo bei didelio atsakomybės jausmo“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Atsisveikinimo metu dėmesys skirtas ir tarnybos žmonėms, kurie kasdien užtikrina, kad pagalba atvyktų laiku. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla ta proga įteikė II laipsnio Vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklą „Tėvynės labui“ vidaus tarnybos pulkininkui leitenantui Vaidui Juknevičiui už nepriekaištingą pareigų vykdymą.

    Tarnyba, kurią vertina bendruomenė

    Vietos savivalda akcentuoja, kad ugniagesių darbas regionuose dažnai apima daugiau nei vien gaisrų gesinimą. Vis dažniau gelbėtojai kviečiami dėl techninės pagalbos, pagalbos po audrų, užlietų teritorijų ar kitų ekstremalių situacijų, o tai reikalauja ir plataus pasirengimo, ir modernių pajėgumų.

    Tokiuose miestuose kaip Visaginas svarbi ir komandinė kultūra, nes reagavimo greitį lemia ne tik technika, bet ir žmonių tarpusavio pasitikėjimas. Savivaldybės vadovų teigimu, A. Jaksebogos vadovavimo metais komanda nuosekliai stiprėjo, o gyventojai galėjo jaustis saugiau kasdienėse ir netikėtose situacijose.

    Kas toliau?

    Vadovo pasikeitimas tokioje tarnyboje visuomet reiškia ir naują etapą organizacijai. Praktikoje tai paprastai apima tęstinumą operaciniame darbe, bet kartu ir dėmesį personalo pritraukimui, mokymams bei įrangos atnaujinimui, nes gelbėjimo darbų specifika ir rizikos nuolat kinta.

    Miesto vadovai A. Jaksebogai linkėjo daugiau laiko šeimai, ramybės ir sveikatos, pabrėždami, kad jo tarnyba paliko aiškų pėdsaką Visagino bendruomenėje. Tuo pat metu institucijos tęs darbus užtikrindamos, kad gyventojų saugumas išliktų prioritetu ir po vadovybės pokyčių.

  • Zarasų rajone įžiebia naujus šviestuvus: gyventojai ir darbuotojai sako, kad pagaliau bus saugiau

    Zarasų rajone įžiebia naujus šviestuvus: gyventojai ir darbuotojai sako, kad pagaliau bus saugiau

    Zarasuose Aušros skersgatvio atkarpoje, vedančioje bendrovės „Engel Dali“ teritorijos link, jau sumontuoti nauji gatvės apšvietimo įrenginiai. Savivaldybė nurodo, kad apšvietimas pradėtas diegti siekiant spręsti tamsiuoju paros metu kylančius nepatogumus ir saugumo rizikas.

    Sprendimas priimtas atsižvelgus į šioje vietoje veikiančių įmonių darbuotojų prašymus, nes iki šiol neapšviesta atkarpa apsunkindavo judėjimą pėstiesiems ir vairuotojams. Apšvietimas šioje zonoje svarbus ir dėl kasdienių srautų, kai žmonės į darbą ar iš jo grįžta anksti ryte arba vėlai vakare.

    Darbus savivaldybė baigia ir Ditkūnų kaimo Tiesiojoje gatvėje, kur apšvietimo įrengimas suplanuotas įvertinus technines galimybes. Šis sprendimas taip pat priimtas atsižvelgus į gyventojų kreipimusis ir poreikį gerinti matomumą gyvenamojoje teritorijoje.

    Praktikoje gatvių apšvietimas dažniausiai siejamas ne tik su patogumu, bet ir su eismo sauga, ypač ten, kur pėstieji dalijasi erdve su automobiliais, o šaligatvių infrastruktūra ribota. Savivaldybės teigimu, apšviestos gatvės ir skersgatviai sumažina riziką nepastebėti pėsčiųjų bei kitų eismo dalyvių, ypač prastomis oro sąlygomis.

    Zarasų rajono savivaldybė pabrėžia, kad viešosios infrastruktūros gerinimas bus tęsiamas ir toliau, derinant gyventojų poreikius, eismo saugumo aspektus ir realias technines galimybes. Anot administracijos, gatvių apšvietimo plėtra prisideda prie saugesnės ir patogesnės gyvenamosios aplinkos kūrimo tiek mieste, tiek kaimiškose vietovėse.

  • Savivaldybė parduoda „Mercedes-Benz Viano“: kaina vilioja, bet svarbiausia – nepramiegoti datų

    Savivaldybė parduoda „Mercedes-Benz Viano“: kaina vilioja, bet svarbiausia – nepramiegoti datų

    Visagino savivaldybės administracija elektroninių aukcionų portale eaukcionai.lt parduoda jai priklausantį turtą, pripažintą nereikalingu savivaldybės funkcijoms vykdyti. Šį kartą aukcione siūlomas automobilis „Mercedes-Benz Viano“.

    Parduodamas 2007 metais pagamintas „Mercedes-Benz Viano“, o pradinė pardavimo kaina siekia 4 900 eurų. Savivaldybė skelbia, kad prekyba vykdoma elektroniniu būdu, todėl dalyvauti gali visi reikalavimus atitinkantys registruoti dalyviai.

    Jeigu pirmasis aukcionas neįvyktų, numatyti keli pakartotiniai etapai su konkrečiais registracijos ir varžymosi laikais. Tokia praktika taikoma siekiant užtikrinti pardavimo procedūrų tęstinumą ir suteikti daugiau galimybių pirkėjams.

    Antrojo aukciono datos

    Antrojo aukciono dalyvių registracija, jei pirmasis aukcionas neįvyko, prasideda 2026 metų rugpjūčio 24 dieną 00:00 valandą. Registracija baigiasi 2026 metų rugpjūčio 26 dieną 23:59 valandą.

    Pats antrasis aukcionas, jei jis būtų reikalingas, startuoja 2026 metų rugpjūčio 31 dieną 09:00 valandą. Jo pabaiga numatyta 2026 metų rugsėjo 1 dieną 13:59 valandą.

    Trečiojo ir ketvirtojo etapo grafikas

    Trečiojo aukciono registracija, jei neįvyktų antrasis, prasideda 2026 metų rugsėjo 7 dieną 00:00 valandą. Registracija baigiasi 2026 metų rugsėjo 9 dieną 23:59 valandą.

    Trečiasis aukcionas, jei būtų skelbiamas, vyktų nuo 2026 metų rugsėjo 14 dienos 09:00 valandos iki 2026 metų rugsėjo 15 dienos 13:59 valandos.

    Ketvirtojo aukciono registracija, jei neįvyktų trečiasis, prasideda 2026 metų rugsėjo 21 dieną 00:00 valandą. Registracija baigiasi 2026 metų rugsėjo 23 dieną 23:59 valandą.

    Ketvirtasis aukcionas, jei būtų reikalingas, startuotų 2026 metų rugsėjo 28 dieną 09:00 valandą. Pabaiga numatyta 2026 metų rugsėjo 29 dieną 13:59 valandą.

    Pardavimo sąlygos ir aukciono tvarka skelbiamos eaukcionai.lt sistemoje, kur paprastai pateikiama informacija apie registraciją, dalyvio mokesčius ar užstatus, atsiskaitymo terminus ir turto apžiūros galimybes. Potencialiems pirkėjams svarbu atidžiai įvertinti dokumentuose nurodytas sąlygas ir terminus, nes vėlavimas registruotis ar pateikti reikiamus duomenis dažnai reiškia, kad dalyvauti nebus galima.

    Dėl išsamesnės informacijos savivaldybė nurodo kreiptis į Visagino savivaldybės administracijos Transporto ir ūkio skyrių. Taip pat pabrėžiama, kad visos oficialios aukciono sąlygos pateikiamos elektroninių aukcionų sistemoje.

  • Dusetos plečiasi: po Vyriausybės sprendimo daliai gyventojų pasikeitė adresas – ką būtina žinoti

    Dusetos plečiasi: po Vyriausybės sprendimo daliai gyventojų pasikeitė adresas – ką būtina žinoti

    Po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2026 metų kovo 18 dieną priimto nutarimo Nr. 171 pakeistos Zarasų rajono savivaldybės Dusetų miesto, Padustėlio ir Užtiltės kaimų teritorijų ribos. Dusetų miesto teritorija išplėsta, prie jos prijungiant plane nustatytas Padustėlio ir Užtiltės kaimų teritorijų dalis.

    Dėl šių ribų korekcijų daliai adreso objektų prijungtose teritorijose buvo pakeista oficiali adreso dalis, nurodanti gyvenamąją vietovę. Vietoje Padustėlio kaimo arba Užtiltės kaimo dabar nurodomas Dusetų miestas, tačiau gatvių pavadinimai ir namų numeriai liko tokie patys.

    Ar gyventojams reikia ką nors daryti?

    Svarbiausia žinia gyventojams yra ta, kad papildomų veiksmų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo atlikti nereikia. Atnaujinus registrų duomenis, Gyventojų registre deklaruotos gyvenamosios vietos informacija atnaujinama automatiškai.

    Zarasų rajono savivaldybė nurodo, kad pasikeitimai taikomi tik tiems objektams, kurie patenka į prie Dusetų miesto prijungtas teritorijų dalis. Praktikoje tai reiškia, kad ne visi Padustėlio ar Užtiltės kaimų gyventojai automatiškai tampa dusetiškiais, o tik tie, kurių adresai patenka į patvirtintą prijungimo zoną.

    Kodėl dalyje sistemų dar matomas senas adresas?

    Institucijos ir paslaugų teikėjai aktualius adresų duomenis paprastai gauna iš registrų, tačiau jų informacinės sistemos atnaujinamos pagal kiekvienos įstaigos nustatytą periodiškumą. Dėl to kurį laiką gali pasitaikyti situacijų, kai vienoje sistemoje jau rodoma, kad gyvenamoji vietovė yra Dusetų miestas, o kitoje dar matomas ankstesnis įrašas.

    Toks laikinas nesutapimas nereiškia, kad teritorijų ribų pakeitimai negalioja. Teisiškai galioja Vyriausybės patvirtinti ribų pakeitimai ir su jais susiję adresų duomenys, o skirtingas sistemų atnaujinimo tempas yra administracinis, o ne teisinis klausimas.

    Kada pokyčiai atsispindės statistikoje ir ženkluose?

    Apie ribų keitimą informuota Valstybės duomenų agentūra, kuri šiuos pokyčius įvertins skaičiuodama ir skelbdama 2026 metų gyventojų skaičiaus statistinius rodiklius. Kadangi jau paskelbta statistinė informacija paprastai nėra tikslinama, Dusetų teritorijos išplėtimas viešai skelbiamuose rodikliuose turėtų atsispindėti 2027 metais, kai bus paskelbti 2026 metų duomenys.

    Taip pat turės būti atnaujinti gyvenamosios vietovės pradžią ir pabaigą žymintys kelio ženklai. Valstybinės reikšmės keliuose jų atnaujinimą organizuoja akcinė bendrovė „Via Lietuva“, o vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse darbus organizuoja Zarasų rajono savivaldybės administracija.

    Gyventojams pabrėžiama, kad dėl paties teritorijų ribų pakeitimo atskirai informuoti greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, pašto ar kitų paslaugų teikėjų nereikia. Šios institucijos duomenis gauna per registrus ir juos atnaujina pagal savo nustatytą tvarką.