CP v2

Blog

  • IEEFA įspėja: ES gali tekti žiemą mažinti dujų vartojimą 7 proc. – kas kelia kainas

    IEEFA įspėja: ES gali tekti žiemą mažinti dujų vartojimą 7 proc. – kas kelia kainas

    Europos Sąjungai šią žiemą gali tekti sumažinti gamtinių dujų vartojimą maždaug 7 proc., nes atsargos saugyklose rudenį pasiekė žemiausią lygį šiuo metų laiku per daugiau nei dešimtmetį. Apie tai savo ataskaitoje perspėjo energijos rinkas analizuojantis JAV nevyriausybinis institutas IEEFA.

    Instituto skaičiavimu, norint išvengti didesnės įtampos šildymo sezono pabaigoje, blokui gali reikėti sudeginti apie 14 mlrd. kubinių metrų mažiau dujų nei praėjusią žiemą. Nurodoma, kad spalio 3 dieną ES saugyklos buvo užpildytos apie 72,4 proc., o tai reiškia mažesnę atsargų „pagalvę“ lapkričio–kovo laikotarpiui.

    „Tai nereiškia, kad ES saugyklos šią žiemą išseks, tačiau mažesnės atsargos reiškia ir lėtesnį dujų atidavimą į tinklą, o tai ypač pavojinga vėlyvų šalčių metu“, – teigiama IEEFA vertinime.

    IEEFA pabrėžia, kad atsargų trūkumas sutampa su artėjančiais struktūriniais pokyčiais rinkoje: nuo 2027 metų sausio planuojamas visiškas rusiškų suskystintų gamtinių dujų importo draudimas į ES. Tai, pasak analitikų, didina spaudimą alternatyviems tiekimo šaltiniams ir verčia atidžiau vertinti paklausos mažinimo priemones.

    Kainas kelia geopolitinė įtampa

    Dujų kainoms Europoje papildomą įtampą kelia karas Irane ir jo pasekmės laivybai per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių suskystintų gamtinių dujų maršrutų pasaulyje. Dėl trikdžių rinkos dalyviai riziką įkainoja iš anksto, todėl brangsta tiek momentiniai, tiek ateities sandoriai.

    Nyderlandų TTF biržos ateities sandorių kainos rugsėjo viduryje buvo pakilusios iki maždaug 84,5 euro už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų. Spalio pradžioje kainos vėl buvo priartėjusios prie 80 eurų ribos, o savaitės pabaigoje svyravo apie 78 eurus už megavatvalandę.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šią savaitę akcentavo, kad dėl kainų šuolio importuojamas iškastinis kuras ES kainavo apie 100 mlrd. eurų daugiau, nors realiai papildomos energijos dėl to neatsirado. Energetikos komisaras Danas Jørgensenas yra raginęs valstybes toliau mažinti paklausą, kai atsargos išlieka išskirtinai mažos.

    Brangesnės atsargos ir brangus papildymas

    IEEFA skaičiuoja, kad atsargų spragą užpildyti papildomu importu, užuot mažinus vartojimą, galėtų kainuoti apie 3 mlrd. eurų. Institutas pažymi, kad tai reikštų maždaug 12 proc. priemoką, palyginti su tuo, kiek toks pats dujų kiekis būtų kainavęs prieš metus.

    Rinkos mechanika, kai vasarą dujos perkamos pigiau, saugomos ir žiemą parduodamos brangiau, pastaruoju metu veikia prasčiau. Kai kuriais laikotarpiais šiemet vasaros kontraktai buvo brangesni nei žiemos, todėl kaupimas saugyklose daliai rinkos dalyvių tapo labiau finansine rizika nei pelninga strategija.

    Dėl to vis dažniau įsikiša valstybės: Nyderlandai yra skyrę iki 993 mln. eurų paramą, kad valstybei priklausanti EBN galėtų sukaupti atsargų, Vokietija yra įpareigojusi valstybės valdomą importuotoją SEFE sukaupti nustatytą kiekį, o Ispanija didino suskystintų dujų rezervus importo terminaluose.

    Ką siūlo analitikai

    Analitikai primena, kad po 2022 metų krizės dujų vartojimas žiemą buvo smarkiai sumažėjęs, tačiau pastaraisiais sezonais vėl augo, todėl greitų ir lengvų taupymo sprendimų gali nebeužtekti. Tuo pat metu didesnė priklausomybė nuo saugyklų reiškia, kad po šalto sezono reikės daugiau ir brangiau pildyti atsargas.

    IEEFA ragina daugiau investuoti į atsinaujinančią energetiką, šilumos siurblius, pramonės elektrifikaciją ir energijos vartojimo efektyvumą. Pasak instituto, tai padėtų mažinti žiemos paklausos pikus, kurie ištuština saugyklas, ir sumažintų riziką, kad Europa dešimtmečiams „užsirakins“ iškastinio kuro infrastruktūroje.

  • ES finansų rinkų revoliucija: priežiūra keliasi į ESMA – ką tai reikš investuotojams?

    ES finansų rinkų revoliucija: priežiūra keliasi į ESMA – ką tai reikš investuotojams?

    Valstybės sutarė dėl pokyčių

    Europos Sąjungos valstybių finansų ministrai Liuksemburge sutarė dėl paketo, kuris sustiprintų ES finansų rinkų priežiūrą. Susitarimas numato daugiau galių Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ESMA.

    Šio sprendimo tikslas – palengvinti tarpvalstybines investicijas ir sudaryti geresnes sąlygas įmonėms pritraukti kapitalą visoje bendrijoje. Iki šiol dalį svarbiausių rinkos dalyvių pirmiausia prižiūrėjo nacionalinės institucijos.

    Ką keičia naujas paketas

    Taip vadinamas Rinkų integracijos ir priežiūros paketas numato, kad ESMA perimtų tiesioginę kai kurių didžiųjų rinkos operatorių priežiūrą. Tai apimtų dideles prekybos vietas, kliringo institucijas ir vertybinių popierių atsiskaitymo grandyje veikiančias organizacijas.

    Taip pat numatoma įtvirtinti nuolatinę, nepriklausomą vykdomąją valdybą pačioje ESMA, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir nuosekliau. Reformos apimtų ir kripto turto paslaugų teikėjus, kurių vaidmuo ES finansuose sparčiai auga.

    Kodėl tai laikoma svarbu

    Nors ES taisyklės daug kur yra suvienodintos, praktikoje skyrėsi jų įgyvendinimas, priežiūra ir pažeidimų nagrinėjimas, todėl rinka išliko fragmentuota. Dėl to įmonėms ir investuotojams skirtingose šalyse neretai tenka susidurti su nevienodais reikalavimais ir kaštais.

    Airijos pirmininkavimas pabrėžė, kad iniciatyva skirta skatinti santaupų ir investicijų judėjimą per sienas. Tokia kryptis siejama su platesniais ES tikslais stiprinti kapitalo rinkų integraciją ir sudaryti daugiau galimybių namų ūkiams uždirbti iš santaupų.

    „Tai didelis žingsnis į priekį stiprinant Kapitalo rinkų sąjungą. Per 10 mėnesių padarėme daugiau nei per 10 metų“, – sakė Nyderlandų finansų ministras Eelco Heinenas.

    Kur dar gali likti išimčių

    Viešoje erdvėje jau buvo aptariama, kad dalis prekybos vietų, kurias valdo „Deutsche Börse“, gali likti už ESMA tiesioginės priežiūros ribų. Tokiu atveju dalis sistemos ir toliau būtų prižiūrima nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu, o tai mažintų reformos vienodinantį efektą.

    Vis dėlto paketo šalininkai teigia, kad net ir su išimtimis bendra kryptis aiški: siekiama nuoseklesnės priežiūros, mažesnių kapitalo pritraukimo kaštų ir daugiau pasirinkimo investuotojams. Tai taip pat siejama su pastaraisiais metais išaugusiu dėmesiu rinkų stabilumui, atsiskaitymų patikimumui ir sparčiai besikeičiančioms technologijoms, įskaitant blokų grandinės sprendimus.

  • Rusijos smūgiai Donecke nusinešė 35 gyvybes: Zelenskis skelbia ataką prieš naftos gamyklas

    Rusijos smūgiai Donecke nusinešė 35 gyvybes: Zelenskis skelbia ataką prieš naftos gamyklas

    Smūgiai Donecko srityje

    Per Rusijos smūgius Ukrainos Donecko srityje žuvo mažiausiai 35 žmonės, dar 24 buvo sužeisti, pranešė vietos valdžia. Daugiausia aukų fiksuota Kramatorske, kur, anot pareigūnų, atakuoti du autobusai.

    Donecko srities vadovas Vadymas Filaškinas nurodė, kad per vieną parą regionas apšaudytas daugiau nei 30 kartų. Dėl suintensyvėjusių atakų iš pavojingų vietovių evakuota 379 gyventojai, o likusieji raginami vykti į saugesnius šalies rajonus.

    Ukrainos atsakas ir raginimas pasauliui

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad smūgis civiliams neliks be atsako. Jo teigimu, Rusija siekia sugriauti gyvenimą Donbase, todėl tarptautinės bendruomenės reakcija turi būti aiški ir principinga.

    „Rusija bando sunaikinti visą gyvybę Donbase, todėl pasaulio atsakas privalo būti. Tvirtas atsakas – toks, kokio nusipelno už visas atneštas mirtis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tokie išpuoliai prieš transportą ir civilius objektus pastaraisiais mėnesiais dažnai siejami su Rusijos bandymu trikdyti kasdienį gyvenimą ir logistiką fronto užnugaryje. Kramatorskas Donecko srityje laikomas vienu svarbiausių Ukrainos gynybos ir evakuacijos mazgų, todėl miestas nuolat atsiduria atakų rizikos zonoje.

    Smūgiai Belgorodo srityje

    Tuo pat metu Rusija pranešė apie žuvusius savo Belgorodo srityje. Regiono vadovas Aleksandras Šuvajevas teigė, kad per Ukrainos apšaudymus ir dronų atakas per parą žuvo keturi žmonės, dar 12 buvo sužeisti.

    Belgorodo sritis, besiribojanti su Ukraina, jau kurį laiką patiria apšaudymus ir bepiločių atakas, kurios Rusijos pusėje kelia papildomą spaudimą pasienio infrastruktūrai. Kariaujančios šalys tokias atakas vertina skirtingai, o nepriklausomas operatyvus aplinkybių patvirtinimas dažnai būna ribotas.

    Atakos prieš naftos perdirbimą

    Volodymyras Zelenskis taip pat paskelbė, kad Ukrainos pajėgos sudavė smūgį dideliai naftos perdirbimo gamyklai Omske ir atakavo kitą objektą Uchtos mieste. Prezidento teigimu, Uchtos taikiniui panaudoti ilgesnio nuotolio dronai, galintys įveikti apie 2 500 kilometrų.

    Ukraina pastaraisiais metais sistemingai taikosi į Rusijos energetikos infrastruktūrą, ypač naftos sektorių, siekdama mažinti pajamas, iš kurių finansuojamos karinės operacijos. Energetiniai taikiniai laikomi strategiškai svarbiais, nes naftos perdirbimo ir logistikos sutrikimai gali turėti įtakos degalų tiekimui ir biudžeto įplaukoms.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai ragino Kyjivą nutraukti smūgius naftos perdirbimo objektams, argumentuodamas, kad tai didina įtampą pasaulinėje rinkoje. Kyjivas savo ruožtu pabrėžia, kad tokie veiksmai yra atsakas į nuolatinius Rusijos smūgius Ukrainos miestams ir kritinei infrastruktūrai.

  • „Virgin“ meta iššūkį „Eurostar“: paviešino naujų traukinių dizainą ir planą nuo 2030-ųjų

    „Virgin“ meta iššūkį „Eurostar“: paviešino naujų traukinių dizainą ir planą nuo 2030-ųjų

    Naujas žaidėjas po Lamanšu

    Britų grupė „Virgin Group“ pristatė pirmuosius planuojamų greitųjų traukinių, važiuosiančių per Lamanšo sąsiaurį, vaizdus. Juodos ir raudonos spalvų dizainas signalizuoja ambiciją nuo 2030 metų mesti tiesioginį iššūkį maršrutuose, kuriuos dabar dominuoja „Eurostar“.

    Bendrovė skelbia, kad siektų sujungti Londoną su Paryžiumi, Briuseliu ir Amsterdamu. Numatyta iki 20 kasdienių reisų pirmyn ir atgal, o tai, „Virgin“ vertinimu, galėtų pridėti apie 7,5 mln. papildomų vietų per metus.

    12 traukinių užsakymas ir bazė Londone

    „Virgin“ patvirtino pasirašiusi sutartį su Prancūzijos gamintoja „Alstom“ dėl 12 naujų greitųjų traukinių. Skelbiama, kad sąstatai būtų pritaikyti tarptautinėms kelionėms per tunelį ir galėtų pasiekti iki 300 kilometrų per valandą greitį.

    Svarbus žingsnis į priekį yra ir infrastruktūrinė dalis. Jungtinės Karalystės geležinkelių reguliuotojas Office of Rail and Road paviešino pasirašytą susitarimą, pagal kurį „Virgin“ galėtų atlikti techninę priežiūrą Londono Temple Mills International depe.

    Ką žada keleiviams?

    Kol kas detalių apie salonų išplanavimą nedaug, tačiau „Virgin“ žada individualiai suprojektuotus interjerus ir akcentuoja socialines erdves. Teigiama, kad prieš kelionę būtų kuriamos laukimo zonos, o traukiniuose atsirastų bendravimui pritaikytos vietos.

    Grupė žada perkelti į geležinkelius savo aviacijos ir svetingumo patirtį. Maisto ir gėrimų koncepcijoms įtakos turėtų „Virgin Voyages“, o sėdėjimo ir bendrų erdvių sprendimams, kaip teigiama, būtų pasitelkiamos „Virgin Hotels“ idėjos.

    „Sujungsime Londoną su vienais įspūdingiausių Europos miestų ir pasiūlysime keleiviams išskirtinę naują alternatyvą kelionėms per Lamanšą“, – sakė „Virgin Group“ vadovas Josh Bayliss.

    „Virgin“ taip pat mini lojalumo platformą „Virgin Red“, per kurią keleiviai galėtų kaupti ir naudoti taškus skirtinguose grupės versluose. Tokia strategija rodo, kad bendrovė ketina konkuruoti ne tik bilietų kaina, bet ir visos kelionės patirtimi, kuri pastaraisiais metais tampa svarbiausiu skiriamųjų ženklų mūšio lauku Europoje.

    Vis dėlto iki realaus starto liko keli esminiai iššūkiai: riedmenų sertifikavimas, traukinių tvarkaraščių suderinimas su esama infrastruktūra ir pajėgumais, pasienio bei saugumo procedūros tarptautiniuose terminaluose. Rinka taip pat stebi, ar naujam vežėjui pavyks užsitikrinti stabilų depo, stočių ir tunelio pralaidumą piko metu.

  • Tyrimas atskleidė nemalonią tiesą: 3 iš 4 ES darbuotojų darbe gauna įtartinų žinučių

    Tyrimas atskleidė nemalonią tiesą: 3 iš 4 ES darbuotojų darbe gauna įtartinų žinučių

    Trys iš keturių Europos Sąjungos darbuotojų darbe yra susidūrę su įtartinais el. laiškais, žinutėmis ar nuorodomis, rodo Eurobarometro apklausa, kurią Europos Komisija paskelbė 2026 metų rugsėjo 30 dieną. Tokie signalai, pasak apklausos, tampa kasdienybe, o darbuotojų elgsena ne visada atitinka jų deklaruojamas žinias apie rizikas.

    Į šiuos skaičius sureagavo Graikijos Duomenų apsaugos institucija, priminusi, kad kibernetinis saugumas neatsiejamas nuo asmens duomenų apsaugos. Institucija pabrėžė, jog atakų prevencija organizacijoms turi būti ne vien IT skyriaus užduotis, o nuosekli visos įstaigos ar įmonės praktika.

    Populiariausia schema – phishing

    Dažniausiai darbuotojai nurodo patiriantys phishing atakas: 39 proc. respondentų teigia gavę apgaulingų žinučių arba buvę nukreipti į suklastotas svetaines, kurios imituoja tikras sistemas ir taip siekia išvilioti prisijungimus ar kitus duomenis. Toliau rikiuojasi bandymai pavogti asmens duomenis (18 proc.), kenkėjiškų programų platinimas (17 proc.) ir bandymai išgauti slaptažodžius (16 proc.).

    Apklausoje fiksuota ir naujesnė tendencija: 15 proc. darbuotojų teigė jau susidūrę su apgavystėmis, kuriose pasitelkiamas dirbtinis intelektas. Ekspertai pabrėžia, kad DI vis dažniau naudojamas tam, kad apgaulingi laiškai būtų be klaidų, pritaikyti konkrečiam žmogui ar organizacijai, o balsai, vaizdai ir vaizdo įrašai atrodytų įtikinamai.

    Žino, bet ne visada daro

    Apklausa parodė aiškų atotrūkį tarp suvokimo ir įpročių: 83 proc. darbuotojų sutinka, kad kibernetinė ataka gali turėti rimtų pasekmių, o 72 proc. mano galintys atpažinti įtartiną el. laišką. Tačiau tik 54 proc. teigia prieš spausdami nuorodą pasitikrinantys siuntėją, nors būtent ši disciplina dažnai lemia, ar ataka pavyks.

    Ypač problemiška sritis – suklastotas turinys. Mažiau nei pusė, 48 proc. apklaustųjų, mano galintys atpažinti suklastotą, taip vadinamą deepfake, vaizdo įrašą. Tai svarbu ne tik reputacijos apsaugai, bet ir finansiniam saugumui, nes tokiu turiniu vis dažniau grindžiamos socialinės inžinerijos atakos.

    Ką privalo organizacijos pagal BDAR

    Graikijos Duomenų apsaugos institucija priminė, kad incidento valdymas neapsiriboja techniniu sutvarkymu. Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą organizacijos, kurios valdo asmens duomenis, tam tikrais atvejais privalo apie pažeidimą pranešti priežiūros institucijai, o kai rizika žmogaus teisėms ir laisvėms yra didelė, informuoti ir pačius nukentėjusius asmenis.

    Tokio pranešimo tikslas yra praktiškas: kuo anksčiau žmogus sužino, tuo daugiau turi laiko apsisaugoti, pavyzdžiui, pakeisti slaptažodžius, įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, stebėti įtartinus mokėjimus ar užblokuoti kortelę. Institucijos taip pat pabrėžia skaidrumo svarbą, nes delsimas gali padidinti žalą ir ilgainiui pakenkti pasitikėjimui organizacija.

    Ekspertai ragina įmones ir viešąsias įstaigas reguliariai mokyti darbuotojus, atnaujinti incidentų planus ir diegti papildomas apsaugas, tokias kaip daugiafaktorė autentifikacija, prieigos teisių peržiūra ir atsarginių kopijų strategijos. Apklausos rezultatai rodo, kad kibernetinis saugumas ES darbo vietose tampa nuolatiniu išbandymu, o sėkmę dažnai lemia kasdieniai įpročiai.

  • Protestai Briuselyje virto riaušėmis: vandens patrankos, dujos ir pyktis dėl kainų

    Protestai Briuselyje virto riaušėmis: vandens patrankos, dujos ir pyktis dėl kainų

    Penktadienį Briuselyje per plataus masto protestus prieš brangstantį pragyvenimą ir planuojamą biudžeto griežtinimą įvyko susirėmimai tarp policijos ir dalies protestuotojų. Belgijos sostinėje pareigūnai minią vaikiė vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis, o miesto centre kurį laiką tvyrojo chaosas.

    Incidentai kilo šalia profesinių sąjungų organizuotos darbuotojų eitynių dienos, į kurią, policijos teigimu, susirinko apie 30 000 žmonių. Įtampa pastarosiomis dienomis augo ir dėl moksleivių bei studentų protestų, kuriuos, pasak vietos žiniasklaidos ir pareigūnų, iš dalies įkvėpė panašūs judėjimai kaimyninėje Prancūzijoje.

    Policija skelbė, kad prie centrinės Briuselio geležinkelio stoties grupė kaukėtų jaunuolių, daugiausia vilkinčių juodai, mėtė akmenis ir petardas. Pranešta ir apie padegimus, tarp jų – padegtą miesto dviračių bei elektrinių paspirtukų krūvą.

    Susirėmimai vyko po įtemptos savaitės Lježo mieste, kur valdžia buvo apribojusi viešus susibūrimus. Ten per ankstesnius neramumus buvo sulaikyta daugiau nei 200 žmonių, o dalis pareigūnų patyrė sužalojimų.

    Kas kursto socialinę įtampą?

    Profesinės sąjungos Briuselyje siekė sutelkti dešimtis tūkstančių žmonių, kai vyriausybė derasi dėl kitų metų biudžeto ir ieško, kur mažinti išlaidas. Belgija, kaip ir kai kurios kitos euro zonos valstybės, susiduria su didelės viešosios skolos ir deficito problemomis, todėl politinėje darbotvarkėje dominuoja taupymo bei pajamų didinimo priemonės.

    Profesinių sąjungų atstovai pabrėžė, kad riaušininkai su jų akcija nėra susiję, o pagrindinis profesinių sąjungų žygis miesto centre praėjo taikiai. Pasak jų, didžiausią nepasitenkinimą kelia tai, kad didėjančios kasdienės išlaidos aplenkia gyventojų pajamas, o siūlomi sprendimai dažnai pirmiausia paliečia viešąsias paslaugas.

    „Situacija blogėja vis sparčiau, žmonėms jau gana. Kaip mokytojai, taip ir mokiniai mato, kad sąlygos prastėja“, – sakė profesinių sąjungų atstovas Lucas Toussaintas.

    „Dirbu, bet vis tiek neišsiverčiu“, – sakė į Briuselį iš Namuro atvykusi vieniša mama ir socialinė darbuotoja Marie Gobert.

    Ji teigė, kad pabrango mokyklos išlaidos, viešasis transportas ir traukinių bilietai, o neapibrėžtumas dėl būsimų priemonių kelia nerimą. Profesinės sąjungos tuo metu ragina didinti mokesčius daugiausiai uždirbantiems, o ne mažinti finansavimą tokioms sritims kaip sveikatos apsauga ar švietimas.

    Moksleivių protestai ir politinis spaudimas

    Moksleiviai Belgijos prancūzakalbėje bendruomenėje pastaruoju metu rengė demonstracijas prieš švietimo biudžeto apkarpymus. Ši banga sutapo su platesnėmis diskusijomis Europoje, kur aukštesnės palūkanų normos ir lėtesnis ekonomikos augimas verčia vyriausybes ieškoti, kaip subalansuoti viešuosius finansus nepabloginant socialinės padėties.

    Protestų diena tapo dar vienu epizodu virtinėje streikų, nukreiptų prieš vyriausybės planuojamas taupymo priemones. Premjeras Bartas De Weveris su koalicijos partneriais derasi dėl sprendimų paketo, kuriuo siekiama per artimiausius metus sutaupyti apie 10 mlrd. eurų.

    „Jaučiasi socialinė įtampa, visur kaupiasi pyktis. Švietimo sistema ardoma, o kai jauni žmonės nori pasisakyti, jų niekas negirdi“, – sakė Gobert.

  • Nausėda sukvietė „Lietuvos galia“ bendruomenę: beveik 600 iniciatyvų ir naujos konkurso nominacijos

    Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje subūrė „Lietuvos galia“ bendruomenės atstovus į gerosios praktikos renginį „Poveikio matavimas“. Susitikime aptarta, kaip iniciatyvos gali aiškiau įrodyti kuriamą naudą visuomenei ir efektyviau planuoti darbus.

    Prezidentūra skelbia, kad penkmetį mininti „Lietuvos galia“ bendruomenė šiuo metu vienija beveik 600 iniciatyvų Lietuvoje ir užsienyje. Pasak organizatorių, projektai apima socialines veiklas, savanorystę, inovacijas ir aplinkai palankias idėjas, o pavyzdžiai yra pasklidę per skirtingas savivaldybes.

    Renginyje daug dėmesio skirta socialinio poveikio vertinimui, kuris nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms tampa vis svarbesnis ieškant finansavimo bei partnerių. Praktikoje tai reiškia aiškesnius tikslus, matuojamus rezultatus ir skaidresnį atsiskaitymą, kai vertinami ne tik atlikti darbai, bet ir realūs pokyčiai žmonių gyvenime.

    „Norint, kad geros idėjos augtų, neužtenka vien entuziazmo – reikia ir aiškiai suprasti, kokį poveikį jos sukuria“, – sakė renginyje Prezidentūros atstovai.

    Patirtimi ir pavyzdžiais dalijosi iniciatyvų „Vaikų svajonės“, „Dovanok vyšnią mažai širdelei“, „Solidarumo kava“, „Darom Lietuvą žalią – Kuršių nerijos miškų atsodinimas ir išsaugojimas“ bei Panevėžio socialinių pokyčių centro atstovai. Pranešimus taip pat skaitė Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentė Ieva Adomaitytė-Subačienė ir Vilniaus universiteto Geomokslų instituto dėstytojas Erikas Lukas Dvilevičius, prisidedantis prie Nacionalinio savanorystės standarto kūrimo.

    Penkerių metų sukakties proga renginyje pristatytas floristinis kilimas, kurį sukūrė Mitkaičių kaimo bendruomenė, įvardijama kaip viena iš „Lietuvos galios“ konkurso laureačių. Organizatorių teigimu, kūrinys tapo simboliniu bendruomeniškumo ir savanorystės įvertinimu.

    Šiemet taip pat tęsiamas kasmetinis „Lietuvos galios“ konkursas, kuriame vyksta viešas balsavimas. Konkursas papildytas dviem naujomis nominacijomis – „Auganti Lietuva“ ir „Visuomenės balsas“, o po balsavimo ir komisijų vertinimo planuojama išrinkti 14 laureatų.

    Projektas „Lietuvos galia“ apibrėžia keturias kryptis – žalią, stiprią, teisingą ir inovatyvią Lietuvą. Prezidentūra kviečia prie bendruomenės jungtis piliečius, bendruomenes, visuomeninius judėjimus ir nevyriausybines organizacijas, registruojant savo iniciatyvas projekto platformoje.

  • „Ignitis ON“ Utenoje atidarė 400 kW įkrovimo parką: aštuoni taškai ir speciali kaina

    Utenoje, Kauno gatvėje, „Ignitis ON“ atidarė naują itin greito elektromobilių įkrovimo parką. Čia įrengti aštuoni iki 400 kW galios įkrovimo taškai, todėl vienu metu galės krautis aštuoni elektromobiliai.

    Naujoji vieta orientuota tiek į Utenos gyventojus, tiek į per miestą vykstančius vairuotojus. Parkas patogiai pasiekiamas keliaujantiems Panevėžio, Molėtų, Vilniaus ar Zarasų kryptimis, o greta esanti infrastruktūra leidžia įkrovimą derinti su apsipirkimu ar poilsiu.

    „Plečiant įkrovimo tinklą svarbu, kad itin greitas įkrovimas būtų prieinamas ne tik didžiuosiuose miestuose ar pagrindinėse magistralėse. Utena yra svarbus susisiekimo taškas, todėl naujasis parkas papildys įkrovimo infrastruktūrą tiek vietos gyventojams, tiek keliaujantiems per regioną“, – sakė „Ignitis ON“ vadovas Eimantas Balta.

    Iki 400 kW galia yra viena didžiausių viešajame tinkle, tačiau reali įkrovimo sparta priklauso nuo automobilio techninių galimybių. Įtakos turi baterijos įkrovos lygis, jos temperatūra, aplinkos sąlygos ir konkreti įkrovimo kreivė, todėl skirtingi modeliai tą patį įkroviklį išnaudoja nevienodai.

    Vairuotojai įkrovimo vietą gali rasti „Ignitis ON“ programėlėje, joje matomas jungčių užimtumas, galima pradėti ar sustabdyti įkrovimą ir atsiskaityti. Suderinamiems elektromobiliams siūloma ir „Autocharge“ funkcija, kai įkrovimas pradedamas automatiškai prijungus laidą.

    Atidarymo proga naujojoje Utenos vietoje taikoma speciali 0,29 euro už kilovatvalandę kaina. Tikslias kainos taikymo sąlygas vairuotojai kviečiami pasitikrinti „Ignitis ON“ programėlėje, nes jos gali kisti pagal laikotarpį ar vietą.

    „Ignitis ON“ nurodo nuosekliai plečianti viešojo greitojo įkrovimo tinklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendrovės teigimu, tinklas šiuo metu dengia 98 proc. Lietuvos teritorijos ir 94 proc. Baltijos šalių teritorijos, todėl įkrovimo vietos turėtų būti lengvai pasiekiamos tiek kasdienėse, tiek ilgesnėse kelionėse.

    Pastaraisiais metais rinkoje ryškėja tendencija įrengti daugiau didelės galios taškų regionuose ir prie svarbių kelių mazgų, kad mažėtų spūstys ir trumpėtų sustojimų laikas. Tokių parkų plėtra taip pat svarbi didėjant elektromobilių skaičiui ir augant poreikiui patikimam viešajam įkrovimui ne tik didmiesčiuose.

  • Alytuje atidarytas 5 mln. eurų taikomųjų tyrimų centras: ką jis pakeis Pietų Lietuvoje?

    Alytuje duris atvėrė Kauno kolegijos Maisto ir sveikos gyvensenos ekscelencijos centro „FoodHealth“ taikomųjų mokslinių tyrimų centras. Į infrastruktūrą investuota daugiau nei 5 mln. eurų, o projektas siejamas su regiono mokslo ir inovacijų stiprinimu.

    Naujajame centre įrengta apie 800 kvadratinių metrų žaliųjų inovacijų erdvė ir laboratorijų kompleksas, skirtas tyrimams nuo žaliavos auginimo iki produktų kūrimo. Tokia integruota grandinė turėtų sutrumpinti kelią nuo idėjos iki praktikoje pritaikomo sprendimo verslui ir viešajam sektoriui.

    Atidaryme dalyvavo prezidento patarėjas dr. Saulius Olencevičius, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Regina Valutytė bei Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis. Pasak renginio dalyvių, projektas vertinamas kaip reikšmingas postūmis Pietų Lietuvos taikomųjų tyrimų ekosistemai.

    Regionui svarbi mokslo infrastruktūra

    Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas pabrėžė, kad centro atsiradimas yra susijęs su aukštojo mokslo sistemos pokyčiais ir siekiu stiprinti regionus. Jo teigimu, didesnės tyrimų apimtys ir nauja infrastruktūra atveria galimybių plėsti kolegijos vaidmenį sprendžiant regiono ekonomikos ir viešųjų paslaugų iššūkius.

    „Šiandien matome, kad sustiprėjo ne tik regionas, bet ir pati Kauno kolegija, jos mokslinių tyrimų potencialas bei galimybės“, – sakė dr. Andrius Brusokas.

    Tokio tipo centrai Lietuvoje vis dažniau orientuojami į taikomąją mokslinę veiklą, kai tyrimų rezultatai tiesiogiai pritaikomi kuriant produktus, technologijas ar procesus. Tai ypač aktualu maisto inovacijų ir sveikatos srityse, kur auga paklausa funkciniams produktams, tvariai gamybai ir duomenimis grįstiems sprendimams.

    „FoodHealth“ jungia tyrimus ir kūrimą

    Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai, projekto vadovė dr. Inga Stravinskienė akcentavo, kad vien tik kurti žinias nebepakanka. Jos teigimu, didžiausia vertė atsiranda tuomet, kai skirtingos kompetencijos sujungiamos ir paverčiamos aiškiais sprendimais, turinčiais apčiuopiamą poveikį.

    „Siekiame, kad mokslo pažanga taptų visuomenės pažanga“, – sakė dr. Inga Stravinskienė.

    Centro veikla apims augalų auginimą kontroliuojamoje aplinkoje, tyrimus laboratorijose ir naujų produktų kūrimą. Planuojama vykdyti mikrobiologinius, genetinius, molekulinius, chromatografinius ir cheminius tyrimus, taip pat vertinti bioaktyviąsias savybes, kurios svarbios kuriant sveikatai palankesnius produktus.

    DI ir skaitmenizacija maisto inovacijose

    Centre numatoma plėtoti skaitmenizacijos sprendimus ir DI taikymą, kad tyrimai būtų spartesni ir tikslesni, o sprendimai lengviau perkelti į gamybą. Praktikoje tai gali reikšti efektyvesnį eksperimentų planavimą, duomenų analizę, auginimo sąlygų optimizavimą ir kokybės parametrų prognozavimą.

    Projektas įgyvendintas pasitelkiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės finansavimą. Kauno kolegija kviečia bendradarbiauti akademinius, socialinius ir verslo partnerius, kad centro infrastruktūra būtų maksimaliai išnaudota kuriant naujus produktus, technologijas ir tyrimų paslaugas.

  • NŽT įspėja savivaldybes: šios klaidos su valstybine žeme kartojasi ir brangiai kainuoja

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) savivaldybių atstovams surengė seminarą apie valstybinės žemės valdymą ir kontrolę. Daugiausia dėmesio skirta pasikartojantiems, iš pirmo žvilgsnio mažareikšmiams pažeidimams, kurie vėliau komplikuoja sandorius ir didina ginčų riziką.

    NŽT pabrėžė, kad savivaldybėms, tapusioms valstybinės žemės patikėtinėmis, neužtenka formaliai parengti dokumentų. Praktikoje klaidos kartojasi, todėl net ir gavus teigiamą išvadą svarbu ištaisyti nurodytus neatitikimus ir jų neperkelti į kitus projektus.

    Dažniausios klaidos sandoriuose

    Kaip akcentuota seminare, NŽT dažniausiai pastebi neaiškiai apibrėžtas sklypo naudojimo paskirties ar naudojimo būdo keitimo galimybes. Taip pat pasitaiko nepakankamai tiksliai įvertinamos statybų ar rekonstravimo sąlygos valstybinėje žemėje, o tai vėliau tampa pagrindu skundams ir sprendimų peržiūrai.

    Kita pasikartojanti problema – nepakankamai pagrįstas išnuomojamo sklypo dydis ir ne iki galo aiškios nuomos sutarties pratęsimo ar subnuomos sąlygos. NŽT primena, kad miglotos formuluotės ypač jautrios viešojo intereso požiūriu, nes palieka erdvės skirtingoms interpretacijoms.

    Panaudos kontrolė nesibaigia sutartimi

    NŽT atkreipė dėmesį į valstybinės žemės panaudos sutarčių priežiūrą, kuri išlieka savivaldybių atsakomybė ir po sutarties pasirašymo. Savivaldybės turi reguliariai tikrinti, ar panaudos gavėjai laikosi sąlygų, o nustačius pažeidimus taikyti teisės aktuose numatytas priemones.

    Ypatingas dėmesys skirtas situacijoms, kai panaudos pagrindais gauti sklypai statiniams eksploatuoti vėliau faktiškai aptarnauja komercinę veiklą. Tokiais atvejais kyla rizika, kad valstybinė žemė naudojama verslui, tačiau už ją nemokamas žemės nuomos mokestis, todėl svarbu laiku identifikuoti pažeidimus ir, jei reikia, inicijuoti sutarties nutraukimą.

    Keičiasi metodika ir procesai

    Savivaldybėms pristatyti metodikos pakeitimai, susiję su kitos paskirties valstybinės žemės sklypų administravimu, kai pardavimas ar nuoma vyksta ne aukciono būdu. Daug klausimų kelia sklypų dalių nustatymas situacijose, kai viename sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai, todėl akcentuota tinkama suinteresuotų asmenų informavimo tvarka.

    Taip pat aptarti sutikimų statyti valstybinėje žemėje išdavimo aspektai, kai būtina įsitikinti, ar pateikti visi reikiami dokumentai ir suderinimai. NŽT pabrėžė, kad tai ypač aktualu saugomose teritorijose, kultūros paveldo objektų teritorijose ar jų apsaugos zonose, kur papildomi reikalavimai dažnai lemia sprendimų teisėtumą.

    NŽT paragino aktyviau naudotis Žemės informacine sistema, nes ji leidžia greičiau rengti sandorių projektus, sekti prašymų nagrinėjimo eigą ir mažinti administracinę naštą. Kartu pristatyta ir supaprastinta archyvinių dokumentų kopijų gavimo tvarka savivaldybėms, kai dokumentai užsakomi elektronine paraiška ir dažniausiai pateikiami per 2–5 darbo dienas.

    Platesniame kontekste NŽT primena, kad valstybinės žemės valdymo srityje keliami skaidrumo ir kontrolės lūkesčiai nuosekliai auga. Tarnybos teigimu, praktinė metodinė pagalba ir vienodesni standartai turėtų mažinti nepagrįstų sprendimų riziką, ypač savivaldybėms perimant vis daugiau funkcijų.