CP v2

Blog

  • Kaune atveria Charkivo kasdienybę: paroda „Kultūros frontas“ parodys, kaip Ukraina kuria po sirenomis

    Kaune atidaroma lauko paroda „Kultūros frontas“, kviečianti pažvelgti į Ukrainos miesto Charkivo kasdienybę karo sąlygomis. Ekspozicija įrengiama Laisvės alėjoje, greta Kauno miesto savivaldybės, ir bus atvira daugiau nei mėnesį.

    Paroda sutampa su Ukrainos rašto ir kalbos bei Visos Ukrainos kultūros darbuotojų ir liaudies meno meistrų dienos minėjimu. Jos centre – fotografo Vasyl Holosnyi užfiksuoti vaizdai ir charkiviečių liudijimai apie tai, kaip miestas gyvena, kai saugumas tampa trapia kasdienybės dalimi.

    Miestų partnerystė ir solidarumas

    Charkivas yra vienas didžiausių Ukrainos miestų, nuolat patiriantis karines grėsmes ir apšaudymus. Tokiose aplinkybėse ypač svarbios tampa ne tik gelbėjimosi priemonės, bet ir bendruomenę telkiantys ryšiai, leidžiantys miestui išlaikyti funkcionuojančias paslaugas bei viešąjį gyvenimą.

    Kauną ir Charkivą sieja maždaug ketvirtį amžiaus trunkanti partnerystė, kuri karo metu įgauna papildomą prasmę. Paroda Kaune pristatoma kaip solidarumo gestas, primenantis, kad parama Ukrainai gali būti ne vien materialinė, bet ir kultūrinė bei informacinė.

    Kai kultūra persikelia po žeme

    Parodoje akcentuojama, kad Charkive kultūrinis gyvenimas nenutrūko, nors dažnai turi prisitaikyti prie realybės, kai dalis veiklų persikelia į saugesnes erdves. Požeminės vietos, įskaitant metro infrastruktūrą, karo metu tapo slėptuve ir laikina erdve mokymuisi, bendravimui bei kūrybai.

    Fotografijose ir pasakojimuose matomi ne vien karo ženklai, bet ir žmonės, bandantys išsaugoti normalumo pojūtį. Menininkai, mokytojai, studentai, šeimos ir vaikai ieško būdų tęsti kasdienę rutiną, o kultūra čia veikia kaip tapatybės ir bendrystės atrama.

    Kodėl tokios istorijos svarbios

    Pastaraisiais metais tarptautinės organizacijos ne kartą pabrėžė, kad kultūros paveldo ir kultūrinio gyvenimo apsauga karo metu yra neatsiejama nuo visuomenės atsparumo. Kai taikomasi į istorines vietas, muziejus, bibliotekas ar archyvus, kartu siekiama palaužti ir bendruomenės atmintį.

    Paroda Kaune šią temą priartina per asmeninius pasakojimus: kaip žmonės kuria, mokosi ir padeda vieni kitiems, net kai kasdien tenka reaguoti į pavojų. Ekspozicija primena, kad kultūra karo metu tampa ne prabanga, o priemone išlaikyti ryšį su gyvenimu ir ateitimi.

    Parodą galima apžiūrėti Laisvės alėjoje prie Kauno miesto savivaldybės. Organizatoriai taip pat ragina prisidėti prie Ukrainą remiančių iniciatyvų pasirenkant konkrečius ir atsakingus pagalbos būdus.

  • Vėjas verčia medžius ant kelių: „Kelių priežiūra“ perspėja vairuotojus ir prašo pranešti apie kliūtis

    Stiprus vėjas keičia situaciją valstybinės reikšmės keliuose: kai kur ant važiuojamosios dalies krenta nulūžusios šakos, o nuvirtę medžiai gali visiškai užblokuoti eismą. Bendrovės „Kelių priežiūra“ komandos praneša jau dirbančios šalindamos vėjo padarinius ir ragina vairuotojus išlikti ypač budrius.

    Pasak kelininkų, didžiausia rizika kyla miškinguose ruožuose ir atvirose vietovėse, kur gūsiai staigiai pakeičia automobilio stabilumą. Net ir nedidelė šaka gali tapti pavojinga kliūtimi, ypač tamsiuoju paros metu ar esant prastesniam matomumui.

    „Kelių priežiūros“ specialistai nuolat stebi situaciją, o regionų padaliniai reaguoja į pranešimus apie kliūtis, pavojingas pažaidas ar staiga pablogėjusias eismo sąlygas. Kintant orams, operatyvus reagavimas tampa kritiškai svarbus, nes naujų kliūčių gali atsirasti per kelias minutes.

    Vairuotojams patariama pasirinkti saugų greitį, laikytis didesnio atstumo, vengti staigių manevrų ir atidžiai stebėti kelkraščius, ypač ten, kur šalia auga seni ar pavojingai pasvirę medžiai. Jei kelyje pastebima kliūtis, rekomenduojama nebandyti jos šalinti patiems, jei tai kelia riziką, o apie situaciją pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Apie pavojingas kliūtis valstybinės reikšmės keliuose gyventojai gali informuoti „Kelių priežiūrą“ trumpuoju numeriu 1801 arba telefonu +370 3 778 8001. Taip pat galima užpildyti pranešimo formą bendrovės interneto svetainėje arba pažymėti kliūtį navigacijos programėlėje „Waze“, kad informacija kuo greičiau pasiektų kelininkų informacinę sistemą.

  • Anglies kainos prieš žiemą šauna į viršų: sandėliuose daugėja trūkumų, išauga ir pristatymo kaina

    Artėjant šildymo sezonui Lenkijoje ryškėja tendencija: anglies kainos kyla, o dalies populiariausių frakcijų sandėliuose ima trūkti. Skirtumai tarp pirkimo „prie šaltinio“ ir privačių prekybininkų kainų išlieka dideli, o galutinę sumą dažnai padidina pristatymas.

    Viešai skelbiamais duomenimis, smulkesnės frakcijos anglis (vadinamasis „groszek“) gali kainuoti maždaug nuo 300 eurų už toną, tačiau privačiuose sandėliuose kaina neretai artėja prie 580 eurų už toną. Panašūs kainų skirtumai fiksuojami ir perkant „orzech“ tipo anglį, todėl pirkėjai vis dažniau lygina ne tik kainą, bet ir prieinamumą.

    Prekybininkai atkreipia dėmesį, kad pigiausia anglis dažniausiai siūloma tiesiogiai kasyklose, tačiau tai dar nereiškia mažiausių išlaidų. Pirkėjui tenka pasirūpinti logistika, o transporto kaina rudenį linkusi augti dėl didesnio užsakymų skaičiaus ir brangesnių degalų.

    Kur anglis dingsta greičiausiai?

    Rinkos dalyviai pastebi, kad pirmiausia praretėja vidutinės ir stambesnės frakcijos, kurios dažnai pasirenkamos individualiuose ūkiuose. Kai pasiūla sandėliuose mažėja, kainos tampa jautresnės bet kokiems sutrikimams: užtenka kelių dienų aktyvesnio pirkimo ir kainodara persitvarko į aukštesnį lygį.

    „Sandėliuose jau trūksta stambesnių ir vidutinių frakcijų, o ten, kur jų dar yra, kaina kyla beveik kasdien“, – sakė profesinių sąjungų lyderis Boguslavas Ziętekas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose pirkėjai dažnai permoka ne todėl, kad rinka „staiga pabrango“, o todėl, kad sprendimą atideda iki paskutinės minutės. Artėjant žiemai didėja tiek paklausa, tiek spaudimas tiekimo grandinei, todėl ilgėja pristatymo terminai ir atsiranda daugiau „išparduota“ atvejų.

    Norint objektyviai palyginti pasiūlymus, rekomenduojama vertinti ne tik kainą už toną, bet ir šilumingumą, frakciją bei realią pristatymo kainą iki namų. Praktikoje pigiausias pasiūlymas kasykloje gali tapti brangesnis už sandėlio kainą, jei transportas tolimas arba užsakomas piko metu.

  • „Atlas“ plečia gamybą Lenkijoje: 31 mln. eurų naujai gamyklai ir konkurento fabriko perėmimas

    Statybinių medžiagų gamintoja „Atlas“ pradėjo vieną didžiausių pastarųjų metų plėtros projektų Lenkijoje: statoma nauja gamykla Dombrovos Gurničos mieste, o kartu užbaigiamos procedūros perimant dažų ir lakų gamyklą Debicoje. Bendrovė siekia padidinti gamybos apimtis ir sustiprinti pozicijas tiek vidaus rinkoje, tiek eksporte.

    Naujos gamyklos projektas vystomas greta „Atlas“ objekto, veikiančio šiame mieste nuo 1999 metų. Pasak bendrovės, tai leis efektyviau išnaudoti esamą infrastruktūrą, sutrumpinti tiekimo grandinę ir greičiau didinti gamybos pajėgumus.

    31 mln. eurų projektas Silezijoje

    Skelbiama, kad vien statybos darbų vertė sieks apie 12 mln. eurų, o bendra investicija Dombrovoje Gurničoje turėtų sudaryti apie 31 mln. eurų. Statybų rangovu pasirinkta Lenkijos įmonė „Erbud“, o darbų pabaiga numatyta 2027 metų lapkričio mėnesį.

    Naujoji gamykla bus pritaikyta vandens pagrindo polimerinių dervų dispersijų produktams: tinkams, fasadiniams dažams, paruoštoms glaistymo masėms ir gruntams. Įmonė pabrėžia, kad gamyba ir sandėliavimas planuojami maksimaliai automatizuoti, o pajėgumai turėtų beveik padvigubinti dabartines „Atlas“ galimybes šioje produktų grupėje.

    Debicos gamykla pereina „Atlas“ žinion

    Lygiagrečiai „Atlas“ užbaigia sandorį dėl Debicos dažų ir lakų gamyklos, kuri anksčiau buvo žinoma kaip „Polifarb Dębica“. Pastaraisiais metais objektas priklausė „PPG“ grupei, o įsigijimo suma neatskleidžiama dėl komercinės paslapties.

    Pagal susitarimą, „PPG“ gamykla naudosis iki 2027 metų kovo pabaigos, o nuo 2027 metų balandžio 1 dienos „Atlas“ perims visą gamybinę ir sandėliavimo infrastruktūrą. Tuomet planuojama pradėti modernizavimo ir investicinius darbus, kad objektas būtų pritaikytas naujo savininko gamybos poreikiams.

    Kodėl statybinės chemijos gamyba auga?

    „Atlas“ teigimu, abu projektai yra atsakas į augantį statybinės chemijos produktų poreikį ir siekį užtikrinti stabilesnį tiekimą. Rinkoje vis didesnę reikšmę įgyja paruošti naudoti mišiniai ir vandens pagrindo produktai, kurių paklausa paprastai auga tiek dėl renovacijos, tiek dėl naujos statybos ciklų.

    Įmonė taip pat akcentuoja eksporto tikslus: stiprinti pardavimus Vidurio ir Rytų Europoje bei Balkanų regione. Plėtra dviejose skirtingose Lenkijos vietose leidžia geriau paskirstyti gamybą, sumažinti logistikos sąnaudas ir turėti didesnį atsparumą tiekimo sutrikimams.

    „Rinkos tendencijos rodo poreikį stiprinti mūsų grupės gamybos pajėgumus dispersinių produktų segmente. Debicos gamyklos įsigijimas ir didelė nauja investicija Dombrovoje Gurničoje kuria tvirtesnį pagrindą tolimesniam augimui“, – sakė „Atlas“ grupės vadovas Paweł Kisiel.

    Pasak jo, svarbi ir gamybos diversifikacija, kuri leidžia lankščiau reaguoti į paklausos svyravimus, o kartu tampa savotiška „draudimo polisu“ neapibrėžtumo laikotarpiais. „Atlas“ tikisi, kad padidintos apimtys ir modernesnė gamyba leis išlaikyti konkurencingumą regione, kuriame statybinių medžiagų rinka pastaraisiais metais patyrė tiek pakilimų, tiek sulėtėjimų.

  • Naujas Dezinformacijos centro vaidmuo rinkimuose 2027 metais: valdžia žada mažinti melagienas iki minimumo

    Centras turės saugoti rinkimų procesą

    Lenkijos vyriausybė nurodo, kad naujai įsteigtas Kovos su dezinformacija centras bus įtrauktas į 2027 metais vyksiančių parlamento rinkimų apsaugą. Tikslas – sumažinti bandymus diskredituoti rinkimų procesą ir pasitikėjimą juo iki minimalaus lygio.

    Apie tai, atsakydamas į parlamentarų klausimus, kalbėjo vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis. Jo teigimu, rinkimų laikotarpiu dezinformacijos spaudimas tik didės, todėl institucijos rengia iš anksto suderintą atsaką.

    Planuojama programa „Saugūs rinkimai 2027“

    Ministro teigimu, 2027 metais planuojama įgyvendinti kompleksinę programą „Saugūs rinkimai 2027“. Ji turėtų tęsti ankstesnes priemones, nukreiptas į informacinės erdvės stebėseną, koordinuotų atakų atpažinimą ir reagavimą į klaidinančias kampanijas.

    Numatoma, kad programa apims ne tik melagingų naratyvų fiksavimą, bet ir bandymų kelti abejones balsavimo skaidrumu monitoringą. Akcentuojama, kad rizikos kyla tiek iš vietinių, tiek iš išorės veikėjų, o metodai tampa vis labiau koordinuoti.

    24 tūkst. incidentų ir tūkstančiai paskyrų

    Skaitmeninimo ministerija primena, kad 2025 metais per rinkiminį laikotarpį buvo fiksuota apie 24 000 su dezinformacija susijusių incidentų. Dalis jų esą buvo perduota skaitmeninių platformų administratoriams, tačiau ne visais atvejais rekomendacijos buvo įgyvendintos ir klaidinantis turinys pašalintas.

    Anot K. Gawkowskio, tuo pačiu laikotarpiu pašalinta apie 16 000 dezinformaciją platinusių paskyrų. Vis dėlto pabrėžiama, kad iki 2027 metų iššūkių mastas gali augti, ypač atsižvelgiant į greitą turinio kūrimą ir sklaidą internete.

    Bendradarbiavimas su rinkimų institucijomis

    Vyriausybė teigia, kad centras glaudžiai bendradarbiaus su Valstybine rinkimų komisija ir kitomis už valstybės saugumą atsakingomis institucijomis. Bendradarbiavimas turėtų būti paremtas nuolatine informacijos apykaita ir operatyviu įspėjimu apie naujas manipuliacijas.

    Institucijoms žadama teikti aktualią informaciją apie plintančias dezinformacijos kampanijas, klaidinančias žinutes ir koordinuotus bandymus trikdyti informacinę erdvę. Taip pat akcentuojama, kad prevencija ir greitas reagavimas laikomi esminiais rinkimų patikimumo elementais.

    „Norime pasiekti situaciją, kad piliečių pasitikėjimo rinkimų procesu menkinimas būtų praktiškai sumažintas iki nulio“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Nors konkrečios techninės priemonės ir teisiniai įrankiai dar nėra detalizuoti, kryptis aiški: vyriausybė siekia centralizuoti reagavimą į informacines atakas. Toks modelis vis dažniau taikomas Europoje, ypač augant koordinuotų kampanijų ir automatizuoto turinio kiekiui, įskaitant DI generuojamas žinutes.

  • Artėjantis uraganas gali stabdyti JAV pakrantės rafinerijas: ką tai reikštų degalų kainoms

    Rafinerijoms gresia sutrikimai

    JAV link Meksikos įlankos artėjantis uraganas gali laikinai sutrikdyti pakrantės naftos gavybą ir rafinavimo darbus, skelbė CNN. Energetikos rinka į tai reaguoja jautriai, nes dalis infrastruktūros telkiasi būtent šiame regione.

    Didžiausia rizika kyla ne tik dėl audros vėjų, bet ir dėl priverstinių darbuotojų evakuacijų, uostų uždarymų bei elektros tiekimo trikdžių. Net ir trumpi sustabdymai gali paveikti benzino, dyzelino ir reaktyvinių degalų gamybos apimtis.

    Kodėl momentas ypač nepalankus?

    CNN cituoti rinkos analitikai atkreipė dėmesį, kad JAV perdirbimo sektorius pastaruoju metu dirbo dideliu pajėgumu, siekdamas kompensuoti geopolitinių įtampų sukeltus tiekimo svyravimus. Tokiu laikotarpiu bet koks papildomas trikdis tampa skausmingesnis, nes sistemoje lieka mažiau atsarginių pajėgumų.

    Prie spaudimo prisideda ir sumažėję strateginiai naftos rezervai. Pasak CNN, JAV strateginėse atsargose buvo likę apie 280 milijonų barelių, o tai yra žemiausi lygiai nuo 1982 metų, todėl galimybės greitai „amortizuoti“ tiekimo šoką yra ribotesnės.

    Ką daro naftos bendrovės?

    Didžiosios naftos bendrovės, įskaitant „Shell“, „Chevron“ ir „BP“, prevenciškai ėmėsi veiksmų Meksikos įlankoje: evakavo dalį personalo iš jūrinių platformų ir ribojo gavybą. Tokia praktika taikoma siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą ir sumažinti avarijų riziką.

    Rafinerijoms ir logistikai poveikis priklausys nuo uragano trajektorijos ir intensyvumo. CNN nurodė, kad prognozėse buvo aptariamas scenarijus, jog audra gali praeiti į rytus nuo Naujojo Orleano, o tai sumažintų smūgį svarbiausiems perdirbimo mazgams, tačiau rizika regione išlieka.

    „Smūgis gali ateiti pačiu blogiausiu momentu per maždaug 25 metus“, – CNN sakė rinkos analitikas Robertas Yawgeris.

    CNN taip pat citavo „Lipow Oil Associates“ vadovą Andy Lipową, kuris vertino, kad rafinerijos prognozuojamoje uragano zonoje sudaro reikšmingą JAV perdirbimo pajėgumų dalį. Jo teigimu, bent daliai gamyklų gali tekti mažinti perdirbimo tempus, o tai tiesiogiai mažina pagamintų degalų kiekį.

    Trumpuoju laikotarpiu tokios naujienos dažnai didina kainų svyravimus didmeninėje rinkoje, o poveikis vartotojams gali pasirodyti per kelias dienas ar savaites, priklausomai nuo sutrikimų masto ir trukmės. Galutinę įtaką degalų kainoms lemia ir tai, kaip greitai atnaujinamas darbas uostuose, vamzdynuose bei terminaluose.

  • Brangstant RAM lustams, „Samsung Electronics“ planuoja 2026 metais sumažinti išmaniųjų gamybą 20–30 proc.

    Kas paskatino sprendimą?

    „Samsung Electronics“ 2026 metais ketina mažinti išmaniųjų telefonų gamybos apimtis maždaug 20–30 proc., lyginant su ankstesniais planais. Pagrindinė priežastis – sparčiai brangstančios atminties mikroschemos, ypač LPDDR5X ir kitos RAM kategorijos komponentai.

    Pagal viešai minėtas projekcijas, vietoje maždaug 270 mln. įrenginių rinką gali pasiekti iki 70 mln. telefonų mažiau. Toks koregavimas rodo, kad gamintojas bando suvaldyti kaštus ir sumažinti nuostolių riziką masinėje telefonų gamyboje.

    Atminties kainos ir spaudimas maržoms

    Atminties kainų šuoliai paprastai greitai persikelia į visą tiekimo grandinę, nes RAM yra vienas svarbiausių šiuolaikinių telefonų komponentų. Brangstant RAM, gamintojams sudėtinga išlaikyti ankstesnes kainas, ypač vidutinės klasės segmentuose, kur pirkėjų jautrumas kainai yra didžiausias.

    Publikuotuose skaičiuose minima, kad vien per ketvirtį atminties pozicijų kainos galėjo augti labai smarkiai, o tai tiesiogiai mažina pelningumą. Dėl to „Samsung Electronics“ telefonų padalinys, remiantis cituotais vertinimais, vieną ketvirtį patyrė šimtų milijonų eurų masto nuostolių.

    Ką tai reiškia pirkėjams?

    Gamybos mažinimas dažnai sutampa su griežtesne modelių pasiūlos kontrole ir kainodaros peržiūra. Net jei flagmanų kainos didinamos nuosaikiai, realus poveikis dažnai labiau juntamas ten, kur svarbus kainos ir komplektacijos santykis: pirkėjai gali gauti mažiau atminties už tą pačią kainą arba susidurti su mažesnėmis nuolaidomis.

    Tekste minėta, kad dalis klientų gali nepriimti maždaug 30 proc. pabrangimo pigesniuose segmentuose. Tokia dinamika didina riziką, kad vartotojai rinksis alternatyvas, įskaitant agresyviai kainas valdantį Kinijos gamintojų pasiūlymą.

    Gamybos geografija ir konkurencijos rizika

    „Samsung Electronics“ reikšmingą dalį išmaniųjų telefonų surenka Vietname, o tokios gamyklos tradiciškai aptarnauja didelę pasaulinių pristatymų dalį. Mažinant dienos gamybos planus, trumpuoju laikotarpiu tai gali stabilizuoti sandėlių lygį, bet kartu apriboja lankstumą reaguoti į paklausos šuolius.

    Šis sprendimas laikomas jautriu ir dėl konkurencinės aplinkos: sumažėjusi pasiūla gali atverti daugiau vietos konkurentams, ypač regionuose, kur svarbi kaina ir greitas modelių atnaujinimas. Ilgainiui tai gali reikšti ne tik pardavimų, bet ir lojalumo praradimo riziką.

    Situacija taip pat pabrėžia platesnę tendenciją rinkoje: komponentų kainų ciklai vėl daro tiesioginę įtaką telefonų strategijoms, o gamintojams tenka rinktis tarp maržų apsaugos ir rinkos dalies išlaikymo. 2026 metais pirkėjai greičiausiai matys daugiau atsargumo gamybos planuose ir kainodaroje, ypač modeliuose su didesnės talpos RAM.

  • Mįslė išspręsta po 60 metų: mokslininkai nustatė, kas genetiškai paverčia kates oranžinėmis

    Mįslė išspręsta po 60 metų: mokslininkai nustatė, kas genetiškai paverčia kates oranžinėmis

    Kas paaiškėjo apie oranžines kates

    Oranžinis kailis – vienas atpažįstamiausių kačių bruožų, tačiau jo genetinė priežastis ilgą laiką išliko neaiški. Dabar dvi nepriklausomos mokslininkų komandos pateikė sutampančias išvadas, kurios paaiškina, kodėl ryškiai oranžinė spalva katėms pasireiškia kitaip nei dauguma kitų žinduolių kailio spalvų.

    Tyrėjai nustatė, kad oranžinę spalvą greičiausiai lemia DNR pokytis ne baltymus koduojančioje genomo dalyje, susijęs su geno Arhgap36 aktyvumo reguliavimu. Toks pokytis siejamas su gerokai didesniu šio geno aktyvumu tose odos ląstelėse, iš kurių auga oranžiniai plaukai.

    Kaip veikia X chromosoma

    Vienas svarbiausių atradimo elementų – tai, kad pokytis yra X chromosomoje. Būtent tai paaiškina seniai pastebėtą reiškinį: dauguma visiškai oranžinių kačių yra patinai, o patelėms dažniau pasitaiko margas kailis.

    Patinai turi vieną X chromosomą, todėl jei joje yra minėtas genetinis variantas, oranžinė spalva pasireiškia visame kailyje. Patelės turi dvi X chromosomas, o ankstyvoje raidoje kiekvienoje ląstelėje viena jų atsitiktinai „išjungiama“, todėl susidaro skirtingų spalvų plotai ir atsiranda vėžlio kiauto ar trispalviams katėms būdingas raštas.

    Ką rodo duomenys ir ką tai reiškia

    Viename iš tyrimų genetinis pokytis buvo aptiktas visoms analizuotoms oranžinėms katėms duomenų rinkinyje, apėmusiame 188 gyvūnus. Tyrėjai taip pat aprašė, kad oranžinių lopų srityse Arhgap36 raiška buvo daug kartų didesnė nei neoranžinėse odos srityse.

    Kita mokslininkų grupė priėjo prie tos pačios geno krypties ir pateikė paaiškinimą, kaip didesnis aktyvumas gali keisti pigmentų pusiausvyrą. Supaprastintai, mechanizmas nukreipia pigmentaciją nuo tamsesnių eumelanino atspalvių link rausvai gelsvų feomelanino atspalvių, todėl kailis tampa oranžinis.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šis atradimas nepatvirtina populiarių stereotipų apie oranžinių kačių elgseną ar intelektą. Turimi duomenys nerodo akivaizdžių neigiamų pasekmių sveikatai, o nustatytas poveikis, panašu, labiausiai susijęs su pigmentines ląsteles formuojančiais audiniais.

    Tyrimų rezultatai publikuoti mokslo žurnale Current Biology. Autorių teigimu, tai ne tik išsprendžia seną genetikos klausimą, bet ir suteikia daugiau žinių apie tai, kaip genų reguliacija lemia išvaizdos požymius bei kodėl vieni jų pasiskirsto skirtingai tarp lyčių.

  • „Poczta Polska“ skaitmenina paslaugas: e. siuntos jau viršijo 111 mln, žvalgosi į DI sprendimus

    E. įteikimai tampa kasdienybe

    Lenkijos valstybinė bendrovė „Poczta Polska“, kuri yra oficialus e. įteikimų sistemos operatorius, skelbia sparčiai augančius skaitmeninių siuntų srautus. Bendrovės duomenimis, per rugpjūtį e. sistemoje buvo išsiųsta daugiau kaip 100 mln siuntų, o bendras skaičius jau perkopė 111 mln.

    Ši statistika apima tiek visiškai skaitmeninius laiškus, tiek vadinamąsias hibridines siuntas, kai dalis proceso vyksta elektroniniu būdu, o pristatymas užbaigiamas tradiciškai. Bendrovė pabrėžia, kad e. įteikimai artimiausiu metu nepakeis visų popierinių laiškų, tačiau tampa vis svarbesne veiklos dalimi.

    Kodėl skaitmenizacija spartėja?

    Už IT ir skaitmeninę transformaciją atsakingas „Poczta Polska“ viceprezidentas Grzegorzas Latosińskis teigia, kad tikslas yra sukurti vieningą, vartotojui aiškią skaitmeninės komunikacijos strategiją. Pasak jo, įmonė nori išvengti situacijos, kai klientai priversti blaškytis tarp daugybės skirtingų kanalų.

    Papildomą postūmį skaitmeninių paslaugų plėtrai suteikia reguliaciniai pokyčiai: nuo spalio mėnesio visi verslo subjektai įpareigoti turėti elektroninių įteikimų adresą. Tai didina paklausą tiek pačiai sistemai, tiek su ja susijusioms paslaugoms.

    Kur bus investuojama?

    Pasak G. Latosińskio, bendrovė šiuo metu planuoja reikšmingą skaitmeninio segmento modernizaciją ir siekia mažinti atsilikimą nuo rinkos lyderių. Konkrečių investicijų sumų jis neįvardijo, pabrėždamas, kad jos bus skelbiamos kartu su viešaisiais pirkimais ir atrankomis.

    Tarp prioritetų įvardijami baziniai technologiniai sprendimai, įskaitant SD-WAN tipo tinklo infrastruktūrą, kuri turėtų supaprastinti duomenų valdymą ir sustiprinti ryšio saugumą. Kitas akcentas yra personalo valdymo sistemos atnaujinimas, nes „Poczta Polska“ dirba daugiau kaip 50 000 darbuotojų, o efektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas tampa kritiškai svarbus.

    DI planai: klientų aptarnavimas, logistika ir saugumas

    „Poczta Polska“ atvirai kalba ir apie dirbtinis intelektas taikymą. Vadovybė pabrėžia, kad organizacija pirmiausia turi pasirengti diegimui: darbuotojams negalima tiesiog suteikti įrankių, kurių jie nemokės naudoti arba kurie realiai nepalengvins kasdienių užduočių.

    Didžiausia trumpalaikė nauda, bendrovės vertinimu, galėtų būti klientų aptarnavime, kur daug procesų vis dar atliekama rankiniu būdu. Automatizavimas ir išmanus užklausų nukreipimas turėtų sutrumpinti aptarnavimo laiką ir pagerinti paslaugų kokybę.

    „Naudosime DI, bet su galva, apgalvotai. Tai neturi būti daroma vien dėl paties įspūdžio“, – sakė Grzegorzas Latosińskis.

    Logistikoje bendrovė mini tikslus mažinti nereikalingus siuntų tvarkymo etapus, tikslinti pristatymo procesus ir optimizuoti paštininkų bei kurjerių maršrutus. Kartu pabrėžiama, kad DI neturėtų virsti pertekliniu darbuotojų sekimu, o būti praktišku įrankiu greitesniam pristatymui.

    Dar viena kryptis yra kibernetinis saugumas: „Poczta Polska“ yra kritinės infrastruktūros dalis, todėl skaitmeninių paslaugų augimas didina ir grėsmių paviršių. Bendrovė praneša įkūrusi kibernetinio saugumo padalinį, tiesiogiai pavaldų už skaitmeninimą atsakingai vadovybei, o DI čia planuojamas taikyti taikliai, konkrečiuose scenarijuose.

    Akcentas vietiniams tiekėjams

    G. Latosińskis taip pat pabrėžė siekį saugumo sprendimus vystyti bendradarbiaujant pirmiausia su Lenkijos tiekėjais. Pasak jo, neseniai pasirašytas ketinimų protokolas dėl vietinės technologijos panaudojimo, o apie bandymų rezultatus bendrovė žada informuoti vėliau.

    Skaitmeniniuose projektuose reikšmingesnį vaidmenį turėtų atlikti ir dukterinė įmonė Envelo, kurią planuojama stiprinti kaip technologijų kompetencijų centrą. Bendrovės tikslas – kad Envelo padėtų realistiškai planuoti projektus, perimtų rinkos žinias ir palengvintų vidinių komandų krūvį.

    Įmonės mastas ir rezultatai

    „Poczta Polska“ yra didžiausias pašto operatorius Lenkijoje, valdoma valstybės. Bendrovė skelbia turinti apie 51 000 darbuotojų, kasdien aptarnaujanti apie 300 000 siuntų ir 3 mln laiškų, o jos tinklą sudaro daugiau kaip 7 500 padalinių.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad 2025 metais grynasis pelnas siekė apie 469 mln zlotų, tai yra maždaug 108 mln eurų. Įmonė pažymi, kad rezultatui reikšmingą įtaką turėjo gautos kompensacijos už universaliųjų paslaugų teikimo sąnaudas už 2023 ir 2024 metus.

    Nuo birželio 1 dienos „Poczta Polska“ vadovauja prezidentė Magdalena Gaj. Bendrovė pabrėžia, kad tolesnė skaitmeninė plėtra bus siejama su paslaugų kokybės gerinimu, infrastruktūros atnaujinimu ir atsargiai, praktiškai pagrįstu DI diegimu.

  • DHL vadovas apie Lenkiją: kodėl ji sparčiai laimi globalioje prekyboje ir ką keistų Portas Polska

    Lenkija vis dažniau įvardijama kaip laimėtoja

    Tarptautiniai logistikos lyderiai vis dažniau akcentuoja, kad Lenkija išnaudoja pasaulinės prekybos persitvarkymą ir tampa vienu svarbiausių prekių judėjimo centrų Europoje. Tai siejama ne tik su šalies geografija, bet ir su augančiu eksportu bei vis sudėtingesne vietos gamyba.

    DHL vadovai pristatydami naujausius duomenis apie prekybos srautus pabrėžė, kad nepaisant muitų, konfliktų ir geopolitinės įtampos, pasaulinė prekių prekyba išlieka augimo trajektorijoje. Prognozėse numatoma, kad iki 2029 metų vidutinis metinis augimas sieks apie 3,4 proc.

    DI bumas keičia prekybos kryptis

    Vienas ryškiausių pastarųjų metų veiksnių yra investicijų šuolis į dirbtinį intelektą ir jam reikalingą infrastruktūrą. Būtent su DI plėtra susijusios technologijos ir komponentai tampa vis didesne pasaulinės prekybos augimo dalimi, o didžiausi tempai fiksuojami Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione.

    Europoje prekyba taip pat auga, tačiau svarbiausia žinutė šiame kontekste yra Lenkijos rezultatai. DHL vertinimu, per pastarąjį dešimtmetį Lenkijos prekių prekyba augo kelis kartus sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis, o prognozės rodo, kad šis atotrūkis artimiausiais metais gali išlikti.

    Kuo paremta Lenkijos sėkmė?

    DHL atstovai augimą sieja su kelių veiksnių kombinacija: didėjančiomis užsienio investicijomis, gerėjančia transporto infrastruktūra ir stipriu ryšiu su Europos rinka. Svarbi ir struktūrinė ekonomikos transformacija, kai gamyba tampa vis labiau orientuota į aukštesnės pridėtinės vertės produktus.

    „Lenkija labai sąmoningai naudoja žmonių kompetencijas ir intelektinį kapitalą, kad gamintų vis labiau pažangius technologinius produktus“, – sakė DHL Express vadovas Johnas Pearsonas.

    Tokiai ekonomikos struktūrai ypač svarbios greitos ir prognozuojamos tiekimo grandinės, nes didėja aukštos vertės ir laiko atžvilgiu jautrių siuntų dalis. DHL pabrėžia, kad tai keičia ir logistikos paslaugų pobūdį: vis daugiau srautų reikalauja ne tik pajėgumų, bet ir kokybės, tikslumo bei patikimo tranzito per Europą.

    Portas Polska: daug potencialo, bet mažiau pažadų

    Atskirai aptariamas būsimo Portas Polska vaidmuo aviacijos krovinių rinkoje. DHL teigia dalyvaujanti darbinėse diskusijose dėl krovininės infrastruktūros planavimo, tačiau kol kas vengia konkrečių įsipareigojimų, nes projektas gali reikšti esminius tinklo pakeitimus.

    „Nuolat analizuojame savo tinklą ir esame atviri naujoms galimybėms, jei jos padeda klientams ir užtikrina paslaugų kokybę. Mūsų komanda Lenkijoje atidžiai stebės naujo oro uosto plėtrą ir vertins, kiek jis gali atitikti būsimus poreikius“, – sakė Johnas Pearsonas.

    DHL atstovai pabrėžia, kad tokio masto projektui reikėtų ne tik investicijų, bet ir procesų pertvarkymo keliuose objektuose, todėl galutiniai scenarijai dar modeliuojami. Tuo pačiu grupė skelbia dideles investicijas Vidurio ir Rytų Europoje iki 2030 metų, o Lenkija įvardijama kaip viena pagrindinių programos krypčių.