CP v2

Blog

  • Vyriausybė keičia kurortų taisykles: daugiau miestelių galės pretenduoti į statusą

    Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems pakeitimams, kuriais atnaujinami reikalavimai vietovėms, siekiančioms gauti kurorto ar kurortinės teritorijos statusą. Tikimasi, kad supaprastintos procedūros ir aiškesni kriterijai atvers kelią didesniam skaičiui savivaldybių vystyti turizmą ir pritraukti investicijas.

    Pakeitimai siejami su Lietuvos ekonomikos transformacijos planu „3i“, kuriame akcentuojamas regionų atotrūkio mažinimas ir tolygesnė plėtra. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pabrėžia, kad atnaujinti reikalavimai turėtų padėti savivaldybėms kryptingiau planuoti infrastruktūrą ir gerinti paslaugų kokybę kurortinėse vietovėse.

    „Priimtais pakeitimais sustiprinsime regionus, kuriuose planuojama kurortų ir kurortinių teritorijų plėtra. Jais suteikiama daugiau lankstumo savivaldybėms stiprinti turizmą ir modernizuoti esamą infrastruktūrą“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Lankstesnis požiūris į aplinkkelius

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su iki šiol taikytais aplinkkelių reikalavimais. Praktikoje jie dažnai tapdavo kliūtimi, ypač mažesnėms savivaldybėms, nes tokie projektai reikalauja didelių investicijų, ilgų planavimo procedūrų ir sudėtingų derinimų.

    Po pakeitimų aplinkkelių poreikis bus vertinamas lanksčiau tais atvejais, kai vietoves kerta valstybinės reikšmės keliai. Tai turėtų leisti realistiškiau atsižvelgti į konkrečios savivaldybės galimybes ir faktinius eismo srautus, kartu ieškant sprendimų, kaip užtikrinti saugumą ir mažinti triukšmą.

    Daugiau dėmesio patogiam judumui

    Atnaujintose nuostatose didesnis akcentas skiriamas infrastruktūrai, kuri realiai atliepia lankytojų poreikius. Numatoma daugiau dėmesio skirti pėsčiųjų ir dviračių takų, taip pat pažintinių maršrutų sistemai, kad kurortinės teritorijos būtų patogios tiek turistams, tiek vietos gyventojams.

    Svarbi kryptis – prieinamumas žmonėms su negalia, kad judėjimas ir paslaugos būtų kuo universalesnės. Toks požiūris atitinka ir platesnę Europos tendenciją kurortus vystyti kaip sveikatingumo, lėtojo turizmo ir kokybiško poilsio kryptis, kur svarbus ne tik apgyvendinimas, bet ir patogus susisiekimas vietoje.

    Aiškesni aplinkos kriterijai

    Kartu atsisakoma dalies nuostatų, kurios nebeatitiko šiandienos poreikių, ir pereinama prie aiškiau pamatuojamų kriterijų. Tarp jų išskiriami aplinkos oro kokybės, triukšmo ir elektromagnetinės taršos reikalavimai, kurie turėtų padėti objektyviau vertinti aplinkos sąlygas ir planuojamą plėtrą.

    Ministerija nurodo, kad rengiant pakeitimus dirbo tarpinstitucinė darbo grupė, į kurią įtraukti skirtingų sričių specialistai: nuo sveikatos ir aplinkos iki susisiekimo, teritorijų planavimo ir viešojo saugumo. Tai turėtų sumažinti riziką, kad reikalavimai būtų formalūs, bet nepraktiški, ir padėti suderinti interesus.

    Šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga. Kurortinių teritorijų statusą turi Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijos.

  • Žemę paėmė visuomenės poreikiams? Štai kada dar galite ją dirbti ir ką privalote žinoti

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad tam tikrais atvejais visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas dar gali būti laikinai naudojamas žemės ūkio veiklai. Tai aktualu situacijose, kai sklypas jau įregistruotas valstybės vardu, tačiau realūs infrastruktūros darbai dar nepradėti.

    Dažniausiai žemė visuomenės poreikiams paimama kelių, geležinkelių, elektros tinklų ar kitos infrastruktūros projektams. Kol projektas pereina parengiamuosius etapus, buvęs sklypo savininkas ar teisėtas naudotojas gali kreiptis dėl laikino naudojimo, kad žemė neliktų apleista.

    Laikinai naudotis gali buvęs savininkas arba teisėtas naudotojas, kurio nuomos, panaudos ar kita naudojimosi teisę suteikianti sutartis buvo nutraukta dėl paėmimo visuomenės poreikiams. Ši galimybė taikoma ne tik dideliems projektams, pavyzdžiui, „Rail Baltica“, bet ir kitiems infrastruktūros atvejams.

    Laikinas naudojimas turi aiškią pabaigą ir negali virsti nuolatiniu. Sklypu paprastai leidžiama naudotis iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo arba iki kito projektą įgyvendinančios institucijos nurodyto termino, o jam pasibaigus sklypas turi būti atlaisvintas.

    Svarbu, kad tokia žemė gali būti naudojama tik žemės ūkio veiklai, jos negalima perduoti kitiems asmenims ar naudoti kitai paskirčiai. Naudotojas privalo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, netrukdyti matavimams, tyrinėjimams ar kitiems parengiamiesiems darbams, taip pat mokėti žemės nuomos mokestį Vyriausybės nustatyta tvarka.

    Kaip pateikti prašymą NŽT

    Norint gauti teisę laikinai naudotis visuomenės poreikiams paimtu sklypu, NŽT reikia pateikti nustatytos formos prašymą. Gavusi prašymą, NŽT galimybę derina su projektą įgyvendinančia institucija, kuri įvertina, iki kada sklypą galima naudoti nekenkiant projekto eigai.

    Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu per Elektroninius valdžios vartus arba per sistemą „E. pristatymas“. Taip pat galima pateikti elektroniniu paštu, tačiau dokumentas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pasirašytas ranka ir nuskenuotas.

    Norintys prašymą pateikti ne elektroniniu būdu, gali jį išsiųsti paštu arba pristatyti atvykę į NŽT klientų aptarnavimo padalinius. NŽT atkreipia dėmesį, kad planuojant vizitą dažnai patogiau užsiregistruoti iš anksto, kad nereikėtų laukti eilėje.

  • Aleksote – šuolis vaikų ugdyme: po rekonstrukcijos „Medeina“ atvėrė dvi atnaujintas erdves

    Aleksote nauji mokslo metai prasidėjo su ryškiais pokyčiais – po rekonstrukcijos duris atvėrė du mokyklos-darželio „Medeina“ padaliniai M. Yčo ir Dvarų gatvėse. Viename padalinyje įsikūrė pradinė mokykla, kitame – gerokai išplėstas lopšelis-darželis, galintis priimti kelis kartus daugiau vaikų.

    Atnaujintos erdvės atvertos simboliškai – kartu su mokslo metų pradžia. Pirmąją dieną bendruomenę pasitiko šventinė programa, o vaikai su tėvais turėjo progą susipažinti su pasikeitusia aplinka ir naujomis ugdymo galimybėmis.

    Nauja aplinka pradinukams

    M. Yčo gatvės padalinyje mokslo metus pradėjo 12 pradinių klasių. Įrengtos šiuolaikiškos mokymosi erdvės, numatyti specialistų kabinetai, sporto ir poilsio zonos, taip pat sprendimai, skirti didesniam saugumui ir patogumui kasdienėje veikloje.

    Pastatas pritaikytas žmonėms su negalia, atnaujintos bendrosios erdvės, valgykla ir infrastruktūra. Ugdymo aplinka papildyta praktiškais sprendimais, padedančiais užtikrinti komfortą skirtingo amžiaus mokiniams.

    „Norime, kad vaikai kokybiškas sąlygas mokytis ir augti turėtų kuo arčiau namų. Todėl nuosekliai atnaujiname esamas įstaigas ir kuriame naujas ten, kur jų labiausiai reikia“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Darželis išsiplėtė kelis kartus

    Dvarų gatvės padalinyje pokytis dar akivaizdesnis: anksčiau 365 kv. metrų ploto darželyje veikė trys grupės ir jį lankė apie 60 vaikų. Po rekonstrukcijos pastato plotas išaugo iki beveik 1 850 kv. metrų, o grupių skaičius padidėjo iki vienuolikos.

    Naujajame darželyje numatytos keturios lopšelio, šešios ikimokyklinio ir viena priešmokyklinio ugdymo grupė. Tai turėtų padėti mažinti vietų trūkumą augančiame rajone ir suteikti šeimoms daugiau galimybių rinktis ugdymo įstaigą arčiau namų.

    Viduje įrengtos erdvės veikloms, žaidimams ir poilsiui, sensorinis kambarys bei universali salė sportui ir renginiams. Atnaujintas ir kiemas: įrengtos žaidimų aikštelės, pavėsinės, atskiros zonos grupėms bei kupolas įvairioms veikloms.

    „Pradėdami naują mūsų įstaigos istorijos etapą, norime, kad kiekvienas čia atėjęs vaikas jaustųsi laukiamas, saugus, pastebėtas ir svarbus“, – sakė „Medeina“ mokyklos-darželio direktorė Larisa Bukinienė.

    Ką tai reiškia bendruomenei

    Švietimo infrastruktūros plėtra Kaune vis dažniau siejama ne tik su pastatų atnaujinimu, bet ir su ugdymo kokybe: patogesnėmis erdvėmis, specialistų paslaugų prieinamumu bei įtraukties sprendimais. Tokie projektai ypač svarbūs rajonams, kuriuose daugėja jaunų šeimų ir didėja vaikų skaičius.

    Kauno savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į darželius ir pradines mokyklas padeda trumpinti kasdienes keliones, mažina grupių perpildymo riziką ir sudaro geresnes sąlygas ugdymo įstaigoms planuoti darbą. Atnaujinta „Medeina“ Aleksote tampa dar vienu pavyzdžiu, kaip infrastruktūros pokyčiai tiesiogiai keičia šeimų kasdienybę.

  • Lenkija planuoja 2027 metų karinės kvalifikacijos šaukimą: apie 245 000 žmonių, įskaitant moteris

    Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija rengia 2027 metų karinės kvalifikacijos tvarką, pagal kurią į komisijas būtų kviečiama apie 245 000 žmonių. Pagrindinė šaukiamųjų dalis būtų vyrai, tačiau numatyta, kad kvietimų sulauktų ir dalis moterų.

    Pagal skelbiamą planą karinė kvalifikacija turėtų būti paskelbta 2027 metų sausio 15 dieną. Komisijos darbą pradėtų 2027 metų vasario 1 dieną ir dirbtų iki balandžio 30 dienos.

    Kas gautų kvietimus?

    Didžiausia grupė būtų 2008 metais gimę vyrai, kuriems tai taptų pirmuoju karinės kvalifikacijos vertinimu. Taip pat kvietimai būtų siunčiami ankstesnių metų gimimo grupėms, jei iki šiol jiems nebuvo nustatyta tinkamumo karinei tarnybai kategorija.

    Į komisijas būtų kviečiami ir tie, kuriems anksčiau nustatytas laikinas netinkamumas ir kurie turi atvykti pakartotiniam sveikatos įvertinimui. Be to, procedūra apimtų savanoriškai atvykti norinčius asmenis bei tuos, kurių santykis su karine prievole nėra sutvarkytas ir kurie dar nėra sulaukę 60 metų.

    Kodėl įtraukiamos moterys?

    2027 metais kvietimų turėtų sulaukti ir dalis 2000–2008 metais gimusių moterų, tačiau tai nebūtų visuotinė tvarka. Numatyta, kad kviečiamos būtų tos, kurių įgytos kvalifikacijos laikomos reikalingomis ginkluotosioms pajėgoms arba kurios baigia studijas srityse, svarbiose gynybos sistemai.

    Dažniausiai minimos kryptys apima mediciną, psichologiją, informatiką, reabilitaciją, veterinariją ir vertimus. Praktikoje tai reiškia, kad prioritetas teikiamas specialybėms, kurios kritinės mobilizacijos, logistikos ir karinės medicinos grandyse gali būti panaudotos greičiausiai.

    Atsakomybė už neatvykimą

    Numatyta, kad neatvykus į komisiją be pateisinamos priežasties gali grėsti bauda, o tam tikrais atvejais ir laisvės apribojimas. Taip pat paliekama galimybė, kad į komisiją asmenį galėtų pristatyti policija.

    Šie planai rengiami didėjant regioninio saugumo įtampoms ir daugeliui Europos valstybių peržiūrint personalo rezervo, mobilizacijos ir bazinio parengimo modelius. Lenkijoje karinės kvalifikacijos procedūra yra viena iš grandžių, leidžiančių valstybei atnaujinti duomenis apie žmogiškuosius išteklius ir jų tinkamumą gynybos užduotims.

  • Lenkija tapo trečia pagal PPA Europoje: rekordinis ketvirtis iškėlė rinką į naują lygį

    Lenkija 2025 metais šoktelėjo į trečią vietą Europoje pagal ilgalaikių elektros pirkimo–pardavimo sutarčių PPA apimtis. Tai rodo Lenkijos energijos prekybos asociacijos Towarzystwo Obrotu Energią (TOE) apžvalga, apimanti laikotarpį nuo 2025 metų sausio 1 dienos iki 2026 metų birželio 30 dienos.

    PPA sutartys – tai ilgalaikiai susitarimai, pagal kuriuos elektros vartotojai ar tiekėjai perka energiją iš atsinaujinančių šaltinių projektų už iš anksto sutartas kainodaros sąlygas. Šis instrumentas vis dažniau naudojamas siekiant kainų stabilumo, atsinaujinančios energijos kilmės užtikrinimo ir emisijų mažinimo versle.

    Rekordinis 2025 metų ketvirtis

    TOE duomenimis, 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį viešai paskelbta 10 PPA sandorių, kurių bendra galia siekė 984 MW. Tai tapo istoriniu rekordu Lenkijos PPA rinkoje ir, pasak autoriaus, esmingai pakeitė šalies poziciją Europos kontekste.

    TOE pažymi, kad šis 984 MW rodiklis yra apie 70 proc. didesnis nei visų trijų ankstesnių 2025 metų ketvirčių suma. Be to, apimtis kelis kartus viršijo ankstesnių metų palyginamąjį lygį, todėl Lenkija pagal 2025 metais susitartus PPA kiekius pakilo į trečią vietą Europoje.

    Kodėl augo susidomėjimas PPA

    Ataskaitoje akcentuojama, kad rinka perėjo nuo nišinės prie brandesnės struktūros: daugėjo korporatyvinio poreikio, o sutartyse vis dažniau pradėta jungti kelias technologijas. Praktikoje tai reiškia portfelines PPA sutartis, kuriose derinama saulės ir vėjo gamyba, kad būtų suvaldytas gamybos profilio nepastovumas.

    Taip pat ryškėjo tendencija ilginant sutarčių trukmę: 2026 metų pirmąjį ketvirtį pasirašytos trys 15 metų trukmės sutartys. Ilgesni terminai paprastai padeda finansuoti naujus projektus, tačiau kartu kelia aukštesnius reikalavimus rizikų paskirstymui, indeksavimui ir balansavimo sąlygoms.

    Kainos: saulė brango, vėjas išliko stabilus

    TOE vertinimu, 2026 metų pirmąjį ketvirtį saulės energijos sandorių kainos paaugo, o vėjo profilio kainos iš esmės išliko stabilios. Apžvalgoje nurodoma, kad saulės profilio transakcinės kainos kilo nuo 253 iki 275 zlotų už MWh, tai atitinka maždaug 59–64 eurus už MWh.

    Tuo pat metu 10 metų trukmės bazinio produkto vertė su pristatymu nuo 2027 metų, TOE skaičiavimu, didėjo nuo 361,1 iki 403,4 zlotų už MWh, tai yra nuo maždaug 84 iki 94 eurų už MWh. Vėjo tipo pay-as-produced (PAP) vertė augo nuo 305,8 iki 343,2 zlotų už MWh, arba nuo maždaug 71 iki 80 eurų už MWh.

    Saulės PAP vertė, anot ataskaitos, per analizuotą laikotarpį išliko labiau spaudžiama ir laikotarpį baigė ties 243,1 zlotų už MWh riba, tai yra apie 56 eurus už MWh. TOE pabrėžia, kad skirtingų technologijų kainodaros išsiskyrimas tapo nuolatine rinkos ypatybe.

    Reguliaciniai sprendimai ir rinkos rizikos

    TOE analizėje išskiriami ir reguliaciniai veiksniai, galintys turėti įtakos vėjo projektų pasiūlai, o kartu ir PPA kainoms. Vertinama, kad ribota naujų sausumos vėjo elektrinių plėtra gali palaikyti vėjo PPA kainas, ypač kai pirkėjai siekia patikimesnio gamybos profilio nei vien saulės projektai.

    Kartu pabrėžiamos struktūrinės rizikos: viena jų – voliumetrinė rizika, kai faktinė pagamintos energijos apimtis skiriasi nuo planuotos ar sutartinės. Ataskaitoje taip pat akcentuojamas atsinaujinančios generacijos ribojimų augimas ir valandų su neigiamomis kainomis gausėjimas, dėl ko rinkoje sunkiau pasiekti vieningą kainos priedų ir išimčių logiką.

    Apžvalgoje atkreipiamas dėmesys ir į išorinius veiksnius, galinčius lemti kainų šuolius, ypač per dujų kainų kanalą. TOE nurodo, kad geopolitinė įtampa ir dujų kainų pokyčiai 2026 metų pradžioje veikė PPA vertinimus, nors Lenkijos elektros gamybos struktūra dalį impulso, kaip teigiama, amortizavo.

    TOE vertinimu, struktūrinė paklausa, ilgesnės sutartys, daugiatechnologiniai portfeliai ir ribota vėjo pasiūla gali išlaikyti stipresnę kainų atramą vėjo PPA segmente. Tuo metu tolesnė fotovoltinių pajėgumų plėtra gali didinti saulės profilio kainų atotrūkį nuo bazinių rinkos kainų.

  • Gaisras Lenkijos dronų gamykloje: prokuratūra įtaria tyčinį padegimą, sureagavo ir NATO

    Lenkijoje kilęs gaisras dronų komponentus gaminančiame „Grupa WB“ padalinyje Skaržysko-Kamienoje, prokuratūros teigimu, greičiausiai buvo sukeltas tyčia. Tyrėjai nurodo, kad po įvykio surinkti duomenys leidžia įtarti sąmoningą padegimą, o incidentas vertinamas kaip galimas sabotažas.

    Apie gaisrą viešai kalbėję šalies vadovai pabrėžė, kad per pastarąsias dienas fiksuoti bent du panašūs incidentai skirtinguose objektuose. Vienas jų – Skaržysko-Kamienos gamykloje, kitas – Liubline esančioje gamybinėje ir sandėliavimo halėje, kur gaminami elementai skraidantiems objektams.

    „Kalbant apie gaisrus dviejuose objektuose – Liubline ir Skaržysko-Kamienoje – Skaržysko-Kamienos atveju nekyla jokių abejonių, kad tai buvo tyčinis padegimas, tai yra sabotažo aktas“, – sakė Lenkijos premjeras.

    „Grupa WB“ yra vienas svarbiausių privačių Lenkijos gynybos pramonės žaidėjų, siejamas su bepilotėmis sistemomis ir jų komponentais. Bendrovė pranešė, kad gaisras buvo nedidelis, o jį pavyko greitai užgesinti, todėl didesnės žalos gamybai esą išvengta.

    Pasak bendrovės atstovų, gaisrą naktį užfiksavo stebėjimo sistema. Dar iki atvykstant ugniagesiams, vienas darbuotojų pradėjo gesinimo darbus, o atvykus tarnyboms situacija buvo galutinai suvaldyta.

    Prokuratūros atstovas Przemysławas Nowakas viešai patvirtino, kad surinkti įrodymai rodo tyčinį padegimą. Tuo pat metu teisėsauga tęsia tyrimą ir tikslina, kaip galėjo būti sukeltas gaisras, ar buvo naudotos padegimo priemonės ir ar egzistuoja ryšys su kitais pastarojo meto incidentais.

    Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministras Marcinas Kierwińskis teigė, kad padegimo versija yra itin reali. Jo vertinimu, tyrėjai jau turi duomenų, kurie gali reikšmingai pakeisti įvykio vertinimą ir padėti nustatyti atsakingus asmenis.

    „Su labai didele tikimybe galime pasakyti, kad taip – susidūrėme su padegimu“, – sakė Marcinas Kierwińskis.

    Į situaciją sureagavo ir NATO, platesniame kontekste primindama apie išaugusį hibridinių veiksmų mastą Europoje. Aljanso pozicija – stebėti rizikas ir stiprinti atsparumą, nors šiuo metu tiesioginės karinės atakos grėsmė, NATO vertinimu, nėra fiksuojama.

    „NATO išlieka budri ir pasirengusi įvairioms grėsmėms. Šiuo metu nematome tiesioginės atakos grėsmės“, – teigiama NATO komentare.

    Pastaraisiais metais Europos šalys vis dažniau kalba apie kritinės infrastruktūros ir su gynyba susijusių įmonių saugumo stiprinimą, ypač didėjant bepilotes sistemas kuriančio sektoriaus reikšmei. Tyrimas Lenkijoje turėtų atsakyti, ar šis atvejis tėra pavienis nusikaltimas, ar platesnių hibridinių veiksmų dalis.

  • Pelletui gresia deficitas ir kainų šuolis: UOKiK įvardijo priežastis prieš šildymo sezoną

    Pelletui augant paklausai, pasiūla nespėja

    Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK įvertino smarkiai augančias pelletų kainas ir rinkos signalus dėl galimo trūkumo. Tarnyba nenustatė draudžiamų prekybininkų susitarimų, tačiau išskyrė sisteminę problemą: pasiūla šalyje nebeatitinka realaus paklausos tempo.

    UOKiK vertinimu, augantis pelletinių katilų populiarumas pastaraisiais metais tapo greitesnis nei vietos gamyba. Tai reiškia, kad net ir be piktnaudžiavimo rinkoje kainas gali kelti paprastas disbalansas tarp to, kiek kuro reikia namų ūkiams, ir to, kiek jo pagaminama bei atvežama.

    Kas labiausiai stumia kainas į viršų

    Viena pagrindinių priežasčių – sparčiai didėjantis namų ūkių perėjimas prie pelletinio šildymo, kurį stiprino subsidijos ir programos, skatinančios keisti senus šilumos šaltinius. UOKiK cituojami duomenys rodo, kad 2025 metais apie 77 proc. paraiškų paramai pagal programą „Czyste Powietrze“ buvo susijusios su katilais, kūrenamais pelletais ir mediena.

    Šiuo metu pelletinius įrenginius naudoja apie 450 000 namų ūkių, o vien per laikotarpį nuo 2023 metų jų padaugėjo daugiau kaip 90 000. Tuo pat metu rinkos atstovai pabrėžia, kad gamyba ir žaliavos srautas nespėja paskui tokį augimą.

    „Paklausa iš tiesų išaugo. Tačiau iš anksto nebuvo užtikrinta, ar rinkoje užteks kuro visiems naujiems įrenginiams“, – teigiama Lenkijos anglies pardavėjų prekybos rūmų pozicijoje.

    Žaliava – pjuvenos, kurių gali pritrūkti

    Aukštesnės kokybės, A1 klasės pelletai dažniausiai gaminami iš pjuvenų ir kitų medienos apdirbimo likučių, kurių pagrindinis šaltinis yra lentpjūvės. UOKiK atkreipia dėmesį, kad žaliavos prieinamumą veikia ir medienos rinkos pokyčiai, tarp jų – mažėję medienos pardavimai iš Valstybinių miškų.

    Rizika, kad spaudimas kainoms neslūgs, siejama ir su ateinančiais reguliaciniais pokyčiais. UOKiK vertinime minimas ES Miškų naikinimo prevencijos reglamentas EUDR, kuris etapais įsigalios 2026 metų pabaigoje ir 2027 metų viduryje, o tai, rinkos dalyvių manymu, gali riboti dalies žaliavos pasiūlą ir didinti kaštus.

    Ką siūlo institucijos ir ko tikėtis sezono metu

    UOKiK vadovas Tomasz Chróstny įspėjo, kad su didele tikimybe iššūkiai gali kartotis ir artimiausią šildymo sezoną. Tarnyba išskiria, kad priemonių sušvelninti situaciją turi valstybės administracija, pirmiausia energijos ir aplinkosaugos politiką formuojančios ministerijos.

    Kaip viena krypčių minima galimybė riboti pelletų vartojimą energetikos ir centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse tam, kad prioritetas būtų suteiktas individualiems vartotojams. Kita kryptis – didinti vietinės žaliavos pasiūlą, nes institucijos, prižiūrinčios Valstybinius miškus, daro įtaką medienos tiekimui, nuo kurio priklauso ir pelletų gamyba.

    „Pelletai turėjo būti viena plačiai skatinamų alternatyvų tradiciniam kietajam kurui. Tačiau jau dabar valstybės institucija kalba apie sisteminį pasiūlos neatitikimą paklausai ir perspėja, kad problema gali sugrįžti artėjant sezonui“, – nurodo sektoriaus atstovai.

    UOKiK analizė akcentuoja, kad šildymo transformacija turi būti planuojama ne vien per dotacijas ir draudimus. Namų ūkių energetinis saugumas, rinkos dalyvių teigimu, reikalauja kelių technologijų ir kuro rūšių derinio, kad vartotojai neliktų priklausomi nuo vieno deficitu galinčio tapti sprendimo.

  • „JSW“ išmokėjo kalnakasiams apie 26 mln. eurų: kiek darbuotojų jau pasirinko vienkartines išmokas

    Lenkijos kasybos grupė „Jastrzębska Spółka Węglowa“ (JSW) skelbia, kad pagal darbuotojų apsaugos programą jau išmokėjo daugiau kaip 26 mln. eurų vienkartinių išmokų. Pasak bendrovės, sprendimai dėl išėjimų derinami taip, kad nenukentėtų gamybos tęstinumas ir darbo sauga.

    Iki rugpjūčio pabaigos iš apsaugos priemonių jau pasinaudojo 2 033 darbuotojai, pasirinkę vadinamąsias kalnakasių atostogas ir atostogas anglies mechaninio perdirbimo padalinių darbuotojams. Dar 668 žmonės pasirinko vienkartinę piniginę išmoką.

    „Procesas vykdomas taip, kad darbuotojų išėjimai netrikdytų padalinių darbo ir leistų išlaikyti darbo saugą. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o galutinį sprendimą priima padalinio vadovas“, – nurodė bendrovė.

    Kas numatyta 2026 metais?

    Pagal JSW planą 2026 metais kalnakasių atostogomis galėtų pasinaudoti iki 3 092 darbuotojų. Ši priemonė skirta tiems, kuriems iki teisės į pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, o anglies mechaninio perdirbimo darbuotojams atostogų laikotarpis gali siekti iki ketverių metų.

    Visa apsaugos programa iš viso turėtų apimti 4 248 darbuotojus. Ji apjungia kelias priemones: kalnakasių atostogas, atostogas perdirbimo padaliniams ir nuo gegužės pradėtas vienkartines išmokas.

    Kiek siekia vienkartinė išmoka?

    JSW nurodo, kad vienkartinė išmoka siekia 170 000 zlotų, tai yra apie 40 000 eurų. Iki šiol šiuo pasirinkimu pasinaudojo 668 darbuotojai, todėl bendra išmokėta suma perkopė 26 mln. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad tolesni darbuotojų išėjimai vyks palaipsniui, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp programos tikslų ir realių kasyklų poreikių. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į darbo rinkos įtampas pramonėje ir augančius reikalavimus saugai.

    JSW grupė yra vienintelė koksinių anglių gamintoja Europos Sąjungoje ir viena iš svarbiausių koksą plieno gamybai tiekiančių bendrovių regione. Dėl to jos žmogiškųjų išteklių sprendimai stebimi ne tik Lenkijoje, bet ir platesnėje Europos plieno bei energetikos grandinėje.

  • „Orlen“ derybos dėl Polimery Police įstrigo: „LyondellBasell“ ginčą kelia į Londono arbitražą

    „Orlen“ planuotas Grupa Azoty bendrovės Polimery Police perėmimas atsidūrė neapibrėžtume po to, kai į procesą įsitraukė tarptautinis chemijos koncernas „LyondellBasell“. Įmonė teigia, kad sandoris gali pažeisti jos interesus, todėl klausimas jau nagrinėjamas arbitraže Londone.

    Polimery Police projektas turėjo tapti Grupa Azoty šuoliu į aukštesnę polimerų gamintojų lygą, tačiau realybėje investicija virto sunkia finansine našta. Įrenginys, kurio vertė, kaip nurodoma viešojoje informacijoje, viršija 7,2 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra apie 1,7 mlrd. eurų, ilgą laiką neveikė arba nepasiekė planuotos komercinės stadijos.

    Iki šiol pagrindiniu išeities keliu buvo laikomas gamyklos pardavimas „Orlen“, tačiau dabar šį scenarijų gali apsunkinti teisminis ginčas. „LyondellBasell“, būdama „Orlen“ partnerė bendrose polimerų verslo struktūrose, kelia klausimą, ar planuojamas perėmimas neprieštarauja anksčiau prisiimtiems įsipareigojimams.

    Arbitražas Londone ir laikinosios priemonės

    Arbitražo procesas pradėtas 2026 metų birželio 19 dieną, o jo vieta pasirinkta Londonas. „LyondellBasell“ remiasi bendros įmonės sutarties nuostatomis ir tvirtina, kad „Orlen“ veiksmai, įsigyjant Grupa Azoty Polyolefins akcijas, gali būti laikomi įsipareigojimų pažeidimu.

    2026 metų liepos 16 dieną Anglijos teismas nusprendė, kad laikinosios priemonės turi būti sprendžiamos ne teisme, o arbitražo tribunole. Vėliau, 2026 metų liepos 23 dieną, tribunolas buvo suformuotas ir toliau nagrinės bylos eigą, įskaitant prašymus dėl laikinųjų priemonių.

    „Kadangi šis klausimas šiuo metu nagrinėjamas arbitraže, nebūtų tinkama komentuoti detalių. Toliau konstruktyviai bendradarbiaujame su „Orlen“ dėl bendrų interesų Lenkijoje“, – sakė „LyondellBasell“ atstovė.

    Kodėl ginčas gali būti jautrus „Orlen“ ir Grupa Azoty?

    Ginčo esmė siejama su tuo, kad „LyondellBasell“ ir „Orlen“ polimerų srityje bendradarbiauja nuo 2003 metų, kai buvo sukurta bendra įmonė ir pradėtos plėtoti modernios polietileno bei polipropileno gamybos pajėgos Plocke. Tokiose partnerystėse dažnai numatomi konkurencijos ribojimai ar pardavimo kanalų kontrolė, o būtent tai, anot rinkos šaltinių, ir gali tapti arbitražo pagrindu.

    „LyondellBasell“ laikomas vienu didžiausių pasaulio polimerų gamintojų, turinčiu reikšmingas pozicijas tiek technologijų, tiek licencijų srityje. Rinkoje plačiai žinoma, kad pažangios polipropileno gamybos technologijos licencijos gali tapti strateginiu svertu, o jų prieinamumas neretai nulemia projekto konkurencingumą ir pelningumą.

    Grupa Azoty atstovai viešai yra nurodę, kad sandoris su „Orlen“ vykdomas pagal planą ir šiuo metu nematoma pagrindo svarstyti alternatyvų. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad arbitražas gali sulėtinti procesą arba padidinti jo kainą, ypač jei būtų pritaikytos baudos ar kitos finansinės priemonės.

    Juodžiausiu scenarijumi laikoma situacija, kai galimos sankcijos ar teisinė rizika taptų tokia didelė, kad „Orlen“ sandoris nebeatrodytų ekonomiškai pagrįstas. Tokiu atveju Polimery Police perėmimas galėtų neįvykti, o tai reikštų papildomą spaudimą Grupa Azoty restruktūrizavimo planams ir skolos aptarnavimui.

  • DI parašytas raportas už viešus pinigus kelia klausimą: kiek tokių tekstų jau pateko į mokslą?

    Lenkijoje kilęs skandalas dėl viešomis lėšomis parengto raporto apie šalies įvaizdį atvėrė platesnę problemą: generatyvus dirbtinis intelektas vis dažniau tampa ne pagalbininku, o pagrindiniu tekstų „autoriumi“. Kritikai akcentuoja ne tik etikos ribas, bet ir kokybės kontrolės stoką, kai DI sukurtas turinys pateikiamas kaip rimta analitinė medžiaga.

    Viešojoje erdvėje daugiausia diskusijų sukėlė tai, kad dokumente aptikti akivaizdūs kalbos ir logikos nesklandumai, o pati publikacija, kaip teigiama, buvo finansuota iš valstybės biudžeto. Tokie atvejai, pasak akademinės bendruomenės atstovų, griauna pasitikėjimą mokslo institucijomis ir kuria palankią terpę dezinformacijai.

    Kas nutiko su raporto rengimu?

    Diskusijos įsisiūbavo po to, kai paaiškėjo, kad rengiant medžiagą buvo naudotas dirbtinis intelektas, o galutinėje versijoje pritrūko redagavimo ir žmogaus priežiūros. Autoriai ir su projektu sietos organizacijos viešai aiškino, kad tai esą buvo tarpinis darbinis dokumentas, tačiau oponentai pabrėžė, jog visuomenei jis buvo pateiktas kaip galutinis produktas.

    Skandalas turėjo ir politinių pasekmių: viešojo sektoriaus atstovai nuo dokumento bandė atsiriboti, o dalis su projektu sietų struktūrų vėliau keitė komunikaciją, pabrėždamos, kad sprendimai priimti ankstesnės vadovybės. Tokios situacijos ypač jautrios, kai kalbama apie skaidrumą ir atsakomybę už viešųjų pinigų panaudojimą.

    Pasitikėjimo krizė akademijoje

    Ekspertai pabrėžia, kad problema nėra pats DI naudojimas, o nekritiškas jo taikymas be patikros ir aiškios atsakomybės. Kai visuomenė pamato akivaizdžiai prastai suredaguotą tekstą, natūraliai kyla klausimas, ar panašiai „gaminamos“ ir kitos ataskaitos, mokslinės publikacijos ar projektų paraiškos.

    Šalia to ryškėja dar viena tendencija: daugėja kaltinimų, kad tekstai sukurti dirbtiniu intelektu, net kai tai vertinama tik „iš akies“. Tokia praktika gali pakenkti sąžiningiems tyrėjams, nes vien įtarimas ima veikti kaip reputacinė bausmė, o aiškių ir patikimų atpažinimo metodų ne visada pakanka.

    Kur yra etikos riba?

    Akademinėje aplinkoje vis dažniau sutariama, kad DI gali būti naudingas idėjų paieškai, literatūros paieškos pagreitinimui ar kalbos švarinimui, tačiau etinė riba peržengiama tada, kai juo imituojami tyrimo rezultatai, „prirašomos“ išvados ar kuriamas patikimai skambantis, bet iš esmės išgalvotas turinys.

    Šį klausimą aktualina ir naujas reguliacinis fonas Europos Sąjungoje. Įsigaliojęs DI aktas numato skaidrumo pareigas tam tikroms sistemoms ir situacijoms, įskaitant sintetinį vaizdą, garsą ar vaizdo įrašus, o tekstų atveju itin svarbus tampa redakcinės kontrolės principas: jei turinys patikrintas ir už jį atsako konkretus subjektas, atsakomybės išvengti vien „DI padėjo“ argumentu nepavyks.

    Skandalo pamoka paprasta: kai dirbtinis intelektas tampa lengviausiu keliu „pagreitinti“ darbą, reali kaina dažnai persikelia kitur. Ją sumoka skaitytojai, redaktoriai, recenzentai ir institucijos, kurios turi skirti laiką patikrai, o pasitikėjimo atkurti greitai nepavyksta.