CP v2

Blog

  • Ignalinos rajone modernizuojamos 5 priedangos: ką jose žada įrengti ir iki kada?

    Ignalinos rajone modernizuojamos 5 priedangos: ką jose žada įrengti ir iki kada?

    Ignalinos rajono savivaldybės administracija tęsia projektą, kuriuo siekiama sustiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir atnaujinti priedangų infrastruktūrą. Numatyta, kad oro pavojaus ar karo agresijos atveju jose galėtų saugiau pasislėpti gyventojai, įskaitant asmenis su negalia.

    Projektas apima penkias konkrečias vietas Ignalinos rajone: Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos rūsį, Strigailiškio kaimo administracinio pastato rūsį, Linkmenų bendruomenės centro rūsį, daugiabučio namo rūsį Aukštaičių gatvėje Ignalinoje ir Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos Naujojo Daugėliškio skyriaus pastato rūsį.

    Kas bus atnaujinta priedangose?

    Savivaldybė skelbia, kad gautos lėšos bus nukreiptos ne tik į pačių patalpų pritaikymą, bet ir į svarbiausius saugos bei funkcinio veikimo sprendimus. Tarp numatytų darbų ir pirkinių – infrastruktūros pritaikymas riboto judumo žmonėms bei evakuacinių išėjimų įrengimas.

    Taip pat planuojama įrengti vėdinimo sistemą, autonominius dūmų signalizatorius ir apsauginius skydus langams, kurie skirti sumažinti stiklo šukių pavojų. Numatyta ir rezervinio elektros tiekimo sistema su elektros generatoriumi, kad priedanga galėtų veikti nutrūkus tiekimui.

    Be inžinerinių sprendimų, bus perkamos ir praktinės priemonės, reikalingos nelaimės atveju: pirmosios pagalbos rinkiniai, neštuvai, žibintuvėliai, gesintuvai, laužtuvai ir sulankstomi kastuvai. Tokios priemonės paprastai laikomos būtinu minimumu, kai žmonėms prireikia laikinai išbūti patalpose ir reaguoti į netikėtas situacijas.

    Finansavimas ir terminai

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o bendra vertė siekia 200 000 eurų. Savivaldybės pateiktais duomenimis, įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2026 metų gegužės 12 dienos iki 2027 metų lapkričio 12 dienos.

    Pastaraisiais metais visoje Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama civilinei saugai ir gyventojų informavimui, todėl priedangų pritaikymas praktiniam naudojimui tampa ne tik formaliu reikalavimu. Ignalinos rajone planuojami darbai orientuoti į realias sąlygas: saugesnį patekimą, galimybę evakuotis, orą patalpose ir bazinį aprūpinimą, jei tektų priedangoje praleisti daugiau laiko.

  • Aukštaitijos bohema 2026 Paliesiaus dvare: kuo nustebino kultūros vadybininkų sąskrydis?

    Aukštaitijos bohema 2026 Paliesiaus dvare: kuo nustebino kultūros vadybininkų sąskrydis?

    Paliesiaus dvare 2026 metų gegužės 20–21 dienomis įvyko „Aukštaitijos bohema 2026“ – ketvirtasis Utenos apskrities kultūros vadybininkų sąskrydis, subūręs regiono kultūros lauko profesionalus. Dvi dienas trukęs renginys buvo skirtas kompetencijoms stiprinti, naujoms partnerystėms megzti ir dalintis praktiniais sprendimais, kurie padeda kultūros projektams tapti tvaresniems.

    Organizatoriai pabrėžė, kad regionuose dirbantys kultūros darbuotojai dažnai vienu metu atlieka kelis vaidmenis: planuoja renginius, rengia paraiškas, komunikuoja su auditorijomis ir partneriais. Dėl to tokie susitikimai tampa ne tik mokymosi, bet ir profesinio palaikymo erdve, kurioje svarbus ir žmogiškas ryšys, ir realiai pritaikomi įrankiai.

    Kas yra „Aukštaitijos bohema“?

    „Aukštaitijos bohema“ – tai Utenos apskrities kultūros vadybininkų, projektų vadovų, paraiškų rengėjų ir menininkų sąskrydis, orientuotas į šiuolaikines kultūros sektoriaus kompetencijas. Renginio kryptis apima ne tik projektų valdymą, bet ir auditorijų ugdymą, komunikaciją, bendradarbiavimo modelius bei naujas kultūrinio turinio pateikimo formas.

    Šiemet sąskrydyje dalyvavo daugiau nei 30 kultūros vadybininkų ir kūrėjų iš Utenos apskrities. Dalyvių teigimu, tokio formato susitikimai padeda greičiau perimti gerąsias praktikas ir išvengti tipinių klaidų planuojant biudžetus, rengiant paraiškas ar derinant partnerystes tarp skirtingų įstaigų.

    Dvi dienos: nuo emocinio intelekto iki tarptautinių projektų

    Pirmąją dieną Paliesiaus dvare renginio pradžią lydėjo muzikinė programa, o vėliau vyko pranešimai ir praktiniai užsiėmimai. Renginių organizatorė ir sociokultūrinių projektų iniciatorė Birutė Jakučionytė kalbėjo apie emocinio intelekto svarbą kultūros sektoriuje, kur kasdienis darbas dažnai susijęs su dideliu krūviu ir intensyviu bendravimu.

    Kartu su Arminu Šlepavičiumi ji vedė garso terapijos užsiėmimą, kuriame dalyviai susipažino su gongų ir kitų instrumentų skambesio praktika. Vėliau pranešimą apie tarptautinių kultūros projektų planavimą ir valdymą skaitė M. K. Čiurlionio muziejaus vadovė, kultūros vadybininkė Virginija Vitkienė, akcentavusi strateginio pasirengimo ir partnerių tinklo reikšmę.

    Vakaro dalyje pristatyta ir meninė programa: pasirodė Ignalinos rajono kultūros centro kolektyvas „Laimingų romansų teatras“, o renginio atmosferą papildė įvairios kultūrinės pažintys ir kūrybiniai akcentai. Organizatoriai pabrėžė, kad neformalioje aplinkoje gimstančios pažintys dažnai tampa būsimų bendrų projektų pradžia.

    Praktiniai įrankiai ir finansavimo aktualijos

    Antrąją dieną užsiėmimus vedė Jaunųjų meistrų meno mokyklos („Young Masters Visual Art School“) įkūrėja Virginija Kuosaitė-Knowles, atvykusi iš Bradfordo Jungtinėje Karalystėje. Praktinėse užduotyse dalyviai ieškojo būdų, kaip kūrybines idėjas paversti aiškiai suformuluotais projektais, patraukliais auditorijai ir partneriams.

    Kultūrinių projektų rengimo patirtimis dalijosi ir VšĮ „Menų terasa“ direktorė Inga Šidlauskienė, daug dėmesio skyrusi įgyvendinimo disciplinai: terminams, atsakomybių pasidalijimui ir komunikacijai su bendruomenėmis. Sąskrydyje taip pat dalyvavo Lietuvos kultūros tarybos atstovės, su kuriomis aptarti finansavimo prioritetai ir paraiškų rengimo praktika.

    Renginio pabaigoje Paliesiaus dvaro šeimininkė Birutė Jaškūnienė pristatė dvaro istoriją ir aplinką, kuri dažnai tampa kultūrinių iniciatyvų traukos tašku. Pasak dalyvių, vietos kontekstas ir autentika regioniniuose projektuose neretai yra esminė pridėtinė vertė, padedanti išsiskirti nacionaliniame renginių žemėlapyje.

    Projekto „Aukštaitijos bohema“ pradžia siekia 2021 metus, kai pirmasis sąskrydis surengtas Zarasuose. Vėliau organizavimas keitėsi: 2022 metais iniciatyvą perėmė Molėtų kultūros centras, 2025 metais – asociacija „Mes trys“, o 2026 metais, bendradarbiaujant su idėjos autore Aleksandra Stadaliene, renginį organizavo Ignalinos rajono kultūros centras.

    Projektas įgyvendinamas 2026 metų kovo 23 dieną – 2026 metų birželio 22 dieną laikotarpiu. Organizatoriai nurodė, kad projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, o skirta suma siekė 5 000 eurų.

  • Ignalinos rajone startuoja bendruomenių projektų konkursas: 26 837 eurų ir paraiškos iki birželio 15 dienos

    Ignalinos rajone startuoja bendruomenių projektų konkursas: 26 837 eurų ir paraiškos iki birželio 15 dienos

    Ignalinos rajono savivaldybėje paskelbtas projektų atrankos konkursas, skirtas priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ veikloms įgyvendinti 2026–2028 metais. Konkurso tikslas – stiprinti vietos bendruomenių sutelktumą, tarpusavio pasitikėjimą ir gebėjimą spręsti kasdienius gyvenamosios vietovės klausimus.

    Šiai iniciatyvai Ignalinos rajono savivaldybei numatyta 26 837 eurų suma. Vienam projektui galima prašyti nuo 2 000 iki 13 000 eurų, o paraiškas reikia pateikti iki birželio 15 dienos 17 valandos.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Pareiškėjais gali būti bendruomeninės organizacijos, apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, jei jos turi registruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Tai reiškia, kad finansavimas orientuotas į vietos iniciatyvas, kurias vykdo oficialiai veikiantys bendruomenių atstovai.

    Paraiškos priimamos elektroniniu paštu, pateikiant dokumentus viename PDF faile. Praktikoje tai leidžia savivaldybei greičiau administruoti konkursą, o pareiškėjams svarbu įsitikinti, kad visi priedai sukelti į vieną dokumentą ir yra įskaitomi.

    Kokios veiklos finansuojamos?

    Finansuojamos veiklos turi tenkinti viešuosius bendruomenės narių interesus ir realius vietos poreikius. Tarp prioritetų – pilietiškumo ir lyderystės ugdymas, savanoriškos veiklos organizavimas, viešojo dialogo stiprinimas bei bendruomeninių organizacijų bendradarbiavimo su vietos valdžia skatinimas.

    Taip pat numatytos veiklos, kurios padeda sutelkti gyventojus ir kurti bendruomeniškumą per prasmingą vaikų ir jaunimo užimtumą, kultūrines ir švietėjiškas iniciatyvas, sporto ir sveikatinimo renginius. Akcentuojamas ir medijų bei informacinio raštingumo stiprinimas, svarbus mažinant dezinformacijos poveikį.

    Finansavimas gali būti skirtas viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimui, pavyzdžiui, parkų, poilsio ar sporto aikštelių, vaikų žaidimų erdvių tvarkymui ir atnaujinimui. Ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti šio tipo veikloms galima skirti iki 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų.

    Konkurse numatytos ir socialinės iniciatyvos: vienišų senjorų ar asmenų su negalia lankymas, pagalbos grupės priklausomybių ar socialinių problemų turintiems žmonėms, veiklos, skirtos emocinei sveikatai bei psichologinei gerovei stiprinti. Atskirai įvardijama ir galimybė plėtoti socialinį verslą ar ruoštis viešųjų paslaugų teikimui, jei tai atitinka konkurso sąlygas.

    Tarp tinkamų veiklų įtrauktas ir civilinės saugos bei gynybos organizavimas bendruomenėje: mokymai gyventojams ir specialių priemonių įsigijimas. Pastaraisiais metais ši kryptis vis dažniau atsiranda vietos iniciatyvų finansavimo programose, nes didėja poreikis bendruomenėms turėti aiškius veikimo planus ir praktinius įgūdžius ekstremalių situacijų atvejais.

    Ką verta įsivertinti prieš teikiant projektą?

    Rengiant paraišką svarbu aiškiai aprašyti problemą, numatomas veiklas, rezultatus ir bendruomenei kuriamą naudą. Konkurso kontekste vertinamos ne tik idėjos, bet ir pareiškėjo gebėjimas jas įgyvendinti, todėl pravartu pagrįsti, kaip bus telkiami savanoriai, partneriai ir kaip bus užtikrinamas veiklų tęstinumas.

    Dėl detalesnės informacijos nurodoma kreiptis į Ignalinos rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausiąją specialistę Rasą Juodagalvienę. Savivaldybė taip pat yra pateikusi konkurso aprašą ir paraiškos formą, kurių laikymasis paprastai lemia, ar paraiška bus pripažinta tinkama administraciniam vertinimui.

  • Pasirašyta 250 mln eurų sutartis „Węglówkos“ modernizacijai: antras kelias ir elektrifikacija

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP Polskie Linie Kolejowe pasirašė sutartį dėl dar vieno istorinio maršruto „Węglówka“ modernizavimo etapo. Tai geležinkelio linija Nr. 201, jungianti Bydgoščą su Trimiestiu ir svarbi tiek keleiviams, tiek krovinių srautams į šiaurės uostus.

    Sutartis apima beveik 32 kilometrų ruožą tarp Maksymilianowo ir Wierzchucin. Darbus vykdys bendrovė „Strabag“, kuri, be statybos darbų, parengs ir sprendinius eismo valdymo bei telekomunikacijų sistemoms.

    Kontrakto vertė – apie 250 mln. eurų (be mokesčių), o bendra suma su mokesčiais siekia maždaug 310 mln. eurų. Investicija numato antrojo kelio įrengimą, elektrifikaciją ir keleivių infrastruktūros atnaujinimą, kad maršrutas taptų pralaidesnis ir patikimesnis.

    Kas keisis keleiviams ir vežėjams?

    Modernizuojant ruožą bus rekonstruojamos stotys ir sustojimo punktai, atnaujinamos platformos, pritaikant jas visiems keleiviams, įskaitant riboto judumo žmones. Taip pat numatyta pertvarkyti inžinerinius statinius ir techninę infrastruktūrą, kuri būtina saugiam bei reguliariam eismui.

    Saugumo dalyje numatyta atnaujinti 10 geležinkelio pervažų, įrengiant naujus užtvarus ir šviesos signalizaciją. Dar dviejose vietose planuojama pervažas pakeisti skirtingų lygių sankirtomis, taip mažinant avarijų riziką ir eismo trikdžius.

    Po modernizacijos keleiviniai traukiniai šiame maršrute turėtų važiuoti iki 160 kilometrų per valandą, o krovininiai – iki 120 kilometrų per valandą. Skelbiama, kad kelionės laikas galėtų sutrumpėti maždaug 20 minučių, o krovininiams vežimams svarbus ir pralaidumo augimas dėl dvikelio bei elektrifikacijos.

    Grafikas ir platesnis projekto kontekstas

    Ruožą tarp Maksymilianowo ir Wierzchucin planuojama užbaigti iki 2029 metais. Tuo pat metu tęsiami ir kiti linijos Nr. 201 modernizavimo etapai, apimantys darbus tiek Kujavijos Pamario, tiek Pamario vaivadijose.

    Visa linijos Nr. 201 modernizacija yra suskaidyta į kelis ruožus ir numatoma, kad galutinis projekto finišas pasiekiamas 2032 metais. Projektas siejamas su didesniu Šiaurės–Pietų transporto koridoriaus pajėgumu ir logistikos grandinės stiprinimu, ypač augant uostų krovai ir keliant tikslus dalį krovinių perkelti į mažiau taršų geležinkelį.

  • PAIH skelbia konkursą prezidentui ir viceprezidentui: atranka po valdybos atšaukimo

    Lenkijos investicijų ir prekybos agentūros Polska Agencja Inwestycji i Handlu (PAIH) stebėtojų taryba paskelbė konkursą agentūros prezidento ir viceprezidento pareigoms. Kandidatų paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 8 dienos.

    PAIH pranešė, kad atranka vyks trimis etapais: pirmiausia bus vertinama, ar pateikti dokumentai atitinka formalius reikalavimus, vėliau bus analizuojamos kandidatų kompetencijos, o galiausiai vyks pokalbiai su stebėtojų taryba.

    Agentūra nurodo, jog iš kandidatų tikimasi vadovavimo patirties, gero PAIH veiklos išmanymo ir aukštų organizacijos valdymo kompetencijų. Taip pat akcentuojami nepriklausomumo ir skaidrumo standartai, būdingi valstybės kapitalo dalyvavimą turinčioms įmonėms.

    Šis konkursas skelbiamas po pokyčių agentūros vadovybėje: balandžio pabaigoje PAIH stebėtojų taryba atšaukė agentūros valdybą. Laikinai valdybos nario funkcijoms vykdyti buvo deleguotas Arturas Osuchowskis.

    Atšauktas PAIH prezidentas Andrzejus Dycha šias pareigas ėjo nuo 2024 metų vasario. Nors PAIH nepateikė detalių apie atšaukimo motyvus, tokie sprendimai paprastai signalizuoja siekį peržiūrėti strategiją ir valdymo modelį, ypač institucijoms, kurios dirba su tarptautinių investicijų pritraukimu ir eksporto skatinimu.

    PAIH priklauso Lenkijos plėtros fondo grupei ir yra viena pagrindinių institucijų, padedančių Lenkijos įmonėms plėstis užsienio rinkose. Agentūra taip pat konsultuoja užsienio investuotojus ir partnerius, besidominčius verslo galimybėmis Lenkijoje.

    Tokios agentūros vaidmuo pastaraisiais metais išaugo dėl intensyvesnės konkurencijos Europoje dėl pramonės investicijų, tiekimo grandinių perkėlimo ar trumpinimo bei didėjančių saugumo reikalavimų. Todėl vadovų atranka, orientuota į skaidrumą ir kompetencijas, tampa esminiu veiksniu siekiant užtikrinti tęstinumą ir pasitikėjimą tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus partnerių akyse.

  • Linkmenyse minės demarkacinės linijos istoriją: šv. Mišios, ceremonija prie paminklo Atmintis ir koncertas

    Linkmenyse minės demarkacinės linijos istoriją: šv. Mišios, ceremonija prie paminklo Atmintis ir koncertas

    Gegužės 30 dieną Linkmenyse vyks tradicinis renginys, skirtas pagerbti pasieniečių tarnybą, kadaise saugojusią Lietuvos demarkacinę liniją. Jį organizuoja Ignalinos rajono savivaldybė kartu su Pasieniečių klubu, kviesdami susiburti bendruomenę, pareigūnus ir svečius.

    Renginio ašis – susitikimas prie paminklo Atmintis, įprasminančio Ignalinos krašto istorinę patirtį. Šioje vietoje tarpukariu beveik du dešimtmečius ėjo 1920–1939 metais egzistavusi demarkacinė linija, skyrusi Lietuvą ir Lenkiją, palikusi gilų pėdsaką vietos žmonių šeimų istorijose.

    Paminklas prie Linkmenų bažnyčios buvo pastatytas 2018 metais, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Jis tapo atminties vieta, kurioje prisimenami tuometiniai pasienio tarnybos žmonės, pagerbiami už laisvę kovojusieji ir išreiškiama pagarba kariuomenei.

    Renginio programa prasidės 12.00 valandą šv. Mišiomis Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčioje. Nuo 13.00 valandos prie paminklo Atmintis numatyta iškilminga ceremonija su valstybės himnu, tylos minute, gėlių padėjimu ir patriotinėmis dainomis.

    Nuo 14.00 valandos planuojami susitikimai, diskusijos ir koncertinė programa, taip pat bus vaišinama kareiviška koše. Organizatoriai skelbia, kad renginyje dalyvaus Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ ir kiti mėgėjų kolektyvai.

    Organizatoriai kviečia atvykti visus, kuriems svarbios tarnybos tradicijos ir istorijos atmintis. Renginys Linkmenyse pristatomas kaip proga ne tik prisiminti praeitį, bet ir bendruomeniškai įprasminti krašto istoriją.

    Nuotraukos autorė – L. Kovalevskienė, informacija pateikta savivaldybės administracijos.

  • Kalbos kultūros patarimai: nuo Pelẽnių gatvės kirčio iki prieglobos vietoj hostingo

    Kalbos kultūros patarimai: nuo Pelẽnių gatvės kirčio iki prieglobos vietoj hostingo


    Kalbos kultūros patarimai

    Kaip kirčiuojamas gatvės pavadinimas „Pelenių gatvė“?

    Gatvės pavadinimas padarytas iš vietovardžio „Pelẽniai“, kuris kirčiuojamas pagal antrą kirčiuotę (riestinis kirčio ženklas ant antrosios -e-). Daugiskaitos kilmininke kirtis lieka toje pačioje vietoje, todėl kirčiuojame – „Pelẽnių gatvė“.

    „Gegužė“ ar „gegužis“?

    Pirmenybė teiktina pagrindiniam normos variantui – „gegužė̃ “. „Gegužis“ – šalutinis normos variantas, prireikus gali būti vartojamas bendrinėje kalboje.

    Kaip kirčiuoti: „prìtarta“ ar „pritárta“?

    Bevardės giminės neveikiamosios rūšies dalyvis „prìtarta“  kirčiuojamas priešdėlyje – „sprendimui prìtarta“.

    Kuo pakeisti terminą „hostingas“?

    Lietuviškas terminas yra „priegloba“ (tai svetainės paslauga, tinklalapių priėmimas, publikavimas; paslaugų arba vietos ištekliams suteikimas kam nors kitam savame kompiuteryje, savoje svetainėje, duomenų saugykloje).

    Ar vartotinas žodis „baneris“?

    „Baneris“ – svetimybė. Vartotini pavadinimai „reklaminė juosta“, „reklamjuostė“, „reklaminis paveikslėlis“, „reklaminis langelis“, „kaičioji reklama“.

    „Pėsčiasis“ ar „pėstysis“?

    „Pėstysis“ yra tarminė forma, vartojama šnekoje, laisvuosiuose stiliuose. Oficiali, prestižinė forma yra „pėsčiasis, pėsčioji“.

    Ar pasvirasis brūkšnys tarp žodžių turi būti rašomas su tarpais ar ne?

    Pasvirasis brūkšnys tarp žodžių ir jų sutrumpinimų rašomas su tarpais: „rajonų / miestų tarybose“, „tel. / faks.“.

    Tarp simbolinių santrumpų pasvirasis brūkšnys rašomas tarpų: „vėjas 5–7 m/s“.     

    Kaip taisyklingai: ingredientas ar ingridientas“?

    Taisyklinga rašyba – „ingredientas“.  Tačiau jį siūloma keisti lietuviškais atitikmenimis: „sudedamoji dalis“, „sudėtis“. „Ingredientas“ vertinamas kaip šalutinis normos variantas.

    Kaip kirčiuoti: „pãveldas“  ar „pavéldas“?

    Tai 3b kirčiuotės žodis. Vienaskaitos vardininkas – „pãveldas“ (K. pãveldo, N. pãveldui, G. pãveldą, Įn. pãveldu, Vt. paveldè, Š. pãvelde).

    „Nedarbas“ ar „bedarbystė“?

    Į „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ įrašyti abu žodžiai: „nedarbas“ – nebuvimas darbo, uždarbio; „bedarbystė“ – darbo nebuvimas.

    Tačiau terminas šiam reiškiniui pavadinti yra „nedarbas“ (padėtis, kai asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti). Su šiuo žodžiu sudaryti ir kiti terminai: „nedarbo draudimas“, „nedarbo mažinimas“ ir pan.

    Parengė kalbos tvarkytoja Laima Sidorenkienė.

    Rengiant atsakymus naudotasi „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, „Bendrinės lietuvių kalbos žodynu“, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku, „Tarptautinių žodžių žodynu“.

  • Mostostal Warszawa ant bankroto ribos: „Acciona Construcción Polonia“ siūlo gelbėjimą, bet su 1 euro sąlyga

    Lenkijos statybų bendrovė Mostostal Warszawa atsidūrė kritinėje padėtyje: artimiausiomis savaitėmis jai gali pritrūkti apyvartinių lėšų, o sprendimai dėl tolimesnio finansavimo persikelia į akcininkų lygmenį. Esminis klausimas – ar pavyks įgyvendinti planuojamą kapitalo didinimą ir kokiomis sąlygomis į jį įsitrauks dominuojantis akcininkas.

    Didžiausias Mostostal Warszawa akcininkas yra „Acciona Construcción Polonia“, valdanti 62,13 proc. balsų. Būtent jos pozicija laikoma lemiama, nes kapitalo didinimas gali pakeisti balsų struktūrą ir sukelti papildomas prievoles pagal viešųjų bendrovių reguliavimą.

    Kapitalo didinimas su griežta išlyga

    „Acciona Construcción Polonia“ pranešė esanti pasirengusi dalyvauti naujoje akcijų emisijoje, tačiau tik su aiškiai apibrėžta sąlyga. Bendrovė siekia, kad naujų akcijų emisijos kaina būtų 1 zlotas už akciją, o privalomo oficialaus siūlymo supirkti likusias akcijas kaina taip pat būtų nustatyta pagal šį lygį.

    Toks reikalavimas grindžiamas argumentu, kad standartinės privalomo siūlymo kainos skaičiavimo taisyklės remiasi istorinių kotiruočių vidurkiais, kuriuos esą iškreipė mažas akcijų likvidumas ir nebeatspindi smarkiai pablogėjusios įmonės finansinės padėties. Akcininkas taip pat nurodo, kad 1 zloto kaina, jo vertinimu, viršija nepriklausomų vertintojų nustatytą teisingą akcijų vertę.

    Konvertuojant sumą, 1 zlotas sudaro apie 0,23 euro už akciją. Tuo metu biržoje akcijų kaina buvo apie 4 zlotus, tai yra maždaug 0,92 euro, o metų pradžioje ji viršijo 8 zlotus, arba apie 1,84 euro.

    „Acciona Construcción Polonia“ kreipėsi į Lenkijos finansų rinkos priežiūrą dėl leidimo privalomą siūlymą skelbti už 1 zloto kainą. Jei priežiūros institucija tokio leidimo nesuteiktų, akcininkas nurodo pasitrauksiantis iš kapitalo didinimo, o tai reikštų, kad planas pritraukti gyvybiškai reikalingų lėšų gali žlugti.

    Kodėl bendrovei prireikė skubios pagalbos

    Mostostal Warszawa pastaraisiais mėnesiais pranešė apie išaugusius kapitalo poreikius, susijusius su nutrauktomis ar ginčytinomis sutartimis ir prognozuojamais finansiniais nuostoliais. Bendrovė nurodė, kad reikalingas papildomas finansavimas siekia 425–570 mln. zlotų, tai yra maždaug 99–133 mln. eurų.

    Situaciją dar labiau apsunkino tai, kad įmonė ieškojo papildomo finansavimo rinkoje, tačiau, kaip skelbta, derybos su 10 bankų nebuvo sėkmingos. Tokiose aplinkybėse kapitalo injekcija iš akcininkų tampa vienu realiausių būdų išlaikyti veiklos tęstinumą.

    Akcininkų struktūroje, be „Acciona Construcción Polonia“, reikšmingas investuotojas yra PZU atvirasis pensijų fondas „Złota Jesień“, valdantis 19,14 proc. akcijų. Likusi dalis priklauso smulkiesiems investuotojams, kuriems privalomo siūlymo kaina ir emisijos sąlygos gali turėti esminę finansinę reikšmę.

    Rinkai tai tampa jautriu precedentu: akcininko siūlomas gelbėjimo planas reiškia didelį akcijų vertės perskirstymą, o galutinį scenarijų lems priežiūros institucijos sprendimas ir akcininkų susirinkime patvirtintos kapitalo didinimo sąlygos.

  • Lenkijos energetikos ministras ramina dėl dujų: saugyklos jau per 53 proc., pildymas prasidės birželį

    Lenkijoje artėjant kitam šildymo sezonui dujų tiekimo sutrikimų neprognozuojama, teigia šalies energetikos ministras Miłoszas Motyka. Pasak jo, požeminių saugyklų pildymas turėtų startuoti birželį, o importo kryptys ir apimtys esą suplanuotos taip, kad rudenį būtų pasiektas saugus atsargų lygis.

    Remiantis dujų saugyklų operatoriaus „Gas Storage Poland“ pateikiamais duomenimis, požeminės dujų saugyklos buvo užpildytos 53 proc. Toks lygis, pasak Lenkijos pusės, yra vienas geriausių tarp Europos Sąjungos valstybių šio sezono pabaigoje, kai daugelyje šalių atsargos buvo mažesnės.

    Tuo metu Europos Sąjungoje gegužės viduryje vidutinis saugyklų užpildymas siekė 35,7 proc., rodo Europos dujų infrastruktūros duomenų suvestinės. Bendras sukauptų atsargų kiekis ES viršijo 400 TWh, tačiau jis buvo žemiau pastarųjų penkerių metų vidurkio, siekusio 48,4 proc., todėl dalis rinkos dalyvių dėmesį telkia į vasaros pildymo tempą ir kainų dinamiką.

    Importo planas ir LNG vaidmuo

    Ministras tikina, kad Lenkija turi užtikrintas suskystintų gamtinių dujų tiekimo apimtis, o LNG išlieka viena svarbiausių alternatyvų vamzdyniniams srautams. Prioritetinėmis kryptimis įvardijamos JAV ir Norvegija, o papildomi kroviniai, esant poreikiui, turėtų atkeliauti ir iš Afrikos šalių į Lenkijos SGD terminalą.

    „Nebus jokių problemų užpildyti Lenkijos saugyklas dujomis prieš kitą žiemą. Netrukus, nuo birželio, pradėsime jų pildymą. Turime užtikrintas LNG tiekimo apimtis, o iki kito šildymo sezono būsime tinkamai pasirengę“, – sakė Lenkijos energetikos ministras Miłoszas Motyka.

    Energetikos rinkoje saugyklų pildymas vasarą paprastai tampa vienu svarbiausių kainas veikiančių veiksnių: kuo daugiau dujų perkama į atsargas, tuo didesnė paklausa trumpuoju laikotarpiu. Kita vertus, stabilus ir iš anksto suplanuotas importas padeda sumažinti staigių kainų šuolių riziką, jei rudenį prasidėtų intensyvus pirkimas.

    Degalų kainų klausimas ir Ormuzo sąsiauris

    Ministras taip pat užsiminė apie galimą laikinos degalų kainų mažinimo programos CPN ateitį, tačiau pabrėžė, kad sprendimų dar nėra. Anot jo, situacija vertinama atsižvelgiant į didmeninės rinkos pokyčius, kuriuos pastaruoju metu veikia įtampa, susijusi su Ormuzo sąsiauriu.

    Lenkijos finansų ir ekonomikos institucijų skaičiavimais, programa, apimanti pridėtinės vertės mokesčio tarifo mažinimą degalams ir maksimalios dienos mažmeninės kainos ribojimą, valstybės biudžetui kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį. Dėl to diskusijose akcentuojamas balansas tarp trumpalaikės pagalbos vartotojams ir ilgalaikių fiskalinių pasekmių.

    Rinkos analitikai dažnai pabrėžia, kad energetinių išteklių kainas Europoje lemia ne vien vietinės atsargos, bet ir pasauliniai veiksniai: SGD krovinių konkurencija su Azija, infrastruktūros pajėgumai, geopolitinės rizikos bei vartojimo pokyčiai. Todėl šią vasarą stebimas saugyklų pildymo tempas ir tiekimo patikimumas gali tapti vienu svarbiausių indikatorių, nuo kurių priklausys rudens ir žiemos kainų scenarijai.

  • Cyberprieš nusikaltėlių korporacijos: HR, premijos ir „antriniai“ sukčiai, taikantys į aukas

    Už romantinių apgavysčių, fiktyvių investicijų ar sukčiavimo skelbimų portaluose vis dažniau stovi ne pavieniai „hakeriai“, o gerai organizuotos grupuotės, veikiančios kaip korporacijos. Kibernetinio nusikalstamumo rinka turi aiškiai pasidalytas roles, vidines taisykles ir infrastruktūrą, kuri leidžia masiškai atakuoti žmones skirtingais kanalais.

    Ekspertai, tyrinėjantys šias grupes, pabrėžia, kad jos kuria darbo procesus panašiai kaip verslas: planuoja kampanijas, skaičiuoja „rezultatus“, testuoja scenarijus ir nuolat ieško naujų „darbuotojų“. Tam pasitelkiami uždari kanalai ir pokalbių grupės, kur aptariamos operacijos, dalijamasi instrukcijomis ir sprendžiamos vidinės problemos.

    Kaip veikia nusikaltėlių „organizacija“

    Tokiose struktūrose galima sutikti „personalo“ funkcijas primenančių veiklų: atrankas, kandidatų patikras ir įvedimą į „pareigas“. Naujokams siūlomos konkrečios rolės, pavyzdžiui, pinigų išgrynintojai, kurie prie bankomatų išima apgaule gautas lėšas, arba žmonės, vykdantys masines žinučių siuntimo kampanijas.

    Skiriamoji „korporacinio“ modelio detalė yra motyvavimo sistemos ir vidinė drausmė. Tyrėjai pasakoja, kad aprašymuose gali atsirasti užuominų apie premijas už „planą“, o kartu ir taisyklės, skirtos mažinti riziką būti išaiškintiems.

    Vis dėlto net ir tokios grupės daro klaidų: kartais neatsargiai atskleidžia buvimo vietą, supainioja detales, palieka identifikuojamus pėdsakus ar per viešai aptarinėja sulaikymus. Tai tampa signalais teisėsaugai ir kibernetinio saugumo specialistams, kurie stebi schemų evoliuciją ir bando infiltruotis į komunikacijos kanalus.

    Antriniai sukčiai ir aukų duomenų rinka

    Vienas pavojingiausių reiškinių yra vadinamasis antrinis sukčiavimas, kai žmogus apgaunamas antrą kartą po jau patirtų nuostolių. Tipinis scenarijus atrodo taip: nusikaltėliai susisiekia su auka ir prisistato „pagalbos“ teikėjais, kurie neva gali padėti susigrąžinti prarastus pinigus.

    Tokios apgavystės dažnai remiasi aukų duomenų pakartotiniu panaudojimu. Jau apgautas žmogus tampa vertingu įrašu duomenų bazėje: svarbu žinoti, kokiu būdu jis buvo įtikintas, kokia suma prarasta ir kokie argumentai veikė, todėl informacija gali būti platinama tarp skirtingų grupių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad antriniame etape emocinis spaudimas dar stipresnis, nes žmogus jaučia gėdą, nerimą ir skubą „atgauti prarastą“. Dėl to didėja tikimybė vėl priimti skubotus sprendimus, ypač jei žadama greita „teisinė“ ar „techninė“ pagalba.

    Ką rodo skaičiai ir kodėl tai svarbu

    Analizuojant kelių tirtų grupių veiklą, minima, kad bendruomenėse buvo 1 672 nariai, iš jų 287 laikyti aktyviais. Tyrėjų pateiktais duomenimis, vidutinės mėnesio pajamos siekė apie 1 150 eurų, o aukoms padaryta žala sudarė maždaug 320 000 eurų.

    Taip pat fiksuota iki 15 000 bandymų išsigryninti nusikalstamu būdu gautas lėšas, pasitelkiant mokėjimo korteles ar momentinius pervedimus. Tokia apimtis rodo ne vienkartinius atvejus, o sisteminę „gamybą“, kur svarbiausia yra mastas, greitis ir nuolatinis metodų tobulinimas.

    Kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad geriausia gynyba yra kritinis mąstymas ir procesų laikymasis: neskubėti, tikrinti informaciją, neatskleisti prisijungimų, o sulaukus „pagalbos atgauti pinigus“ pasiūlymų pirmiausia kreiptis į banką ir oficialias institucijas. Nusikaltėlių „korporacijos“ klesti ten, kur žmonės paliekami vieni su problema ir emocijomis.