CP v2

Blog

  • Kumysas iš kumelės pieno vėl ant bangos: kodėl šis gėrimas Kazachstane išgyvena renesansą

    Kumysas iš kumelės pieno vėl ant bangos: kodėl šis gėrimas Kazachstane išgyvena renesansą

    Tūkstantmečių gėrimas, grįžtantis į madą

    Kumysas, arba raugintas kumelės pienas, Centrinėje Azijoje laikomas ne tik gėrimu, bet ir svetingumo bei klajoklių tapatybės simboliu. Kazachstane jis išlieka gyvas kasdienėje virtuvėje, o pastaraisiais metais įgauna ir naują, modernesnį veidą.

    Istoriniuose šaltiniuose kumysas minimas dar Antikos laikais, kai graikų istorikas Herodotas aprašė skitų kumelės pieno apdorojimą. Archeologiniai radiniai Botajų kultūros teritorijose dabartinio Kazachstano žemėse siejami su ankstyviausiais žinomais arklio prijaukinimo įrodymais ir pieno pėdsakais keramikoje.

    Kaip gaminamas kumysas ir kuo jis ypatingas?

    Gėrimo skonis ir stiprumas skiriasi priklausomai nuo regiono, žolynų, kuriais ganosi arkliai, ir rauginimo būdo. Tradiciškai pienas maišomas specialiuose mediniuose induose, o anksčiau klajokliai jį raugindavo ir nešiodavo odiniuose maišuose, kad natūraliai kratytųsi dienos metu.

    Šviežias kumelės pienas, vadinamas saumal, laikomas vertingiausiu, tačiau yra trumpaamžis ir dažniausiai pasiekiamas tik kaime. Skirtingai nei karvės, kumelės melžiamos dažnai, kas vieną ar dvi valandas, o per dieną pieno duoda palyginti nedaug, todėl žaliava brangi ir reikalauja daug darbo.

    „Arkliai yra šventi gyvūnai. Jie pasirenka žmogų, kuris juos melžia, ir mano kumelės niekam kitam to neleistų“, – sakė Kazachstano Ulytau regiono gyventoja Aiman Kutzhanova.

    Mokslininkai kumysą vertina dėl jo fermentacijos metu susidarančių mikroorganizmų ir maistinės sudėties. Maisto biotechnologijos profesorė Gaukhar Konuspayeva, tirianti kumelės ir kupranugarių pieną, pabrėžia, kad kumelės piene gausu vitaminų, o kumyso išskirtinumas siejamas su riebalų rūgščių profiliu ir prebiotinėmis bakterijomis.

    Nuo klajoklių tradicijos iki festivalių ir eksporto

    Kazachstane kumysas išsaugojo vietą ir sovietmečiu, kai valstybiniai ūkiai laikė didelius kumelių bandas pieno ir fermentuotų produktų gamybai. Šiandien gėrimas vėl aktyviai įsitvirtina rinkoje, o buteliuotas kumysas jau tapo įprastu prekių lentynose ir viešojo maitinimo vietose.

    Tradiciją palaiko ir sezoninės šventės, susijusios su pirmuoju metų kumelių melžimu bei pirmuoju kumysu. Tokie renginiai, rengiami stepėse toliau nuo didmiesčių, sujungia vietos ūkininkus, šeimas ir turistus, o pats gėrimas pristatomas kaip kultūrinė patirtis.

    Pastaraisiais metais išpopuliarėjo vadinamieji kumyso namai, kur lankytojai ragauja skirtingo brandinimo ir skonio gėrimus. Šalia klasikinio varianto atsiranda interpretacijų su medumi, žolelėmis ar dūmo natomis, o gamintojai vis dažniau kalba ir apie kokybės standartus, maistinę sudėtį bei laboratorinius tyrimus.

    Kumysas ir jo produktai skverbiasi į tarptautines rinkas, o eksportui siūloma ir džiovinto kumelės pieno produkcija. Kazachstano gamintojai gėrimą pristato kaip tradicinį, tačiau moderniai pritaikomą produktą, kuris atliepia didėjantį susidomėjimą fermentuotais maisto produktais.

    „Mūsų festivalį žmonės pamėgo, nes jis ne vien apie gėrimą. Tai nacionalinė tapatybė, kultūra ir istorija“, – sakė BaiKymyz festivalio sumanytojas Zhumazhan Kaltayev.

    Festivalyje varžomasi ne tik dėl skonio, bet ir dėl geriausios maistinės sudėties, o prizinis fondas siekia apie 75 000 eurų. Pagrindinis prizas tradiciškai siejamas su praktiška dovana ūkininkams, pavyzdžiui, automobiliu, taip skatinant gamintojus investuoti į kokybę ir atsekamumą.

  • Islandijos balsavimą dėl ES derybų pakoregavo klaidinantys teiginiai: labiausiai kirto žvejyba

    Islandijos balsavimą dėl ES derybų pakoregavo klaidinantys teiginiai: labiausiai kirto žvejyba

    Islandijoje po įtemptos kampanijos rinkėjai nepritarė derybų su Briuseliu dėl narystės Europos Sąjungoje atnaujinimui. Rugpjūčio 29 dieną „ne“ pasakė 52,8 proc. balsavusiųjų, o derybos su ES faktiškai buvo įšaldytos dar nuo 2013 metais.

    Viešojoje erdvėje referendumo metu plito prieštaringi ir netikslūs teiginiai, dalis jų buvo kartojami tiek socialiniuose tinkluose, tiek kai kuriose žiniasklaidos priemonėse. Dėl to rinkėjams buvo sunkiau atsirinkti, kas yra faktai, o kas – politinės interpretacijos.

    Ryškiausias nesusipratimas kilo dėl jautriausios temos – žvejybos. Sklandė pranešimai apie tariamas derybas, kuriose esą buvo kalbama apie specialią išimtį Islandijai iš ES bendros žuvininkystės politikos.

    Visgi Islandijos užsienio reikalų ministrė Þorgerður Katrín Gunnarsdóttir vėliau viešai atmetė teiginius, kad tokios išimtys buvo aptartos taip, kaip tai buvo pateikta kai kuriuose pranešimuose. Po šių patikslinimų dalis žiniasklaidos pripažino, kad istorija buvo perteikta netiksliai.

    Žvejybos kvotos – politinis nervas

    Žvejybos ištekliai Islandijoje laikomi strateginiu turtu, o kontrolė dėl žvejybos plotų istoriškai buvo ginama ypač griežtai. Tai primena ir vadinamieji Menkių karai su Jungtine Karalyste, vykę nuo XX amžiaus šeštojo iki aštuntojo dešimtmečio.

    ES narystė reiškia prisitaikymą prie bendros žuvininkystės politikos, kuri apima ir kvotų bei prieigos prie išteklių taisykles. Vis dėlto nėra vieningo sutarimo, kokio masto kvotų perskirstymas realiai grėstų Islandijai, nes galutines sąlygas nustato derybos.

    Tarptautinių santykių ekspertas Arno Minasian atkreipė dėmesį, kad neapibrėžtumas dėl žvejybos ir žemės ūkio temų gali mažinti visuomenės pasitikėjimą pačiu procesu. Pasak jo, tai yra skyriai, kurie Islandijai būtų vieni svarbiausių ir politiškai sudėtingiausių.

    „Jei nuo pat pradžių neaišku, kaip būtų sprendžiama žvejybos ir žemės ūkio klausimų esmė, visuomenei sunku patikėti, kad galutinis susitarimas bus priimtinas“, – sakė A. Minasian.

    Žuvininkystė Islandijos ekonomikai turi reikšmingą svorį: sektoriuje dirba apie 4 proc. darbuotojų, o jo indėlis į bendrąjį vidaus produktą siekia maždaug 8 proc. Dėl to bet kokie signalai apie galimą kontrolės praradimą kampanijoje tampa ypač paveikūs.

    Teiginys apie naudą be narystės

    Kita dažnai kartota žinutė buvo susijusi su Islandijos padėtimi Europos ekonominėje erdvėje. Kritikai teigė, kad šalis jau gauna esą beveik visus ES narystės privalumus, todėl narystė atneštų tik papildomų įsipareigojimų.

    Tačiau būdama Europos ekonominės erdvės narė Islandija perkelia dalį ES vidaus rinkos taisyklių, bet neturi balsavimo teisės priimant sprendimus. Šalis neturi atstovų Europos Parlamente, nedalyvauja Europos Komisijos darbe ir neturi tiesioginės įtakos tam, kaip formuojamos taisyklės, kurių vis tiek privalo laikytis vidaus rinkoje.

    Be to, referendumo kampanijoje išsiskyrė ir teiginiai apie kainą, kurią Islandija mokėtų už narystę. Buvo minimi labai skirtingi skaičiai – nuo maždaug 50 000 000 eurų iki 1 000 000 000 eurų per metus.

    Nepriklausomo analitinio centro Europustraumar vertinimu, grynoji Islandijos narystės kaina galėtų siekti apie 60 000 000 eurų per metus. Tokie skirtumai rodo, kaip lengvai kampanijoje finansiniai argumentai tampa politinės kovos įrankiu, ypač kai auditorijai pateikiami be aiškaus paaiškinimo, kas įskaičiuota į sumą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose kampanijose lemiamą įtaką dažnai turi ne vien pati tema, bet ir informacijos kokybė. Kai jautriausi klausimai, tokie kaip žvejybos kvotos ar narystės kaina, apipinami nepatikrintais teiginiais, rinkėjų pasirinkimą gali formuoti ne faktai, o baimės ir neapibrėžtumas.

  • 15 rudens albumų, kurie gali sudrebinti sceną: „Fontaines D.C.“, „Beck“ ir netikėti sugrįžimai

    15 rudens albumų, kurie gali sudrebinti sceną: „Fontaines D.C.“, „Beck“ ir netikėti sugrįžimai

    Rudens sezonas muzikai žada rekordą

    2026 metais muzikiniai leidimai išlaikė aukštą kartelę, o rudenį laukia dar tankesnis grafikas. Kultūros redakcijos apžvalga išskiria 15 albumų, kurie iki metų pabaigos gali tapti svarbiausiais sezono įvykiais.

    Dalis atlikėjų siekia sugrįžimo į geriausią formą, kiti tęsia kūrybinį šuolį po sėkmingų ankstesnių darbų. Klausytojams tai reiškia vieną dalyką: rudenį teks rinktis ne vieną favoritą.

    Rugsėjo premjeros: džiazas, popas ir ilgai laukti darbai

    Rugsėjo 18 dieną iškart keli ryškūs vardai pristatys naujus albumus. Tarp jų – britų džiazo ir afrobeat krypties grupė Ezra Collective su albumu „Here Because Of Hope“, kurį patys vadina ambicingiausiu ir asmeniškiausiu karjeroje.

    Rugsėjo 18 dieną naują studijinį darbą žada ir Beckas. Pastaraisiais metais jo albumai sulaukė prieštaringų vertinimų, tačiau naujausi singlai leidžia tikėtis grįžimo prie melodingesnio, introspektyvesnio skambesio.

    Tą pačią dieną pasirodys ir švedų popžvaigždės Tove Lo albumas „Estrus“. Atlikėja jį apibūdina kaip instinktyvų emocinį chaosą, o pirmasis singlas žada klubinę energiją ir atvirą, suaugusią pop muzikos kryptį.

    Rugsėjo 18 dieną gerbėjų laukia ir danų kūrėjos Agnes Obel sugrįžimas su albumu „The Meaning Of Flowers“. Tai pirmas jos leidinys nuo 2020 metų, o naujausia kūryba sufleruoja dar labiau atmosferinį kamerinio popo skambesį.

    Rugsėjo 25 dieną elektroninės scenos dėmesį bandys susigrąžinti M83 su albumu „L“. Tai naujas bandymas priminti laikus, kai jų muzika formavo visos kartos sintezatorių popo ir elektronikos standartą.

    Rugsėjo 25 dieną pasirodys ir „Soft Cell“ atsisveikinimo albumas „Danceteria“, užbaigtas dar iki bendraįkūrėjo Dave Ball mirties. Grupės lyderis Marc Almond pabrėžė, kad be Dave Ball naujų įrašų nebebus.

    „Nebus jokių naujų „Soft Cell“ įrašų be Dave Ball, tai tiesiog neįmanoma“, – sakė Marc Almond.

    Spalis: didžiausia koncentracija ir metų intriga

    Spalio 16 dieną laukia viena intensyviausių metų leidimų datų. Naują albumą išleidžia „The Avalanches“, žadantys didelės apimties, 31 kūrinio projektą, paremtą nostalgijos estetika ir šiuolaikinės komercinės garso kultūros atspindžiais.

    Spalio 16 dieną albumą pristato ir Eels, kurių lyderis Mark Oliver Everett pastaruoju metu ieško kūrybinio atsinaujinimo. Tą pačią dieną pasirodo Rachel Chinouriri darbas, kuriame, sprendžiant iš pirmųjų kūrinių, daugiau sintezatorių ir šokio aikštelės melancholijos.

    Didžiausia spalio 16 dienos intriga – „Fontaines D.C.“ albumas „Dopamine Chamber“. Po ankstesnių leidinių, kurie nuosekliai plėtė grupės skambesį, penktasis darbas žada tamsesnę, sintezatorių prisodrintą kryptį ir tolesnę evoliuciją.

    Spalio 30 dieną naujų leidinių sąrašą tęs „Editors“ su albumu „Surface, Echo & Sound“. Grupė leidžia suprasti, kad siekia natūralesnio, rokiškesnio įrašo, kuris primintų ankstyvųjų metų energiją.

    Spalio 30 dieną pasirodys ir „Queens of the Stone Age“ albumas „Perfecth“. Grupės lyderis Josh Homme naują pavadinimą sieja su paradoksu, kai niekas nėra tobula, bet viskas apsimeta tobulybe.

    „Šiame pasaulyje niekas nėra tobula, bet viskas atrodo tarsi perfecth“, – sakė Josh Homme.

    Lapkritis ir dar viena staigmena

    Lapkričio 6 dieną sugrįžta La Roux, kurios naujas albumas nagrinėja santykių griūtį, uždraustos meilės temą ir vienatvę, lydinčią priklausomybes. Pirmasis pristatymas leidžia manyti, kad tai gali būti vienas netikėčiausių pop sezono sugrįžimų.

    Lapkričio 13 dieną instrumentalų grupė Los Bitchos išleidžia naują albumą, šįkart pasikviesdama vokalinius svečius. Jų cumbia, roko ir lotyniškų ritmų mišinys per kelerius metus tapo ryškiu festivalių atradimu, o vokalai gali atverti platesnę auditoriją.

    Dar vienas daug dėmesio keliantis sugrįžimas – britų poeto ir muzikanto Labi Siffre planuojamas albumas „Unfinished Business“. Tai būtų pirmas jo studijinis darbas per 28 metus, o susidomėjimą sustiprino pastaraisiais metais atgimęs jo ankstesnės kūrybos populiarumas.

  • Naujai paleista „X“ mokėjimų paslauga „X Money“ sulaukė atakos: ką būtina padaryti dabar

    Naujai paleista „X“ mokėjimų paslauga „X Money“ sulaukė atakos: ką būtina padaryti dabar

    Socialinis tinklas „X“ pranešė tiriantis įtartiną aktyvumą, pasirodžiusį netrukus po mokėjimų paslaugos „X Money“ plėtros. Dalis naudotojų ėmė masiškai gauti netikėtus slaptažodžio atstatymo laiškus, nors patys tokių užklausų neteikė.

    Kol kas nėra patvirtintų duomenų, kad paskyros būtų perimtos, tačiau pats laiškų srautas rodo koordinuotą bandymą trikdyti paskyrų saugumą. Kibernetinio saugumo specialistai tokias kampanijas dažnai sieja su bandymais automatizuotai sukelti slaptažodžio keitimo procesą, naudojant viešai matomus vartotojų vardus.

    Kas iš tikrųjų gali vykti?

    Vien tik slaptažodžio atstatymo laiškas nebūtinai reiškia įsilaužimą, ypač jei įjungtas kelių veiksnių patvirtinimas. Vis dėlto tai gali būti pirmas etapas didesnėje sukčiavimo schemoje, kai po teisėtai atrodančių pranešimų siunčiami papildomi laiškai su netikromis nuorodomis.

    Tokiose žinutėse naudotojai raginami skubiai keisti slaptažodį, o paspaudus nuorodą atsiduriama suklastotame puslapyje. Ten suvedus prisijungimo duomenis jie atsiduria nusikaltėlių rankose, o vėliau gali būti bandoma perimti ne tik „X“ paskyrą, bet ir susietas paslaugas.

    Kodėl „X Money“ kelia papildomą riziką?

    „X Money“ leidžia laikyti lėšas, siųsti ir gauti mokėjimus bei atlikti pervedimus tarp naudotojų pačioje „X“ platformoje. Dėl to paskyros perėmimas gali turėti ne tik reputacinių, bet ir tiesioginių finansinių pasekmių, ypač jei paskyra naudojama atsiskaitymams ar pinigų laikymui.

    „X“ teisininkas Jamesas Burnhamas pabrėžė, kad bendrovės saugumo ir teisinės komandos sieks identifikuoti ir patraukti atsakomybėn visus, bandančius pakenkti platformos naudotojams.

    „„X“ teisinės ir saugumo komandos nesustos, kol nustatys, suras ir patrauks baudžiamojon atsakomybėn kiekvieną, bandantį nuskriausti mūsų naudotojus“, – sakė Jamesas Burnhamas.

    Ką daryti naudotojams?

    Pirmiausia rekomenduojama įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą ir įsitikinti, kad paskyroje nurodytas atnaujintas el. pašto adresas bei telefono numeris. Taip pat verta patikrinti aktyvių prisijungimų sąrašą ir nedelsiant pašalinti nepažįstamus įrenginius ar sesijas.

    Gavus slaptažodžio atstatymo laišką, saugiausia ne spausti jame esančių nuorodų, o prisijungti prie paskyros per oficialią programėlę ar naršyklėje ranka įvedus adresą. Jei gaunate papildomus laiškus su raginimu keisti slaptažodį, kritiškai įvertinkite siuntėją, domeną ir bet kokius skubinimo elementus.

    Ekspertai primena, kad sukčiai vis dažniau taiko kelių žingsnių atakas: pirmiausia sukuria triukšmą ir sumaištį, o vėliau pateikia suklastotą sprendimą. Tokiais atvejais geriausia taisyklė paprasta: prisijungimo duomenų niekada neveskite iš laiško atidarytoje nuorodoje, jei nesate šimtu procentų tikri dėl jos autentiškumo.

  • Kur važiuoja Seimo pirmininkas: J. Olekas per dieną aplankys verslą, mokyklą ir medikus

    Seimo pirmininkas Juozas Olekas rugsėjo 2 dieną vyksta į Švenčionių ir Molėtų rajonus. Per vieną dieną numatyta susitikimų serija su verslo, švietimo, sveikatos priežiūros ir savivaldos atstovais, taip pat su vietos gyventojais.

    Pasak Seimo pirmininko, vizito tikslas yra ne pristatyti sprendimus, o išklausyti, su kokiais kasdieniais iššūkiais susiduria skirtingos bendruomenės. Tokie regioniniai susitikimai dažnai tampa kanalu surinkti informaciją apie realias kliūtis darbo rinkoje, viešųjų paslaugų prieinamume ir investicijų pritraukime.

    „Važiuoju pirmiausia klausytis, išgirsti, kalbėtis ir suprasti. Kiekvienas jų savo kasdieniame darbe susiduria su valstybės priimamais sprendimais ir gali pasakyti, kas veikia, o kur dar stringame“, – sakė J. Olekas.

    Švenčionių rajone J. Olekas pradės vizitą Pabradėje veikiančioje medicinos priemonių gamybos bendrovėje „Intersurgical“. Taip pat numatyti apsilankymai bendrovėje „Švenčionių vaistažolės“, Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje ir susitikimas su savivaldybės administracijos atstovais.

    Politikų vizitai į pramonės ir gamybos įmones paprastai siejami su dviem aktualiomis temomis: darbuotojų trūkumu ir įmonių plėtros sąlygomis. Įmonės regionuose dažnai kelia klausimus dėl profesinio rengimo atitikimo rinkos poreikiams, infrastruktūros, viešojo transporto ir biurokratinių procedūrų, kurios lėtina investicijas.

    „Man įdomu pamatyti ne tik tai, ką jau pavyko padaryti. Dar svarbiau išgirsti, kas trukdo įmonėms plėstis, ar lengva rasti darbuotojų, ko šiandien trūksta mokykloms ar savivaldybei“, – teigė J. Olekas.

    Molėtų rajone Seimo pirmininkas planuoja apsilankyti „Teltonikos“ technologijų centre, lietuviško kapitalo įmonėje „Hoda“ ir Molėtų rajono sveikatos centre. Šioje darbotvarkės dalyje dėmesys krypsta į technologijų plėtrą regionuose ir sveikatos paslaugų prieinamumą, kuris Lietuvoje itin priklauso nuo specialistų pritraukimo ir paslaugų organizavimo.

    Vizitas baigsis susitikimu su Molėtų krašto gyventojais Molėtų bibliotekoje. Tokiuose susitikimuose dažniausiai keliami klausimai apie sveikatos paslaugas, švietimo kokybę, vietos kelių būklę, viešąjį transportą, jaunų žmonių išvykimą ir valstybės institucijų sprendimų poveikį kasdieniam gyvenimui.

    „Tokiuose susitikimuose iš anksto nesuplanuosi, apie ką žmonės norės kalbėti. Man labai svarbu išgirsti jų klausimus ir nuomonę, neabejoju, kad bus ir kritikos“, – pabrėžė Seimo pirmininkas.

  • Duris atvėrė Mazūriškių darželis: vietų 150, investicijos – beveik 9 mln. eurų

    Mazūriškiuose, Sendvario seniūnijoje, rugsėjo 1 dieną oficialiai atidarytas naujas vaikų darželis, kuriame ugdymą galės pradėti iki 150 vaikų. Savivaldybė tikisi, kad įstaiga sumažins eilėse laukiančių šeimų skaičių sparčiai augančioje Klaipėdos rajono dalyje.

    „Matome, kaip laukta idėja tapo realybe – Mazūriškiuose duris atvėrė darželis, kurio labai laukė Sendvario seniūnijos šeimos. Tai konkretus atsakas į gyventojų poreikius“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Naujajame pastate įrengtos aštuonios grupės, suplanuotos pagal šiuolaikinius ankstyvojo ugdymo principus ir vaikų kasdienius poreikius. Darželyje veikia aktų salė, sporto patalpos, erdvės papildomoms veikloms ir specialistų darbui.

    Didelis dėmesys skirtas emocinei savijautai: įrengtas sensorinis kambarys, kuriame vaikai gali nusiraminti, susikaupti ir lavinti pojūčius. Tokios erdvės vis dažniau diegiamos Lietuvos ugdymo įstaigose, siekiant anksčiau pastebėti emocinius sunkumus ir padėti vaikams saugiai prisitaikyti prie dienos ritmo.

    „Ypač džiugu, kad čia sukurtos ne tik gražios, bet ir vaikų poreikiams pritaikytos erdvės – nuo sensorinio kambario iki sporto ir kūrybinėms veikloms skirtų patalpų“, – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    Darželio lauko erdvė pritaikyta aktyviam judėjimui: įrengta moderni žaidimų aikštelė, pėsčiųjų takai ir pavėsinės. Savivaldybė pažymi, kad kartu sprendžiami ir susisiekimo klausimai, kad tėvams būtų patogiau atvykti bei saugiai išleisti vaikus.

    Greta įstaigos numatyti kelių ir gatvių tvarkymo darbai: planuojami pokyčiai Juodžemių ir Agilos gatvėse, taip pat Jurgaičių bei Šilelių gatvėse. Tokie infrastruktūros sprendimai dažniausiai tampa būtini, kai nauji švietimo objektai atveriami kvartaluose, kur eismo srautai išauga per trumpą laiką.

    Projektas finansuotas Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšomis. Bendra projekto vertė siekia 8 911 093 eurus, iš jų 7 574 428 eurai skirti iš Europos Sąjungos fondų, o 1 336 665 eurai – iš savivaldybės biudžeto.

  • Atlyginimų žemėlapis keičiasi: skirtumas tarp regionų pasiekė 454 eurus – kur mokama daugiausia?

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp Sostinės regiono ir Vidurio bei vakarų Lietuvos regiono siekė 454 eurus. Naujausi duomenys rodo, kad šis skirtumas, palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, beveik nepasikeitė.

    Sostinės regione vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) sudarė 2 879,7 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione vidutinis bruto darbo užmokestis siekė 2 425,7 euro ir per ketvirtį augo 3,3 proc.

    Vertinant pajamas į rankas, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis Sostinės regione buvo 1 742,2 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 1 492,2 euro ir buvo 2,7 proc. didesnis nei ankstesnį ketvirtį.

    Per ketvirtį sparčiausiai bruto darbo užmokestis augo Šiaulių apskrityje, kur fiksuotas 4,3 proc. didėjimas. Toliau rikiuojasi Utenos apskritis su 3,9 proc. ir Panevėžio apskritis su 3,7 proc. augimu, rodant, kad atlyginimų dinamika kai kuriose teritorijose išlieka ryškesnė nei didmiesčiuose.

    Didžiausias vidutinis bruto darbo užmokestis apskrityse fiksuotas Vilniaus apskrityje ir siekė 2 879,7 euro. Mažiausias vidutinis bruto darbo užmokestis apskrityse buvo Marijampolės apskrityje, kur jis sudarė 2 140,8 euro.

    Duomenys taip pat rodo, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse. Augimo tempai svyravo nuo 0,8 proc. Mažeikių rajono savivaldybėje iki 8,2 proc. Visagino savivaldybėje.

    Didžiausias vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybių pjūvyje fiksuotas Vilniaus miesto savivaldybėje ir siekė 2 966,7 euro. Mažiausias vidutinis bruto darbo užmokestis buvo Zarasų rajono savivaldybėje, kur jis sudarė 1 941 eurą.

    Lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, 2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse. Metinis augimas svyravo nuo 4,6 proc. Neringos savivaldybėje iki 15,8 proc. Kelmės rajono savivaldybėje.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad atlyginimų pokyčius dažniausiai lemia ne vien bazinių atlygių peržiūros, bet ir bendras darbų mastas, sezoniniai svyravimai bei darbuotojų struktūros pokyčiai. Praktikoje tai reiškia, kad net ir esant panašiam regionų skirtumui, atskirose savivaldybėse atlyginimų dinamika gali būti labai nevienoda.

  • „Civinity“ ir „Sail Invest“ už 4,3 mln. eurų perėmė „Admeo“: ką tai keis 160 pastatų?

    Pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupė „Civinity“ kartu su Domo Dargio valdoma bendrove „Sail Invest“ užbaigė Vilniuje veikiančios pastatų administravimo bendrovės „Admeo“ įsigijimą. Sandoris įvykdytas per bendrai kontroliuojamą bendrovę „SPV 31“, perėmus 100 proc. „Admeo“ akcijų.

    Akcijų pirkimo sutarties vertė siekia 4,3 mln. eurų. Sandoriui buvo gautas Konkurencijos tarybos leidimas, todėl pirkėjai gali pradėti integracijos darbus ir perėmimo procedūras.

    „Admeo“ Vilniuje administruoja ir prižiūri apie 160 daugiabučių bei komercinių pastatų, įmonėje dirba 15 žmonių. Skelbiama, kad 2025 metais bendrovės pajamos augo iki 3,12 mln. eurų, o grynasis pelnas siekė 739 tūkst. eurų.

    „Užbaigus sandorį prasideda gana žemiškas darbas – perimti informaciją apie kiekvieno objekto situaciją, tęsti suplanuotus darbus ir suderinti komandų veiklą. Gyventojams dėl akcininkų pasikeitimo nieko daryti nereikės“, – sakė „Civinity“ grupės valdybos pirmininkas Deividas Jacka.

    Pirkėjai pabrėžia, kad galiojančios sutartys lieka galioti, o „Admeo“ prekės ženklas pirmuoju etapu nesikeis. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojams ir pastatų savininkams artimiausiu metu neturėtų atsirasti naujų formalių veiksmų vien dėl akcininkų pasikeitimo.

    Kas keisis įmonės viduje

    „Civinity“ nurodo planuojanti išlaikyti 15 žmonių „Admeo“ komandą ir palaipsniui integruoti bendrovę į grupės veiklos procesus. Tai apima vienodinamą darbų planavimą, tiekimo grandinę, klientų aptarnavimo standartus ir techninės priežiūros valdymą.

    „Per daugiau nei dešimtmetį „Admeo“ išaugo dėl komandos darbo ir klientų pasitikėjimo. Parduodant įmonę mums buvo svarbu, kad ši patirtis liktų, o paslaugos būtų tęsiamos be sutrikimų“, – sakė buvęs „Admeo“ savininkas Laimutis Karvelis.

    Nuo 2012 metų veikianti „Admeo“ administruoja daugiabučius ir komercinius objektus, organizuoja jų techninę priežiūrą, šildymo bei karšto vandens sistemų aptarnavimą, remonto ir atnaujinimo darbus. Įmonėje naudojama defektų registravimo ir kontrolės sistema, leidžianti sekti užregistruotų problemų sprendimo eigą.

    Kodėl svarbus 160 pastatų portfelis

    „Civinity“ teigimu, didesnis viename mieste aptarnaujamų objektų skaičius leidžia lanksčiau planuoti specialistų darbą ir greičiau parinkti reikiamą kompetenciją konkrečiai situacijai. Didėjant portfeliui, įmonės dažniausiai siekia trumpinti reagavimo laiką, efektyvinti avarinių iškvietimų organizavimą ir centralizuoti rangovų valdymą.

    „Didesnio portfelio naudą klientas turi pajusti per kasdienę paslaugą. Pirmus mėnesius skirsime paslaugų stabilumui ir vidinių procesų suderinimui“, – sakė D. Jacka.

    Pastatų administravimo rinka pastaraisiais metais vis dažniau juda konsolidacijos kryptimi, kai didesnės grupės perima mažesnius administratorių portfelius. Tokius sandorius paprastai skatina poreikis investuoti į skaitmenizaciją, procesų standartizavimą, techninių specialistų pritraukimą ir energetinio efektyvumo projektų administravimą.

    Plėtros planai ir grupės rezultatai

    „Admeo“ įsigijimas įvardijamas kaip vienas iš „Civinity“ 2026 metais vykdomų plėtros sandorių. Grupė yra skelbusi planuojanti per metus įgyvendinti apie dešimt įsigijimų, o numatytos investicijos siekia maždaug 44 mln. eurų.

    Audituotais duomenimis, „Civinity“ grupės pajamos 2025 metais pasiekė 100,4 mln. eurų, EBITDA sudarė 8,3 mln. eurų. 2026 metų birželio 30 dieną apskaičiuota paskutinių 12 mėnesių pro forma pajamų bazė siekė 121,3 mln. eurų, o pro forma EBITDA buvo 9,7 mln. eurų.

    Grupė veikia Lietuvoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Europos rinkose, įskaitant Kroatiją bei Slovėniją. „Civinity“ nurodo prižiūrinti daugiau kaip 5 mln. kv. m gyvenamųjų pastatų ploto ir aptarnaujanti daugiau kaip 1,6 tūkst. komercinių klientų.

  • Kaune gimsta skulptūros UNESCO modernizmui: kviečia pamatyti, kaip granito luitai virsta menu

    Kaune įsibėgėjo Tarptautinis skulptūros simpoziumas, kuriame apie 20 Lietuvos ir užsienio menininkų po atviru dangumi kuria naujas granito skulptūras, įkvėptas Kauno modernizmo. Kūrybinė aikštelė įsikūrusi „Garliavos granito“ teritorijoje Vytauto g. 2B, o organizatoriai kviečia gyvai stebėti, kaip iš masyvių akmens blokų gimsta kūriniai miestui.

    Nuo rugsėjo 2 dienos lankytojai darbo dienomis laukiami nuo 16 iki 18 valandos. Čia galima iš arti pamatyti visą procesą: nuo pirmųjų pjūvių ir grubaus formavimo iki momentų, kai aiškiai išryškėja būsimos skulptūros siluetas ir detalės.

    Simpoziumo organizatoriai pabrėžia, kad tai reta proga susipažinti su skulptoriaus amatu, kuris dažniausiai lieka už dirbtuvių ar galerijų durų. Aikštelėje lankytojai gali pamatyti naudojamus akmens apdirbimo įrankius, skirtingas technikas, pabendrauti su autoriais ir sužinoti, kaip jie savo kūriniuose interpretuoja Kauno architektūrą.

    „Profesionalų menininkų kūryba miestui yra didelė pridėtinė vertė. Norime, kad jų idėjos neliktų tik eskizais ar eksponatais galerijose ar dirbtuvėse. Menas skirtas visiems“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Šių metų simpoziumo tema – Kauno modernizmas, dažnai apibūdinamas kaip optimizmo architektūra. Menininkai atvyko iš įvairių šalių, tarp jų Japonijos, Kinijos, Čilės, Turkijos, Italijos, Vokietijos, Bulgarijos, Kanados, Graikijos ir Sakartvelo, todėl kūriniuose atsiskleidžia skirtingos meninės mokyklos, patirtys ir požiūriai.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad kūrybos aikštelėje dirbama galingais akmens apdirbimo įrankiais, todėl gali būti triukšminga, o ore pasitaiko akmens dulkių. Dėl to rekomenduojama rinktis patogius drabužius ir avalynę, kurių negaila susitepti.

    Skulptūras planuojama užbaigti iki rugsėjo 13 dienos, o vėliau jos turėtų atsirasti Kauno viešosiose erdvėse. Projektą organizuoja Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius kartu su Kauno miesto savivaldybe, o bendra projekto vertė siekia apie 477 000 eurų.

  • 885 mln. eurų planas Lietuvai: kaip Socialinio klimato fondo pinigai pasieks žmones ir regionus?

    Lietuvoje pristatomas Socialinio klimato planas, kuriame numatyta, kaip bus panaudotos Europos Sąjungos Socialinio klimato fondo lėšos. Kartu su nacionaliniu prisidėjimu bendra planuojamų investicijų suma siekia apie 885 mln. eurų.

    Socialinio klimato fondo tikslas – sušvelninti poveikį gyventojams, kurį gali sukelti klimato politikos priemonės, ypač susijusios su transportu ir pastatais. Daugiausia dėmesio planuose paprastai skiriama mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams ir pažeidžiamesnėms grupėms, kad parama būtų pasiekiama ir regionuose.

    Renginyje planuojama aptarti, kaip priemonės veiks praktikoje ir kaip bus užtikrinta, kad parama būtų tikslinė. Pristatyme dalyvaus Europos Komisijos atstovai ir aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Numatyta, kad plane bus apžvelgiamos priemonės pastatų sektoriuje, socialinio būsto fondo plėtra ir susisiekimo srityje planuojamos veiklos. Taip pat pristatoma idėja steigti energijos taupymo konsultacijų centrus, kurie padėtų gyventojams orientuotis renovacijos, efektyvaus šildymo ir energijos vartojimo mažinimo sprendimuose.

    Diskusijoje apie tai, kaip investicijos pasieks žmones ir savivaldybes, dalyvaus aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė, Europos Komisijos atstovė Andriana Sukova, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorius Laurynas Šeškevičius ir kiti socialinės, klimato bei transporto politikos dalyviai.

    Socialinio klimato planai ES valstybėse laikomi svarbia grandimi siekiant suderinti klimato tikslus su socialiniu teisingumu. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį energijos skurdui mažinti, būsto prieinamumui gerinti ir tvaresniam judumui užtikrinti, kad perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos nepadidintų nelygybės.