CP v2

Blog

  • Užtenka blynų, dešrelių ir sūrio: idėja karštai vakarienei, kurią iškepsite per 15 minučių

    Ploni lietiniai daugeliui asocijuojasi su saldžiais pusryčiais, tačiau sūri versija gali tapti greita, soti vakarienė ar pietūs kitai dienai. Jei šaldytuve liko kelios pieniškos dešrelės, gabalėlis sūrio ir žalumynų, šiuos produktus galima paversti traškiai apskrudusiais suktinukais.

    Šio patiekalo esmė paprasta: elastingi, ploni lietiniai įvynioja įdarą, o trumpas kepimas orkaitėje arba keptuvėje ištirpdo sūrį ir sujungia skonius. Virtuvės praktikoje toks sprendimas dažnai vadinamas likučių panaudojimu, kai vakarienė gimsta iš to, ką jau turite namuose.

    Kas lemia skonį ir tekstūrą

    Geriausiai tinka lietiniai, kurie yra ploni, bet tvirti ir nelūžta vyniojant. Jei tešla atrodo per tiršta, ją galima praskiesti vandeniu, o trumpas pastovėjimas prieš kepimą padeda miltams geriau išbrinkti ir lietiniai tampa elastingesni.

    Sūriui verta rinktis tokį, kuris gerai lydosi, pavyzdžiui, gouda, edamas ar mocarela. Dešrelių atveju svarbiausia paprastesnė sudėtis ir didesnė mėsos dalis, nes kepant ryškėja ir priedų skonis, ir tekstūra.

    Švieži žalumynai, ypač krapai ar svogūnų laiškai, suteikia gaivumo ir „nupjauna“ sūrio riebumą. Norint aštresnio varianto, tinka šaukštelis garstyčių, o ryškesniam kontrastui dažnai pasirenkami marinuoti agurkai.

    Kaip paruošti per 15 minučių

    Patogiausia naudoti jau iškeptus lietinius, pavyzdžiui, likusius po pietų, nes tada didžioji darbo dalis būna atlikta. Prieš vyniojant svarbu, kad lietiniai būtų atvėsę arba tik vos šilti, tuomet jie lengviau išlaiko formą ir neplyšta.

    Ant kiekvieno lietinio dėkite tarkuoto sūrio, dešrelę ir šiek tiek žalumynų, tuomet užlenkite šonus į vidų ir susukite į standų suktinuką. Suktinukus galima kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 12–15 minučių, kol sūris ištirps ir viršus lengvai apskrus.

    Patiekalą skaniausia valgyti iškart, kol sūris dar tamprus, o paviršius traškus. Prie jo tinka paprastos daržovių salotos iš agurkų, pomidorų ir salotų, o padažui galima rinktis pomidorų padažą arba lengvesnį jogurtinį pagardą.

  • Kroatų virtuvės hitas, kuris tirpsta burnoje: lėtai troškinta pašticada ir jos paslaptis

    Dalmatijos pašticada Kroatijoje laikoma šventiniu patiekalu, dažnai gaminamu šeimos susibūrimams ar didesnėms progoms. Jo esmė paprasta, bet reikalaujanti kantrybės: jautiena pirmiausia marinuojama, o vėliau ilgai troškinama, kol tampa tokia minkšta, kad lengvai skyla šakute.

    Skonio gylį kuria keli sluoksniai: daržovės, pomidorai, prieskoniai ir džiovinti vaisiai, suteikiantys subtilų saldžiarūgštį balansą. Šis derinys būdingas Adrijos regiono virtuvei, kur mėsa dažnai derinama su rūgštimi, aromatinėmis žolelėmis ir lėtu gaminimu.

    Kas lemia pašticados skonį?

    Vienas svarbiausių žingsnių yra marinatas su vyno actu, kuris padeda suminkštinti mėsą ir suteikia struktūrai švelnumo. Pomidorų rūgštumą subalansuoja džiovintos slyvos ir figos, o raudonas sausas vynas sustiprina jautienos skonį ir aromatą.

    Troškinant svarbu neskubėti ir nekelti kaitros: lėtas virimas leidžia kolagenui skaidytis, todėl mėsa tampa sultinga, o padažas tirštėja ir įgauna aksominę konsistenciją. Jei padažą norisi ypač švelnų, jis trumpai pertrinamas arba dalinai sutrinamas trintuvu.

    Su kuo patiekti ir kaip išgauti geriausią rezultatą?

    Tradicinis pasirinkimas prie pašticados yra bulviniai virtinukai ar panašūs miltiniai garnyrai, gerai sugeriantys padažą. Namų sąlygomis tinka ir bulviniai kukuliai, ir minkšti virtinukai, o patiekalo pabaigoje dažnai dedama šviežių petražolių.

    Šis troškinys dažnai laikomas dar skanesniu kitą dieną, kai skoniai susijungia ir padažas tampa dar sodresnis. Jei neturite figų, jas galima keisti didesniu kiekiu džiovintų slyvų, išlaikant būdingą, nepernelyg saldų vaisinį poskonį.

  • Triukas su verdančiu vandeniu: persikus nulupsite per minutę ir be nuostolių minkštimui

    Persikų lupimas peiliu dažnai baigiasi tuo, kad kartu su odele nupjaunama ir dalis minkštimo. Ypač tai erzina ruošiant pyragą, desertą ar didesnį kiekį vaisių uogienei. Laimei, yra paprastas būdas, padedantis odelę pašalinti greitai ir švariai.

    Virtuvėje dažniausiai taikomas trumpas nuplikymas, dar vadinamas blanširavimu. Principas paprastas: karštis atlaisvina odelę, o staigus atšaldymas sustabdo kaitinimą, todėl minkštimas nespėja suglebti. Šis metodas plačiai naudojamas ir konservavime.

    Kaip nulupti persikus be peilio?

    Pirmiausia persikus nuplaukite ir odelėje padarykite negilų kryžiaus formos įpjovimą. Tuomet vaisius 20–40 sekundžių panardinkite į verdantį vandenį, o išėmę iškart perkelkite į labai šaltą vandenį arba vandenį su ledukais.

    Atvėsus odelė paprastai nusiima pirštais, pradedant nuo įpjovimo vietos. Jei persikai labai prinokę, pakanka trumpesnio laiko verdančiame vandenyje, kad minkštimas nepradėtų tižti. Jei odelė vis dar laikosi, procedūrą galima pakartoti dar 10–15 sekundžių.

    Ką daryti, jei persikai kieti?

    Su kietais, ne iki galo prinokusiais persikais būna sunkiau, nes jų odelė ir minkštimas tvirčiau sukimba. Tokiu atveju verta vaisius kelioms dienoms palikti kambario temperatūroje, kad suminkštėtų ir taptų aromatingesni.

    Brandinimą galima paspartinti įdėjus persikus į popierinį maišelį kartu su obuoliu ar bananu. Šie vaisiai natūraliai išskiria etileną, kuris skatina nokimą, todėl persikai greičiau pasiekia būseną, kai ir lupasi, ir pjaustosi lengviau.

    Kaip lengviau išimti kauliuką?

    Ruošiant įdarus ar vaisius kepiniams svarbu, kad kauliukas lengvai atsiskirtų. Dalis veislių yra vadinamosios „freestone“, kai prinokusį persiką perpjovus pusiau kauliukas dažnai išsiima be didesnių pastangų, o puseles pakanka švelniai pasukti.

    Kitos veislės būna „clingstone“, kai kauliukas stipriai prilipęs prie minkštimo, todėl tenka jį apipjauti peiliu. Jei planuojate gaminti kompotą, uogienę ar pjaustyti tvarkingus gabalėlius pyragui, verta rinktis tokius persikus, kurių kauliukas atsiskiria lengviau.

    Trumpas nuplikymas ir staigus atšaldymas leidžia persikus paruošti greitai, be didelių atliekų ir netvarkos. Tai ypač patogu sezono metu, kai virtuvėje vienu metu tenka apdoroti kelis ar keliolika vaisių.

  • Ne ant šaldytuvo durų ir ne dėžutėje: štai kur laikyti kiaušinius, kad ilgiau išliktų švieži

    Kiaušinius daugelis įpratę dėti į šaldytuvo duryse esantį laikiklį, tačiau tai viena prasčiausių vietų. Kaskart atidarius šaldytuvą durų zonoje temperatūra kinta labiausiai, o tokie svyravimai spartina senėjimo procesus.

    Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad kiaušiniams svarbiausia pastovi žema temperatūra. Todėl geriausia juos laikyti ne duryse, o šaldytuvo viduje, ant vidurinės lentynos, kur šaltis pasiskirsto tolygiau.

    Optimali laikymo temperatūra paprastai laikoma apie 4–6 laipsnius Celsijaus. Tokiomis sąlygomis kiaušiniai šaldytuve gali išlikti tinkami vartoti kelias savaites, tačiau svarbu laikytis ant pakuotės nurodytos datos ir įvertinti laikymo sąlygas.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip kiaušiniai supakuoti. Plastikinės dėžutės dažnai sulaiko drėgmę ir kvapus, o kartoninė pakuotė geriau „kvėpuoja“ ir apsaugo nuo pašalinių kvapų, kuriuos kiaušiniai gali sugerti per lukštą.

    Dar viena detalė, kurią dažnai pamirštame, yra kiaušinio padėtis. Kiaušinio bukajame gale yra oro kamera, kuri laikui bėgant didėja, todėl laikant smailiu galu žemyn galima padėti tryniui išlikti stabilesnėje padėtyje ir šviežumą išsaugoti ilgiau.

    Jei tenka kiaušinius trumpam laikyti ne šaldytuve, svarbiausia vengti karščio ir tiesioginių saulės spindulių. Kambario temperatūroje jie greičiau praranda šviežumą, todėl saugiausia juos kuo greičiau perkelti į šaldytuvą.

    Šviežumą galima pasitikrinti ir namuose atlikus paprastą vandens testą. Šviežias kiaušinis skęsta ir guli ant dugno, o senesnis kyla į viršų, nes oro kamera būna padidėjusi.

    Jei kiaušinis plūduriuoja vandens paviršiuje, jo geriau nebevartoti. O jeigu jis pakyla, bet dar neplaukioja paviršiuje, tai ženklas, kad kiaušinis nebe pats šviežiausias, tačiau kai kuriais atvejais dar gali būti tinkamas, jei nėra blogo kvapo ar kitų gedimo požymių.

  • „Ark Invest“ įsigijo „Block“ akcijų už 32 mln. eurų: ką signalizuoja Cathie Wood statymas?

    „Ark Invest“ įsigijo „Block“ akcijų už 32 mln. eurų: ką signalizuoja Cathie Wood statymas?

    Investicijų valdytoja „Ark Invest“ pranešė nupirkusi „Block“ akcijų už maždaug 32 mln. eurų, pasinaudodama kainos smuktelėjimu prekybos sesijos pradžioje. Pirkimas atliktas keliuose bendrovės valdomuose biržoje prekiaujamuose fonduose (ETF), kurie orientuojasi į inovacijas ir skaitmeninę ekonomiką.

    Pagal viešai skelbiamus prekybos duomenis, „Ark Invest“ įsigijo 456 059 „Block“ akcijas per „Ark Innovation ETF“, „Ark Next Generation Internet ETF“ ir „Ark Blockchain & Fintech Innovation ETF“. „Block“ vadovauja Jackas Dorsey, o pati bendrovė veikia mokėjimų, finansinių paslaugų ir prekybininkų sprendimų sektoriuje.

    ETF portfeliuose „Ark Invest“ taiko diversifikavimo taisyklę: atskira pozicija negali viršyti 10 proc. fondo portfelio vertės. Tokia praktika padeda riboti riziką, kai vienos įmonės akcijų kainos svyravimai galėtų neproporcingai paveikti viso fondo rezultatą.

    Kodėl pirkimas patraukė dėmesį?

    Rinka į šį žingsnį sureagavo kaip į dar vieną signalą, kad „Ark Invest“ išlaiko pasitikėjimą „Block“ strategija, nepaisant trumpalaikių svyravimų. „Block“ akcijos sesijos metu smuko 1,85 proc., todėl pirkimas sutapo su kainos korekcija, kuri dažnai išnaudojama pozicijoms didinti.

    Šis sandoris nėra pirmas tokio tipo: „Ark Invest“ anksčiau taip pat didino „Block“ poziciją po bendrovės ketvirčio rezultatų, kai buvo pakoreguotos metinės prognozės. Tokie pirkimai paprastai vertinami kaip ilgalaikio požiūrio demonstravimas, o ne trumpalaikė spekuliacija.

    Pelningumo lūkesčiai ir išlaidų spaudimas

    Nors bendrovė buvo paskelbusi geresnes nei dalies analitikų lauktas pajamas, rinkoje išlieka diskusija dėl kaštų kontrolės. Analitikai yra atkreipę dėmesį, kad veiklos sąnaudos gali augti net ir po reikšmingų darbuotojų skaičiaus mažinimo anksčiau šiais metais.

    „Block“ pastaruoju metu akcentuoja kryptį į DI sprendimus, o tokia transformacija dažnai reiškia didesnes investicijas į infrastruktūrą, produktų kūrimą ir talentus. Investuotojams tai kelia klausimą, ar didesnės išlaidos atsipirks per spartesnį augimą ir efektyvesnes maržas artimiausiais ketvirčiais.

    „Ark Invest“ papildomai pirko ir „Circle“

    Kartu „Ark Invest“ įsigijo ir 35 192 „Circle Internet Group“ akcijas, kurių vertė siekė apie 2,9 mln. eurų. „Circle“ akcijų kaina tą pačią dieną kilo 9,65 proc., taip atšokdama po ankstesnio kritimo, o per pastarąjį mėnesį bendrovės akcijos buvo stipriai pabrangusios.

    Analitikų vertinimuose „Circle“ dažniau minima dėl stabiliosios kriptovaliutos mokėjimų panaudojimo plėtros ir platesnių skaitmeninių atsiskaitymų scenarijų. Vis dėlto tiek „Circle“, tiek „Block“ atveju investuotojai išlieka jautrūs reguliacinei aplinkai, palūkanų normų lūkesčiams ir rizikos apetito pokyčiams rinkose.

    Pastaba: ši informacija yra žurnalistinio pobūdžio ir nėra investavimo rekomendacija. Investuojant vertybinių popierių rinkose svarbu įvertinti riziką, tikslus ir galimus kainų svyravimus.

  • „Strategy“ stoja prieš MSCI siūlymą: įmonė įspėja, kad kriterijai diskriminuotų skaitmeninio turto fondus

    „Strategy“ stoja prieš MSCI siūlymą: įmonė įspėja, kad kriterijai diskriminuotų skaitmeninio turto fondus

    „Strategy“, viena didžiausių pasaulyje skaitmeninio turto iždo strategiją taikančių bendrovių, oficialiai sukritikavo MSCI pasiūlymą, kuris galėtų pakeisti kai kurių įmonių įtraukimą į MSCI pasaulinius investuojamus indeksus. Bendrovė teigia, kad siūlomi pakeitimai iš esmės nukreipti prieš skaitmeninio turto iždo bendroves ir todėl yra diskriminaciniai.

    Įmonė laiške MSCI nurodė, kad konsultacija, kurioje siūloma griežčiau vertinti vadinamąsias neoperacinio turto įmones, yra savavališka ir klaidinanti. Pasak „Strategy“, tai būtų bandymas netiesiogiai pašalinti iš indeksų įmones, kurių balansuose didelę dalį sudaro skaitmeninis turtas.

    Kas siūloma ir ką tai keistų?

    MSCI naujoje konsultacijoje svarsto taisyklę, pagal kurią įmonės, kurių operacinis turtas sudaro mažiau nei 50 proc. viso turto, patektų į papildomą patikrų etapą. Tokiu atveju būtų taikomi penki papildomi finansinių santykių testai, o suveikus mažiausiai keturiems signalams bendrovė galėtų tapti netinkama įtraukimui į indeksą.

    Šis žingsnis tęsia MSCI dar 2025 metais pradėtą peržiūrą, ar skaitmeninio turto iždo bendrovės turėtų likti indeksuose. Po rinkos dalyvių kritikos MSCI anksčiau buvo nusprendusi jų iš karto nešalinti, tačiau kriterijus žadėjo peržiūrėti.

    „Strategy“ argumentas: apibrėžimų spraga ir nelygios sąlygos

    „Strategy“ teigimu, pagrindinė problema yra tai, kad operacinio ir neoperacinio turto sąvokos nėra aiškiai apibrėžtos pagrindiniuose apskaitos standartuose, tokiose sistemose kaip JAV GAAP ar IFRS. Dėl to, bendrovės vertinimu, MSCI turėtų itin didelę interpretavimo laisvę, kuri kurtų neprognozuojamą ir selektyvią praktiką.

    Įmonė taip pat pabrėžė, kad MSCI skaitmeninį turtą linkusi traktuoti kaip neoperacinį, nors „Strategy“ savo skaitmeninio turto iždą priskiria operacinei veiklai. Bendrovė nurodo, kad tokią apskaitinę logiką taiko po diskusijų su JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija, o su tuo susiję pelno ir nuostolio pokyčiai apskaitoje atsiduria operacinių sąnaudų eilutėse.

    Dar vienas „Strategy“ argumentas yra nelygios konkurencinės sąlygos: įmonė teigia, kad taisyklė galėtų mažiau paliesti kitus turto sunkio tipo verslus, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto fondus ar infrastruktūros įmones, tačiau koncentruotai smogtų būtent skaitmeninio turto iždo bendrovėms.

    Kokie terminai ir kokios galimos pasekmės?

    MSCI pranešė, kad pastabas dėl pasiūlymo priims iki rugsėjo 30 dienos, o sprendimą ketina paskelbti iki spalio 16 dienos. Jei pakeitimai būtų patvirtinti, jie įsigaliotų nuo gruodžio.

    „Strategy“ ragina, kad jei kriterijai vis dėlto būtų priimti, jie būtų taikomi tik po galutinio sprendimo pateiktiems dokumentams ir remtųsi pripažintais apskaitos ar teisiniais standartais. Bendrovė taip pat prašo viešai pagrįsti tokios atrankos būtinybę ir aiškiai, objektyviai atskirti, kas laikoma operaciniu ir neoperaciniu turtu.

    Tuo pat metu „Strategy“ tęsia skaitmeninio turto kaupimo strategiją ir skelbia apie naujus pirkimus. Rinkoje tokie MSCI sprendimai yra jautrūs, nes indeksų sudėtis daro įtaką pasyviems fondams ir instituciniams investuotojams, kurie portfelius formuoja pagal indeksų metodikas.

  • „Kraken“ savininkė „Payward“ žada tokenizuoti 100 LSE akcijų: prekyba galėtų vykti per LSE 24

    Kriptovaliutų biržos „Kraken“ savininkė „Payward“ paskelbė planus tokenizuoti 100 didžiausių Londono vertybinių popierių biržoje kotiruojamų bendrovių akcijų. Pagal bendrovės pranešimą, šios skaitmeninės akcijų atitikmenų versijos bus platinamos kaip xStocks, o pirmieji Londono rinkos instrumentai turėtų pasirodyti artimiausiomis savaitėmis.

    „Payward“ teigimu, xStocks būtų 1:1 pagrįsti realiomis akcijomis, t. y. kiekvienam žetonui turėtų atitikti viena bazinė akcija. Tokia struktūra siekia sujungti tradicinių vertybinių popierių rinką su blokų grandinės infrastruktūra, kur atsiskaitymai dažnai gali vykti greičiau ir skaidriau.

    Planuojama, kad xStocks galėtų būti siūlomi investuotojams daugiau nei 110 šalių, tačiau Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems investuotojams šie instrumentai kol kas nenumatomi. Praktikoje tai reiškia, kad produktas orientuojamas į tarptautinę auditoriją, o vietos reguliavimo ir platinimo sąlygos dar gali keistis.

    Svarbiausia partnerystės dalis – galimybė, gavus reguliuotojų pritarimą, šiais instrumentais prekiauti per LSE 24 – Londono vertybinių popierių biržos planuojamą pailgintų valandų prekybos platformą. LSE yra skelbusi, kad LSE 24 darbo dienomis galėtų veikti nuo 17 valandos iki 7 valandos 50 minučių, numatant 30 minučių pertrauką dienos pabaigos procesams.

    „Dirbdami su „Payward“ ir tęsdami bendradarbiavimą su rinkos infrastruktūros ekosistema, nagrinėjame, kaip emitentai ir investuotojai gali pasinaudoti naujomis prieigos formomis, kartu išlaikant standartus, kuriais remiasi viešosios rinkos“, – sakė LSE vadovė Julia Hoggett.

    „Payward“ nurodė, kad platesnėje programoje būtų ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir JAV, Europos bei Honkongo tokenizuotos akcijos, taip pat kitos turto klasės. Bendrovė akcentuoja, kad tai nėra vien tradicinių akcijų „skaitmeninė kopija“: kartu su LSE ketinama tirti ir vadinamųjų „gimtųjų“ akcijų žetonų modelį, kai vertybiniai popieriai būtų leidžiami per biržos infrastruktūrą, išlaikant tas pačias teises ir pilną pakeičiamumą su įprastomis akcijomis.

    Tokenizuotų akcijų rinka pastaraisiais metais auga dėl kelių priežasčių: investuotojai siekia paprastesnės prieigos prie tarptautinių rinkų, o rinkos dalyviai ieško efektyvesnių atsiskaitymų ir ilgesnio prekybos laiko. Vis dėlto tokie produktai susiduria su griežtais vertybinių popierių taisyklių reikalavimais, todėl galutinė pasiūla, prieinamumas skirtingose šalyse ir prekybos sąlygos priklausys nuo reguliacinių sprendimų.

    Tuo pat metu tradicinės biržos vis aktyviau vertina blokų grandinės technologijos pritaikymą, nes ji gali mažinti kai kurių procesų kaštus ir didinti skaidrumą. Jei LSE 24 projektas bus įgyvendintas kaip planuojama, jis gali tapti vienu iš ryškesnių bandymų sujungti pailgintas prekybos valandas ir tokenizacijos sprendimus didelėje reguliuojamoje rinkoje.

  • „Binance“ plečia prekybą JAV akcijomis: startuoja pasirinkimo sandoriai 1 000 akcijų ir ETF

    „Binance“ plečia prekybą JAV akcijomis: startuoja pasirinkimo sandoriai 1 000 akcijų ir ETF

    Kriptovaliutų birža „Binance“ plečia tradicinių finansų pasiūlą ir pradeda siūlyti pasirinkimo sandorius daugiau nei 1 000 JAV biržose kotiruojamų akcijų ir biržoje prekiaujamų fondų (ETF). Bendrovė teigia, kad nauji produktai skirti ne JAV gyvenantiems klientams, o JAV vartotojams jie nebus prieinami.

    Pasirinkimo sandoriai bus teikiami per „Nest Trading Limited“ – „Binance“ brokerį–dilerį, prižiūrimą Abu Dabio pasaulinės rinkos (Abu Dhabi Global Market) reguliuotojo. „Nest Trading Limited“ veiks kaip pristatantis brokeris, o pavedimai vykdymui, kliringui, atsiskaitymui ir vertybinių popierių saugojimui bus nukreipiami į JAV registruotą „Alpaca Securities“.

    „Binance“ nurodo, kad šie pasirinkimo sandoriai bus fiziškai atsiskaitomi. Tai reiškia, kad įvykdžius sandorį vartotojas gauna arba pristato pačias bazines akcijas ar ETF vienetus, kurie bus laikomi „Alpaca Securities“ saugojime „Binance“ klientų naudai.

    Mažmeniniams investuotojams, kuriems bus suteikta teisė prekiauti pasirinkimo sandoriais, planuojama pasiūlyti tiek pirkimo, tiek pardavimo pasirinkimo sandorius. Birža pabrėžia, kad perkant pasirinkimo sandorį didžiausias galimas nuostolis paprastai apsiriboja sumokėta premija, tačiau konkreti rizika priklauso nuo strategijos ir rinkos sąlygų.

    Naujas žingsnis tęsia „Binance“ kryptį stiprinti kelių turto klasių platformos modelį. Birželį birža paskelbė sudariusi galimybę klientams už JAV ribų prekiauti daugiau nei 7 000 JAV listinguojamų akcijų ir ETF, o šalia to siūlo ir kitus su akcijomis susietus produktus.

    „Binance“ taip pat akcentuoja, kad šiemet sparčiai augo tradicinių finansų priemonėmis paremta išvestinių sandorių prekyba. Pasak bendrovės, tradicinių finansų nuolatinių ateities sandorių apyvarta rugpjūtį pasiekė apie 433 400 000 000 eurų ir buvo maždaug 15 kartų didesnė nei sausį, kai siekė apie 29 500 000 000 eurų.

    Didžiausią šios apyvartos dalį sudarė su akcijomis susieti nuolatiniai ateities sandoriai: rugpjūtį jų apyvarta, „Binance“ duomenimis, siekė apie 342 900 000 000 eurų, kai sausį buvo apie 410 900 000 eurų. Tai rodo, kad investuotojai vis aktyviau ieško priemonių, leidžiančių valdyti akcijų rinkų riziką ir naudoti sudėtingesnes strategijas, įprastas tradicinėse brokerių platformose.

    Į akcijų išvestinių priemonių segmentą juda ir kitos kriptovaliutų biržos. Pavyzdžiui, „Bybit“ yra pranešusi apie planus paleisti visą parą veikiančius pasirinkimo sandorius, susietus su akcijų nuolatiniais ateities sandoriais, tačiau jų atsiskaitymo modelis skirsis nuo fiziškai atsiskaitomų pasirinkimo sandorių, kuriuos pristato „Binance“.

    „Akcijų pasirinkimo sandoriai yra svarbus kitas žingsnis „Binance“ evoliucijoje į platesnę kelių turto klasių platformą“, – sakė „Binance“ biržos ir prekybos vadovas Shunyet Jan.

    Bendrovė pabrėžia, kad tai turi suteikti daugiau įrankių tiems, kurie nori dalyvauti akcijų rinkose, valdyti pozicijų riziką ir taikyti strategijas, kurios tradiciškai buvo prieinamos per klasinius brokerius. Kartu vartotojams primenama, kad išvestinės priemonės yra sudėtingos ir jų vertė gali greitai keistis, todėl prieš pradedant prekiauti svarbu įvertinti tinkamumą ir riziką.

  • Berlyno „Cloover“ užsitikrino 86,2 mln. eurų finansavimą: pelningumas ir DI neo-komunalinių paslaugų planas

    Berlyno „Cloover“ užsitikrino 86,2 mln. eurų finansavimą: pelningumas ir DI neo-komunalinių paslaugų planas

    Berlyne įsikūrusi bendrovė „Cloover“, kuri vysto DI pagrįstą energijos platformą namų saulės elektrinėms, šilumos siurbliams ir būsto elektrifikacijai, pranešė užsitikrinusi 86,2 mln. eurų finansavimo priemonę. Įmonė taip pat skelbia pasiekusi pelningumą praėjus maždaug trejiems metams nuo įkūrimo.

    Pasak „Cloover“, jos metinių pajamų tempas viršija 301,7 mln. eurų. Įmonė tvirtina, kad nauja finansavimo priemonė papildo anksčiau paskelbtą didesnį finansavimo įsipareigojimą, susijusį su energijos įrangos ir įrengimo projektų finansavimu.

    Finansavimas ir plėtra Europoje

    „Cloover“ nurodo, kad bendras jos turimos finansavimo galios dydis po šio sandorio viršija 1,12 mlrd. eurų. Ši suma siejama su Europos investicijų fondo garantija, skirta energijos įrangos ir įrengimo finansavimui įmonės veiklos rinkose.

    Bendrovė teigia planuojanti plėtrą į Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Lenkiją. Tokia kryptis atitinka bendrą Europos rinkos tendenciją, kai namų ūkių elektrifikacija spartėja, o investicijų poreikis didėja dėl saulės elektrinių, kaupiklių, šilumos siurblių ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros diegimo.

    Modelis: partnerystė su montuotojais

    Įmonę 2023 metais įkūrė Jodokas Betschartas, Pederis Bromsas ir Valentinas Gönczy. „Cloover“ teigia, kad vietoje nuosavos didelės pardavimų komandos pasirinko bendradarbiauti su nepriklausomais montuotojais ir jiems suteikti finansavimą, programinę įrangą bei energijos produktus.

    Pagal deklaruojamą modelį montuotojai išlaiko savo prekės ženklą, klientų bazę ir pasirinktą įrangą, o finansavimas įtraukiamas į pardavimo momentą. „Cloover“ tikina, kad galutiniam klientui sprendimas dėl finansavimo gali būti pateikiamas greičiau nei per dvi minutes, nereikalaujant pradinių įmokų, o išlaidas galima išdėstyti iki 25 metų.

    „Mes pasiekiame namų ūkius per montuotojus, kuriais jie jau pasitiki, o tada kiekvieną namą paverčiame elektrine, o savininką – energijos rinkos dalyviu“, – sakė „Cloover“ bendraįkūrėjas Jodokas Betschartas.

    Neo-komunalinių paslaugų ambicija

    „Cloover“ skelbia siekianti per „Cloover Energy“ paversti namus virtualiomis elektrinėmis. Įmonė aiškina, kad įdiegus namų energijos valdymo sistemą būtų derinami dinaminiai ir fiksuoti tarifai, o išskaidyti ištekliai, tokie kaip saulės elektrinės, baterijos, šilumos siurbliai ir elektromobilių įkrovikliai, būtų agreguojami į vieną lankstumo portfelį.

    Šį derinį bendrovė vadina DI gimtąja neo-komunalinių paslaugų koncepcija, kur vertė kuriama ne nuosavomis elektrinėmis, o įdiegtu namų ūkių technologijų parku ir jo gebėjimu lanksčiai vartoti, kaupti ar atiduoti energiją į tinklą.

    „Viskas, ką darome, veikia DI pagrindu – nuo rizikos vertinimo iki energijos optimizavimo kiekvienuose namuose“, – sakė „Cloover“ bendraįkūrėjas Valentinas Gönczy.

    Bendrovė argumentuoja, kad Europoje keičiantis skatinimo schemoms, įskaitant į tinklą atiduodamos energijos apmokėjimo modelių peržiūras, didesnę reikšmę įgauna lankstumo paslaugos. Tokiame kontekste virtualios elektrinės tampa būdu namų ūkiams uždirbti ne iš fiksuoto tarifo, o iš realiu laiku įvertinamos tinklo naudos.

    „Cloover“ teigimu, šiuo metu ji veikia penkiose Europos rinkose ir per partnerystę su montuotojais per metus įgyvendina apie 20 000 įrengimų. Įmonė taip pat tvirtina esanti tarp trijų didžiausių gyvenamosios energetikos žaidėjų didžiausioje Europos energijos rinkoje, tačiau detalesnio palyginimo metodikos neatskleidžia.

  • Berlyno „Auxxo“ užbaigė 33,3 mln. eurų fondą: daugiau investicijų moterų įkūrėjoms ir nauja platforma

    Berlyno „Auxxo“ užbaigė 33,3 mln. eurų fondą: daugiau investicijų moterų įkūrėjoms ir nauja platforma

    Augantis fondas ir platesnis investuotojų ratas

    Berlyne įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Auxxo“ pranešė užbaigusi „Female Catalyst Fund II“ fondą, kurio dydis siekia 33,3 mln. eurų. Tai reikšmingas šuolis, palyginti su ankstesniu fondo leidimu, ir signalas, kad įvairovės temą investuotojai vis dažniau vertina kaip grąžą didinantį veiksnį.

    Fonde pagrindiniu investuotoju tapo Europos investicijų fondas, o prie jo prisijungė ir kiti rinkos dalyviai, tarp jų „Aurum Impact“, „EnBW New Ventures“, „Cherry Ventures“ bei „Speedinvest“, taip pat šeimų biurai, verslo angelai ir technologijų įkūrėjai iš visos Europos.

    „Didžiuojamės pasitikėjimu, kurį parodė Europos investicijų fondas ir kiti investuotojai, suprantantys, kad įvairovė kuria grąžą“, – sakė „Auxxo“ bendraįkūrėja ir vadovaujanti partnerė Bettine Schmitz.

    Kam investuoja „Auxxo“ ir kokie pavyzdžiai portfelyje

    „Auxxo“ veikia nuo 2021 metų ir daugiausia dėmesio skiria „pre-seed“ bei „seed“ etapams Europoje. Bendrovė pabrėžia investuojanti į komandas, kuriose yra bent viena moteris įkūrėja, turinti ne mažiau kaip 20 proc. įkūrėjų akcijų.

    Pasak bendrovės, „Female Catalyst Fund II“ jau yra investavęs į 11 įmonių. Tarp anksčiau minėtų pavyzdžių – „Emidat“, kurianti klimato duomenų infrastruktūrą statybų sektoriui, „Resolutiion“, vystanti DI sprendimus komercinių ginčų nuostoliams mažinti, ir „Stanhope.ai“, dirbanti su interpretuojamomis autonominėmis sistemomis robotams ir dronams.

    Vėliau portfelį papildė „Marble Imaging“, kurianti Žemės stebėjimo palydovus ir analitikos įrankius gynybos bei infrastruktūros reikmėms, „Delta Labs“, kuri siūlo DI pagrįstą rinkos žvalgybą per sintetinių klientų simuliacijas, ir „Radiogenesis“, kuri taiko DI naujų radiovaistų kūrimui onkologijoje.

    Nauja platforma įkūrėjų paieškai

    Kartu su fondo uždarymu „Auxxo“ pristatė visai Europai skirtą įkūrėjų sujungimo platformą, skirtą padėti moterims greičiau rasti bendraįkūrėjus ir suburti įvairesnes komandas. Iniciatyvos tikslas – mažinti vadinamąją bendraįkūrėjų spragą, kai stipri idėja stringa dėl techninių ar verslo kompetencijų trūkumo komandoje.

    Platforma orientuota į tris auditorijas: vienišus įkūrėjus, ieškančius techninio ar operacinio partnerio, patyrusius specialistus, svarstančius pereiti į verslumą, ir komandas, ieškančias kapitalo. „Auxxo“ akcentuoja, kad tokiu būdu komandoms atsiveria ir tiesioginis priėjimas prie ankstyvos stadijos investavimo kompetencijos.

    „Mes visada matėme save kaip tiltą. Su šia platforma kuriame to tilto pamatus ir norime, kad daugiau moterų kurtų startuolius ne kada nors, o dabar“, – sakė „Auxxo“ bendraįkūrėja ir vadovaujanti partnerė Dr. Gesa Miczaika.

    „Auxxo“ taip pat atkreipia dėmesį į platesnį rinkos kontekstą: nors lyčių įvairovė viešai deklaruojama vis dažniau, moterų įkurtos įmonės Europoje vis dar gauna neproporcingai mažą rizikos kapitalo dalį. Tokie fondai kaip „Female Catalyst Fund II“ siekia ne tik užpildyti finansavimo spragą, bet ir sukurti tvirtesnį talentų bei bendraįkūrėjų tinklą ankstyviausiose stadijose, kai sprendžiasi startuolio augimo trajektorija.