CP v2

Blog

  • Bitcoin laikosi po naftos šuolio ir griežtesnių Fed signalų: kas dabar gali nulemti kainą

    Bitcoin laikosi po naftos šuolio ir griežtesnių Fed signalų: kas dabar gali nulemti kainą

    Bitcoin antradienį laikėsi apie 78 000 JAV dolerių ribą ir išsaugojo didžiąją dalį rugpjūčio prieaugio, nors rinkose išaugo įtampa dėl brangstančios naftos ir sustiprėjusių lūkesčių, kad JAV Federalinis rezervų bankas šį mėnesį gali kelti palūkanų normas.

    Rugpjūtį bitcoin pabrango maždaug 25 proc. ir fiksavo geriausią rugpjūtį nuo 2017 metų, o bendras mėnesio šuolis buvo stipriausias nuo 2024 metų lapkričio, remdamiesi rinkos duomenimis teigė „LMAX Group“ strategai. Toks rezultatas išsiskiria tuo, kad jis pasiektas ne itin palankioje makro aplinkoje.

    Nafta, doleris ir palūkanos spaudžia riziką

    Pastarosiomis dienomis atsinaujinusi JAV ir Irano eskalacija kilstelėjo „Brent“ naftos kainą virš 90 JAV dolerių už barelį, o tai investuotojams reiškia grėsmę infliacijos mažėjimo trajektorijai. Kartu augant obligacijų pajamingumams ir stiprėjant doleriui, rizikingesniems aktyvams, įskaitant kriptoturtą, formuojasi papildomi priešpriešiniai vėjai.

    Rinkos dalyviai taip pat sureagavo į JAV centrinio banko vadovų ir politikų toną po kalbų Džeksono Houlio renginiuose, kur vėl išryškėjo „vanagiška“ žinutė apie ryžtą kovoti su infliacija. Dėl to dalis investuotojų ėmė labiau tikėti palūkanų normų didinimu jau artimiausiame posėdyje.

    ETF srautai ir techniniai lygiai

    Prekiautojai atkreipia dėmesį, kad bitcoin trumpam buvo pakilęs virš 81 000 JAV dolerių, tačiau vėliau grįžo žemiau 78 000 po griežtesnių komentarų apie palūkanas. Vis dėlto savaitės pabaigoje svyravimai buvo palyginti riboti, o tai daliai rinkos atrodo kaip ženklas, kad pirkėjai vis dar linkę „gaudyti“ kritimus.

    Vienas svarbiausių indikatorių šioje fazėje išlieka neatidėliotiniai bitcoin biržoje prekiaujami fondai. Po devynių iš eilės teigiamų sesijų, per kurias pritraukta apie 924 mln. JAV dolerių, fiksuota maždaug 202 mln. JAV dolerių dienos nutekėjimas, tačiau tai kol kas nepanaikino bendro įspūdžio, kad institucinių pinigų srautai išlieka reikšmingi.

    Rinkos strategai išskiria 75 000 ir 82 000 JAV dolerių zonas kaip artimiausius orientyrus prieš JAV Federalinio atvirosios rinkos komiteto posėdį rugsėjo viduryje. Tuo pat metu 72 000 JAV dolerių minima kaip žemesnė atrama, jei nepastovumas rinkoje staigiai išaugtų.

    Ką gali pakeisti JAV darbo rinka

    Artimiausias dėmesio taškas yra JAV darbo rinkos ataskaita, kuri tradiciškai daro didelę įtaką palūkanų normų lūkesčiams. Ekonomistai prognozuoja, kad rugpjūtį darbo vietų skaičiaus augimas sieks apie 55 000, o nedarbo lygis išliks ties 4,1 proc.

    Silpnesnis nei tikėtasi rodiklis galėtų priversti rinką abejoti, ar Fed ryšis kelti palūkanas blogėjančios darbo rinkos fone. Toks scenarijus trumpuoju laikotarpiu galėtų sumažinti spaudimą rizikingesniems aktyvams, tačiau bet koks netikėtai stiprus duomenų šuolis, priešingai, sustiprintų „vanagišką“ trajektoriją.

    Bendrai analitikai pabrėžia, kad bitcoin atsparumas išlieka pastebimas, tačiau artimiausios savaitės gali būti nervingos: naftos kaina, geopolitika ir Fed retorika vienu metu veikia lūkesčius dėl infliacijos ir palūkanų. Dėl to rinka tikėtina liks „kapota“, kol paaiškės aiškesnė kryptis po sprendimų dėl palūkanų ir svarbiausių JAV makroduomenų.

  • Ispanijos PLD Space pritraukė dar 108 mln. eurų: „Mitsubishi Electric“ stiprina statymą į MIURA 5

    Ispanijos PLD Space pritraukė dar 108 mln. eurų: „Mitsubishi Electric“ stiprina statymą į MIURA 5

    Finansavimo etapas, kuris peržengė planą

    Ispanijos kosmoso transporto bendrovė PLD Space pranešė praplėtusi C serijos investicijų etapą ir papildomai pritraukusi apie 108 mln. eurų. Po šio pratęsimo visas C etapas išaugo iki maždaug 288 mln. eurų, o bendra iki šiol gauta suma siekia apie 488 mln. eurų.

    Šis pranešimas pasirodė netrukus po to, kai PLD Space gavo apie 158,9 mln. eurų Europos kosmoso agentūros paramą pagal Europos nešėjų konkursą. Tokia kombinacija rodo, kad europinės paleidimų pajėgos tampa strateginiu prioritetu ne tik institucijoms, bet ir pramonei.

    Kas investavo ir kodėl tai svarbu

    Kaip nurodo bendrovė, C serijos pratęsimui vėl vadovavo „Mitsubishi Electric Corporation“, o kartu dar kartą prisidėjo ir Ispanijos viešųjų fondų valdymo įmonė COFIDES. Prie naujų investuotojų taip pat prisijungė Endeavor Catalyst ir Ispanijos bei Omano privataus kapitalo fondas, valdomas MCH Private Equity.

    Sandorį konsultavo Banco Santander, o teisiniais klausimais bendrovei talkino „Deloitte“. Toks investuotojų ir patarėjų sąrašas paprastai reiškia ne vien kapitalą, bet ir griežtesnius lūkesčius dėl valdymo, rizikos kontrolės bei aiškaus kelio į komercines pajamas.

    „Šis žingsnis sustiprina mūsų galimybes pereiti į globalų komercinių paleidimų tiekėją, išlaikant griežtą operacinę ir finansinę drausmę“, – sakė PLD Space vykdomasis prezidentas Ezequiel Sánchez.

    MIURA 5 ir Europos paleidimų rinka

    PLD Space nurodo, kad naujas kapitalas bus skirtas MIURA 5 industrializacijai, gamybos ir bandymų pajėgumams, paleidimų infrastruktūrai bei perėjimui prie tvaraus komercinių operacijų modelio. Mažųjų palydovų rinka Europoje auga, tačiau iki šiol itin priklausė nuo neeuropinių paleidimų paslaugų, todėl vietinių alternatyvų stiprinimas tampa ir ekonominiu, ir politiniu klausimu.

    Įmonė akcentuoja vertikalią integraciją, kai inžinerija, testavimas, gamyba ir operacijos sutelkiamos į vieną struktūrą. Tokia strategija kosmoso sektoriuje dažnai pasirenkama siekiant mažinti tiekimo grandinės rizikas ir trumpinti ciklą nuo prototipo iki skrydžio.

    Kas yra PLD Space

    PLD Space įkurta 2011 metais, o ją įsteigė Raúl Torres ir Raúl Verdú. Bendrovė kuria raketų MIURA šeimą ir vysto LINCE kapsulės koncepciją, siekdama aptarnauti skirtingo tipo misijas bei didinti Europos technologinį savarankiškumą kosmoso transporto srityje.

    Pasak bendrovės, joje dirba daugiau nei 500 žmonių, o infrastruktūra išsidėsčiusi keliuose taškuose: Elčėje ir Teruelyje Ispanijoje, Kurū Prancūzijos Gvianoje bei Dukme Omane. Toks geografijos derinys leidžia derinti gamybą, bandymus ir prieigą prie paleidimų vietų, tačiau kartu kelia ir aukštesnius reikalavimus koordinacijai bei kaštų kontrolei.

  • „Ethena“ pristatė „Ethena Pay“ „Avalanche“ tinkle: iki 6 proc. grąža ir kortelės atlygiai

    „Ethena“ pristatė „Ethena Pay“ „Avalanche“ tinkle: iki 6 proc. grąža ir kortelės atlygiai

    Kriptovaliutų bendrovė „Ethena Labs“, kuri kuria sintetinį dolerį USDe, plečia veiklą į mokėjimų sritį ir pristatė beta versijos programėlę „Ethena Pay“. Tai savarankiškos saugojimo (self-custody) pinigų programėlė, sukurta „Avalanche“ tinkle ir orientuota į kasdienius atsiskaitymus bei atlygį už vartotojų laikomus likučius.

    Pasak „Ethena“ įkūrėjo Guy Young, „Ethena Pay“ siekia sujungti iki šiol fragmentuotą kasdienę finansų praktiką, kur tradiciniai pervedimai ir kriptovaliutos dažnai veikia tarsi atskirose ekosistemose. Programėlė leidžia turėti USDe kaip dolerio likutį ir naudoti jį atsiskaitymams, o vartotojo lėšos valdomos jo paties piniginėje.

    Kaip veikia įnešimai ir išėmimai

    „Ethena Pay“ suteikia galimybę gauti lėšas dviem keliais: bankiniais pervedimais, naudojant IBAN duomenis, arba pervedant kriptovaliutą tiesiai į piniginę. Abiem atvejais į programėlę lėšos pateikiamos USDe forma, taip sukuriant vieningą likučio modelį, paremtą stabilios vertės kriptoturtu.

    Vartotojai taip pat gali siųsti lėšas į išorines banko sąskaitas, o gavėjas išmoką gauna vietos valiuta. Bendrovė teigia, kad kai kurie bankiniai pervedimai (JAV doleriais, eurais ir svarais sterlingų) numatyti be mokesčio, o kitiems taikomi 0,05–0,1 proc. įkainiai.

    Grąža, narystės lygiai ir kortelės atlygiai

    Programėlėje numatyti trys narystės lygiai: Standard, Pro ir VIP. Standard planas yra nemokamas, o Pro ir VIP lygiai atrakinami užrakinant tam tikrą „Ethena“ ENA žetonų vertę arba pritraukiant nustatytą skaičių naujų vartotojų per rekomendacijas.

    Standard naudotojams žadama 5 proc. metinė grąža (APY) likučiams iki maždaug 4 600 eurų ekvivalento. Pro ir VIP lygiams numatyta iki 6 proc. metinė grąža didesniems limitams, atitinkamai iki maždaug 13 800 ir 46 000 eurų ekvivalento.

    „Ethena“ teigia, kad taupymo grąžai naudojamas USDe mechanizmas, tačiau likusios atlygių dalies finansavimo šaltinio detaliau neatskleidžia. Tai svarbus aspektas vertinant ilgalaikį tvarumą, nes agresyvūs atlygių modeliai rinkoje dažnai priklauso nuo rinkodaros biudžetų ar laikino subsidijavimo.

    Kartu pristatoma ir „Ethena Pay Card“ kortelė, kurios pinigų grąžinimas (cashback) priklauso nuo narystės lygio. Skelbiama, kad atlygis mokamas „Avalanche“ tinklo AVAX žetonais, o kai kuriuose prekės ženkluose VIP naudotojams gali būti siūlomi didesni grąžinimo procentai.

    Prieinamumas ir reguliavimo klausimai

    Beta versija pristatoma etapais 48 šalyse, programėlė pasiekiama „iOS“ ir „Android“ įrenginiuose. Tarp startinių rinkų minimos tokios valstybės kaip Brazilija, Meksika, Pietų Afrika, Kenija, Filipinai, Singapūras, Japonija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Australija.

    Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga į pradinį etapą neįtrauktos, tačiau „Ethena“ nurodo planuojanti jas pridėti beta laikotarpiu, atsižvelgiant į vietos reguliavimo reikalavimus. Paklaustas apie konkrečias licencijas ir leidimus atskirose jurisdikcijose, Guy Young teigė, kad informacija turėtų būti pateikta viešoje dokumentacijoje.

    Reguliavimo tema „Ethena“ atžvilgiu ypač jautri, nes Europoje anksčiau buvo fiksuota priežiūros institucijų kritika dėl USDe siūlymo. Tokios aplinkybės reiškia, kad mokėjimų produkto plėtra į griežčiau reguliuojamas rinkas gali užtrukti, o galutinis funkcijų rinkinys gali kisti.

    „Šiandien finansinės paslaugos vis dar suskaidytos tarp tradicinių pinigų ir kriptovaliutų ekosistemų“, – sakė Guy Young.

    „Ethena“ pabrėžia, kad „Ethena Pay“ sukurta išskirtinai „Avalanche“ tinkle, o pasirinkimas esą susijęs su siekiu turėti nematomą, bet verslui pritaikytą infrastruktūrą mokėjimams. Bendrovė taip pat žada beta laikotarpiu kas savaitę pridėti naujų šalių, valiutų ir funkcijų.

  • Drono ataka Leipcigo oro uoste priminė grėsmę: „INLEAP Photonics“ gavo 20 mln. eurų gynybai

    Dronų keliama rizika kritinei infrastruktūrai Europoje tampa ne teorine, o labai apčiuopiama – tai priminė incidentas Leipcigo ir Halės oro uoste. Tokiame kontekste Vokietijos „INLEAP Photonics“ pritraukė 20 mln. eurų pradinės stadijos investiciją, skirtą lazerinei dronų gynybai plėsti.

    Finansavimo raundą vedė fondas UVC Partners, prisijungė HTGF, „Balnord“, „Sentries“ ir „Scale Capital“. Bendrovė teigia, kad pinigai bus skirti gamybos apimčių didinimui, kokybės užtikrinimui, sertifikavimui, pardavimams bei aptarnavimui – kad sistemas būtų galima tiekti didesniu mastu.

    „Mūsų technologija jau pasiekė rinką, o užsakymų srautas stiprėja. Dabar investuojame į gamybą, kokybės užtikrinimą, pardavimus ir servisą, kad patenkintume paklausą ir galėtume tiekti sistemas didesniu mastu“, – sakė „INLEAP Photonics“ vadovas ir įkūrėjas Dr.-Ing. Marius Lammers.

    Bendrovė įkurta 2023 metais kaip „Laser Zentrum Hannover“ atskirta įmonė ir vysto itin greito, preciziško lazerio spindulio valdymo sprendimus. Be pramonės lazerinių procesų efektyvinimo, antra kryptis – kontroliuojama dronų neutralizacija, orientuota į žmonių ir svarbių objektų apsaugą.

    „INLEAP Photonics“ akcentuoja, kad lazerinė gynyba turi veikti ir karinėse, ir civilinėse aplinkose, kur keliami papildomi saugos reikalavimai. Investuotojai išskiria dvigubos paskirties principą kaip esminį veiksnį, leidžiantį technologiją greičiau diegti oro uostuose, energetikos objektuose ar duomenų centruose.

    „Dronų gynyba nebėra vien karinis klausimas. Oro uostams, energetikos objektams ir duomenų centrams reikia tokio pat apsaugos lygio kaip ir karinėms bazėms“, – sakė UVC Partners partnerė Amanda Birkenholz.

    Pasak įmonės, vienas pagrindinių jos produktų – „INLEAP FASTLIGHT SHIELD“, kuriamas kontroliuojamai ir civilinei aplinkai pritaikytai dronų gynybai. Teigiama, kad sistema per kelias sekundes gali neutralizuoti droną, nutaikydama į identifikuotas silpnąsias vietas, o sprendimas būtų tinkamas ir kariniams, ir kritinės infrastruktūros scenarijams.

    Kita linija – „INLEAP FASTLIGHT HELD“, lazerinės dronų gynybos sprendimas ant bepilotės antžeminės platformos, skirtas mobilesniems panaudojimo atvejams. Bendrovė pabrėžia, kad abiejų produktų technologinis pagrindas bendras, todėl plėtra ir gamybos standartizavimas turėtų būti greitesni.

    Įmonė taip pat nurodo bendradarbiaujanti su Vokietijos gynybos ministerija ir Bundesveru, o strateginė partnerystė su „STARK Defence“ turėtų sustiprinti pozicijas vidaus rinkoje. Europoje apskritai ryškėja tendencija, kad dronų aptikimas ir neutralizavimas vis dažniau vertinamas kaip kritinės infrastruktūros atsparumo dalis, o sprendimų tiekėjai spaudžiami įrodyti patikimumą, sertifikavimo atitiktį ir saugų veikimą tankiai apgyvendintose teritorijose.

    „INLEAP Photonics“ teigimu, perėjimas prie serijinės gamybos reikalauja ne vien pajėgumų didinimo, bet ir vienodų surinkimo, testavimo bei priėmimo procedūrų. Būtent todėl dalis investicijos bus nukreipta į standartizuotas gamybos grandines, testavimo infrastruktūrą ir patikimas tiekimo grandis, kad sistemos būtų parengtos plačiam diegimui Europoje.

  • „Silhouette“ paleido RFQ prekybą „xStocks“ „Hyperliquid“: ką tai keičia žetonizuotoms akcijoms

    „Silhouette“ paleido RFQ prekybą „xStocks“ „Hyperliquid“: ką tai keičia žetonizuotoms akcijoms

    „Silhouette“, blokinių sandorių sluoksnis, veikiantis „Hyperliquid“ tinkle, pagrindiniame tinkle pristatė request-for-quote (RFQ) prekybos sistemą. Pirmasis jos pritaikymas – žetonizuotos akcijos iš „xStocks“, kurias vysto „Payward“.

    Naujoji sistema leidžia prekybininkams pateikti užklausą dėl pasirinkto „xStock“, o prisijungę rinkos formuotojai pateikia konkuruojančius kainos pasiūlymus. Sandoris įvykdomas pasirinkus geriausią pasiūlymą, o atsiskaitymas įvyksta grandinėje bet kuriuo paros metu ir gali būti didelės apimties.

    Esminis pokytis tas, kad žetonizuotoms akcijoms nebereikia atskiros nuolatinės pavedimų knygos, kad jos galėtų būti realiai prekiaujamos. „Silhouette“ teigimu, toks modelis ypač tinka rinkai, kurioje atsiranda vis daugiau tokenizuotų vertybinių popierių, tačiau likvidumas dažnai išsiskaido per daugybę instrumentų.

    „Žetonizuotos akcijos vis atkeliauja į grandinę, o daugeliui jų tiesiog nėra kur prekiauti“, – sakė „Silhouette“ įkūrėjas Chandleris De Kockas.

    „RFQ logika paprasta: dėl kiekvieno sandorio konkuruoja rinkos formuotojai, atsiskaitymas vyksta grandinėje, o aktyvai, kurie įrodo realų srautą, vėliau pereina į nuosavas „HyperCore“ rinkas“, – pridūrė jis.

    „xStocks“ pristatyta 2025 metų birželį ir, bendrovės teigimu, jau apdorojo daugiau kaip 40 mlrd. eurų bendros apyvartos. Iš šios sumos beveik 20 mlrd. eurų atsiskaityta grandinėje, o turėtojų skaičius viršijo 200 000.

    Modelis paremtas 1:1 principu, kai kiekvienas žetonas atitinka viešai listinguojamą akciją, o pasiūla plečiama ne tik JAV rinkoje, bet ir Europoje bei Azijoje. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai tradicinių finansų instrumentai perkeliami į blokų grandines siekiant greitesnio atsiskaitymo ir lengvesnės prieigos.

    Pagal „RWA.xyz“ duomenis, pasaulyje šiuo metu egzistuoja apie 2,53 mlrd. eurų vertės žetonizuotų akcijų. „Payward“ „xStocks“ dalis sudaro apie 620 mln. eurų, todėl tai vienas didžiausių emitentų šiame segmente, nusileidžiantis tik keliems konkurentams.

    „Payward“ taip pat pranešė planuojanti žetonizuoti 100 didžiausių Londono vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių. Pirmųjų Londone listinguojamų „xStocks“ pasirodymas numatomas artimiausiomis savaitėmis, tačiau tai priklausys nuo reguliacinių patvirtinimų.

    Rinkai tai svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, RFQ gali tapti praktiniu sprendimu likvidumui sutelkti ankstyvoje instrumento stadijoje, antra, tai sudaro kelią „graduoti“ aktyvesnius žetonus į pilnavertes rinkas. Vis dėlto platesnis žetonizuotų akcijų augimas ir toliau priklausys nuo reguliavimo, turto užtikrinimo skaidrumo ir patikimų atsiskaitymo bei rizikos valdymo mechanizmų.

  • Ciuricho „xorlab“ pritraukė 5 mln. eurų: kaip Europoje auga suvereni el. pašto apsauga

    Ciuricho „xorlab“ pritraukė 5 mln. eurų: kaip Europoje auga suvereni el. pašto apsauga

    Ciuriche įsikūręs kibernetinio saugumo startuolis „xorlab“ pritraukė 5 mln. eurų A+ serijos investiciją ir skelbia spartinsiantis plėtrą Europoje. Pirmieji tikslai – DACH regionas, Beneliuksas ir Šiaurės šalys, kur el. paštas išlieka viena dažniausių atakų krypčių.

    Finansavimo etapui vadovavo esamas investuotojas Spicehaus Partners, dalyvavo Grapha Holding, EquityPitcher Ventures ir ZKB Start-up Finance. Bendrovė nurodo, kad lėšos bus skirtos produkto masteliui, pardavimams ir partnerystėms, kad sprendimas sparčiau pasiektų dideles organizacijas ir viešąjį sektorių.

    Kas keičiasi el. pašto atakose

    „xorlab“ akcentuoja dvi vienu metu stiprėjančias tendencijas: didėjantį atakų sudėtingumą ir Europos siekį mažinti priklausomybę nuo už Europos ribų valdomos infrastruktūros. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio sulaukia verslo el. pašto kompromitavimo schemos, kai sukčiai apsimeta vadovais ar partneriais ir siekia išvilioti pavedimus.

    Tokios atakos dažnai būna be kenkėjiškų priedų ir nepalieka tradiciniams filtrams atpažįstamų parašų. Dėl to organizacijos vis dažniau ieško sprendimų, kurie vertintų ne tik laiško turinį, bet ir kontekstą, siuntėjo elgseną bei ryšius organizacijoje.

    Reguliavimas didina atsakomybę

    Bendrovė sieja augančią paklausą ir su ES reguliavimu: NIS2 direktyva kelia kibernetinio atsparumo kartelę svarbiems ir esminiams sektoriams, o DORA reglamentas finansų rinkos dalyviams įtvirtina griežtesnius IRT rizikų valdymo reikalavimus. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą užtikrinti tiek vidinių sistemų, tiek tiekimo grandinės skaitmeninį atsparumą.

    „xorlab“ teigia, kad organizacijoms tampa aktualu ne vien aptikti atakas, bet ir įrodyti kontrolę bei procesus audito ir priežiūros kontekste. Dėl to akcentuojama duomenų valdymo ir veiklos kontrolės tema – kur apdorojami duomenys, kas administruoja paslaugą ir kokios yra priklausomybės.

    Suverenios apsaugos pažadas

    2015 metais ETH Zurich absolventų Antonio Barresi ir Matthias Ganz įkurta „xorlab“ siūlo el. pašto saugos platformą, kurią galima diegti vietoje, hibridiniu būdu arba debesijoje. Bendrovė pabrėžia, kad apdorojimas gali vykti Europos duomenų centruose, o operacijas vykdo Europoje esanti komanda, siekiant atliepti skaitmeninio suverenumo lūkesčius.

    Sprendimas pristatomas kaip gebantis aptikti el. laiškus, kurie atskirai atrodo įprasti, tačiau neatitinka organizacijos įprastų komunikacijos modelių. Tai apima neįprastus siuntėjus, nestandartinius prašymus ar pirmą kartą pasirodančias mokėjimo užklausas, kurios dažnai naudojamos BEC schemose.

    „xorlab“ klientų sąraše minimos finansų ir telekomunikacijų organizacijos bei viešasis sektorius, įskaitant Julius Bär, Swisscom, Vontobel, G+D ir CERN. Bendrovė tikisi, kad naujas kapitalas padės įsitvirtinti kaip europietiškam el. pašto saugumo žaidėjui, kai DI pagreitina sukčiavimo kampanijų kūrimą ir didina jų mastą.

    „Europai reikia savų kibernetinio saugumo čempionų – ne vietinių jau egzistuojančių sprendimų kopijų, o įmonių, kurios apibrėžtų naują įmonių saugumo kartą“, – sakė „xorlab“ vadovas ir vienas įkūrėjų Antonio Barresi.

  • Bitcoin ir auksas juda koja kojon: ką investuotojams signalizuoja rekordinė koreliacija

    Bitcoin ir aukso kainų judėjimas pastaruoju metu vis dažniau sutampa, o kai kurie rodikliai rodo itin stiprų šių dviejų aktyvų ryšį. Analitikai tai sieja su vadinamąja pinigų nuvertėjimo strategija, kai investuotojai ieško prieglobsčio ribotos pasiūlos ar realiu turtu paremtuose aktyvuose.

    Vienas dažniausiai minimų matų yra Pearsono koreliacijos koeficientas, parodantis, kiek panašiai juda dviejų aktyvų kainos. Skelbiama, kad 90 dienų bitcoin ir aukso koreliacija pasiekė rekordines aukštumas, o 30 dienų rodiklis pakilo iki maždaug 0,8, kas rinkose laikoma labai aukšta reikšme.

    Šis pokytis svarbus ir dėl to, kaip bitcoin elgėsi didžiąją metų dalį. Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad kriptovaliuta kurį laiką buvo linkusi kristi kartu su akcijų rinka, tačiau kylant akcijoms ne visada augdavo taip pat užtikrintai, todėl investuotojai ieškojo aiškesnių signalų.

    Kodėl stiprėja pinigų nuvertėjimo idėja?

    Pasakojimas apie pinigų nuvertėjimą remiasi prielaida, kad ilgainiui valiutos ir dalis vyriausybių išleidžiamų finansinių priemonių gali prarasti perkamąją galią. Tokiose aplinkybėse tradicinis pasirinkimas yra auksas, tačiau pastaraisiais metais prie šio „apsidraudimo“ vis dažniau priskiriamas ir bitcoin.

    Šį poslinkį sustiprino ir biržoje prekiaujami fondai, nes tiek aukso, tiek bitcoin fondai pritraukia didelį investuotojų dėmesį. Skaičiuojama, kad per vieną savaitę bitcoin ETF įplaukos siekė beveik 1 milijardą eurų, o metų pradžios įplaukos iš viso sudarė apie 1,74 milijardo eurų.

    Tarp atskirų fondų išsiskiria „BlackRock“ valdomas produktas, kurio metų įplaukos, remiantis viešai aptariamais skaičiais, siekia maždaug 1,10 milijardo eurų. Tokie srautai paprastai rodo, kad didesni investuotojai nori turėti reguliuojamą, biržoje prekiaujamą priėjimą prie bitcoin, o tai gali veikti ir kainą, ir rinkos nuotaikas.

    Ar tai ankstyvas bulių rinkos signalas?

    Istoriškai panašūs koreliacijos šuoliai buvo fiksuoti 2020 metų pabaigoje ir 2022 metų pabaigoje. Tuomet po koreliacijos sustiprėjimo bitcoin vėliau sekė reikšmingesnis kainos kilimas, todėl dalis analitikų tokius epizodus laiko galimu ankstyvu bulių rinkos indikatoriumi.

    Skaičiai, kuriuos cituoja rinkos apžvalgininkai, rodo, kad 2020 metais bitcoin po tokio epizodo buvo paaugęs apie 172 proc., o po 2022 metų pabaigos koreliacijos šuolio per maždaug 14 mėnesių fiksuotas beveik 350 proc. kilimas. Vis dėlto tai nėra garantija, nes koreliacija gali greitai keistis, o kriptovaliutų rinkoje kainoms įtaką daro ir reguliavimo sprendimai, ir likvidumo sąlygos, ir investuotojų rizikos apetitas.

    Nuotaikų foną papildo ir vadinamasis baimės ir godumo indeksas, vertinantis rinkos sentimentą 0–100 skalėje. Šiuo metu jis siekia apie 68 ir laikomas godumo zona, nors metų eigoje buvo pasiektas ir itin žemas, apie 5, lygis.

    Rinkos dalyviai pastebi, kad nors sentimentas pastebimai pagerėjo, tai nebūtinai primena euforiją, būdingą staigiems viršūnių periodams. Tai leidžia daliai investuotojų manyti, kad ciklas gali būti ankstyvesnėje fazėje, tačiau rizika išlieka didelė, ypač jei keistųsi palūkanų normų lūkesčiai ar pablogėtų makroekonominės prognozės.

  • Šimtmečius dingusios Nyénye paslaptis įminta: Vengrijoje aptiko kaimą, minėtą dar 1548 metais

    Šimtmečius dingusios Nyénye paslaptis įminta: Vengrijoje aptiko kaimą, minėtą dar 1548 metais

    Vengrijoje archeologai pranešė identifikavę viduramžių kaimo Nyénye vietą, apie kurį iki šiol buvo žinoma beveik vien iš rašytinių šaltinių. Istoriniuose dokumentuose gyvenvietė minima kelis kartus, o paskutinė žinoma žinutė apie ją siekia 1548 metus, vėliau pavadinimas palaipsniui dingo iš aktų.

    Kaip skelbiama, lūžis įvyko vykdant archeologinius darbus netoli Szandaszőlős apylinkių. Pirminių žvalgymų metu tyrėjai pastebėjo gausybę keramikos šukių, kurių datavimas leido įtarti XV arba XVI amžiaus laikotarpio gyvenvietę, nors iš pradžių manyta, kad radimvietė bus nedidelė ir išsibarsčiusi.

    Vėlesni kasinėjimai atskleidė daugiau struktūrų: duobes, griovius ir kapus. Laidojimų orientacija rytų–vakarų kryptimi sustiprino prielaidą, kad tai krikščioniška kapavietė, o viduramžių kaimuose kapinės dažniausiai buvo susijusios su vietos bažnyčia.

    Įtarimai pasitvirtino aptikus buvusios šventovės liekanas. Gyvenvietės pėdsakai, kapinės ir bažnyčios fragmentai kartu rodo, kad čia veikė didesnė ir geriau organizuota bendruomenė, nei buvo spėjama pradžioje.

    Sprendžiant Nyénye lokalizacijos mįslę, svarbią rolę suvaidino ir dokumentų analizė. Tyrėjai lygino senųjų aktų informaciją, įskaitant su žemėvalda bei ginčais susijusius įrašus, su aplinkinių gyvenviečių padėtimi ir naujai atrastos radimvietės duomenimis, taip susiedami archeologinius pėdsakus su istoriniu pavadinimu.

    Tokie atradimai yra vertingi ne vien dėl geografinio tikslumo. Kasinėjimai gali suteikti naujų žinių apie vėlyvųjų viduramžių kasdienybę, kaimo planavimą, materialinę kultūrą ir laidojimo papročius, o kartu padėti tiksliau atkurti regiono gyvenviečių tinklą laikotarpiu, kai dalis vietovių dėl karų, epidemijų ar ekonominių pokyčių ištuštėjo.

    Archeologai ketina tęsti darbus, daugiau dėmesio skirdami bažnyčios ir kapinių tyrimams. Tikimasi, kad papildomi radiniai leis tiksliau datuoti gyvenvietės klestėjimo ir nykimo etapus bei geriau suprasti, kodėl Nyénye po 1548 metų dingo iš rašytinių šaltinių.

  • Kanados telkinyje staiga išniro medžiais apaugusi sala ir dingo: mokslininkai aiškinasi mįslę

    Kanados telkinyje staiga išniro medžiais apaugusi sala ir dingo: mokslininkai aiškinasi mįslę

    Kanadoje esančiame Williston telkinyje šią vasarą užfiksuotas neįprastas reiškinys: vandens paviršiuje išniro medžiais apaugusi, į salą panaši masė, o po kelių savaičių ji nebesimatė. Apie ją pirmasis pranešė vietos buriuotojas, o įrašas greitai paplito socialiniuose tinkluose.

    Iš pradžių telkinį prižiūrinčios bendrovės „BC Hydro“ atstovai abejojo, ar vaizdo medžiagoje matomas objektas yra tikras. Vis dėlto palydoviniai vaizdai patvirtino, kad liepos 21 dieną telkinyje išties buvo matoma didelė plūduriuojanti masė.

    „BC Hydro“ atlikta analizė rodė, kad objektas galėjo siekti apie 140 metrų ilgį ir 70 metrų plotį, o jo plotas buvo maždaug 9 800 kvadratinių metrų. Tačiau rugpjūčio 5 dieną darytuose palydoviniuose vaizduose ta pati masė jau nebebuvo matoma toje vietoje, kur fiksuota anksčiau.

    Kol kas neaišku, ar ši masė nuskendo, ar iširo į mažesnes dalis, ar tiesiog buvo nunešta į kitą telkinio vietą. Vėliau pasirodė informacija, kad objektas galėjo būti vėl pastebėtas maždaug už 32 kilometrų nuo pradinės vietos, todėl labiausiai tikėtinas scenarijus siejamas su dreifu.

    „BC Hydro“ teigimu, labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra natūralus: tokia plūduriuojanti „sala“ galėjo formuotis metų metus, kai prie krantų kaupėsi medienos nuolaužos ir kita organinė medžiaga. Laikui bėgant ant jų galėjo įsitvirtinti augalija, o šaknys sujungti sankaupą į vientisesnę, plūduriuojančią struktūrą.

    Šią vasarą sąlygos, anot specialistų, galėjo būti palankios sankaupos atsiskyrimui nuo kranto. Po gausesnio sniego kalnuose ir intensyvesnių vasaros liūčių vandens lygis telkinyje pakilo iki aukščiausio per maždaug 14 metų, o tai galėjo „iškelti“ organinę masę ir atplėšti ją nuo pakrantės.

    Tokie reiškiniai dideliuose dirbtiniuose telkiniuose nėra unikalūs: vandens lygio svyravimai, vėjai ir srovės gali pernešti ištisas medžių, šaknų bei durpių sankaupas. Iš toli jos gali atrodyti kaip naujai susiformavusios salos, todėl iš pirmo žvilgsnio istorija skamba mįslingai, nors dažniausiai paaiškinimas būna visiškai žemiškas.

    „BC Hydro“ pabrėžia, kad plūduriuojanti masė neturėtų kelti grėsmės užtvankos infrastruktūrai, tačiau laivybai tokie objektai gali būti reikšmingi. Dėl to telkinių operatoriai paprastai stebi didesnes plūduriuojančias sankaupas ir, esant poreikiui, įspėja vietos bendruomenes bei vandens transporto naudotojus.

  • Kasdamas sode Danijoje išgirdo keistą garsą: netrukus paaiškėjo, kad tai vikingų lobis

    Kasdamas sode Danijoje išgirdo keistą garsą: netrukus paaiškėjo, kad tai vikingų lobis

    Įprasti sodo darbai Danijoje baigėsi netikėtu archeologiniu atradimu: privačiame sklype rasta itin didelė vikingų laikų sidabro lobyno dalis. Sklypo savininkas, nuiminėdamas velėną ir judindamas akmenis bei žvyrą, įrankiu užkliudė kietą daiktą, kuris suskambo neįprastai.

    Iš pradžių jam pasirodė, kad tai gali būti senas metalo ar keramikos gabalas, tačiau netrukus iš žemės pradėjo lysti vis daugiau vertingų radinių. Tarp jų buvo sidabriniai papuošalai, monetos, lydiniai ir smulkesniais gabalais supjaustyti sidabro dirbiniai.

    Archeologų vertinimu, lobį sudaro apie 700 atskirų daiktų ir fragmentų. Pranešama, kad vienoje vietoje, moliniame inde, dar buvo likę apie 320 objektų, kurių bendra masė siekė 6,4 kilogramo, o likusi dalis buvo išsisklaidžiusi aplink užkasimo vietą.

    Šis radinys išsiskiria ne tik kiekiu, bet ir tuo, ką jis pasako apie vikingų laikų ekonomiką. Specialistai pabrėžia, kad sidabras tuomet neretai veikė kaip vertės matas: jis buvo sveriamas, vertinamas pagal prabą, pjaustomas į mažesnius gabalus, kaupiamas lydinių pavidalu arba perdirbamas.

    Ypatingo dėmesio sulaukė monetos, atkeliaudavusios iš tolimų regionų. Lobyje aptikta ir anglosaksiškų monetų, ir arabiškų dirhemų, o tai rodo plačius Danijos ryšius vikingų epochoje – nuo islamo pasaulio rytuose iki Anglijos ir Vakarų Europos.

    Datavimui svarbios ir kelios monetos, siejamos su Anglijos karaliaus Edvardo Vyresniojo valdymo laikotarpiu, tai padeda nustatyti ankstyviausią galimą momento ribą, kada lobis galėjo būti paslėptas. Tokie radiniai leidžia tiksliau suprasti, kada ir kokiomis aplinkybėmis žmonės slėpė sukauptą turtą.

    Ne mažiau intriguoja viena sidabrinė lydinio juosta su runomis: joje įrėžti ženklai gali sudaryti užrašą hutu. Archeologai kol kas neatsako, ar tai buvo asmens vardas, nuosavybės žyma, ar kitas simbolinis ženklinimas – tai paaiškės po išsamesnių tyrimų.

    Radimvietės apylinkės archeologams nėra naujiena: regione ir anksčiau aptikta reikšmingų vikingų laikų lobių. Naujausias atradimas dar labiau sustiprina prielaidą, kad ši vietovė buvo svarbi mainų ir kontaktų erdvė, kurioje cirkuliavo didelės vertės metalai ir importuotos monetos.