Blog

  • Nemokamos pamokos 2–5 klasėms Vilniuje: ką vaikai sužino apie tvarką ir saugumą mieste

    Nemokamos pamokos 2–5 klasėms Vilniuje: ką vaikai sužino apie tvarką ir saugumą mieste

    Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupė kviečia 2–5 klasių mokinius į nemokamas edukacijas apie viešąją tvarką, atsakingą elgesį ir saugumą mieste. Užsiėmimai vyksta mokyklose ir pritaikomi pagal vaikų amžių bei konkrečius klasės poreikius.

    Edukacija organizuojama kaip 45 minučių pamoka-diskusija, kurioje aptariamos kasdienės situacijos ir realūs pavyzdžiai. Pagrindinis tikslas – aiškiai paaiškinti, kodėl svarbu laikytis mieste galiojančių taisyklių ir kokių pasekmių gali turėti jų nepaisymas.

    Kas aptariama per edukaciją?

    Per pamokas kalbama apie triukšmą ir ramybės laiką, atliekų tvarkymą bei švarios aplinkos svarbą. Taip pat aptariamas grafičių piešimas ir pagarba svetimam turtui, kad vaikai geriau suprastų, kur baigiasi saviraiška ir prasideda atsakomybė.

    Kita dalis skiriama atsakingam elgesiui su gyvūnais ir paukščiais bei saugumui viešosiose erdvėse. Vaikams primenamos svarbiausios elgesio taisyklės kelyje ir aptariama, kaip pasirinkimai mieste gali paveikti ne tik juos pačius, bet ir aplinkinius.

    Kur ir kaip vyksta užsiėmimai?

    Užsiėmimai vedami mokykloje, klasėje, kurioje yra prezentacijai reikalinga įranga, pavyzdžiui, projektorius ar išmanioji lenta. Vienoje edukacijoje dalyvauja viena klasė, rekomenduojama iki 30 mokinių.

    Esant poreikiui, galima registruoti kelias tos pačios laidos klases, kad edukacijos vyktų viena po kitos. Užsiėmimus veda Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupės prevencijos specialistė.

    Kaip užregistruoti klasę?

    Registruojant prašoma nurodyti mokyklą, klasę ar klases, mokinių skaičių, kontaktinį asmenį ir pageidaujamą edukacijos laiką. Taip pat galima iš anksto suderinti, kokios temos konkrečiai klasei yra aktualiausios.

    Dėl registracijos ir papildomų klausimų pateikiami kontaktai: ausra.raskeviciene@vilnius.lt ir +370 695 78560. Savivaldybė ragina mokytojus kreiptis drąsiai, jei norisi aptarti individualius klasės poreikius ar pasirengti diskusijai iš anksto.

  • Norvegija pasiekė rekordą: elektromobiliai sudarė 98,7 proc. pardavimų – kas aplenkė „Tesla“?

    Norvegija pasiekė rekordą: elektromobiliai sudarė 98,7 proc. pardavimų – kas aplenkė „Tesla“?

    Rinka beveik tapo vien elektrinė

    Norvegijos naujų lengvųjų automobilių rinka rugpjūtį priartėjo prie istorinio lūžio – beveik visi parduoti automobiliai buvo varomi elektra. Norvegijos kelių eismo informacijos tarybos (OFV) duomenimis, per mėnesį šalyje įregistruotas 13 451 naujas automobilis, tai yra 3,4 proc. mažiau nei prieš metus.

    Iš jų net 98,7 proc. sudarė elektromobiliai. Tai naujas šalies rekordas ir dar vienas ženklas, kad Norvegija praktiškai jau įgyvendino siekį, jog visi nauji lengvieji automobiliai būtų elektriniai.

    „Lengvųjų automobilių rinka šiek tiek traukiasi, tačiau skirtingų gamintojų rezultatai labai nevienodi. Keli dideli prekių ženklai auga, o konkurencija dėl pirkėjų tapo tolygesnė“, – sakė OFV vadovas Geir Inge Stokke.

    Kas iš tiesų laimėjo rugpjūtį

    Nors „Tesla“ vis dar išlieka viena stipriausių metų gamintojų reitinge, rugpjūtį ji nukrito į septintą vietą. „Tesla“ pardavė 627 automobilius ir sudarė 4,7 proc. rinkos.

    Tuo metu geriausiai pasirodė „Volkswagen“: 1 457 parduoti automobiliai ir 10,8 proc. rinkos dalis. Antrą vietą užėmė „Toyota“, pardavusi 1 328 automobilius, arba 9,9 proc. rinkos.

    Pagal atskirus modelius rugpjūčio lyderiu tapo „Volkswagen“ ID.4. Antroje vietoje rikiavosi „Toyota“ bZ4X, o trečioje – „BMW“ iX3; „Tesla“ modeliai į penketuką nepateko, o „Model 3“ buvo septintas.

    Kinijos gamintojų šuolis ir senų automobilių dilema

    OFV statistika rodo, kad konkurenciją ypač aštrina Kinijos gamintojai. Rugpjūtį „Xpeng“ ir „BYD“ kartu daugiau nei padvigubino rinkos dalį iki 11,4 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ji siekė 4,9 proc.

    OFV atkreipia dėmesį, kad pasiekus beveik 99 proc. naujų automobilių elektrifikaciją, tolesnis taršos mažinimas vis labiau priklausys nuo to, kaip greitai iš kelių dings senesni benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. Kitaip tariant, naujų automobilių rinka jau beveik išsprendė problemą, tačiau autoparko atsinaujinimas dar užtruks.

    Rugpjūtį norvegai nupirko vos 30 benzininių automobilių, tai sudarė 0,2 proc. rinkos. Buvo įregistruotas ir nedidelis skaičius benzininių hibridų bei įkraunamų hibridų, o dyzeliniai automobiliai sudarė 0,5 proc. lengvųjų automobilių rinkos.

    „Naujų automobilių rinka dabar praktiškai yra vien elektrinė, ir vėl fiksuojamas rekordinis elektromobilių dalies rodiklis. Todėl tolesni išmetamųjų teršalų mažinimo rezultatai vis labiau priklauso nuo to, kaip greitai iš esamo autoparko pasitrauks seni benzininiai ir dyzeliniai automobiliai“, – sakė G. I. Stokke.

    Norvegijos pavyzdys siejamas su nuoseklia politika: ilgą laiką taikytais mokesčių lengvatų ir skatinimo mechanizmais, kurie elektromobilius pavertė konkurencingais kainos ir eksploatacijos prasme. Dėl to elektrinės transporto priemonės čia iš nišinės prekės virto dominuojančiu pasirinkimu, o tradicinių variklių pardavimai sparčiai tirpsta.

  • Įkrovė „Chevrolet Bolt“ pas „Hyundai“ ir apstulbo: sąskaita siekė beveik 400 eurų

    Įkrovė „Chevrolet Bolt“ pas „Hyundai“ ir apstulbo: sąskaita siekė beveik 400 eurų

    Mičigane gyvenantis Stanley Kpenkann grįždamas namo su nuomotu „Chevrolet Bolt“ suprato, kad baterijos liko maždaug 20 minučių. Ieškodamas greito sprendimo jis užsuko į „Hyundai“ atstovybę ir pasinaudojo „EVgo“ programėlėje matyta greitojo įkrovimo stotele.

    Vyras turi „EVgo“ prenumeratą, todėl tikėjosi įprastos, keliais eurais skaičiuojamos įkrovimo kainos. Tačiau užbaigęs sesiją jis pamatė sąskaitą, prilygstančią beveik 400 eurų, ir tai tapo nemalonia staigmena net patyrusiems elektromobilių vairuotojams.

    Kaip susidarė tokia suma

    Pasak vietos žiniasklaidos, didelė suma nebuvo techninė klaida ar nuskaitymo gedimas. Įkrovikui buvo nustatyta itin agresyvi kainodara: mokestis skaičiuotas ir už suvartotą kilovatvalandę, ir už kiekvieną įkrovimo minutę.

    Tokie dvigubi tarifai ypač pavojingi vairuotojams, kai įkrovimo galia krenta artėjant prie didesnio baterijos įkrovimo lygio. Tokiu atveju minutės mokestis ima dominuoti, o galutinė kaina gali išaugti neproporcingai, net jei realiai įkraunama nedaug energijos.

    Roamingas tarp tinklų ir kainų spąstai

    Situaciją apsunkino tai, kad „EVgo“ klientai gali naudotis kitų operatorių stotelėmis per vadinamąjį roamingą. Šiuo atveju minimas bendradarbiavimas su „ChargePoint“, kai kainą galutinai nustato stotelės valdytojas, o ne prenumeratos tiekėjas.

    Tokiais atvejais kaina turi būti aiškiai rodoma prieš pradedant įkrovimą programėlėje arba pačios stotelės ekrane. Vairuotojas teigė kainos nepastebėjęs ir atkreipė dėmesį, kad jei įkroviklis skirtas tik atstovybės klientams, jis neturėtų būti žymimas kaip viešas.

    Atstovybės motyvai ir kuo baigėsi ginčas

    Pranešama, kad konkreti stotelė iš esmės buvo skirta atstovybės klientams, o aukšti tarifai pasirinkti siekiant atbaidyti pašalinius vairuotojus. Tokia praktika nėra plačiai standartizuota, tačiau rodo, kaip skirtingai gali būti valdomos viešai programėlėse rodomos įkrovimo vietos.

    Po derybų su „EVgo“ Stanley Kpenkann gavo didžiąją dalį pinigų atgal, o galutinė suma sumažėjo iki maždaug 12 eurų. Vis dėlto iki grąžinimo jis kurį laiką buvo priverstas „įšaldyti“ šimtus eurų, o tai kelia klausimų dėl vartotojų apsaugos ir kainų skaidrumo.

    Ekspertai elektromobilių vairuotojams pataria prieš pradedant įkrovimą visada patikrinti tarifus programėlėje ir stotelės ekrane, o jei kaina nenurodyta aiškiai, rinktis kitą vietą. Taip pat verta žinoti, kad minutės mokestis greitojo įkrovimo stotelėse gali tapti brangiausiu komponentu, ypač kai įkrovimas sulėtėja.

  • „Tesla“ Austine užregistravo 45 „Cybercab“: ką tai reiškia robotaksi startui Teksase

    „Tesla“ Austine užregistravo 45 „Cybercab“: ką tai reiškia robotaksi startui Teksase

    „Tesla“ artėjant oficialiam „Cybercab“ pristatymo renginiui į savo robotaksi parką Teksase įtraukė naują techniką: valstijos registruose atsirado 45 „Cybercab“ transporto priemonės. Pastarosiomis dienomis šie automobiliai vis dažniau pastebimi Ostino gatvėse, kur vyksta intensyvūs bandymai realiomis eismo sąlygomis.

    Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi vaizdo įrašais, kuriuose matyti keli „Cybercab“ vienu metu važiuojantys per judrias sankryžas ir sustojantys paėmimo bei išlaipinimo vietose. Nors įrašai rodo, kad dalyje automobilių yra vairuotojai ir vairas, tai nebūtinai reiškia pilnai autonominį režimą, nes bandomuoju laikotarpiu dažnai naudojama saugos priežiūra.

    Kas žinoma apie „Cybercab“

    „Cybercab“ yra dvivietis, specialiai pavėžėjimo paslaugai kuriamas modelis, kurį „Tesla“ sieja su platesne autonominio vairavimo strategija. Bendrovė viešai yra kalbėjusi, kad toks automobilis turėtų tapti mastelį pasiekiančio robotaksi tinklo pagrindu, tačiau iki šiol svarbiausias klausimas išlieka praktinis: kaip greitai ir kokiu mastu paslauga bus išplėsta už ribotų bandomųjų teritorijų.

    Autonominio pavėžėjimo rinkoje konkurencija auga, o reguliavimo reikalavimai įvairiose JAV valstijose skiriasi. Dėl to „Tesla“ strategija Teksase laikoma reikšminga: valstija laikoma palankesne bandymams, tačiau net ir čia saugumo, atsakomybės bei eksploatavimo taisyklės gali lemti, kaip greitai robotaksi taps masine paslauga.

    Kodėl registracijos skaičius svarbus

    45 „Cybercab“ registracija rodo pasiruošimą didesnio masto bandymams ir galimam demonstraciniam startui. Iki šiol viešai aptariamuose registruose robotaksi veiklai dažniau figūravo „Model Y“, todėl „Cybercab“ atsiradimas kaip atskira parko dalis signalizuoja aiškesnį perėjimą nuo bandomųjų važiavimų prie struktūruoto parko formavimo.

    Vis dėlto vien registracija dar nereiškia, kad automobiliai nedelsiant pradės vežti mokančius keleivius. Praktikoje tokie projektai paprastai pereina etapais: nuo maršrutų validavimo, paėmimo taškų testavimo ir programinės įrangos atnaujinimų iki operacinės priežiūros, nuotolinės kontrolės ir incidentų valdymo procedūrų.

    Ko tikėtis po pristatymo

    Jei „Tesla“ laikysis ankstesnių renginių tradicijos, pristatymo metu gali būti surengtos demonstracinės kelionės renginio dalyviams, o tai paaiškintų intensyvius bandymus Ostine prieš pat startą. Tokie važiavimai dažniausiai skirti ne tik rinkodarai, bet ir maršrutų, sustojimų bei keleivių įlaipinimo logistikos patikrai.

    Artimiausiu metu svarbiausi signalai bus praktiniai: ar „Cybercab“ bus diegiamas palaipsniui, kiek teritorijų apims paslauga ir kokio lygio autonomija realiai bus naudojama kasdieniuose važiavimuose. Nuo to priklausys, ar Teksasas taps pavyzdžiu spartesnei plėtrai, ar projektas ilgesnį laiką liks riboto masto bandymų fazėje.

  • Wojciechowskos rudens įvaizdis užkūrė madą: šios kelnės ir aulinukai taps sezono hitu

    Wojciechowskos rudens įvaizdis užkūrė madą: šios kelnės ir aulinukai taps sezono hitu

    Lenkų žurnalistė, keliautoja ir televizijos laidų vedėja Martyna Wojciechowska pristatė naują dokumentinės laidos „Kobieta na krańcu świata“ sezoną. Tai jau 17 sezonas, o jame žiūrovai kviečiami pažvelgti į skirtingus pasaulio regionus ir jų kasdienybę.

    Šį kartą laidos kūrėjų keliai veda į Fidžį, Naująją Zelandiją, Kongo Respubliką, Centrinės Afrikos Respubliką, Gobi dykumą Mongolijoje, Vakarų Bengaliją bei Korėją. Vedėja pabrėžia, kad naujuose epizoduose bus ne tik kelionių vaizdai, bet ir žmonių istorijos, atskleidžiančios vietos bendruomenių iššūkius.

    Interviu rytinėje TV laidoje Wojciechowska pasakojo apie susidūrimus su pavojingais laukiniais gyvūnais, įskaitant Bengalijos tigrus. Ji atkreipė dėmesį į moterų istorijas, kurių šeimos patyrė šių plėšrūnų išpuolius, ir į tai, kaip tokios tragedijos keičia bendruomenių gyvenimą.

    Tačiau dėmesį prikaustė ne tik pasakojimai, bet ir vedėjos pasirinktas rudeniškas įvaizdis, kurį mados apžvalgininkai sieja su patogumo ir universalumo tendencija. Wojciechowska vilkėjo laisvesnio silueto lengvas kelnes, neutralių spalvų klasikinio kirpimo marškinius ir derantį ploną diržą.

    Stiliui charakterio suteikė suverstinis, zomšos tipo aulinukų modelis žemu kulnu, vis dažniau matomas rudens kolekcijose. Derinį užbaigė subtilūs aksesuarai ir nedidelė rankinė, o pasirinkta smėlio ir rusvų atspalvių paletė išlieka viena praktiškiausių biuro ir laisvalaikio deriniams.

  • Pirmoji ponia vėl pasirinko kostiumą: kodėl Martos Nawrockos įvaizdį lygina su Kate Middleton

    Pirmoji ponia vėl pasirinko kostiumą: kodėl Martos Nawrockos įvaizdį lygina su Kate Middleton

    Mokslo metų pradžios renginyje Komornikuose Marta Nawrocka vėl pasirinko klasikinį moterišką kostiumą. Toks sprendimas vis dažniau matomas oficialiuose pasirodymuose, nes leidžia išlaikyti formalią laikyseną, o kartu pabrėžti profesionalumą.

    Stebėtojai jos įvaizdį lygina su Velso princese Kate Middleton, kuri jau ne vienerius metus rodo, kad kostiumas gali būti universali ir moteriška garderobo dalis. Tokia strategija remiasi aiškia silueto konstrukcija, švaria linija ir santūriomis detalėmis, kurios neužgožia žmogaus.

    Šį kartą Nawrocka pasirinko itin tamsų, vertikaliomis plonomis juostelėmis margintą kostiumą. Dryžiai laikomi klasikinės verslo aprangos elementu, o vertikalios linijos vizualiai ilgina siluetą ir suteikia deriniui griežtesnio charakterio.

    Vis dėlto tamsi spalva kartu su baltais marškiniais ir tamsiu kaklaraiščiu sukūrė ypač formalų įspūdį. Nors kiekviena detalė atskirai yra taisyklinga, bendra stilistika labiau priminė korporatyvinį susitikimą nei mokslo metų pradžios renginį, kuris dažnai siejamas su lengvesne, sezoniškai šviesesne nuotaika.

    Stilistiniu požiūriu tokią aprangą būtų buvę galima sušvelninti šviesesniu atspalviu arba kitokiais viršutiniais drabužiais. Pasteliniai tonai, šviesiai pilka ar švelnūs žemės atspalviai išlaikytų reprezentatyvumą, bet suteiktų daugiau gaivumo, ypač ankstyvą rudenį.

    Dėmesio sulaukė ir švarko kirpimas, kuris buvo klasikinio ilgio, su ryškesne pečių linija ir gana prigludusia konstrukcija. Prie labai tamsaus kostiumo kai kada geriau veikia trumpesnis švarkas, labiau pabrėžiantis liemenį, arba, priešingai, modernus laisvesnis siluetas, tačiau tuomet reikia nuosekliai derinti viso komplekto proporcijas.

    Aksesuarai šį kartą tik dar labiau sustiprino griežtą įspūdį. Baltų marškinių ir tamsaus kaklaraiščio derinys su dryžuotu kostiumu atrodo vientisas, bet kartu labai pažodinis, todėl bendram vaizdui pritrūko lengvumo.

    Pastaraisiais metais moteriški kostiumai tapo viena ryškiausių oficialios aprangos tendencijų Europoje, nes jie lengvai pritaikomi skirtingoms progoms ir suteikia aiškų, tvarkingą įvaizdį. Nawrockos pasirinkimas atitinka šią kryptį, tačiau šįkart sprendimas pasirodė labiau skirtas griežtam protokolui, o ne šventiškai mokslo metų pradžiai.

  • Rudens kapsulinė spinta brandžiai moteriai: 5 daiktai, kurie išgelbės stilių ir biudžetą

    Rudens kapsulinė spinta brandžiai moteriai: 5 daiktai, kurie išgelbės stilių ir biudžetą

    Rudeniui sugrįžus į gatves, vis daugiau moterų ieško sprendimo, kaip atrodyti stilingai, bet neapsikrauti drabužių pertekliumi. Kapsulinės spintos principas paprastas: mažiau, bet geriau, todėl renkamasi keli kokybiški, lengvai derinami rūbai, kurie tinka ir darbui, ir laisvalaikiui.

    Vienas svarbiausių sezono akcentų – zomšiniai viršutiniai drabužiai. Ypač aktualūs gilūs šokolado ir šilto karamelės atspalviai, kurie natūraliai dera su rudeninėmis spalvomis ir atrodo prabangiau nei ryškūs, greitai pabostantys tonai.

    Praktiškas pasirinkimas šiam laikui – zomšinė striukė su aukšta apykakle, saugančia nuo vėjo, arba tiesaus silueto paltas, kurį paprasta „įdarbinti“ kasdien. Tokie modeliai dažnai atrodo lyg pasiskolinti iš klasikinio vyriško garderobo, tačiau būtent tai ir suteikia modernios elegancijos.

    Jei kapsulėje yra vienas drabužis, kurio neverta nuvertinti, tai geri džinsai. Rudeniui patikimiausias variantas – tiesi klešnė: tai ilgaamžis kirpimas, tinkantis skirtingiems figūros tipams ir lengvai priderinamas prie švarkų, megztinių ar aulinukų.

    Renkantis džinsus svarbu atkreipti dėmesį ne tik į spalvą, bet ir į audinio sudėtį bei siuvimą. Kokybiškas denimas ilgiau išlaiko formą, mažiau išsitampo ir tampa geresne investicija nei kelios poros, įsigytos vien dėl trumpalaikio mados impulso.

    Trečias kapsulės ramstis – kokybiškas megztinis, kuris rudenį atstoja vasaros marškinius. Kreminiai, smėlio, riešutų, karamelės ar pilki tonai lengviausiai derinami, o norint daugiau charakterio verta rinktis alyvuogių žalią, sodrią bordo ar tamsiai mėlyną.

    Raštai taip pat turi vietą kapsulėje, jei jie klasikiniai. Juostelės, rombai ar tradiciniai pynimai megztiniui suteikia išraiškingumo, bet kartu išlieka pakankamai neutralūs, kad neatrodytų pasenę po vieno sezono.

    Jei reikėtų išskirti vieną pirkinį, kuris akimirksniu sutvarko įvaizdį, tai gerai pasiūtas švarkas. Šį sezoną ypač universalūs šiek tiek laisvesnio, švelniai didinto silueto modeliai, kurie nevaržo judesių ir tinka sluoksniavimui.

    Saugiausios švarko spalvos kapsulei – šokoladinė ruda, pilka, tamsiai mėlyna, smėlio ar juoda, o turinčioms bazę galima rinktis subtilų langelį ar eglutės raštą. Švarkas vienodai gerai atrodo su džinsais, vilnonėmis kelnėmis ar suknele, todėl dažnai pakeičia ir lengvą paltą šiltesnėmis dienomis.

    Penktas daiktas, kuris kasmet sugrįžta su pirmu šaltesniu oru, – batai iki kelių. Norint poros keliems sezonams, verta rinktis klasikinį aulą ir stabilų, patogų kulną, o ne kraštutinai madingą formą, kuri greitai praranda aktualumą.

    Universaliausios spalvos – juoda, tamsiai ruda ir konjako atspalvis, tačiau svarbiausias kriterijus išlieka medžiaga. Natūrali oda dažniausiai ilgiau išlaiko formą, geriau prisitaiko prie pėdos ir atrodo tvarkingiau net po intensyvaus nešiojimo.

    Kapsulinės spintos logika ypač pasiteisina brandesniame amžiuje, kai svarbiausia tampa ne vien tendencijos, o patogumas, kokybė ir lengvas derinimas. Penki apgalvoti pirkiniai dažnai leidžia sukurti dešimtis skirtingų derinių ir išvengti spontaniškų, brangiai kainuojančių klaidų.

  • Chorvatijoje valgo kaip saldainius ir deda į patiekalus: atraskite jujubą, kinų datulę

    Gložyna pospolita, dažniau vadinama jujuba arba kinų datule, į Europą atkeliavo iš Azijos ir pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip įdomus, maistingas vaisius. Šiltesniuose Kroatijos regionuose ji auginama seniau, ypač Istrijoje, Kvarneryje ir Dalmatijoje, kur medis gerai prisitaiko prie sausesnio klimato.

    Jujubos vaisiai paprastai sunoksta rudenį, dažniausiai spalio mėnesį, o jų išvaizda keičiasi nokstant. Šviežias vaisius būna lygus, traškus ir sultingas, tačiau ilgiau laikomas arba pradžiūvęs ant šakų susiraukšlėja ir ima priminti džiovintą datulę.

    Skonis keičiasi nokstant

    Šviežia jujuba dažnai lyginama su nedideliu obuoliu, o vėliau, vaisiui minkštėjant, ryškėja saldesnės, karamelę primenančios natos. Dėl to dalis žmonių ją valgo tiesiog kaip užkandį, ypač kai norisi kažko saldaus, bet ne itin sunkaus.

    Subrendę ir labiau susiraukšlėję vaisiai dažniausiai būna saldesni, o kietesni geriau tinka, kai norisi traškumo. Renkantis verta ieškoti vaisių be įtrūkimų, be tamsių dėmių, nes jos gali rodyti pažeidimus arba netinkamą laikymą.

    Kaip jujuba naudojama virtuvėje

    Kroatijos namuose jujuba neretai keliauja į uogienes, sirupus, sultis ar naminius saldumynus. Ji taip pat dera su kasdieniais produktais, pavyzdžiui, košėmis ar jogurtu, o džiovinta gali būti smulkinama ir maišoma į kepinius vietoj dalies razinų.

    Įdomu tai, kad jujuba gali papildyti ir sūresnius patiekalus, ypač kai norisi saldžiarūgščio akcento. Šviežius vaisius galima trumpai patroškinti su svogūnu, trupučiu aliejaus ir rūgštesniu priedu, taip gaunant padažą, tinkantį prie keptos mėsos ar grilyje ruošiamų patiekalų.

    Ką verta žinoti apie džiovintą vaisių

    Džiovinta jujuba dažnai naudojama kaip ilgiau išliekantis užkandis, tačiau prieš dedant į patiekalus ją pravartu trumpai pamirkyti šiltame vandenyje. Tuomet vaisius suminkštėja, tampa aromatingesnis ir lengviau susijungia su kitais ingredientais.

    Mitybos požiūriu jujuba vertinama dėl skaidulų ir natūralaus saldumo, todėl gali padėti sumažinti poreikį pridėtiniam cukrui desertuose. Vis dėlto, kaip ir su džiovintais vaisiais apskritai, svarbu saikas, nes energinė vertė džiovinant tampa labiau koncentruota.

  • Mokslininkai nustebo: keto dieta kepenų riebalus mažino labiau nei Viduržemio jūros

    Mokslininkai nustebo: keto dieta kepenų riebalus mažino labiau nei Viduržemio jūros

    Ką parodė naujas tyrimas?

    Tyrėjai iš Washington University School of Medicine Sent Luise įvertino, kaip skirtingos dietos veikia ne tik svorį, bet ir kepenų suriebėjimą bei cukraus apykaitą. Į tyrimą įtraukta 42 žmonės, turėję nutukimą, priešdiabetinę būklę ir suriebėjusias kepenis.

    Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: taikė ketogeninę dietą, Viduržemio jūros dietą ir mažai riebalų turinčią, augaliniais produktais turtingą mitybą. Visų grupių racionas buvo suderintas taip, kad per maždaug 4–5 mėnesius žmonės numestų apie 10 proc. kūno masės.

    Didžiausias skirtumas – kepenyse

    Nors svorio kritimas ir bendri metaboliniai rodikliai visose grupėse gerėjo panašiai, išsamesnė analizė atskleidė reikšmingą skirtumą kepenyse. Ketogeninės dietos grupėje kepenyse sukauptų riebalų kiekis vidutiniškai sumažėjo apie 67 proc.

    Tuo metu Viduržemio jūros dietos ir mažai riebalų turinčios dietos grupėse kepenų riebalų sumažėjimas siekė maždaug 45 proc. Tyrėjai pabrėžia, kad šis skirtumas pasirodė net tada, kai bendras svorio pokytis buvo panašus.

    Galimi mechanizmai ir svarbi detalė

    Autoriai svarsto, kad ryškesnį kepenų riebalų mažėjimą keto grupėje galėjo lemti didesnis glukagono padidėjimas ir ryškesnis insulino sumažėjimas. Abu šie hormoniniai pokyčiai gali skatinti sukauptų riebalų panaudojimą ir mažinti jų kaupimą kepenyse.

    Dar vienas tyrėjus nustebinęs rezultatas – nepaisant to, kad ketogeninėje mityboje net apie 73 proc. energijos sudarė riebalai, dalyviams nepablogėjo kraujo riebalų ir cholesterolio rodikliai. Vis dėlto tai nereiškia, kad tokie pokyčiai garantuoti kiekvienam.

    Kas pasikeitė dėl priešdiabetinės būklės?

    Po tyrimo maždaug pusė ketogeninės dietos dalyvių nebeatitiko priešdiabetinės būklės kriterijų. Viduržemio jūros dietos grupėje tai pasiekė 29 proc. dalyvių, o mažai riebalų turinčioje grupėje – 7 proc.

    Tyrėjų vertinimu, tai dar kartą primena, kad vien numestų kilogramų skaičius neparodo viso dietos poveikio organizmui. Esant tam pačiam svorio kritimui, skirtingos mitybos strategijos gali lemti skirtingus metabolinius rezultatus.

    Ribojimai: kodėl išvadų nereikėtų suabsoliutinti?

    Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimas buvo nedidelis ir truko tik kelis mėnesius, todėl rezultatų negalima tiesiogiai perkelti visai populiacijai. Be to, visi dalyviai turėjo nutukimą, priešdiabetinę būklę ir kepenų suriebėjimą, tad sveikiems žmonėms poveikis gali skirtis.

    Praktikoje mitybos pasirinkimas turėtų priklausyti nuo sveikatos būklės, vartojamų vaistų, gyvenimo būdo ir galimybės dietos laikytis ilgą laiką. Esant kepenų suriebėjimui ar gliukozės apykaitos sutrikimams, dėl saugiausios strategijos verta tartis su šeimos gydytoju ar dietologu.

  • Žurnalistės Katarzynos Bosackos triukas pjaustant pomidorus: kodėl sėklų neišmesti svarbiau, nei manėte

    Žurnalistės Katarzynos Bosackos triukas pjaustant pomidorus: kodėl sėklų neišmesti svarbiau, nei manėte

    Lenkijoje gerai žinoma žurnalistė ir kulinarinių knygų autorė Katarzyna Bosacka socialiniuose tinkluose pasidalijo paprastu, bet diskusijų sukėlusiu pomidorų pjaustymo būdu. Pasak jos, daug kas pjausto taip, kad sultys ir sėklos išbėga ant lentos, nors būtent jose slypi dalis vertingų medžiagų.

    Bosacka teigia pirmiausia išpjaunanti kietą kotelio dalį, tuomet pomidorą paguldanti ant šono ir pjaustanti skersai. Taip, anot jos, sėklos dažniau lieka viduje, o ne išteka kartu su sultimis, todėl daržovė geriau išlaiko struktūrą ir skonį.

    „Kaip pjaustote pomidorus? Aš visada išimu kotelį, paguldau pomidorą ant šono ir pjaustau skersai, kad sėklos liktų viduje, nes sėklos irgi yra pomidorų sveikata“, – sakė Katarzyna Bosacka.

    Ši pastaba turi ir praktinį pagrindą: pomidorų sultys bei minkštimas aplink sėklas yra natūraliai skystesni, todėl pjaustant į „klasikines“ apvalias riekes dažnai išbėga ant pjaustymo lentos. Dėl to sumuštiniai greičiau pažliunga, o salotose netenkama dalies sulčių, kurios suteikia skonio.

    Maistinės vertės požiūriu pomidorai vertinami dėl vitamino C, folio rūgšties, kalio ir antioksidanto likopeno, kurio gausu raudonuose pomidoruose. Likopenas yra riebaluose tirpus junginys, todėl jis geriau pasisavinamas pomidorus valgant su aliejumi ar kitu riebalų šaltiniu, pavyzdžiui, avokadu ar sūriu.

    Kitas svarbus akcentas, kurį išskiria Bosacka, yra peilio kokybė. Pomidorų odelei lengviau, kai peilis labai aštrus arba dantytas, nes tuomet daržovė mažiau spaudžiama, nesutraiškomas minkštimas, o pjūvis tampa švaresnis. Tai ypač aktualu labai prinokusiems pomidorams.

    Ji taip pat primena alternatyvą tiems, kas pomidorus deda į salotas ar nori tvarkingų gabalėlių: pjaustymas skiltelėmis leidžia sultims ir sėkloms likti tarsi „laivelio“ viduje. Tokiu būdu patiekalas išlieka estetiškesnis, o skonis pasiskirsto tolygiau.