CP v2

Blog

  • Mokslininkai įspėja: ši kraujo grupė iki 60-ies gali didinti ankstyvo insulto riziką

    Mokslininkai įspėja: ši kraujo grupė iki 60-ies gali didinti ankstyvo insulto riziką

    Naujas didelės apimties genetinių duomenų tyrimas rodo, kad kraujo grupė gali būti susijusi su ankstyvo insulto rizika. Didžiausias ryšys fiksuotas A grupės A1 pogrupyje, kai insultas ištinka iki 60 metų.

    Tyrime, publikuotame žurnale Neurology, buvo apjungti 48 genetiniai tyrimai. Iš viso analizuoti apie 17 000 insultą patyrusių žmonių duomenys ir beveik 600 000 kontrolinės grupės dalyvių, o amžius siekė 18–59 metus.

    Rezultatai parodė, kad A1 pogrupį lemianti genetinė variacija buvo siejama su maždaug 16 proc. didesne ankstyvo insulto tikimybe, palyginti su kitomis kraujo grupėmis. Tuo metu O1 pogrupis buvo susijęs su maždaug 12 proc. mažesne ankstyvo insulto rizika.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra priežastis žmonėms pagal kraujo grupę skubėti tikrintis ar keisti gydymo planus. Papildoma rizika laikoma nedidele, o svarbiausi išlieka gerai žinomi ir koreguojami veiksniai, tokie kaip kraujospūdis, rūkymas, cholesterolio kiekis, nutukimas, cukrinis diabetas ir fizinio aktyvumo stoka.

    Kodėl kraujo grupė gali būti svarbi?

    Kol kas nėra aišku, kodėl A grupė gali būti susijusi su didesne ankstyvo insulto rizika. Tyrimo autoriai akcentuoja tikėtiną sąsają su kraujo krešėjimo mechanizmais, įskaitant trombocitų aktyvumą, kraujagyslių sienelės ypatumus ir kraujyje cirkuliuojančius baltymus, kurie gali didinti polinkį formuotis krešuliams.

    Tyrime taip pat išskirtas skirtumas tarp ankstyvų ir vėlyvų insultų. Lyginant atvejus iki 60 metų ir po 60 metų, A grupės ryšys su rizika vyresniame amžiuje tapo nereikšmingas, kas leidžia manyti, kad ankstyvą insultą dažniau lemia kiti biologiniai keliai nei vėlyvą.

    Ką rodo duomenys apie B grupę?

    Analizėje pastebėta ir B kraujo grupės sąsaja: žmonės su B grupe turėjo apie 11 proc. didesnę insulto tikimybę, nepriklausomai nuo amžiaus. Tačiau ir šis ryšys vertinamas atsargiai, nes genetiniai ryšiai ne visada tiesiogiai reiškia priežastinį poveikį.

    Ekspertai primena, kad kraujo grupė yra nekoreguojamas veiksnys, todėl praktiškai svarbiausia sutelkti dėmesį į prevenciją. Reguliarus kraujospūdžio sekimas, pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, rūkymo atsisakymas ir gydytojo paskirtų vaistų vartojimas reikšmingai mažina insulto riziką nepriklausomai nuo genetinių ypatumų.

    Be to, mokslininkai atkreipia dėmesį į imties ypatumus: nemaža dalis dalyvių buvo europinės kilmės, todėl ateities tyrimams svarbu įtraukti daugiau skirtingų populiacijų. Tai padėtų tiksliau įvertinti, ar kraujo grupės ir insulto ryšys vienodai pasireiškia įvairiuose regionuose.

  • Dėmės ant odos, kurios keičia gyvenimą: kodėl vitiligo vis dar klaidingai laikomas pavojingu

    Dėmės ant odos, kurios keičia gyvenimą: kodėl vitiligo vis dar klaidingai laikomas pavojingu

    Vitiligo yra lėtinė autoimuninė odos būklė, kai dėl pigmento netekimo atsiranda šviesesnės ar baltos dėmės. Skaičiuojama, kad ją turi maždaug 1 iš 100 žmonių pasaulyje, o realus paplitimas gali būti didesnis dėl nediagnozuotų atvejų.

    Nors vitiligo nėra pavojingas gyvybei ir nėra užkrečiamas, jis dažnai tampa kasdienės stigmos priežastimi. Žmonės susiduria su įkyriais klausimais, spoksojimu, klaidingomis prielaidomis apie higieną ar tariamą riziką aplinkiniams.

    Kas sukelia vitiligo?

    Odos spalvą daugiausia lemia melaninas, kurį gamina specializuotos ląstelės melanocitai, esantys epidermyje. Vitiligo atveju imuninė sistema klaidingai „atpažįsta“ melanocitus kaip grėsmę ir ima juos naikinti, todėl tam tikrose vietose pigmentas išnyksta.

    Būklės pradžia siejama su genetiniu polinkiu ir aplinkos veiksniais, kurie gali išprovokuoti imuninį atsaką. Tarp dažniausiai minimų veiksnių yra didelis stresas, stiprus nudegimas saulėje ir kontaktas su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, galinčiomis pažeisti melanocitus.

    Vitiligo gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir bet kokio odos tipo žmonėms, tačiau ryškiau matomas tamsesnėje odoje. Dėmės dažniausiai atsiranda ant veido, rankų, rankų pirštų, aplink akis ar burną, o plaukai pažeistose vietose taip pat gali pabąlti.

    Kaip ši būklė progresuoja?

    Vitiligo eiga labai individuali: vieniems atsiranda kelios nedidelės dėmės, kitiems pigmento netekimas plinta plačiau. Dažniausiai dėmės formuojasi simetriškai abiejose kūno pusėse ir laikui bėgant didėja, tačiau retesniais atvejais jos apsiriboja viena kūno puse.

    Kai kuriems žmonėms naujų dėmių atsiradimą lydi nežymus niežėjimas, dilgčiojimas ar deginimas. Dėl sumažėjusio melanino pažeistos vietos būna jautresnės ultravioletiniams spinduliams, todėl didėja nudegimų rizika ir svarbi nuosekli apsauga nuo saulės.

    Kadangi vitiligo susijęs su imuninės sistemos veiklos sutrikimais, daliai žmonių nustatoma didesnė kitų autoimuninių ligų tikimybė, ypač skydliaukės sutrikimų. Dėl to gydytojai dažnai vertina bendrą sveikatos foną, o ne vien odos pokyčius.

    Gydymas ir kasdienė realybė

    Šiuolaikinis gydymas dažniausiai siekia pristabdyti ligos progresavimą ir, kai įmanoma, skatinti pigmento atsistatymą. Praktikoje taikomos įvairios strategijos, įskaitant vietinius vaistus, fototerapiją ir kitas dermatologo parenkamas priemones, o rezultatai priklauso nuo dėmių vietos, trukmės ir aktyvumo.

    Didelė problema išlieka ne medicininė, o socialinė: klaidingas įsitikinimas, kad vitiligo yra užkrečiamas ar susijęs su prasta priežiūra, vis dar paplitęs. Tokios nuostatos gali mažinti pasitikėjimą savimi, skatinti socialinį atsiribojimą, nerimą ar depresijos simptomus, ypač kai pokyčiai matomi atvirose kūno vietose.

    „Vaikystėje kitiems vaikams buvo sakoma su manimi nežaisti, nes jie gali užsikrėsti mano oda“, – pasakojo modelis Winnie Harlow, viešai kalbanti apie patirtį su vitiligo.

    Specialistai pabrėžia, kad vitiligo esmė yra imuninis ir ląstelinis procesas, o ne aplinkiniams keliama grėsmė. Aiškesnis visuomenės supratimas, ankstesnė diagnostika ir pagarbi komunikacija gali sumažinti stigmą ne mažiau nei medicininės priemonės.

  • Išeinate iš vakarėlio neatsisveikinę? Psichologai paaiškino, kada tai gali būti sveika

    Išeinate iš vakarėlio neatsisveikinę? Psichologai paaiškino, kada tai gali būti sveika

    Tyliai išeiti iš vakarėlio neatsisveikinus daug kam atrodo nemandagu, tačiau psichologai pabrėžia, kad kai kuriais atvejais tai gali būti savisaugos ir emocinės higienos būdas. Tokį elgesį skirtingos kultūros vadina įvairiai, bet esmė ta pati: žmogus pasitraukia be ilgo atsisveikinimo ritualo.

    Specialistų teigimu, atsisveikinimas socialiniuose renginiuose dažnai tampa ne trumpu gestu, o visa seka veiksmų: paaiškinimais, apkabinimais, pažadais susitikti ir bandymu neįžeisti šeimininkų. Jei žmogus jau yra pavargęs, patiria nerimą ar sensorinį perkrovimą, toks finalas gali tapti sunkiausia vakaro dalimi.

    Psichologijoje gerai žinoma, kad socialinis nerimas ir polinkis į perdėtą savianalizę po renginių gali ilginti stresą net jau grįžus namo. Dalis žmonių mintyse dar kartą peržaidžia pokalbius, vertina savo elgesį ir spėlioja, kaip atrodė kitiems, o tai gali bloginti miegą ir savijautą.

    Kada tylus išėjimas padeda?

    Tylus išėjimas gali būti racionalus pasirinkimas, jei jis padeda išsaugoti jėgas ir kitą dieną nejausti visiško išsekimo. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie yra introvertiški, jautrūs triukšmui, turi lėtinių sveikatos sutrikimų ar greičiau pavargsta nuo intensyvaus bendravimo.

    Psichologai atkreipia dėmesį, kad svarbiausias kriterijus yra pasekmės: ar toks sprendimas padėjo atsigauti ir išlaikyti norą ateityje dalyvauti socialiniame gyvenime. Jei tylus pasitraukimas tampa įpročiu, kuris skatina vis dažniau vengti susitikimų, tai gali rodyti, kad problema gilesnė ir verta ieškoti kitų strategijų.

    Kada tai gali slėpti problemą?

    Kartais žmogus išeina ne todėl, kad saugo energiją, o todėl, kad jaučiasi nereikšmingas ir mano, jog jo išėjimas niekam nerūpės. Tokiais atvejais tylus dingimas tampa savotišku savęs ištrynimu, o ne pasirūpinimu savimi, ir gali stiprinti liūdesį ar socialinį atsiribojimą.

    Dar viena rizika yra neteisinga interpretacija: šeimininkai ar draugai tylų išėjimą gali suprasti kaip šaltumą ar demonstratyvų nepasitenkinimą. Dėl to vėliau atsiranda įtampa, kuri tik didina nerimą ir mažina norą bendrauti.

    Kaip išeiti mandagiai ir ramiai?

    Specialistai pataria iš anksto susitarti su šeimininku ar artimiausiais draugais, kad gali tekti išeiti anksčiau ir tyliau. Trumpas sakinys pradžioje ar renginio viduryje dažnai apsaugo nuo nesusipratimų ir leidžia žmogui pasitraukti be papildomo spaudimo.

    Jei norisi išlaikyti ryšį, bet saugoti jėgas, padeda ir vadinamoji selektyvi socializacija: rinktis mažesnius susitikimus, trumpesnį buvimo laiką ar aiškias ribas. Taip mažėja įtampa, o socialiniai ryšiai tampa tvaresni ir labiau palaikantys.

    „Jei tylus išėjimas padeda jums neperdegti ir neprarasti noro bendrauti ateityje, tai gali būti sveikas sprendimas“, – sako psichologai.

  • Stop motion animacijos dirbtuvės Ukmergėje: 10–14 metų vaikams – filmukų premjera kino ekrane

    Ukmergės kultūros centras kviečia 10–14 metų vaikus į stop motion animacijos dirbtuves, kurios vyks 2026 metų birželio 29 dieną–liepos 3 dieną. Per kelias dienas dalyviai susipažins su animacijos pagrindais ir praktiškai kurs trumpus filmukus išmaniuoju telefonu.

    Dirbtuvėse planuojama mokytis, kaip idėja virsta kadrais: nuo scenarijaus ir vaizdo planavimo iki kadravimo, apšvietimo ir judesio iliuzijos kūrimo. Organizatoriai pabrėžia, kad stop motion metodas vaikams padeda lavinti kruopštumą, kūrybinį mąstymą ir komandinį darbą.

    Užsiėmimus ves „Animatest“ komanda. Dalyviai taip pat bus supažindinti su tekstilinės animacijos principais, kai judesys kuriamas naudojant audinius, faktūras ir rankomis formuojamas detales.

    Paskutinę dirbtuvių dieną organizatoriai planuoja surengti sukurtų darbų premjerą didžiajame kino ekrane, į kurią bus kviečiami tėvai, draugai ir artimieji. Toks pristatymas, pasak rengėjų, vaikams suteikia papildomos motyvacijos užbaigti projektą ir išmokti pristatyti savo kūrybą auditorijai.

    Atvykstant į dirbtuves rekomenduojama atsinešti išmanųjį telefoną, taip pat tekstilės medžiagų, pavyzdžiui, senų šviesių spalvų marškinėlių ar kitų audinių, kurie pravers praktinėms užduotims. Vietų skaičius ribotas, todėl organizatoriai ragina registruotis iš anksto.

    Daugiau informacijos teikiama telefonu +370 646 91700 ir el. paštu [email protected].

  • Tėvystė per 6 savaites perprogramuoja smegenis: skenavimai atskleidė netikėtus pokyčius

    Tėvystė per 6 savaites perprogramuoja smegenis: skenavimai atskleidė netikėtus pokyčius

    Naujas smegenų skenavimais paremtas tyrimas rodo, kad pirmosios savaitės po kūdikio gimimo vyrams gali būti vienas ryškiausių smegenų persitvarkymo laikotarpių. Mokslininkai fiksavo dinamišką pokyčių modelį, kuris, jų vertinimu, gali padėti geriau prisitaikyti prie naujų globos užduočių.

    Tyrime analizuoti 25 tėčių smegenų vaizdinimo duomenys per pirmuosius mėnesius po gimdymo. Didžiausi pakitimai, sprendžiant iš rezultatų, įvyko per pirmąsias 6 savaites, kai kai kuriuose regionuose sumažėjo pilkosios medžiagos tūris, o vėliau dalis sričių pradėjo didėti.

    Kas tiksliai keičiasi smegenyse?

    Tyrėjai nustatė plačiai paplitusį pilkosios medžiagos tūrio mažėjimą keliose žievės srityse, įskaitant kaktines, momenines, smilkines ir pakaušines skiltis. Tokie pokyčiai nebūtinai reiškia blogėjimą, nes neurologijoje tai dažnai siejama su efektyvesniu tinklų persitvarkymu ir nereikalingų jungčių „apkarpymu“.

    Per laikotarpį nuo 12 iki 24 savaičių dalies struktūrų tūris didėjo, o dalis ankstesnių pokyčių silpnėjo. Autoriai tai apibūdina kaip laikui jautrų, bangomis vykstantį procesą, o ne vienakryptį smegenų „susitraukimą“.

    „Stebimi laikiniai pokyčių dėsningumai leidžia manyti, kad smegenys prisitaiko prie esminių kūdikio priežiūros poreikių, nors šiai prielaidai patvirtinti reikia daugiau duomenų“, – teigė tyrimo autoriai.

    Dopaminas, emocijos ir dėmesys

    Tarp sričių, kuriose fiksuoti ryškesni pokyčiai, išskiriama juodoji medžiaga, svarbi dopamino gamybai ir atlygio sistemai. Dopaminas dalyvauja motyvacijos, įpročių formavimo ir pastiprinimo procesuose, todėl jo reguliacija gali būti susijusi su nuolatiniu reagavimu į kūdikio signalus.

    Taip pat pastebėtas migdolinio kūno funkcinio susijungimo su kitomis smegenų sritimis sustiprėjimas. Migdolinis kūnas siejamas su emocijų apdorojimu, budrumu ir grėsmių atpažinimu, todėl tyrėjai šį pokytį sieja su tėvų budrumu ir prisirišimu.

    Be to, minimas priekinės juostinės žievės vaidmuo, nes ši sritis svarbi dėmesio paskirstymui, užduočių numatymui ir savikontrolei. Tokie gebėjimai tampa ypač reikalingi, kai tenka derinti kūdikio priežiūrą, miegą ir kasdienes pareigas.

    Ką tai reiškia tėčiams ir šeimoms?

    Nors tyrimo imtis nedidelė, rezultatai dera su ankstesniais darbais apie vadinamąjį tėvystės smegenų tinklą ir pokyčius numatytojo režimo tinkle, siejamame su savirefleksija, socialiniu pažinimu ir šiltesniu reagavimu į artimuosius. Mokslininkai pabrėžia, kad šis laikotarpis neurobiologiškai intensyvus net ir be nėštumo metu vykstančių hormoninių bei fiziologinių pokyčių.

    Svarbi detalė ta, kad skenavimai šiame tyrime buvo atlikti iki 24 savaičių po gimdymo, todėl lieka neaišku, kiek pokyčiai išlieka ilgalaikėje perspektyvoje. Kitų tyrimų duomenys apie motinas rodo, kad su tėvyste susiję smegenų pokyčiai gali tęstis metus ar ilgiau, tačiau apie tėčius duomenų vis dar trūksta.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tėvystė gali būti susijusi ir su psichikos sveikatos rizikomis, įskaitant pogimdyminės depresijos simptomus, kurie pasitaiko ir vyrams. Dėl to vis dažniau akcentuojama ankstyva emocinės savijautos stebėsena, miego higiena ir šeimos bei bendruomenės parama pirmosiomis savaitėmis po kūdikio gimimo.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Translational Psychiatry.

  • Pivonijos šilo „Šilo“ trasa po atnaujinimo: nauji įrenginiai ir aiškus priminimas lankytojams

    Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninis padalinys atnaujino Pivonijos šile esančią „Šilo“ sveikatingumo trasą. Tvarkymo darbais siekta, kad ši ukmergiškių pamėgta vieta būtų patogesnė judėjimui, poilsiui ir saugesnė kasdieniams lankytojų srautams.

    Atnaujinimo metu suremontuotos pavėsinės ir sporto įrenginiai, papildomai pastatyti suoliukai. Taip pat įrengtos supynės ir bokso kriaušė, todėl trasoje atsirado daugiau galimybių tiek aktyviai mankštai, tiek trumpam sustojimui pailsėti.

    „Šilo“ trasa jau seniai tapo viena populiariausių laisvalaikio erdvių mieste: čia bėgiojama, vaikštoma, važiuojama dviračiais, vedžiojami augintiniai. Tokios vietos ypač svarbios, nes skatina kasdienį fizinį aktyvumą arčiau namų ir mažina poreikį ieškoti infrastruktūros už miesto ribų.

    Trasa įrengta 2005 metais, o bendras takų ilgis siekia apie 5 kilometrus. Teritorijoje yra apie 30 įvairių infrastruktūros objektų, todėl ji pritaikyta skirtingo amžiaus ir fizinio pasirengimo lankytojams.

    Miškų prižiūrėtojai primena, kad tvarkinga aplinka priklauso ne vien nuo atnaujinimų, bet ir nuo lankytojų įpročių. Prašoma nešiukšlinti, saugoti gamtą, negadinti įrenginių ir gerbti kitus trasos naudotojus, kad erdvė išliktų jauki ir prieinama visiems.

  • Ukmergės miesto šventės eisena sutelkė per 2 000 dalyvių: kas žygiavo ir kuo nustebino kolona

    Ukmergėje gegužės 23 dieną miesto šventės nuotaiką pirmieji paskelbė tradicinės, spalvingos eitynės „Atostogos“. Kauno gatvėje susiformavusi kolona nusidriekė iki Kęstučio aikštės, o miestą užliejo muzika, šypsenos ir vasariška atmosfera.

    Šiemet eitynėse dalyvavo daugiau nei 2 000 žmonių iš maždaug 50 įmonių, įstaigų, organizacijų ir bendruomenių. Organizatoriai pabrėžia, kad eisena tapo ne tik šventės akcentu, bet ir bendruomeniškumo demonstracija, kurioje vietos atsirado visoms kartoms.

    Kas kūrė eisenos nuotaiką

    Kolonoje žygiavo mokyklų bendruomenės, įvairių įstaigų ir verslo atstovai, šeimos su vaikais, senjorai. Skirtingų dalyvių apranga ir idėjos kūrė kontrastą: šalia uniformų buvo matyti ryškūs kostiumai, šventinės dekoracijos ir vasariški atributai.

    Žiūrovams gatvėse tai tapo aiškiu signalu, kad miesto šventė prasideda ne scenoje, o pačiame mieste. Dėl to eitynės kasmet sutraukia ne tik dalyvius, bet ir gausų palaikymo būrį, o Kauno gatvė trumpam virsta atvira šventės erdve.

    Technika ir specialiųjų tarnybų kolonos

    Šventinį vaizdą papildė ir technika: kolonoje riedėjo motociklai, lengvieji automobiliai, taip pat pasirodė autobusai ir kitas transportas. Dalis priemonių buvo papuoštos šventiškai, todėl judėjimas virto vizualiai išraiškinga miesto vitrina.

    Į eitynes įsitraukė ir specialiosios tarnybos, tarp jų policija bei ugniagesiai gelbėtojai, pristatę savo techniką. Tokie pasirodymai paprastai sulaukia didelio vaikų ir šeimų dėmesio, o kartu primena apie kasdienį miesto saugumo ir pagalbos tarnybų darbą.

    Kodėl ši tradicija svarbi miestui

    Šventinės eitynės Ukmergėje laikomos viena ryškiausių miesto šventės tradicijų, kasmet suburiančių skirtingas bendruomenes. Eitynių formatas leidžia kiekvienai organizacijai ar kolektyvui pasirodyti savaip, o miestui tai tampa proga parodyti gyvą, pulsuojantį veidą.

    Nors kalendoriuje vasara dar tik artėjo, Ukmergėje ji buvo sutikta garsiai ir kartu. Organizatorių teigimu, būtent bendras dalyvavimas ir kūrybiškumas kasmet kuria įspūdį, kad šventė prasideda nuo žmonių, o ne nuo oficialių renginių scenarijų.

    Tekstas parengtas pagal savivaldybės administracijos pateiktą informaciją.

  • Ukmergės miesto šventė Vasara bus rytoj: pagerbtas naujasis Garbės pilietis ir koncertų maratonas

    Ukmergėje gegužės 23 dieną surengta tradicinė miesto šventė Vasara bus rytoj, simboliškai paskelbusi vasaros sezono pradžią. Miestą užliejo šventinės eitynės, į kurias susirinko daugiau nei 2 000 ukmergiškių ir svečių, o vėliau vyko oficialus šventės atidarymas.

    Renginio metu pristatytas naujasis Ukmergės rajono Garbės pilietis, sveikinimo žodžius tarė Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas ir kiti svečiai. Šventės organizatoriai akcentavo bendruomeniškumą ir miesto augimą, o miesto šventė tapo proga įvertinti žmones, kurie ilgus metus prisideda prie Ukmergės tapatybės kūrimo.

    Kas tapo Garbės piliečiu

    Iškilmingai paskelbta, kad 15-uoju Ukmergės rajono Garbės piliečiu tapo Ukmergės kraštotyros muziejaus administratorius-edukatorius, ilgametis Veprių muziejaus ir krašto istorijos puoselėtojas Viktoras Žentelis. Šį vardą Savivaldybės tarybos sprendimu jis pelnė už reikšmingą indėlį į krašto kultūros paveldo įprasminimą ir saugojimą, pilietiškumo ugdymą, kūrybinę veiklą bei Ukmergės vardo garsinimą.

    Viktorui Ženteliui ceremonijos metu įteiktos Garbės piliečio regalijos, įteiktas mero pasirašytas pažymėjimas, o laureatas pasirašė Garbės piliečių knygoje. Apdovanojimą įteikė meras Darius Varnas ir administracijos direktorė Inga Pračkailė, o sveikinimo žodžius tarė ir Veprių seniūnijos seniūnė Dalia Radzevičienė, pasiūliusi kandidatūrą.

    „Tikrai nesitikėjau tokio apdovanojimo, tokio mano kūrybos rezultatų įvertinimo. Visą gyvenimą darau tai, ką sugebu“, – sakė Viktoras Žentelis.

    Ukmergėje Garbės piliečiai renkami nuo 2011 metų, o šis vardas laikomas aukščiausiu savivaldos ir bendruomenės įvertinimu. V. Žentelio pavardė papildė Garbės piliečių sąrašą, kuriame yra ir Ukmergei nusipelniusių kultūros, visuomenės bei viešojo gyvenimo asmenybių.

    Svečių sveikinimai ir vakaro koncertas

    Miesto šventėje Ukmergę sveikino Seimo nariai Indrė Kižienė ir Valdas Rakutis, Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius bei kelių savivaldybių vadovai ir atstovai. Tokie vizitai, anot organizatorių, rodo, kad regionų šventės vis dažniau tampa ne vien pramoga, bet ir proga stiprinti bendradarbiavimą bei pristatyti miestų iniciatyvas.

    Didžiajame vakaro koncerte pasirodė Rūta Ščiogolevaitė, „Free Finga“, Saulius Prūsaitis ir Donatas Montvydas. Šventę vainikavo fejerverkai, o vėliau vyko diskoteka su DJ Mamania.

    Šventė kelioms dienoms užpildė miestą

    Miesto šventė kvietė trumpam sustabdyti kasdienybę: kelias dienas vyko koncertai, kūrybinės veiklos, bendruomenių iniciatyvos, sporto varžybos ir kiti renginiai. Tokia programa atliepia pastarųjų metų tendenciją Lietuvos miestuose šventes plėsti į kelių dienų formatus, derinant kultūrą, bendruomeniškumą ir pramogas skirtingoms amžiaus grupėms.

    Organizatoriai – Ukmergės rajono savivaldybė ir Ukmergės kultūros centras – dėkojo rėmėjams ir partneriams, prisidėjusiems prie renginio. Tarp jų paminėtos bendrovės „Baltukmės statyba“, „Optima 13 Auto“, „Ukmergės butų ūkis“, „Systemair“, „Transresta“, „Cramo“, „Bikuvos prekyba“, „Stansefabrikken“, taip pat mugių organizatorius „My Fest“ ir kitos organizacijos.

  • Ukmergės miesto šventė „Vasara bus rytoj“: kaip vaikiškos erdvės tapo pagrindiniu traukos centru

    Ukmergės miesto šventė „Vasara bus rytoj“ šiemet ryškiai akcentavo šeimų ir vaikų programą: greta koncertų ir susitikimų, daugiausia dėmesio sulaukė mažiesiems skirtos veiklos. Organizatoriai pasirūpino, kad pramogos vyktų skirtingose miesto vietose ir būtų prieinamos įvairaus amžiaus vaikams.

    Pilies parke skambėjo „LiuKaBu“ teatralizuotas koncertas, vyko vaikų ir jaunimo koncertinė programa „Jau tuoj bus vasara“, pasirodė grupė „Down Up Stairs“. Ši parko dalis tapo natūralia susitikimų erdve, kurioje vienu metu buvo galima ir klausytis muzikos, ir įsitraukti į šventinį šurmulį.

    Vienu iš ryškiausių šventės akcentų tapo išdykynės „Su polėkiu į vasarą“, įtraukę ne tik vaikus, bet ir jaunimą bei suaugusiuosius. Čia netrūko judesio, žaidimų ir smagių užduočių, o bendras formatas skatino komandines patirtis ir bendrystę.

    Prie Ukmergės kultūros centro, po skambančiu ąžuolu, ikimokyklinio ugdymo įstaigų iniciatyva buvo sukurta atskira erdvė „Šuniuko Kekso miestelis“. Ši zona buvo sumanyta kaip mažųjų svajonių miestas, kuriame veiklos kvietė ne tik pramogauti, bet ir atrasti, kurti bei mokytis per patyrimą.

    „Šuniuko Kekso miestelyje“ veikė pašto stotelė, meno dirbtuvės, žalioji erdvė, kino teatras ir nuotykių trasa, o šeimos čia užtruko ilgiausiai. Tokios erdvės vis dažniau tampa miesto švenčių branduoliu, nes leidžia tėvams patogiai planuoti laiką, o vaikams suteikia saugią ir aiškiai struktūruotą aplinką.

    Šventės programa parodė, kad Ukmergė nuosekliai stiprina šeimoms draugiškos šventės kryptį, kai koncertai ir scena papildo, o ne užgožia bendruomenines patirtis. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos teigimu, šventė siekė būti įsimintina visiems dalyviams, įskaitant pačius mažiausius.

  • Kongo DR per Ebolos protrūkį mirė trys Raudonojo Kryžiaus savanoriai: PSO įspėja dėl plitimo

    Kongo DR per Ebolos protrūkį mirė trys Raudonojo Kryžiaus savanoriai: PSO įspėja dėl plitimo

    Ebola Ituri provincijoje

    Demokratinėje Kongo Respublikoje, Ituri provincijoje, nuo įtariamų Ebolos atvejų mirė trys Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Organizacija pranešė, kad tai įvyko regione, kuris laikomas dabartinio protrūkio epicentru.

    Raudonasis Kryžius nurodė, kad savanoriai galėjo užsikrėsti tvarkydami mirusiųjų kūnus per misiją, kuri nebuvo susijusi su Ebolos valdymu. Tuo metu bendruomenėje apie protrūkį dar nebuvo žinoma, o pats protrūkis nebuvo identifikuotas.

    Žuvusieji įvardyti kaip Alikana Udumusi Augustin, Sezabo Katanabo ir Ajiko Chandiru Viviane. Organizacija pabrėžė, kad jie žuvo tarnaudami bendruomenei ir atlikdami jautrią, didelės rizikos užduotį.

    PSO: ankstyvas nustatymas gelbsti

    Reaguodamas į žinią, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas akcentavo, kad sveikatos apsaugos ir humanitarinės pagalbos darbuotojai patiria didžiausią riziką protrūkių metu. Jo teigimu, greitas atvejų nustatymas ir savalaikis gydymas yra esminiai siekiant sustabdyti plitimą.

    „Ankstyvas atvejų nustatymas ir savalaikis gydymas gelbsti gyvybes ir yra raktas suvaldyti šį protrūkį“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO vadovas taip pat pabrėžė saugių ir orumą išsaugančių laidojimo procedūrų svarbą. Būtent kontaktas su užkrėstais kūno skysčiais, įskaitant per netinkamai vykdomas laidotuves, laikomas viena dažniausių Ebolos perdavimo grandžių.

    Skaičiai auga, rizika įvertinta kaip labai didelė

    PSO duomenimis, Demokratinėje Kongo Respublikoje patvirtinti 82 Ebolos atvejai ir 7 patvirtintos mirtys. Vis dėlto organizacija įspėja, kad realus mastas gali būti didesnis: minimi apie 750 įtariamų atvejų ir 177 įtariamos mirtys.

    Kongo DR Ryšių ir žiniasklaidos ministerija skelbė, kad įtariamų mirčių skaičius siekė 204. Tokie skirtumai tarp skirtingų institucijų pateikiamų skaičių protrūkių metu yra dažni, nes dalis atvejų vėluoja būti patvirtinti laboratoriniais tyrimais, o prieiga prie kai kurių teritorijų būna ribota.

    Šį kartą protrūkį sieja su retesne Bundibugyo Ebolos viruso atmaina. Ji anksčiau buvo fiksuota Rytų Afrikoje, o protrūkių valdymą gali komplikuoti tai, kad pradinėje stadijoje ligos simptomai panašūs į kitas infekcijas, įskaitant maliariją ar vidurių šiltinę.

    PSO šią savaitę pakėlė visuomenės sveikatos rizikos lygį Kongo DR nuo aukšto iki labai aukšto, tačiau globalią riziką kol kas vertina kaip žemą. Tai reiškia, kad didžiausi iššūkiai išlieka vietoje, ypač ten, kur trūksta diagnostikos, apsaugos priemonių ir galimybių užtikrinti saugų pacientų izoliavimą.

    Plitimas į Ugandą ir simptomai

    Protrūkis persimetė ir į kaimyninę Ugandą, kur pranešta apie dar tris patvirtintus Ebolos atvejus, o bendras patvirtintų užsikrėtimų skaičius šalyje išaugo iki penkių. PSO pažymi, kad judėjimas per sienas, prekyba ir šeiminiai ryšiai regione didina riziką infekcijai plisti.

    Ebola yra sunki ir dažnai mirtina liga, pirmą kartą nustatyta 1976 metais. Dažniausiai minimi simptomai yra karščiavimas, silpnumas, viduriavimas ir vėmimas, o sunkiais atvejais gali pasireikšti kraujavimas ir organų pažeidimai.

    Specialistai pabrėžia, kad protrūkių kontrolė remiasi keliomis grandimis: greitu įtariamų atvejų išaiškinimu, kontaktų atsekimu, infekcijų kontrolės priemonėmis gydymo įstaigose ir bendruomenėse, taip pat saugiomis laidojimo procedūromis. Humanitarinių organizacijų savanorių netektys primena, kad šios priemonės būtinos ne tik pacientams, bet ir tiems, kurie padeda krizės židiniuose.