Bitcoin ir aukso kainų judėjimas pastaruoju metu vis dažniau sutampa, o kai kurie rodikliai rodo itin stiprų šių dviejų aktyvų ryšį. Analitikai tai sieja su vadinamąja pinigų nuvertėjimo strategija, kai investuotojai ieško prieglobsčio ribotos pasiūlos ar realiu turtu paremtuose aktyvuose.
Vienas dažniausiai minimų matų yra Pearsono koreliacijos koeficientas, parodantis, kiek panašiai juda dviejų aktyvų kainos. Skelbiama, kad 90 dienų bitcoin ir aukso koreliacija pasiekė rekordines aukštumas, o 30 dienų rodiklis pakilo iki maždaug 0,8, kas rinkose laikoma labai aukšta reikšme.
Šis pokytis svarbus ir dėl to, kaip bitcoin elgėsi didžiąją metų dalį. Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad kriptovaliuta kurį laiką buvo linkusi kristi kartu su akcijų rinka, tačiau kylant akcijoms ne visada augdavo taip pat užtikrintai, todėl investuotojai ieškojo aiškesnių signalų.
Kodėl stiprėja pinigų nuvertėjimo idėja?
Pasakojimas apie pinigų nuvertėjimą remiasi prielaida, kad ilgainiui valiutos ir dalis vyriausybių išleidžiamų finansinių priemonių gali prarasti perkamąją galią. Tokiose aplinkybėse tradicinis pasirinkimas yra auksas, tačiau pastaraisiais metais prie šio „apsidraudimo“ vis dažniau priskiriamas ir bitcoin.
Šį poslinkį sustiprino ir biržoje prekiaujami fondai, nes tiek aukso, tiek bitcoin fondai pritraukia didelį investuotojų dėmesį. Skaičiuojama, kad per vieną savaitę bitcoin ETF įplaukos siekė beveik 1 milijardą eurų, o metų pradžios įplaukos iš viso sudarė apie 1,74 milijardo eurų.
Tarp atskirų fondų išsiskiria „BlackRock“ valdomas produktas, kurio metų įplaukos, remiantis viešai aptariamais skaičiais, siekia maždaug 1,10 milijardo eurų. Tokie srautai paprastai rodo, kad didesni investuotojai nori turėti reguliuojamą, biržoje prekiaujamą priėjimą prie bitcoin, o tai gali veikti ir kainą, ir rinkos nuotaikas.
Ar tai ankstyvas bulių rinkos signalas?
Istoriškai panašūs koreliacijos šuoliai buvo fiksuoti 2020 metų pabaigoje ir 2022 metų pabaigoje. Tuomet po koreliacijos sustiprėjimo bitcoin vėliau sekė reikšmingesnis kainos kilimas, todėl dalis analitikų tokius epizodus laiko galimu ankstyvu bulių rinkos indikatoriumi.
Skaičiai, kuriuos cituoja rinkos apžvalgininkai, rodo, kad 2020 metais bitcoin po tokio epizodo buvo paaugęs apie 172 proc., o po 2022 metų pabaigos koreliacijos šuolio per maždaug 14 mėnesių fiksuotas beveik 350 proc. kilimas. Vis dėlto tai nėra garantija, nes koreliacija gali greitai keistis, o kriptovaliutų rinkoje kainoms įtaką daro ir reguliavimo sprendimai, ir likvidumo sąlygos, ir investuotojų rizikos apetitas.
Nuotaikų foną papildo ir vadinamasis baimės ir godumo indeksas, vertinantis rinkos sentimentą 0–100 skalėje. Šiuo metu jis siekia apie 68 ir laikomas godumo zona, nors metų eigoje buvo pasiektas ir itin žemas, apie 5, lygis.
Rinkos dalyviai pastebi, kad nors sentimentas pastebimai pagerėjo, tai nebūtinai primena euforiją, būdingą staigiems viršūnių periodams. Tai leidžia daliai investuotojų manyti, kad ciklas gali būti ankstyvesnėje fazėje, tačiau rizika išlieka didelė, ypač jei keistųsi palūkanų normų lūkesčiai ar pablogėtų makroekonominės prognozės.
Leave a Reply